5.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 33/65

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 14, 106, 151 straipsnius, 153 straipsnio 1 dalies j ir k punktus, 159, 160, 161 ir 345 straipsnius, ir prie jos pridėtą Protokolą Nr. 26,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 36 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl žmonių su negalia teisių, kurią Europos bendrija pasirašė 2009 m. lapkričio 26 d. (1),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (2),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (3), ypač į jos 1 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Lisabonos strategijos įgyvendinimas. Visuotinės svarbos socialinės paslaugos Europos Sąjungoje“ (COM(2006)0177) ir į lydimąjį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų Europos Sąjungoje (SEC(2006)0516),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas“ (COM(2007)0725),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinius dokumentus „Dažnai užduodami klausimai, susiję su 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimu dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, ir Bendrijos bendrųjų nuostatų dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma“ (SEC(2007)1516) ir „Dažnai užduodami klausimai, susiję su viešųjų pirkimų taisyklių taikymu perkant visuotinės svarbos socialines paslaugas“ (SEC(2007)1514),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europinių valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir vidaus rinkos taisyklių taikymo visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir ypač visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms gairės“ (SEC(2010)1545),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020) ir į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją šio komunikato klausimu (5),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmąją dvimetę ataskaitą dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų (SEC(2008)2179) ir antrąją dvimetę ataskaitą dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų (SEC(2010)1284) (6),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (7),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl finansų sektoriaus apmokestinimo (COM(2010)0549) ir į prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2010)1166),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (COM(2010)0608),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geriau veikiančios bendrosios paslaugų rinkos kūrimas remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso rezultatais“ (COM(2011)0020) ir lydimąjį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2011)0102) dėl abipusio Paslaugų direktyvos vertinimo proceso,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“ (COM(2011)0011),

—

atsižvelgdamas į Komisijos nario L. Andoro pareiškimą dėl socialinių Lisabonos sutarties nuostatų (8),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. M. Monti pranešimą „Nauja strategija bendrajai rinkai: tarnaujant Europos ekonomikai ir visuomenei“ (9),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. Socialinės apsaugos komiteto parengtą Bendrijos taisyklių taikymo visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms ataskaitą (10),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Socialinės apsaugos komiteto parengtą ataskaitą „Neprivaloma Europos socialinių paslaugų programa“ (11),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Socialinės apsaugos komiteto parengtą Bendrą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ataskaitą (12),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. Socialinės apsaugos komiteto parengtą ataskaitą „Strategijos „Europa 2020“ socialinio aspekto įvertinimas“ (13),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo mėn. Lisabonoje, 2008 m. spalio mėn. Paryžiuje ir 2010 m. spalio mėn. Briuselyje vykusių forumų visuotinės svarbos socialinių paslaugų klausimais išvadas ir rekomendacijas“ (14),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16–17 d., 2009 m. birželio 8–9 d. ir 2010 m. gruodžio 6–7 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) susitikimų išvadas“ (15),

—

atsižvelgdamas į šiuos Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus:

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Lisabonos strategijos įgyvendinimas. Visuotinės svarbos socialinės paslaugos Europos Sąjungoje“ (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl Europos ateities socialinio modelio (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos dėl visuotinės svarbos paslaugų (18),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų Europos Sąjungoje (19),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, ES skatinimo (20),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos (21),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (22),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl naujovių viešųjų pirkimų sistemoje (23),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo (24),

—

atsižvelgdamas į 2003 ir 2007 m. Eurofound gyvenimo kokybės tyrimus (25),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0239/2011),

A.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje patvirtinami valstybių narių tikslai nuolat gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas ir ES tikslas – jos žmonių gerovė, kurių siekiama tvaria Europos plėtra, pagrįsta subalansuotu ekonomikos augimu, konkurencinga ir į mažųjų ir vidutinių įmonių rėmimą orientuota socialinės rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos būklės gerinimu, kova su socialine atskirtimi, diskriminacija ir nelygybe prieigos prie sveikatos priežiūros srityje, socialinio teisingumo ir apsaugos skatinimu, moterų ir vyrų lygybe, kartų solidarumu ir vaiko teisių apsauga,

B.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, atsižvelgtų į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga,

C.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnyje ir prie jos pridėtame Protokole Nr. 26 aiškiai kalbama apie visuotinės svarbos paslaugas (VSP), apimančias visuotinės svarbos socialines paslaugas (VSSP); ir kadangi patvirtinta, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį ir turi didelę veiksmų laisvę teikiant, užsakant ir organizuojant ekonomines visuotinės svarbos paslaugas (EVSP) ir kad Sutartys neturi įtakos valstybėms narėms teikiant, užsakant ir organizuojant neekonomines visuotinės svarbos paslaugas (NEVSP),

D.

kadangi galimybė naudotis visuotinės svarbos paslaugomis yra viena iš pagrindinių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, pripažintų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje,

E.

kadangi visuotinai prieinamų, aukštos kokybės, pasiekiamų ir įperkamų VSSP teikimas pagal 2007 m. Komisijos komunikatą dėl visuotinės svarbos paslaugų dėl to gali būti laikomas esminiu Europos socialinio modelio ramsčiu ir geros gyvenimo kokybės bei užimtumo, socialinių ir ekonominių ES tikslų siekimo pagrindu,

F.

kadangi visuotinės svarbos socialinės paslaugos, o ypač galimybė naudotis vaikų, vyresnių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugomis, yra būtinos siekiant lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje, švietimo ir mokymo srityse,

G.

kadangi ir sektorių, ir profesinis susiskaidymas pagal lytis teikiant socialines paslaugas daro neigiamą poveikį darbo sąlygoms ir darbo užmokesčio lygiui, o moterys daugiausia atlieka neapmokamus namų ruošos darbus ir neatlygintinai prižiūri vaikus bei pagyvenusius žmones,

H.

kadangi visuotinės svarbos socialinių paslaugų plėtra buvo tarsi varomoji jėga, įtraukianti į darbo rinką daugiau moterų,

I.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 3 dalyje nustatomas vietos lygmens subsidiarumas, formaliai pripažįstama regioninė ir vietos savivalda ir kadangi prie SESV pridėto Protokolo Nr. 26 1 straipsnyje pripažįstamas esminis valstybių, regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo bei didelė laisvė teikti, užsakyti ir organizuoti kuo geriau naudotojų poreikius atitinkančias visuotinės ekonominės svarbos paslaugas,

1.

mano, kad VSSP, jų gavėjai ir jų teikėjai, be įprastų VSP ypatybių, turi daug specialių ypatybių; VSSP, kaip apibrėžė valstybės narės, apima įstatymų nustatytas ir papildomas socialinės apsaugos sistemas ir visuotinai prieinamas paslaugas, kurios teikiamos tiesiogiai asmeniui ir kuriomis siekiama gerinti visų gyvenimo kokybę; jos atlieka prevencinį bei socialinės sanglaudos ir įtraukties vaidmenį bei padeda įgyvendinti pagrindines teises, kaip paskelbta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje;

2.

pripažįsta, kad VSSP atveju reikia suderinti du prieštaringus veiksnius: iš vienos pusės – subsidiarumo principą, kuriuo nacionalinėms valdžios institucijoms suteikiama laisvė, jų nuomone, tinkamai apibrėžti, organizuoti ir finansuoti VSSP, kartu laikantis proporcingumo principo, o iš kitos pusės – Bendrijai ir valstybėms narėms pagal Sutartį tenkančią atsakomybę už atitinkamas kompetencijos sritis;

3.

primygtinai ragina valstybes nares išsaugoti galimybes naudotis prieinamomis, įperkamomis ir aukštos kokybės socialinėmis paslaugomis, kaip ir greito ekonomikos augimo laikotarpiu, ir užtikrinti galimybes visiems be diskriminacijos naudotis šiomis paslaugomis nepriklausomai nuo lyties, pajamų, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, neįgalumo, amžiaus, seksualinės orientacijos arba darbo sąlygų; mano, kad socialinių paslaugų teikimas yra esminė lyčių lygybės užtikrinimo sąlyga, nes socialinės paslaugos kartu su sveikatos priežiūros ir vaikų priežiūros paslaugomis yra vienas iš pagrindinių pastangų didinti moterų užimtumo lygį ir lygybę apskritai ramsčių;

4.

primygtinai ragina išvengti grėsmės, kurią dabartinė finansų ir ekonomikos krizė bei ateities ekonominės perspektyvos gali sukelti visuotinės svarbos socialinių paslaugų plėtrai, nes tai ilgam pakenktų užimtumo lygio augimui, ES ekonomikos, biudžeto įmokų augimui bei moterų ir vyrų lygybės skatinimui;

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti įvairių visuotinės svarbos socialinių paslaugų poveikio lyčių lygybei vertinimą ir užtikrinti, kad siūlomų ES veiksmų vertinimas lyčių lygybės požiūriu taptų reguliariu ir skaidriu procesu, duodančiu apčiuopiamų rezultatų, ir kad į visų ES ir nacionalinių programų ir politikos sričių biudžetą būtų įtrauktas lyčių aspektas; taip pat ragina Komisiją į savo stebėsenos ataskaitas įtraukti klausimą dėl lyčių lygybės;

6.

ragina valstybes nares, kuriant šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo politiką, užtikrinti galimybes naudotis prieinamomis, įperkamomis, aukštos kokybės ir įvairiomis vaiko priežiūros paslaugomis, kaip apibūdinta pagal Barselonos tikslus, ir tobulinti priežiūros paslaugų pagyvenusiems ir išlaikomiems asmenims teikimą, nes tai – pagrindinis žingsnis siekiant užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes, kadangi vaikų priežiūros paslaugos ne tik palengvina moterų dalyvavimą darbo rinkoje, bet taip pat suteikia įsidarbinimo galimybių; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis veiksmų, kad būtų pripažinti neatlygintinai namų ruošos darbus atliekantys ir vaikus bei pagyvenusius žmones prižiūrintys asmenys, daugiausia moterys, kurių vaidmuo užtikrinant socialinių sistemų tvarumą labai svarbus;

7.

pabrėžia, kad socialinių paslaugų visuotinės svarbos pobūdis priklauso ne nuo paslaugos srities, bet nuo jos teikimo būdo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, ne pelno statusą ar naudos gavėjų nepasirinkimą;

8.

pabrėžia, kad kalbant apie VSSP pirmenybę reikia teikti subsidiarumo principui, o ne vidaus rinkos taisyklėms;

9.

pabrėžia, kad iš esmės kompetencija priimti sprendimus dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų (VSSP) formavimo, finansavimo ir teikimo turi priklausyti valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms; Europos Parlamentas gerbia ir remia šį principą bei ragina Europos institucijas pritarti šiam požiūriui;

10.

pabrėžia, kad siekiant, jog VSSP atliktų savo vaidmenį, galimybė jomis naudotis negali būti užtikrinama tik nepalankioje padėtyje esantiems ir pažeidžiamiems žmonėms, bet jos turi būti visuotinai prieinamos nepriklausomai nuo gerovės ar pajamų ir tuo pat metu turi būti užtikrinama galimybė jomis naudotis pažeidžiamiausiems žmonėms vadovaujantis valstybių narių įstatymais ir praktika;

11.

pabrėžia, kad esminis struktūrinis ir visa apimantis bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų pobūdis tinkamai, naudingai ir veiksmingai prisideda prie visų regionų vystymosi, suteikiant valstybės ir vietos ar regiono valdžios institucijoms galimybę atlikti savo vaidmenį pasitelkiant viešąsias ir privačiąsias lėšas; mano, kad itin svarbu išsaugoti bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas kaimo ir pažeidžiamose teritorijose, taip pat pabrėžia svarbų bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų vaidmenį siekiant mažinti pažeidžiamų ir socialiai atskirtų bendruomenių atskyrimo pavojų;

12.

pabrėžia, kad VSSP daugiausia finansuojamos valstybių narių ir tai yra jų veikimo sritis; taip pat mano, kad Europos Sąjunga gali atlikti svarbų vaidmenį ir prisidėti šias paslaugas modernizuojant ir pritaikant jas prie naujų sąlygų bei atsižvelgiant į gyventojų poreikius, susijusius su paslaugų kokybe ir apimtimi;

13.

pabrėžia, kaip svarbu skubiai įvertinti socialinei pažangai gyvybiškai svarbių sektorių liberalizavimo socialinius ir gyventojams tiesioginę įtaką darančius padarinius;

14.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendrosios rinkos socialinį aspektą ir labiau atsižvelgti į VSSP specialų pobūdį, pabrėžiant pragmatinį požiūrį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas šių paslaugų prieinamumui, visuotinumui, teisingumui, kokybei ir veiksmingumui;

15.

palaiko M. Monti ataskaitoje pateikiamą rekomendaciją, kad plačiajuostis internetas ir bankininkystės paslaugos būtų pripažintos Europos teisėje kaip paslaugos, kurias gali užtikrinti valstybės narės, ir būtų visuotinai teikiamos ir prieinamos visiems;

16.

pabrėždamas, kad VSSP neturi būti apibrėžiamos pagal savo ekonominį poveikį, atkreipia dėmesį į Komisijos antrąją dvimetę ataskaitą ir patvirtina, kad VSSP daug ekonomiškai prisideda prie darbo vietų kūrimo, ekonominės veiklos skatinimo ir perkamosios galios didinimo ir kad sveikatos ir socialinių paslaugų sektorius sudaro 5 proc. ekonominio pajėgumo ir jame dirba 21,4 mln. žmonių; pažymi, kad Europos viešąsias paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centras (CEEP) savo ataskaitoje „Viešųjų paslaugų analizė“ taip pat patvirtino, kad sveikatos priežiūros ir socialinei veiklai tenka 9,6 proc. darbo vietų ES ir 9,4 proc. BVP; pažymi, kad iš 2008 m. darbo jėgos tyrimo matyti, kad moterys sudaro 79 proc. darbo jėgos sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje, 81 proc. stacionarinės globos priežiūros paslaugų ir 83 proc. nestacionarinės socialinio darbo veiklos srityse; taip pat pažymi, kad MVĮ atstovaujanti organizacija Europos amatų, mažųjų ir vidutinių įmonių asociacija (UEAPME) mano, jog MVĮ, kad jos sėkmingai veiktų, reikia kokybiškų ir veiksmingų VSSP; ragina valstybes nares taip pat atsižvelgti į lyčių lygybės principus; pažymi, kad skatinant įtraukčiai palankias darbo rinkas, prevenciją ir ir atkūrimą ilgainiui bus sutaupyta lėšų ir pagerinta vykdymo kokybė;

17.

pabrėžia, kad VSSP padeda iš tiesų pasinaudoti pilietybe ir jomis siekiama, įgyvendinant socialinį solidarumą, kurti socialinę, teritorinę ir ekonominę sanglaudą;

18.

pabrėžia, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį valstybių narių socialinių paslaugų ir socialinės apsaugos sistemose apibrėžiant, finansuojant, teikiant ir priskiriant VSSP – nustatyta, kad vietos ir regioninės valdžios sektorius vertas 15,9 proc. 27 ES valstybių narių BVP, kur vien vietos valdžia sudaro 12,9 proc., o jos socialinės apsaugos išlaidos – 3 proc. (378,1 mlrd. EUR) (26);

19.

mano, kad, siekiant padidinti bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų veiksmingumą ir pagerinti galimybę jomis naudotis, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų plačiau taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimą bendrus interesus tenkinančių socialinių paslaugų srityje;

20.

pažymi, kad Eurofound gyvenimo kokybės tyrimai (27) patvirtino, jog vienas svarbiausių būdų gerinti piliečių gyvenimo kokybę, užtikrinti visišką įtrauktį į visuomenę ir socialinę bei teritorinę sanglaudą yra VSP, įskaitant VSSP, teikimas ir plėtra; pabrėžia, kad VSSP yra pagrindinis Europos socialinio modelio ramstis ir Europos visuomenių organizavimo dalis ir jų tikslas – siekti socialinės politikos tikslų ir įgyvendinti socialines asmenų ir grupių teises dažniausiai neatsiejamai nuo valstybių narių socialinės apsaugos sistemų;

21.

pabrėžia, kad būtina skatinti socialinės pažangos politiką, kuria užtikrinama visuotinė galimybė gauti kokybiškų viešųjų paslaugų, skiriant ypatingą dėmesį remtinų asmenų grupėms, kaip antai vienišos motinos, moterys, senyvi žmonės, vaikai, emigrantai ir bet kokią negalią turintys asmenys;

22.

pabrėžia, kad VSSP skirtų viešųjų lėšų nedera naudoti kitiems nei paslaugų teikimo tikslams, ir jokia šių lėšų dalis, išskyrus teikiant paslaugą susidariusias pagrįstas darbuotojų ir pridėtines išlaidas, neturėtų būti skiriama kitiems tikslams; mano, kad teisėtas kuo didesnio pelno gavimo tikslas nepriimtinai prieštarauja VSSP principams ir tikslams; mano, jog, jei valstybių narių valdžios institucijos nusprendžia netiesiogiai teikti VSSP, turi būti apsaugotas bendras interesas ir kad jos turėtų, užtikrindamos kokybę, naujoves, veiksmingumą ir išlaidų efektyvumą, remti socialinės ekonomikos įmones, kuriose bet kokios perteklinės pajamos būtų iš naujo investuojamos į paslaugas ir naujovių kūrimą, ir skatinti šias įmones vykdyti paslaugų teikėjų funkcijas;

23.

pabrėžia valstybės, kaip VSSP teikėjos, tradicinį vaidmenį, taip pat mano, kad privatūs teikėjai padidintų paslaugų prieinamumą ir kokybę bei užtikrintų vartotojui didesnį pasirinkimą;

24.

dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą siekti šiuolaikinių ir kokybiškų VSSP, kurios yra daugelio Europos projekto vertybių, pavyzdžiui, lygybės, solidarumo, teisinės valstybės, pagarbos žmogiškam orumui, taip pat prieinamumo, paslaugų visuotinumo, veiksmingumo, ekonomiško išteklių valdymo, tęstinumo, nedidelio nuotolio iki paslaugų gavėjų ir skaidrumo principų, įgyvendinimo priemonė;

25.

pabrėžia, kad nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, teikiančioms VSSP ar įpareigojančioms jas teikti, reikia jų paslaugų ir išlaidų teisinio aiškumo ir kad, nors informacijos ir aiškinimo tarnyba ir neseniai Komisijos paskelbtas vadovas ir yra labai sveikintini, jie neužtikrina būtino teisinio aiškumo, o tai kliudo VSSP teikėjams vykdyti savo misiją;

26.

pabrėžia, kad nacionalinės ir vietos valdžios institucijos privalo užtikrinti tinkamą VSSP teikimą ir aukštą kokybę;

27.

mano, jog nėra veiksminga ar demokratijos požiūriu priimtina, kad dėl dabartinio teisės aktų aiškinimo kreipiamasi į Teisingumo Teismą, kad šis priimtų sprendimą dėl bendros rinkos taisyklių, susijusių su VSP, įskaitant VSSP, ribų, ir tai yra aiškus įrodymas, jog trūksta teisinio aiškumo; atkreipia dėmesį į ilgai trunkantį suinteresuotųjų šalių dialogą šiuo klausimu ir ragina Komisiją galų gale imtis veiksmų;

28.

pabrėžia, kad VSSP yra Europos ekonomikos ateičiai būtina investicija ir kad jos kai kuriose valstybėse narėse patiria didžiulį spaudimą dėl ekonomikos ir bankų krizių bei griežtų vyriausybių taupymo programų, dėl kurių šių paslaugų poreikis dar labiau išauga; VSSP buvo nepakeičiamos kaip socialinis ir ekonominis veiksnys, užtikrinantis stabilumą šių krizių metu, ypač naudojantis socialinės apsaugos sistemomis;

29.

pabrėžia, kad dabartinėmis augimo ir užimtumo neapibrėžtumo sąlygomis VSSP paklausa nuolat auga, o tuo tarpu dėl demografinės raidos atsiranda naujų poreikių; pabrėžia, kad pagrindinis šiandienos uždavinys, susijęs su VSSP teikimu, yra išlaikyti jų kokybę ir apimtis ir kad dėl jų svarbos ir būtinumo šios paslaugos turi būti dar labiau stiprinamos, siekiant užtikrinti, kad jos atliktų savo svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ socialinių ir ekonominių tikslų kurti darbo vietas ir mažinti skurdą;

30.

pabrėžia, kad nei dėl ekonominės ir finansinės krizės, nei dėl valstybėms narėms nustatytų griežtų taupymo priemonių neturi būti mažinamos investicijos į VSSP, o atvirkščiai, dėl jų svarbos ir būtinumo šios paslaugos turi būti dar labiau stiprinamos, siekiant patenkinti gyventojų poreikius;

31.

pabrėžia, kaip svarbu, kad nacionalinės, regiono ir vietos valdžios institucijos suteiktų galimybę naudotis socialiniu būstu moterims, kurioms jo reikia, arba kurioms gresia atskirtis, ir toms, kurios buvo smurto dėl lyties aukos, ypač, abiem atvejais, kai jos išlaiko mažamečius vaikus;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti labiau vertinamas asmenų, dirbančių socialinių paslaugų srityje, daugiausia – moterų, darbas, nes šis darbas yra sunkus, reikalaujantis jautrumo ir ypatingo asmeninio įsitraukimo, tačiau visuomenėje jis nėra itin gerbiamas;

33.

mano, kad laikantis solidarumo principo ir siekiant stiprinti Europos Sąjungą reikia, kad krizė ir jos metu didėjančio nedarbo bei skurdo problemos būtų sprendžiamos efektyviau ir veiksmingiau naudojant ES ir valstybių narių lėšas, stiprinant struktūrinius fondus, ypač Europos socialinį fondą, ir naudojant naujus išteklius, pvz., projektų obligacijas;

34.

mano, kad norint teikti kokybiškas VSSP valstybių narių vyriausybės turi užtikrinti tinkamas finansines VSSP programas, kuriomis būtų garantuotas paslaugų teikimo tęstinumas, taip pat tinkamos šias paslaugas teikiančių ar padedančių jas teikti dirbančiųjų darbo sąlygos bei mokymas;

35.

be to, pabrėžia, kad kokiu nors būdu perduodant su VSSP susijusią valstybių narių kompetenciją regionų ir vietos valdžios institucijoms, turi būti numatytas koordinavimo mechanizmas, kuris padėtų išvengti nevienodos įvairiose srityse teikiamų paslaugų kokybės ir kurį taikant būtų perkeliami ištekliai, reikalingi tolesniam aukštos kokybės, visuotinai prieinamų, vartotojų teises ir poreikius atitinkančių paslaugų teikimui;

36.

mano, kad, ypač siekiant užtikrinti nuolatinį kokybiškų VSSP teikimą, valstybėms narėms reikia naujų pajamų, ir ragina Komisiją skubiai atlikti galimybių studiją remiantis 2011 m. kovo 11 d. Europos valstybių vadovų sprendimu (28);

37.

mano, kad Europoje bendrai sutariama, jog VSSP būtinos mūsų žmonių gerovei ir veiksmingai ekonomikai, ir kad, nors buvo padaryta tam tikra pažanga sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria teikėjai teikdami ir kurdami VSSP ir kurios atsiranda ES taisykles taikant tokioms paslaugoms, nėra sutarimo Komisijoje ir Taryboje ar tarp šių institucijų dėl tolesnių praktinių priemonių suinteresuotųjų šalių nurodytoms kliūtims įveikti įgyvendinimo;

38.

pabrėžia, kad Sutartyse ES ir valstybės narės įpareigojamos plėtoti socialinės rinkos ekonomiką ir puoselėti Europos socialinį modelį; pabrėžia, kad pačios valstybės narės ir vietos valdžios institucijos laisvai sprendžia, kaip, tiesiogiai ar kitaip, turi būti finansuojamos ir teikiamos VSSP naudojant visas turimas galimybes, įskaitant konkursų alternatyvas, siekiant užtikrinti, kad socialiniai tikslai būtų pasiekti ir kad tam nebūtų trukdoma rinkos taisykles taikant ne rinkos paslaugoms; pabrėžia, kad reikia sukurti palankią aplinką, kuri skatintų paslaugų kokybę, prieinamumą, įperkamumą ir veiksmingumą ir tuo pat metu sudarytų sąlygas teikėjams ugdyti savo pajėgumus imtis iniciatyvos ir tokiu būdu sugebėti patenkinti visuomenės poreikius;

39.

pabrėžia, kad paslaugų kokybė turi būti grindžiama nuolatinėmis ir integruotomis konsultacijomis su paslaugų gavėjais, nes paslaugomis visų pirma turi būti tenkinami paslaugų gavėjų poreikiai;

40.

atkreipia dėmesį į savo minėtąjį 2011 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo ir į būtinybę plačiau pripažinti socialinės ekonomikos veikėjus, įskaitant tokius pavyzdžius, kaip kooperatyvai, kurie aktyviai teikia VSSP ir dalyvauja organizuojant socialinę ekonomiką ir užtikrinant jos veikimą; ragina Komisiją, remiantis nacionalinio ir ES lygmens poveikio įvertinimais, imtis reikiamų žingsnių, kad būtų pateikti pasiūlymai dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų, kurie sudarytų sąlygas jiems veikti tarptautiniu mastu;

41.

teigiamai vertina valstybės pagalbos peržiūrą, kurios ėmėsi Komisijos narys J. Almunia, ir ragina paaiškinti pagrindinius valstybės pagalbos kontrolės principus, kad būtų užtikrintas didesnis sąvokų, pvz., „užduoties paskyrimo aktas“ arba „valdžios institucijos“, taisyklių diferencijavimo taikymo, kompensacijos už viešųjų paslaugų įsipareigojimus apskaičiavimo, kurį atliekant reikėtų atsižvelgti, be kita ko, į socialinius kriterijus, konkrečias paslaugų teikėjo ypatybes ir kai kurias išorines su paslaugų teikimu susijusias aplinkybes, teisinis aiškumas ir skaidrumas;

42.

teigiamai vertina Komisijos atliktą 2005 m. M. Monti ir N. Kroes paketo poveikio įvertinimą; ragina persvarstyti šį paketą siekiant sustiprinti teisinį saugumą, supaprastinti taisykles, pvz., kompensacijos vietos lygmens VSSP teikėjams permokų kontrolės taisykles, ir užtikrinti lankstesnį jų taikymą, taip pat ragina apsvarstyti galimybę išplėsti išimčių nuo reikalavimo informuoti sąrašą atsižvelgiant į ligoninių ir socialinio būsto pavyzdžius; ragina Komisiją ir naujo įvertinti tinkamą VSSP taikomą de minimis ribą ir pasiūlyti sistemą, pagal kurią, apskaičiuojant de minimis ribą, būtų atsižvelgiama į valstybės narės BVP – taip kiekvienai valstybei narei būtų galima apskaičiuoti konkrečią de minimis ribą ir būtų išvengiama konkurencijos iškraipymų, kurie atsiranda dėl visoje Europoje taikomos vienodos ribos; ragina užtikrinti, kad kompensacijos permokų kontrolė būtų taikoma tik nustačius rimto konkurencijos pažeidimo pavojų;

43.

pažymi, kad tai, ar subjekto veikla laikoma ekonomine, ar neekonomine, lemia ne paslaugų sektorius, paslaugas teikiančio subjekto statusas ar subjekto finansavimo būdas, bet pačios subjekto veiklos pobūdis ir jos prevencinis poveikis;

44.

primena, kad svarbiausia - ne atskirti ekonomines VSP ir VSSP nuo neekonominių, bet aiškiai nustatyti valdžios institucijų atsakomybę perkant paslaugas užtikrinti, kad konkrečios visuotinės svarbos užduotys, paskirtos tokias paslaugas teikiančioms įmonėms, būtų atliktos;

45.

ragina, remiantis dabartiniais ES teisės aktais, paaiškinti sąvokas ir klasifikacijos kriterijus, naudojamus atskiriant ekonomines ir neekonomines VSSP, taip pat ragina užtikrinti vienodą VSP supratimą, kad būtų užtikrinta, jog jų numatyti tikslai būtų pasiekti;

46.

pripažįsta didelę tarpusavio mokymosi ir keitimosi geriausia patirtimi vertę įkvepiant ir skatinant tolesnį VSSP modernizavimą skirtingose valstybėse narėse ir ragina Komisiją ir toliau aktyviai inicijuoti bei remti tokią veiklą, įskaitant regioninės ir vietos valdžios institucijų mokymą taikyti ES taisykles VSSP; pabrėžia, kad reikia nedelsiant, remiantis pragmatiniu požiūriu, spręsti VSSP teikėjų ir gavėjų nurodytas problemas;

47.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į 2007 m. komunikatą dėl VSP ir dabar atliekamą viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą, vykdyti pertvarkos, pritaikymo ir išaiškinimo programą siekiant paremti ir pripažinti VSSP kaip nerinkos sektoriaus ypatybes, kad būtų užtikrintas visiškas atitikimas ne tik bendros rinkos nuostatoms, bet ir socialiniams Sutarčių įsipareigojimams;

48.

mano, kad ES pagrindų reglamentas dėl VSSP, leistinas pagal SESV 14 straipsnį, šiuo metu nėra pats svarbiausias klausimas;

49.

mano, kad Socialinės apsaugos komitetas svariai prisidėjo ir toliau prisidės prie bendro VSSP suvokimo ir vaidmens; vis dėlto pažymi, kad pagal Sutartį jam skirtas įgaliojimas (SESV 160 straipsnis) suteikia tik patariamąjį statusą ir neleidžia plėsti narystės, kad į jį būdų įtraukti pilietinės visuomenės atstovai, Europos parlamentas, socialiniai partneriai ir kiti;

50.

siūlo, kaip rekomendavo 3-iasis VSSP forumas, sudaryti atvirą, lanksčią ir skaidrią aukšto lygio daugiašalę darbo grupę, kurioje būtų atstovaujama įvairios suinteresuotosioms šalims ir kuri siektų įgyvendinti šioje ataskaitoje ir prie jos pridedamose nuomonėse, 3-iojo VSSP forumo rekomendacijose, Komisijos antrojoje dvimetėje ataskaitoje ir visuose atitinkamuose pasiūlymuose, kurie gali būti pateikti, nustatytas politikos iniciatyvas; siūlo, kad šiai darbo grupei bendrai pirmininkautų Europos Parlamentas ir už socialinius reikalus atsakingas Komisijos narys ir ją sudarytų Europos Parlamento atstovai, atitinkami Komisijos nariai, Tarybos atstovai, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos, atstovaujančios VSSP naudotojams ir teikėjams, Regionų komiteto atstovai, vietos valdžios atstovai ir kitos susijusios suinteresuotosios šalys; darbo grupė galėtų:

51.

ragina 4-ajame Europos VSSP forume tęsti 2007 m. J. H. Ferreiros pranešime pateiktą iniciatyvą ir peržiūrėti pertvarkos pažangą; ir ragina pasiūlytą darbo grupę pateikti pažangos ataskaitą 4-ajam forumui, užtikrinant šiam forumui tęstinumą, kryptį ir svarbą;

52.

pritaria neprivalomai kokybės programai ir laikosi nuomonės, kad principų taikymą reikėtų stebėti taikant pasiūlytus kokybės kriterijus vykdant atvirojo koordinavimo metodo procesą, į kurį turi būti įtraukti suinteresuotieji subjektai;

53.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui, pateiktame prie Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano pridėtame pagrindinių iniciatyvų dokumente, sektorių lygmeniu kurti neprivalomą socialinių paslaugų Europos kokybės programą, taip pat ir ilgalaikės priežiūros ir benamių srityje; rekomenduoja, kad į jį taip pat būtų įtrauktos tokios sritys kaip vaikų priežiūra, negalia ir socialinis būstas ir kad jame lygios galimybės būtų naudojamos kaip rodiklis;

54.

ragina Europos Komisiją išaiškinti ryšį tarp kokybės sistemos neprivalomoje kokybės programoje ir Prometėjo programoje, kad būtų išvengta dubliavimosi; ragina valstybes nares pasitelkti neprivalomą kokybės programą kokybės akreditacijos ir stebėjimo sistemoms parengti kaip tai būtų tinkama kiekvienai valstybei narei; mano, kad neprivalomos kokybės programos veikimą turėtų įvertinti valstybės narės atsižvelgdamos į Pagrindinių teisių chartiją ir prie SESV pridėtą Protokolą Nr. 26;

55.

pabrėžia, kad, norint teikti aukštos kokybės socialines paslaugas, būtina vyrams ir moterims užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, kurios būtų stabilios ir atitiktų valstybės narės teisę ir praktiką, taip pat teikti nuolatinį kokybišką mokymą ir užtikrinti paslaugų gavėjų dalyvavimą ir didesnes jų galias atsižvelgiant į lyčių aspektą; pabrėžia, kad savanoriams tenka svarbus vaidmuo VSSP sektoriuje, tačiau jie negali pakeisti būtino tinkamo skaičiaus profesionaliai parengtų specialistų ir darbuotojų;

56.

ragina valstybes nares skatinti socialinių, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų sektoriaus užimtumo didinimo ir augimo galimybes, migrantams ir ES piliečiams užtikrinant tinkamas darbo sąlygas ir galimybę naudotis visapusiškomis socialinės apsaugos sistemomis;

57.

mano, kad tarp socialinių darbuotojų pareigų ypatinga reikšmė turi būti teikiama veiksmams, kuriais skatinama didesnė motyvacija imtis darbo, pradėti mokytis, užsiimti ūkine veikla siekiant įgyti savarankiškumą ir patenkinti savo poreikius;

58.

mano, kad neprivalomos kokybės programos principai galėtų būti pasitelkiami paslaugų kokybės kriterijams, taikomiems peržiūrėtose viešųjų pirkimų taisyklėse, susijusiose su konkursais ir sutartimis, įskaitant subrangos sutartis, nustatyti;

59.

siūlo toliau tobulinant neprivalomą kokybės programą įtraukti į ją nuorodą į finansavimo ir paslaugų teikėjo statusą;

60.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentams bei vyriausybėms, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.