Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Intelektinės nuosavybės teisių muzikos sektoriuje

2011/C 318/05

Pranešėjas Panagiotis GKOFAS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. sausio 17 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Intelektinės nuosavybės teisių muzikos sektoriuje

(nuomonė savo iniciatyva).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. gegužės 26 d. priėmė savo nuomonę.

473-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. liepos 13–13 d. (liepos 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 119 narių balsavus už, 51 - prieš ir 42 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Problemos esmė

1.1.1   Muzikos pramonėje autorių teisių ir atlikėjų gretutinių teisių, susijusių su nematerialiais produktais, kuriais vis plačiau prekiaujama ir kurie platinami skaitmeninėse rinkmenose, apsauga – pilietinę visuomenę tiesiogiai liečiantis klausimas.

1.1.2   Šioje nuomonėje iškelti penki svarbūs uždaviniai. Visų pirma reikia nustatyti ir apibrėžti teisių turėtojų ir kolektyvinio teisių administravimo asociacijų muzikos srityje prerogatyvas, taip pat jų įsipareigojimus, susijusius su komerciniu intelektinės nuosavybės teisių ir gretutinių teisių panaudojimu. Antras uždavinys – atlyginimo nustatymas, konkrečiau – būtinybė nustatyti atlyginimą, į kurį turi teisę autoriai už tai, kad tretieji asmenys (vartotojai) naudojasi tiek intelektinės nuosavybės, tiek gretutinėmis teisėmis. Trečia, reikia apibrėžti, kaip tas atlyginimas yra nustatomas ir kokią prasmę derėtų suteikti sąvokai „viešas atlikimas“ ar nuo kurio momento atlikimą galimą laikyti viešu. Ketvirtas uždavinys – nustatyti sankcijas naudotojams už neteisėtą naudojimąsi šia teise. Galiausiai, penktas klausimas susijęs su kolektyvinio teisių administravimo organizacijų (KAO) arba kolektyvinio teisių administravimo asociacijų (KAA) kai kuriose valstybėse narėse struktūra ir veikimu užtikrinant teisių turėtojų atstovavimą.

1.1.3   Komitetas yra susirūpinęs, kad dėl nepakankamo ES ir nacionalinių teisės aktų suderinimo ir skirtingų atskirų valstybių narių teisinių sistemų kyla pavojus, kad nebus pasiekta reikiama pusiausvyra tarp piliečių prieigos prie kultūrinės ir laisvalaikiui skirtos medžiagos, laisvo prekių ir paslaugų judėjimo ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos.

1.1.4   Rengiant valstybių narių teisės aktų suderinimo reglamentą, reikėtų Europos Sąjungos lygmeniu susitarti dėl kai kurių pagrindinių principų šiuo klausimu ir juos priimti vadovaujantis esamomis tarptautinėmis konvencijomis, visų pirma Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, nepabloginant naudotojų teisių ir atsižvelgiant į EESRK pasiūlymus.

1.1.5   Komitetas siūlo suderinti tuos valstybių narių teisės aktų aspektus, kurie kelia problemų piliečių visuomeniniame gyvenime ir daro jam tiesioginį poveikį, siekiant išvengti, kad jų įgytos ir pagal konstituciją numatytos teisės neatsidurtų pavojuje dėl kartais pažodinio ir netikslaus, o kartais klaidingo ir neobjektyvaus įstatymo aiškinimo, dėl kurio nukenčia vartotojai ir naudotojai. Uždavinys spręsti prieštaringus klausimus, susijusius su įvairių įstatymų leidėjų vartojamų terminų teisiniu aiškinimu, tenka Komisijai, ir Komitetas mano, kad jos pareiga dėl jų pradėti derybas, kad būtų pasiektas teisingas rezultatas. Autorių ir atlikėjų apsauga neturėtų būti kliūtis laisvam kūrinių judėjimui ir, atlikus susijusių nuostatų pakeitimus, turėtų užtikrinti vartotojams laisvą priėjimą prie elektroninio turinio ir galimybę juo naudotis, kad būtų išsaugotos tos pačios teisės naudojantis ir nesinaudojant internetu ir laikomasi intelektinės nuosavybės teisių.

1.1.6   Komitetas siūlo, siekiant a) suteikti teisės turėtojų atstovavimo licencijas, b) skatinti sudaryti sutartis dėl naudojimosi autorių turtinėmis teisėmis ir c) konflikto ar nesutarimo atveju taikyti arbitražo procedūrą, įvesti bendrą teisinį reguliavimą, kuris padėtų tiek turinio naudotojams ir vartotojams, tiek intelektinių kūrinių autoriams ir kitiems teisių turėtojams išspręsti juos supriešinančius konfliktus dėl kūrinio naudojimo. Šiuo tikslu reikia nacionaliniu lygmeniu sukurti vieną bendrą tarpininkavimo instituciją, kompetentingą spręsti tarp teisės turėtojų ir turinio naudotojų kylančius konfliktus.

1.1.7   Komitetas mano, kad šį tikslą galima pasiekti įkūrus vieną bendrą nepriklausomą nacionalinę įstaigą, kuri, be pirmiau minėtų uždavinių, prisiimtų atsakomybę užtikrinti visos KAO surinktų atlyginimų sumos išmokėjimo teisių turėtojams skaidrumą, o tuo atveju, jei šis mechanizmas neveiktų, numatytų pagal Europos teisę nustatytas apsaugos priemones, valstybėms narėms paliekant vienintelę laisvę reglamentuoti šios įstaigos įkūrimą, struktūrą ir veikimą. Ši įstaiga galėtų a) užtikrinti griežtą esamų ES ir nacionalinių teisės aktų taikymą, kad būtų pasiektas minėtas tikslas, b) užtikrinti visiškai skaidrų atlyginimo, susijusio su autorių turtinių teisių naudojimu, surinkimą ir mokėjimą, c) kovoti su mokestiniu sukčiavimu mokant valstybei mokesčius, susijusius su kūrinių naudojimu.

1.1.8   Siekiant išsaugoti teisių turėtojų ir naudotojų pasitikėjimą, palengvinti tarpvalstybinį licencijavimą, EESRK nuomone, būtina gerinti ir su technologine pažanga derinti kolektyvinio teisių valdymo priežiūrą ir didinti jo skaidrumą. Paprastesni, bendresni ir su naudojama technologija nesusieti tarpvalstybinio ir europinio licencijavimo sprendimai padės skatinti kūrybiškumą ir remti medžiagos autorius, prodiuserius ir transliuotojus, o tai bus naudinga Europos vartotojams.

1.2   Skaitmeninių teisių valdymo (STV) veiksmingumas

1.2.1   Be to, Komitetas pritaria, kad reikia reklamuoti ir tobulinti siūlomas teisėtas paslaugas, pavyzdžiui, Deezer, pirmosios nemokamos ir teisėtos užsakomosios muzikos svetainės, arba Spotify, teisėtos muzikos transliavimo internetu tarnybos, kuri savo veiklą finansuoja iš reklamos, paslaugas, ir mano, kad tokio pobūdžio veiklą reikia plėtoti ir sukurti atitinkamus teisės aktus.

1.2.2   Švietimo ir informavimo, skirto visų pirma jaunimui, kampanijos turėtų būti įtrauktos į numatomus veiksmus.

1.2.3   EESRK ragina Komisiją išplėtoti principus, išdėstytus 2005 m. gegužės 18 d. rekomendacijoje dėl kolektyvinio tarptautinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje.

1.2.4   Komitetas prašo Komisijos kuo greičiau pritarti pasiūlymui dėl Skaitmeninėje darbotvarkėje numatytos Kolektyvinio teisių valdymo pagrindų direktyvos.

2.   Įžanga

2.1   Kūrėjai ir atlikėjai atlyginimą gauną iš pajamų už jų meno kūrinių naudojimą visame pasaulyje. Uždavinys surinkti autoriams priklausančias pajamas, susijusias su jų kūrinių naudojimu visame pasaulyje, tenka visose meno srityse veikiančioms kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms.

2.2   Šių kolektyvinio teisių administravimo asociacijų dydis ir įgaliojimai įvairiose valstybėse narėse skiriasi: kai kurios jų yra nedidelės, o kitos tokios galingos, kad tam tikrais atvejais gali tapti naudojimo monopoliu. Atsižvelgiant į šiuos parametrus taip pat skiriasi ir paslaugos, kurias jos siūlo atlikėjams.

2.3   Vadovaujantis Europos Komisijos pavyzdžiu, pagrįstai galima kelti klausimą, ar dabartinė sudėtinga sistema veikia taip veiksmingai, kaip turėtų, ir ar ji padeda apsaugoti tiek teisių turėtojų ir turinio naudotojų, tiek piliečių ir galutinių vartotojų interesus.

2.4   Ar nederėtų pagalvoti apie šį tą daugiau nei „paprastas“ techninis autorių teisių ir gretutinių teisių suderinimas? Kaip pagerinti nacionalinį autorių teisių valdymą ir pašalinti kliūtis, kylančias kad ir dėl dabar egzistuojančios mokesčio už kopijavimą asmeniniais tikslais fragmentacijos? Kaip suderinti pastangas užtikrinti geresnį reglamentavimą ir tarpvalstybinio kolektyvinių teisių valdymo veiksmingumą? Reikėtų priimti atitinkamus teisės aktus šiais klausimais.

2.5   Padėties sudėtingumas ir tai, kad ji svarbi pilietinei visuomenei, skatina Komitetą imtis šios problemos ir visais požiūriais ją išnagrinėti.

2.6   Iš tikrųjų tai, kad visuomenė nežino intelektinės nuosavybės teisių, yra joms abejinga ar net priešiška, turėtų sukelti pilietinės visuomenės reakciją.

2.7   Dabartinė autorių turtinių teisių ir atlikėjų ir prodiuserių gretutinių teisių muzikos srityje apsauga reglamentuojama keletu direktyvų, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2006/115/EB (2006 m. gruodžio 12 d.), 2006/116/EB (2006 m. gruodžio 12 d.) ir 2001/29/EB (2001 m. gegužės 22 d.), kuriomis visų pirma buvo siekiama palengvinti laisvą prekių ir idėjų judėjimą esant sveikai konkurencijai ir kartu užtikrinti pusiausvyrą bei kovoti su piratavimu. Kiekvienas autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai. Jų apsauga padeda užtikrinti kūrybingumo palaikymą ir plėtojimą autorių, atlikėjų, prodiuserių, vartotojų, kultūros, pramonės ir apskritai visuomenės labui. Dėl to intelektinė nuosavybė yra pripažinta sudedamąja nuosavybės dalimi ir yra saugoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kadangi kūrybinė bei meninė autorių ir atlikėjų veikla reikalauja atitinkamų pajamų kaip pagrindo tolimesnei kūrybinei ir meninei veiklai, o tokias pajamas veiksmingai galima užtikrinti tik tinkama teisių turėtojų teisine apsauga.

2.8   Kai kurios šalys turi labai griežtus įstatymus, draudžiančius bet kokį intelektinės nuosavybės teisių saugomų rinkmenų kopijavimą ar mainus neatsižvelgiant į tai, ar tai daroma asmeniniais (ir ribotai), ar komerciniais tikslais (1).

2.9   Europos vartotojai, kurių organizacijos skundėsi dėl neskaidrios ir nedemokratiškos praktikos, susijusios su tuo, kad joms nebuvo leista dalyvauti svarstant šiuos klausimus, įspėjo, kad negalima, prisidengiant kova su piratavimu, suteikti teisėsaugos institucijoms teisės kontroliuoti visą internetinę prekybą ir internetinius ryšius taip apribojant teisę į privatumą, susijusį su siunčiamų laiškų ir informacijos turiniu. Komitetas taip pat norėtų būti informuotas apie vykstančias diskusijas ir teikiamus pasiūlymus, kad galėtų pareikšti savo nuomonę.

3.   Konkrečios pastabos

3.1   Intelektinė nuosavybė: patikslinimai ir sąvokų atskyrimas

3.1.1   Itin svarbu atskirti ir gerai suprasti autorių teisių ir gretutinių teisių sąvokas. Autorių teisės ir gretutinės teisės sudaro visumą, kurią galima apibrėžti ir įvardyti kaip intelektinę nuosavybę. Intelektinės nuosavybės sąvoka tarptautiniu lygmeniu apibrėžta 1967 m. liepos 14 d. konvencijoje, kuria įkurta Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija, o vėliau perkelta į Bendrijos teisės aktus, visų pirma Direktyvą 2006/115/EB, taigi įtvirtinta Bendrijos teisyne.

3.1.2   Komitetas mano, kad, norint suteikti autoriams ir atlikėjams galimybę tęsti kūrybinę ir meninę veiklą, jiems reikia skirti deramą atlyginimą už jų kūrinio naudojimą, taip pat prodiuseriams, kad jie galėtų finansuoti šią veiklą. Kai kurių produktų, pavyzdžiui, fonogramų, filmų ar daugialypės terpės produktų gamybai ir užsakomųjų paslaugų kūrimui reikalingos didelės investicijos. Būtina užtikrinti tinkamą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kad būtų garantuotas minėtas atlyginimas ir sudaryta galimybė gauti pakankamą tokių investicijų grąžą.

3.1.3   Komitetas ragina suderinti kai kurias intelektinio kūrinio autoriaus teisės nuostatas ir gretutinių teisių prerogatyvas. Atliekant derinimą reikėtų atsižvelgti į įvairias direktyvų įgyvendinimo ataskaitas ir Teisingumo Teismo praktiką šiuo klausimu.

3.1.4   EESRK palankiai vertina tai, kad buvo priimtas neseniai pateiktas pasiūlymas priimti direktyvą dėl kūrinių, kurių autorių teises sunku nustatyti, naudojimo atvejų (COM(2011) 289 galutinis), dėl kurios savo poziciją jis išdėstys kitoje nuomonėje.

3.2   Atlyginimas

3.2.1   Atlyginimas autoriams pagal intelektinės nuosavybės teises muzikos srityje (turtinę dalį) veikiausiai yra vienas iš aspektų, daugumai valstybių narių keliančių daugiausia problemų, susijusių su kolektyvinio teisių administravimo organizacijomis ir naudotojais, kurios dažniausiai buvo išspręstos Teisingumo Teismo praktikoje.

3.2.2   Komitetas jaučia pareigą pasiūlyti taikyti visų piliečių lygybės prieš įstatymą principą ir kartu proporcingumo principą siekiant užtikrinti autorių ir kitų teisių turėtojų intelektinę nuosavybę, taip pat medžiagos naudotojų ir galutinių vartotojų teises. Šiuo metu intelektinės nuosavybės teisės Europoje saugomos Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) su internetu susijusiomis sutartimis, kurias ES ir valstybės narės ratifikavo 2009 m. gruodžio mėn. ir kurios iš esmės suvienodina taikomus teisės aktus, nors ratifikavimo proga paskelbtuose įvairiuose nacionaliniuose pareiškimuose išreiškiama abejonių dėl šios bendros ES sistemos. PINO sutartyse, kaip ir direktyvoje dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje, raginama kovoti su neteisėtu kopijavimu ir klastojimu komerciniais tikslais.

3.3   Atlyginimo ir viešo atlikimo apibrėžtis

3.3.1   Ypatingą dėmesį reikėtų skirti šiems klausimams: nustatyti, kada galima teigti, kad turi būti mokamas atlyginimas už muzikos naudojimą, koks atlikimas turėtų būti laikomas viešu ir kokiais atvejais naudojimasis laikytinas išnaudojimu.

3.3.2   Komitetas mano, kad reikia aiškiai atskirti komercinį ir asmeninį naudojimą atsižvelgiant į šio naudojimo tikslą ir susijusias sankcijas. Iš tiesų kolektyvinio teisių administravimo asociacijų įkainiai, nustatyti kartu su skirtingiems vartotojų sektoriams atstovaujančiomis asociacijomis, jau atspindi skirtingą muzikos naudojimą viešosiose įstaigose ir tos įstaigos, kuriose muzika atlieka pagrindinį vaidmenį, pavyzdžiui, diskotekos, moka ne tiek pat kiek įstaigos, kuriose muzikai tenka antraeilės svarbos arba nereikšmingas vaidmuo, pavyzdžiui, kirpyklos arba stambūs prekybos centrai.

3.3.3   Komiteto nuomone, atlyginimas už vadinamąjį „antrąjį“ naudojimą, numatytas Berno konvencijoje, yra visiškai pagrįstas, kadangi platinimo įstaigų, televizijos arba radijo laidų savininkai yra antrieji naudotojai kūrinių, kurie yra sudėtinė dalis pirmų laidų, kurias transliuojant šie kūriniai ir atlikimas „viešai platinami“ minėtose vietose.

3.3.4   Reikėtų reformuoti dabartinę intelektinės nuosavybės teisių turėtojų atlyginimo sistemą, kai mokamas atlyginimas kaip kompensacija už atgaminimą asmeninio naudojimo tikslais, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas apskaičiuojant proporcingą atlyginimą, renkant ir mokant autorinį atlyginimą. Atlyginimas turi atspindėti realią finansinę žalą, kurią patiria teisių turėtojai dėl kopijavimo asmeniniam naudojimui, ir būti ja pagrįstas.

3.3.5   Siekiant palengvinti tarptautinių licencijų suteikimą, reikia išsaugoti teisių turėtojų sutartinę laisvę. Nereikėtų suteikti licencijų, kurios galiotų visoje ES teritorijoje, ir sutartimi nustatyti mokesčių už šias licencijas lygį.

3.3.6   Komitetas pritaria, kad būtų taikomi novatoriškesni prekybos modeliai, leidžiantys medžiaga pasinaudoti skirtinga tvarka (nemokamai, už normalųjį tarifą, kai nemokamos tik pagrindinės paslaugos) atsižvelgiant į pasiūlymų perspektyvumą ir galutinių vartotojų lūkesčius ir elgseną bei užtikrinant tinkamą teisių turėtojų gaunamo atlyginimo ir vartotojų bei visuomenės apskritai galimybės pasinaudoti medžiaga pusiausvyrą.

3.4   Sankcijos ir nuobaudos

3.4.1   Komitetas yra įsitikinęs, kad intelektinės nuosavybės teisių apsauga, ypač atsižvelgiant į naujus ekonominius ir technologijų pokyčius, yra labai svarbus Sąjungos ekonominio ir kultūrinio vystymosi veiksnys siekiant užtikrinti kūrybinės ir meninės autorių ir atlikėjų veiklos apsaugą. Tuo tikslu įvestos nuobaudos, kurios remiantis Teisingumo Teismo praktika turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

3.4.2   Komitetas mano, kad daugelio intelektinių kūrinių naudojimas, leidžiamas tik darant išimtį išskirtinėms teisių turėtojų teisėms ir taikant apribojimus naudotojams, turėtų būti laikomas neįpareigojančia ir visuotine piliečių teise. Beje, tokio naudojimo ribos nėra nei visiškai aiškios, nei tinkamai nustatytos įstatymais, todėl vartotojams neaišku, kokia praktika yra leidžiama pagal galiojančius teisės aktus.

Intelektinės nuosavybės apsauga baudžiamosios teisės priemonėmis yra pagrindinė garantija išsaugant ir užtikrinant socialinę, kultūrinę, ekonominę ir politinę tvarką išsivysčiusiose šalyse.

Komitetas nesutinka, kad būtų taikomos baudžiamosios teisės sankcijos prieš naudotojus, kurie nesiekia pelno.

3.4.3   Amsterdamo universiteto Informacijos teisės institutas Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato užsakymu atliko tyrimą, kurio metu ištyrė Direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo taikymą ir poveikį valstybių narių įstatymams (2). Antrosios dalies skyriuose, kuriuose kalbama apie šio dokumento taikymą kitose ES valstybėse narėse, konstatuojama, kad iš 26 šalių, kuriose buvo atliktas tyrimas, tik šešios šioje srityje taiko laisvės atėmimo bausmes.

3.4.4   Komitetas prašo ir siūlo Direktyvos 2006/115/EB 8 straipsnį papildyti įrašant 4 dalį, kurioje būtų nurodyta, kad, kalbant apie teisinę apsaugą nuo direktyvoje minimų teisių ir įsipareigojimų pažeidimų, bus dekriminalizuotas naudotojų ir vartotojų vykdomas medžiagos, už kurios intelektinės nuosavybės teises ją viešai platinantys naudotojai iš anksto neatlygino, naudojimas. Kai medžiaga viešai prieinama, bus apsiribota tik civiline atsakomybe ir atitinkamomis sankcijomis reikalaujant žalos atlyginimo, proporcingo atlyginimui, kuris turi būti mokamas autorių turtinių teisių ir gretutinių teisių turėtojams. Baudžiamosios sankcijos už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus turėtų būti taikomos tik aiškiai nustačius organizuoto nusikalstamumo įvykdytus prekybos taisyklių pažeidimus ir intelektinės nuosavybės teisių neteisėto komercinio naudojimo atvejus. Bet kuriuo atveju įgyvendinimo priemonės turi atitikti pagrindines vartotojų teises.

3.5   Kolektyvinio teisių administravimo organizacijų (KAO) struktūra ir veikimas

3.5.1   Reikia pabrėžti, kad šioje nuomonėje aptariamos galiojančios direktyvos pasižymi tuo, kad jos visiškai neapsaugo naudotojų ir vartotojų, nes jų likimas priklauso nuo kolektyvinio teisių administravimo asociacijų, kurių iš esmės niekas nekontroliuoja, veiksmų. Komitetas reikalauja teisės aktais pripažinti, saugoti ir užtikrinti visų piliečių ir vartotojų teises ir lygybę prieš įstatymą, kai kalbama apie naudotojų ir vartotojų apsaugą autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų atžvilgiu, vadovaujantis intelektinės nuosavybės teisės aktais, ypač 2005 m. gegužės 18 d. Komisijos rekomendacija.

3.5.2   Komitetas prašo Direktyvos 2006/115/EB 5 straipsnį papildyti įrašant 5 dalį, kurioje reikėtų nurodyti, kad KAA, kurioms išduotos licencijos, suteikiančios teisę rinkti autorinius atlyginimus ir atstovauti teisių turėtojams, turėtų būti ne komercinės bendrovės, o pelno nesiekiančios organizacijos, veikiančios kaip asociacijos ir sudarytos iš autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų.

3.5.3   Komitetas prašo Direktyvos 2006/115/EB 5 straipsnį papildyti įrašant 6 dalį, kurioje reikėtų nurodyti, kad kolektyvinio teisių administravimo asociacijas arba organizacijas (KAA arba KAO) prižiūri nepriklausoma nacionalinio lygmens įstaiga (nacionalinė viena bendra administravimo įstaiga), galinti būti identiška tai, kuri joms suteikė leidimą rinkti atlyginimą atlikėjams. Kitaip tariant, licencijas išduodanti įstaiga gali vykdyti kontrolę.

3.5.4   Komitetas prašo Direktyvos 2006/115/EB 5 straipsnį papildyti įrašant 7 dalį, kurioje reikėtų nurodyti, kad autoriai ir atlikėjai, kurie yra teisių turėtojai, gali perleisti savo intelektinės nuosavybės turtines teises ir perduoti savo nuomos ar panaudos teisę įvairioms esamoms ar naujai įkurtoms KAO (KAA). Kadangi šiuo atveju veiks įvairios KAO (KAA), atsiranda rizika, kad a) atlikėjams priklausantis atlyginimas keleto skirtingų KAO (KAA) bus surinktas daugiau nei vieną kartą ir dėl to kils papildomas pavojus, b) naudotojas sudarys sutartis ir bendradarbiaus su daugeliu KAO (KAA), o ne su viena, ir galiausiai c) už to paties kūrinio naudojimą gali būti išmokėtas dvigubas atlyginimas. Licencijas KAO (KAA) suteikianti įstaiga bus atsakinga ir už atlyginimo, kurį tos organizacijos surinks iš naudotojų, paskirstymą autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams. Atitinkamose vietose siūloma įdiegti modernias programinės įrangos technologijas, kurios leistų nustatyti atliekamų į fonogramą įrašytų kūrinių duomenis (autorius, atlikėjas, trukmė ir kt.), kad naudotojas sumokėtų už naudojimąsi konkrečiomis autorių teisėmis ir kad šiems būtų išmokėtas proporcingas atlyginimas. Minėta įstaiga bus atsakinga ir už tai, kad atlyginimas už visą kūrinį būtų išmokamas ne daugiau kaip vieną kartą. Valstybės narės, kurios neturi licencijas KAO (KAA) suteikiančios įstaigos, turėtų numatyti ją įkurti pagal nacionalinius teisės aktus.

3.5.5   Komitetas prašo Direktyvos 2006/115/EB 5 straipsnį papildyti įrašant 8 dalį, kurioje reikėtų nurodyti, kad atlikėjams atstovaujančios KAO turi sudaryti biudžetą ir parengti finansinę ataskaitą dėl teisių turėtojų vardu surinktų atlyginimų valdymo ir paskirstymo ir suteikti visą kitą informaciją, reikalingą įrodyti, kad gautos konkrečios pajamos buvo išmokėtos teisių turėtojams ir kad šios pajamos buvo deklaruotos ir apmokestintos valstybių narių mokesčių institucijų. Kolektyvinio teisių administravimo organizacijų apskaita ir veiksmingas surinktų autorinių atlyginimų paskirstymas įvairiems teisių turėtojams turėtų būti tvirtinamas nepriklausomo auditoriaus, kurio ataskaita turėtų būti skelbiama viešai. Be to, šios organizacijos turėtų būti reguliariai tikrinamos kompetentingos institucijos, pavyzdžiui, audito institucijos arba nepriklausomos viešosios institucijos.

3.5.6   Komitetas prašo Direktyvos 2006/115/EB 5 straipsnį papildyti įrašant 9 dalį, kurioje turėtų būti nurodyta, kad tuo atveju, jei KAO neišmoka teisių turėtojams surinktų atlyginimų arba nesilaiko 5 ir 7 straipsniuose minimų nuostatų, licencijas joms suteikusi įstaiga visų pirma turės jas iš jų atimti ir, atsižvelgdama į pažeidimo sunkumą, pateikti skundą nacionaliniams teismams.

(1)  Taikomos tos pačios bausmės tiek klastojimo privačiam naudojimui, tiek komerciniais tikslais atveju.

(2)  Tyrimas paskelbtas 2007 m. vasario mėn.