Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl LEADER – vietos vystymosi priemonės (nuomonė savo iniciatyva)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. sausio 20 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugsėjo 6 d. priėmė savo nuomonę.

474-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. rugsėjo 21–22 d. (rugsėjo 21 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 151 nariui balsavus už, nė vienam prieš ir 15 susilaikius.

1.1 Per pastaruosius dvidešimt metų paaiškėjo, kad LEADER metodas yra perspektyvus. Todėl reikia numatyti galimybę išplėsti LEADER metodą kaip patikrintą vystymosi priemonę, kartu išsaugant svarbiausius principus, pavyzdžiui, galimybę pilietinei visuomenei per savo atstovus tiesiogiai dalyvauti vietos lygmens partnerystėje ir nuolatiniame, su vietos bendruomene vykstančiame dialoge dėl tolesnio vystymosi prioritetų.

1.2 Kalbant apie veiksmų programas po 2013 m., reikėtų numatyti iš esmės sustiprinti partneryste grindžiamus metodus (visų pirma įvairių sektorių vietos ir regionų lygmens partnerystę kaimo ir, atskirai, miesto vietovėse) ir kartu imtis būtino procesų ir partnerystės derinimo, taip pat užtikrinti, kad partnerystės projektai atitiktų aukštus pridėtinės vertės, naudingumo ir veiksmingumo reikalavimus. Partnerystė visuomet turi remtis principu „iš apačios į viršų“.

1.3 EESRK palankiai vertina LEADER metodą ir jo pagrindu formuojamą, principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą partnerystę, skirtą kaimo vietovių finansavimui iš kitų ES fondų; ypač rekomenduoja šį metodą, kitaip pavadintą, taikyti miesto vietovėms, kad būtų įgyvendinamos vystymo ir investavimo strategijos. Partnerystė gali padėti susieti tvarumo principais grindžiamą vietos valdžios institucijų, įmonių, ne pelno organizacijų ir piliečių veiklą. Tačiau tai reikštų atsisakyti dabartinio „sektoriais“ pagrįsto principo tarp EŽŪFKP ir struktūrinių fondų, ribojant tendenciją nustatyti griežtas įvairių fondų ribas ir kartu priimti panašias taisykles, kad būtų galima pasinaudoti įvairiais fondais taikant bendros kontrolės ir bendrų rodiklių sistemą.

1.5 Viena svarbiausių Fabrizio Barca ataskaitoje (1) minimų sąvokų – konkrečioms vietovėms pritaikyto vystymosi modelis, turintis skatinti kompleksinį teritorinį ir, galbūt, regioninį požiūrį į sprendžiamas problemas. Šia „vietos sąlygomis besiremiančia“ strategija siekiama kovoti su tuo, kad nuolat nepakankamai išnaudojamas vietos potencialas. Ši strategija visiškai atitinka LEADER metodo esmę ir tikslus, t. y. principą „iš apačios į viršų“, kuris grindžiamas konkrečiomis vietos problemomis ir pagal kurį vietos subjektai sutelkia pastangas, kad veiksmingiau išnaudotų savo regiono vidaus potencialą. Vykstant diskusijoms šiuo klausimu dažnai primenama, kad Lisabonos sutartimi, sustiprinus vietos ir regionų valdžios institucijos vaidmenį, atnaujinta subsidiarumo sąvoka.

1.6 EESRK siūlo gerokai sumažinti biurokratizmą, visų pirma susijusį su mažais projektais (pavyzdžiui, sumažinant pateiktinų dokumentų ir ataskaitų skaičių) ir taikyti LEADER metodą supaprastinimo procese, kadangi tai padės veikti lanksčiau ir paskatins regionuose diegti inovacijas. Kalbant apie projektus, Komitetas rekomenduoja plačiu mastu taikyti Europos finansavimo išankstiniais mokėjimais tvarką arba užtikrinti nuolatinį finansavimą. Tai padės kur kas geriau įsisavinti lėšas teritoriniu lygmeniu nesutrikdant mažų įmonių, kurios yra projektų rengėjos, naudos gavėjos, taigi, kartu ir projektų valdytojos, pinigų srautų. Be to, EESRK rekomenduoja apsvarstyti galimybę nacionalinį bendrą finansavimą pakeisti įnašu natūra, pavyzdžiui, savanorišku darbu.

1.7 Perėjimo prie didesnės išteklių apimties naudojant keletą fondų iš karto ir metodo taikymo miesto vietovėms klausimais Komitetas rekomenduoja per „mokymo proceso“ etapą grįžti į „laboratorinį“ LEADER metodo etapą ir kartu remtis dviejų dešimtmečių patirtimi, sukaupta taikant šį metodą ir įgyvendinant pradėtas Bendrijos iniciatyvas kaimo vietovėse. Ši patirtis, neabejotinai, yra teigiama. Vykdant šį novatorišką procesą EESRK siūlo užtikrinti didesnį lankstumą. Tai sudarys regionams galimybę sparčiau vystytis.

2.1.1 LEADER metodą, 1991 m. pradėtą taikyti kaip Bendrijos iniciatyvą, Europos Komisija laikui bėgant išvystė apimant įvairiausius etapus. Jei LEADER I vertinsime kaip „eksperimentą“, LEADER II – „laboratoriją“, tai LEADER+ iki 2006 m. pasiekė „brandą“. 2004-2006 m. šis metodas eksperimentine tvarka įgyvendintas naujosiose valstybėse narėse. Nuo 2007 m. dabartinio programavimo laikotarpio pradžios LEADER yra viena iš keturių žemės ūkio politikos antrojo ramsčio krypčių ir yra viena svarbiausių priemonių. Šiuo metu, LEADER yra finansuojamas EŽŪFKP lėšomis pagal valstybių narių kaimo plėtros programas ir valstybės narės prisideda prie bendro finansavimo, laikydamosi Europos Komisijos ir valstybių narių bendro valdymo principo. Nuo 1991 m. įvairioms LEADER Bendrijos iniciatyvoms ir dabartinei EŽŪFKP IV krypčiai skirta 9,75 milijardo eurų. Šiuo metu Europos Sąjungoje veikia daugiau kaip 2 200 vietos veiklos grupių. Per pastaruosius 20 metų ES finansavimas LEADER padėjo sukurti unikalų kaimo subjektų tinklą, apimantį visas 27 valstybes nares.

2.1.2 Tai lėmė išskirtinio ir naujoviško partnerystės ir bendradarbiavimo metodo atsiradimą. Šis metodas leidžia projektus finansuoti skaidriai, net atokiausiuose 27 valstybių narių ES regionuose, kurie gali pasinaudoti galimybe gauti Europos finansavimą.

2.2.1 Kaip finansavimo priemonė ir metodas LEADER yra populiarus kaimo vietovėse, o ne tik tarp vietos veiklos grupių narių: jį palankiai vertina ir savivaldybės, ir kiti kaimo vietovėse ekonominę veiklą vykdantys subjektai. Visose 27 ES valstybėse narėse sukurtos vietos veiklos grupės, o Bulgarijoje ir Rumunijoje jos netrukus pradės savo veiklą. LEADER atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių pasirengimo narystei strategijas.

2.2.2 Kol kas iš 27 ES valstybėse narėse veikiančių veiklos grupių atrinktos 2 192, kurioms 2007-2013 m. laikotarpiui yra skirtas apie 5,5 milijardo eurų EŽŪFKP biudžetas.

2.2.3 2007-2013 m. LEADER paremia EŽŪFKP ketvirtąją kryptį. Visos išlaidos, apimančios valstybių narių ir privačiojo sektoriaus bendrą finansavimą, siekia 13,9 milijardo eurų viešųjų lėšų ir 5 milijardus eurų privataus finansavimo.

2.2.4 LEADER plačiau taikomas naujose ES valstybėse narėse nei ES 15. Kai kuriose valstybėse narėse vietos veiklos grupės apima beveik visą šalies teritoriją ir yra veiksminga priemonė įgyvendinti su kaimo vietovėmis ir mažais kaimo miesteliais susijusią politiką. Tai struktūra, kuri tinkamai papildo vietos valdžios institucijos kompetenciją.

2.2.5 Vietos veiklos grupės išsiugdė tokius administracinius gebėjimus, kad gali vietos lygmeniu skaidriai skirstyti ES finansinius išteklius.

2.2.6 Esant dabartinei ekonomikos krizei, šios tarpinės ir lanksčios vietos lygmens organizacijos gali veiksmingai padėti vietos lygmeniu didinti užimtumą.

2.3.1 Bendrijos iniciatyvos LEADER+ įgyvendinimą tikrino Europos Audito Rūmai. Audito Rūmai Europos Komisijai ir valstybėms narėms pateikė šešias esmines rekomendacijas, kuriose apibendrino metodo trūkumus. Europos Komisija sureagavo į šias rekomendacijas ir į Audito Rūmų išdėstytas kritines pastabas atsižvelgs taikant metodą likusį šį programavimo laikotarpį ir kai bus rengiamas LEADER kitą programavimo laikotarpį.

2.3.2 893 vietos veiklos grupės iš 15 ES valstybių narių dalyvavo LEADER+ Bendrijos iniciatyvoje; dar 250 vietos veiklos grupių iš šešių naujų valstybių narių LEADER tipo priemones pradėjo įgyvendinti 2004 m. Iš viso šiai Bendrijos iniciatyvai skirta 2,1 milijardo eurų.

2.3.3 LEADER metodas kaimo regionams suteikė galimybę pradėti kurti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę. LEADER metodas leidžia daug geriau įsisavinti Europos Sąjungos lėšas.

2.3.4 Šiuo laikotarpiu LEADER+ paskatino kurtis vietos veiklos grupes ir šiuo metu jų yra daugiau kaip 2 200.

2.3.5 Nepaisant Europos Audito Rūmų kritikos, LEADER metodo taikymas duoda konkrečių rezultatų ir visiškai atitinka Europos Sąjungos politikos nuostatas, kadangi yra veiksmingas, suteikia teigiamų postūmių, yra tikslinis, plataus masto ir skaidrus. Todėl LEADER metodas Europos kaimo plėtros politikoje ir valstybių narių kaimo plėtros programose užima teisėtą vietą. Jam turėtų būti teikiama didesnė parama ne tik įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką. LEADER metodas skatina kurti įvairių sektorių vietos lygmens partnerystę ir yra subsidiarumo principu paremta vietos finansavimo priemonė, skirta skatinti projektus, kurių tikslas - siekti vietos gyventojų lūkesčius pateisinančio vystymosi, kartu gerinant gyvenimo lygį kaimo vietovėse.

2.3.6 Ši nuomonė turėtų paskatinti LEADER metodui skirti didesnį dėmesį ir sudaryti sąlygas sistemingai panaudoti vietos veiklos grupes įgyvendinant kitas, su kaimo plėtra nesusijusias, finansavimo programas. Be to, nuomonė turėtų padėti pagrįsti būtinybę išlaikyti bent jau tą finansavimą, kuris skiriamas iš bendro BŽŪP biudžeto ir išsaugoti svarbų LEADER vaidmenį įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką.

2.3.7 Be to, LEADER metodas gali būti taikomas su kitais ES fondais susijusioms programoms. Beje, kaimo vietovėse šis metodas sudarė galimybę sustiprinti kaimo bendruomenių sanglaudą.

3.1 LEADER metodas gali paspartinti kaimo vietovių vystymąsi. Jis pasirodė esantis toks veiksmingas, kad jį, kur galima, reikėtų taikyti visoms ES kaimo vietovėms. EESRK rekomenduoja LEADER metodą palikti BŽŪP, ir siūlo užtikrinti, kad šis metodas suteiktų galimybę naudotis sanglaudos politikos ir aplinkos apsaugos srities lėšomis. Taip būtų sudaryta galimybė laikytis visa apimančio požiūrio į kaimo plėtrą ir taikyti veiksmingesnes priemones paremti kompleksinį kaimo vietovių tvarų vystymąsi. Be to, tai pagerintų miesto ir kaimo vietovių ryšius bei jų tarpusavio sąveiką (2). EŽŪFKP kontekste LEADER metodas užtikrina naudingą kaimo ir miesto vietovių sąsają. Miesto vietovių atveju reikėtų keisti principą, kuriuo remiasi šis metodas, taip atskiriant jį nuo LEADER. Pavyzdžiui, būtų galima miesto vietovėms parengti atskirą programą „Miesto ekonomikos ir vystymosi priemonių susiejimas“ (LEADEV).

3.2 EESRK siūlo didesnį finansavimą skirti taikant LEADER metodą, neapsiribojant finansavimu iš būsimų kaimo plėtros programų. Minėtas metodas jau taikomas skiriant Europos žuvininkystės fondo lėšas. Be to, Komitetas siūlo, kad visose kitose veiklos programose, kurių tikslai įgyvendinami kaimo vietovėse ir kurios yra potencialios naudos gavėjos (pavyzdžiui, mažos savivaldybės, mažos mokyklos, mikroįmonės ir mažos bei vidutinės įmonės, ne pelno organizacijos ir kt.), būtų numatyta galimybė dalyvauti programoje taikant pagal EŽŪFKP įgyvendinamą LEADER metodą, šiuo tikslu skiriant mažiausiai nuo 5 iki 25 proc. išteklių. Tai padės užtikrinti integruotų ir novatoriškų projektų, kurie kaimo vietovėse įgyvendinami bendromis bendruomenės pastangomis, būtiną santykinę dalį.

3.3 EESRK siūlo LEADER metodą laikyti novatorišku principu „iš apačios į viršų“, kurį taikant būtų kuo mažiau biurokratizmo ir teminių reikalavimų. Vietos gyventojai geriausiai žino, ko jiems reikia; tai ir yra subsidiarumo principo esmė. Komitetas siūlo partnerystei taikyti viešosios kontrolės principus vietos gyventojų iniciatyva.

3.4 Vietos veiklos grupių ir partnerystės pridėtinė vertė yra tai, kad jos skatina vietos bendruomenės sąveiką ir sudaro jai sąlygas. Vertinant LEADER+ Bendrijos iniciatyvos įgyvendinimą, į šį privalumą nepakankamai atsižvelgiama, todėl EESRK rekomenduoja atkreipti didesnį dėmesį į vietos veiklos grupių narių darbo vietosesvarbą. Rengiant vietos plėtros strategiją tai sudarytų galimybę laikytis atviresnio požiūrio į vietos lygmens koordinavimą ir į dalyvavimą visų subjektų, kuriems svarbus geresnę gyvenimo kokybę užtikrinsiantis tvarus ir įvairiapusis vystymasis. Komitetas taip pat rekomenduoja, kad savanoriška savivaldybių partnerystė galėtų tapti vietos veiklos grupių nare ir pateikti idėjų projektams. Vis dėlto akivaizdu, kad LEADER nepadės išspręsti savivaldybių biudžeto pajamų trūkumo problemos ir vietos lygmeniu finansuoti visuotinės svarbos paslaugų įvairiose ES valstybėse narėse.

3.5 Taikant LEADER metodą vietos veiksmų grupių teritorinis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra labai svarbūs. Per pastaruosius du dešimtmečius nebuvo deramai pripažinta labai didelė šio metodo nauda plėtojant regionų (tarp keleto vietos veiklos grupių) tarptautinę ir tarpregioninę partnerystę. Europos Sąjungoje, kurios valstybių narių gyvenimo lygis kartais labai skiriasi ir kurios kaimo vietovės gali būti iš esmės skirtingos (netgi toje pačioje šalyje), ši būtina veikla yra gyvybiškai svarbi kaimo vietovėms, kurių raidai ji gali daryti esminę įtaką.

4.1 Jei partnerystės metodus galima taikyti visiems ES fondams, tai kaimo vietovėse įgyvendinamas LEADER metodo principas gali būti atskirai pritaikytas ir miesto vietovėms ir rajonams, siekiant kurti vietos lygmens partnerystę. Pradžioje, šį metodą būtų galima taikyti pereinamuoju laikotarpiu, o paskui atlikti įvertinimą. EESRK mano, kad šį partnerystės metodą reikėtų pavadinti „miestų vystymosi programa“ ir siūlo tokią galimybę įtraukti į visus su vystymusi susijusius fondus, už kuriuos atsakingi įvairūs generaliniai direktoratai. Išteklių integravimas padidins jų panaudojimo galimybes.

4.2 Komitetas rekomenduoja LEADER metodo principą taikyti atskirai nuo priemiesčio zonoms skirto LEADER. Šiose zonose miestai prisidėtų prie šio metodo ir padėtų laipsniškai sumažinti išsivystymo atotrūkį tarp kaimo ir miesto vietovių.

4.3 Siekiant padidinti bendrą pridėtinę vertę, EESRK rekomenduoja užtikrinti ankstesnės URBAN iniciatyvos, LIFE ir kitų iniciatyvų sąveiką su LEADER metodo principais ir jų integraciją.

4.4 Svarbu, kad rengiant ir įgyvendinant projektus vietos valdžios institucijos tiesiogiai dalyvautų miestų aglomeracijų partnerystėje arba kad su jomis būtų tariamasi dėl tam tikros veiklos. Tai padėtų sumažinti galimus prieštaravimus tarp įvairių projektų ir sukurti vietos valdžios institucijų ir vietos lygmens partnerystės sinergiją kartu, prireikus, užsitikrinant partnerystės projektų paramą. Geriausias būdas sinergijai kurti - plėtoti konkrečių miestų, miesto vietovių ir miestų aglomeracijų kompleksinius vystymosi planus.

4.5 Miesto teritorijose LEADER metodas galėtų būti taikomas kuriant partnerystę tam tikroje subregiono miesto vietovėje, kaip šiuo metu daroma kaimo vietovių atveju, atsižvelgiant į iš anksto nustatytus kriterijus.

2011 m. rugsėjo 21 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(2) Žr. http://ec.europa.eu/regional_policy/newsroom/pdf/pawel_samecki_orientation_paper.pdf (p. 10).