AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1] 28 punkte numatyta galimybė skirti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) lėšas, taikant lankstumo mechanizmą, neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos ir viršijant atitinkamų finansinės programos išlaidų kategorijų ribas.

EGF finansinės paramos taisyklės nustatytos 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiančiame Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[2].

2010 m. spalio 6 d. Danija pateikė paraišką „EGF/2010/025 DK/Odense Steel Shipyard“ dėl EGF finansinės paramos po to, kai iš Danijos įmonės „Odense Steel Shipyard“ iš darbo atleisti darbuotojai.

Nuodugniai išnagrinėjusi šią paraišką Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnio, padarė išvadą, kad šiame reglamente nustatytos sąlygos finansinei paramai gauti yra įvykdytos.

PARAIŠKOS SANTRAUKA IR ANALIZĖ

Pagrindiniai duomenys ||

EGF nuorodos Nr. || EGF/2010/025

Valstybė narė || Danija

2 straipsnis || a punktas

Pagrindinė įmonė || Odense Steel Shipyard

Tiekėjai ir tolesnės gamybos grandies įmonės || 0

Ataskaitinis laikotarpis || 13.4.2010 – 31.7.2010

Prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų teikimo pradžia || 1.10.2010

Paraiškos data || 6.10.2010

Atleistų darbuotojų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu || 710

Atleistų darbuotojų skaičius prieš ataskaitinį laikotarpį ir po jo || 646

Bendras atleistų darbuotojų skaičius || 1 356

Atleistų darbuotojų, kuriems numatyta parama, skaičius || 950

Prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms skirtos lėšos, EUR || 20 874 362

EGF paramai įgyvendinti skirtos lėšos[3], EUR || 943 948

EGF paramai įgyvendinti skirtos lėšos, proc. || 4,3

Visa suma, EUR || 21 818 310

EGF parama, EUR (65 proc.) || 14 181 901

1. Paraiška Komisijai pateikta 2010 m. spalio 6 d., o papildoma informacija teikta iki 2011 m. kovo 8 d.

2. Paraiška atitinka Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio a punkte nustatytas EGF paramos skyrimo sąlygas ir buvo pateikta per šio reglamento 5 straipsnyje nustatytą 10 savaičių laikotarpį.

Darbuotojų atleidimo sąsaja su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės

3. Siekdama nustatyti darbuotojų atleidimo ir pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės sąsają, Danija teigia, kad per paskutinius dešimtmečius vis didesnę Europos laivų statybos rinkos dalį perėmė Azija. Be to, pasaulio finansų ir ekonomikos krizė taip paveikė pasaulio laivų statybos rinką, kad, Europos laivų statytojų asociacijos (CESA) duomenimis, 2008–2009 m. užsakymų portfelis pasaulio laivų statybos sektoriuje sumažėjo nuo 194,2 mln. iki 156,2 mln. CGT[4], o naujų užsakymų skaičius per tą patį laikotarpį – nuo 43,0 mln. iki 16,5 mln. CGT.

4. 2009–2010 m. metinėje ataskaitoje CESA nurodo, kad, pasaulyje sumažėjus laivų statybos užsakymams, staigiai sumažėjo darbo krūvis laivų statyklose. Sumažėjus standartinių krovininių laivų dalių paklausai, Europos laivų statyklų rinkos dalis tanklaivių, konteinervežių ir sausakrūvių laivų sektoriuose sumažėjo maždaug 1,5 mln. CGT, o nuo antrosios 2008 m. pusės buvo atšaukta maždaug 17 proc. dabartinių CESA narių užsakymų. Pagal CESA dėl didelės 2009 m. pastatytų laivų vertės ir sudėtingumo poveikis apyvartai buvo nedidelis – ji smuko tik 5 proc., palyginti su 20 proc. tonažo nuosmukiu. Tačiau dėl ilgo gamybos proceso šiame sektoriuje dar neįmanoma įvertinti dabartinės padėties poveikio Europos laivų statykloms. Nuo 2008 m. naujų užsakymų CESA laivų statyklose labai sumažėjo. Kalbant apie užimtumą, iki 2009 m. pabaigos darbo vietų skaičius laivų statyklose vidutiniškai sumažėjo apie 20 proc. apskaičiavo, kad, iki 2010 m. vasaros nepasirašius naujų sutarčių, darbą neišvengiamai prarastų pusė darbuotojų. Dauguma Europos laivų statyklų vis labiau trumpino darbo laiką, pranešė apie planuojamą darbuotojų skaičiaus mažinimą arba atleido darbuotojus. Kai kurios laivų statyklos jau paskelbė bankrotą, o tai sukėlė grandininę reakciją jų tiekimo įmonėse.

5. Tai trečiasis atvejis, kai laivų statybos sektoriuje prašoma EGF paramos, o ankstesniais dviem atvejais (EGF/2010/001DK/Nordjylland[5] ir EGF/2010/006 PL/H. Cegielski-Poznan[6]) nurodyti argumentai išlieka aktualūs.

Duomenys apie atleistų darbuotojų skaičių ir 2 straipsnio a punkto kriterijų laikymasis

6. Šią paraišką Danija pateikė laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio a punkte nustatytų intervencijos kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per keturių mėnesių laikotarpį valstybės narės įmonėje atleistų darbuotojų skaičius būtų ne mažesnis kaip 500, įskaitant darbuotojus, kuriuos atleido jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonės.

7. Paraiškoje nurodoma, kad per ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. liepos 31 d. iš „Odense Steel Shipyard“ atleista 710 darbuotojų ir nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d., kai buvo paskelbta apie laivų statyklos uždarymą, iki 2011 m. sausio mėn. (imtinai) atleisti 646 darbuotojai. Valstybė narė pareiškėja pasirinko trumpesnį nei 4 mėnesių ataskaitinį laikotarpį, kadangi per 3,5 mėnesio buvo pasiektas pakankamas atleidimų skaičius, kad jos paraiška būtų tinkama. Atleistų darbuotojų skaičius apskaičiuotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 2 straipsnio antros pastraipos pirmą įtrauką.

Paaiškinimas apie nenumatytą šio darbuotojų atleidimo pobūdį

8. Danijos valdžios institucijos teigia, kad nebuvo galima numatyti laivų statyklos uždarymo ir su tuo susijusio darbuotojų atleidimo. Iki 2009 m. laivų statyklos savininkai daug investavo į statyklą, ko jie nebūtų darę, jei būtų numatyta ją uždaryti. Reikia pažymėti, kad tai yra viena didžiausių ir moderniausių laivų statyklų Europoje, 2006–2008 m. pastačiusi didžiausius pasaulio konteinervežius, kaip antai konteinervežį „Emma Maersk“ ir jo E-klasės seserinį laivą. Laivų statykla žinoma kaip kurianti ir statanti naujoviškus laivus, naudojančius naujausias dizaino ir įrangos technologijas.

Duomenys apie darbuotojų atleidimą ir darbuotojus atleidusios įmonės

9. Paraiškoje nurodoma, kad iš „Odense Steel Shipyard“ iš viso atleisti 1 356 darbuotojai. Atlikusi tyrimą, valstybė narė padarė išvadą, kad apie 70 proc. atleistų darbuotojų norės gauti EGF paramą.

10. Remtinų darbuotojų pasiskirstymas:

Kategorija || Skaičius || Procentinė dalis

Vyrai || 903 || 95,0

Moterys || 47 || 4,9

ES piliečiai || 950 || 100,0

Ne ES piliečiai || 0 || 0,0

15–24 m. asmenys || 58 || 6,1

25–54 m. asmenys || 726 || 76,4

55–64 m. asmenys || 162 || 17,1

Vyresni nei 64 m. asmenys || 4 || 0,4

11. Nei tarp atleistų, nei tarp remtinų darbuotojų nėra asmenų, turinčių ilgalaikių sveikatos problemų ar negalią.

12. Darbuotojų pasiskirstymas pagal profesines kategorijas:

Kategorija || Skaičius || Procentinė dalis

Specialistai || 30 || 3,2

Technikai ir jaunesnieji specialistai || 616 || 64,8

Administracijos tarnautojai || 19 || 2,0

Paslaugų sektoriaus ir parduotuvių bei turgaviečių darbuotojai || 153 || 16,1

Nekvalifikuoti darbininkai || 132 || 13,9

13. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 7 straipsnį, Danija patvirtino, kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais, ypač suteikiant teisę gauti EGF paramą, ji taikė ir toliau taikys moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo principus.

Susijusios teritorijos ir jos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių aprašymas

14. Odensė – trečias pagal dydį Danijos miestas, turintis beveik 200 000 gyventojų. Miestas yra Fiuno salos, kurios gyventojų skaičius siekia beveik 500 000, viduryje. Fiunas – rytinė Pietų Danijos regiono dalis, kuriame gyvena 1 200 000 gyventojų. Tiek Fiunas, tiek regionas turi gerai išvystytą infrastruktūrą, ir vis daugiau dirbančių asmenų vyksta į darbą už savo gyvenamojo miesto ribų. Vis dėlto, „Odense Steel Shipyard“ darbuotojų atveju, darbas ne savo mieste negali būti nedarbo problemos sprendimas, kadangi darbuotojai turi mažai darbo pasiūlymų saloje, be to, visame Danijos metalurgijos sektoriuje darbuotojų netrūksta. Taigi, reikės dėti daug pastangų atleistus darbuotojus parengti naujiems darbams.

15. Odensė turi prieigą prie jūros per kanalą ir Odensės fiordą, šalia kurio esančiame mažame Munkebo miestelyje (5 500 gyventojų) įsikūrusi „Odense Steel Shipyard“. Munkebas – Kertemindės savivaldybės dalis Fiuno šiaurės rytuose.

16. 2008 m. bendras Odensės ir Kertemindės darbuotojų skaičius buvo 109 000 žmonių. Šioje paraiškoje nurodytos tiesiogiai su „Odense Steel Shipyard“ uždarymu susijusios prarastos darbo vietos sudaro daugiau nei 1 proc. darbo jėgos; be to, prie jų reikia pridėti vėlesnius atleidimus subrangovų įmonėse ir prarastas darbo vietas laivų statykloje ją galutinai uždarius. Manoma, kad netiesioginiai darbo vietų praradimai galų gale sukels tiek pat sunkumų, kaip ir tiesioginiai, kadangi laivų statyklos uždarymas laikomas didžiausia regiono ekonomikos krize.

Kertemindės darbuotojų išsilavinimo lygis yra žemesnis ir už nacionalinį, ir už Fiuno vidurkį. 2008 m. apie 27,3 proc. Kertemindės darbuotojų tęsė mokslus, tuo tarpu Fiune šis skaičius siekė 33 proc., o valstybės mastu vidurkis buvo 34,8 proc.

17. Tiek Odensės, tiek Kertemindės savivaldybės artimai susijusios su šia paraiška, kurią jos rėmė nuo pat pradžių.

Tikėtinas darbuotojų atleidimo poveikis vietos, regiono ar šalies užimtumui

18. bendra užimtumo padėtis Danijoje smarkiai pablogėjo per 2009 ir 2010 m. Nedarbas nuo rekordiškai mažo 3,3 proc. lygio 2008 m. padidėjo iki 8,2 proc. 2010 m. gruodžio mėn. (šaltinis – Eurostatas[7]).

19. Pramoninė Kertemindės struktūra pasižymi darbo vietų apdirbamojoje pramonėje, ypač metalurgijos sektoriuje, gausa. Daug darbo vietų šiame pramonės sektoriuje jau prarasta – jos perkeltos į kitas šalis, kuriose darbo užmokestis mažesnis. Atleisti laivų statyklos darbuotojai turi daug techninių žinių, kurias sunku panaudoti kituose pramonės sektoriuose Fiune ar net visoje Danijoje.

Be to, laivų statykla uždaroma laipsniškai – tam tikras darbuotojų skaičius atleidžiamas po kiekvieno laivų statybos užsakymo įvykdymo. Tikimasi, kad 2011 m. trimis etapais bus atleista dar 1 100 darbuotojų. Be aiškaus perkvalifikavimo šiems darbuotojams bus sunku rasti naują darbą.

20. 2009 m. rugpjūčio mėn. paskelbus apie statyklos uždarymą, vietos, regiono ir nacionalinių suinteresuotųjų šalių konsorciumas aptarė ir suformulavo naujų regiono plėtros galimybių strategiją. Remiantis šia strategija buvo pasirinktos šioje paraiškoje nurodytos priemonės.

Suderintas finansuotinų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas ir numatomos jo sąnaudos, įskaitant jo ir struktūrinių fondų finansuojamų veiksmų tarpusavio papildomumą

21. Viena vertus, Pietų Danijos regionas nustato ir rengia priemones, kurių galima imtis siekiant Lisabonos tikslų, susijusių su Europos konkurencingumo didėjimu. Antra vertus, regioninės plėtros forumas naudojasi tiek ESF ir ERPF lėšomis, tiek nacionaline parama darbo rinkai, siekdamas šių ilgalaikių tikslų, kaip antai skatinti naujų pramonės sektorių vystymąsi regione.

22. Vis dėlto, siekiant padėti šiems netikėtai atleistiems darbuotojams, reikia imtis konkretesnių veiksmų, tokių kaip švietimas, mokymas, užimtumo skatinimas ir verslumo parama. Tikslinės grupės darbuotojai jau turi aukštą kvalifikaciją, bet toje srityje, kurioje įsidarbinimo galimybės atrodo blankiai. Taigi, jiems pasiūlytos priemonės bus brangesnės, nei būtų kitų, neretai žemos kvalifikacijos, darbuotojų masinio atleidim atveju.

– Padėties įvertinimas, aiškinimas ir pagrindinis kursas: manoma, kad šia priemone pasinaudos apie 70 proc. atleistų darbuotojų. Vidutinė mokymų trukmė bus keturios savaitės ir jie bus paremti tiek grupiniu mokymu, tiek individualiomis konsultacijomis. Kursų tikslas – padėti darbuotojams suprasti savo padėtį ir įgyti motyvacijos visiškai persiorientuoti, sužinoti apie naujas galimybes regione, įvertinti savo kompetencijas, rasti juos dominančių galimybių ir nuspręsti dėl tolesnių veiksmų, kurių jie norėtų imtis. Pagal šią priemonę bus teikiamos daug intensyvesnės ir individualesnės konsultacijas nei darbo biržose.

– Profesinis mokymas ir bendrasis lavinimas: manoma, kad šia priemone pasinaudos iki 70 proc. atleistų darbuotojų, kurie rinksis įvairias švietimo ir perkvalifikavimo sritis. Kai kurie darbuotojai prieš dalyvaudami mokymuose privalės pagerinti savo bendrojo išsilavinimo lygį.

– Pirmoji mokymo sritis – energetikos technologijos. Tai apims elektros energijos gamybą, energijos kaupimą, infrastruktūras ir efektyvų energijos vartojimą, didžiausią dėmesį kreipiant į ekologišką energiją. Tai nauja mokymo sritis, kurios darbo biržos dar nesiūlo.

– Antroji sritis – statyba ir kraštovaizdžio formavimas. Ateinančiais metais šioje srityje bus vykdoma daug valstybės įsipareigojimų. Mokymai apims specialius kursus apie energiškai tausią statybą. Tai naujoviškos mokymo priemonės, besiskiriančios nuo siūlomų šioje srityje.

– Trečioji sparčiai vystoma sritis – robotika, kurią Danija sėkmingai plėtoja tarptautiniu lygiu. Daugiausiai dėmesio būtų skiriama pramonės gamybai, pramogai ir mokymuisi bei biologinei gamybai. Darbo biržos kol kas šios srities mokymų nesiūlo, bet, jei priemonė bus sėkminga, galės siūlyti ateityje.

– Ketvirtoji sritis – socialinės paramos technologijos. Šis sektorius jau vystomas Odensės regione. Tikimasi, kad socialinių paslaugų paklausa ligoninėse ir sveikatos priežiūros srityje ateityje didės. Daugiausia dėmesio bus skiriama bendram technologijų įvadui ir praktiniam įgūdžių gerinimui. Darbo biržos taip pat kol kas šių mokymų nesiūlo, bet jie gali padėti rasti gerą darbą ateityje.

– Penktoji sritis – bendrasis lavinimas, kuris gali būti privalomas daugybei atleistų darbuotojų, norinčių lankyti pasiūlytus kursus. Manoma, kad ketvirtadalis tikslinės grupės darbuotojų pasinaudos šia priemone, kurios numatoma trukmė – maždaug 22 savaitės vienam dalyviui. darbo biržos, tačiau jų paklausa yra tokia didelė, kad darbo biržos ne visada gali įgyvendinti darbo netekusių asmenų prašymus.

– Jaunimo skatinimas siekti aukštojo mokslo ir jį tęsti: tai skatins jaunus darbuotojus grįžti mokytis, teiks paramą ir iki vienerių metų padengs mokymo išlaidas. Šia priemone teikiama platesnė parama nei darbo biržose.

– Užimtumo skatinimo priemonės – mokymas įmonėse: tai padės atleistiems darbuotojams pereinamuoju laikotarpiu – jiems bus suteikta galimybė mokytis, derinant mokymą tiek su darbdaviu, tiek su nauju darbuotoju. Ši priemonė dažnai papildys vieną ar keletą kitų priemonių, kuriomis darbuotojai rengiami naujam darbui. Šis naujiems darbuotojams skirtas mokymas bus rengiamas nuo vienos iki trijų dienų per savaitę ir truks nuo šešių iki dešimties savaičių. Jis paskatins darbdavius įdarbinti atleistus darbuotojus, nes šia priemone pastariesiems bus padedama greičiau prisitaikyti prie naujos darbo vietos.

– Paskatos verslui pradėti: nors Danijoje verslumo lygis auga, bet vis dar išlieka žemas, ypač dviejose labiausiai nukentėjusiose savivaldybėse. Vis dėlto atleistų darbuotojų susidomėjimo šia priemone lygis buvo didesnis už vidurkį – ja susidomėjo beveik trečdalis jų (285). Planuojamų praktinių seminarų metu šie darbuotojai galės išplėtoti idėjas ir kūrybingumą, pasiūlymų atranka padės sutelkti dėmesį į geriausias verslo plėtros sritis, per šešių savaičių verslumo kursus šį kelią pasirinkę darbuotojai (95) bus mokomi steigti įmonę ir plėtoti verslą. Mažesniam darbuotojų skaičiui (45) bus patariama kaip sukurti naują produktą ir kaip vykdyti būtiną rinkos analizę. Apie 20 naujų verslininkų bus teikiami patarimai ir konsultacijos pradiniu įmonės veiklos etapu ir pirmaisiais veiklos metais jie bus kuruojami, rengiant tam tikrą skaičių užsiėmimų. Sėkmingai pradėję verslą gaus paramą rinkodaros ir ryšių su visuomene srityse, įskaitant prekės ženklo kūrimą. Atitinkantys griežtus reikalavimus verslininkai galės kreiptis dėl paskolos – manoma, kad šiame paskutiniame paramos etape bus pateikta apie dešimt paraiškų.

– Be šių priemonių Danija siūlo vienam darbuotojui skirti 100,67 EUR dienpinigių už vieną programos veiklos dieną.

23. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 3 straipsnį, paraiškoje nurodytos EGF paramai įgyvendinti skirtos lėšos apima parengiamąją, valdymo, informavimo, viešinimo ir kontrolės veiklą. Visi šias priemones taikantys partneriai privalo informuoti apie EGF paramą.

24. Danijos valdžios institucijų nurodytos prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos – tai aktyvios darbo rinkos priemonės, priskiriamos prie tinkamų finansuoti veiksmų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 3 straipsnyje. Danijos valdžios institucijų skaičiavimu, bendros šių paslaugų lėšos yra 20 874 362 EUR, o EGF paramai įgyvendinti skirtos lėšos – 943 948 EUR (4,3 proc. visos sumos). Bendra iš EGF prašomos paramos suma yra 14 181 901 EUR (65 proc. visų išlaidų).

Veiksmai || Numatytas remtinų darbuotojų skaičius || Numatytos išlaidos vienam remtinam darbuotojui (EUR) || Bendros išlaidos (bendras EGF ir nacionalinis finansavimas) (EUR)

Prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos (Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 3 straipsnio pirma pastraipa)

Padėties įvertinimas, aiškinimas ir pagrindinis kursas || 950 || 1 610,74 || 1 530 203

Profesinis energetikos technologijų mokymas || 190 || 10 067,11 || 1 912 751

Profesinis statybos ir kraštovaizdžio formavimo mokymas || 140 || 5 369,13 || 751 678

Profesinis robotikos mokymas || 75 || 10 067,11 || 755 033

Profesinis socialinės paramos technologijų mokymas || 70 || 12 080,54 || 845 638

Bendrasis lavinimas || 235 || 7 973,15 || 1 873 690

Skatinimas siekti aukštojo mokslo ir jį tęsti || 110 || 6 711,41 || 738 255

Mokymas įmonėse || 190 || 3 221,48 || 612 081

Verslumo skatinimas || 285 || 268,46 || 76 511

Pasiūlymų atranka || 140 || 134,23 || 18 792

Verslumo kursai || 95 || 5 637,58 || 535 570

Produkto kūrimo kursai || 45 || 3 758,39 || 169 128

Rinkos analizė ir galimybių studija || 20 || 4 026,85 || 80 537

Paskatos steigti naujas įmones || 20 || 5 637,58 || 112 752

Kuravimas || 20 || 1 342,28 || 26 846

Reklama ir prekės ženklo kūrimas || 20 || 4 026,85 || 80 537

Paskola verslui padėti || 10 || 26 845,60 || 268 456

Dienpinigiai || 950 || 11 037,80 || 10 485 906

Prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos – tarpinė suma || || 20 874 362

EGF paramai įgyvendinti skirtos lėšos (Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 3 straipsnio trečia pastraipa)

Parengiamoji veikla || || 74 260

Valdymas || || 482 694

Informavimas ir viešinimas || || 185 652

Kontrolės veikla || || 201 342

EGF paramai įgyvendinti skirtos lėšos – tarpinė suma || || 943 948

Bendros numatytos išlaidos || || 21 818 310

EGF parama (65 proc. visų išlaidų) || || 14 181 901

* Bendra suma nevisiškai sutampa dėl DKK keitimo kurso ir apvalinimo.

25. Danija patvirtina, kad aprašytos priemonės papildo iš struktūrinių fondų finansuojamus veiksmus ir kad bus išvengta dvigubo finansavimo.

Data, kada nukentėjusiems darbuotojams pradėta arba planuojama pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas

26. Individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, skirtas nukentėjusiems darbuotojams ir įtrauktas į suderintą priemonių paketą, kurį siūloma bendrai finansuoti iš EGF, Danija pradėjo teikti 2010 m. spalio 1 d. Todėl ši data laikoma laikotarpio, kuriuo iš EGF gali būti skiriama parama, pradžia.

Konsultacijų su socialiniais partneriais tvarka

27. Pietų Danijos regionas ir Odensės bei Kertemindės savivaldybės kartu parengė šią paraišką. Šioje veikloje dalyvavo socialiniai partneriai, profesinės organizacijos, sąjungos ir švietimo institucijos. Buvo organizuojami bendri susirinkimai, kuriuose šalys aptarė ir parengė išsamias augimo ir išskirtinio pobūdžio priemonių strategijas.

28. Danijos valdžios institucijos patvirtino, kad buvo laikytasi nacionaliniuose ir ES teisės aktuose nustatytų su kolektyviniu atleidimu susijusių reikalavimų.

Informacija apie veiksmus, kurie yra privalomi pagal nacionalinius teisės aktus arba kolektyvines sutartis

29. Atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 6 straipsnyje nustatytus kriterijus, Danijos valdžios institucijos savo paraiškoje:

· patvirtino, kad EGF finansinė parama nepakeičia priemonių, kurias įmonės privalo taikyti pagal nacionalinius teisės aktus arba kolektyvines sutartis;

· įrodė, kad veiksmais parama teikiama atskiriems darbuotojams ir nenaudojama įmonėms arba sektoriams restruktūrizuoti;

· patvirtino, kad nurodytiems tinkamiems finansuoti veiksmams neteikiama pagalba pagal kitas ES finansines priemones.

Valdymo ir kontrolės sistemos

30. Danija pranešė Komisijai, kad finansinę paramą valdys ir prižiūrės tos pačios institucijos, kurios valdo ir prižiūri Europos socialinio fondo paramą. Vadovaujančioji institucija bus Danijos įmonių ir statybos valdyba. Kitas tos pačios institucijos padalinys bus paskirtas tvirtinančiąja institucija. Audito institucija bus Danijos įmonių ir statybos valdybos ES finansavimo kontrolės tarnyba.

Finansavimas

31. Remiantis Danijos paraiška, siūloma EGF parama suderintam prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketui yra 14 181 901 EUR, o tai sudaro 65 proc. visų išlaidų. Komisijos siūlomas asignavimas iš Fondo pagrįstas Danijos pateikta informacija.

32. Atsižvelgdama į didžiausią galimą EGF finansinės paramos sumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnio 1 dalį, taip pat į asignavimų perskirstymo mastą, Komisija siūlo visai minėtai sumai, skirtinai pagal finansinės programos 1a išlaidų kategoriją, skirti EGF lėšas.

33. Skyrus siūlomą finansinės paramos sumą, EGF liks daugiau nei 25 proc. numatytos didžiausios metinės sumos, kurią galima skirti asignavimams per paskutinius keturis metų mėnesius, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 12 straipsnio 6 dalį.

34. Teikdama šį pasiūlymą skirti EGF lėšas, Komisija pradeda supaprastintą trišalę procedūrą pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 28 punktą, kad poreikį panaudoti EGF lėšas ir reikalingą sumą suderintų su abiem biudžeto valdymo institucijomis. Komisija ragina tą biudžeto valdymo instituciją, kuri pirmoji tinkamu politiniu lygmeniu susitars dėl lėšų skyrimo pasiūlymo projekto, pranešti kitai biudžeto valdymo institucijai ir Komisijai apie savo ketinimus. Jeigu viena iš dviejų biudžeto valdymo institucijų nepritars, bus rengiamas oficialus trišalis susitikimas.

35. Komisija atskirai pateikia lėšų perkėlimo prašymą, siekdama į 2011 m. biudžetą įtraukti specialiuosius įsipareigojimų asignavimus, kaip nurodyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 28 punkte.

Mokėjimų asignavimų šaltinis

36. 2011 m. biudžete numatyti 47 608 950 EUR mokėjimų asignavimai biudžeto eilutėje 04.0501 „Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)“. Ši biudžeto eilutė bus naudojama 14 181 901 EUR sumai, kurios reikia šiai paraiškai, padengti.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų skyrimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Danijos paraiška „EGF/2010/025 DK/Odense Steel Shipyard“)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[8], ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdami į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[9], ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[10],

kadangi:

(1)       Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas teikti papildomą paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką.

(2)       EGF taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio, paraiškas.

(3)       2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė skirti EGF lėšų, neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos.

(4)       2010 m. spalio 6 d. Danija pateikė paraišką skirti EGF lėšų dėl darbuotojų atleidimo iš įmonės „Odense Steel Shipyard“ ir ją papildė iki 2011 m. kovo 8 d. pateikdama papildomos informacijos. Ši paraiška atitinka finansinei paramai taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo skirti 14 181 901 EUR sumą.

(5)       Todėl EGF lėšos turėtų būti skirtos finansinei paramai pagal Danijos pateiktą paraišką suteikti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2011 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) skiriama 14 181 901 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma.

2 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta [Briuselyje / Strasbūre]

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[2]               OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

[3]               Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 3 straipsnio trečios pastraipos nuostatų.

[4]               Bendras kompensuojamasis tonažas (angl. Compensated Gross Tonnage, CGT) – konkrečiam laivui pastatyti reikalingo darbo kiekio rodiklis, apskaičiuojamas dauginant laivo tonažą iš koeficiento, kuris nustatomas pagal konkretaus laivo tipą ir dydį (http://en.wikipedia.org/wiki/Compensated_gross_tonnage).

[5]               COM(2010)451 galutinis.

[6]               COM(2010)631 galutinis.

[7]               http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/search_database

[8]               OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[9]               OL L 406, 2006 12 30, p. 1.

[10]             OL C […], […], p. […].