KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Pirmoji ataskaita dėl 2006 m. konkrečių žemės ūkio srities priemonių mažosiose Egėjo jūros salose reformos poveikio

ĮžANGA

61 Egėjo jūros „mažoji sala“[1] yra iš labai daug atskirų dalių sudaryta izoliuota teritorija, kuriai būdingi geografiniai ir gamtiniai apribojimai. Dėl išskirtinės ir nuolatinės šių nutolusių, izoliuotų, nedidelio ploto, kalnuoto reljefo ir klimatinių sąlygų salų padėties kyla reikšmingų socialinių ir ekonominių problemų – sunkumai apsirūpinant maisto ir žemės ūkio produktais, kurie būtini kasdieniam vartojimui arba žemės ūkio gamybos srityje – ir sunku išlaikyti vietos žemės produktų konkurencingumą.

Taigi dėl išskirtinių savybių ir joms būdingų apribojimų, palyginti su likusia ES teritorija, mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos konkrečios priemonės žemės ūkio sektoriuje.

Šios priemonės taikomos pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir jomis visų pirma siekiama sudaryti palankias sąlygas joms įgyvendinti.

Pagal šias priemones, kurios papildo pagal pirmąjį BŽŪP ramstį įgyvendinamas priemones Graikijoje, mažosioms Egėjo jūros saloms taikoma speciali, MEJS (Mažosios Egėjo jūros salos) sistema, kuria siekiama remti vietinę gamybą ir būtiniausių produktų tiekimą.

ISTORIJA IR PAGRINDINIAI TVARKOS ASPEKTAI

Per 1988 m. gruodžio 2–3 d. susitikimą Rode Europos Vadovų Taryba pripažino specifines socialines ir ekonomines problemas, kurios kyla Egėjo jūros saloms, taigi ir būtinybę įgyvendinti priemones šioms problemoms spręsti.

Taigi 1993 m. liepos 19 d. Tarybos reglementu (EEB) Nr. 2019/93, nustatančiu konkrečias priemones mažosioms Egėjo jūros saloms dėl tam tikrų žemės ūkio produktų[2], 1993 m. nustatytos MEJS taikytinos priemonės, siekiant „ sumažinti sunkumus, patiriamus dėl to, kad mažosios Egėjo jūros salos yra izoliuotos “ (minėto reglamento 1 straipsnis).

Iš pradžių reglamentas buvo taikomas tik „mažosioms saloms“, t. y. saloms, kurių nuolatinių gyventojų skaičius neviršija 100 000. Vis dėlto vėliau iš dalies keičiant reglamentus, visų pirma 2006 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1405/2006, nustatančiu konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms[3], specifinių priemonių taikymo sritis buvo išplėsta, įtraukiant „mažąsias salas“, nenurodant demografininio reikalavimo, t. y. „ visas Egėjo jūros salas, išskyrus Kretą ir Eviją “ (minėto reglamento 1 straipsnio 2 dalis) .

Pagrindiniai Tarybos reglemento (EEB) Nr. 2019/93 tikslai buvo:

- spręsti socialines ir ekonomines problemas MEJS;

- kompensuoti natūralią kliūtį aprūpinimo atžvilgiu (nutolimas, izoliuotumas, mažas plotas);

- sumažinti gamybos sąnaudas ir kainas galutiniams vartotojams;

- remti kai kurias vietinės reikšmės žemės ūkio šakas (gyvulininkystę, vaisių ir daržovių sektorių, alyvmedžių auginimą, vynuogininkytsę, bitininkystę).

Siekiant šių tikslų nustatytos šios MEJS sistemos priemonės:

1. speciali tiekimo tvarka (STT), siekiant sumažinti apsirūpinimo produktais, skirtais vartoti žmonėms, perdirbimui vietoje arba skirtais naudoti žemės ūkyje, sąnaudas numatant pagalbą tiekiant Bendrijos produktus, atsižvelgiant į vietinės rinkos poreikius;

2. priemonės, susijusios su parama tradicinėms veikloms, skirtos vietiniams produktams (VGR) paremti, vietinių produktų kokybei gerinti, šiems produktams plėtoti pagal MEJS rinkos poreikius, ir tam tikroms žemės ūkio veikloms, kurios yra tradicinis ir natūralus užsiėmimas susijusiose salose, atgaivinti. Šios priemonės įgyvendinamos teikiant paramą gaminant, perdirbant ir (arba) parduodant šiuos produktus;

3. struktūrinėms priemonėms taikytinos leidžiančios nukrypti nuostatos (nukrypimai nuo taisyklių, kuriais ribojamas ar draudžiamas tam tikrų formų struktūrinės pagalbos teikimas).

Šių konkrečių priemonių, kurios vėliau reglamentais buvo derinamos daug kartų, teisinis pagrindas yra pirminė teisė, susijusi su bendrąja žemės ūkio politika, t. y. SESV 42 ir 43 straipsniais nuo 2009 m. gruodžio 1 d. ir Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

2006 m. MEJS sistema pertvarkyta. 1993 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2019/93 panaikintas ir pakeistas 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1405/2006.

Šios reformos priežastys yra:

4. BŽŪP reforma 2003 m. [2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 dėl tiesioginės paramos ūkininkams[4]], po kurios BŽŪP buvo perorientuota ir kuri leido pertvarkyti bendrą rinkų organizavimą (BRO), su kuriuo susijusi MEJS sistema.

5. Programų valdymo griežtumas, kuris neleido greitai pritaikyti nei tiekimo balansų, nei paramos vietinei gamybai priemonių, atsižvelgiant į atitinkamų teritorijų poreikius, ir trukdė laikytis dalyvavimu grindžiamo požiūrio.

2006 m. reforma nepakeitė pagrindinių tikslų ir priemonių, kuriais grindžiama tvarka. Pagrindinė naujovė yra „programinio metodo laikymasis“ ir atsakomybės sudaryti vietos poreikiams[5] pritaikytą programą bei ją keisti[6], valdyti ir užtikrinti stebėseną perdavimas valstybėms narėms. Šia naujove siekiama suteikti labai daug lankstumo STT ir VGR priemonių valdymo srityje ir nustatyti supaprastinatas procedūras, leidžiančias jas keisti.

Svarbu pažymėti, kad nors MEJS ir POSEI (atokiausiems regionams skirta Specialių priemonių tolimiems ir izoliuotiems regionams programa ) priemonės panašios požiūriu („konkrečios priemonės“, tikslai, struktūra) ir finansuojamos pagal tas pačias biudžeto eilutes, norminiu požiūriu MEJS priemonės vykdomos atskirai nuo POSEI.

Skirtingai nei POSEI, kuris yra lygiavertis BŽŪP pirmajam ramsčiui atokiausių regionų atžvilgiu, kai nukrypstama nuo taisyklių ir taikomos specifinės taisyklės, MEJS priemonės papildo bendros išmokos schemą, kuri taikoma Egėjo jūros saloms, kaip ir likusiai Graikijos teritorijai, pagal BŽŪP pirmąjį ramstį, siekiant spręsti specifines salų problemas (žr. 2 priedą dėl pagal BIS ir MEJS priemones atliktų mokėjimų).

Kitas svarbus skirtumas yra, kad pagal BIS mechanizmą POSEI priemonių atžvilgiu netaikomas importo mokestis iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms[7], kai MEJS priemonėms ši sistema, pagal kurią galima nukrypti nuo Europos Sąjungos muitus reglamentuojančių taisyklių, netaikoma.

2003 m. pertvarkant BŽŪP Graikija nusprendė neatsisakyti BIS taikymo MEJS atžvilgiu, taigi visuose sektoriuose ji taikoma nuo 2006 m.

Vis dėlto MEJS priemonių dėka mažosios salos gali išsaugoti sujungtą paramą, kuria siekiama išsaugoti tam tikras svarbias žemės ūkio rūšis gamtos apsaugos, kokybės gerinimo ir pardavimo tikslais.

Jeigu nebūtų galimybės sujungti paramą, grėstų didelis pavojus, kad būtų atsisakyta vietos kultūrų auginimo ir kad būtų daromas neigiamas poveikis ekonominiu, socialiniu ir aplinkos (kraštovaizdžio priežiūra) požiūriu.

Pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus sektoriuje, kuris saloms yra svarbiausias, ši galimybė iš dalies sujungti paramą leidžia neatsisakyti alyvmedžių kultūrų auginimo.

ATASKAITOS TEISINIS PAGRINDAS

Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „ ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia bendrą ataskaitą, kurioje apžvelgiamas veiksmų, kurių imtasi pagal šį reglamentą, poveikis ir prie kurios prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai “.

Šioje ataskaitoje visų pirma atsižvelgiama į duomenis apie atitinkamas rinkas iki 2010 m., programų finansinį vykdymą iki 2011 finansinių metų ir Komisijos užsakymu konsultantų Oréade–Brèche atliktą tyrimą apie priemonių, kurios nuo 2001 m. buvo įgyvendintos pagal MEJS sistemą, vertinimą (toliau – vertinimo tyrimas). 2010 m. vasario mėn. tyrimas paskelbtas interneto svetainėje http://ec.europa.eu/agriculture/eval/reports/posei/index_fr.htm.

2006 M. REFORMOS POVEIKIS

Programų kūrimas ir partnerystė

Graikija ir veiklos vykdytojai palankiai įvertino nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atsakomybės ir būtinos kompetencijos ribų išplėtimą nustatant programą bei suinteresuotųjų šalių dalyvavimą rengiant priemones.

Ypač teigiamai vertinama tai, kad suteikta daugiau lankstumo siekiant programas palaipsniui pritaikyti pagal vietos poreikius, numatant galimybę jas kasmet tobulinti. Iš esmės todėl, kad šiems regionams būdinga su rinka ir klimatu susijusi rizika, tokia iniciatyva leidžia paramos priemones greitai pritaikyti atsižvelgiant į tikruosius salų reikalavimus. Po to, kai 2006 m. MEJS programa buvo patvirtinta pirmą kartą, ji buvo keista du kartus – 2008 m. ir 2010 m.

Vertinimo tyrime pažymimas administracinės naštos sumažėjimas nuo 2007 m. Nepaisant to, nacionalinės ir vietos valdžios institucijų manymu, ji vis dar yra pernelyg didelė, atsižvelgiant į salų skaičių ir į tai, kad kai kuriose salose trūksta administracinio personalo (visų pirma sunku įgyvendinti kontrolės priemones).

Apskritai, MEJS programos administracinė našta lieka pernelyg didelė jos finansinės svarbos atžvilgiu (visų pirma BIS ir nedidelės apimties išsiuntimų klausimas).

Taigi programų kūrimo iniciatyva sukelia sunkumų nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms bei Komisijos tarnyboms.

Speciali tiekimo tvarka (STT)

Bendras STT poveikis

Iš vertinimo tyrimo matyti, kad visose salose nacionalinės ir vietos valdžios institucijos bei veiklos vykdytojai mano, kad STT labai svarbios tiekimui, todėl svarbu išsaugoti šį mechanizmą.

Nepaisant netikslumų, susijusių su ribotomis transportavimo ir saugojimo galimybėmis, bendras STT poveikis yra teigiamas – visus metus tiekimas į salas yra dažnesis ir reguliaresnis (pastovus pašarų tiekimas).

Tačiau vertinimo tyrime parodoma, kad atokiausių salų (B kategorijos „satelitinės“ salos) atžvilgiu sistema yra ne tokia veiksminga kaip arti žemyninės dalies esančių salų atžvilgiu (A kategorijos salos).

Apskritai po 2006 m. reformos MEJS STT naudojimo mastas mažesnis. Tai valstybės narės sprendimas sumažinti STT biudžetą, siekiant paskatinti vietinės gamybos rėmimo (VGR) priemones.

STT naudojimo masto sumažėjimas itin didelis žmonėms vartoti skirtų produktų (grūdinių kultūrų ir miltų) atžvilgiu. Po 2006 m. reformos ir reikalavimo, kad prašymą suteikti paramą teikiančio subjekto veiklos vieta būtų MEJS, įvedimo daug smulkių veiklos vykdytojų (duonininkų) negauna paramos dėl pernelyg didelės STT sistemos administracinės naštos, palyginti su jos teikiama finansine nauda, ir dėl informacijos paramos gavėjams trūkumo.

Vertinimo tyrime taip pat parodoma pašarams skirtų produktų STT paskirstymo pagal kryptis raida. Taigi valstybė narė privalo nustatyti STT sistemos prioritetus, atsižvelgdama į gyvulininkystės svarbą salose.

Svarbiausių produktų tiekimo užtikrinimas

Iš vertinimo tyrimo matyti, kad įgyvendinant STT nevienodai atsižvelgiama į MEJS poreikius pasirinktų produktų ir reikalavimus atitinkančių salų atžvilgiu.

Jame taip pat nurodoma, kad įgyvendinat STT poreikiai geriau tenkinami pašarams skirtų produktų, o ne žmonėms vartoti skirtų būtinųjų produktų atžvilgiu.

Be to, įgyvendinant STT geriau tenkinami arčiausiai žemyninės dalies esančių salų (A kategorijos salų) poreikiai, palyginti su atokiausiomis „satelitinėmis“ salomis (kai kuriomis B kategorijos salomis).

Papildomų išlaidų kompensavimas

Vertinimo tyrime konstatuojama, kad dėl bendro salų atskirumo kai kurios jų yra labai toli nuo tiekimo uostų. Todėl su skirtingomis salomis susijusios sąnaudos labai skiriasi, atsižvelgiant į jų nutolimą.

Taigi STT leidžia kompensuoti šias papildomas visų pasirinktų produktų, skirtų tik A kategorijos saloms, tiekimo išlaidas.

B kategorijai priklausančių „satelitinių“ nutolusių salų atveju įgyvendinant STT leidžiama kompensuoti iki 50 proc. išlaidų, nes transporto išlaidos yra kur kas didesnės.

Galutinio vartotojo gaunama nauda

Iš vertinimo tyrimo rezultatų matyti, kad skirtingoms kategorijoms priklausančių salų galutinis vartotojas gavo nevienodą naudą.

STT parama labai nevienodai padengia transporto į salas išlaidas, o tai daro poveikį kainai vartotojui. Todėl galutinis vartotojas daugiau naudos gauna A kategorijai priskirtinose salose ir mažiausiai atitolusiose B kategorijos salose, palyginti su B kategorijos „satelitinėmis“ salomis.

2007 m. STT įgyvendinimas leido smarkiai sumažinti pašarų kainas, kurios priartėja prie Graikijoje galiojančių kainų. Vartoti skirtų maisto produktų atžvilgiu STT bendro poveikio neturi.

Perdirbtų produktų persiuntimas ir prekybos iškraipymas

Kaip teigiama Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 penktoje konstatuojamojoje dalyje, kiekiai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, neviršija MEJS tiekimo poreikių, kad nebūtų pakenkta tinkamam vidaus rinkos veikimui ir nebūtų sukelta susijusių produktų prekybos iškraipymų.

Todėl draudžiama tuos produktus iš MEJS išsiųsti ir eksportuoti. Tačiau tokių produktų išsiuntimas arba eksportas leidžiamas, jei STT teikiama nauda kompensuojama arba, perdirbtų produktų atveju, jei būtų vykdoma regioninė prekyba arba tradicinė prekyba, kaip numatyta pirmiau minimo reglamento 5 straipsnyje.

Iš vertinimo tyrimo matyti, kad produktai, kuriems taikoma STT, iš MEJS neišsiunčiami, todėl regioninė prekyba netrikdoma.

Vis dėlto šiuo atžvilgiu nepakankamai užtikrinama stebėsena. Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų pagerinta į MEJS geografinę zoną įvežamų ir išvežamų produktų stebėsena.

Žemės ūkio veiklos palaikymas ir plėtojimas

Svarbiausias STT vaidmuo – išsaugoti vietinės gamybos struktūras:

- didinant vietos gyvulininkystės sektoriaus pelningumą;

- prisidedant prie duonos kepimo ir miltų (skirtų vartoti žmonėms) malimo veiklos išsaugojimo.

Taigi STT leidžia sumažinti pašarų kainas ir taip sumažinti gamybos sąnaudas galvijų augintojams.

Vietinės gamybos rėmimas (VGR)

Vietinės žemės ūkio gamybos palaikymas ir plėtojimas

VGR atžvilgiu vertinimo tyrime daugiausiai dėmesio skiriama trims sektoriams: alyvuogių, medaus ir Chijo mastikos sektoriams. Tai svarbiausi MEJS sektoriai, nes jiems skiriama du trečdaliai VGR skirto finansavimo. Be to, tyrimas neišsamus, nes daugelio sektorių atveju nėra statistinių duomenų. Valstybės narės atsako už tai, kad būtų leidžiama surinkti patikimus duomenis apie visus su VGR priemonėmis susijusius sektorius.

VGR priemonių poveikio trijų aptariamų sektorių konkurencingumui analizės požiūriu vertinimo tyrimas parodo, kad dėl paramos padidėja ūkių pajamos. Tokiu būdu po 2006 m. reformos VGR priemonės leido išsaugoti gamintojų pajamas, nes dalis jų gamybos sanaudų buvo padengiamos.

MEJS žemės ūkio pagrindas iš esmės yra šeima ir yra orientuotas į vietinės reikšmės vartojimą. Be to, šis žemės ūkis grindžiamas tradicinėmis veiklomis ir kokybiškais produktais.

Pagal MEJS programą numatytomis VGR priemonėmis siekiama remti tradicinę gamybą, siekiant kokybės ir keliant galutinį tikslą išlaikyti veiklas, kurios laikomos esminėmis ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu.

Kai ekonominės galimybės nedidelės, o ūkiai yra labai maži, ši pagalba padeda išlaikyti arba paremti veiklas, kurios priešingu atveju nebūtų patrauklios gamintojams.

Atsižvelgiant į tradicinių gamybos veiklų ir didelę pridedamąją vertę turinčių kokybiškų produktų svarbą ekonominiu, socialiniu ir aplinkos (topografijos ir irigacijos priežiūra) bei kultūriniu (kokybiški produktai yra tapatumu grindžiama salų varomoji jėga) požiūriu, Garikijos manymu, labai svarbu išsaugoti sujungtą paramą gamybai.

Jeigu nebūtų galimybės iš dalies sujungti paramą, kiltų didelis pavojus, kad programos dalyviai atsisakytų kultūrų ir, visų pirma, veiklos alyvuogių aliejaus sektoriuje, kuris yra svarbiausias salų žemės ūkio sektorius.

FINANSINIS VYKDYMAS

Duomenys apie MEJS programos finansinį vykdymą 2007–2010 m. (2008–2011 finansiniai metai) pateikiami 1 priede.

Neatsižvelgiant į papildomą nacionalinį finansavimą, siekiantį 547 000 EUR, skirtą pagal Reglamento Nr. 1405/2006 11 straipsnį, visas programos lėšas skiria Europos Sąjunga (to paties reglamento 12 straipsnis).

Įvykdžius 2006 m. reformą Graikija nusprendė sumažinti STT biudžetą (produktų, kuriems gali būti taikoma sistema, masto sumažėjimas), siekdama sudaryti palankesnes sąlygas VGR priemonių lėšų atžvilgiu. Nepaisant šio sprendimo paaiškėjo, kad šiuo laikotarpiu metinis STT biudžetas vykdomas gerai (vidutinis įvykdymo lygis – 94 proc.).

Pastaraisiais metais buvo išnaudojamos visos kai kurioms VGR priemonėms skirtos lėšos. Tačiau atsižvelgiant į 88 proc. siekiantį vidutinį įvykdymo lygį vis dar yra finansinių veiksmų laisvės.

Padėtį galima pagerinti turimas biudžeto lėšas perskirstant priemonėms, kurioms nustatytos finansavimo ribos.

Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 11 straipsnį Graikijai leidžiama skirti papildomą finansavimą VGR priemonėms įgyvendinti.

Tačiau dėl to, kad atsižvelgiant į ankstesnį vykdymą 2001–2003 m. laikotarpiu Reglamento Nr. 1405/2006 12 straipsnio 3 dalyje STT priemonėms įgyvendinti nustatytos fiksuotos viršutinės ribos yra tam tikro nelankstumo.

Taigi laikantis biudžeto neutralumo principo siūloma padidinti šią ribą, siekiant leisti skirtas biudžeto lėšas lanksčiau perskirstyti VGR ir STT priemonėms (žr. 7.1 dalį).

MEJS SISTEMOS ĮGYVENDINIMO PO 2006 M . AUDITAS

Komisijos audito tarnybos 2007 m. ir 2010 m. atliko su MEJS sietinų sąskaitų atitikties patvirtinimu susijusius tyrimus.

Apskritai atliekant šį auditą nustatyta, kad padėtis labai pagerėjo, palyginti su ankstesnių metų padėtimi, nors nurodyta, kad yra tam tikrų trūkumų, susijusių su parama alyvuogių plantacijoms (2007 m. auditas) ir administacinio pobūdžio parama (2010 m. auditas).

Šių tyrimų metu nustatyti trūkumai taisomi vykdomo atitikties patvirtinimo metu. Tačiau pažymėtina, kad paramos sistemų, orientuotų į didelį skaičių smulkių paramos gavėjų, gausa lemia administracinę ir finansinę naštą, kuri, atsižvelgiant į gaunamą naudą, nėra labai palanki.

TOBULINIMO SIūLYMAI

Siūlomi ES teisės aktų pakeitimai

Atsižvelgiant į sistemos raidą paskutiniaisiais metais ir į tai, kad neseniai įsigaliojo Lisabonos sutartis, 2010 m. Europos Komisija jau patvirtinto Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 išdėstymo nauja redakcija projektą, siekiant atnaujinti ir supaprastinti kai kurias nuostatas ir jį suderinti su naujais SESV reikalavimais.

Visų pirma siūloma iš dalies pakeisti 12 straipsnio 3 dalį , siekiant padidinti didžiausią metinį produktų, kuriems taikoma STT, kiekį, laikantis nustatytų finansavimo ribų, kad būtų išvengta STT skirtų lėšų sutelkimo vienu tikslu, kad būtų galima lanksčiau perskirstyti lėšas VGR ir STT priemonėms nedidinant bendro biudžeto. Tai suteiktų galimybę perskirstyti lėšas, o tai, be kita ko, leistų geriau padengti pernelyg dideles „satelitinių“ salų išlaidas (žr. 4.2.3 dalį).

Siekiant, kad būtų galima lengviau įvertinti, kaip kiekviena valstybė narė įgyvendina programą, Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti minėto reglamento 17 straipsnio 2 dalį . Pakeitimu bus atidėtos metinės ataskaitos dėl pagal paramos programą numatytų priemonių įgyvendinimo ankstesniais metais iš birželio 30 d. į liepos 31 d., kad Graikijos valdžios institucijoms būtų suteikta galimybė atsižvelgti į galutines VGR priemonių išlaidas ataskaitoje.

Be to, neseniai Komisijos patvirtinta BŽŪP reforma neturi konkrečių pasekmių MEJS sistemos veikimo atžvilgiu.

Rekomendacijos valstybei narei

Įgyvendinat šią sistemą Graikijos vaidmuo yra svarbiausias. Ji turėtų pagalvoti, kaip panaikinti administracinius skirtumus visose labai smulkiose salose, kad būtų atsižvelgta į visų paramos gavėjų, atitinkančių programos reikalavimus, poreikius, ir būtų sudarytos sąlygos taikyti platesnio masto įgyvendinimo kontrolės priemones (žr. 4.1 dalį).

Taip pat labai svarbu, kad valstybė narė sukurtų sistemą, kuri galėtų sudaryti sąlygas surinkti patikimus duomenis iš visų su VGR priemonėmis susijusių sektorių, kad nacionalinės institucijos ir Komisija nuolat galėtų vykdyti stebėseną (žr. 4.3.1 dalį).

Siekiant užtikrinti, kad su programa susijusios salos būtų vertinamos vienodai, valstybės narės privalo nustatyti aiškesnę salų klasifikaciją , atsižvelgiant į visas su nutolimu susijusias aplinkybes (dvigubai ar net trigubai didesnis izoliuotumas). Papildant esamą klasifikaciją (A kategorijai priskiriamos mažiausiai nutolusios salos, B kategorijai priskiriamos labiausiai nutolusios salos), būtų tikslinga sukurti vieną arba dvi kategorijas labai nutolusioms saloms (B kategorijai priklausančioms „satelitinėms“ saloms).

Tokie klasifikacijos pakeitimai leistų geriau atsižvelgti į skirtingas transporto sąnaudas, turinčias poveikio tiekimui ir vietinės gamybos plėtojimui. Be to, taip būtų geriau atsižvelgiama į poreikius ir būtų daromas didesnis poveikis vartojimo kainoms (žr. 4.2.2–4.2.4 dalis).

Atsižvelgiant į nuo 2006 m. pastebimą BIS paskirstymo pagal paskirtį tendencijas (Graikija nusprendė teikti pirmenybę pašarams skritų produktų tiekimui) valstybės narės privalo aiškiau išdėstyti sistemos prioritetus , atsižvelgdamos į gyvulininkystės svarbą salose, taip pat pagerinti į MEJS geografinę zoną įvežamų ir išvežamų produktų stebėseną (žr. 4.2.1 dalį).

Svarstant pastebėjimą dėl pernelyg mažo sistemos poveikio vartojimui skirtų maisto produktų kainų atžvilgiu (žr. 4.2.4 dalį) valstybė narė raginama pamąstyti, kaip geriau paskirstyti turimas lėšas, siekiant užtikrinti veiksmingą jų panaudojimą .

Be to, valstybė narė raginama reguliariai skelbti ataskaitas, grindžiamas pagrindiniais rodikliais , kuriuos Komisijos tarnybos nustatė, kad bėgant metams būtų galima bendrai įvertinti MEJS sistemą.

Pagaliau, reikėtų pabrėžti, kad nustatant MEJS programą visos suinteresuotosios šalys turėtų būti skatinamos dalyvauti ne tik iš pat pradžių, bet ir kasmet atliekant pakeitimus. Numatytu Komisijos reglamento (EB) Nr. 1914/2006 34 straipsnio pakeitimu , kuriuo atidedamas metinio programų pateikimo terminas, bus suteikta daugiau laiko konsultacijoms su susijusiais veiklos vykdytojais.

IšVADOS

Manoma, kad nuo 2006 m. reformos ir vis labiau decentralizuotai kuriant programas MEJS sistema įgyvendinama veiksmingai ir pakankamai tenkina konkrečius MEJS poreikius.

Todėl programa užtikrinamas tradicinių žemės ūkio sektorių išsaugojimas, remiant ūkininkų pajamas ir būtinųjų produktų tiekimą, kartu sumažinant papildomas jų tiekimo išlaidas.

Remdamasi dabartiniais tyrimais ir dabartine padėtimi Komisija mano, kad MEJS sistemai skirtomis finansinėmis lėšomis galima įgyvendinti daug apimančius sistemos tikslus.

Komisija ir valstybės narės turi toliau stengtis, kad sistema būtų įgyvendinama kuo geriau, visų pirma siekiant įgyvendinti tikslus, susijusius su pernelyg didelių tiekimo išlaidų sumažinimu ir tradicinių veiklų salose išlaikymu.

Kiti labai svarbūs tikslai, kurių turėtų būti siekiama – užtikrinti produkcijos kokybę, išlaikyti salų tapatybę ir apsaugoti aplinką.

1 PRIEDAS

MEJS sistemos finansinis vykdymas 2007–2010 finansiniais metais (EUR)[8]

2007 m. (2008 finansiniai metai) | 2008 m. (2009 finansiniai metai) | 2009 m. (2010 finansiniai metai) | 2010 m. (2011 finansiniai metai) |

Bendros išmokos schema (BIS) ir kita tiesioginė pagalba* | 57 995 090 | 61 952 513 | 60 502 718 |

MEJS sistema (VGR priemonės)** | 16 618 664 | 15 441 855 | 17 835 324 |

Iš viso | 74 613 754 | 77 394 368 | 78 338 042 |

MEJS/Iš viso | 22,3 % | 20,0 % | 22,8 % |

* Išlaidų suma pagal numatytą bendros išmokos schemą (atsietoji pagalba) + kitos išlaidos pagal įvairias tiesioginės paramos schemas (mokėjimai už konkrečių produktų auginimą ir kokybiškos produkcijos gamybą, pereinamojo laikotarpio išmokos, parama miežių augintojams, parama šilkverpių augintojams ir kt.).

** MEJS sistemos tiesioginės pagalbos išlaidų suma (VGR priemonės).

[1] Salų sąrašas pateiktas Graikijos pateiktos ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1405/2006 Komisijos patvirtintos paramos MEJS programos 7 lentelėje.

[2] OL L 184, 1993 7 27, p. 1.

[3] OL L 265, 2006 9 26, p. 1.

[4] OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

[5] Graikijos sudaryta MEJS programa patvirtinta 2006 12 22 Komisijos sprendimu C(2006)6889 ir įgyvendinta nuo 2007 m.

[6] MEJS programa iš dalies keista 2009 04 21 Komisijos sprendimu C(2009)2880 ir 2010 12 20 sprendimu C(2010) 9189.

[7] Pagal SESV 28 straipsnio išlygą: „Sąjunga apima visą prekybą prekėmis, apimančią muitų sąjungą, kurioje tarp valstybių narių uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverčio poveikio mokėjimai, o jų santykiams su trečiosiomis šalimis nustatomas bendrasis muitų tarifas“ .

[8] Priede nurodytos finansinio vykdymo sumos, paimtos iš Valstybių narių metinių finansinio vykdymo ataskaitų, pateiktų Komisijai remiantis Tarybos reglamento Nr. 1405/2006 17 straipsnio 2 dalimi dėl numatytų priemonių įgyvendinimo ir remiantis paraiškomis pagalbai gauti (Komisijos reglamento (EB) Nr. 1914/2006 32 straipsnio 2 dalies b punktas), VGR priemonėms įgyvendinti. Nurodytos sumos atitinka išlaidas nurodytais kalendoriniais metais (įgyvendinimo metais) ir gali tiksliai neatitikti išlaidų sumų, įregistruotų Europos Komisijos finansiniais metais.