Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES sanglaudos ir socialinės politikos koordinavimo stiprinimo laikantis naujosios horizontaliosios socialinės sąlygos pagal SESV 9 straipsnį (nuomonė savo iniciatyva)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. sausio 20 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

ES sanglaudos ir socialinės politikos koordinavimo stiprinimo remiantis naująja horizontaliąja socialine sąlyga pagal SESV 9 straipsnį.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugsėjo 28 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (2011 m. spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 113 narių balsavus už, 1 – prieš ir 7 susilaikius.

1.1 Esminė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo naujovė yra horizontalioji socialinė sąlyga (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnis) kuri skamba taip: „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), kurio įsipareigojimus padėti įgyvendinti ES socialinį matmenį dar labiau išplėtė priimta Lisabonos sutartis, mano, jog ši sąlyga tik tada bus pažangiu žingsniu siekiant socialesnės ES, jei ji bus tinkamai taikoma. Todėl Komitetas pritaria daugeliui Europos Sąjungos Tarybai antrąjį 2010 m. pusmetį pirmininkavusios Belgijos užsakytos nepriklausomo akademinės studijos išvadų ir rekomendacijų (1).

1.2 EESRK pabrėžia, kad horizontalioji socialinė sąlyga įgyvendinama remiantis pirmine teise, kurios laikytis valstybės narės įsipareigojo pasirašydamos ir ratifikuodamos Lisabonos sutartį. Šiai sąlygai neturėtų galioti jokie taikymo srities ar metodų apribojimai, priešingai, ji turėtų būti taikoma visoms susijusioms Sąjungos politikos sritims ir veiksmams, įskaitant ekonominius, vykdomus tiek ES institucijų, tiek pavienių valstybių narių.

1.3 Europos Komisija, kuriai Lisabonos sutartimi buvo patikėta užduotis remti „bendruosius Sąjungos interesus“ (Europos Sąjungos Sutarties 17 straipsnis.), turi užtikrinti, kad horizontalioji socialinė sąlyga būtų deramai taikoma ir kad ji būtų minima ir į ją visapusiškai atsižvelgiama visuose susijusiuose teisiniuose dokumentuose ir teismų tekstuose ir kad ji padėtų tiek Europos Sąjungai, tiek valstybėms narėms įgyvendinti naujus Sutarties tikslus.

1.4 Europos Komisija turėtų toliau stiprinti socialinio poveikio vertinimą bendrojoje jos pačios poveikio vertinimo sistemoje. Tai turėtų būti laikoma svarbia priemone sistemingai užtikrinti ES bendrų socialinių tikslų įtraukimą į visas susijusias ES politikos sritis.

1.5 Horizontalioji socialinė sąlyga turi būti taikoma plačioms sritims ir bendrai naujajai ES lygmens strategijos „Europa 2020“ socialinės ir ekonominės valdysenos struktūrai, priimtai 2010 m. Europos Vadovų Tarybos. Ji turi būti taikoma visiems trims jos prioritetams (pažangus, tvarus ir integracinis augimas), taip pat stebint pažangą, kaip siekiama penkių pagrindinių ES tikslų (kurie dar turi būti perkelti į nacionalinius tikslus ir veiksmingai padėti įgyvendinti ES tikslus), kaip įgyvendinamos septynios pavyzdinės iniciatyvos, dešimt integruotų užimtumo ir ekonominės politikos gairių, Europos semestras ir naujoji ekonominė valdysena.

1.6 Todėl siekdamas stiprinti ES socialinį matmenį, EESRK ir visi jo skyriai savo nuomonėse ir kituose dokumentuose turi tinkamai atsižvelgti į teisiškai privalomą horizontaliąją socialinę sąlygą ir visas kitas teisiškai privalomas horizontaliąsias sąlygas (SESV 8–12 straipsniai).

1.7 Rengdamas kiekvieną nuomonę Europos Komisijai ar kitai ES institucijai EESRK visada patikrins, ar buvo atliktas tinkamas socialinio poveikio vertinimas. Jei reikia, jis turės raginti atsakingas ES institucijas pašalinti trūkumus.

1.8 Socialinės apsaugos komitetui, atsakingam už ES koordinavimą ir bendradarbiavimą socialinėje srityje, tenka svarbesnis vaidmuo užtikrinant tvirtą strategijos „Europa 2020“ socialinį matmenį ir, apskritai, įgyvendinant socialinę ES. Labai svarbu, kad ateityje įgyvendinant ir stebint strategiją „Europa 2020“ jam tektų lygiai toks pat vaidmuo kaip ir ES ekonominės politikos komitetui (EPC) ir užimtumo komitetui (EMCO).

1.9 Socialinės apsaugos komitetas, norėdamas skatinti ir stiprinti socialinio poveikio vertinimą nacionaliniu ir subnacionaliniu lygiu, turi teikti prioritetą esamo darbo šiuo klausimu gilinimui, kad užtikrintų geresnį atsirandančių pažeidžiamų grupių ir lyčių lygybės problemų sprendimą. Jis turėtų didinti informuotumą apie šią priemonę, skatinti valstybes nares įtraukti ją į savo politikos procesus jau ankstyvuoju etapu, remti žinių apie priemones vystymą ir sklaidą, metodus ir duomenų šaltinius, kurių reikia, kad ši priemonė būtų veiksminga. Tuo pačiu metu jis turėtų stebėti ir reguliariai teikti ataskaitas apie socialinio poveikio vertinimą, kurį atlieka valstybės narės rengdamos nacionalines reformų programas.

1.10 Socialinės apsaugos komitetas nusprendė rengti metinę ataskaitą, kurioje būtų vertinama pažanga siekiant pagrindinio ES tikslo dėl socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo, integruotų gairių socialinių aspektų įgyvendinimo ir socialinės padėties ir priemonių, susijusių su ES koordinavimu ir bendradarbiavimu socialinėje srityje, stebėsena (2). Ši ataskaita galėtų tapti kasmetiniu strategijos „Europa 2020“ socialinio matmens vertinimu ir ji galėtų būti įtraukta į Europos Komisijos Metinę augimo apžvalgą ir ES politikos gaires bei galimas „socialines rekomendacijas“ valstybėms narėms ir jų nacionalinėms reformų programoms. Kaip nutarė Socialinės apsaugos komitetas, jo vertinimas bus grindžiamas kasmetinėmis strateginėmis valstybių narių ataskaitomis dėl pažangos siekiant bendrų ES socialinių tikslų ir atnaujintais planais, kuriuose atsižvelgiama į nacionalinį politikos ciklą.

1.11 EESRK kasmet rengs nuomonę dėl horizontaliosios socialinės sąlygos – jai bus skirtas vienas svarbus ir atskiras pagrindinis skyrius – ir kitų socialinės srities horizontaliųjų sąlygų taikymo, Pagrindinių teisių chartijos ir kitų Lisabonos sutarties, taip pat antrinės teisės socialinės politikos nuostatų taikymo atsižvelgiant į tikslų ir rodiklių laikymąsi ir jų skatinimą, taip pat tikrins ir vertins, ar jie padeda socialiniam ir pagrindinėmis teisėmis paremtam ES vystymui ir pateiks rekomendacijas, kokios konkrečios priemonės padėtų veiksmingaiu pasiekti tikslus ir rodiklius. Tam bus skirtas klausymas, kuriame ir kitos didelės reprezentatyvios socialinės srities pilietinės visuomenės organizacijos galės pateikti savo konkrečias nuomones ir ataskaitas. Ši kasmetinė EESRK nuomonė bus pristatyta ir paaiškinta ES institucijų atstovams.

1.12 EESRK, taip pat nacionalinės Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir panašios institucijos valstybėse narėse turėtų imtis savo, kaip suinteresuotųjų subjektų, vaidmens įgyvendinant horizontaliąją socialinę sąlygą ir socialinio poveikio vertinimą ir remti Europos piliečių iniciatyvas ir piliečių projektus pilietiniame dialoge socialinės politikos klausimais. Strategijos „Europa 2020“ iniciatyvinis komitetas taip pat turėtų imtis pagrindinio vaidmens stebint nacionalines reformų programas ir teikiant ataskaitas dėl jų turinio ir proceso.

1.13 EESRK ir Europos Komisija turėtų sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, pagal kurį Komisija turėtų perduoti EESRK visus poveikio vertinimus dėl Komisijos bylų, kad EESRK galėtų į juos atsižvelgti rengdamas nuomones ir ataskaitas.

2.1 Lisabonos sutartis ir strategija „Europa 2020“ suteikia plačias galimybes priartėti prie labiau subalansuoto ir vienas kitą stiprinančio ekonomikos, užimtumo ir socialinių tikslų santykio, taigi, ir prie stipresnės socialinės ES. Kaip nurodyta pirmiau minėtame 2010 m. ES Tarybai pirmininkavusios Belgijos užsakymu atliktoje akademinėje studijoje, išsiskiria penkios galimybės (3).

2.1.1 Lisabonos sutartis, jos horizontalioji socialinė sąlyga sudaro teisinį pagrindą atsižvelgti į politikos priemonių socialinį poveikį ir yra priemonė, kuria naudojantis galima numatyti socialinius tikslus visose susijusiose politikos srityse (įskaitant ne socialinę politiką ir jos priemones), taip pat stebėti politikos priemonių poveikį ir teikti ataskaitas.

2.1.2 Sutartis ir Strategija „Europa 2020“ (ir jos pagrindiniai ES tikslai ir ES pavyzdinės iniciatyvos) padidino socialinių klausimų matomumą ir svarbą, ypač – bet ne vien tik – susijusių su socialine įtrauktimi ir skurdo mažinimu.

2.1.3 Strategija „Europa 2020“ suteikia galimybę laikytis labiau integruoto ir koordinuoto požiūrio į ekonominių, socialinių, užimtumo ir ekologinių reikalų valdyseną. Tai užtikrina, kad šių sričių politika iš tiesų stiprina viena kitą.

2.1.4 Naujoji Sutartis suteikia didesnių galimybių geriau išsaugoti, stiprinti ir modernizuoti nacionalines socialinės apsaugos sistemas ir geriau apsaugoti visuotinės svarbos paslaugas, visų pirma socialines paslaugas, o tai galėtų padėti atkurti ES ir nacionalinio lygmenų pusiausvyrą.

2.1.5 Sutartis suteikia legitimumą ES veiksmams platesnėje socialinių reikalų srityje nei anksčiau, pavyzdžiui, ES gali prisidėti prie aukšto lygio švietimo ir mokymo, sveikatos apsaugos ir nelygybės mažinimo. Tai galėtų padėti geriau koordinuoti platų „socialinė“ politikos spektrą.

2.2 Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barroso pabrėžė, kad strategijoje „Europa 2020“ nustatytas socialinės įtraukties tikslas išryškino tris skurdo ir atskirties matmenis. Tačiau taip pat būtina, kad valstybės narės – ir visa ES – toliau stebėtų pažangą remdamosi visu rinkiniu bendrai sutartų socialinių rodiklių, kuriais grindžiamas ES lygmens koordinavimas ir bendradarbiavimas socialinėje srityje (4).

2.3 Remiantis nauju „teritorinės sanglaudos“ ES tikslu (nustatytu Lisabonos sutartimi) ir naujausios biudžeto peržiūros siekiu sutelkti sanglaudos finansavimą visiems strategijos „Europa 2020“ tikslams ir atitinkamai sustiprinti sanglaudos politiką, svarbiausias tikslas turėtų būti užtikrinti, kad ES „teritorinėse“ politikos priemonėse ir programose būtų visapusiškai atsižvelgta į ES socialinius tikslus ir kad tai taptų kitų finansinių perspektyvų (laikotarpiui po 2013 m.) pagrindu. Tam reikėtų susieti ES socialinius tikslus su sanglaudos politika, t. y. išnaudoti naujo teritorinės sanglaudos tikslo potencialą kituose programavimo reglamentuose, užtikrinti nediskriminavimo ir prieinamumo principų taikymą naudojant struktūrinių fondų lėšas, užtikrinti, kad sanglaudos politika būtų naudojama kaip „prevencinė priemonė“ (5) skatinti struktūrines ir institucines reformas, kurios padėtų pasiekti ES socialinius tikslus, taip pat įtraukti teritorinį požiūrį kaip svarbų ES koordinavimo ir bendradarbiavimo socialinėje srityje elementą. Svarbu pabrėžti, kad svarbus šio „teritorializavimo“ aspektas yra aktyvus vietos ir regionų lygmens subjektų dalyvavimas.

2.4 Būtina perkelti ES socialinės įtraukties tikslą, taip pat apibrėžtą strategijoje „Europa 2020“, į realius nacionalinius (jei galima, ir subnacionalinius) rodiklius. Nacionaliniai tikslai turi aiškiai padėti siekti bendro ES tikslo. Rodikliai turi būti pagrįsti konkrečiais faktais. Jie turėtų tiksliai atspindėti skurdą ir socialinę atskirtį sukeliančius mechanizmus ir bendrus politikos tikslus, nustatytus siekiant padidinti socialinę įtrauktį. Jie turėtų padėti vertinti tikrus politikos rezultatus ir išvengti pavojaus, kad siekiant rodiklių nebūtų iškreipiami, pamirštami ar ignoruojami politikos tikslai. Kad būtų užtikrinta nuolatinė visuomenės ir politinė parama, rodiklių nustatymo procesas turi būti nuodugnus, tikslus ir skaidrus. Taip pat reikia atsižvelgti į suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Reikia atidžiai stebėti pažangą siekiant ES ir (sub)nacionalinių tikslų ir teikti atitinkamas ataskaitas.

3.1 Lisabonos sutartimi nustatoma keletas svarbių ES socialinio matmens pakeitimų. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje dėl horizontaliosios socialinės sąlygos teigiama, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“.

3.2 Ši horizontalioji socialinės apsaugos sąlyga siejasi su kitomis horizontaliosiomis Sutarties sąlygomis dėl lyčių lygybės, kovos su diskriminacija, aplinkos apsaugos, vartotojų teisių apsaugos, gyvūnų apsaugos ir MVĮ (SESV 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsniais). ES ir visos jos institucijos, įskaitant EESRK kaip patariamąjį organą, taip pat valstybės narės privalo taikyti šias horizontaliąsias sąlygas visiems atitinkamiems pasiūlymams, politikos priemonėms ir veiksmams (6). Tai pasakytina taip pat apie susijusius dokumentus ir teismų tekstus.

3.3 Horizontaliosios socialinės sąlygos tikslas – užtikrinti, kad visuose ES veiksmuose būtų visapusiškai atsižvelgta į socialinį matmenį laikantis šešių dalinių SESV 9 straipsnio tikslų siekiant pagrindinių ES vertybių ir tikslų jos kompetencijos srityse (Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniai ir SESV 7 straipsnis).

3.4 Esminis valstybių narių pastangų siekis – „nuolat gerinti savo tautų gyvenimo ir darbo sąlygas“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo preambulės 3 pastraipa). Sąjunga ir valstybės narės turi siekti „didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnis).

3.5 Sprendimus priimančios institucijos neturi riboti nei horizontaliosios socialinės sąlygos taikymo apimties (pavyzdžiui, tik kova su skurdu ir socialine atskirtimi), nei metodų (atvirasis koordinavimo metodas socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje ir poveikio vertinimo tvarka), nei jos taikymo sieti tik su Socialinės apsaugos komiteto veikla, bet priešingai, turi taikyti ją plačiu mastu visai ES politikai, visų pirma ekonominei ir užsienio reikalų politikai. Horizontalioji socialinė sąlyga turi būti įtraukta į teisėkūros dokumentus, kurie užtikrina, kad naujuosius Sutarties tikslus įgyvendins tiek Europos Sąjunga, tiek valstybės narės.

3.6 Kaip nurodyta 2010 m. Bendrajame pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą (121 psl.), Lisabonos sutartis suteikia EESRK didesnę atsakomybę prisidėti prie ES socialinio matmens.

3.7 Todėl EESRK savo nuomonėse ir kituose dokumentuose turi tinkamai atsižvelgti į teisiškai privalomą horizontaliąją socialinę sąlygą ir visas kitas teisiškai privalomas horizontaliąsias sąlygas (SESV 8–12 straipsniai), taip stiprindamas socialinį ES matmenį. Tokiu būdu EESRK taip pat parems iniciatyvų ir prevencinį horizontaliosios socialinės sąlygos metodą.

3.8 EESRK jau priėmė išsamią nuomonę dėl horizontaliosios socialinės sąlygos ir atvirojo koordinavimo metodo socialinėje srityje (7) ir nuomonę dėl socialinių išmokų naudos visai visuomenei (8), kuriose nurodė, kad veiksmingas ir tikslus šių horizontaliųjų sąlygų praktinis įgyvendinimas formuojant ir įgyvendinant ES politiką iš esmės padėtų stiprinti ES sanglaudos ir socialinės politikos koordinavimą.

3.9 Antrajame 2010 m. pusmetyje ES Tarybai pirmininkavusios Belgijos iniciatyva buvo surengta daug konferencijų, kuriose pabrėžta horizontaliosios socialinės sąlygos ir socialinio poveikio vertinimo svarba vystant ES socialinį matmenį (9). Naujosios Lisabonos sutarties horizontalioji socialinė sąlyga reikalauja daugiau dėmesio skirti ES politikos socialiniam matmeniui. Norint atsižvelgti į visų ES politikos sričių socialinį poveikį būtinas struktūruotas dialogas ES institucijų viduje ir tarp jų. Tai reikalauja Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Teisingumo Teismo įsipareigojimo plėtoti dialogą institucijų viduje ir tarpusavyje (10).

3.10 Be horizontaliosios socialinės sąlygos ir poveikio vertinimo sistemų, esama ir kitų mechanizmų pagerinti ES socialinės politikos koordinavimą ir bendradarbiavimą: atvirasis koordinavimo metodas socialinėje srityje, ES sanglaudos politika ir ES socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties tikslai (11).

3.11 Svarbi horizontaliosios socialinės sąlygos taikymo ir įgyvendinimo priemonė yra poveikio vertinimo sistemos. Europos Komisija skatina ją savo poveikio vertinimo sistemos gairėse pagal veiksmingo valdymo (12) ir geresnio ir sumanesnio reguliavimo iniciatyvas (13).

3.11.1 Be to, Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas yra sudarę tarpinstitucinį susitarimą dėl poveikio vertinimo sistemų taikymo (14).

3.11.2 Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas taip pat yra sudarę tarpinstitucinius susitarimus dėl poveikio vertinimo sistemos naudojimo (15). Ji numatė 2011 m. atlikti vienuolika poveikio vertinimų užimtumo ir socialinių reikalų srityse (16).

3.11.3 Europos Audito Rūmai išsamiai išnagrinėjo 2005–2008 m. poveikio vertinimus ir juos įvertino teigiamai (17).

3.11.4 Regionų komitetas jau bendradarbiauja su Europos Komisija dėl tam tikrų poveikio vertinimų (18).

3.11.5 Taryba ragino Europos Komisiją taikyti SESV 9 straipsnį ir socialinio poveikio vertinimą (19), o Bendrosios rinkos akto 29 pasiūlyme siūloma atlikti socialinio poveikio analizę.

3.11.6 Europos Komisijos teisėkūros pasiūlymuose sistemingai atsižvelgiama į ES Pagrindinių teisių chartiją, 2010 m. Komisija pateikė jos įgyvendinimo strategiją (20), dėl kurios EESRK jau parengė nuomonę (21).

3.11.7 EESRK jau priėmė nuomones, kuriose teigiamai vertinamas poveikio vertinimų įvedimas, rengimas ir taikymas, taip pat dėl tvarumo poveikio vertinimo ir ES prekybos politikos (22).

3.11.8 Poveikio vertinimo sistemos yra daug galimybių teikianti, bet praktiškai sunkiai įgyvendinama politikos priemonė. Kad būtų galima visapusiškai išnaudoti visas jos galimybes ir užtikrinti, kad ji nebūtų naudojama jau numatytiems politiniams projektams legitimuoti, būtini politikos formavimo kultūros pokyčiai, be to, atsakingi pareigūnai turi turėti pakankamai laiko, žinių, įgūdžių ir paramos. Svarbu skatinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą procese. Poveikio vertinimo įgyvendinimas turėtų būti ekonomiškas ir proporcingas jo tikslams.

4.1 Horizontalioji socialinė sąlyga (SESV 9 straipsnis) yra viena pagrindinių Lisabonos sutarties naujovių socialinės politikos srityje, reikia išnaudoti visas jos teikiamas galimybes. Sutartis suteikia tvirtus įgaliojimus atsižvelgti į tikslus visose susijusiose ES politikos srityse, iniciatyvose ir priemonėse. Remiantis šiuo straipsniu, socialinės ES kūrimas turėtų tapti visas ES politikos sritis apimančia užduotimi. Todėl į horizontaliąją socialinę sąlygą reikia atsižvengti ir Europos mokslinių tyrimų programose.

4.2 Horizontalioji socialinė sąlyga ypač svarbi ir būtina, kadangi dėl finansų, ekonomikos ir biudžeto krizės tiek visai ES, tiek pavienėms valstybėms narėms tampa vis svarbiau visapusiškai atsižvelgti į ES socialinį matmenį. Būtina pašalinti ekonominės integracijos Bendrojoje rinkoje vystymo ir tolesnio ES socialinio matmens vystymo neatitikimą. Šios naujos priemonės įgyvendinimas ir didesnė valstybių narių atsakomybė gali padėti sumažinti ilgalaikį nepasitenkinimą ir įveikti daugelyje jų plintantį skeptišką požiūrį į Europos Sąjungos pridėtinę vertę, visų pirma dėl ekonominės, užimtumo ir socialinės pažangos.

4.3 Rengdamas kiekvieną nuomonę Europos Komisijai ar kitai ES institucijai EESRK visada patikrins, ar buvo atliktas tinkamas socialinio poveikio vertinimas. Prireikus, jis turės raginti atsakingas ES institucijas pašalinti trūkumus.

4.4 Įgyvendinant horizontaliąją socialinę sąlygą, be kita ko, vertinant Europos Komisijos ir kitų ES institucijų nuolat atliekamus socialinio poveikio vertinimus, svarbus vaidmuo tenka Europos Parlamentui (23).

4.5 Taip pat valstybės narės privalo taikyti horizontaliąją socialinę sąlygą ir kitas horizontaliąsias sąlygas visiems atitinkamiems pasiūlymams, politikos sritims ir veiksmams bei visuose susijusiuose dokumentuose ir teismų tekstuose. Todėl jos turi atlikti socialinio poveikio vertinimus.

4.6 Labai svarbus faktiškas organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas visais etapais ir lygiais, kad būtų užtikrintas veiksmingas horizontaliosios socialinės sąlygos ir AKM taikymas socialinėje srityje (24). EESRK yra patariamasis organas, kurį sudaro darbdavių, darbuotojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai iš visų 27 valstybių narių. Taigi jis suburia pagrindinius ES suinteresuotuosius subjektus ir todėl geriausiai gali iš esmės prisidėti prie poveikio vertinimo viešinimo ir tobulinimo.

4.7 Stiprindamas dalijimąsi informacija ir bendradarbiavimą su valstybių narių Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis (ESRK) ir panašiomis institucijomis ir visų lygmenų (ES, nacionalinio ir regionų) socialiniais partneriais, įvairių interesų atstovais ir kitomis socialinės srities pilietinės visuomenės organizacijomis, EESRK gali padėti vystyti ir stiprinti socialinės politikos tikslus, taip pat socialinį ir pilietinį dialogą valstybėse narėse. Strategijos „Europa 2020“ iniciatyvinis komitetas, kuris reguliariai stebi nacionalines reformų programas ir teikia ataskaitas dėl jų turinio ir proceso, turėtų taip pat prisidėti prie šių pastangų.

4.8 Europos socialinei platformai (25) ir jos nariams – tarp jų daugelis sektorinių socialinių organizacijų (įskaitant moterų organizacijas, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų, socialiai pažeidžiamų žmonių ir benamių organizacijas ir kt.) –ir kitoms socialinės srities reprezentatyvioms Europos ir nacionalinio lygmens pilietinės visuomenės organizacijoms taip pat tenka svarbus vaidmuo reikalauti, kad horizontalioji socialinė sąlyga būtų patenkinamai taikoma ES ir (sub)nacionaliniu lygiu.

4.9 Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ (26), taip pat su ja ir kitomis strategijos pavyzdinėmis iniciatyvomis susijęs EESRK darbas (27) turėtų prisidėti užtikrinant subalansuotą horizontaliosios socialinės sąlygos taikymą ES ir (sub)nacionaliniu lygiu.

5.1 Lisabonos sutarties socialinės politikos nuostatos (visų pirma SESV 145–166 straipsniai ir 168 straipsnis) ir ES Pagrindinių teisių chartija (ypač IV skyrius „Solidarumas“) suteikia horizontaliajai socialinei sąlygai konkrečią formą ir jų reikia visapusiškai laikytis.

5.2 EESRK kasmet parengs nuomonę dėl horizontaliosios socialinės sąlygos ir kitų socialinės srities horizontaliųjų sąlygų (SESV 8, 9, 10 straipsnių), Pagrindinių teisių chartijos (ypač atsižvelgiant į socialines pagrindines teises) ir kitų Lisabonos sutarties (visų pirma SESV 145–166 ir 168 straipsnių), taip pat antrinės teisės socialinės politikos nuostatų ir kitų teisinių ir politinių priemonių taikymo atsižvelgiant į socialinių tikslų ir rodiklių laikymąsi ir jų skatinimą. Komitetas tikrins ir vertins, ar pastarieji prisideda prie socialinio ir politinio pagrindinėmis teisėmis paremto ES vystymosi. Jei prireiks, nuomonėje bus pateiktos rekomendacijos, kokios konkrečios priemonės padėtų pasiekti tikslus ir rodiklius tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu. Joje taip pat bus atsižvelgta į metinę Socialinės apsaugos komiteto ataskaitą dėl strategijos „Europa 2020“ (28) socialinio matmens.

5.2.1 Prieš pateikdamas nuomonę EESRK surengs klausymą, kuriame kartu su socialiniais partneriais ir įvairių interesų atstovais ir kitos didelės reprezentatyvios socialinės srities pilietinės visuomenės organizacijos galės pateikti savo konkrečias nuomones ir ataskaitas.

5.2.2 Ši kasmetinė EESRK nuomonė bus pristatyta ir paaiškinta ES institucijų, visų pirma Europos Vadovų Tarybos, Tarybos, Europos Parlamento, Komisijos, Europos Teisingumo Teismo ir Europos centrinio banko atstovams.

5.3 EESRK, taip pat nacionalinės Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir panašios institucijos valstybėse narėse turėtų imtis savo kaip suinteresuotųjų subjektų vaidmens įgyvendinant horizontaliąją socialinę sąlygą ir socialinio poveikio vertinimą ir remti Europos piliečių iniciatyvas ir piliečių projektus pilietiniame dialoge socialinės politikos klausimais.

5.4 EESRK ir Europos Komisija turėtų sudaryti susitarimą, pagal kurį Komisija turėtų perduoti EESRK visus poveikio vertinimus dėl Komisijos bylų, kad Komitetas galėtų į juos atsižvelgti rengdamas nuomones ir ataskaitas.

5.5 EESRK ir visi jo skyriai turi tinkamai atsižvelgti į teisiškai privalomą horizontaliąją socialinę sąlygą ir kitas teisiškai privalomas horizontaliąsias socialines Sutarties sąlygas (SESV 8–12 straipsniai) savo nuomonėse ir kituose darbuose siekiant stiprinti ES socialinį matmenį (pavyzdžiui, socialinės sąlygos laisvosios prekybos sutartyse (29), socialinis vidaus rinkos matmuo, tvarumo poveikio vertinimas ir ES prekybos politika (30)).

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) Marlier, E., Natali, D. ir Van Dam, R. (red.) (2010), Europa 2020: link socialesnės ES? Briuselis: Peter Lang (angl. Europe 2020: Towards a More Social EU?)

(2) Socialinės apsaugos komiteto nuomonė dėl strategijos „Europa 2020“ socialinio matmens, SPC/2010/10/7 galutinis.

(4) Pratarmė knygai Atkinson, A.B. ir Marlier, E. (red.) (2010), Pajamos ir gyvenimo sąlygos Europoje (angl. Income and living conditions in Europe). Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras.

(5) Europos Komisija (2010), Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės. COM (2010) 367 galutinis.

(6) Schorkopf, F. (2010) SESV 9 str., Nettesheim, Martin (red.) Europos Sąjungos teisės komentaras (Das Recht der Europaischen Union. Kommentar).

(7) EESRK tiriamoji nuomonė dėl Atvirojo koordinavimo metodo ir socialinės apsaugos sąlygų Europa 2020 kontekste (OL C 44, 2011 2 11, p. 23).

(9) Tai buvo ypač pabrėžta 2010 m. rugsėjo 14–15 d. Hulpėje (Belgija) įvykusioje konferencijoje „ES koordinavimas socialinėje srityje atsižvelgiant į strategija „Europa 2020“. Praeitis ir ateities planai“.

(10) „Horizontalioji socialinė sąlyga ir socialinių aspektų integravimas į kitas politikos sritis“, 3-asis Socialinių visuotinės svarbos paslaugų forumas, 2010 m. spalio 26–27 d.

(11) Socialinės apsaugos komiteto nuomonė, 2011 m. birželio mėn. patvirtinta Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų apsaugos tarybos.

(14) Tarpinstitucinis bendras požiūris į poveikio įvertinimą, 14901/05 JUR.

(15) Komisijos poveikio vertinimo sistemos socialinio poveikio vertinimo gaires, 2009 m.

(16) http://ec.europa.eu/governance/impact/planned_ia/roadmaps_2011_en.htm#empl (2011 3 20).

(17) Specialioji ataskaita „Poveikio vertinimai ES institucijose: ar jie padeda priimti sprendimus?“, Nr. 3/2010 (http://ec.europa.eu/governance/impact/docs/coa_report_3_2010_de.pdf).).

(18) http://ec.europa.eu/governance/impact/ia_in_other/ia_in_other_en.htm (2011 3 20).

(19) 2010 m. gruodžio 6 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos pranešimas spaudai (http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/118244.pdf).

(21) EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“, (OL C 376, 2011 12 22, p. 74).

(22) EESRK nuomonė dėl Socialinio poveikio vertinimų turinio, procedūrų ir metodų kokybės standartų (OL C 175, 2007 7 27, p. 21) ir EESRK nuomonė dėl Poveikio vertinimo gairių (OL C 100, 2009 4 30, p. 28) ir 30 išnaša.

(25) Europos socialinių nevyriausybinių organizacijų platforma (Socialinė platforma) yra reprezentatyvių socialiniame sektoriuje veikiančių nevyriausybinių organizacijų Europos federacijų ir tinklų sąjunga. http://www.socialplatform.org/.

(26) Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas, http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=961&langId=lt

(27) EESRK nuomonė dėl „Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“, Pranešėja Maureen O'Neill, http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.soc-opinions.14953

(28) Socialinės apsaugos komiteto nuomonė dėl strategijos „Europa 2020“ socialinio matmens, SPC/2010/10/7 galutinis.

(29) Socialinės normos dvišalių laisvosios prekybos sutarčių tvarumo skyriuose, Lukas, Steinkellner, Ludwig Boltzmann Institut für Menschenrechte, 2010 Viena (angl. Social Standards in Sustainability Chapters of Bilateral Free Trade Agreements, Lukas, Steinkellner, Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights)

(30) EESRK nuomonė „Tvarumo poveikio vertinimas (TPV) ir Europos Sąjungos prekybos politika“, REX/313, pranešėja Evelyne Pichenot, http://eur-lex.europa.eu/JOHtml.do?year=2011&serie=C&textfield2=218&Submit=Rechercher&ihmlang=lt