2.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 296/13

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 ir 3 straipsnius, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 8, 153 ir 157 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimą 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007–2013 m. programavimo laikotarpis) (1),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl moterų padėties ES kaimo vietovėse (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27–29 d. Kaserese, remiantis ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos iniciatyva, surengto seminaro tema „Moterų vaidmuo užtikrinant tvarų kaimo vystymąsi“ išvadas (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7–0016/2011),

A.

kadangi tvarus kaimo vietovių vystymasis, tvarus ir ilgalaikis Europos ūkio subjektų pajėgumas veikti yra prioritetai ir kadangi ypatingas mažiau apgyvendintų žemės ūkio vietovių potencialas turėtų būti deramai išnaudojamas ir plėtojamas siekiant užtikrinti, kad šiose vietovėse ir toliau būtų gyvenama,

B.

kadangi, atsižvelgiant į atitinkamas jų sąlygas, ekonominiu ir kultūriniu požiūriais savarankiški regionai, turintys veikiančius regioninius platinimo tinklus, gali stabiliau reaguoti į pasaulinius pokyčius,

C.

kadangi konkurencingas ir daugiafunkcis žemės ūkis yra labai svarbus pagrindas tvaraus vystymosi strategijoms ir plataus masto įmonių veiklai daugelyje regionų ir kadangi šis potencialas, kuris sudaro intensyvesnio ekonominės veiklos įvairinimo dalį, ne visur iki galo išnaudojamas,

D.

kadangi kaimo vietovėse ypač didelį poveikį daro senėjanti visuomenė, mažas gyventojų tankumas ir kai kuriose vietovėse mažėjantis gyventojų skaičius,

E.

kadangi ateityje dėl demografinių pokyčių, emigracijos ir apskritai daugelio kaimo vietovių populiacijoje mažėjančio moterų skaičiaus nebus įmanoma kaimo vietovėse, naudojantis esama infrastruktūra, deramai užtikrinti kasdieniams poreikiams patenkinti skirtų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo vietoje, pagrindinių medicinos ir priežiūros paslaugų teikimo, ikimokyklinio, mokyklinio, profesinio ir akademinio švietimo ir tolesnio mokymosi galimybių arba tinkamų kultūros ir laisvalaikio paslaugų, arba šios aprūpinimo institucijos išnyks dėl ekonominių priežasčių,

F.

kadangi iš 26,7 mln. nuolat žemės ūkyje dirbančių asmenų Europos Sąjungoje 42 proc. sudaro moterys ir bent vienam iš penkių ūkių (apie 29 proc.) vadovauja moteris,

G.

kadangi didelis moterų indėlis į vietos ir bendruomenės vystymąsi yra nepakankamai atspindimas atsižvelgiant į jų dalyvavimą susijusiuose sprendimų priėmimo procesuose,

H.

kadangi strategijoje „Europa 2020“ lyčių lygybės principas numatomas kaip pagrindinis reikalavimas, kuris turėtų būti skatinamas siekiant didinti aktyvų moterų dalyvavimą ekonominėje ir socialinėje veikloje ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms,

I.

kadangi dėl ekonominių ir visuomenės pokyčių pastaraisiais dešimtmečiais kaimo vietovių moterų realijos pakito ir pasidarė įvairesnės, o moterys pačios nemažai prisidėjo inicijuojant ir formuojant pokyčius, tačiau moterų socialinė ir ekonominė padėtis valstybių narių teritorijoje ir palyginus skirtingas valstybes nares labai skiriasi,

J.

kadangi šiuolaikinėje visuomenėje moterys, atsižvelgiant į jų individualius šeiminius ir profesinius įsipareigojimus, atlieka daugialypį vaidmenį ir atlikdamos šį iš tiesų daugialypį vaidmenį jos taip pat gali labai prisidėti prie pažangos ir naujovių visais visuomeniniais lygmenimis bei gyvenimo kokybės pagerinimo, visų pirma kaimo vietovėse,

K.

kadangi, ypač kaimo vietovėse, už šeimos narių ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą dažnai atsakingos moterys,

L.

kadangi ilgalaikėmis pastangomis, kurios dedamos imantis moterims skirtos politikos, ir aktyviai teikiant viešą paramą švietimui, konsultacijoms ir verslo kūrimo iniciatyvoms, inter alia, pagal bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrąjį ramstį, pasiekta įspūdinga pažanga gerinant vyrų ir moterų gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse,

M.

kadangi, nepaisant to, kad žmonių gyvenimo būdas yra itin individualus, moterims ir vyrams pagrindinis uždavinys ir toliau bus, viena vertus, jų darbo ir socialinės bei kultūrinės veiklos ir, kita vertus, atsakomybės už šeimą derinimas,

N.

kadangi šią daugialypę užduotį modernios visuomenės sąlygomis galima įvykdyti tik naudojantis pagalbinėmis tarnybomis, infrastruktūra ir institucijomis, kurių kainos ir paslaugos turi būti prieinamos,

O.

kadangi daugialypis moters vaidmuo kaimo vietovėse gali labai prisidėti prie modernaus moters įvaizdžio mūsų visuomenėje kūrimo,

P.

kadangi ir vyrų, ir moterų užimtumo lygis kaimo vietovėse yra žemas ir iš tiesų daugelis moterų niekada nedalyvavo darbo rinkoje, taigi jos neregistruotos kaip bedarbės ir neįtrauktos į nedarbo statistiką,

Q.

kadangi žemės ūkyje dirbančių moterų, įskaitant ūkininkų žmonas, turinčias papildomų pajamų šaltinių (iš įvairių pajamų šaltinių, individualaus ar ne visą darbo dieną trunkančio savarankiško darbo), taip pat laikinų ir migruojančių darbuotojų socialinė apsauga yra būtinas modernaus ir tvaraus kaimo vietovių vystymosi veiksnys,

R.

kadangi ūkio savininkas yra vienintelis asmuo, nurodomas banko dokumentuose ir siekiant gauti subsidijas bei įgytas teises, taip pat ūkio savininkas yra vienintelis asmuo atstovaujantis ūkiui asociacijose ir grupėse,

S.

kadangi kaimo turizmas, kai šeimos ir turizmo kooperatinės įmonės suteikia prekes ir paslaugas kaimo vietovėse, yra mažos rizikos verslas, sukuriantis darbo vietas ir sudarantis sąlygas derinti šeimos pareigas ir darbą, taip pat skatinantis kaimo gyventojus pasilikti gyventi kaime,

1.

pažymi, kad vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis ES ir jos valstybių narių tikslas; pabrėžia, kad labai svarbu įtraukti šį principą į BŽŪP siekiant skatinti tvarų ekonomikos augimą ir kaimo plėtrą;

2.

pažymi, kad kaimo vietovėse reikia siekti sukurti gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų gyvenimo mieste sąlygas, bet būtų priderintos prie kaimo vietovių realijų, kad moterys ir jų šeimos turėtų priežasčių likti ir sėkmingai gyventi kaimo vietovėse;

3.

ragina skatinti kaimo vietoves kaip įvairiapusę ir integruotą ekonominę ir gyvenamąją erdvę ir šiuo tikslu naudotis moterų pagrindiniu vaidmeniu, žiniomis ir kompetencija;

4.

todėl ragina Komisiją vedant derybas dėl kitos daugiametės finansinės programos susilaikyti nuo tolesnio visų žemės ūkiui numatytų išlaidų mažinimo;

5.

pabrėžia, kad įvairios, taip pat į paslaugas orientuotos žemės ūkio įmonės (pvz., atostogos ūkininko ūkyje, tiesioginė rinkodara, tokios socialinės paslaugos, kaip vyresnių asmenų ir vaikų priežiūra, popamokinis mokymas ūkyje) yra svarbūs aprūpinimo infrastruktūros kaimo vietovėse elementai ir, vykdant BŽŪP, būtina joms teikti ilgalaikę paramą; todėl ragina minėtąsias paslaugas skatinti panaudojant BŽŪP lėšas, kad būtų numatyti nauji planai ir mokamo darbo galimybės moterims ir taip sudarytos daug palankesnės sąlygos derinti šeiminį gyvenimą ir darbą;

6.

ragina skatinti vystymosi strategijas, kurioms būdinga savaiminė dinamika, ir visų pirma remti ypatingą kaimo vietovių veikėjų, vyrų ir moterų, kūrybiškumą, taip pat pasinaudoti konkrečiais tradiciniais kiekvienos kaimo bendruomenės ištekliais;

7.

pabrėžia gyvybingos ir dinamiškos kaimo aplinkos ir kaimo gyventojų įvairovės svarbą; todėl pabrėžia, kad svarbu jaunoms moterims užtikrinti tinkamas savęs realizavimo galimybes ir iššūkius;

8.

ragina kaimo vietovėse sudaryti tokias pagrindines sąlygas, kad visų kartų moterys galėtų likti savo tiesioginėje aplinkoje ir prisidėti prie jos atkūrimo ir plėtros;

9.

pabrėžia, kad, atsižvelgus į moterų gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse, ūkininkams ir ūkių darbuotojams svarbu užtikrinti ankstyvo išėjimo į pensiją tvarką; ragina valstybes nares įgyvendinti šią tvarką, jeigu jos dar to nepadarė;

10.

todėl ragina toliau dėti pastangas, kad visos kaimo vietovės būtų aprūpintos naujausia IT infrastruktūra, visų pirma, pakankama plačiajuoste prieiga, ir imtis veiksmų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis, taip pat puoselėti vienodas tokios prieigos galimybes bei teikti tinkamą mokymą apie jos panaudojimą; pabrėžia, kad daugelyje ES kaimo vietovių dėl nepakankamos plačiajuostės prieigos stabdomas mažų įmonių augimas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares tvirtai laikytis įsipareigojimo gerinti plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą kaimo vietovėse, nes tai būdas skatinti konkurencingumą;

11.

ragina skatinti moteris kaimo vietovėse kurti elektronines įmones, pvz., elektroninės prekybos įmones, nes jos sudaro sąlygas užsiimti verslu esant toli nuo didelių miesto centrų, ir tokias įmones remti;

12.

pabrėžia, kad kaimo vietovėse, kaip ir miesto vietovėse, būtina gerinti kasdieniams poreikiams skirtos infrastruktūros ir paslaugų kokybę bei prieigą prie jų siekiant, kad vyrai ir moterys galėtų derinti šeiminį ir profesinį gyvenimą ir kaimo vietovėse būtų išsaugotos bendruomenės; tai būtų vaikų priežiūros paslaugos ūkių infrastruktūroje (pvz., vaikų lopšeliai ūkiuose ir kitos ikimokyklinės įstaigos), sveikatos priežiūros paslaugos, švietimo įstaigos (įskaitant mokymąsi visą gyvenimą), pagyvenusių žmonių ir kitų priklausomų asmenų institucijos ir priežiūros paslaugos, sergančių arba nėščių darbuotojų pakeitimo paslaugos, aprūpinimas kasdieninio poreikio prekėmis vietoje, laisvalaikio ir kultūros įstaigos; ragina, kad nustatyti tokią žemės ūkio politiką, kad moterys kaimo vietovėse galėtų pasinaudoti savo galimybėmis ir kad daugiafunkcis bei tvarus žemės ūkis taptų realybe;

13.

ragina valstybes nares panaudoti struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą siekiant spręsti geros transporto infrastruktūros stokos kaimo vietovėse problemą ir įgyvendinti palankią politiką, kad visiems, ypač neįgaliesiems, būtų sudarytos geresnės sąlygos naudotis transportu, nes tai veiksnys, mažinantis socialinę atskirtį ir socialinę nelygybę, kuri visų pirma veikia moteris;

14.

ragina įgyvendinant kaimo plėtros politiką daugiau dėmesio skirti siekiant sukurti naujoviškas ir tvarias gyvenimo ir darbo kaimo vietovėse sąlygas;

15.

ragina Europos Sąjungos institucijas, valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas remti projektus, kuriuos vykdant skatinama kaimo vietovėse steigti naujoviškas pirminės žemės ūkio produktų gamybos įmones ir teikiamos konsultacijos jų steigimo klausimais, siekiant sukurti naujų darbo vietų, kurias daugiausia užimtų moterys šiose pagrindinėse srityse: vertės suteikimo žemės ūkio produktams ir jų pardavimo rinkų paieškos, naujų technologijų taikymo, atitinkamo regiono ekonominės įvairovės didinimo ir paslaugų, kurios padeda derinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą, teikimo;

16.

nurodo, kad, kalbant apie naujoviškas pasiūlos formas, pasakytina, kad reikėtų pasinaudoti teigiama patirtimi, įgyta vykdant moterims skirtus projektus pagal BŽŪP antrąjį ramstį (ypač pagal 3 kryptį ir programą „Leader+“) ir nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius;

17.

ragina kaimo plėtros strategijose ypatingą dėmesį skirti moterų vaidmeniui padedant siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač vykdant su inovacijomis, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra susijusias iniciatyvas;

18.

šiuo požiūriu palankiai vertina Europos socialinio fondo ir iniciatyvos „Equal“ projektus, kuriais siekiama suteikti daugiau žinių apie moterų padėtį žemės ūkyje bei kaimo vietovėse ir ją gerinti;

19.

ragina naujame EŽŪFKP reglamente nustatyti konkrečias priemones, skirtas moterims 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu remti – tai darytų teigiamą poveikį moterų užimtumui kaimo vietovėse;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares papildyti informatyvią duomenų apie ekonominę ir socialinę moterų padėtį ir jų ekonominę veiklą kaimo vietovėse bazę ir pagerinti jau esamų duomenų, pvz., pasitelkiant Eurostatą, naudojimą siekiant priderinti politikos priemones;

21.

yra įsitikinęs, kad, atsižvelgus į specialias kaimo vietovės sąlygas, ir toliau turi būti teikiamas ir plečiamas moterų švietimas ir konsultacijos specifiniais su žemės ūkiu susijusiais klausimais, ypač dėl ūkių finansinio valdymo;

22.

mano, kad reikėtų stengtis sukurti Europos kaimo moterų (arba moterų asociacijų) tinklą ir atkreipia dėmesį į laimėjimus, pasiektus taikant pagal antrą BŽŪP ramstį numatytas priemones;

23.

pripažįsta svarbų esamų moterų tinklų įvairiais lygmenimis vaidmenį, visų pirma kalbant apie kaimo vietovių paramą vietos lygmeniu ir visuomenės nuomonę apie kaimo vietoves, atkreipia dėmesį į tai, kad šiems tinklams reikia daugiau socialinio pripažinimo ir daugiau politinės ir finansinės paramos vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis atsižvelgiant į tai, kad jie ypač naudingi siekiant daugiau lygybės, ypač turint mintyje moterų mokymą kaimo vietovėse, ir pradedant vietos plėtros projektus, įskaitant informacines kampanijas apie sveikatos patikrinimą norint užtikrinti ankstyvą moterų vėžio (gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio ir kt.) diagnozę; ragina valstybes nares remti aktyvesnį moterų dalyvavimą politiniame procese, įskaitant deramą moterų atstovavimą institucijų, įmonių ir asociacijų valdybose;

24.

ragina, kad taikant socialinės apsaugos sistemas kaimo vietovėse moterims būtų užtikrintos deramos išmokos atsižvelgiant į jų konkrečias apmokamo darbo sąlygas ir teises į pensiją;

25.

todėl palankiai vertina Direktyvą 2010/41/ES ir ragina valstybes nares ją nedelsiant veiksmingai įgyvendinti, ypač siekiant užtikrinti:

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma kaimo vietovėse būtinos ilgalaikės strategijos, kaip išsaugoti moterų, nusprendusių padaryti karjeros pertrauką, kad augintų šeimą ar užsiimtų slauga, profesinę kompetenciją; ragina palengvinti profesinės veiklos ir šeimos gyvenimo derinimą, kad moterys galėtų įsitraukti į įvairią profesinę veiklą, ją tęsti ir toliau plėtoti;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio veiklos įvairinimas yra vis svarbesnis kaimo ekonomikos aspektas; pažymi, kad moterų vaidmuo inicijuojant ir kuriant žemės ūkio veiklos įvairinimo projektus ir jiems vadovaujant yra labai svarbus;

28.

ragina skatinti moterų verslumą ir iniciatyvas, ypač skatinti moterų nuosavybės teises, moterų verslininkių tinklus ir sudaryti tokias finansinio sektoriaus sąlygas, kad kaimo vietovių moterys verslininkės (įskaitant individualiai ar ne visą darbo dieną savarankiškai dirbančias moteris, gaunančias mažas pajamas, ir jaunas moteris) galėtų lengviau pasinaudoti investicijomis ir kreditais ir taip joms būtų suteikta daugiau galimybių veikti rinkoje ir plėtoti stabiliai gyventi leidžiantį verslą; taip pat ragina imtis veiksmų siekiant gerinti moterų verslumą ir įgūdžius, kad būtų skatinamas jų dalyvavimas įmonių ir asociacijų valdymo organuose;

29.

ragina atitinkamas nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas skatinti moteris dalyvauti vietos veiksmų grupėse ir pagal programą „Leader“ vystyti vietos partnerystes, taip pat užtikrinti suderintą abiejų lyčių atstovų dalyvavimą jų valdybose;

30.

ragina įmonių ir regionų plėtros strategijose labiau atsižvelgti į moterų su žemės ūkiu susijusią ir nesusijusią profesinę kompetenciją; pabrėžia, kad labai svarbu ūkininkėms ir kaimo vietovių moterims įgyti kvalifikaciją ir mokytis būti gamintojomis ir verslininkėmis, ir ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su regionų ir vietos valdžios institucijomis, kaimo organizacijomis ir moterų bei ūkininkų asociacijomis, sukurti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje, naikinama moterų diskriminacija darbe ir tobulinamas moterų mokymas, taip pat numatoma daugiau tolesnių studijų ir specializuotų kursų galimybių mokslo įstaigose, siūloma susijusių kaimo plėtros priemonių pagal 3 krypties kaimo plėtros programas ir skatinamos esamos iniciatyvos; pažymi, kad taikant šias priemones bus prisidedama siekiant kovoti su socialine atskirtimi kaimo vietovėse ir kad moterims iškyla didesnė skurdo grėsmė negu vyrams;

31.

ragina remti politines pastangas, kuriomis siekiama stiprinti moterų vaidmenį žemės ūkyje ir sudaryti joms daugiau galimybių praktiniu ir teisiniu požiūriais, taip pat atsižvelgiant į ūkio nuosavybę, vykdyti žemės ūkio veiklą, kad, turint mintyje joms už ūkį tenkančią bendrą atsakomybę, jos galėtų labiau prisidėti naudojantis susijusiomis teisėmis ir vykdant įsipareigojimus, kurie, be kita ko, apima interesų gynimą žemės ūkio klausimus sprendžiančiose institucijose ir tikrą dalijimąsi visomis ūkio pajamomis;

32.

ragina remti moterų ir ūkininkų organizacijas, kurios atlieka svarbų vaidmenį skatinant ir inicijuojant naujas plėtros programas ir įvairinimą, tokiu būdu, kad moterys galėtų įgyvendinti naujas idėjas siekiant įvairinti gamybos ir paslaugų teikimo veiklą kaimo vietovėse;

33.

laikosi nuomonės, kad atliekant būsimą BŽŪP reformą reikėtų atsižvelgti į kaimo vietovių moterų poreikius ir į žemės ūkyje dirbančių moterų vaidmenį ir pagal kiekvienos valstybės narės teritorinius poreikius pirmenybė turėtų būti teikiama prieigai prie tam tikrų paslaugų ir pagalbos;

34.

yra įsitikinęs, kad vidutinės trukmės laikotarpiu moterims turėtų būti deramai atstovaujama visose politinėse, ekonominėse ir socialinėse žemės ūkio institucijose, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į moterų ir vyrų aspektus; pabrėžia, kad svarbu pradėti taikyti konkrečius veiksmus, kurie būtų naudingi moterims siekiant užtikrinti, kad moterys lygiomis teisėmis dalyvautų tokių institucijų veikloje;

35.

ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti galimybes tam, kad moterys turėtų geresnę prieigą prie žemės ir kreditų siekiant skatinti moteris kurtis kaimo vietovėse ir užsiimti veikla žemės ūkio sektoriuje;

36.

ragina surinkti duomenis apie tai, kokios strategijos buvo taikomos siekiant užtikrinti žemės ūkyje dirbančių moterų (ūkininkės, ūkių darbuotojos, sezoninį darbą dirbančios moterys, t. t.) socialinę apsaugą ir kaip įgyvendinama Direktyva 2010/41/ES, atsižvelgiant į konkrečias šalies su nuosavybės teise ir mokestine teise susijusias sąlygas, ir pasinaudoti šiais duomenimis siekiant valstybėse narėse užtikrinti tinkamą žemės ūkyje dirbančių moterų socialinę apsaugą;

37.

pabrėžia, kad įgyvendinant Europos politiką, susijusią su moterų kaimo vietovėse gyvenimo sąlygomis, taip pat reikia atsižvelgti į imigrančių, dirbančių kaip sezoninės ūkių darbuotojos, gyvenimo ir darbo sąlygas, ypač atsižvelgiant į tinkamo apgyvendinimo, socialinės apsaugos, sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros poreikius; pabrėžia, kad reikia suteikti kuo daugiau vertės šių moterų darbui;

38.

ragina Komisiją į savo apibendrinamąjį pranešimą, kuris pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 14 straipsnio 1 dalį turi būti pateiktas 2011 m., įtraukti išsamų priemonių, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į kaimo vietovių moterų padėtį, poveikio tyrimą;

39.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.