31.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 153/102

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. priimtą Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl kino paveldo ir su juo susijusios pramoninės veiklos konkurencingumo (3),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos rekomendaciją dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos (4),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 13 d. Tarybos išvadas dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, skaitmeninio išsaugojimo ir internetinės prieigos prie jos (5),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 18 ir 19 d. Tarybos išvadas dėl Europos kinui skaitmeninių technologijų eroje atsiveriančių galimybių ir šioje srityje kylančių uždavinių (6),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2001 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikate dėl tam tikrų teisinių aspektų, susijusių su kinematografijos ir kitais audiovizualiniais kūriniais (komunikatas dėl kinematografijos), nurodytų valstybės pagalbos vertinimo kriterijų (7),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl analoginių ir skaitmeninių technologijų eros Europos kino paveldo srityje kylančių uždavinių (Antroji Rekomendacijos dėl kino paveldo įgyvendinimo ataskaita) (SEC(2010)0853),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kino galimybių ir problemų skaitmeniniame amžiuje (COM(2010)0487),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ (COM(2010)0183),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 13 d. Komisijos žaliąją knygą dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu Europos Sąjungoje: galimybės ir problemos kuriant bendrąją skaitmeninę rinką (COM(2011)0427),

—

atsižvelgdamas į savo 2002 m. liepos 2 d. rezoliuciją dėl tam tikrų teisinių aspektų, susijusių su kinematografijos ir kitais audiovizualiniais kūriniais (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl galimybių pasiekti geresnę Europos filmų apyvartą vidaus rinkoje ir šalyse kandidatėse (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos (10),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 2 d. Regionų komiteto nuomonę dėl „Europos kino skaitmeniniame amžiuje“ (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo (12),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7–0366/2011),

A.

kadangi kultūra sudaro esminį Europos tapatybių ir bendrų vertybių pagrindą;

B.

kadangi kultūra yra viena iš pagrindinių šiuolaikinių diskusijų dėl tapatybės, socialinės sanglaudos ir žiniomis paremtos ekonomikos plėtojimo temų, kaip nurodoma UNESCO 2001 m. visuotinėje deklaracijoje dėl kultūrų įvairovės;

C.

kadangi visi asmenys turi teisę dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime ir grožėtis meno kūriniais ir kadangi, be to, kino menas padeda žmonėms pažinti vienas kitą, dalytis ta pačia žmogiška patirtimi ir prisidėti prie Europos tapatybės kūrimo;

D.

kadangi investuojant į kultūrą gaunami ilgalaikiai, nematerialūs, kelioms kartoms naudą nešantys rezultatai siekiant formuoti Europos tapatybę;

E.

kadangi Europos audiovizualinis sektorius, įskaitant kiną, sudaro didelę ES ekonomikos dalį ir turėtų būti konkurencingesnis pasaulio lygmeniu;

F.

kadangi Europos filmai yra svarbi kultūros dalis, kuria skatinamas dialogas ir supratimas, įkūnijamos ir rodomos Europos vertybės ES viduje ir už jos ribų, taip pat atliekamas svarbus vaidmuo siekiant išsaugoti ir remti kultūrų bei kalbų įvairovę;

G.

kadangi Europos kinas turėtų stiprinti teritorinį ir socialinį vientisumą;

H.

kadangi skaitmeninių technologijų era audiovizualiniam sektoriui ne tik atveria naujų galimybių visų pirma kino pramonėje dėl veiksmingesnio filmų platinimo, rodymo ir prieinamumo, taip pat dėl Europos žiūrovams siūlomos geresnės garso ir vaizdo kokybės, bet ir sukuria tam tikrų didelių problemų, ypač finansinių, Europos kinui pereinant prie skaitmeninių technologijų;

I.

kadangi skaitmeninės technologijos tokiu būdu prisideda siekiant įgyvendinti ES ir nacionalinius tikslus, susijusius su Europos kūrinių rodymu ir prieiga prie jų bei socialine sanglauda;

J.

kadangi skaitmeninio kino technologijos suteikia galimybę lanksčiai planuoti reklamą ir pakeitimus paskutinę minutę;

K.

kadangi pirmojo Europos kino skaitmeninimo etapo nauda buvo nevienoda;

L.

kadangi naujausios kartos skaitmeninė įranga yra apytiksliai nuo 25 iki 30 proc. pigesnė negu ankstesni modeliai ir dabar ji prieinamesnė ir Europos kino teatrams, ir finansavimo programų vykdytojams;

M.

kadangi ne visi kino teatrai turi vienodas galimybes spręsti su skaitmeninės įrangos kino teatruose diegimu susijusius uždavinius,

N.

kadangi visiškas ne tik Europos kino pramonės, bet ir jos kino teatrų skaitmeninimas turi būti nedelsiant baigtas siekiant, kad nesumažėtų prieiga prie kultūrų įvairovės ir galimybė ją patirti įvairiose platformose, ir turėtų būti remiamas Europos ir nacionaliniu lygmenimis;

O.

kadangi nepriklausomi ir nekomerciniai kino teatrai sudaro savitą Europos kino tinklą ir rengia įvairias programas, kurias vertina žiūrovai, kuriems įdomi ne tik vyraujanti komercinė kryptis;

P.

kadangi reikia atsižvelgti į nekomercinio kino organizacijų, kurios pasiūlė taikyti specialias ir prioritetines priemones siekiant skatinti nepriklausomų Europos filmų kūrimą ir platinimą, išreikštą susirūpinimą;

Q.

kadangi vietos ir regioniniai valdymo organai yra pagrindiniai subjektai siekiant saugoti ir skatinti Europos kultūros paveldą, visų pirma filmų ir kino teatrų skaitmeninimą, todėl vykstant skaitmeninimo procesui jie yra pagrindiniai partneriai;

R.

kadangi kino teatrai – svarbi priemonė siekiant išsaugoti istorinių miestų centrų ir priemiesčių gyvenimo kokybę ir socialinę sąveiką, taip pat norint atkurti miesto sritis;

S.

kadangi Europos kinematografijos darbų sėkmė Europoje yra būtina sąlyga norint juos platinti tarptautiniu lygiu ir taip siekti finansinių tikslų, susijusių su šiais darbais, taip pat jie yra bendradarbiavimo ir diplomatijos kultūros srityje būdas siekiant platinti ne tik kūrinius, bet ir įvairią Europos kultūrą trečiosiose šalyse;

T.

kadangi kuo skubiau turi būti pereita prie skaitmeninio formato siekiant išvengti dvigubų gamybos ir platinimo išlaidų;

U.

kadangi Europos filmų pramonė dabar suskaidyta pagal nacionalines teritorijas ir kalbas ir kadangi filmai visų pirma kuriami kilmės šalies vietos žiūrovams, kurie juos dažniausiai ir žiūri;

1.

atkreipia dėmesį į svarbų Europos kino indėlį investuojant į skaitmenines technologijas, inovacijas, augimo skatinimą ir darbo vietų kūrimą;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. ES buvo parduota beveik 1 mlrd. kino bilietų, o tai rodo, kad kinas išlieka populiarus ir turi didelį finansinį, augimo ir užimtumo potencialą;

3.

pabrėžia, kad Europos kino svarba ekonomikai vis auga, nes jis sukuria daugiau negu 30 000 darbo vietų;

4.

pabrėžia, kad ES menų sektorius ne tik suteikia ekonominių paskatų, bet Europos kinui taip pat būdingas itin svarbus kultūrinis ir socialinis aspektas ir jis yra reikšmingas veiksnys siekiant Europos kultūros ir tapatybės plėtojimo;

5.

pažymi, kad Europos kino rinka yra labai suskaidyta ir įvairi, didžioji dauguma kino teatrų turi tik vieną arba du ekranus;

6.

pažymi, kad daugiasaliai kino teatrai sudaro kino teatrų, kuriuose įrengta skaitmeninė technika, daugumą;

7.

pažymi, kad Europoje nėra geografinės pusiausvyros atsižvelgiant į piliečių galimybes lankytis kino teatre ir žiūrėti filmus, ypač turint mintyje Rytų Europą ir kaimo vietoves;

8.

pabrėžia kino teatrų atliekamo socialinio ir kultūrinio vaidmens svarbą ir tai, kad šis vaidmuo turi būti išsaugotas, ypač kaimo ir atokiose vietovėse;

9.

pažymi, kad Europos kino pramonės potencialas nuolat didėja, tačiau kino teatruose rodomų Europos filmų dalis turi vis labiau augti;

10.

pažymi svarbų mažų komercinių ir nekomercinių kino teatrų, kurie į savo programas įtraukia Europos kino filmus, indėlį siekiant išsaugoti kultūros paveldą;

11.

pažymi, kad kinta rodomų filmų pasiūla, didėja daugiasalių kino teatrų skaičius ir itin mažėja kino salių mažuose miesteliuose ir istoriniuose miestų centruose skaičius;

12.

mano, kad reikia užtikrinti ES kino teatrų įvairovę;

13.

pažymi, kad dėl teikiamos pirmenybės populiariausiems kino filmams kyla grėsmė filmų įvairovei Europoje ir kino teatrų laisvei spręsti dėl filmų įtraukimo į programą, todėl baiminamasi negrįžtamos rinkos koncentracijos kino sektoriuje;

14.

todėl pabrėžia, kad plėtojant skaitmeninę erdvę privalu išsaugoti programavimo įvairovę ir kultūros įstaigas visų ES šalių kaimo ir miesto vietovėse, taip pat dėl skaitmeninės erdvės plėtojimo neturi būti uždaryti maži ir nekomerciniai kino teatrai sudarant palankesnes sąlygas daugiasaliams kino teatrams;

15.

pažymi, kad skaitmeninimas – galimybė pigiau platinti kultūros turinį vidaus rinkoje ir apsaugoti Europos kino konkurencingumą bei įvairovę;

16.

pažymi, kad vis didėja spaudimas visus filmus perkelti į skaitmeninį formatą, o kai kurie Europos kino teatrai jau tapo 100 proc. skaitmeniniai;

17.

su susirūpinimu pažymi, kad daugelio nepriklausomų kino teatrų išlikimui gresia pavojus dėl didelių perėjimo prie skaitmeninių technologijų sąnaudų ir konkurencijos su kino teatrais, kurie daugiausia rodo JAV kino filmus;

18.

pažymi, kad nepriklausomi platintojai susiduria su sunkumais, nes pereinamuoju laikotarpiu reikalingos dvigubos išlaidos, kurios vėliau perkeliamos tolesnėms kino pramonės grandinės dalims;

19.

pažymi, kad licencijų naudoti kūrinius daugelyje teritorijų arba visoje Europoje išdavimas itin svarbus norint pasinaudoti filmų platinimo internetu rinkų galimybėmis, skatinti didesnę Europos filmų apyvartą, geresnį Europos filmų prieinamumą vartotojams ir jų prieinamumą užsakomųjų vaizdo programų paslaugų (angl. VOD) platformose;

20.

pažymi, kad yra keletas ES sistemų, kurias taikant būtų galima padėti filmų pramonei pereiti į skaitmeninį amžių, pvz., programa MEDIA;

21.

pažymi, kad dėl nepakankamo finansavimo Europos kinas yra per mažai reklamuojamas tarptautiniu lygiu;

22.

pabrėžia, kad kuriant kino filmus svarbūs visi filmų gamybos grandinės etapai ir kad būtina skirti paramą visais šios grandinės etapais

23.

pažymi, kad daugialypės technologijos išstumia kitus komunikacijos būdus, todėl reikia mokyti žmones jomis naudotis;

24.

ragina valstybes nares ir Komisiją finansiškai remti visapusišką skaitmeninės įrangos ES kino teatruose diegimą ir nedelsiant kurti Europos ir nacionalines programas, skirtas perėjimui prie skaitmeninių technologijų remti, ir skatinti Europos filmų apyvartą garso ir vaizdo sektoriuje, kuris pasaulio mastu yra labai konkurencingas;

25.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad programas reikėtų lanksčiai pritaikyti prie praktinių reikalavimų;

26.

pabrėžia, kad skaitmeninio kino tikslas turėtų būti vaizdo ir garso kokybės gerinimas (kai bus pritaikytas 2K skiriamosios gebos minimumas) siekiant sudaryti sąlygas įvairesniam ir lankstesniam tiesioginių renginių, taip pat švietimo, kultūros ir sporto renginių įrašų programavimui ir leidžiant naudotis įvairiausiomis novatoriškomis technologijomis, kurios ateityje ir toliau trauks žiūrovus;

27.

pabrėžia, kad būtina remti ir skatinti ES filmų kūrimą, ir pripažįsta, kad ES daug prisideda siekiant skaitmeninio kūrybingumo ir inovacijų, pvz., trimačio vaizdo;

28.

pripažįsta, kad, nors skaitmeninių technologijų diegimas kino teatruose yra pagrindinis prioritetas, reikia imtis nuoseklios technologijų plėtros, nes vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais gali tekti toliau prisitaikyti prie naujesnių filmų rodymo formatų;

29.

primena, kad Europai pereinant prie skaitmeninio kino turėtų būti siekiama sukurti naujas galimybes platinti Europos filmus, išlaikyti Europos kūrinių įvairovę ir gerinti jų prieinamumą Europos piliečiams;

30.

pabrėžia, kad užsakomosios vaizdo programų paslaugos gali suteikti Europos filmų bendrovėms galimybę pasiekti platesnę auditoriją;

31.

pripažįsta, kad kūryba ir inovacijos yra bendros svarbos klausimai, ir ragina teikti pirmenybę investicijoms programų srityje ir remti jas siekiant paskatinti kokybiško turinio duomenų pasiūlą tinkluose;

32.

ragina mažus ir nepriklausomus kino teatrus iki galo pasinaudoti savo komercinėmis galimybėmis ir įvairinti produkciją, taip pat sukurti jų teikiamos paslaugos pridėtinę vertę ir naudotis užimama rinkos niša;

33.

mano, kad skaitmeninimas – labai svarbi galimybė norint skatinti oficialių regioninių kalbų sklaidą kino teatruose ir užsienio kalbų mokymąsi;

34.

pripažįsta, kad didelės skaitmeninimo, kuris ilguoju laikotarpiu duos daug komercinės naudos, išlaidos vis dėlto tampa didele našta daugeliui mažų ir nepriklausomų kino teatrų, kurių programose numatyti kitokie negu vyraujantys filmai, o didelę jų dalį sudaro Europos filmai;

35.

atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad gresiant tokių kino teatrų uždarymui arba siekiant jo išvengti reikia skirti konkrečią ir prioritetinę paramą;

36.

todėl ragina Komisiją siūlyti konkrečias priemones šiems kino teatrams remti;

37.

pastebi, kad kino teatrams tenka didžiausia skaitmeninimo sąnaudų našta ir todėl svarbus finansavimas viešosiomis lėšomis, ypač mažiems ir nepriklausomiems kino teatrams, nes taip sukuriama būtinoji infrastruktūra, svarbi visuomenei ir sudarysianti sąlygas teikti geresnes kultūros paslaugas nei iki šiol, nepaisant gyvenamosios vietos;

38.

pripažįsta, kad kino teatrai – vieta, kur žmonės susitinka ir keičiasi nuomonėmis, ir pabrėžia, kad mažų ir nepriklausomų kino teatrų išnykimas, visų pirma mažuose miesteliuose ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, gali apriboti prieigą prie Europos kultūros išteklių, kultūros ir kultūrų dialogo;

39.

pabrėžia, kad mažiesiems kino teatrams problemų kyla visų pirma kaimo vietovėse, kur kino teatrai gali turėti ypač didelę socialinę reikšmę kaip susitikimo vieta;

40.

atkreipia dėmesį į sunkią mažų miesto kino teatrų, kurie, veikdami kaip nekomerciniai kino teatrai, padeda išsaugoti kultūrinį paveldą, padėtį;

41.

pripažįsta, kad reikia kuo greičiau skaitmeninti mažus ir nepriklausomus kino teatrus, kad šios vietos būtų atviros filmams, kultūrų įvairovei ir žiūrovams;

42.

pabrėžia sukčiavimo autorių teisių srityje ir neteisėto parsisiuntimo keliamą grėsmę kino pramonei; ragina valstybes nares tinkamai ginti intelektinės nuosavybės teises;

43.

be to, pripažįsta grėsmę projektoriais rodomų darbų kokybei ir moralinėms autorių teisėms, kurią kelia blizgantys ekranai – juose skaistis įvairiose vaizdo vietose skirtingas; atsižvelgdamas į tai, kad blizgantys ekranai skirti trimačiam vaizdui, rekomenduoja vengti rodyti dvimačio vaizdo filmus blizgančiuose ekranuose, kad būtų gerbiamos moralinės autorių teisės, o žiūrovai galėtų matyti kokybišką vaizdą;

44.

pažymi, kad Europos filmų pramonė susiduria su filmų, ypač mažesnio biudžeto filmų, apyvartos ir platinimo problemomis ir kad didelė produkcijos dalis pasiekia tik nacionalines rinkas ir retai rodoma tarptautiniu mastu, o tai neleidžia pasiekti platesnės auditorijos visame žemyne ir pasaulyje;

45.

įspėja, jog šiuo metu trūksta tinkamo su projektoriais dirbančių asmenų mokymo, kad jie galėtų dirbti su nauja skaitmenine kino įranga ir ją pritaikyti kiekvienam konkrečiam filmui siekiant užtikrinti projektoriais rodomo kūrinio kokybę;

46.

pripažįsta, kad garso ir vaizdo produkcijos ir platinimo skaitmeninimas kelia naujų iššūkių filmų paveldo institucijoms siekiant surinkti, saugoti ir išsaugoti Europos garso ir vaizdo paveldą;

47.

pabrėžia poreikį užtikrinti skaitmeninių demonstravimo sistemų ir medžiagų bei kitų prietaisų sąveiką, nes tokių sistemų, medžiagų ir prietaisų reikia būtent mažiems ir vidutinio dydžio ekranams siekiant atsižvelgti į ekonomines Europos kino rinkos sąlygas ir taip išsaugoti kino teatrų ir filmų įvairovę;

48.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog kino teatrų skaitmeninimas būtų kuo neutralesnis technologiniu požiūriu;

49.

rekomenduoja standartizuoti sistemas remiantis ISO gamybos, platinimo ir filmų rodymo standartais;

50.

tačiau mano, kad konkrečiu rodymo skaitmeniniu formatu atveju skaitmeninės įrangos kino teatruose diegimas jokiu būdu neturi sudaryti sąlygų vienintelio standarto taikymui;

51.

pažymi, kad tai taip pat būtų netinkama turint mintyje tolesnius naujus techninius pokyčius, pvz., kino filmų demonstravimo sistemas, kuriose naudojamos lazerio technologijos;

52.

pabrėžia 2K skiriamosios gebos sistemos, kuri suteikia galimybę rodyti filmus trimačiu (angl. 3D), raiškiosios televizijos (angl. HDTV) ir Blu-Ray formatu, taip pat teikti užsakomąsias vaizdo programų paslaugas, svarbą;

53.

todėl palankiai vertina tai, kad nustačius 2K standartą buvo sukurtas bendras, atviras ir pasaulio mastu suderinamas ISO filmų demonstravimo skaitmeniniu formatu standartas, kurį taikant atsižvelgiama į konkrečius Europos kino teatrų poreikius;

54.

ragina Europos ir nacionalines standartizavimo organizacijas atitinkamai skatinti taikyti šį standartą;

55.

pritaria Komisijos 2010–2013 m. standartizacijos programoje siekiant pramoninių inovacijų padarytam pareiškimui apie planą iki 2013 m. nustatyti savanoriškus standartus, susijusius su skaitmeninių filmų perdavimu į archyvus, kur šie filmai būtų saugomi ir užtikrinamas jų demonstravimas trimačiu formatu;

56.

numato tolesnę galimybę finansuoti pigesnius projektorius, kuriuos būtų galima sėkmingai panaudoti vietose, kur rodoma daugiau alternatyvaus kino ir kur, be to, yra galimybių teikti naudos specializuotiems filmams, pvz., dokumentiniams filmams ir filmams užsienio kalbomis;

57.

pripažįsta, kad nors dėl skaitmeninimo ar gamybos vien tik skaitmeniniu formatu techniniu požiūriu filmus bus lengviau archyvuoti, tačiau turint mintyje standartų ir autorių teisių klausimus ateityje kils daugiau iššūkių;

58.

rekomenduoja valstybėms narėms priimti teisines priemones siekiant užtikrinti, kad garso ir vaizdo kūriniai, kurie ateityje galėtų būti Europos multimedijos bibliotekos pradžia ir svarbia nacionalinio paveldo apsaugos ir skatinimo priemone, būtų skaitmeninami, renkami pasinaudojant privalomais saugojimo mechanizmais, kataloguojami, saugomi ir platinami kultūros, švietimo ir mokslo tikslais atsižvelgiant į autorių teises;

59.

rekomenduoja kuo greičiau pereiti prie skaitmeninio kino siekiant išvengti dvigubų išlaidų ir kino juostoms, ir skaitmeniniams filmų variantams gaminti, taip pat dvigubos platinimo ir (arba) demonstravimo sistemos, kartu skatinant reklamuotojus pereiti nuo 35 mm prie skaitmeninio formato;

60.

ragina Komisiją Europos skaitmeninę biblioteką EUROPEANA naudoti ne tik kaip skaitmeninę biblioteką spausdintiems produktams saugoti, bet ir kaip vietą, kurioje būtų saugomas Europos kino filmų paveldas, taip pat ragina atitinkamai apibrėžti bibliotekos EUROPEANA veiklos sritį;

61.

pabrėžia, kad reikia teikti paramą kino teatrams ir filmotekoms, skatinantiems ir saugantiems filmų paveldą;

62.

rekomenduoja, kad valstybės narės nustatytų privalomus saugojimo mechanizmus, skirtus skaitmeniniams formatams, arba pritaikytų esamus mechanizmus tokiems formatams reikalaudamos standartiniu formatu išsaugoti pagrindinį skaitmeninių filmų originalą;

63.

ragina valstybes nares rengiant valstybės pagalbos programas, skirtas pereiti prie skaitmeninio formato, atsižvelgti į ES konkurencijos taisykles, kad būtų išvengta skaitmeninio kino finansavimo sąlygų iškraipymų;

64.

ragina Komisiją parengti aiškias valstybės pagalbos gaires remiantis skirtingų valstybių narių patirtimi ir siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą, taip pat leisti valstybėms narėms savo nuožiūra formuoti nacionalines filmų ir kino finansavimo sistemas;

65.

pabrėžia, kad, nors valstybės pagalba turėtų būti technologijų požiūriu neutrali, naudojantis ja taip pat turėtų būti užtikrintas investicijų tvarumas atsižvelgiant į specifinius kino teatrų verslo modelius ir techninius platintojų reikalavimus;

66.

ragina valstybes nares remti nacionalines kino studijas ir kitas susijusias institucijas, pereinančias prie skaitmeninių technologijų;

67.

pabrėžia, kad kino sektoriaus perėjimo į skaitmeninę erą laikotarpiu būtinos viešosios ir privačios investicijos;

68.

pabrėžia, kad siekiant palengvinti skaitmeninimo procesą reikia užtikrinti, kad lanksčios ir įvairios finansavimo priemonės, tiek viešosios, tiek privačios, būtų prieinamos vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, ypač siekiant remti mažus ir nepriklausomus kino teatrus, pagal programą, kurioje būtų nustatyti prioritetai ir papildomumas įvairiais lygmenimis ir kurioje būtų apibrėžti išmatuojami tikslai;

69.

pabrėžia, kad, nors Europos struktūriniai fondai yra svarbus skaitmeninimo projektų ir mokymo iniciatyvų finansavimo šaltinis, 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje finansavimas turi būti didinamas, laukimo laikas trumpinamas, o paraiškos – supaprastinamos;

70.

rekomenduoja į skaitmeninimo projektų finansavimo iš Europos struktūrinių fondų nuostatas įtraukti remiamų kino teatrų įsipareigojimus rodyti Europos filmus;

71.

be to, ragina nustatyti mechanizmus, kuriais būtų tobulinamas paramos teikimas pagal Europos regioninės plėtros fondo programas;

72.

ragina Komisiją ir valstybes nares skleisti geriausios skaitmeninimo finansavimo praktikos pavyzdžius, įskaitant rinka pagrįstus sprendimus, pavyzdžiui, mažų kino teatrų tinklus, suburtus siekiant sudaryti kolektyvines sutartis su platintojais; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus nukreipti viešąjį finansavimą, skirtą pereiti prie skaitmeninio formato, kino teatrams, kurie negauna pakankamo finansavimo savo reikmėms tenkinti iš kitų šaltinių, ir stengtis, kad pereinamasis laikotarpis būtų kuo trumpesnis;

73.

ragina Komisiją atidžiai ištirti poveikį, kurį visoms suinteresuotosioms ir susijusioms šalims darys perėjimas nuo tradicinio prie skaitmeninio kino; pabrėžia, kad valstybės narės, rengdamos nacionalines skaitmeninimo programas, turėtų atsižvelgti į mažų vietinių kino teatrų išlaidas ir galimą naudą ir (arba) pasekmes darbo rinkai;

74.

mano, kad kino teatrai, įsikūrę mažiau apgyvendintose teritorijose, kuriose vyksta mažai kultūros renginių, ir nepajėgūs padengti skaitmeninimo išlaidų, turėtų būti aprūpinti skaitmenine įranga;

75.

pabrėžia Europos investicijų banko kino teatrams, vykdantiems skaitmeninimo darbus ir negaunantiems tinkamo finansavimo, teikiamų lengvatinių paskolų prieinamumą;

76.

pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės vaidmenį siekiant finansuoti kino teatrų skaitmeninimą ir pabrėžia, kad ji turėtų būti skatinama;

77.

pabrėžia, kad dėl viešosiomis arba privačiomis lėšomis remiamo kino teatrų skaitmeninimo neturi kilti grėsmė kino teatrų nepriklausomumui ir rodomų kino filmų įvairovei bei Europos kino filmų rinkos daliai;

78.

ragina Komisiją spręsti šią problemą taip pat atsižvelgiant į numatytą ilgesnį komunikato dėl kino taikymą;

79.

atsižvelgdamas į tai pažymi, kad visos kino teatrų ir filmų skaitmeninimui skiriamos viešosios lėšos turėtų būti tikrinamos taip pat, kaip ir valstybės pagalba kitiems sektoriams;

80.

ragina kino teatrų operatorius, vietos institucijas, renginių organizatorius, filmų klubus ir (arba) bendrijas ir filmų festivalių rengėjus bendradarbiauti siekiant kuo geriau pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis, kurios suteikiamos finansuojant ES lėšomis;

81.

mano, kad reikėtų įgyvendinti platintojus ir kino rodytojus integruojančius mechanizmus, ir ragina stiprinti mažų kino teatrų bendradarbiavimą siekiant sumažinti su investicijomis į skaitmeninę įrangą susijusias išlaidas;

82.

ragina valstybes nares didinti lėšas, skiriamas tyrimams, susijusiems su skaitmeninio kino technologijomis, ypač su kino medžiagos platinimo kanalais ir jos glaudinimo būdais, kad sukurtas tinklas būtų sąveikus, teiktų aukštos kokybės projekcijas ir kartu būtų galima lengvai naudotis ir suglaudintais, ir išskleistais vaizdais;

83.

pabrėžia, kad svarbu tinkamai investuoti į mokslinius tyrimus, finansuoti ir mokyti šiame sektoriuje jau dirbančius specialistus, kad jiems būtų sudarytos sąlygos prisitaikyti prie naujų technologijų naudojimo ir kad būtų užtikrinta socialinė įtrauktis ir užimtumo apsauga;

84.

pabrėžia poreikį įgyvendinti mokymo programas, skirtas garso ir vaizdo sektoriaus specialistams, sudarant sąlygas jiems išmokti naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir prisitaikyti prie naujų verslo modelių, ir pripažįsta šiame sektoriuje jau įgyvendinamų iniciatyvų sėkmę; mano, kad ES turi įsipareigoti remti tokias programas ir skirti joms lėšų;

85.

pripažįsta, kad vadinamasis virtualios kopijos mokesčio (angl. VPF) komercinis modelis, taikomas skaitmeninės įrangos diegimui finansuoti, tinka dideliems kino teatrų tinklams, tačiau tai nėra geriausias sprendimas mažiems ir nepriklausomiems kino teatrams, kuriuos apriboja investicinių lėšų trūkumas, todėl virtualios kopijos mokesčio finansavimo modelis gali taip pat kelti grėsmę kultūrų įvairovei;

86.

pabrėžia tai, kad mažiems, kaimo vietovių ir nekomerciniams kino teatrams, kuriuose daugiausia rodomi Europos kino filmai, netaikomas virtualios kopijos mokesčio modelis ir kad gali prireikti alternatyvių finansavimo modelių, įskaitant viešąją paramą, siekiant išsaugoti ir stiprinti kultūrų įvairovę ir išlaikyti konkurencingumą;

87.

todėl ragina virtualios kopijos mokesčio finansavimo modelį pritaikyti prie nepriklausomų ir nekomercinių kino teatrų reikalavimų ir ypatumų;

88.

pažymi, kad reikėtų skatinti finansavimo modelius, kuriuos taikant nepriklausomiems kino teatrams būtų sudaromos galimybės pasinaudoti visų platintojų virtualios kopijos mokesčio mokėjimais; rekomenduoja, siekiant sudaryti sąlygas visiems kino teatrams pasinaudoti grupėms taikomų tarifų privalumais, įsteigti pirkimo kooperatyvus;

89.

pabrėžia, kad su kinu susijęs švietimas padeda ugdyti kritinį mąstymą ir apskritai mokyti jaunimą, nes jis suteikia galimybę derinti mokymąsi apie paveldą ir įgyjamas žinias apie vaizdų ir garsų pasaulio sudėtingumą;

90.

pabrėžia, kad švietimas pasitelkus kiną, įskaitant kino kultūrą ir kalbą, piliečiams sudaro sąlygas kritiškai vertinti skirtingas žiniasklaidos formas ir taip plėsti ir didinti vadinamojo skaitmeninio raštingumo išteklius ir galimybes;

91.

pabrėžia, kad su kinu susijęs švietimas turėtų padėti piliečiams gauti daugiau žinių, branginti kinematografijos meną ir apmąstyti filmais perduodamas vertybes;

92.

ragina valstybes nares įtraukti švietimą apie kiną į savo nacionalines švietimo programas;

93.

pabrėžia nepriklausomuose kino teatruose rodomų filmų teikiamą švietėjišką svarbą visais švietimo etapais siekiant ugdyti Europos filmus mėgstančią auditoriją;

94.

ragina valstybes nares kino mokyklose ir kitose atitinkamose įstaigose remti mokymo programas, kuriose butų informuojama apie galimybes kurti filmus skaitmeninių technologijų būdu, apie skaitmeninio kino kūrybą ir platinimą;

95.

ragina techniniams ir vadovaujantiems darbuotojams rengti aukštos kokybės, naujausiomis žiniomis grindžiamus mokymus, kurie būtų finansuojami ES lėšomis arba atrinkus sėkmingus pareiškėjus dėl finansavimo, kad būtų užtikrintas optimalus ES finansuojamų skaitmeninių technologijų naudojimas;

96.

ragina valstybes nares parengti ir skatinti specialias programas ir renginius, pvz., pasinaudojant filmų festivaliais, plėtoti jaunų Europos piliečių švietimą ir lavinti jų skonį, kad jie pamėgtų Europos filmą;

97.

pripažįsta, kad įgyvendinant programą MEDIA Europos garso ir vaizdo pramonė remiama ilgiau kaip du dešimtmečius ir prisidedama prie Europos filmų kūrimo, platinimo ir skatinimo, taip pat prie kino teatrų operatorių rengimo dirbti su skaitmeninėmis technologijomis;

98.

atsižvelgdamas į tai, labai džiaugiasi, kad Komisijos pirmininkas J. M. Barroso 2011 m. kovo 18 d. įsipareigojo išlaikyti ir toliau stiprinti programą MEDIA;

99.

pabrėžia programos MEDIA svarbą kino teatruose diegiant skaitmeninę įrangą ir ragina laikytis numatyto finansavimo ir skirti daugiau lėšų kitu programos etapu siekiant spręsti su skaitmeninių technologijų taikymu susijusias problemas;

100.

ragina Komisiją skirti lėšų naujai programai MEDIA laikotarpiu po 2013 m., taip pat Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis remti skaitmeninių technologijų diegimą kino teatruose, kuriuose rodomi Europos kino filmai;

101.

taip pat pabrėžia, kad kitu programos etapu reikia numatyti priemones, kurias taikant būtų sukurta didelė pridėtinė vertė ir būtų prisidedama apskritai įgyvendinant strategiją „Europa 2020“;

102.

pabrėžia, kad kitu programos MEDIA etapu reikia imtis naujų iniciatyvų siekiant gerinti ir skatinti vertimą, dubliavimą, subtitravimą ir titravimą, kad būtų remiami nepriklausomi kino teatrai, kurių paskirtis – rodyti Europos filmus;

103.

primena, kad investicijos į naujas kino technologijas ir perėjimas prie skaitmeninių technologijų turėtų pagerinti prieinamumą neįgaliesiems, ypač pradėjus naudoti garsinio apibūdinimo technologiją;

104.

todėl, siekdamas supaprastinti perėjimą prie skaitmeninių formatų, ragina į programą MEDIA įtraukti skaitmeninės programos išlaidų kategoriją;

105.

atkreipia dėmesį į nuolatinio mokymo programos MEDIA, kuri yra sektoriaus specialistų priemonė siekiant tobulinti jų gebėjimus ir prisitaikyti prie kintančių technologijų bei gamybos metodų, svarbą;

106.

pažymi MEDIA pradinės mokymo programos teikiamą pridėtinę vertę – ja skatinamas filmus kuriančių studentų judumas Europoje, padedama geriau integruotis į profesinį sektorių, didinamas Europos bendradarbiavimas ir bendros produkcijos kūrimas; atsižvelgdamas į tai, ragina didinti lėšas pagal šią finansavimo eilutę;

107.

rekomenduoja, kad programa MEDIA investuotų į užsakomąsias vaizdo programų paslaugas – tai būtų dalis veiksmų siekiant remti platinimą visoje Europoje, skatinti tarpvalstybinį platformų bendradarbiavimą ir apdovanoti tarpvalstybinio bendradarbiavimo iniciatyvas;

108.

pabrėžia Europos paramos pridėtinę vertę, ypač siekiant rodyti filmus tarpvalstybiniu mastu ir išvengti tolesnio Europos kino rinkos susiskaldymo;

109.

pažymi, kad skaitmeninės technologijos turėjo įtakos filmų platinimo būdui įvairiomis platformomis ir prietaisais teikiant linijines arba nelinijines paslaugas;

110.

pripažįsta, kad, pradžioje patyrus skaitmeninimo proceso išlaidas, vėliau skaitmeninė infrastruktūra padės gerokai sumažinti platinimo išlaidas ir leis mažiems nepriklausomiems filmų platintojams plačiau rodyti savo filmus ir taip pasiekti didesnes auditorijas;

111.

pripažįsta, kad sėkmingas perėjimas prie skaitmeninių technologijų neatskiriamai susijęs su galimybe naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu, kaip priemone skaitmeniniam turiniui platinti, taip pat su skaitmeninės programinės įrangos ir daugelio kitų būtinų funkcijų tobulinimu, todėl ragina institucijas, siekiančias pakeisti technologijas skaitmeninėmis, atsižvelgti į šių klausimų tarpusavio priklausomybę;

112.

pažymi, kad skaitmeninės technologijos skatina greitą trumpametražių filmų ir videofilmų vystymąsi, sudaro sąlygas naujiems platinimo būdams ir lanksčias filmo pristatymo sąlygas, kaip antai galimybė rodyti filmą įvairiose platformose tuoj po jo pasirodymo teatruose;

113.

be to, mano, kad siekiant apsaugoti kino įvairovę reikėtų išlaikyti išskirtinio rodymo kino teatruose laikotarpį;

114.

pažymi, kad skaitmeninimo proceso trūkumas – tai, kad platintojai, ypač nepriklausomi platintojai, gauna nepakankamai paramos skaitmeninio platinimo srityje ir todėl nespėja su pokyčiais šioje srityje;

115.

ragina valstybes nares skiriant finansinę pagalbą dėmesį sutelkti į platinimą;

116.

ragina Europos institucijas atlikti parengiamuosius veiksmus ir įgyvendinti bandomuosius projektus, kuriais būtų siekiama išbandyti naujus verslo modelius, galinčius pagerinti Europos garso ir vaizdo kūrinių apyvartą;

117.

ragina valstybes nares parengti skaitmeninio kino tinklo, kuris sujungtų kino studijas, vienasalius ir daugiasalius kino teatrus ir ekranus, į kuriuos vaizdas perduodamas tiesiogiai, naudojantis visais duomenų perdavimo kanalais, įskaitant palydovinį ryšį, kūrimo strategiją;

118.

pabrėžia, kad atsižvelgus į naujų internetinių naudojimo būdų plėtojimą reikia taip pat Europos lygmeniu pasiekti, kad garso ir vaizdo kūrinių autoriams būtų sąžiningai atlyginama ir kad šis atlygis būtų proporcingas pajamoms, gaunamoms iš šių naujų formatų ir paslaugų;

119.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad į jų kino teatrų programas būtų įtraukta kuo daugiau Europos filmų siekiant didinti jų apyvartą ir reklamą Europoje ir suteikti ES piliečiams galimybę naudojantis įvairiausiomis platformomis įvertinti tokių filmų turtingumą ir įvairovę;

120.

teigia, kad reikia skatinti ir remti Europos bendrą produkciją ir kad jos padaugėjus gali pagerėti Europos filmų sklaida visame žemyne;

121.

remia kino teatrų tinklų, pvz., „Europa Cinemas“, kurie visame pasaulyje reklamuoja Europos kiną finansų ir veiklos aspektais padėdami kino teatrams, rodantiems daug Europos filmų, veiklą;

122.

pripažįsta, kaip svarbu remti nepriklausomus kino teatrus (pvz., „Europa Cinemas narius“), kurių tikslas – rodyti Europos filmus, siekiant sustiprinti jų europinės programos politiką bei įvairovę ir padidinti jų konkurencingumą rinkoje;

123.

ragina neatsižvelgiant į technologijas remti visus kino teatrus, kuriuose rodoma daug Europos kino filmų, ir parengti plataus užmojo programą, nepaisant šių kino teatrų apyvartos arba lankytojų skaičiaus;

124.

ragina valstybes nares skatinti ir remti Europos filmų platinimą ir apyvartą savo teritorijose organizuojant specialius renginius ir šventes; taip pat ragina valstybes nares remti esamas skirtingas Europos kino mokyklas;

125.

pabrėžia, kad apdovanojimus Europos festivaliuose laimintiems filmams turėtų būti teikiama rinkodaros parama, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos teikti užsakomąsias vaizdo programų paslaugas tarptautiniu lygiu ir taip padėti skatinti Europos kiną;

126.

pripažįsta EP kino apdovanojimų LUX vaidmenį skatinant Europos filmus ir daugiakalbystę, laimėjusį filmą su subtitrais išverčiant į visas 23 oficialias ES kalbas, taip skatinant ES piliečių diskusijas visuomeniniais klausimais;

127.

siūlo gerinti bendradarbiavimą ir bendravimą su trečiosiomis šalimis siekiant skatinti Europos kūrinių regimumą pasaulinėje rinkoje, ypač Viduržemio jūros regione, plėtoti kultūrinius mainus ir įgyvendinti naujas iniciatyvas, kuriomis būtų remiamas Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių dialogas ir demokratijos plėtra visame regione, visų pirma atsižvelgiant į įsipareigojimus, prisiimtus Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kino konferencijoje;

128.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.