22.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 51/66

—

atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1),

—

atsižvelgdamas į 27-ąją metinę ES teisės taikymo kontrolės ataskaitą (2009 m.) (COM(2010)0538),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2010)1143) ir SEC(2010)1144),

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtą ES bandomojo projekto vertinimo ataskaitą (COM(2010)0070),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl SESV 260 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo (SEC(2010)1371),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju (COM(2002)0141),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 26-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2008 m.) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos atsakymą į Parlamento 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 26-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2008 m.),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7-0249/2011),

A.

kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis, pagal kurios nuostatas buvo pradėta taikyti daug naujų teisinių pagrindų, kuriais buvo siekiama supaprastinti ES teisės aktų įgyvendinimą, taikymą ir vykdymą,

B.

kadangi pagal SESV 298 straipsnį Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija,

1.

laikosi nuomonės, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį Komisijai priskirtas pagrindinis Sutarčių sergėtojos vaidmuo; atsižvelgiant į tai, Komisijos įgaliojimai ir pareiga pradėti taikyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras valstybei narei, kuri nevykdo savo pareigų pagal Sutartis, įskaitant įsipareigojimus dėl pagrindinių žmogaus teisių, yra ES teisinės tvarkos pagrindas ir atitinka Sąjungos, grindžiamos teisinės valstybės principu, koncepciją;

2.

pabrėžia teisinės valstybės svarbą, nes ji sudaro sąlygas ne tik visų rūšių valdymo ir administravimo bei tikrosios demokratijos teisėtumui, nes tada specialūs veiksmai atitinka išdėstytas bendrąsias normas, bet ir sprendimų nuspėjamumui ir objektyviam teisingumui, be to, ji veikia kaip garantija piliečiams, kad jie visapusiškai ir veiksmingai galės naudotis įstatymuose jiems numatytomis teisėmis;

3.

pabrėžia, kad ši 27-oji metinė Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaita parodė, jog nepaisant sumažėjusio pažeidimų bylų, kurias pradėjo nagrinėti Komisija, skaičiaus, vis tiek iki 2009 m. pabaigos buvo išnagrinėta 2 900 skundų ir pažeidimo bylų, ir kad daugiau nei 50 proc. atvejų valstybės narės ir toliau vėlavo į nacionalinę teisę perkelti direktyvų nuostatas, todėl padėtis toli gražu nėra patenkinama, ir dėl to labiausiai atsakingos valstybės narės;

4.

pažymi, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūra sudaryta iš dviejų etapų: administracinio (tyrimų) etapo ir teisminio etapo Teisingumo Teisme; mano, kad piliečių, kaip skundų pareiškėjų, vaidmuo yra itin svarbus administraciniame etape, kai reikia vietoje užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei, tai taip pat pripažįsta Komisija minėtame 2002 m. kovo 20 d. komunikate; taigi mano, kad itin svarbu užtikrinti procedūrų, kurias taikydami piliečiai gali nustatyti Sąjungos teisės pažeidimus ir atkreipti Komisijos dėmesį į juos, skaidrumą, teisingumą ir patikimumą;

5.

pažymi, kad Komisija, įgyvendindama ES bandomąjį projektą, siekia skatinti Komisijos ir valstybių narių savitarpio įsipareigojimus, bendradarbiavimą ir partnerystę (3), o artimai bendradarbiaudama su nacionalinėmis administracijomis svarsto, kaip spręsti Europos Sąjungos teisės taikymo klausimą; mano, kad ši iniciatyva – iš dalies tinkamas atsakas naujai atsiradusiai visų Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimo būtinybei priėmus Lisabonos sutartį, tačiau primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad piliečiai visada būtų įtraukiami sprendžiant atitikimo ES teisei klausimus;

6.

pažymi, kad, viena vertus, teigiama, jog piliečiai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad būtų išties laikomasi ES teisės aktų nuostatų (4), tačiau, antra vertus, įgyvendinant ES bandomąjį projektą kyla pavojus, kad jų dalyvavimas bet kokioje tolesnėje procedūroje bus dar labiau apribotas; mano, kad reikėtų siekti to išvengti vertinant šį projektą kaip tarpininkavimo alternatyvą, kurioje piliečiai visapusiškai dalyvauja kaip skundą pateikiantys subjektai; laikosi nuomonės, kad tokiu būdu būtų tinkamiau atsižvelgta į sutarties tikslus, t. y. kad sprendimai priimami kuo atviriau ir kaip galima labiau atsižvelgiant į pilietį (Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnis), kad Sąjungos institucijos atlieka savo darbą kaip galima labiau gerbdamos atvirumo principą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnis) ir kad vykdant bet kokią Sąjungos veiklą paisoma jos piliečių, kuriems institucijos turi būti vienodai dėmesingos, lygybės (Europos Sąjungos sutarties 9 straipsnis);

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl kai kurių peticijų nebuvo galima rasti sprendimo pagal ES antrinius teisės aktus arba pagal tiesiogiai taikomas sutarties normas, tačiau jose nurodyti pažeidimai pažeidžia būtinus narystės Sąjungoje principus, kurie atitinka vertybes, nurodytas ES sutarties 2 ir 7 straipsniuose, kuriais reglamentuojamos minėtų vertybių puoselėjimo procedūros;

8.

pažymi, kad naudojantis veiksmų laisve, kuri pagal Sutartis suteikta Komisijai pažeidimo nagrinėjimo procese, turi būti gerbiamas teisinės valstybės principas, skaidrumo ir atvirumo reikalavimas ir proporcingumo principas, ir niekada neturi būti keliama grėsmė pagrindiniam tikslui, kurio siekiama numatant šią laisvę, – užtikrinti, kad Sąjungos teisė būtų taikoma tinkamai ir laiku; pakartoja, kad absoliuti veiksmų laisvė, pridėjus visiško skaidrumo trūkumą, iš esmės prieštarauja teisinės valstybės principams (5);

9.

ragina Komisiją skaidriau vykdyti pradėtas pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir kuo greičiau atitinkamais būdais informuoti ES piliečius apie veiksmus, kurių imtasi siekiant patenkinti jų prašymus; ragina Komisiją pasiūlyti terminą, per kurį valstybės narės turėtų įvykdyti Teisingumo Teismo nutarimus;

10.

pažymi, kad, siekdama tinkamo ES bandomojo projekto veikimo, Komisija sukūrė konfidencialią internetinę duomenų bazę, skirtą Komisijos tarnybų ir valstybių narių institucijų bendravimui; pakartoja, kad vykdant ES bandomąjį projektą trūksta skaidrumo skundų pareiškėjų atžvilgiu, ir kad Parlamentas prašo suteikti prieigą prie duomenų bazės, kurioje surinkti visi skundai, siekiant Parlamentui sudaryti sąlygas kontroliuoti, kaip Komisija atlieka savo kaip Sutarčių sergėtojos vaidmenį;

11.

pritaria Komisijos įsipareigojimams, tačiau, mano, kad visos suinteresuotosios šalys (valstybės narės, Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas) turėtų dėti daugiau pastangų, kad Sąjunga ir jos vidaus rinka piliečiams, organizacijoms ir įmonėms taptų apčiuopiama realybe;

12.

laikosi nuomonės, kad ES bandomasis projektas gali prisidėti sprendžiant problemas, su kuriomis pavieniai asmenys ir verslo įmonės susiduria bendroje rinkoje, ir ragina Komisiją išplėsti šią iniciatyvą ir taikyti ją ne 24-iose, o 27-iose valstybėse narėse;

13.

palankiai vertina tai, kad Komisija pabrėžė būtinybę taikyti pažeidimų prevenciją, panaudojant turimas priemones ir užtikrinant, kad šių priemonių pakaks;

14.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, jog valstybės narės nuosekliai taikytų ES teisę, ir taip užtikrinant Teisingumo Teismo vaidmenį, būtina, kad Komisija atidžiai ištirtų ir, jei būtina, pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, jei peticija ar skundas yra pateikiami po to, kai nacionaliniai teismai atsisako prašyti preliminaraus nutarimo, nors pagal sutartis ir teisyną privalo tai daryti;

15.

pritaria, kad būtinas trumpesnis tariamų pažeidimų tyrimo laikotarpis, panaudojant bandomąjį projekto metodą, bet mano, kad Parlamentui reikalinga papildoma Komisijos informacija ir paaiškinimas, siekiant įvertinti minėto metodo sėkmę, atsižvelgiant į tai, kaip jo dabar laikosi valstybės narės;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos atsakyme į 2010 m. lapkričio 25 d. Parlamento rezoliuciją pateikiama nuoroda tik į tas Teismo bylas (6), kurios patvirtina, kad Komisija turi užtikrinti dokumentų, susijusių su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ir tyrimais iki pažeidimo procedūros pradėjimo, konfidencialumą; primena Komisijai, kad Teisingumo Teismas šiose bylose niekada neneigė, jog būtinybė vadovautis visuomenės interesais galėtų puikiai pateisinti prieigos prie dokumentų suteikimą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ombudsmenas palankiai vertino leidimą susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis (7);

17.

mano, kad didesnė prieiga prie pažeidimų bylų galėtų būti suteikta, nepakenkiant tyrimo tikslams, ir kad būtinybė vadovautis visuomenės interesais galėtų puikiai pateisinti prieigos prie šių bylų suteikimą, ypač prie bylų, susijusių su sveikatos apsauga ir nepataisoma žala aplinkai; pritartų, kad galėtų būti palengvinta prieiga prie viešai prieinamos informacijos apie pažeidimų bylas;

18.

taigi dar kartą ragina Komisiją remiantis naujuoju SESV 298 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu pateikti pasiūlymą dėl proceso teisės, t. y. reglamentą, kuriame būtų išnagrinėti įvairūs pažeidimo nagrinėjimo procedūros aspektai, įskaitant informavimą, privalomus laiko terminus, teisę būti išklausytam, įpareigojimą nurodyti priežastis ir teisę kiekvienam asmeniui turėti galimybę susipažinti su savo byla, siekiant, kad būtų paisoma piliečių teisių ir būtų užtikrintas skaidrumas;

19.

pažymi, kad daugelyje peticijų minimi sprendimų priėmėjų interesų konfliktai ir labai remia reglamento dėl ES administracinių procedūrų priėmimą, nes į jį turėtų būti įtraukti bendrieji pažeidimų nagrinėjimo principai;

20.

atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą į Parlamento prašymą dėl proceso teisės, kuriame Komisija išreiškė abejones dėl galimybės ateityje priimti bet kokį reglamentą, paremtą SESV 298 straipsniu, nes Sutartyse Komisijai suteikta veiksmų laisvė numatyti pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir su juo susijusio darbo metodą siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės taikymą; yra įsitikinęs, kad tokia proceso teisė jokiu būdu neapribotų Komisijos veiksmų laisvės, bet tik užtikrintų, kad Komisija, vykdydama savo įgaliojimus, gerbtų atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos administracijos principą, kaip nurodyta SESV 298 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje;

21.

pritaria Teisės reikalų komiteto sprendimui į Darbo grupės, sudarytos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsnį, veiklos programą įtraukti peticiją Nr. 1028/2009, kurioje raginama nustatyti privalomas pažeidimų nagrinėjimo normas;

22.

primena Komisijai, kad minėtame 2002 m. kovo 20 d. komunikate dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju numatyti procedūriniai veiksmai, kuriuos Komisija laiko priimtinais atsižvelgiant į jos veikimo laisvę, ir kad dėl šios priežasties neturėtų būti kliūčių reglamentą paremti šia priemone; pažymi Komisijos ketinimą peržiūrėti šį komunikatą; primygtinai ragina Komisiją vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą netaikyti privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų, bet pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kad Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, visapusiškai dalyvautų tokioje svarbioje ES teisinės tvarkos dalyje;

23.

ypač pažymi, kad Komisija ketina persvarstyti savo bendrą skundų registravimo politiką ir ketina keisti santykius su skundų pareiškėjais, atsižvelgdama į sukauptą patirtį šiuo metu bandant naujuosius metodus; yra susirūpinęs dėl Komisijos atsisakymo naudoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras kaip svarbią priemonę siekiant užtikrinti, kad valstybės narės Sąjungos teisę taikytų laiku ir tinkamai; pabrėžia, kad tai yra Sutartyse numatyta Komisijos pareiga, kurios negalima vienašališkai atsisakyti; primygtinai ragina Komisiją naudojant nuoseklius duomenis įrodyti tariamą šių naujų metodų sėkmę ir paskelbti išsamius duomenis, susijusius su etapais prieš ES bandomojo projekto vykdymą ir po jo, taip pat į būsimą reglamentą įtraukti skundų registravimo principus ir sąlygas ir visas kitas skundų pareiškėjų teises;

24.

palankiai vertina SESV 260 straipsnyje numatytą naują nuostatą, pagal kurią Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą pagal SESV 258 straipsnį ir prašyti Teismo taikyti finansines sankcijas valstybei narei dėl pavėluoto direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę; ragina Komisiją pateikti informacijos apie šiuos naujus įgaliojimus veikti savo nuožiūra siekiant užtikrinti skaidrumą;

25.

mano, kad itin svarbu, jog Komisija naudotų šią ir visas kitas galimas priemones siekdama užtikrinti, kad valstybės narės Sąjungos teisės aktus, ypač aplinkos apsaugos srityje, laiku ir tinkamai perkeltų į nacionalinę teisę;

26.

pabrėžia, kad norint užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą vartotojų ir įmonių ES labui, būtina laiku perkelti ES direktyvas į nacionalinę teisę; teigiamai vertina padarytą pažangą siekiant šio tikslo, tačiau išlieka susirūpinęs dėl pradėtų pažeidimų procedūrų dėl direktyvų neperkėlimo laiku skaičiaus;

27.

remia valstybių narių iniciatyvą pagerinti bendrosios rinkos direktyvų perkėlimą, įskaitant tinkamas paskatas atitinkamoms tarnyboms ir ankstyvojo perspėjimo sistemą artėjant perkėlimo terminui;

28.

ragina Komisiją toliau skatinti bendrosios rinkos teisėkūros dokumentų perkėlimo gerąją praktiką remiantis savo 2009 m. birželio 29 d. rekomendacijomis dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti (8);

29.

pažymi, kad nacionaliniai teismai atlieka esminį vaidmenį taikant ES teisę, ir visiškai remia ES pastangas gerinti nacionalinių teisėjų, teisininkų, nacionalinių administracijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų mokymus bei juos koordinuoti;

30.

pabrėžia, kad nors Komisija labai teisingai pastebėjo, jog pagrindinė valstybių narių teismo sistemų pareiga yra nagrinėti ES teisės pažeidimus, tačiau piliečiai dažnai susiduria su nemenkais sunkumais, kylančiais dėl nacionalinių teismo procedūrų, kurios gali būti brangios ar pernelyg ilgos; todėl mano, kad reikia laikytis Stokholmo programoje numatytų gairių;

31.

pritaria, kad Komisija dažniau naudoja duomenų surinkimo misijas, tiriant pažeidimus in situ ir mano, kad EP Peticijų komiteto (PETI) vykdomos misijos galėtų būti labiau koordinuojamos ir susijusios, tuo pat metu nepažeidžiant nė vienos institucijos nepriklausomybės;

32.

pažymi, kad be pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir nepriklausomai nuo jos egzistuoja galimybė piliečiams, įmonėms arba pilietinės visuomenės interesų grupėms pateikti savo skundą dėl ES teisės taikymo valstybės narės administracinės peržiūros organui, teismui ar tribunolui ir tai neprieštarauja Komisijos pažeidimo nagrinėjimo procedūros vykdymui;

33.

apgailestauja, kad pernelyg daug pažeidimų nagrinėjimo procedūrų užtrunka labai ilgai, kol jos užbaigiamos arba pateikiamos Teisingumo Teismui; ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant išnagrinėti pažeidimų procedūras, taip pat ragina Komisiją sistemingiau ir skaidriau įvairiuose sektoriuose skirti pirmenybę pažeidimų nagrinėjimo procedūroms;

34.

yra susirūpinęs dėl didelio pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičiaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo, paslaugų ir viešųjų pirkimų srityse; laikosi nuomonės, kad išsamesnis šių sričių teisinės bazės patikslinimas būtų naudingas siekiant padėti nacionalinėms valdžios institucijoms įgyvendinti ES teisę;

35.

palankiai vertina tai, kad nesąžiningos komercinės praktikos srityje buvo sukurta vieša duomenų bazė, kurioje paskelbti teisės aktai ir teismų sprendimai; mano, kad kitose srityse taip pat reikėtų apsvarstyti tokias iniciatyvas;

36.

primena SOLVIT svarbą padedant ES vartotojams ir verslo įmonėms pasinaudoti savo teisėmis bendrojoje rinkoje; teigiamai vertina SOLVIT veiklos pagerėjimą ir pasiektą pažangą ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau jį remti;

37.

mano, kad labai svarbu išsamiau ir praktišku būdu informuoti ES piliečius apie jų teises bendrojoje rinkoje; remia tolesnį interneto portalo „Jūsų Europa“ vystymą;

38.

pažymi, kad teismo procesai labai brangiai kainuoja tiek vartotojams, tiek verslo įmonėms, ir labai apkrauna ES ir nacionalinius teismus, kurių darbo krūvis ir taip didelis; pabrėžia prevencinių priemonių ir alternatyvių ginčų sprendimo būdų svarbą siekiant sumažinti teismų darbo krūvį;

39.

pažymi, kad peticijų mechanizmu naudojasi piliečiai, pilietinės visuomenės organizacijos ir įmonės dažniausiai norėdamos pranešti ir apskųsti, kad valstybių narių valdžios institucijos nesilaiko ES teisės įvairiais lygmenimis; dažniausiai nurodomi klausimai, susiję su aplinkosauga ir vidaus rinka, laisvu judėjimu, pagrindinėmis teisėmis ir pilietybe;

40.

mano, kad daugelyje peticijų minima Pagrindinių teisių chartija, net tais atvejais, kai šios chartijos nuostatos nėra taikomos valstybių narių aktuose. Kitose peticijose remiamasi tomis vertybėmis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga; yra susirūpinęs tuo, kad piliečiai jaučiasi suklaidinti dėl dabartinės chartijos taikymo srities, ir mano, kad labai svarbu išaiškinti Pagrindinių teisių chartijos taikymo ir vykdymo sritį; pabrėžia, kad reikia tinkamai paaiškinti subsidiarumo principą, kuris yra pagrindinis Europos Sąjungos ramstis, siekiant užtikrinti, kad piliečiai nebūtų klaidinami dėl chartijos taikymo;

41.

pritaria, kad į specialią 27-ąją metinę ataskaitą buvo įtrauktas peticijų skyrius, kurio pareikalavo Parlamentas ir kuriame Komisija pateikė naujų peticijų išklotinę, ir pažymi, kad nors ne visose peticijose nustatyta pažeidimų, tačiau šie duomenys Parlamentui ir Komisijai suteikia vertingos informacijos apie tai, kas kelia nerimą piliečiams;

42.

reikalauja, kad Taryba, atsižvelgdama į savo pareiškimą Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros, kuris pateiktas 34 punkte, pareikalautų iš valstybių narių rengti ir skelbti direktyvų ir nacionalinių perkėlimo priemonių koreliaciją iliustruojančias lenteles; pabrėžia, kad šios lentelės būtinos siekiant sudaryti Komisijai sąlygas veiksmingai stebėti, kaip visose valstybėse narėse taikomos įgyvendinimo priemonės;

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių parlamentams.