7.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 377/23

—

atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“ (COM(2010)0066),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 11 d. Tarybos išvadas dėl miškų rengimo klimato kaitai,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 15 d. Tarybos išvadas dėl biologinės įvairovės po 2010 m.,

—

atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147) ir į savo 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją (1),

—

atsižvelgiamas į Ministrų konferenciją dėl Europos miškų apsaugos (MCPFE) – FOREST EUROPE, įvairias jos rezoliucijas ir ekspertų darbą teikiant tvarios miškotvarkos (SFM) gaires, kriterijus ir rodiklius,

—

atsižvelgdamas į 1999 m. vasario 26 d. Tarybos rezoliuciją dėl ES miškininkystės strategijos (2) ir Komisijos ataskaitą dėl jos įgyvendinimo (COM(2005)0084),

—

atsižvelgiamas į 2006–2011 m. miškams skirtą ES veiksmų planą (FAP) (COM(2006)0302) ir išorės vertinimo grupės atliktą jo įgyvendinimo laikotarpio vidurio įvertinimą (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (4), Bendrą buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklės ataskaitą, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje (COM(2009)0358), ir į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl ES teisės aktų, pagal kuriuos siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, įgyvendinimo (5) ir 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl laukinės gamtos Europoje (6),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos Nagojos 10–osios konferencijos dėl biologinės įvairovės išvadas ir Aichi biologinės įvairovės tikslus, ypač įsipareigojimą saugoti 17 proc. antžeminių ir vidaus vandenų imantis veiksmingų apsaugos priemonių, integruotų į bendrą kraštovaizdį,

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Miškų komunikacijos formavimas Europos Sąjungoje. Visuomenės miškų ir miškininkystės samprata“ (7),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), Kioto protokolą ir Tarptautinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitą apie gerosios patirties rekomendacijas dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF),

—

atsižvelgiamas į ES biomasės veiksmų planą (COM(2005)0628),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva) (8), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/29/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (Prekybos taršos leidimais direktyva) (9), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (10), Komisijos ataskaitą dėl kietosios ir dujinės biomasės išteklių naudojimo elektros energijos gamybai, šildymui ir vėsinimui tvarumo reikalavimų (COM(2010)0011), TKKK 4–osios vertinimo ataskaitos 9 skyrių „Miškininkystė“ ir viešųjų konsultacijų dėl biomasės naudojimo energijos tikslais rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Europos klimato kaitos programą ir darbą, kurį atliko klimato politikos ekspertų grupė dėl LULUCF (11),

—

atsižvelgdamas į savo tyrimą Nr. 449.292, pavadintą „Žaliosios knygos „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“ vertinimas“, tyrimą Nr. 440.329, pavadintą „Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagal Kioto protokolą ir miškai“ ir tyrimą Nr. 449.237, pavadintą „Europos miškų apsaugos nuo gaisrų politika“, taip pat į Klimato kaitos, biologinės įvairovės ir tvaraus vystymosi jungtinės grupės Miškų pogrupio posėdyje, vykusiame 2010 m. liepos 13 d. Briuselyje, priimtas išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. Europos kraštovaizdžio konvenciją (Florencijos konvencija),

—

atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (12) ir ES augalų sveikatos režimo apžvalgą,

—

atsižvelgdamas į Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos suvestinę ataskaitą „Ekonominių gamtos aspektų integravimas“ ir Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos klimato klausimų naujienas,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 26 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos miškų gaisrų prevencijos,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 8 ir 9 d. Tarybos išvadas dėl naujoviškų sprendimų siekiant finansuoti nelaimių prevencijos veiklą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (13);

—

atsižvelgdamas į ataskaitą dėl Miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo reglamento galutinio įgyvendinimo (COM(2010)0430),

—

atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EAA) techninę ataskaitą Nr. 9/2006 „Europos miškų tipai. Tvarios miškotvarkos ataskaitoms ir politikai skirtos kategorijos ir tipai“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniam direktoratui pateiktą ataskaitą „Klimato kaitos poveikis Europos miškams ir prisitaikymo galimybės“ (14),

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos Aplinkos generaliniam direktoratui pateiktą ataskaitą „ES politikos galimybės apsaugoti Europos miškus nuo žalingo poveikio“ (15),

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 9/2004 „Kaimo plėtros politikos miškininkystės priemonės“ (ir į susijusius Komisijos atsakymus),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (16),

—

atsižvelgdamas į Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos ir Tarptautinės darbo organizacijos ekspertų tinklo rekomendacijas dėl tvarios miškotvarkos įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos (angl. MCPFE) Helsinkio rezoliuciją H1, kurioje tvari miškotvarka apibrėžta kaip „miškų žemių priežiūra ir naudojimas, kai išsaugoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, atkūrimo ištekliai, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje užtikrinti atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines miškų funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmeniu, ir nedaroma žala kitoms ekosistemoms“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į savo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A7–0113/2011),

A.

kadangi miškai ir miško žemė apima 42 proc. ES teritorijos, miško pramonės apyvarta viršija apie 300 mlrd. EUR, joje sukuriama daugiau nei 2 mln. darbo vietų, daugiausia kaimo vietovėse, taip prisidedama prie ekonomikos augimo, darbo vietų ir gerovės kūrimo teikiant medieną ir sudarant turizmo galimybes,

B.

kadangi ES miškai nėra tik medžiai, bet sudaro ekosistemų visumą, kuri atlieka neįkainojamas ekosistemų funkcijas, įskaitant saugo anglies dioksidą, reguliuoja vandens srautą, išsaugo kraštovaizdį, išsaugo dirvožemio derlingumą, saugo dirvožemį nuo irimo ir dykumėjimo, taip pat saugo nuo gaivalinių nelaimių, ir visa tai labai svarbu žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir Europos piliečių gyvenimo kokybei,

C.

kadangi apie 40 proc. miškų yra viešoji nuosavybė ir apie 60 proc. ES miškų priklauso daugiau negu 10 milijonų privačių miškų savininkų, taigi ir viešieji, ir privatūs subjektai atsakingi už praktinį tvarios miškotvarkos įgyvendinimą,

D.

nors nerimą kelia miškų nykimas įvairiose pasaulio dalyse, ilgalaikė tendencija didinti miškų plotus Europoje yra stabili ir manoma, kad anglies kiekis miškų biomasėje augs; nors bendra anglies saugojimo Europos miškuose tendencija yra teigiama, ji yra daug mažesnė už natūralias galimybes ir gali greitai pakisti, kadangi poreikis padidinti medynų kirtimą vis auga ir kiekvienais metais dėl neteisėto miškų kirtimo prarandama apie 500 000 hektarų ES miško,

E.

kadangi 30 proc. tinklo „Natura 2000“ teritorijų yra miškų buveinės, kurių funkcija svarbi kuriant biotopų tinklus, ir kadangi 66 proc. Bendrijos svarbos miško buveinių yra nepatenkinamos apsaugos būklės,

F.

kadangi kalnų miškai sudaro trečdalį viso ES miškų ploto ir yra labai svarbi kraštovaizdžio dalis, nes padeda apsaugoti dirvą ir kontroliuoti vandens tiekimą; kadangi šie miškai yra ypač svarbūs vykdant vietinę ekonominę veiklą,

G.

kadangi išlikusių natūralių gamtinių zonų apsauga gali padėti sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą Europos Sąjungoje iki 2020 m.,

H.

kadangi planuojama, kad 2020 m. energijos gamyba iš kietos biomasės ir biologinių atliekų sudarys 58 proc. ES atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir dėl to miškininkystės biomasės dalis turėtų santykinai sumažėti, nuolat auga medienos, kaip energijos šaltinio, paklausa; kadangi reikia siekti užkirsti kelią netiesėtam miškų kirtimui ir tokiai miškininkystės praktikai, kai miškų kirtimo dalis kai kuriose valstybėse narėse galėtų išaugti daugiau nei 100 proc., nes tai prieštarauja klimato kaitos ir biologinės įvairovės tikslams; kadangi biomasės energijai miškų biomasė turėtų būti naudojama mažiausiai,

I.

kadangi miškų ir jų funkcijų apsauga turėtų būti integruota į visas poveikį miškams turinčias ES politikos priemones,

J.

kadangi miškai yra dažnai valstybių sienas peržengiančios gyvosios ir evoliucinės ekosistemos, kurias, galima įvairiai klasifikuoti, pavyzdžiui, pagal bioklimato zoną ir miškų tipą, siekiant priimti tinkamus politinius ES sprendimus EAA parengė konkrečią miškininkų nomenklatūrą; kadangi rengiant ES politikos sritis, darančias poveikį miškams, reikia atsižvelgti į naujausius šios srities mokslinius laimėjimus, taip pat šiose politikos srityse reikėtų vengti pavojaus, kad jos taptų per plačiomis, kad būtų naudingos,

K.

kadangi įvairių tipų miškams ir miškininkystės sektoriui dėl klimato kaitos gali grėsti įvairūs ir nenuspėjami biotiniai ir abiotiniai pavojai, pavyzdžiui, kenkėjai, audros, sausros ir potvyniai ir dėl to miškų atsparumas tampa apsaugos pastangų pagrindu,

L.

kadangi patikima ir palyginama informacija apie ES miškų būklę ir klimato kaitos padarinius bei gamybos pobūdį miškuose, įskaitant informaciją apie miškų indėlį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos, yra svarbi išankstinė politikos ir planavimo sąlyga,

M.

kadangi dėl gaisrų ir padegimų, kurie dažnai įvykdomi siekiant savanaudiškų tikslų, sunaikinama daugiau nei 400 000 hektarų miško per metus, ypač Viduržemio jūros regione, tačiau ne tik, ir dėl to dažnai prarandamos žmonių gyvybės, nukenčia nuosavybė, biologinė įvairovė ir miškų apsauginės funkcijos; kadangi miškai po gaisrų atauga ypač sunkiai, o tinklo „NATURA 2000“ atveju taip pat trukdo siekti šio tinklo tikslų,

N.

kadangi minėtoje Baltojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos miškai nurodyti kaip viena svarbiausių sričių, kurioje bus imamasi veiksmų, pabrėžiant, kad ES miškininkystės strategija turėtų būti atnaujinta, atsižvelgiant į veiksnius, susijusius su klimato kaita,

O.

kadangi tik 5 proc. Europos miškų yra senieji miškai, kurie žmonių nepaliesti ir juose nėra vykdoma žmonių veikla; kadangi dėl mažos dalies šio tipo miškų ir dėl augančio išlikusių visų tipų miško susiskaidymo didėja miškų jautrumas klimato grėsmėms ir iš dalies paaiškinama tolesnė nepatenkinama daugelio Europos svarbos miškuose gyvenančių rūšių apsauga,

P.

kadangi miškų apsauginės funkcijos stiprinimas turėtų būti sudėtinė ES ir valstybių narių civilinės saugos strategijų dalis, ypač atsižvelgiant į ekstremalius su klimato kaita susijusius reiškinius, pvz., potvynius ir gaisrus,

Q.

kadangi tyrime „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ pateikta įtikinama viešųjų investicijų į ekosistemomis pagrįsto požiūrio, prisitaikant prie klimato kaitos ir ją švelninant, ypač investicijų į žaliąją infrastruktūrą, pvz., miškų atsodinimą ir saugojimą, ekonominės naudos analizė,

R.

kadangi, siekiant padidinti įvairių nacionalinių, regioninių ir vietos miškotvarkos sistemų gebėjimą prisitaikyti, būtina ne tik į jas atsižvelgti, bet ir joms padėti,

S.

kadangi Europos miškų gebėjimas sugerti CO2, NH3 ir NOX dar nepakankamai išnaudotas ir mediena, gaunama iš tvariai valdomų miškų, gali duoti ilgalaikę poveikio švelninimo naudą, pavyzdžiui, naudojama pakartotinai, naudojama, kaip daug anglies turintis pakaitalas, pakeičiantis daug energijos suvartojančias medžiagas, pvz., metalo lydinius, plastmasę ir betoną, kurie dažnai naudojami statybose ir kitose pramonės šakose,

T.

kadangi, remiantis Komisijos sukauptais duomenimis, vasaros Pietų Europoje šils dvigubai greičiau nei likusioje Europos dalyje ir kritulių kiekis vasarą pietuose per dešimt metų nukris 5 proc.,

U.

kadangi miškams skirtame ES veiksmų plane numatyti keturi tikslai: didinti ilgalaikį konkurencingumą, apsaugoti aplinką, prisidėti prie gyvenimo kokybės ir skatinti koordinavimą ir kadangi buvo padaryta didelė pažanga daugiausia siekiant pirmojo tikslo,

V.

kadangi procese FOREST EUROPE jau pasiektas bendras savanoriškas Europos susitarimas dėl tvarios miškotvarkos; kadangi tvariai miškotvarkai trūksta visapusiško pripažinimo ir nuoseklaus įgyvendinimo,

W.

kadangi vykdant procesą FOREST EUROPE atlikti dideli parengiamieji derybų dėl teisiškai privalomos priemonės darbai ir kitoje konferencijoje, vyksiančioje 2011 m. birželio mėn. Osle, tikimasi priimti su tuo susijusius sprendimus,

X.

kadangi nustojo galioti Miškų gaisrų prevencijos (17) ir Miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo reglamentai (18) ir dėl to teikiamos ad hoc ataskaitos bei nepakankamas finansavimas,

Y.

kadangi vykdant genų selekciją reikėtų siekti, kad ji būtų nukreipta į miškų ekosistemos adaptacinių savybių gerinimą,

Z.

kadangi reikia daugiau informacijos apie miškų poveikį orams Europos lygmeniu,

AA.

kadangi minėtame 2009 m. Komisijai pateiktame tyrime „ES politikos priemonės Europos miškų apsaugai“ apibrėžtos ir išnagrinėtos keturios politikos priemonės, apimančios dabartinės politikos tęstinumą, atvirojo koordinavimo metodą, geresnę priežiūrą ir miškininkystės pagrindų direktyvos sukūrimą,

1.

palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“ mano, kad reikėtų stiprinti ES miškų strategiją, jog laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų būtų pagerinta nacionalinė miškotvarka ir miškų apsauga;

2.

vis dėlto pabrėžia, kad atsižvelgiant į Lisabonos sutarties 5 straipsnį, ES galės kištis į tas sritis, kuriose bus įrodyta, kad valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti numatytos veiklos tikslų;

3.

pritaria Komisijos nuomonei, kad miškai turėtų būti vertinami kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių spręsti klimato krizės klausimą; pabrėžia, kad tvarios miškotvarkos vaidmuo itin svarbus ES siekiant savo tikslų klimato klausimais ir užtikrinant tokias būtinas ekosistemos funkcijas kaip biologinė įvairovė, apsauga nuo gaivalinių nelaimių ir CO2 surinkimas iš atmosferos;

4.

primena, kad miškai – tai daug daugiau nei vien tik iš medžių sudarytos biosferos, todėl jų atsparumas priklauso ne tik nuo medžių, bet ir nuo visų miško organizmų, ypač miške gyvenančių laukinių žvėrių, biologinės įvairovės, ir kad miškai yra itin svarbūs Europos visuomenės prisitaikymui prie klimato kaitos;

5.

primena, kad miškai yra svarbiausias anglies dioksido absorbentas, jiems tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su klimato kaita; pabrėžia, kad todėl labai svarbu, jog ES sustiprintų savo kovos su miškų plotų naikinimą lemiančiais veiksniais, pvz., gaisrais ir atmosferos tarša, strategiją;

6.

yra įsitikinęs, jog ekologinis tvarumas yra būtina sąlyga, kad būtų toliau vykdomos ekonominės ir socialinės ES miškų funkcijos;

7.

pabrėžia, kad miškų biologinė įvairovė prisitaiko prie klimato kaitos ir kad norint geriau prie šios kaitos prisitaikyti reikia gerinti žinias apie miškų biologinės įvairovės rodiklius, visų pirma apie miškų genetinius gebėjimus;

8.

sveikina Komisiją dėl Žaliojoje knygoje atlikto išsamaus biotinės ir abiotinės grėsmės tyrimo ir atkreipia jos dėmesį į būtinybę taip pat ištirti kitus veiksnius, tiesiogiai susijusius su klimato kaitos poveikiu miškams, kaip antai defoliacija, dėl kurios defoliuotų medžių viršūnių pietų Europos miškuose plotas per pastaruosius dvidešimt metų padvigubėjo, ir dėl to buvo padarytas tiesioginis poveikis bei sumažintas anglies dioksido fiksacijos procesų pajėgumas bei veiksmingumas, taip pat sumažėjo vėsinimo, kurį miškai atlieka sausros ir karščio bangų laikotarpiais, poveikis, nes medžiai per anksti netenka lapų;

9.

pripažįsta, kad esamos pasaulinės sertifikavimo schemos, kaip antai Miškų tvarkymo taryba (angl. FCS) ir Programa miškų sertifikavimo schemoms patvirtinti (angl. PEFC), yra svarbus indėlis užtikrinant tvarią miškotvarką;

10.

pabrėžia, kad reikėtų atnaujinti minėtąją ES miškininkystės strategiją ir miškams skirtą ES planą siekiant į juos įtraukti klimato kaitos aspektą ir platesnius miškų apsaugos klausimus; primena, kad prieš įgyvendinant šį atnaujinimą reikalinga išsami miškininkystės politikos diskusija su valstybėmis narėmis ir visais susijusiais subjektais, kuriems daro poveikį siūlomų priemonių įgyvendinimas;

11.

džiaugiasi sėkmingomis ES pastangomis siekiant užtikrinti Europos miško pramonės šakų konkurencingumą pasaulyje;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti Miškams skirto ES veiksmų plano, kurio įgyvendinimas šiuo metu atsilieka, aplinkos ir gyvenimo kokybės tikslai;

13.

ragina Komisiją atlikti ES politikos, turinčios įtakos ES miškams, analizę siekiant išsiaiškinti, ar ši politika yra nuosekli ir ar ja garantuojama miškų apsauga;

14.

ragina Komisiją atlikti šiuo metu miškams ir miškininkystei skiriamo finansavimo analizę ir perskirstyti esamą finansavimą, kuris neigiamai veikia miškų biologinę įvairovę, atsižvelgiant į 2010 m. kovo mėn. posėdžiavusios Aplinkos tarybos išvadas;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares sparčiau įgyvendinti 2008 m. vasario 27 d. Komisijos komunikate dėl naujoviškų ir tvarių su mišku susijusių ES pramonės šakų (COM(2008)0113) išdėstytas priemones, atsižvelgiant į tai, kad dėl pernelyg didelio reguliavimo medienos produktai gali tapti mažiau konkurencingi palyginti su neatsinaujinančiomis ir energijai imliomis žaliavomis;

16.

pabrėžia, kad miškų apsaugos priemonės turėtų atspindėti tarpvalstybinį biotinių ir abiotinių grėsmių pobūdį pagal jų tipą, bioklimato zoną ir regiono sąlygas; taip pat pabrėžia, kad reikėtų remti, koordinuoti ir papildyti su miškininkystės politika susijusius valstybių narių ir regionų veiksmus tose srityse, kuriose ES lygmeniu būtų suteikiama pridėtinė vertė, ir laikantis EEA parengtos miškininkų nomenklatūros;

17.

pabrėžia, kad miško apsauga priklauso nuo ilgalaikių valstybių narių, regionų, miško pramonės ir valstybinių bei privačių miško savininkų įsipareigojimų;

18.

mano, kad šiauriniai subarktiniai miškai (taiga) ir Viduržemio jūros regiono miškai yra nepaprastai vertingi Europos biologinės įvairovės požiūriu, nes jie iš atmosferos sugeria anglies dioksidą, tad turėtų būti labiau saugomi;

19.

mano, kad ilgalaikis miškų planavimas turėtų būti lankstus, pritaikomas ir dalyvaujamasis, atsižvelgiant į visus įmanomus scenarijus ir numatant įvairias būsimos plėtros galimybes, suteikiant tikrovę atitinkantį ir patikimą pagrindą valdymo sprendimams priimti; taip pat mano, kad ES lygiu šie veiksmai turėtų peraugti į nuolatinį Miškų forumą, kad būtų užtikrinta ilgalaikė miškų apsauga;

20.

džiaugiasi FOREST EUROPE sėkme stiprinant tvarią miškotvarką ir siekiant bendro Europos sutarimo dėl tvarios miškotvarkos rekomendacijų, kriterijų ir rodiklių; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu tvarios miškotvarkos principai nėra nuosekliai įgyvendinami;

21.

primena, kad tvarios miškotvarkos tikslas – užtikrinant miškų ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos funkcijų tęstinumą pagal nacionalinius ir regioninius prioritetus suderinti miškų gamybos ir apsaugos aspektus; pažymi, kad didėja tendencija į miškus žiūrėti tik iš ekonominių pozicijų, pamirštant jų aplinkosauginius ir socialinius aspektus, o tai nesuderinama su tvarios miškotvarkos principais;

22.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kuriais būtų papildytas minėtasis Medienos produktų reglamentas (ES) Nr. 995/2010 siekiant užtikrinti, kad visa mediena ar medienos produktai, kuriais prekiaujama Europos rinkoje, būtų iš tvariai tvarkomų miškų;

23.

ragina valstybes nares ir Komisiją toliau dėti pastangas siekiant pažaboti neteisėtą miško ruošą ir prekybą taip gauta mediena, nes tokiu būdu būtų padedama kovoti su miškų naikinimu bei nykimu ir biologinės įvairovės nykimu;

24.

ragina stiprinti nacionalinių miškų programų ir Miškams skirto ES veiksmų plano tarpusavio sąsają numatant struktūrinių ataskaitų teikimą Miškų nuolatiniam komitetui;

25.

mano, kad vari miškotvarka yra būtina, kad ES miškai ir toliau galėtų vykdyti ekonomines, ekologines ir socialines funkcijas; ragina Komisiją ir valstybes nares tvarios miškotvarkos įgyvendinimą padaryti privalomu visoje ES, taip parodant paramą procesui FOREST EUROPE; taip pat mano, kad šis įsipareigojimas padėtų miškininkystės srityje pritaikyti tvarumo principus ir labai paskatintų procesą FOREST EUROPE, taip pat padėtų pasirašyti teisiškai privalomus susitarimus, svarstomus FOREST EUROPE ir Jungtinių Tautų Miškų forume

26.

pritaria, kad, atsižvelgiant į ilgalaikes nacionalines miško programas, apimančias nacionalinius ir regioninius prioritetus, išmatuojamus tikslus ir vertinimo kriterijus, taip pat atsižvelgiant į miškams kylančią grėsmę dėl klimato kaitos būtų visiškai įgyvendinta aktyvi tvari miškotvarka;

27.

pabrėžia, kad kaimo plėtros planai ar veiksmų programos neturėtų būti prilyginami nacionalinėms miško programoms; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinėse miško programose būtų deramai atsižvelgiama į klimato kaitos poveikio geriamojo vandens šaltiniams, ekosistemoms ir biologinei įvairovei tyrimų išvadas ir rekomendacijas, o kaimo plėtros strategijos ir programos būtų suderintos su miškų programomis, biologinės įvairovės strategijomis ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos veiksmų planais;

28.

pažymi, kad genetinė įvairovė, natūralus atkūrimas ir sandaros įvairovė bei visų miške gyvenančių organizmų rūšių mišinys yra įprasti miško prisitaikymo galimybių, apimančių visas bioklimato zonas, tvarios miškotvarkos sistemas ir miškų tipus, aspektai; taip pat pažymi, kad tvari miškotvarka užtikrina komercinių miškų ekonomiškumą, tačiau netrukdo šiems miškams atlikti kitų pagrindinių funkcijų, nesusijusių su medienos gamyba;

29.

mano, kad norint užtikrinti ilgalaikę miškų apsaugą reikia sukurti arba išsaugoti miškų ekosistemas, pasižyminčias itin didele medžių rūšių, amžiaus ir struktūros įvairove;

30.

ragina Komisiją pateikti rekomendacijų, kaip būtų galima pritaikyti nacionalines civilinės saugos sistemas kovai su klimato kaitos poveikiu miškams; visų pirma ragina Komisiją imtis priemonių, kad būtų padidinti Europos miškų priešgaisrinių taktinių pajėgų ištekliai ir gebėjimai;

31.

įspėja dėl neribojamo komercinių miško išteklių naudojimo, nes tai labai dažnai veda prie jų negrįžtamo sunaikinimo, ypač natūralių miškų atveju;

32.

mano, kad, atsižvelgiant į agromiškininkystės medžių svarbą sekvestruojant CO2, kovos su klimato kaita požiūriu jie turėtų būti vertinami taip pat kaip visi negamybinių tradicinių miškų medžiai;

33.

ragina Komisiją toliau rengti baltąją knygą dėl miškų apsaugos ES ir atsižvelgti į viešųjų konsultacijų dėl žaliosios knygos rezultatus, visuotinai pripažintą poreikį pasiruošti klimato kaitai, politikos priemonių tyrimą ir prisitaikymo priemonių tyrimą; mano, kad baltojoje knygoje reikėtų ne tik patvirtinti miškų indėlį į ekonomiką teikiant medieną ir ne medienos miško produktus bei paslaugas, bet ir atkreipti dėmesį į Europos miškų išsaugojimą ir plėtojimą, kadangi tai padeda Europos visuomenei sumažinti klimato kaitos poveikį ir prisitaikyti prie jos padarinių; mano, kad reikia užtikrinti didesnį aukštos kokybės buveinių ir apsauginių miškų apsaugos lygį, kadangi jie atlieka apsaugos nuo potvynių, nuošliaužų, gaisrų, biologinės įvairovės praradimo ir nelaimių dėl ekstremalių oro sąlygų funkcijas; mano, kad atitinkami finansiniai ištekliai, žinių mainai ir mokslinių tyrimų bei informacijos skatinimas turėtų būti būtini Komisijos pasiūlymo aspektai;

34.

patvirtina savo nuomonę, kad reikia skirti daugiau lėšų ES miškų apsaugos priemonėms pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kaimo plėtros ramstį; perspėja, kad atsižvelgiant į naujus klimato kaitos iššūkius matyti, kad miškų apsaugai reikia didesnio finansavimo ir naujų pagalbos priemonių;

35.

ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti ir pateikti Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie galimybes nustatyti mokėjimus už ekosistemų funkcijas kaip atlygį už miško ekosistemų atkūrimą ir miško biologinės įvairovės išsaugojimą; pabrėžia, jog svarbu, kad įmonės pripažintų, kad prisidėdamos prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir miškų apsaugos jos laimi patikimumą, viešumą ir kitokią finansinę naudą;

36.

ragina Komisiją pateikti teisės akto dėl miškų gaisrų prevencijos pasiūlymą, į kurį būtų įtrauktas prevencinio planavimo ir rizikos vertinimo, Europos miško gaisrų informacijos sistemos (EFFIS), gaisrų nustatymo, infrastruktūros, mokymo ir švietimo bei miškų atkūrimo po gaisrų finansavimas, taip pat numatant, kad ant žemės, ant kurios vyko miško gaisras, mažiausiai 30 metų negalima nieko statyti;

37.

ragina Komisiją pateikti teisės akto pasiūlymą, kuriame būtų nustatytas draudimas statyti tuščiuose plotuose, susidariusiuose dėl gaisrų, kaip įrodyta, sukeltų tyčia;

38.

ragina panaikinti teisines kliūtis, kuriomis trukdoma vykdyti tvarią miškotvarką;

39.

atkreipia dėmesį, kad būtina sukurti tinkamą finansinę programą siekiant sustiprinti kovą su miškų gaisrais, taip pat ragina įdiegti daugiau lankstumo mobilizuojant Solidarumo fondą;

40.

ragina Komisiją pateikti teisės akto dėl miško informacijos pasiūlymą atsižvelgiant į grėsmes klimatui ir tai, kad reikia rinkti ir skleisti suderintus bei palyginamus duomenis apie miškų plotą, biologinę įvairovę, grėsmes ir žemės naudojimą, JTBKKK sistemoje, pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir teikiant aplinkos apsaugos atasakaitas; taip pat ragina Komisiją rinkti ir stebėti rodiklius, susijusius su miškais ir jų apsauginėmis funkcijomis, pavyzdžiui, dirvožemio sulaikymu ir vandens imlumu;

41.

ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus apie miškų įtaką ES regionų orų sąlygoms, kad į miškų valdymo strategijas būtų įtraukta informacija apie miškų ploto, sudėties ir vietos pokyčius ir šių pokyčių poveikį;

42.

prašo Komisijos ir valstybių narių parengti ir išplatinti pažangiosios patirties gaires, paremtas tvaraus valdymo principais, kad suderinti privačius ir valstybinius bei vietos bendruomenių poreikius siekiant užtikrinti atsparumą klimato kaitai; taip pat pažymi, kad svarbu keistis pažangiąją patirtimi apie tai, kaip įmonės ir pramonės sektorius gali prisidėti prie biologinės įvairovės tikslų gerinimo ciklo mąstymu ir kaip jis gali sukurti ryšį tarp biologinės įvairovės išsaugojimo ir pajamų generavimo; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tvarų miškininkų valdymą, informuoti visuomenę ir naudoti tvarią medieną, reikia stiprinti komunikacijos ir informacijos politiką;

43.

pabrėžia, kad reikia padidinti koordinavimo ir informavimo pastangas, susijusias su miškų apsauga; laikosi nuomonės, kad reikia daugiau pastangų siekiant užtikrinti ES vidaus veiksmų ir išorės pozicijų, susijusių su miškais, nuoseklumą (bendradarbiavimas, vystymasis, prekyba tropine mediena ir pan.);

44.

mano, kad miškai sudaro dalį žmonijos kultūrinio ir aplinkos paveldo ir kad išskirtinius medžius reikia saugoti ir miškuose, ir už jų ribų; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti tinkamas jų apsaugos strategijas, taip pat apsvarstyti Miškų paveldo stebėsenos centro steigimą; taip pat ragina valstybes nares atsižvelgiant į savo nacionalinę politiką skatinti suteikti galimybę visai visuomenei lankytis miškuose ir gamtos teritorijose (allemansrätten), kuri suteikiama tam tikrose valstybėse narėse ir yra labai naudinga vienodų ir demokratinių galimybių poilsiauti užtikrinimo, ekosistemų vertinimo ir pagarbos gamtos paveldui požiūriu;

45.

siekdamas užtikrinti, kad būtų pasiekti strategijos „ES 2020–20“ tikslai, susiję su nacionaliniais miškų veiksmų planais, prašo kiekvienos valstybės narės ar regiono parengti miškų strategiją, į kurią būtų įtraukta upės krantų miško atkūrimas, lietaus vandens surinkimas, žemės ūkio veikla ir mokslinių tyrimų rezultatai, kuriais remiantis būtų galima atrinkti tradicinių veislių ir rūšių sausroms pritaikytus augalus ar medžius;

46.

pabrėžia, kad nors Europa turi neginčijamos su miškininkyste susijusios patirties, sukauptos remiantis ilgalaike tradicinės miškininkystės praktika, reikia padidinti finansinius išteklius, skirtus moksliniams tyrimams, susijusiems su klimato kaitos poveikiu miškams; laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į mokslinį neapibrėžtumą, susijusį su skirtingose teritorijose miškams kylančios grėsmės problemos trukme ir mastu, būtina skiriant finansavimą moksliniams tyrimams apie klimatą atsižvelgti į konkrečius poreikius ir sprendimus, taikomus įvairioms bioklimato zonoms, kad būtų išplėsta atitinkama žinių bazė;

47.

prašo valstybių narių kurti ilgalaikes mokslinių tyrimų programas, kuriomis būtų siekiama didinti supratimą apie poveikį ir pažeidžiamumą, ir palaikyti miškų sektoriaus pritaikymo priemones; ragina Komisiją skatinti įtraukti į daugiametę bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą projektus, susijusius su žiniomis apie miškų ekosistemas ir jų galimybėmis prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių;

48.

ragina Komisiją parengti Europos Sąjungos miškų apsaugos veiksmų planą, kad būtų iš anksto nustatytas neigiamas poveikis, patiriamas dėl klimato kaitos plintant vabzdžiams ir ligoms;

49.

ragina valstybes nares spartinti mokslinius tyrimus, susijusius su klimato kaita ir jos pasekmėmis miškams, skatinti visuotinio sąmoningumo apie įvairiapusišką miškų reikšmę ir tvarios miškotvarkos svarbą formavimąsi, remti miškų sektoriuje dirbančių asmenų mokymą ir tęstinį mokymą, didžiausią dėmesį kreipiant į dėl klimato kaitos kilsiančius reikalavimus (įvairovės skatinimas, žalos prevencija ir žalos tvarkymas) bei skatinti keitimąsi žiniomis ir patirtimi;

50.

mano, kad, atsižvelgiant miško ekosistemų „gynybinio potencialo“, prognozių ir klimato kaitos poveikio visam miškininkystės ir medienos sektoriui mažinimo strategijų veiksmingų mokslinių tyrimų poreikį, būtinas koordinavimas ir finansavimas ES lygiu;

51.

pažymi, kad diskusijose dėl BŽŪP po 2013 m. reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad miškai atlieka pagrindines aplinkosaugos funkcijas ir prisideda siekiant socialinių ir ekonominių kaimo plėtros ir nacionalinės ekonomikos tikslų; taigi ragina valstybes nares ir regionus visapusiškai bendradarbiauti su miškų institucijomis ir visuomene rengiant kaimo plėtros programas, kad būtų užtikrintas suderinamumas su kitomis ES politikos kryptimis, atsižvelgiant į tai, kad miškininkystė tam tikrais atvejais gali būti nepriklausomas kaimo ekonomikos sektorius;

52.

primena pagrindinį miškų vaidmenį tiekiant socialines ir ekonomines bei aplinkos viešąsias gėrybes, skirtas visuomenės gerovei ir vystimuisi, ypač kaimo vietovėse; ragina Komisiją parengti politinį požiūrį, pagal kurį būtų pripažintas šis miškų vaidmuo ir gerbiamos savininkų nuosavybės teisės;

53.

šiuo požiūriu teigiamai vertina svarbų ūkininkų vaidmenį, pripažįstamą naujausiame Komisijos komunikate dėl BŽŪP reformos (19), kaip būtiną miškų gaisrų prevencijos veiksnį, kaip miškų paveldo ir jų apsaugos nuo grėsmių biologinei įvairovei, pavyzdžiui kenkėjų, valdytoją, ir ypač kaip teritoriją struktūrizuojantį veikėją, todėl jo veiklos išsaugojimas yra geriausia garantija siekiant išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo;

54.

tvirtina, kad kaimo gamintojams, gamintojų grupėms ir viešosioms įstaigoms turėtų būti suteikta teisė pasinaudoti pagal antrąjį BŽŪP ramstį numatytomis miškininkystės priemonėmis; mano, kad Europos Sąjunga turi toliau remti miškų sodinimą pagal nacionalines kaimo plėtros programas ir užtikrinti, kad šios iniciatyvos netrukdytų veikti rinkai, taip pat, kad įgyvendinant miškininkystės priemones būtų naudojamos vietinės, kenkėjams ir gaisrams atsparios medžiagos ir prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo; taip pat pabrėžia, kad sodinant miškus reikėtų pirmenybę skirti toms medžių rūšims, kurios labiau pagerina dirvožemio kokybę ir biologinę įvairovę, taip pat atsižvelgti į apsodinamos vietos ypatumus, vietos rūšis ir į tai, kad reikia mišrių miškų;

55.

perspėja, kaip tai padarė Taryba savo 2010 m. birželio 11 d. išvadose, dėl rimtų problemų, dėl kurių miškai gali būti apleisti, todėl reikia užtikrinti, kad jie ir toliau atliktų savo funkcijas;

56.

mano, kad reikia skatinti ir remti gamintojų asociacijų ir miškininkystės valdymo institucijų, kurios taikytų tvarią miškotvarką, steigimą, ypač vietovėse, kuriose yra nedideli miškai, kadangi tai padėtų suderinti daugelio prekių ir paslaugų, kurias teikia miškai, tiekimą; mano, kad šios asociacijos ir institucijos sustiprintų gamintojų derybines galias prekybos mediena grandinėje, padėtų sudaryti vienodas veiklos sąlygas ir kartu padėtų spręsti ekonominės krizės, tarptautinės konkurencijos, klimato kaitos ir kovos neteisėtu miškų kirtimu problemas;

57.

tvirtina, kad turi būti didinama pagalba viešiesiems ir privatiesiems subjektams, saugantiems miško rūšių biologinę įvairovę, buveines ir ekosistemas, ir kad šiai veiklai taip pat turėtų priskiriami savanoriškos apsaugos metodai ir vietovės, priklausiančios tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, kadangi biologinė įvairovė būtina siekiant išsaugoti, plėtoti ir pritaikyti žemės ūkį;

58.

ragina faktūromis pagrįstą apmokėjimo sistemą pakeisti standartinėmis ar nuo vietovės priklausančiomis išlaidomis;

59.

ragina naudoti gerosios miškininkystės patirties standarto plėtojimą kaip paramos, teikiamos pagal visas miškams skirtas priemones, išeities tašką;

60.

ragina privalomai įtraukti miškų aplinkos ir tinklo „Natura 2000“ priemones į kaimo plėtros programas ir skirti tinklui „Natura 2000“ su plotu susijusią paramą, teikiamą kaip tiesioginės išmokos;

61.

ragina į naują BŽŪP priemonę įtraukti nustatyto šaltinio „in–situ ir ex–situ miško genetinės medžiagos išsaugojimą“.

62.

griežtai atmeta intelektinės nuosavybės teisių taikymą miškų gentiniams ištekliams;

63.

ragina Komisiją ir valstybes nares kontroliuoti ilgalaikes miškininkystės ir miškų apsaugos projektų perspektyvas atliekant visą ES finansavimą;

64.

yra įsitikinęs, kad miškų gaisrų prevencija yra daug ekonomiškesnė nei kova su miškų gaisrais;

65.

pabrėžia, kaip svarbu ir skubu įgyvendinti neseniai Europos Parlamento patvirtintas rekomendacijas dėl gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos (20), visų pirma dėl paramos miškų sodinimui ir (arba) atsodinimui, teikiant pirmenybę vietinėms rūšims ir mišriems miškams, taip pat biologinei įvairovei, atsparesnei gaisrams, audroms ir kenkėjų plitimui; taip pat atkreipia dėmesį į papildomus sunkumus, su kuriais susiduria salos ir atokiausi regionai kovodami su gaisrais; prašo sistemos šiems regionams teikti specialią pagalbą, pasitelkiant įvairias esamas finansines priemones, įskaitant Solidarumo fondą;

66.

mano, kad miškų gaisrų prevencija pasitelkiant kraštovaizdžio planavimą ir ryšius, infrastruktūrą ir mokymus, turi būti įtvirtinta ES miškų apsaugos, prisitaikymo ir civilinės saugos politikos srityse;

67.

pažymi, kad sausringose teritorijose ir regionuose, kuriems gresia dykumėjimas, miškų atkūrimas, sodinat gamyboje panaudojamas rūšis, bus naudingas gyventojams ir užtikrins jų dalyvavimą atliekant apsaugos ir gaisrų gesinimo funkcijas;

68.

pabrėžia neginčijamą miškų plotų, kurie saugo žmonių buveines nuo neigiamų gamtos reiškinių, svarbą visuomenės saugai;

69.

mano, kad dabartinės formos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pirmiausia yra nesuderinama su LULUCF apskaita dėl metinių atitikties reikalavimų pramoniniams įrenginiams pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir ilgesnių laikotarpių, reikalingų anglies sankaupų pokyčiams žemės valdose įvykti ir jiems stebėti, skirtumo; taigi nereikėtų jų sieti; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją apsvarstyti, kaip būtų galima finansuoti anglies dioksido taupymą pagal LULUCF sistemą;

70.

pripažįsta, kad kyla sunkumų, susijusių su bet kokiais svarstymais įtraukti LULUCF į valstybių narių tikslus pagal Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo; visų pirma yra susirūpinęs, kad apskaitos tikslumo skirtumai ir dideli natūralūs nukrypimai gali pakenkti Sprendime dėl pastangų pasidalijimo nustatytų reikalavimų laikymosi tvarkai; todėl ragina LULUCF sektoriui nustatyti atskirus tikslus;

71.

reiškia įsipareigojimą siekti ES 2020 atsinaujinančios energijos tikslų ir klimato kaitos tikslo, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais pagal Celsijaus skalę; tačiau yra susirūpinęs, kad dabartinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) skaičiavimo metodikoje naudojami trumpesni terminai, tai reiškia, jog medienos biomasės neutralumas anglies dioksido požiūriu gali trukdyti siekti tikslų; ragina Komisiją pasitarti su TKKK ir numatyti naują ŠESD skaičiavimo metodiką, pagal kurią būtų galima kontroliuoti ilgesnes perspektyvas ir nacionaliniu lygiu vertinant biomasės išmetamąsias dujas, išsiskiriančias naudojant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir tvarkant mišką, taip pat į šią metodiką įtraukti įvairius miškininkystės veiksmus (sodinimas, retinimas ir eksploatavimas);

72.

teigia, kad galiojantys Komisijos parengti biokuro kriterijai biomasei netinkami ir ragina parengti naujus tvarius ir privalomus kriterijus, pagal kuriuos būtų skatinama energijai naudoti biomasę; pabrėžia, kad Komisija turėtų išnagrinėti proceso FOREST EUROPE veiklą ir rezultatus siekdama parengti kriterijus, kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į grėsmę, kad gali būti iškraipyta energetikos rinka, kurie nebūtų pagrįsti neutralumo anglies dioksido prielaida, kuriuose būtų atsižvelgiama į netiesioginius teršalus ir kurie nekenktų ES 2020 atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir biologinės įvairovės tikslams; atkreipia dėmesį į tai, kad kriterijai turėtų būti įgyvendinami vietos lygiu atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas;

73.

ragina taikyti ekologiniu miškų klasifikavimu, pavyzdžiui tokiu, kokį 2007 m. pasiūlė naudoti EAA, pagrįstas miško apibrėžtis, kad būtų galima atskirti senus miškus, kuriuose yra daug anglies dioksido, intensyviai tvarkomas monokultūras ir kitų tipų miškus, įskaitant Viduržemio jūros regiono krūmokšnius, pagal gyvybės zonas ir sukcesijos stadijas;

74.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti biologinę miškų įvairovę ir biologinę įvairovę miškuose svarbu apsaugoti visų augalinės sukcesijos stadijų ES miškų įvairovę, nes kiekvienoje augalinės sukcesijos stadijoje sukuriamos sąlygos tolesnei stadijai atsirasti ir nesant suderintos visų skirtingų stadijų apsaugos gali kilti didelis pavojus tolesnių stadijų augalinei sukcesijai;

75.

ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti tarptautiniu mastu siekiant sukurti naują JT miškų apibrėžtį, pagal kurią remiantis gyvybės zonomis būtų išaiškintos natūralių miškų apibrėžtys ir atskirti natūralūs miškai ir miškai, kuriuose vyrauja monokultūros bei nevietinės rūšys; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ES – viena didžiausių oficialios paramos teikėjų besivystančioms šalims (2003 m. miškų sektoriui suteikta daugiau kaip 600 mln. EUR paramos), dėl šios apibrėžties reikėtų labai patobulinti politikos sričių suderinamumą ir ekonomiškumą; apgailestauja, kad žaliojoje knygoje neleidžiama derinti Europos Sąjungos veiksmų ES ir už jos ribų ir siekti pasaulinio teisiškai įpareigojančio susitarimo JT Miškų forume, nors tai daryti yra būtina,

76.

pažymi pasaulinio bendradarbiavimo tiek administraciniu, tiek mokslinių tyrimų lygmeniu, standartų nustatymo, geriausios praktikos ir technologijų bei mokslinės patirties perdavimo srityse svarbą, ypač dėl miškų naikinimo atsirandančių išmetamųjų teršalų mažinimo (angl. REDD) sistemos požiūriu; taip pat pažymi, kad sąžiningo REDD sistemos teikiamos naudos pasidalinimo negalima pasiekti, jeigu nėra aktyvaus bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia patirtimi; pabrėžia Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) svarbą braižant, prižiūrint ir registruojant miškų plotus Europos ir tarptautiniu lygmeniu ir tai, kad ši surinkta informacija gali padėti JT derybose dėl klimato kaitos;

77.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.