5.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 33/89

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 20 d. Komisijos rekomendaciją dėl naujos kartos prieigos (NKP) tinklų prieigos reguliavimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Plačiajuostis ryšis. Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą“ (COM(2010)0472),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. poziciją dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro politikos programa (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

—

atsižvelgdamas į Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma pirmoji radijo spektro politikos programa, ir į Komisijos komunikatą „Plačiajuostis ryšis Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą“ (TEN/434-435 - CESE 362/2011),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui Bendrijos gairės“ (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaita. Pagrindiniai i2010 strategijos pasiekimai 2005–2009 m.“ (COM(2009)0390),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Komisijos komunikatą „Daiktų internetas. Europos veiksmų planas“ (COM(2009)0278),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Investuokime šiandien į rytojaus Europą“ (COM(2009)0036),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą „Atotrūkio įdiegiant plačiajuostį ryšį mažinimas“ (COM(2006)0129),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą „i2010 e. vyriausybės veiksmų planas: e. vyriausybės plėtros spartinimas Europoje visų labui“ (COM(2006)0173),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 30 d. Komisijos komunikatą „e. sveikata – Europos piliečiams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų tobulinimas. Veiksmų planas siekiant Europos e. sveikatos erdvės“ (COM(2004)0356),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl daiktų interneto (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rekomendaciją Tarybai dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją „Kaip pasinaudoti visais skaitmeninio dividendo privalumais Europoje. Bendras požiūris į radijo dažnių, atlaisvinamų pereinant prie skaitmeninio transliavimo, spektrą“ (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Europos plačiajuosčio ryšio politikos kūrimo (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos dažnių spektro politikos (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl informacinės visuomenės (11),

—

atsižvelgdamas į savo 1998 m. spalio 14 d. rezoliuciją „Globalizacija ir informacinė visuomenė – poreikis stiprinti koordinavimą tarptautiniu mastu“ (12),

—

atsižvelgdamas į ES pagrindines nuostatas dėl elektroninių ryšių su pakeitimais, ypač į Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva), 2002/20/EB (Leidimų direktyva), 2002/19/EB (Prieigos direktyva), 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva), 2002/58/EB (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) ir Reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 (EERRI),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos atkūrimo planą (COM(2008)0800),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamento (EB) 473/2009 su pakeitimais III priedą,

—

atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 189 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7–0221/2011),

A.

kadangi siekiant įgyvendinti strategijos „ES 2020“ tikslus nepaprastai svarbu užtikrinti veiksmingą plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą visoje ES, kad būtų skatinamas greitas, tvarus, integracinis ir teritorinę sanglaudą užtikrinantis ekonomikos augimas, kuris pagerintų užimtumo padėtį, būtų stiprinamas Europos konkurencingumas, sukuriamos palankesnės sąlygos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ir sudaromos galimybės visiems regionams, miestams, savivaldybėms ir visuomenės grupėms naudotis skaitmenine erdve, joms suteikiant galimybę pasinaudoti naujomis viešųjų paslaugų skaitmeninėmis technologijomis,

B.

kadangi prieiga prie plačiajuosčio ryšio galima naudojant daugybę platformų (varį, laidus, pluoštą, fiksuotą ir mobilųjį bevielį ryšį, palydovus ir t. t.), tai pritraukė skirtingų tipų naudotojus, kaip, pvz., vartotojus, verslo įmones, vyriausybę, viešąsias ir ne pelno siekiančias organizacijas, įskaitant mokyklas, bibliotekas, ligonines ir visuomeninės saugos agentūras, kurie naudoja skirtingas plačiajuosčiu ryšiu teikiamas paslaugas (e. prekybą, sveikatos priežiūros paslaugas, garso ir vaizdo komunikaciją, pramogas, laivyno valdymą, vyriausybės paslaugas, švietimą, profesinį mokymą ir daug kitų), taip pat galimi įrenginių sąveikos taikymai (pažangieji elektros skaitikliai ir elektros energijos tinklai, belaidžiai širdies monitoriai, avarinės paslaugos, signalizacijos sistemos, automobilių telematavimas, inventoriaus sekimas ir t. t.),

C.

kadangi skirtingų platformų, naudotojų ir paslaugų pripažinimas plačiajuosčio ryšio ekosistemos dalimi ir aprėpimas padėtų užtikrinti 100 % prieigą prie plačiajuosčio ryšio ir turėtų daug naudos visuomenei, o tai savo ruožtu skatintų 100 % plačiajuosčio ryšio naudojimą; kadangi vienas iš ES tikslų turėtų būti siekis sudaryti galimybę visiems regionams ir visuomenės grupėms naudotis skaitmenine erdve,

D.

kadangi konkurencija dėl prieigos prie tvarios infrastruktūros ir paslaugų, kartu su realistinių ir gyvybingų tikslų nustatymu „iš viršaus į apačią“, pagal paklausą užtikrins kitos kartos ryšio prieinamą veiksmingumą,

E.

kadangi ES plačiajuosčio ryšio politika turi būti pamatu vystymuisi srityse, kuriose ES gali pirmauti, turint mintyje prieigą prie plačiajuosčio ryšio, jo spartą, judrumą, aprėptį ir pajėgumą; kadangi vyraujanti pozicija pasaulyje IRT sektoriuje užtikrintų ES gerovę ir konkurencingumą; kadangi beveik 500 mln. sparčiojo plačiajuosčio ryšio prieigą turinčių žmonių Europos rinka paskatintų vidaus rinkos plėtrą, sukurtų pasaulyje unikalią didelę vartotojų masę, visiems regionams atvertų naujų galimybių, vartotojams sudarytų papildomą vertę, o ES suteiktų pajėgumo būti pasaulyje pirmaujančia žinių ekonomika; kadangi sparti plačiajuosčio ryšio plėtra būtina siekiant skatinti inovacijas ir ES produktyvumą ir naujų MVĮ ir darbo vietų kūrimą ES,

F.

kadangi itin svarbu mažinti skaitmeninį atotrūkį ir užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio ryšio visoje ES siekiant suteikti pridėtinę europinę vertę, ypač atokiose ir kaimo vietovėse, siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą,

G.

kadangi plačiajuostis ryšys itin svarbus įgyvendinant naujas technologines infrastruktūras, kurios būtinos ES moksliniam, technologiniam ir pramoniniam vyravimui, pvz., nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų (angl. cloud computing), daiktų interneto ir superkompiuterių srityse bei išmaniose kompiuterinėse aplinkose; primena, kad atitinkama prieiga prie plačiajuosčio ryšio ir jo greitis yra esminiai veiksniai plėtojant tokias informacines ir ryšių technologijas ir veiksmingai jomis naudojantis; taip pat pažymi, kad šios technologijos ir jų pagrindu teikiamos paslaugos turi būti naudingos ir vartotojams, ir verslui, įskaitant MVĮ,

H.

kadangi viešieji veikėjai gali reikšmingai prisidėti prie plačiajuosčio ryšio visiems ir naujos kartos prieigos (NKP) diegimo zonose, kuriose visai nėra ryšio prieigos arba ryšys nepakankamai išvystytas; kadangi valstybės investicijos turėtų papildyti privačias investicijas ir stiprinti konkurenciją; kadangi investuotojams į NKP reikia išlaikyti atitinkamas paskatas, kad jie toliau investuotų į plačiajuostį ryšį,

I.

kadangi pastaruoju dešimtmečiu privatusis sektorius investavo šimtus milijardų eurų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, paslaugas, taikymus ir turinį, tačiau ne visi Europos piliečiai galėjo patirti plačiajuosčio ryšio privalumus; kadangi valstybės ir privačių investicijų skatinimas turėtų išlikti pagrindinė plačiajuosčio ryšio plitimo ES varomoji jėga,

J.

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 4 d. Marselyje vykusiame Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos ministrų konferencijoje priimtą sprendimą sumažinti Viduržemio jūros regiono valstybių skaitmeninę atskirtį, dėl kurio pateiktas pasiūlymas dėl plačiajuosčio ryšio Viduržemio jūros regione,

1.

pažymi, kad šis komunikatas yra tik viena didesnio paketo dalis, į kurį taip pat įeina skaitmeninė darbotvarkė, Inovacijų sąjunga, Radijo dažnių spektro politikos programa, ES ir nacionalinės finansavimo programos ir kuriuo siekiama sukurti tarpusavyje susijusią sistemą, skirtą veiksmingam tolesniam tinklų vystymui, prieigai prie jų ir jų naudojimui, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamas antžeminis fiksuotasis ir judrusis ar palydovinis ryšys;

2.

pažymi, kad plačiajuosčio ryšio sąvoka nuolat keičiasi, kadangi auga platformų skaičius ir klientų bazė ir naudojimo variantai išaugo eksponentiškai; pažymi, kad šiuo metu plačiajuostis ryšys – tai daugiau nei tiesiog prieiga prie interneto, jis neapsiriboja tiesiogine žmonių sąveika, kadangi labai greitai plinta įrenginių sąveika ir taikymai;

3.

pažymi, kad fiksuotu ir mobiliuoju ryšiu perduodamų duomenų apimtys proporcingai didėja, todėl svarbu imtis veiksmų siekiant valdyti padidėjusį duomenų judėjimą, pvz., toliau darniai paskirstyti bevieliam plačiajuosčiam ryšiui spektro dažnius, padidinti spektro veiksmingumą ir greitai diegti naujos kartos prieigos tinklus;

4.

taigi mano, kad ES tikslas turėtų būti užimti pasaulyje vyraujančią padėtį IRT infrastruktūros atžvilgiu; norint pasiekti šį tikslą visiems ES piliečiams iki 2013 m. turi būti pradėta teikti 100 % būtiniausio plačiajuosčio ryšio, kurio sparta būtų bent 2Mb/s kaimo vietovėse ir daug didesnė kitose vietovėse, paslauga; atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad, norint sumažinti skaitmeninį atotrūkį, diegiant būtiniausią plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse reikės atsižvelgti į didėjančius duomenų perdavimo reikalavimus naujoviškoms interneto paslaugoms, pvz., e. valdžiai, e. sveikatai ir e. mokymuisi; laikosi nuomonės, kad svarstant, kaip šie tikslai turėtų būti finansuojami, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į konkurenciją, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų ir leidžiama rinkai visų pirma pateikti sprendimus;

5.

pažymi, kad norint pasiekti 100Mb/s tikslą, 2015 m. apie15 % ES namų ūkių turėtų turėti interneto abonementus bent tokia sparta;

6.

primena, kad svarbu įvykdyti skaitmeninės darbotvarkės uždavinius, t. y. užtikrinti, kad iki 2020 m. visi ES piliečiai turėtų prieigą prie plačiajuosčio bent 30 Mb/s spartos ryšio ir sudaryti galimybę ES turėti patį sparčiausią ir didžiausio pajėgumo plačiajuostį ryšį; pabrėžia, kad norint pasiekti „ES 2020“ plačiajuosčio ryšio tikslus, skaitmeninėje darbotvarkėje tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu reikia nustatyti tarpinių metų – 2013, 2015 ir 2018 – rodiklius;

7.

pabrėžia būtinybę geriausiai pasinaudoti visomis turimomis technologijomis, įskaitant judriojo ir palydovinio ryšio, siekiant ekonomiškai veiksmingiausiu būdu užtikrinti plačiajuosčio ryšio aprėptį kaimo vietovėse, kalnuotuose regionuose ir salose, nesudarant bereikalingos naštos vartotojams, valstybių narių regionams ar pramonei;

8.

pažymi, kad ateityje radijo spektro dažnių paskirstymas turi paruošti dirvą Europos pirmavimui belaidžio ryšio taikomųjų sistemų ir naujų paslaugų srityse; pabrėžia, kad prieiga prie žemų radijo dažnių juostų, pasižyminčių sklidimo charakteristikomis, užtikrinančiomis transliavimą per labai didelį atstumą, yra gyvybiškai svarbi norint palengvinti belaidžio plačiajuosčio ryšio įdiegimą kaimo vietovėse, kalnuotuose regionuose ir salose, nes būtų sudarytos sąlygos prieigai prie visų įmanomų interneto paslaugų; pabrėžia, kad Europa turi likti mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų lydere belaidžių paslaugų srityje; pabrėžia, kad būtina palengvinti prieigą prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, įskaitant antžeminę naudotojams skirtą įrangą, siekiant padėti įdiegti plačiajuosčio palydovinio interneto paslaugas už prieinamą kainą kaimo vietovėse, kalnuotuose ir salų regionuose ir padėti naudotojams pasinaudoti visomis įmanomomis interneto paslaugomis;

9.

rekomenduoja skatinti neatidėliojant naudoti skaitmeninį dividendą naujoms mobiliojo plačiajuosčio ryšio paslaugoms pasitelkiant suderintą ir techniniu požiūriu neutralų visą ES apimantį požiūrį, kuris leidžia pasinaudoti masto ekonomija, išvengti tarpvalstybinių trikdžių problemų, tačiau netrukdyti esamam tarptautiniais standartais paremtam skaitmeninės televizijos ir raiškiosios televizijos (angl. HDTV) priėmimui; pabrėžia poreikį ES remti projektus ir eksperimentus su „belaidžiais miestais“ (angl. wireless cities);

10.

mano, kad mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigoms būtina turėti prieigą prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros siekiant užtikrinti laisvą žinių judėjimą, kad būtų parengtos jaunesnės kartos ir ES taptų konkurencinga; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti Europos ir nacionalines programas siekiant sudaryti sąlygas ir suteikti finansavimą, kad visos mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigos iki 2015 m. turėtų prieigą prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros; mano, kad iki 2015 m. visos Europos mokslinių tyrimų ir akademinės institucijos turėtų būti prijungtos prie itin sparčių – Gb/s spartos – tinklų ir kad taip būtų sukurtas bendros Europos mokslinių tyrimų erdvės intranetas;

11.

ragina valstybes nares skatinti ir išplėsti spartaus ryšio atvirą prieigą prie svarbių viešųjų infrastruktūrų (mokyklos, ligoninės ir kitos valstybinės institucijos), kurios yra atokiose vietovėse, siekiant pagerinti valstybės paslaugas ir atokiuose regionuose įtvirtinti spartųjį ryšį, taip sumažinant vietos privataus skirstymo investicijų kaštus;

12.

siūlo raginti valstybes nares įgyvendinti viešąją politiką, kuri padėtų diegti naujas technologijas, ir skatinti pradėti taikyti skaitmeninius mokymo metodus; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi tarpusavyje ir su ES nepriklausančiomis šalimis;

13.

primena, kad naujosios technologijos ir galimybė naudotis sparčiuoju ryšiu daro teigiamą poveikį piliečių ugdymui (taip pat kuriant geras nuotolinio mokymosi galimybes, ypač atokiausiuose regionuose), informavimui, ryšiams ir poilsiui;

14.

pabrėžia ilgalaikių investicijų į mokslinius tyrimus Europos Sąjungoje svarbą ateities komunikacinėms (fiksuoto ir judriojo ryšio) technologijoms; ragina Komisiją ir toliau plėtoti bendras technologijos iniciatyvas minėtose srityse, į jas įtraukiant universitetus, mokslinių tyrimų institutus, įrangos gamintojus, paslaugų ir turinio teikėjus; mano, kad šios platformos suteikia geriausias priemones, skirtas kurti ir naudoti naujas technologijas, ir Europos Sąjungai suteiks didelį konkurencinį privalumą;

15.

primena, kad transliuotojai turėtų galėti teikti pliuralistinį ir kokybišką garso ir vaizdo turinį naudodami esamas transliavimo platformas, įskaitant antžemines platformas, taip pat plačiajuosčio ryšio tinklus, ypač teikdami paslaugas pagal pareikalavimą, su sąlyga, kad plačiajuosčio ryšio tinklai atitiktų tokius pačius paslaugų kokybės standartus ir kad transliuotojai siektų kuo labiau padidinti spektro veiksmingumą ir aprėptį;

16.

ragina Komisiją siekiant sukurti nuoseklią, logišką ir veiksmingą ES struktūrą pasitelkiant visus išteklius skubiai parengti tinkamą pasiūlymą dėl strateginio plano, kuriame būtų išdėstyta vieninga visų ES kibernetinio saugumo aspektų sistema, kad būtų užtikrinta visiška tinklo ir svarbių informacinių infrastruktūrų apsauga ir galimybės greitai juos atkurti, įskaitant minimalius saugumo standartus ir sertifikavimą, bendrą terminologiją, kibernetinių incidentų valdymą ir kibernetinio saugumo planą; laikosi nuomonės, kad šiame plane turėtų būti apibrėžtas iš kiekvienos šalies, įskaitant Komisiją, valstybes nares, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą, Europolą, Eurojustą, ES ir nacionalines kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybas ir kitas susijusias ES ir nacionalines įstaigas ir institucijas, taip pat privatųjį sektorių, reikalaujamas įnašas, taip pat nustatytas ES vaidmuo ir atstovavimas tarptautiniu lygmeniu;

17.

mano, kad įpareigojimas teikti universaliąsias paslaugas galėtų būti papildoma plačiajuosčio ryšio plėtros paskata, ir ragina Komisiją šiuo tikslu skubiai persvarstyti universaliųjų paslaugų taikymo sritį;

18.

ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiaujant su visomis suinteresuotosiomis šalimis parengti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus ir patvirtinti veiksmų planus su konkrečiomis priemonėmis, skirtomis skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytiems 2013 m. ir 2020 m. tikslams pasiekti; ragina Komisiją išnagrinėti šiuos planus, pasiūlyti geriausių sprendimų ir kartu su valstybėmis narėmis koordinuoti, kaip jie įgyvendinami;

19.

mano, kad ES tarptautiniam konkurencingumui stiprinti ir aukštos kokybės darbo vietoms kurti reikalingi nauji didelės spartos tinklai ir paslaugos;

20.

mano, kad ir infrastruktūros, ir paslaugų konkurencijos ir atidžiai atrinktų tikslų derinys – tai geriausias tvaraus investavimo, naujovių ir diegimo pagrindas; vis dėlto pabrėžia, kad kai kuriais atvejais glaudžiau bendradarbiaujant suinteresuotosioms šalims taip pat gali būti skatinamos investicijos;

21.

mano, kad didelių pajėgumų plačiajuosčio ryšio tinklai ir šviesolaidinės ryšio linijos iki galutinio paslaugų gavėjo (FTTH) yra būtini turint mintyje tiek vartotojus ir būsimus jų poreikius, tiek ekonomikos plėtrą, atsižvelgiant į tai, kad plačiajuosčio ryšio taikomosios sistemos naudojamos vis plačiau;

22.

rekomenduoja skatinti konkurencingą investicijų į fiksuoto ir belaidžio plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir jos naudojimo rinką; pažymi, kad konkurencinga rinka skatina papildomas ryšių, taikomųjų sistemų ir turinio teikėjų investicijas ir naujoves, taip pat sukuria itin svarbią platformą skaitmeninei ekonomikai; atkreipia dėmesį į tai, kad solidi plačiajuosčio ryšio platforma sujungs vyriausybių atstovus, privačius asmenis ir įmones abejose Atlanto vandenyno pusėse, todėl ypač ES ir JAV turėtų vykdyti ambicingą politiką plačiajuosčiam ryšiui skatinti;

23.

ragina Komisiją, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją ir paslaugų teikėjus dirbti siekiant iki 2013 m. parengti bendrą požiūrį, kurio laikantis ES mastu būtų stiprinama bendra verslo ir ryšių rinka;

24.

atsižvelgiant į konkurencingų mobilių rinkų kūrimą pabrėžia, kad svarbu laiku konkurencingai paskirstyti bevieliam plačiajuosčiam ryšiui spektro dažnius pagal Radijo spektro politikos programą ir ragina valstybes nares iki 2013 m. sudaryti galimybes naudoti 800 MHz juostą, suderinant jos naudojimą su dabartinėmis paslaugomis;

25.

primena, kad skaitmeninis pasaulis ir IRT yra varomosios inovacijų jėgos, taigi prieiga prie didelės spartos plačiajuosčio ryšio yra viena iš esminių išankstinių sąlygų siekiant vykdyti visus Europos inovacijų partnerystės susitarimus, nes taip plėtojamas bendradarbiavimas ir piliečių dalyvavimas;

26.

pabrėžia viešųjų ikikomercinių moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra pagrįstų sprendimų, skirtų minėtiesiems sektoriams, pirkimų svarbą, siekiant skatinti efektyvų technologinės plėtros ciklą ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų paklausą;

27.

mano, kad viešasis finansavimas, skirtas plačiajuosčio ryšio paslaugoms, gali būti veiksminga paskata siekiant stiprinti ES regionų konkurencingumą, jei šios lėšos bus panaudotos aktualiai naujos kartos infrastruktūrai su didelės spartos duomenų perdavimo pajėgumais plėtoti vietovėse, kuriose jaučiamas didžiausias plačiajuosčio ryšio trūkumas; mano, kad tokiose vietovėse, ypač tose, kuriose yra daug pramonės ir didelis gyventojų tankumas, su naujomis paslaugomis susijęs inovacijų ir kūrybinis potencialas labai greitai duotų naudos atskiriems asmenims ir verslo įmonėms;

28.

mano, kad plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra, ypač kaimo vietovėse, padės užtikrinti geresnę komunikaciją, visų pirma riboto judumo asmenims arba labiau atskirtose vietovėse gyvenantiems žmonėms, taip pat pagerins galimybę naudotis paslaugomis ir paskatins MVĮ plėtrą kaimo vietovėse, taigi padės kurti naujas darbo vietas ir teikti naujas paslaugas šiose vietovėse;

29.

apgailestauja, kad 1 mlrd. EUR finansavimas, apie kurį 2008 m. pranešta Europos ekonomikos atkūrimo plane, pagal kurį buvo siekiama, kad iki 2010 m. pabaigos plačiajuosčio ryšio aprėptis būtų šimtaprocentinė, taip ir nebuvo skirtas, taigi šis tikslas nebuvo pasiektas; ragina Komisiją ir valstybes nares, kai bus persvarstoma dabartinė daugiametė finansinė programa, skirti lėšų, kurių reikia norint pasiekti tikslą iki 2013 m. užtikrinti šimtaprocentinę plačiajuosčio ryšio aprėptį;

30.

pabrėžia, kad reikia nedelsiant sukurti konkurencingą skaitmeninę bendrąją rinką, kuri veiktų kaip pirmoji vidaus rinką visiems ES piliečiams atverianti priemonė; ragina kiekvienoje valstybėje narėje sukurti vieno langelio sistemą PVM mokėtojams siekiant palengvinti tarptautinę e. prekybą MVĮ ir verslininkams;

31.

mano, kad didelė ryšio paklausa, kuri taip pat skatina ES internetinės ekonomikos profilį, prisideda prie ES tinklo pasirengimo ir reaguoja į visuomenės pokyčius, kurie vyksta bendrojoje rinkoje, ir tam būtina skirti atitinkamų lėšų ir sukurti tvirtą infrastruktūrą, kuri būtina Europos plačiajuosčio ryšio projektui;

32.

pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos – tai svarbus ES pramonės konkurencingumo veiksnys, kuris labai prisideda prie ES ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir kokybiško užimtumo bei visų regionų ir socialinių grupių dalyvavimo ES skaitmeniniame gyvenime; mano, kad siekiant išspręsti nedarbo klausimą, ypač jaunimo nedarbo klausimą, užtikrinant pažangų, tvarų ir įtraukų augimą Europoje, kaip nurodyta strategijoje „Europa 2020“, lemiamą vaidmenį vaidintų sėkmingas plačiajuosčio ryšio dokumentų rinkinio nuostatų įgyvendinimas;

33.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą 2011 m. birželio mėn. sušaukti Skaitmeninę asamblėją;

34.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog valstybių narių ir pramonės sektoriaus priemonės, kuriomis siekiama plačiajuostį ryšį padaryti prieinamą visiems, būtų susijusios su paklausa, neiškreiptų rinkos arba neužkrautų sektoriui bereikalingos naštos;

35.

pažymi, kad potenciali rizika, susijusi su daug kainuojančios naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros statyba, yra didelė, o investicijų atsipirkimo laikotarpis ilgas; teigia, kad reguliavimas neturėtų atgrasinti investuoti į tokią infrastruktūrą ir turėtų užtikrinti pakankamas investavimo paskatas visiems rinkos dalyviams;

36.

pabrėžia, kad investicijų į infrastruktūrą išlaidas turi finansuoti rinka; vis dėlto pažymi, kad jei nėra tikėtina, jog per pagrįstą laikotarpį panaudojant rinkos jėgas gali būti sukurta atvira infrastruktūra, plačiajuosčio ryšio skatinimui skirta valstybės paramos sistema ir tikslingas Bendrijos lėšų panaudojimas, įskaitant lėšų panaudojimą per EIB, struktūrinius fondus ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, galėtų būti pažangiausi papildomi plačiajuosčio ryšio plitimo spartinimo būdai; ragina Komisiją persvarstant plačiajuosčio ryšio skatinimui skirtos valstybės paramos gaires numatyti stabilią ir nuoseklią sistemą, kuria būtų remiama konkurencija ir veiksmingas investavimas į atvirus tinklus, ir atitinkamais programavimo laikotarpiais leisti lanksčiai skirti ES lėšas;

37.

pritaria visoms priemonėms, skirtoms civilinės inžinerijos išlaidoms mažinti, ir pabrėžia poreikį vystyti naujoviškas paslaugas, kuriomis būtų skatinamas diegimas; pabrėžia, kad reikia skatinti įgyti naujų įgūdžių ir gebėjimų, kad būtų galima teikti naujoviškas paslaugas ir prisitaikyti prie technologinių pokyčių, ir mano, kad, siekiant sumažinti išlaidas, investicijos į naujus, atvirus ir konkurencingus tinklus turi būti remiamos taikant priemones, kurių imasi vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos; ragina skirti viešųjų (nacionalinių ir ES) lėšų plačiajuosčio ryšio infrastruktūros vystymui atskirtose, retai gyvenamose ir atokiose vietovėse, kurios ekonominės naudos aspektu nepakankamai patrauklios investuotojams;

38.

pabrėžia, kad vietos ir regioninės valdžios institucijoms reikia geresnių gairių, susijusių su investicijomis į plačiajuostį ryšį, kad jos galėtų skatinti įsisavinti visas ES lėšas, nes iš skaičių, susijusių su išlaidomis iš struktūrinių fondų, matyti, kad regionams sunku pasinaudoti turimomis lėšomis ir nukreipti jas į plačiajuosčio ryšio projektus; mano, kad valstybės pagalba investuojant į plačiajuostį ryšį turėtų būti naudojama drauge su struktūrinių fondų lėšomis tam, kad būtų skatinamas vietos verslumas, vietos ekonomika, vietoje kuriamos darbo vietos ir skatinama konkurencija telekomunikacijų rinkoje; mano, kad norint kuo geriau pasinaudoti ribotu viešuoju finansavimu, nesvarbu, ar tiesioginiu valstybių narių, ar ES finansavimu, reikia, kad šios lėšos būtų vienareikšmiškai skiriamos tiems projektams, kurie, tikimasi, gali turėti didžiausią poveikį pritraukiant privačias investicijas, kad būtų galima toliau didinti aprėptį ir pajėgumus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Komisijos gaires dėl valstybės pagalbos, reikia tokių valstybinių lėšų ar lengvatinių paskolų, kurios būtų skirtos perspektyviai, ilgalaikei ir atvirai infrastruktūrai, kuri skatintų konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą, finansuoti;

39.

pabrėžia, kad šioje srityje daugiausiai imamasi vietos lygmens veiksmų, ir remia Komisijos pastangas parengti ir patobulinti mechanizmus, kad vietos subjektai galėtų gauti reikiamą informaciją ir taip būtų sumažintos investavimo išlaidos; mano, jog siekiant užtikrinti, kad su plačiajuosčiu ryšiu susiję planai būtų visiškai veiksmingi, turi bendradarbiauti ne tik Komisija ir valstybės narės, bet kuriant šiuos planus turi dalyvauti ir regioninės ir vietos valdžios institucijos;

40.

pripažįsta, kad reikia reguliavimo tikrumo norint skatinti investicijas ir pašalinti kliūtis investicijoms į naujos kartos tinklus, ir ragina nacionalines reguliavimo institucijas vykdyti konkurencijai palankią politiką, pagal kurią būtų užtikrinamas didmeninės telekomunikacijų rinkos skaidrumas ir nebūtų diskriminuojama, nes taip visi konkuruojantys dalyviai galėtų turėti teisingą prieigą prie infrastruktūros; ragina valstybes nares laikytis ES telekomunikacijos taisyklių, o nacionalines reguliavimo institucijas – įgyvendinti rekomendaciją dėl naujos kartos prieigos; ragina Komisiją pagal reguliavimo sistemą taikyti daugiau investicijų skatinimo priemonių ir skatinti pasinaudoti infrastruktūros projektų sąveika;

41.

atkreipia dėmesį į konkurencingų rinkų svarbą siekiant užtikrinti plačiajuostį ryšį už prieinamą kainą ir pabrėžia, jog valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos turi sparčiai įgyvendinti peržiūrėtą ES telekomunikacijos teisės aktų sistemą bei rekomendacijas dėl naujos kartos prieigos;

42.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, jog lėšos būtų laiku skiriamos pagrindiniams plačiajuosčio ryšio tikslams drauge siekiant, kad priemonės būtų ekonomiškai naudingos ir proporcingos, valstybėms narėms reikia aiškių gairių;

43.

ragina sukurti palankų teisinį pagrindą investicijoms į naujos kartos prieigą ir didelės spartos (judriojo ir palydovinio ryšio) belaidį tinklą, kuris, inter alia, užtikrintų teisinį aiškumą, skatintų investicijas, konkurenciją ir technologijų neutralumą, kad rinka galėtų pasirinkti technologijas;

44.

ragina valstybes nares užtikrinti nediskriminuojančią prieigą prie inžinerinių darbų ir palengvinti prieigą prie kanalų, žymiai sumažinant investicijų slenkstį;

45.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti vietovių, kuriose šis tinklas nepakankamai išvystytas arba jo visai nėra, sąrašą;

46.

pažymi, kad norint padidinti plačiajuosčio ryšio prieinamumą ir naudojimą, ES politika turėtų skatinti naudoti efektyvius tinklus, taikomąsias programas, prieigos įrangą, paslaugas ir turinį prieinamomis kainomis; ragina valstybes nares kurti e. valdžios, e. demokratijos, e. mokymosi ir e. sveikatos paslaugas, kurios paskatins plačiajuosčio ryšio paklausą;

47.

pabrėžia, kad jei rinkos dalyviai gali suteikti konkurencingą prieigą prie plačiajuosčio ryšio, vyriausybės politika turėtų skatinti privačiojo sektoriaus investicijas ir inovacijas šalinant diegimo kliūtis;

48.

remia Komisijos darbą su Europos investicijų banku (EIB) siekiant patobulinti sparčiųjų ir itin sparčių tinklų finansavimą ir pabrėžia, kad šis finansavimas turi būti skiriamas atviriems infrastruktūros projektams remiant paslaugų įvairovę;

49.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ištirti naujus finansavimo šaltinius ir novatoriškas finansavimo priemones; atsižvelgdamas į tai, pritaria, kad būtų sukurta su projektais susijusi ES obligacijų sistema, kuri bendradarbiaujant su EIB ir suteikus ES biudžeto garantiją padės įveikti esamą finansavimo trūkumą, atsiradusį dėl privačių investuotojų nenoro investuoti ir didelių valstybių narių biudžeto suvaržymų; taigi primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pateikti konkrečių teisės aktų pasiūlymų dėl šių alternatyvių finansavimo šaltinių naudojimo svarbiems infrastruktūros projektams, kuriais kuriama Europos pridėtinė vertė;

50.

toliau skatina atitinkamas valstybės sektoriaus investicijas ir organizacinius modelius, pagal kuriuos visų pirma įtraukiamos vietos valdžios institucijos, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir mokestinių lengvatų schemas sparčiųjų ir itin sparčių tinklų platinimui; pabrėžia, kad svarbu visais lygmenimis derinti vyriausybės politiką;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl ES plačiajuosčio ryšio diegimo pakto, siekiant veiksmingiau koordinuoti nacionalines ir Europos finansavimo programas ir privačias investicijas, ypač skirtas kaimo vietovėms, laikantis Komisijos gairių dėl valstybės pagalbos, užtikrinant atitinkamą koordinavimą ir nuoseklių rezultatų rodiklių taikymą ES mastu;

52.

ragina įsteigti bendrą aukšto lygio ES darbo grupę, sudarytą iš visų suinteresuotųjų šalių atstovų, įskaitant elektroninių tinklų ir paslaugų naudotojus ir teikėjus, nacionalines reguliavimo institucijas ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją, kuri padėtų parengti būsimą IRT infrastruktūros strategiją ir specialias informacinės visuomenės paslaugas;

53.

ragina Komisiją išsaugoti interneto neutralumo ir atvirumo principus ir skatinti galutinių vartotojų gebėjimą gauti informaciją ir ją skleisti, taip pat naudotis pasirinkta programine įranga ir paslaugomis; paveda Komisijai įvertinti, ar norint įgyvendinti persvarstytą ES telekomunikacijų sistemą reikia specialių gairių;

54.

ragina valstybes nares numatyti, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant palengvinti sąlygas naujiems operatoriams patekti į rinką, kad būtų skatinama konkurencinga aplinka;

55.

pabrėžia, kad reguliavimo priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės siekdamos taikyti funkcijų atskyrimą, turėtų būti imamasi tik kraštutiniu atveju prieš tai išnagrinėjus poveikį, kurio tikimasi, reguliavimo institucijai, įmonei, visų pirma jos darbo jėgai ir jos paskatoms investuoti į tinklą; šis poveikio vertinimas turėtų būti aptartas su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant darbo jėgos atstovus;

56.

atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą parengti gaires dėl įkainių ir nediskriminavimo – pagrindinių ES sistemos principų ir ragina Komisiją skatinti sparčiųjų ir itin sparčių tinklų konkurenciją ir užtikrinti visiems operatoriams sąžiningą prieigą prie infrastruktūros siekiant garantuoti vartotojams didelį paslaugų pasirinkimą, sąžiningus prieigos prie tinklų įkainius ir prieinamas kainas ir ragina skatinti veiksmingas investicijas ir greitą perėjimą prie sparčiųjų ir itin sparčių tinklų;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti socialinės skaitmeninės atskirties problemą ir šalinti kitas kliūtis, dėl kurių kai kurios visuomenės grupės, ypač mažas pajamas turinčios bendruomenės ir neįgalieji, negalėjo naudotis internetu, ir reikalauti, kad visos atitinkamos suinteresuotosios šalys užtikrintų mokymus ir viešąją prieigą prie plačiajuosčio ryšio paslaugų, ekonominę paramą plačiajuosčio ryšio paslaugoms ir įrangai įsigyti, paskatas plėtoti konkretiems vartotojų poreikiams patenkinti skirtas technologijas ir turinį;

58.

ragina Komisiją norint užtikrinti interaktyvių paslaugų teikimą ir stebėti plačiajuosčio ryšio tikslinius rodiklius, nurodyti daugiau kokybinių prieigos prie plačiajuosčio ryšio charakteristikų, įskaitant parsisiuntimo ir išsiuntimo greičius, laukimo trukmę ir greičius, su kuriais susiduria vartotojai, taip pat savybes, kurių reikia, kad tokios paslaugos būtų teikiamos veiksmingai; palankiai vertina Komisijos darbą siekiant parengti su vartotojų patirtimi susijusių aspektų įvertinimo metodologiją;

59.

pabrėžia skirtumą tarp teorinio tinklo greičio ir realių vartotojų galimybių, nes vartotojų galimybės taip pat priklauso nuo tinklavietės pajėgumo ir apkrovos bei kt.; ragina Komisiją kartu su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) patobulinti realiojo plačiajuosčio ryšio greičio matavimą ir atitinkamai pakeisti savo tikslus; ragina EERRI parengti ES gaires ir užtikrinti, kad reklamuojamas plačiajuosčio ryšio greitis atitiktų vidutinį duomenų išsiuntimo ir atsiuntimo greitį, kurio vartotojas gali realiai tikėtis, taip pat užtikrinti visapusišką vartotojų informaciją apie siūlomas paslaugas siekiant garantuoti naujosios technologijos privalumų skaidrumą, skatinti palyginamumą ir didinti konkurenciją; ragina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją užtikrinti, kad siekiant skaidrumo bus sąžiningai reklamuojamas standartinės spartos plačiajuostis interneto ryšys, kuriuo vartotojai jau naudojasi, ir kad reklamoje bus pabrėžiami naujosios technologijos privalumai įkeliant duomenis į internetą ir juos parsisiunčiant; ragina nacionalinės reguliavimo institucijas imtis priemonių prieš teikėjus, kurie nesilaiko Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos rekomendacijų;

60.

pakartoja, kokios svarbios ateityje bus didelės spartos paslaugos, kurios padės užtikrinti ES energijos vartojimo efektyvumą, saugos reikalavimus ir kitas ryšių galimybes (pvz., veiksmingas ir pažangias transporto sistemas, ryšių tarp asmenų, asmenų ir įrenginių, taip pat ryšių tarp atskirų įrenginių sistemas);

61.

pažymi, kad nauji šviesolaidžių tinklai vartotojams dažnai yra galimybė naudotis aukštos kokybės prieiga prie vis didesnės spartos interneto, lyginant su iki šiol naudotomis technologijomis; mano, kad šviesolaidžių tinklais paremtą plačiajuostį ryšį pirmiausiai reikėtų diegti tokiose vietovėse, kuriose ilgalaikėje perspektyvoje jis būtų ekonomiškai naudingiausias ir tvariausias sprendimas;

62.

ragina Komisiją kasmet teikti Parlamentui ataskaitą apie plačiajuosčio ryšio pasiūlą ir ES vartotojams realiai prieinamą asortimentą, taip pat apie pažangą įgyvendinant elektroninio ryšio sistemą ir rekomendaciją dėl naujos kartos prieigos;

63.

ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių geriausios patirties pavyzdžius viešai prieinamų nemokamų spartaus belaidžio internetinio ryšio tinklų naudojimo viešojo transporto srityje;

64.

pažymi, kad naujų informacinių ir ryšių technologijų ir plačiajuosčio interneto plėtra suteikia puikią galimybę toliau tobulinti Europos Sąjungos piliečių ir institucijų ryšius ir dialogą;

65.

ragina Komisiją pateikti išsamesnius galimo tam tikrų plačiajuosčio ryšio technologijų, ypač ryšių tarp asmenų, asmenų ir įrenginių, taip pat ryšių tarp atskirų įrenginių sistemų, poveikio sveikatai vertinimus; pabrėžia, jog būtina, kad ES nuolat stebėtų ir vertintų belaidžio interneto riziką sveikatai, kad piliečiams nekiltų kenksmingos radiacijos pavojus;

66.

ragina imtis specialių priemonių, siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtų visas galimybes naudotis plačiajuosčio ryšio potencialu elektroninės prekybos ir elektroninių viešųjų pirkimų srityse; ragina Komisiją keistis geriausia patirtimi ir apsvarstyti galimybę MVĮ parengti specialią programą ir į iniciatyvą dėl skaitmeninės darbotvarkės įtraukti plačiajuostį ryšį;

67.

pabrėžia, kad siekiant geriausio ir visuomenei palankiausio poveikio plačiajuosčio ryšio įdiegimas turi būti suderintas su informacija apie paklausą ir informuotumą ir mokymo programomis;

68.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti e. įgūdžių stokos problemas visais švietimo lygmenimis, taip pat užtikrinant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi visiems piliečiams, ypač daug dėmesio skiriant tiems, kurie turi menkus IT įgūdžius; atkreipia dėmesį į tai, kad investicijos į plačiajuostį ryšį ES galės būti sėkmingos tik tuomet, jei greta techninių investicijų taip pat bus investuojama į piliečių IT įgūdžius; pabrėžia naujų technologijų vaidmenį švietimo sektoriuje ir pažymi, kad naudojimosi technologijomis įgūdžiai nuo šiol yra ne tik tikslas, bet ir ypač svarbi priemonė siekiant užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą ir socialinę sanglaudą;

69.

ragina valstybes nares ir pramonės įmones sudaryti sąlygas žmonėms įgyti naujų įgūdžių įgyvendinant išsamias perkvalifikavimo ir mokymo programas, taip pat atsižvelgiant į technologijų pažangą vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką;

70.

ragina valstybes nares atsižvelgti į Komisijos rekomendacijas, pateiktas jos e. valdžios veiksmų plane, ir naudoti e. viešuosius pirkimus, patvirtinti atvirą prieigos prie viešojo sektoriaus duomenų strategiją, skatinti naudoti elektroninę tapatybę ir užtikrinti elektroninių parašų sąveiką visos Europos ir pasaulio mastu; primena, kad visais veiksmais turėtų būti siekiama supaprastinti biurokratinius procesus, susijusius su viešąja administracija;

71.

ragina Komisiją paspartinti viešųjų pirkimų operacijas naudojant interneto išteklius ir elektronines sąskaitas (e. sąskaitų iniciatyva);

72.

remia iniciatyvas, pvz., e. sveikatą ir visą Europą apimančią sveikatos informacijos infrastruktūrą, kuriomis didinama pacientų autonomija ir gyvenimo kokybė; teigia, kad, atsižvelgiant į ES gyventojų senėjimą, šios paslaugos turėtų būti prieinamos visur ir visada, įskaitant per mobiliojo ryšio prietaisus, ir visų pirma už prieinamą kainą; mano, kad siekiant visoje ES sukurti sveikatos informacijos infrastruktūrą į pacientų poreikius orientuotoje sveikatos sistemoje, būtina imtis tokių veiksmų:

73.

remia novatoriškas plačiajuosčio ryšio paslaugas, skirtas jūrų sektoriui, ir palankiai vertina Komisijos bei valstybių narių diskusijas dėl naujos e. jūrų iniciatyvos, pagrįstos projektu „SafeSeaNet“, pagal kurią taip pat numatyta įtraukti informaciją, susijusią su transportu, muitais, sienų kontrole, aplinka, žvejybos veikla, ryšiais bei saugumo ir saugos klausimais;

74.

ragina Komisiją skatinti naudoti naujausios kartos palydovus kaip novatorišką plačiajuosčio ryšio naudojimo būdą projektuose, turinčiuose pridėtinės vertės visai Europai, taip pat skatinti toliau naudoti globalinę jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemą ir naujos kartos plačiajuostį pasaulinį kompiuterių tinklą bei jūrų laivynui skirtas plačiajuosčio ryšio (angl. Fleet Broadband) paslaugas;

75.

primena, jog skaitmeninę darbotvarkę būtina susieti su naujų augimą skatinančių paslaugų, pvz., e. prekyba, e. sveikata, e. mokymasis ir e. bankininkystė, teikimu;

76.

pabrėžia, kad ES svarbu parengti solidžią privatumo sistemą ir palankiai vertina šiuo metu vykstantį Duomenų apsaugos direktyvos persvarstymą;

77.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.