11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/56

—

atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2008, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (1),

—

atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (2),

—

atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir prekybos aplinkos (4),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 624/2007/EB, nustatantį Bendrijos muitinių veiksmų programą (Muitinė 2013) (5),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 648/2005, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (6) (pakeitimai dėl saugumo ir saugos),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (7),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą 2007/668/EB dėl Europos bendrijos laikino teisių ir pareigų, lygiaverčių narystei Pasaulio muitinių organizacijoje, įgyvendinimo bei vykdymo (8),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tam tikrų su intelektinės nuosavybės teisių apsauga susijusių užduočių, įskaitant Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centro sudarymą iš viešojo ir privačiojo sektorių atstovų, pavedimo Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) (COM(2011)0288),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo (COM(2011)0285),

—

atsižvelgdamas į pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūros ir rinkos priežiūros (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl keturiasdešimtųjų muitų sąjungos metinių (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl prekybos politikos įgyvendinimo, taikant veiksmingas importo ir eksporto taisykles ir procedūras (13),

—

atsižvelgdamas į savo Bendrijos tranzito sistemos tyrimų komiteto ataskaitą (1996 m. sausio mėn. – 1997 m. kovo mėn.),

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 1/2010 „Ar veiksmingai kontroliuojamos importui taikomos supaprastintos muitinės procedūros?“,

—

atsižvelgdamas į 1997 m. gegužės 28 d. Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasirašytą susitarimą dėl muitinių bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos muitinės veikloje (14),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 23 d. pasirašytą bendrą (JAV vidaus saugumo departamento ir Europos Komisijos) pareiškimą dėl tiekimo grandinės saugumo,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato parengtą ataskaitą „ES muitinės vykdomas intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas. 2010 m. ES pasienio kontrolės rezultatai“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Programos „Muitinė 2013“ laikotarpio vidurio vertinimas“ (COM(2011)0537),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Galutinis programos „Muitinė 2007“ įvertinimas pagal 2003 m. vasario 6 d. Europos parlamento ir Tarybos sprendimo 253/2003/EB, nustatančio muitinių veiksmų programą Bendrijoje (Muitinė 2007), 19 straipsnį“ (COM(2008)0612),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Muitų sąjungos raidos strategija“ (COM(2008)0169),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl muitinių atsako į naujausias padirbinėjimo ir piratavimo tendencijas (COM(2005)0479),

—

atsižvelgdamas į pažangos ataskaitą dėl oro krovininio transporto saugumo stiprinimo (Tarybos dokumentas Nr. 11250/11),

—

atsižvelgdamas į 2009–2012 m. ES muitinių veiksmų planą dėl kovos su INT pažeidimais (Tarybos dokumentas Nr. 5345/09),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 23 d. Tarybos rezoliuciją dėl sustiprintos muitinių bendradarbiavimo strategijos (15),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos posėdžio muitų sąjungos raidos strategijos klausimais išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 16 d. surengtą klausymą tema „Modernizuota muitinė ir vidaus rinka“,

—

atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto užsakytą tyrimą „Muitinių bendradarbiavimas laisves, saugumo ir teisingumo srityje: muitinių vaidmuo išorinių ES sienų valdyme“, kuris paskelbtas 2011 m. gegužės mėn.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A7–0406/2011),

A.

kadangi veiksminga muitų sąjunga yra vienas iš kertinių europinės integracijos proceso akmenų ir laisvo prekių judėjimo, ekonomikos vystymosi ir vidaus rinkos augimo pagrindas;

B.

kadangi muitinėms tenka nepaprastai svarbus vaidmuo užtikrinant saugą ir saugumą, apsaugant vartotojus ir aplinką, užtikrinant visų įplaukų surinkimą, stiprinant kovą su klastojimu ir korupcija ir užtikrinant, kad būtų laikomasi intelektinių nuosavybės teisių;

C.

kadangi muitinės, patogiai įsikūrusios prie sienos, gali veiksmingai padėti užtikrinti, kad į ES patektų tik saugios prekės;

D.

kadangi muitinės vis dar atlieka svarbų vaidmenį ginant ES finansinius interesus, nors muitų rinkimo vaidmuo pastaruosius kelerius metus mažėjo;

E.

kadangi labai neseniai įvykę oru vežamų krovinių saugumo incidentai įrodo, kad saugumui dėmesys skiriamas ne veltui ir kad muitinių administracijos turi ir toliau budriai reaguoti į teroristų keliamą grėsmę;

F.

kadangi dėl suklastotų ir piratinių prekių importo į ES prarandamos pajamos ir pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės; kadangi suklastoti produktai gali kelti didelį pavojų Europos vartotojų saugai ir sveikatai;

G.

kadangi muitinės šiandien pirmiausia susiduria su didėjančia importo, eksporto ir tranzito apimtimi, o ištekliai tebėra riboti, ir todėl veiksmingas ir našus rizikos valdymas yra ypač svarbus;

H.

kadangi e. muitinė, visų pirma centralizuotas muitinis įforminimas, yra vienas svarbiausių muitinių modernizavimo ir supaprastinimo aspektų;

I.

kadangi norint vidaus rinkoje sudaryti lengvesnes prekių judėjimo ir prekybos, ypač MVĮ, sąlygas būtina sklandžiai ir gerai veikianti, paprasta muitinių sistema;

J.

kadangi nepaprastai svarbu išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo; kadangi įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas turėtų suteikti apčiuopiamą naudą patikimiems prekybininkams;

1.

mano, kad 2008 m. priimtas Modernizuotas muitinės kodeksas terminų požiūriu plataus užmojo, ir mano, kad naujuoju pasiūlymu turi būti tikrai siekiama pagerinti dabartinę padėtį suteikiant ES ūkio subjektams, ypač MVĮ, papildomos naudos;

2.

yra įsitikinęs, kad ES muitinių strategijos ir muitinės priemonių modernizavimas turėtų būti labai svarbus politinis prioritetas, nes ateičiai parengta gerai veikiančių, veiksmingų ir supaprastintų muitinės procedūrų politika labai svarbi ekonominiam ES konkurencingumui pasaulyje ir patikimiems prekybos santykiams su trečiosiomis šalimis;

3.

pabrėžia, kad gerai veikianti muitinių politika atlieka labai svarbų vaidmenį apsaugant intelektinės nuosavybės teises, kovojant su neteisėtu prekių ir suklastotų produktų patekimu į bendrąją rinką ir taip stiprinama Europos vartotojų sauga ir saugumas;

4.

ragina stiprinti kovą su muitų teisės aktų pažeidimais, kontrabandos, organizuoto nusikalstamumo, korupcijos, terorizmo, kitos nusikalstamos veikos grėsmėmis skiriant ypatingą dėmesį Pasaulio muitinių organizacijos rekomendacijų dėl rizikos valdymo, teisėtos prekybos saugos ir saugumo, muitinės automatizacijos plėtros partnerystės su verslininkais, kovos su korupcija, „vieno langelio“ principo diegimo, keitimosi informacija ir žvalgybos duomenimis tarp muitinių administracijų įgyvendinimui;

5.

mano, kad reikėtų muitinių misiją ir įvaizdį pritaikyti prie Modernizuoto muitinės kodekso – tada jos gaus naują impulsą ir bus galima pasiekti, kad jos būtų visapusiškai veiksmingos;

6.

mano, kad muitinėms įgyjant vis daugiau pareigų valstybės narės turėtų joms skirti pakankamai išteklių, atitinkančių šias pareigas; mano, kad su biudžeto sistemomis suderinamas pakankamų finansinių išteklių skyrimas su muitine susijusioms procedūroms ir procesams, ypač elektroninėms sistemoms kurti, yra labai svarbus siekiant būtino muitinių modernizavimo; mano, jog siekiant užtikrinti, kad muitinės galėtų įgyvendinti prioritetinius joms skirtus uždavinius, ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas turimų ribotų išteklių naudojimui rizikos valdymo srityje, rinkos ir visuomenės saugos ir saugumo užtikrinimui ir išorinių Europos Sąjungos sienų apsaugai;

7.

yra susirūpinęs, kad įvairūs nacionaliniai ES muitų teisės aktų aiškinimai yra verslo patiriamos biurokratijos priežastis ir daro atitinkamą neigiamą poveikį Europos konkurencingumui, silpnina ES gebėjimą taikyti veiksmingą rizika grindžiamą šių teisės aktų laikymosi kontrolės metodą; todėl ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti modernizuoti muitines, ypač vienodai taikyti ES muitų teisės aktus; be to, primygtinai reikalauja, kad Komisija nedelsdama imtųsi visų reikiamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad ES muitų teisės aktai būtų vientisai ir suderintai taikomi visoje ES;

8.

ragina Komisiją iki 2012 m. birželio mėn. Europos Parlamentui pateikti ataskaitą dėl dabartinės padėties, kaip valstybės narės laikosi ES muitų teisės aktų, įskaitant veiksmų planą, kaip šalinti nustatytus trūkumus; mano, kad atlikdama šią užduotį Komisija turėtų konsultuotis su pramonės atstovais;

9.

pažymi, kad reikėtų modernizuoti muitinės valdymą, sukuriant į rezultatus orientuotą valdymo modelį, taikant tarptautiniais standartais ir gerosios praktikos pavyzdžiais pagrįstus kokybės vadybos metodus, tobulinant vidaus kontrolės sistemą, organizacijos rizikos valdymą, integruojant veiklos ir informacinius procesus;

10.

pripažįsta, kad muitinės yra labai svarbios vykdant tarptautinę prekybą; taigi teigiamai vertina reguliuojamąjį vaidmenį, tenkantį PPO susitarimui dėl muitinio vertinimo, kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningą, vienodą ir neutralią prekių muitinio vertinimo sistemą uždraudžiant taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias muitines vertes, kurios gali trukdyti atvirai ir sąžiningai prekybai;

11.

mano, kad būtina imtis modernizavimo priemonių, pvz., muitų teisės aktų supaprastinimo ir sąveikių muitinių sistemų kompiuterizavimo, nes taip būtų užtikrinta lengvesnė prekyba; šias priemones reikėtų taikyti kuo greičiau; taip pat reikia geriau koordinuoti Europos lygmeniu mokesčių policijos vykdomus prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo veiksmus; reiškia pageidavimą, kad atliekant muitinės kodekso modernizavimo darbą būtų pabrėžta muitinės deklaracijų panaikinimo siekiant palengvinti prekybą svarba;

12.

mano, kad siekiant padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą, nepaprastai svarbu supaprastinti, standartizuoti ir modernizuoti muitinių teisės aktus ir procedūras bei panaudoti modernias ir našias IT priemones; mano, kad vienas didžiausių modernizuotų muitinių laimėjimų yra nuspėjamumas, kuris reikalingas verslui, ypač MVĮ, nes tai savo ruožtu skatina ekonomikos augimą;

13.

pažymi, kad naujoms muitinių procedūroms ir modernizuotiems e. muitinės reikalavimams įgyvendinti gali prireikti nemažai investicijų; pabrėžia, kad šios procedūros ir reikalavimai turi būti pagrįsti ir netapti nereikalinga našta, ypač MVĮ; pažymi, kad būtina mažinti biurokratiškumą ir išlaidas, tenkančias MVĮ;

14.

mano, kad muitinis tikrinimas pirmiausia turėtų būti taikomas didelės rizikos kroviniams, o mažos rizikos kroviniai turėtų būti greitai išleidžiami, kad galėtų laisvai judėti; pabrėžia, kad labai svarbus rizikos valdymo metodų vaidmuo, ir tvirtai remia elektroninio muitinio įforminimo sistemų diegimą ir tolesnį modernizavimą;

15.

mano, kad veiksmingas rizikos valdymas priklauso nuo atitinkamos informacijos surinkimo laiku taikant elektroninio tvarkymo metodus, užtikrinant saugą ir visuomenės saugumą;

16.

primygtinai reikalauja, kad ateityje plečiant tiekimo grandinės saugumo teisės aktus Europos Sąjungoje būtų vadovaujamasi visapusiškai rizika grindžiamu metodu, atliekant tik didelės rizikos siuntų dokumentinį ir fizinį vertinimą;

17.

pažymi, kad gerai funkcionuojančioje 27 valstybių narių Europos Sąjungoje reikia nustatyti bendrus privalomus prekių fizinius patikrinimus, taikytinus visiems gaminių įvežimo į bendrąją rinką punktams (uostams, oro uostams, keliams);

18.

pripažindamas tiekimo grandinės saugumo svarbą, mano, kad JAV teisės aktų reikalavimai skenuoti visus krovinius 100 % yra pernelyg sunkūs ir pernelyg daug kainuoja, o tikroji nauda abejotina, ir norėtų tęsti transatlantinį teisėkūros dialogą su JAV, siekiant šių teisės aktų panaikinimo ar pakeitimo;

19.

pabrėžia, kad MMK yra svarbi priemonė siekiant supaprastinti ir iš tiesų suderinti muitinės procedūras, kad būtų prisidėta prie Europos ekonomikos stiprinimo; mano, kad MMK įgyvendinamosios nuostatos turėtų visapusiškai atspindėti MMK idėjas; yra susirūpinęs, kad kai kurios esminės įgyvendinamosios nuostatos vis dar svarstomos ir dar nepriimti strateginiai sprendimai dėl IT architektūros;

20.

yra įsitikinęs, kad visą MMK potencialą galima išnaudoti tik tuomet, jei bus naudojamos tinkamai parengtos pažangios IT sistemos; yra tvirtai įsitikinęs, kad bet kokios tolesnės investicijos į IT turėtų būti daromos vadovaujantis pagrindiniais MMK principais;

21.

pabrėžia, kad reikia, jog prekybininkai turėtų galimybes iš anksto susipažinti su išsamia valstybių narių informacija, nes verslo subjektams irgi reikia laiko parengti ir įgyvendinti savo IT taikomąsias programas; šiuo klausimu pabrėžia, kad nustatant naują MMK taikymo terminą privalu atsižvelgti į techninius ir finansinius nacionalinių valdymo institucijų ir ekonominių operacijų vykdytojų pajėgumus taikyti naujas sistemas;

22.

palankiai vertina ketinimą suderinti MMK nuostatas dėl įgaliojimų perdavimo ir įgyvendinimo įgaliojimų suteikimo su Lisabonos sutartimi; pabrėžia, kad ši nauja sistema yra naujai nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos veiklos pusiausvyros pavyzdys, visų pirma todėl, kad deleguotųjų aktų srityje abi institucijos laikomos lygiomis;

23.

pripažįsta, kad reikėjo atidėti MMK taikymą; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atsižvelgiant į patirtus sunkumus, daugiausia dėl skirtingo IT sistemų išvystymo lygio, išsiaiškinti, ar 2016 m. galėtų būti naujas terminas MMK nuostatoms vienodai įgyvendinti, termino atidėjimą tiesiogiai susiejant su būtinomis saugos garantijomis;

24.

pažymi, kad būtina užtikrinti nuoseklų Europos Sąjungos išorės sienų valdymą; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares labiau suderinti ir muitinio tikrinimo sistemas, ir sankcijas;

25.

tvirtai remia centralizuoto muitinio įforminimo koncepciją, visiškai priklausomą nuo tinkamų IT sistemų, kuri yra vienas pagrindinių modernizuotos muitinės, kaip numatyta MMK, aspektų, ir apgailestauja, kad nėra pažangos įgyvendinant šią koncepciją; pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį muitinės turėtų atlikti įgyvendinant centralizuoto muitinio įforminimo procedūrą;

26.

ragina valstybės nares visapusiškai įsipareigoti taikyti centralizuoto muitinio įforminimo koncepciją, nes tik iš tikrųjų suderintos muitinės taisyklės, keitimosi informacija sistemos ir duomenų formatai gali padėti užtikrinti sėkmingą šios koncepcijos įgyvendinimą;

27.

apgailestauja dėl lėtos PVM ir akcizo taisyklių supaprastinimo proceso raidos valstybėse narėse ir dėl PVM bei akcizų rinkimo problemų, o visi šie dalykai yra nepaprastai svarbūs iš tiesų centralizuotai muitinio įforminimo sistemai; taip pat ragina aktyviau bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi PVM už importuojamas prekes surinkimo, muitinių darbo valandų, rinkliavų ir nuobaudų už Bendrijos muitinės kodekso nesilaikymą klausimais, nes esami skirtumai iškreipia prekybą;

28.

mano, kad turi būti išsaugotas tam tikras teisės aktų ir muitinės procedūrų lankstumas, kad valstybės narės, esant galimybei, ir toliau galėtų pritaikyti savo procedūras logistikos spartos, sudėtingumo ir muitinamų prekių klausimais;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų aptarnavimo kokybę ir mažinti jų administracinę naštą; remia Komisijos pastangas skatinti prekybininkus ES teikti paraiškas dėl įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso; vis dėlto yra susirūpinęs, kad tai, jog reikia nemenkų investicijų norint gauti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą, gali tapti rimta kliūtimi prekybininkams, ypač MVĮ; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę supaprastinti paraiškos procedūrą įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusui gauti;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti įtvirtinti papildomą konkrečią naudą, kurią galėtų gauti prekybininkai, turintys įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo sertifikatus, ir kuria verslo subjektai būtų skatinami teikti paraiškas; mano, kad dėl tokios apčiuopiamos naudos galėtų visų pirma gerokai sumažėti administracinė našta ar išlaidos, pvz., bendruoju atveju atleidus įgaliotuosius ekonominių operacijų vykdytojus nuo skolos muitinei užtikrinimo ir sudaryti geresnes sąlygas mokėti muitus ir PVM;

31.

ypač ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atsisakyti importo ir eksporto išankstinių pranešimų tuo atveju, kai operatoriai ypač patikimi, pavyzdžiui, turi įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą, ir sudaryti galimybę atitinkamai atsisakyti sandoriu grindžiamų muitinės deklaracijų, taikant „savęs vertinimo“ sistemą ir procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje;

32.

vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad norint gauti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą reikia, kaip nustatyta MMK 14 straipsnyje, laikytis visų išankstinių reikalavimų: vykdyti muitų ir mokesčių reikalavimus; turėti priimtiną verslo ir atitinkamais atvejais transporto registrų tvarkymo sistemą, sudarančią galimybes tinkamai atlikti muitinį tikrinimą; įrodyti finansinį mokumą; turėti tiesiogiai su vykdoma veikla susijusius praktinius kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos standartus ir saugumo ir saugos standartus;

33.

tikisi, kad visos valstybės narės užtikrins, jog vienos valstybės narės suteiktas įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas bus visapusiškai pripažintas kitoje valstybėje narėje; primena, kad svarbu užtikrinti vienodą požiūrį į įgaliotuosius ekonominių operacijų vykdytojus visoje Bendrijos muitų teritorijoje, siekiant vienodo tikrinimo ir tarpusavio pripažinimo;

34.

ragina Komisiją į MMK įtraukti griežtesnius reikalavimus dėl ES atstovavimo muitinėje paslaugų teikimo ir tokiu būdu padėti didinti šių tarpininkų profesionalumo ir atsakomybės lygį ir nustatyti aiškias muitinės tarpininkų ir ekspedicijos įmonių santykius reguliuojančias taisykles, kad būtų pakeistas tarpininkų vaidmuo ir jie bendrai rūpintųsi skirtingų mažų ir vidutinių importuotojų, neturinčių pajėgumų įgyvendinti muitinės reikalavimų laikymosi programų, panašių į Europos įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų programas, siuntomis;

35.

palankiai vertina ES ir Japonijos bendradarbiavimo susitarimo dėl įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų tarpusavio pripažinimo įsigaliojimą; ragina Komisiją derėtis dėl panašių susitarimų su kitomis stambiomis partnerėmis, pvz., JAV, Kanada, Kinija ir Rusija, derantis dėl tokių susitarimų visapusiškai atkreipti dėmesį į Parlamento vaidmenį ir įtraukti šį veiksnį į derybas dėl dvišalių prekybos susitarimų siekiant, kad įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statutas turėtų daugiau naudos ES įmonėms;

36.

palankiai vertina Komisijos ketinimą supaprastinti importo ir eksporto procedūras;

37.

ragina Komisiją ir ateityje, taikant vadinamąsias procedūras, įforminamas asmens pageidaujamoje vietoje, atsisakyti individualių pranešimų ir numatyti galimybę išleisti krovinius nedalyvaujant muitinės tarnybai, siekiant užtikrinti sklandų procedūrų vykdymą, ypač siuntų, pristatomų „pačiu laiku“;

38.

atkreipia dėmesį, kad visų pirma MVĮ daugelyje valstybių narių naudojasi Bendrijos muitinės kodekse numatyta galimybe pateikti žodinę muitinės deklaraciją, jei įvežama arba išvežama siuntų mažiau už 1 000 eurų;

39.

ragina palikti šiuo metu daugelyje valstybių narių taikomas muitų ribas ar išimtis dėl muitinės procedūrų taikymo mažiausioms importuojamoms ar eksportuojamoms siuntoms, standartizuoti jas ES lygmeniu, pavyzdžiui, nustatant 1 000 EUR ribą, ir įtraukti į išankstinių pranešimų sritį, nes panaikinus supaprastintą procedūrą gerokai padidėtų administracinė ir finansinė našta, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, todėl tai nebūtų suderinama su ES siekiamu tikslu sumažinti biurokratizmą; primygtinai reikalauja, kad MMK įgyvendinamosiose nuostatose būtų palikta vadinamosios žodinės muitinės deklaracijos galimybė;

40.

ragina išlaikyti dabartines pardavimo eksportui ir tam tikrų nuomos atlygio formų ir licencinių rinkliavų įtraukimo į muito vertę nuostatas, nes mano, kad nepagrįstai pakeitus šias nuostatas padidės muito vertė, o atitinkamai – ir mokesčių našta;

41.

ragina Komisiją išlaikyti principą, pagal kurį nelengvatinė prekių kilmė nustatoma pagal vietą, kur jos paskutinį kartą buvo ekonomiškai pagrįstai iš esmės perdirbtos;

42.

yra susirūpinęs dėl tendencijos, kad norima sukurti taisykles dėl nelengvatinės kilmės naudojant įvairius kilmės nustatymo metodus importo ir eksporto srityje;

43.

pabrėžia, kad, jeigu bus nustatomos papildomos kilmės taisyklės, tai turėtų būti daroma taip, kad būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos verslo subjektams, ir turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinės prekybos supaprastinimo svarbą;

44.

taip pat pabrėžia, kad ateityje ES turi pripažinti ir trečiųjų šalių atitinkamų valdžios institucijų išduotus nelengvatinės kilmės produktų eksporto sertifikatus;

45.

pritaria tam, kad sąrašais grindžiamos taisyklės dėl nelengvatinės kilmės būtų nustatytos tik ypatingiems atvejams, kurie laikytini išimtimi; reikalauja palikti įtvirtintas taisykles, kurios dabar nustatytos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinamųjų nuostatų 10 ir 11 prieduose, ir sąrašais grindžiamų kriterijų taikymo neišplėsti kitiems produktams, siekiant, kad muitinės ir ekonominių operacijų vykdytojai nepatirtų gerokai daugiau administracinių išlaidų už tai negaudami ekonominės naudos;

46.

ragina palikti pirmojo pardavimo taisyklę ir atsisakyti išlaidų, susijusių su rizikos analize, apskaitos, nes operacijų vykdytojai dėl to patiria didelių išlaidų; yra susirūpinęs dėl šiuo metu aptariamų pasiūlymų nustatyti sandorių vertę, nes jie neatitinka pardavimo siekiant eksportuoti į Bendrijos muitinės teritoriją reikalavimų, o yra labiau esminis pakeitimas, susijęs su pardavimu siekiant importuoti į Bendrijos muitinės teritoriją, o tai nesuderinama su Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) reikalavimais;

47.

tikisi tvirto muitinių administracijų, rinkos priežiūros institucijų ir įmonių bendradarbiavimo, pvz., kad paskirties valstybių narių pasienyje būtų perimti nesaugūs ir (arba) reikalavimų neatitinkantys produktai; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą pareigūnų mokymą, kad jie galėtų dar geriau nustatyti riziką keliančius produktus;

48.

palankiai vertina pažangą, padarytą rengiant importo kontrolės gaires produktų saugos srityje, ir ragina Komisiją nuolat jas atnaujinti, stebėti jų įgyvendinimą ir nuolat informuoti Europos Parlamentą apie tolesnius pokyčius šioje srityje;

49.

ragina Komisiją apsvarstyti klausimą dėl viešosios duomenų bazės, į kurią valstybės narės galėtų patalpinti informaciją apie pavojingas prekes, perimtas vykdant muitinės kontrolę, įdiegimo;

50.

pabrėžia, kad pajamos iš muitų yra svarbi ES tradicinių nuosavųjų išteklių dalis, kuri kartu su cukraus mokesčiais 2011 m. siekia 16 777 100 000 EUR, ir kad norint apsaugoti ES finansinius interesus reikalinga veiksminga muitinių sistema; pabrėžia, kad tinkamas muitinių veikimas daro tiesioginę įtaką apskaičiuojant PVM – kitą svarbų ES biudžeto pajamų šaltinį;

51.

pabrėžia, kad muitų srityje veiksminga pažeidimų ir sukčiavimo prevencija vykdant tinkamą kontrolę ne tik užtikrinama ES finansinių interesų apsauga, bet ir daromas didelis poveikis vidaus rinkai, panaikinant nesąžiningą tų ekonominių operacijų vykdytojų, kurie sukčiauja mokėdami muitus arba deklaruoja muitinėms mažesnę prekių vertę, pranašumą palyginti su tais ekonominių operacijų vykdytojais, kurie nevykdo tokio tipo veiklos;

52.

toliau remia valstybių narių pastangas griežtinti mokesčių ir muitų reglamentavimą bei mokesčių rinkimo pajėgumus, sustiprinti tarptautines kovos su korupcija, mokesčių slėpimu ir neteisėtais srautais konvencijas ir didinti finansinį skaidrumą; taip pat remia aktyvesnį keitimąsi informacija apie dabartinius muitų teisės aktus;

53.

primena, kad Komisijos tikslas yra užtikrinti, kad nacionalinės muitinių administracijos galėtų veikti taip, tarsi jos būtų viena administracija, užtikrinant lygiaverčius muitinio tikrinimo rezultatus kiekvienoje Europos Sąjungos muitų teritorijos vietoje; atkreipia dėmesį, kad tai galima pasiekti tik taikant sąveikias valstybių narių ir Komisijos lygmens ryšių ir informacijos mainų sistemas; apgailestauja, kad šioje srityje pažanga daroma labai lėtai; atkreipia dėmesį į tai, kad tikrinimo veiksmai turi būti grindžiami bendrai suderintais standartais ir patikimais rizikos vertinimo kriterijais, taikomais prekių bei ekonominių operacijų vykdytojų atrankai;

54.

skatina glaudžiau bendradarbiauti bei aktyviau keistis informacija ir gerąja patirtimi su ES kaimyninių valstybių atsakingomis institucijomis muitinės modernizavimo ir kovos su kontrabanda ir korupcija muitinėje srityse;

55.

teigiamai vertina nuo 2009 m. pradėtą taikyti supaprastinto muitinio tikrinimo sistemą ir pripažįsta jos svarbą siekiant palengvinti tarptautinę prekybą; pabrėžia, kad plačiai taikomos supaprastintos importo muitinės procedūros, kuriomis siekiama sumažinti muitinės formalumus ir kontrolę prieš išleidžiant prekes, yra vienos svarbiausių ES muitų politikos sudedamųjų dalių; primena, kad buvo supaprastinta daugiau kaip 71 proc. visų muitinės procedūrų; tačiau apgailestauja, kad dėl šių procedūrų atsirado nepagrįstų ES biudžeto nuostolių ir su ES prekybos politika susijusių pažeidimų;

56.

su nerimu atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai atskleidė nepakankamą šių supaprastintų procedūrų kontrolę ir auditą valstybėse narėse; todėl pabrėžia šios tikrinimo sistemos tinkamo įgyvendinimo svarbą ir ragina Komisiją atidžiai stebėti šį procesą, siekiant išvengti ES biudžeto nuostolių ir prekybos politikos nuostatų pažeidimų;

57.

siekdamas sumažinti tradicinių nuosavų išteklių nuostolių riziką, ragina Komisiją, prieš suteikiant leidimus taikyti supaprastintas muitinės procedūras, valstybių narių lygmeniu užtikrinti tinkamą operacijų vykdytojų auditų sistemą ir tinkamą ex-post auditą;

58.

primena, kad muitinis tikrinimas turėtų būti pagrįstas rizikos analize taikant, be kita ko, automatinio duomenų apdorojimo metodus, ir nurodo, kad, Europos Audito Rūmų nuomone, tik taikant automatizuotus rizikos profilius, integruotus į muitinės deklaracijų apdorojimą, galima pakankamai apsaugoti ES finansinius ir prekybos politikos interesus; apgailestauja, kad tradicinių nuosavų išteklių ir bendros prekybos politikos srityje labai nedaug valstybių narių taiko automatizuotus rizikos profilius; primygtinai ragina Komisiją imtis būtinų priemonių šiems klausimams spręsti;

59.

pakartoja savo poziciją, išdėstytą savo 2011 m. gegužės 10 d. rezoliucijos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą III dalies išvadose dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos „Ar veiksmingai kontroliuojamos importui taikomos supaprastintos muitinės procedūros?“.

60.

atkreipia dėmesį į neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo projekto ir yra tvirtai įsitikinęs, kad muitinės gali veiksmingai prisidėti prie intelektinės nuosavybės teisių apsaugos; pabrėžia, kad toliau plėtojamas reglamentas teikia galimybę sulaikyti prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, todėl šis reglamentas yra vienas iš teisinės ES intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos ramsčių;

61.

remia veiklą, atliekamą pagal Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centro sistemą, ir ragina visapusiškai išnaudoti šios centro potencialą; šiuo klausimu palankiai vertina neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl tam tikrų su intelektinės nuosavybės teisių apsauga susijusių užduočių pavedimo Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) projekto;

62.

ragina Komisiją visapusiškai laikytis pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių idėjų dėl geresnio bendradarbiavimo ir informacijos teikimo, ypač kalbant apie Komisijos posėdžius su nacionaliniais ekspertais;

63.

remia Komisijos pastangas palengvinti prekybininkų ir valstybių narių bendravimą; vis dėlto siūlo papildomus patobulinimus: ypač ragina Komisiją paskelbti visą atitinkamą informaciją ir posėdžių su nacionaliniais ekspertais dokumentus, kai tik jie gaunami, siekiant suteikti tiesioginę prieigą prekybos atstovams ir visiems piliečiams, kurie domisi pokyčiais muitinių srityje, prie tuose posėdžiuose įvykusių diskusijų apžvalgų; yra įsitikinęs, kad tai duos naudos ypač MVĮ, užtikrins skaidrumą ir padidins visuomenės informuotumą su muitinėmis susijusiais klausimais;

64.

mano, kad muitinių, rinkos priežiūros institucijų ir verslo subjektų bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus ir turėtų būti grindžiamas skaidrumo, nuoseklumo, darnos ir prognozuojamumo principais, ir mano, kad visos šalys turėtų pripažinti ir gerbti kitų poreikius, realijas ir lūkesčius, sujungti savo atitinkamų sričių žinias ir patirtį bei įvairiausius gabumus, siekiant optimalios veiklos ir rezultatų;

65.

mano, kad visos valstybės narės turėtų turėti oficialias skaidraus muitinių administracijų ir privačiojo sektoriaus dialogo sistemas; ragina muitinę ir privatųjį sektorių nustatyti geriausią bendradarbiavimo patirtį ir skatinti ją taikyti, taip pat skatina abi šalis atlikti bendradarbiavimo analizę ir parengti reikiamas vertinimo priemones, kad būtų nustatytos problemos ir siūlomi galimi sprendimai;

66.

mano, kad muitinis įforminimas turi būti supaprastintas, įtraukiant visas atitinkamas valdžios institucijas į procesą kuo anksčiau; todėl tvirtai remia koordinuotą sienų valdymą ir vieno langelio principą, o šias pareigas reikiamomis teisėkūros priemonėmis turi vykdyti muitinės;

67.

pabrėžia, kad vieno langelio principas turėtų būti veiksmingai taikomas, užtikrinant, kad prekes visos atitinkamos valdžios institucijos tikrintų tik vieną kartą;

68.

mano, kad muitinės specialistų gebėjimai, žinios ir patirtis turėtų būti visą laiką plėtojami ir tobulinami, nes tai būtina sąlyga norint, kad muitinės procedūros būtų aukštos kokybės; remia valstybių narių ir Komisijos darbą skatinant reguliarų muitinės pareigūnų mokymą;

69.

prašo įgyvendinti bendras valstybėms narėms ir Komisijai veiklos platformas ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti pakankamą muitinės pareigūnų ir ekonominių operacijų vykdytojų mokymą, siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai taikomos ES taisyklės ir kuo geriau ginami vartotojai;

70.

pabrėžia, kad svarstant teisėkūros iniciatyvas ypač svarbu atlikti tyrimus; teigiamai vertina ir tvirtai remia visos ES universitetų ir tyrimų centrų atliekamą darbą, kuriuo prisidedama prie akademinio muitinės pareigūnų lavinimo; ragina valstybes nares užtikrinti, kad muitininkų profesijos atstovų kvalifikacijai kelti būtų prieinamos atitinkamos akademinės programos;

71.

ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybes toliau plėsti muitinių bendradarbiavimą, įskaitant ir bendradarbiavimą su kitomis atitinkamomis institucijomis, ir derinti muitinės taisykles, siekiant pagerinti muitų sąjungos veikimą; ragina Komisiją aptarti šį klausimą, kai bus imamasi tolesnių veiksmų dėl programos „Muitinės 2013“;

72.

mano, kad įgyvendinant programą „Muitinė 2013“ turėtų būti itin remiamas vienodas ES muitų teisės aktų taikymas ir darnus metodas prisidėti prie Europos konkurencingumo, kartu užtikrinant saugą ir saugumą;

73.

ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti muitinės procedūrų organizavimą prie išorinių Europos Sąjungos sienų, sudaryti geresnes sąlygas teisėtam verslui, tarptautinei prekybai ir sparčiam asmenų bei prekių judėjimui, pertvarkyti prie išorinės ES sienos esančių muitinės postų infrastruktūrą, atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinamąsias nuostatas, aprūpinti muitinės postus modernia muitinio tikrinimo įranga ir užtikrinti muitinio tikrinimo proceso metu efektyvų šių priemonių panaudojimą;

74.

pabrėžia, kad svarbu sustiprinti bendradarbiavimą muitinių srityje su Rusija ir Rytų bei Viduržemio jūros regiono partnerystės šalimis siekiant palengvinti tarptautinę prekybą ir kovoti su sukčiavimu muitinėse ir klastojimu;

75.

ragina Komisiją rengti daugiašalio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo Pasaulio muitinių organizacijoje planus, kad būtų nustatyti bendri standartai ir taisyklės, siekiant pagerinti muitinių ir pasienio procedūrų saugumą ir veiksmingumą ir sumažinti sąnaudas taikant bendrus standartus ir keičiantis gerąja patirtimi;

76.

mano, jog susitarimas dėl prekybos palengvinimo, kuris yra Dohos derybų raundo dalis, būtų naudingas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) valstybėms narėms, ypač dėl to, kad sustiprinamas teisinis aiškumas ir sumažinamos komercinės sąnaudos; taigi ragina Komisiją savo ruožtu siekti, kad būtų sudarytas šis susitarimas, rengiantis gruodžio 15–17 d. Ženevoje vyksiančiai ministrų konferencijai;

77.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad tam tikromis aplinkybėmis nebūtų piktnaudžiaujama trečiųjų šalių vykdomais teisėtais muitiniais patikrinimais ir taip nebūtų kuriamos naujos, faktiškai netarifinės kliūtys prekėms iš ES.

78.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.