8.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 131/1

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnį ir 81 straipsnio 2 dalies g punktą,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos konsultacijoms skirtą dokumentą „Dėl alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros taikymo sprendžiant ginčus, susijusius su prekybos sandoriais ir praktika Europos Sąjungoje“ ir į 2011 m. balandžio mėnesį paskelbtą dokumentą „Gautų atsakymų santrauka“,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 11 d. Komisijos konsultacijoms skirtą dokumentą dėl alternatyvaus ginčų sprendimo finansinių paslaugų srityje ir į 2009 m. rugsėjo 14 d. dokumentą „Gautų atsakymų į viešąją konsultaciją dėl alternatyvaus ginčų sprendimo finansinių paslaugų srityje santrauka“,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. balandžio 19 d. Žaliąją knygą dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų civilinėje ir komercinėje teisėje (COM(2002)0196),

—

atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacijas dėl principų, taikomų įstaigoms, atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą (1), ir į 2001 m. balandžio 4 d. rekomendacijas dėl neteisminėms įstaigoms, dalyvaujančioms sprendžiant vartotojų ginčus abipusiu susitarimu, taikomų principų (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ “ (COM(2011)0206),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 25 d. Tarybos rezoliuciją dėl Bendrijos masto nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų ginčų neteisminį sprendimą, tinklo (3) ir į tai, kad 2001 m. spalio 16 d. įsteigtas Europos neteisminių institucijų tinklas,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 30 d. Susitarimo memorandumą dėl neteisminio tarpvalstybinių ginčų dėl finansinių paslaugų sprendimo Europos ekonominėje erdvėje tinklo ir į Skundų dėl finansinių paslaugų tinklą FIN-NET,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/470/EB, sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (4),

—

atsižvelgdamas į Europos tarpininkų elgesio kodeksą (toliau – elgesio kodeksas), kurį rengti pradėta 2004 m.,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (5),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 9 d. tyrimą „Sąnaudos, patiriamos dėl alternatyvaus ginčų sprendimo nebuvimo. Bendrijos viduje vykstančių komercinių ginčų sąnaudų tyrimas ir pateikimas“ (angl. ‘„he Cost of Non ADR – Surveying and Showing the Actual Costs of Intra-Community Commercial Litigation’“) (Alternatyvaus ginčų sprendimo centras, Roma, Italija),

—

atsižvelgdamas į Europos verslo nuomonės tyrimo grupės 2010 m. gruodžio 17 d. – 2011 m. sausio 17 d. duomenis alternatyvaus ginčų sprendimo klausimu,

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Komisijos Žaliosios knygos dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų civilinėje ir komercinėje teisėje (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rekomendaciją Bendrovės „Equitable Life Assurance Society“ krizės tyrimo komiteto pranešimo pagrindu (7),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. savo rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa) (8),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 6 d. savo rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje (9),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 13 d. savo rezoliuciją dėl direktyvos dėl tarpininkavimo įgyvendinimo valstybėse narėse, jos poveikio tarpininkavimui ir taikymo teismuose (10),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7-0343/2011),

A.

kadangi teisė kreiptis į teismą yra viena iš pagrindinių teisių,

B.

kadangi laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kaip nurodyta Sutartyse, turi atitikti piliečių ir įmonių poreikius, pvz., sukuriant paprastesnes ir aiškesnes procedūras bei labiau užtikrinant teisę kreiptis į teismą,

C.

kadangi teisminio proceso tikslai ir alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) tikslai yra glaudžiai susiję ir orientuoti į greitą teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą, tinkamą asmenų materialinių teisių gynybą bei į šalių ginčų sprendimą,

D.

kadangi AGS, kuris padeda šalims išvengti įprastų teismo procedūrų, gali būti greita ir išlaidų požiūriu efektyvi ginčų sprendimo alternatyva,

E.

kadangi AGS yra ginčų sprendimo be teismo priemonė, kurią taikydami vartotojai ir prekybininkai gali spręsti konfliktus dalyvaujant trečiajai šaliai (tarpininkui arba arbitrui),

F.

kadangi daugelyje šalių valdžios institucijos, įskaitant ombudsmeną ir reguliavimo institucijas, atlieka svarbų vaidmenį skatindamos spręsti ginčus,

G.

kadangi stiprinant piliečių pasitikėjimą vidine rinka pasitikėjimas teisių užtikrinimu sprendžiant tarpvalstybinius ginčus gali padėti skatinti ES ekonomiką,

H.

kadangi ES piliečių žinios apie AGS sistemas visoje Europoje netikslios ir jų išmanymas menkas, ir tik nedidelė procentinė dalis piliečių žino, kaip pateikti skundą AGS institucijai,

I.

kadangi svarbu geriau informuoti visuomenę apie esamas AGS priemones ir stengtis labiau raginti vartotojus ir specialistus jas taikyti kaip procesinių veiksmų alternatyvą siekiant, kad būtų išvengta priešiško požiūrio ir užtikrinta galimybė patenkinti abi šalis,

J.

kadangi reikia siekti darnaus požiūrio, kuris apimtų, viena vertus, AGS sistemas, antra vertus, poreikį užtikrinti vartotojų apsaugą ir abiejų šalių atžvilgiu sąžiningas procedūras,

K.

kadangi Parlementas ne kartą ragino labiau stengtis plėtoti AGS, kadangi 2011 m. balandžio 6 d. rezoliucijoje dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje Komisija raginama iki 2011 m. pabaigos pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl AGS priemonių naudojimo ES,

L.

kadangi Komisija į savo 2011 m. darbo programą kaip strateginę iniciatyvą įtraukė teisėkūros pasiūlymą dėl AGS ir į 2011 m. balandžio 13 d. komunikatą dėl Bendrosios rinkos akto pasiūlymą dėl AGS teisės aktų įtraukė kaip vieną iš dvylikos svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti, siekdama, kad vartotojai būtų bendrosios rinkos dalyviai,

M.

kadangi terminas, iki kurio reikėjo įgyvendinti Direktyvą 2008/52/EB, baigėsi 2011 m. gegužės 21 d.,

1.

palankiai vertina neseniai Komisijos surengtas konsultacijas dėl AGS, nepaisant to, kad joms buvo pasirinktas platus pavadinimas, jos buvo išimtinai nukreiptos į vartotojų sandorius;

2.

tačiau mano, kad AGS yra bendros tarpsektorinės darbotvarkės „teisingumas augimui“ dalis; laikosi nuomonės, kad bet kuris AGS metodas turėtų neapsiriboti vien tik vartotojų ginčais, o įtraukti ir verslo verslui (B2B) civilinius ir komercinius sandorius, neatsižvelgiant į tai, ar jie atliekami tarp privačių, ar viešųjų įmonių, šeimos ginčus, šmeižto atvejus ir kitus ginčus, susijusius su viešuoju interesu, arba kuriuose ginčo šalių teisinis statusas yra nevienodas;

3.

džiaugiasi, kad pasitelkiant Direktyvą 2008/52/EB buvo suderinta šiek tiek tarpininkavimo standartų; pabrėžia, kad turi būti apibrėžtos bendros sąlygos ir išlaikytos procesinės garantijos visose AGS srityse; jaučia poreikį persvarstyti 1998 m. ir 2001 m. Komisijos rekomendacijas ir elgesio kodeksą;

4.

mano, kad nors savireguliavimas tebėra svarbus, teisėkūros priemonės, kurios numatytų minimalius standartus, kuriais galėtų būti grindžiamos AGS sistemos, yra būtinos siekiant sukurti sistemą, skirtą AGS valstybių narių teisinėse sistemose, kaip matyti iš Direktyvos 2008/52/EB pavyzdžio; pabrėžia, kad kiekviena tokia sistema turėtų būti taikoma atsargiai, neribojant įvairovės AGS srityje, kadangi nėra universalaus sprendimo, kuris tiktų visoms problemoms, kylančioms įvairiuose teisės sektoriuose;

5.

pabrėžia, kad reikia geriau suprasti įvairius mechanizmus ir procedūras (įskaitant valdžios institucijų, pavyzdžiui, ombudsmeno, veiklą), kurie dažnai apibendrinami kaip alternatyvūs ginčų sprendimai; mano, kad nors ir yra nemažai derybų technikos ir ginčų nagrinėjimo, paprastai taikomų AGS sistemose, bendrų bruožų, vis dėlto skirtingų valstybių narių AGS struktūra ir mechanizmai labai skiriasi;

6.

mano, kad Europos Sąjungos lygiu priimtos teisinės priemonės padės taikyti alternatyvaus ginčų sprendimus ir paskatins fizinius bei juridinius asmenis dažniau jais naudotis, ypač tarpvalstybinių ginčų atvejais, kadangi teismo procesai šio pobūdžio bylose yra sudėtingesni, brangesni ir ilgesni;

7.

taigi ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl AGS būdų taikymo ES ir pabrėžia, kad svarbu greitai priimti šį pasiūlymą;

8.

mano, kad AGS standartai turi apimti: laikymąsi ir (arba) pritarimą AGS; nepriklausomumą, skaidrumą, veiksmingumą, sąžiningumą, nešališkumą ir konfidencialumą; poveikio apribojimą ir senaties terminą; AGS būdu pasiektų susitarimų privalomą vykdymą; trečiųjų šalių kvalifikavimą;

9.

laikosi nuomonės, kad AGS įstaigas turėtų stebėti ir nuolat vertinti nepriklausomi vertintojai;

10.

siekdamas nepažeisti teisės kreiptis į teismus, atmeta visus masinius reikalavimus taikyti privalomą AGS sistemą ES lygmeniu, bet siūlo išnagrinėti galimybę taikyti privalomą šalių nukreipimo siekiant apsvarstyti AGS galimybes sistemą;

11.

pažymi, kad Italijos „bendrojo taikinimo“ procedūra yra galimas geriausios patirties pavyzdys, pagristas protokolu, dėl kurio susitaria ir kurį pasirašo įmonė ir vartotojų asociacijos ir pagal kurį įmonė iš anksto sutinka taikyti AGS, skirtą nagrinėti ginčams, kurie kyla protokole nurodytose srityse;

12.

pabrėžia, kad bet kuri AGS sąlyga neturėtų kliudyti teisei kreiptis į teismus, ypač dėl silpnesnės šalies, kuri tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali būti MVĮ, taip pat mano, kad atsižvelgiant į tai, AGS sprendimai turėtų būti privalomi, jeigu dėl to aiškiai susitarė visos suinteresuotosios šalys;

13.

laikosi nuomonės, kad prievolė atskleisti aplinkybes, kurios turi įtakos trečiosios šalies nepriklausomybei arba gali sukelti interesų konfliktą, ir pareiga vienodai tarnauti visoms šalims, kaip nustatyta elgesio kodekse, turėtų būti taikoma AGS apskritai;

14.

pritaria tam, kad suinteresuotosios šalys ir, prireikus, trečiosios šalys įsipareigotų, kaip tai išdėstyta elgesio kodekse, išlaikyti AGS informacijos konfidencialumą; taip pat svarsto daugiau toli siekiančių priemonių, pavyzdžiui, kurti profesinės paslapties sąvoką, kartu su ta, kuri numatyta Direktyvos 2008/52/EB 7 straipsnyje;

15.

tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nors svarbu išlaikyti asmens duomenų konfidencialumą, AGS procedūroje taip pat reikėtų užtikrinti tam tikrą skaidrumo lygį, kuris sudarytų galimybes valstybėms narėms ir AGS institucijoms nustatyti geriausią patirtį ir ja dalintis bei sudarytų galimybę nepriklausomoms reguliavimo institucijoms patikrinti procedūras tais atvejais, kai buvo pateikti skundai;

16.

mano, kad ne tik tarpininkavimui, bet AGS apskritai (Direktyvos 2008/52/EB 8 straipsnis) turėtų būti taikomi apribojimai ir senaties terminas; pripažįsta pavojų, kurį kelia įvairių rūšių AGS, ir pavojų piktnaudžiaujant vilkinti teismo procedūras; pažymi, kad galimybių studijoje dėl Europos sutarčių teisės (11) numatomas senaties sustabdymas arbitražo ir tarpininkavimo bylose, ir tam tikrose kitose AGS situacijose; ragina Komisiją tęsti darbą šiuo klausimu;

17.

yra įsitikinęs, kad greitas ir nebrangus susitarimų, pasiektų AGS būdu, vykdymas yra būtinas, įskaitant tarpvalstybinį aspektą; ragina šiuo tikslu priimti teisines priemones;

18.

primena, kad specialus mokymas neutralioms trečiosioms šalims yra būtinas; ragina Komisiją surinkti duomenis apie tai, kokio pobūdžio ir masto mokymų reikia, ir padėti sektoriams vystyti mokymą ir kokybės kontrolės sistemas;

19.

remia Komisijos ketinimą skatinti AGS būdų taikymą: jie lengvai prieinami, jais lengva naudotis, jie veiksmingi ir nebrangūs, be to, juos taikant galima užmegzti ir palaikyti kokybe ir pasitikėjimu grindžiamus komercinius, ekonominius, socialinius ir kaimynystės santykius ir prisidėti prie aukšto lygio vartotojų apsaugos abiem šalims palankiomis sąlygomis, kurios, kitaip negu dabartinė teismų praktika, abiem šalims naudingos;

20.

pabrėžia, kad, nors šiuo metu Europoje veiksmingai taikoma nemažai AGS sistemų, viena iš pagrindinių kliūčių jomis naudotis yra nepakankamai tolygus šių sistemų kūrimas ES – tiek geografiniu, tiek sektorių požiūriais; todėl siūlo skubiai ištaisyti esamus geografinės AGS aprėpties Europoje trūkumus; apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių toliau susiduriama su trūkumais sektorių lygmeniu, ir skatina gerinti taikymą atskiruose sektoriuose taip įtraukiant žmones, kurie išmano konkrečių sektorių veiklos specifiką; ragina valstybes nares svarstyti galimybę kurti atskirus informacijos teikimo punktus kiekvienam sektoriui, kuriuose būtų informuojama, kaip inicijuoti AGS;

21.

primena, kad AGS yra ypač svarbus MVĮ; dar kartą ragina Komisiją svarstyti AGS ir ES sutarčių teisės priemonės sinergijos galimybes; taip pat palankiai žiūrėtų į tai, jei standartinėse sutartyse būtų pateikiamos rekomendacijos dėl AGS sąlygų;

22.

pripažįsta FIN-NET, Europos vartotojų centrų tinklo (ECC-Net) ir SOLVIT pasiekimus, tačiau mano, kad informacijos teikimo šalims ir finansavimo sritys vis dar yra tobulintinos; ragina Komisiją palaikyti, stiprinti ir didinti pajėgumus tokių esamų tarnybų, kurios parodė, kad yra veiksmingos ir vertingos;

23.

mato didelį AGS potencialą internete, ypač mažų ieškinių atvejais; pažymi, kad tradicinės AGS procedūros taikomos internete kartu su kitomis, kuriomis siekiama užkirsti kelią ginčams arba palengvinti jų sprendimą; pabrėžia, kad internetu vykdant tradicinį AGS neturėtų būti sumažinti procedūriniai standartai, ir kad taip pat reikėtų išspręsti tokius klausimus, kaip sprendimų vykdymas; mano, kad internete naudojamos pasitikėjimo įvertinimo sistemos ypač naudingos; atkreipia dėmesį į UNICTRAL – ginčų sprendimo internetu darbo grupę (12) – dirbančią verslo verslui (B2B) ir verslo vartotojui (B2C) sandorių srityje;

24.

mano, kad nustačius ginčų sprendimo „hierarchiją“, t. y. kai pirmiausia skundas pateikiamas viduje, antra, kai siekiama AGS, ir kaip paskutinė išeitis pasitelkiamas bylinėjimasis, sumažės laiko sąnaudų ir išlaidų; ragina Komisiją padėti sektoriams skatinti tokias sistemas;

25.

pabrėžia, kad AGS dėl savo pobūdžio atlieka lemiamą vaidmenį sprendžiant šeimos ginčus, nes gali sumažinti psichologinę žalą, padėti šalims vėl pradėti kalbėtis ir taip, visų pirma, padėti užtikrinti vaikų apsaugą; mato tarpvalstybinio AGS potencialą, visų pirma dėl AGS lankstumo; taip pat atkreipia dėmesį į Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais darbą;

26.

pritaria Komisijai, kad norint vidaus rinkoje tinkamai užtikrinti galimybę gauti kompensaciją, būtina sudaryti sąlygas nesunkiai pasinaudoti AGS, be to, turi būti taikoma veiksminga kolektyvinio žalos atlyginimo sistema – abi šios priemonės viena kitą papildo ir nėra tarpusavyje nesuderinamos;

27.

mato AGS potencialą vykstant diskusijoms dėl kolektyvinio žalos atlyginimo, kadangi kreipimasis dėl AGS yra veiksminga priemonė išspręsti ginčą ir išvengti jo nagrinėjimo teisme;

28.

mano, kad ES lygmeniu yra AGS poreikis spaudos laisvės ir asmens teisių srityje, turint omenyje tai, kad teismo išlaidos šmeižto ir ypač asmens teisių pažeidimo atvejais, ypač kai kuriose valstybėse narėse, gali būti nepakeliamos, ir kad AGS galėtų padėti gerinti esamą padėtį;

29.

pabrėžia, kad Europos vartotojams būtina suteikti galimybes naudotis AGS sistemomis sprendžiant tarptautinius ir nacionalinius ginčus, ypač susijusius su interneto rinka, kuri ES sparčiai auga; pažymi, kad taikant AGS sistemas užtikrinama aukštesnio lygio vartotojų teisių apsauga ir skatinamas didesnis vartotojų pasitikėjimas rinka, įmonėmis ir vartotojų teises ginančiomis institucijomis, kurios tampa patrauklesnės, be to, skatinama tarpvalstybinė prekyba ir visų ES rinkos ūkio subjektų gerovė;

30.

ragina sukurti veiksmingą ginčų sprendimo be teismo sistemą, kuri būtų taikoma sprendžiant vartotojų klausimus ir kuri veiktų visoje ES;

31.

siūlo Komisijai į būsimąjį teisėkūros pasiūlymą dėl AGS taikymo ES įtraukti gaires, kuriomis būtų vadovaujamasi taikant Europoje galiojančias AGS sistemas; minėtosios gairės būtų šios:

32.

ragina Komisiją parengti nuostatas dėl tarptautinių vartotojų ginčų koordinavimo siekiant, kad būtų galima lengviau naudotis nacionalinėmis ir įmonių vadovaujamomis AGS sistemomis ir jas koordinuoti;

33.

ragina Komisiją atsižvelgti į tarpvalstybinius vartotojų ginčus elektroninės prekybos srityje ir parengti bei skubiai įgyvendinti daugiakalbę sistemą, kuria naudodamiesi vartotojai galėtų spręsti ginčus internetu; svarbu nepamiršti, kad ši sistema turi atitikti kokybės standartus ir turi būti grindžiama valstybėse narėse jau taikomomis AGS sistemomis;

34.

laikosi nuomonės, kad už vartotojų informavimą bendrai atsako viešosios institucijos, informavimo ir konsultavimo tinklai, reguliavimo institucijos ir vartotojų grupės, ir rekomenduoja kiekvienam ar kiekvienai iš jų atitinkamu lygmeniu įgyvendinti informavimo konkrečiu klausimu skatinimo kampanijas ir susijusius bandomuosius projektus;

35.

kritiškai vertina painią dabartinę Komisijos AGS duomenų bazę; siūlo Komisijai sukurti daugiakalbį Europos AGS interneto portalą, kuris būtų sudarytas esamų duomenų bazių ir tinklų pagrindu ir kuriuo naudodamasis bet kuris vartotojas galėtų gauti informacijos apie tai, kaip AGS sistema veikia, kokie AGS padariniai ir kokios jo teisės bei įsipareigojimai; pabrėžia, kad atsižvelgiant į vartotojų interesus ypač svarbu užtikrinti, kad šiuo interneto portalu būtų patogu naudotis ir kad jis būtų parengtas suprantamai;

36.

pabrėžia, kad vartotojams turi būti sudaryta galimybė internetu gauti visą susijusią informaciją apie AGS, kuri būtų tinkamai išversta į jų kalbą naudojant lengvai prieinamas, nesudėtingas naudoti internetines vertimo programas;

37.

pabrėžia, kad prieš inicijuojant vartotojų ginčą itin svarbu išsamiai informuoti vartotojus apie esamas AGS sistemas ir jų naudą; šiuo atžvilgiu primygtinai atkreipia dėmesį į būtinybę skatinti įmonių ir verslo organizacijų atsakomybės jausmą; mano, kad informuoti vartotojus apie esamas AGS sistemas yra įmonių ir verslo federacijų pareiga; siūlo, kad į visus vartotojams skirtus specialistų parengtus sutartinius dokumentus, taip pat kontaktinius duomenis ir informaciją apie tai, kur reikėtų kreiptis norint taikyti atitinkamą AGS sistemą, būtų įtraukta nuoroda dėl galimybės taikyti AGS; tiesa, taikant šį reikalavimą turėtų būti vengiama papildomų išlaidų ir biurokratinės naštos;

38.

rekomenduoja kaip galimą paskatą įmonėms įdiegti tarpininkavimo sprendžiant vartotojų ginčus kokybės ženklą, kuris būtų siejamas su gairėmis, parengtomis remiantis geriausia patirtimi – taip vartotojai galėtų greitai nustatyti, kurios įmonės tinkamai taiko ADR sistemas; laikosi nuomonės, kad pirmiausia turėtų būti atlikta šio pasiūlymo sąnaudų ir naudos analizė; pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti tinkamą ženklo naudojimą ir taikymą;

39.

pažymi, kad reikia pagerinti bendrą informaciją apie teises ir jų vykdymą ir specifinę informaciją apie AGS sistemas, įskaitant jų egzistavimą, veikimą ir vietą; mano, kad informavimo programose taip pat reikėtų nurodyti pagrindinius AGS pasirinkimo privalumus, pavyzdžiui, išlaidas, palyginti su bylos nagrinėjimu teisme, taip pat sėkmingų sprendimų statistiką ir sunaudoto laiko veiksmingumą, palyginti su bylos nagrinėjimu teisme; laikosi nuomonės, kad šios programos visų pirma turėtų būti skirtos piliečiams ir MVĮ; mano, kad AGS veiksmingiausiai įgyvendinamas pasitelkiant tinklus, esančius arti piliečių, ir remiantis bendru darbu su valstybėmis narėmis;

40.

kartu ragina Komisiją nedelsiant pasirūpinti, kad vartotojai ir įmonės būtų geriau informuojami apie esamas teisines priemones, pvz., apie Reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, apie Direktyvą 2008/52/EB dėl tam tikrų tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose aspektų ir apie Reglamentą (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą; šiuo tikslu siūlo nacionalinėms valdžios institucijoms, teismams, teisininkų asociacijoms ir prekybos rūmams, vartotojų konsultavimo biurams, teisinių išlaidų draudimo bendrovėms ir kitoms kompetentingoms organizacijoms dalyvauti išsamioje informavimo kampanijoje; ragina teikti finansinę paramą šio pobūdžio Europos ir nacionalinėms kampanijoms;

41.

pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse ir toliau labai retai kreipiamasi į nedidelių ieškinių teismus ir kad dar daug reikia nuveikti siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, proceso skaidrumą ir įveikti kalbų barjerą; ragina Komisiją rengiant teisėkūros pasiūlymą dėl AGS taikymo sprendžiant vartotojų klausimus ES ypatingą dėmesį skirti šioms teisinėms institucijoms;

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl taikinamojo AGS pobūdžio labiau tikėtina, jog sprendimai bus priimtini abiem šalims, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad taikant AGS pasiektų sprendimų dažniausiai laikomasi; taigi mano, kad kartu su vieša informacija apie AGS reikėtų skelbti ir naujausią susijusią statistiką;

43.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis informavimo kampanijų, kurių tikslas būtų šviesti vartotojus ir įmones ir išsamiau juos informuoti apie naudojimosi šia sistema naudą;

44.

mano, kad AGS informavimo kampanijos turėtų būti vykdomos bendradarbiaujant su prekybos rūmais, vartotojų grupėmis ir sąžiningos prekybos biurais (arba atitinkamais biurais) siekiant užtikrinti, kad šios kampanijos būtų gerai koordinuotos ir veiksmingos;

45.

mano, kad įmonių informavimas – bendra viešųjų institucijų ir atstovų organizacijų atsakomybė, ir rekomenduoja kiekvienai iš jų atitinkamu lygmeniu įgyvendinti informavimo šiuo konkrečiu klausimu skatinimo kampanijas ir susijusius bandomuosius projektus;

46.

pripažįsta, kad viena iš pagrindinių AGS sistemų taikymo kliūčių yra įmonių nenoras naudoti šias priemones; siūlo prekybos rūmams, konkrečias įmones nacionaliniu ir ES lygmenimis siejančioms organizacijoms ir kitoms profesionalioms tarnyboms taikyti reikalavimą informuoti įmones apie taikomas AGS sistemas ir galimą naudojimosi jomis naudą, taip pat atsižvelgiant į galimybės išvengti ieškinio, įmonės įvaizdžio išsaugojimo aspektus ir pagaliau į galimybę šalims iš naujo užmegzti pasitikėjimu grindžiamus komercinius santykius, kuri neužtikrinama ginčo nagrinėjimo arbitražo tvarka ar teismo nutarties atveju;

47.

ragina Komisiją, remiantis surinktais duomenis ir rimtu poveikio vertinimu bei laikantis geresnių reglamentavimo taisyklių, ištirti galimybes nustatyti minimalius AGS standartus įvairiuose sektoriuose, tuo pat metu plėtojant esamas sistemas ir skatinant valstybes nares ir į sistemas patenkančius sektorius didinti finansavimą, turint omenyje tai, kad AGS, nors ir yra šalims pigi alternatyva, neturi tapti „pigiu teisingumu“;

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.