1.           Aplinkybės

Turėdama 500 mln. gyventojų, sukurdama daugiau kaip 25 % pasaulio bendrojo vidaus produkto ir vykdydama penktadalį viso pasaulio prekybos, Europos Sąjunga (ES) yra pasaulinio masto veikėja. Prisiimdama atsakomybę už pasaulinę valdyseną, ES atlieka aktyvų politinį vaidmenį ir turi ypatingų regioninių ir pasaulinių interesų. Šiuos interesus stiprina tai, kad ES teikia daugiau kaip pusę visos tarptautinės paramos vystymuisi ir yra didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėja. ES vaidmenį imantis pasaulinės valdysenos atspindi aktyvi jos parama demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisių apsaugai ir žmogaus saugumui, taip pat tarptautinių aplinkos ir socialinių konvencijų laikymuisi, atvirai prekybai bei deramo darbo darbotvarkei.

Pasaulis pasikeitė. Dabartinė ekonomikos krizė akivaizdžiai rodo, kad Europai reikia visapusiškesnių ir tvirtesnių santykių su partneriais, įskaitant kaimyninius regionus, nes jie turi didelį poveikį finansinėms ir ekonominėms Europos perspektyvoms. Visas pasaulis dabar labiau susijęs tarpusavyje, tad saugumo problemos pasireiškia naujomis formomis. Gamtos išteklių stoka, greitai augantis pasaulio gyventojų skaičius ir klimato kaitos keliama grėsmė privertė suabejoti, ar tinkamai bendraujame su savo tarptautiniais partneriais.

Besivystantis pasaulis irgi greitai keičiasi. Vyksta galios persiskirstymas, ilgėja į pasaulinę areną ateinančių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių sąrašas. Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika labiausiai taiko naujus bendravimo su likusiu pasauliu metodus ir dažnai atstovauja kitokioms vertybėms. Didėjant Didžiojo dvidešimtuko (G20) reikšmei iš naujo apibrėžiamos pasaulinės valdysenos taisyklės. Daugelyje ES labai svarbių sričių, pvz., tvaraus vystymosi, saugumo, įskaitant ginklų neplatinimą, nusiginklavimą ir kibernetinį saugumą, finansų reglamentavimo, prekybos ir investicijų, klimato kaitos, biologinės įvairovės ir naujų technologijų naudojimo, reikia daugiašalių sprendimų.

Esant šiai ne itin stabiliai padėčiai pasaulyje svarbiausias ES uždavinys – skatinti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę sistemą. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys besivystančiose šalyse irgi atlieka vis didesnį vaidmenį – pietų šalių tarpusavio prekyba jau lenkia šiaurės ir pietų šalių prekybą. Vis dėlto neturtingiausioms šalims vis labiau gresia būti nustumtoms į užribį. Galiausiai, artimiausiose Europos kaimyninėse šalyse vyksta didžiuliai pokyčiai – pietų Viduržemio jūros regione inicijuojami perėjimo prie demokratijos procesai.

Europos Sąjunga pasikeitė. Lisabonos sutartis teikia naujų galimybių skatinti visapusišką ir nuoseklų ES požiūrį. Joje išdėstomi svarbiausi ES išorės veiksmų principai, tikslai ir bendra sistema, taip pat įsteigiama Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), vadovaujama Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo, kuriam pavedama užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą. EIVT ir Komisija glaudžiai bendradarbiauja įgyvendindamos Sąjungos išorės politiką ir būstinėje, ir ES delegacijose. Europos Parlamentui taip pat suteikta papildomų įgaliojimų, ypač vykdant biudžetinę procedūrą. Naujosioms Sutarties nuostatoms dėl ES santykių su šalimis kandidatėmis ir kaimyninėmis šalimis, vystomojo bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos įgyvendinti turėtų būti skirta pakankamai teisinių ir finansinių priemonių.

2011 m. birželio 29 d. Kolegijos patvirtintu komunikatu „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ pabrėžiamos sritys, kuriose ES gali atlikti svarbų vaidmenį kintančiame, globaliame pasaulyje, o šis komunikatas akivaizdžiai grindžiamas strategija „Europa 2020“ ir Lisabonos sutartyje įtvirtinta nauja struktūra. Pasaulinės ekonomikos krizės įkarštyje ES turi labiau negu bet kada siekti išteklius panaudoti ten, kur jų labiausiai reikia, kur jie turėtų didžiausią poveikį ir kur jie duotų daugiausia naudos.

Bendras išorės veiksmų tikslas pagal naująją daugiametę finansinę programą bus užtikrinti, kad, nepaisant ekonomikos krizės ir jos padarinių biudžetui, ES galėtų kalbėti vienu balsu ir įgyvendinti savo užmojus: skatinti demokratiją, taiką, solidarumą, stabilumą, gerovę ir skurdo mažinimą pasaulio mastu bei artimiausiose kaimyninėse šalyse, taip pat padėti išsaugoti visuotines viešąsias gėrybes. Tai – pagrindiniai prie šio komunikato pridedamų pakeistų išorės veiksmų priemonių pasiūlymų principai[1].

2.           Kodėl Europos Sąjunga turėtų investuoti į išorės santykius?

2.1         Pasaulis, kuriame daug kas susiję

Santykinė mūsų pagrindinių partnerių galia didėja ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu, todėl ES labiau negu kada nors reikia kalbėti vienu balsu. Įvykiai kituose pasaulio regionuose gali turėti tiesioginių padarinių Europos piliečiams. Žmogaus sukeltos arba gaivalinės nelaimės gali greitai pakenkti stabilumui daugelyje šalių. Kaip matėme Arabų pavasario atveju, mūsų kaimynystėje vykstantys įvykiai turi tiesioginių, iš karto juntamų padarinių. ES itin suinteresuota ir privalo aktyviai skatinti kurti demokratiją, kuri užtikrina stabilumą ir gerovę šiame regione.

Mūsų visuomenė tampa vis labiau globali. Kasdienį gyvenimą lemia tarptautinės prekybos ir investicijų, energetikos, migracijos ir klimato kaitos tendencijos. Mūsų planeta turi tvariai dalytis ribotais ištekliais, o mes turime prisitaikyti prie kintančios padėties. Kartu, siekdami stabilios ir sąžiningos tarptautinės valdysenos, turime toliau stengtis padėti visiems, kuriems kyla pavojus būti paliktiems likimo valioje.

Panašiai ES vidaus politika gali turėti tiesioginį poveikį trečiosioms šalims ir dažnai ją galima visapusiškai įgyvendinti tik artimai bendradarbiaujant su savo tarptautiniais partneriais. Šiomis didėjančios tarpusavio priklausomybės aplinkybėmis, atsižvelgdama į savo įsipareigojimą siekti veiksmingo daugiašališkumo, ES gyvybiškai suinteresuota aktyviai dalyvauti pasaulinio masto sprendimų priėmimo procesuose, ypač daugiašaliuose forumuose, pvz., JT, PPO ir G8 arba G20.

Norėdami įveikti tarptautines – klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, terorizmo, organizuoto nusikalstamumo, kibernetinio saugumo ir prekybos disbalanso – problemas, pagrindiniai veikėjai turi tvirčiau bendradarbiauti. Gindama savo interesus užsienyje ES turi prisitaikyti prie šios naujos tikrovės ir palaikydama dvišalius bei daugiašalius santykius vadovautis darniu ir nuosekliu požiūriu. Sąjunga turi turėti priemonių suvaldyti visas tendencijas, galinčias turėti poveikį mūsų piliečiams, ir į jas reaguoti pasinaudodama galimybėmis arba numatydama galimą riziką ir pavojus.

2.2         Papildoma ES nauda

Todėl globaliame pasaulyje sujungti jėgas tapo dar svarbiau. Papildoma ES nauda akivaizdžiai matyti šiose srityse:

· Išteklius galima sutelkti įvairioms politikos kryptims ir priemonėms. Visos ES valstybės narės gali naudotis plačiu geografiniu ES atstovavimu trečiosiose šalyse, o tai teikia galimybių spręsti konkrečias problemas, derinant įvairias priemones, kurioms pavienių šalių veiksmai dažnai negali prilygti.

· Didinant bendrą galią ir atstovavimą, grindžiamą gerai apibrėžtais bendrais interesais ir įsipareigojimais, gerėja mūsų derybinė pozicija ir politinis svertas. Panašiai daroma pažanga daugiašalėse diskusijose ir priimant sprendimus pasaulinės reikšmės klausimais, pvz., dėl klimato kaitos, aplinkos apsaugos ir energetinio saugumo.

· Mūsų politikos priemonės, standartai ir vertybės grindžiami bendrais Europos interesais, todėl, pradedant plėtra ir kaimynystės politika, ES turi geriausias galimybes stebėti, kaip jos partneriai vykdo politinius ir ekonominius pokyčius, padėti jiems stabilizuoti ekonomiką ar prisitaikyti prie ES taisyklių ir standartų.

· Įgyvendinama geriausia patirtis, dėl kurios didėja aukšta tarptautinė reputacija ginant žmogaus teises, siekiant demokratijos, įskaitant rinkimų stebėjimą, ir tobulinant valdyseną. Panašiai išlaikomas aukšto lygio neutralumas ir nešališkumas teikiant humanitarinę pagalbą ir galiausiai išnaudojama ilga mūsų patirtis, kaip pasaulio mastu sutelkti ilgalaikę, prognozuojamą paramą vystymuisi.

· Pasiekiama masto ekonomija teikiant techninę pagalbą ir finansinę paramą ar įtvirtinant bendradarbiavimą, o užsienyje teikiamos diplomatinės ir vystymosi skatinimo paslaugos.

3.           Strateginiai tikslai

Kaip nurodyta birželio mėn. komunikate dėl daugiametės finansinės programos (DFP), ES išorės finansinėmis priemonėmis bus siekiama toliau nurodytų strateginių tikslų[2]:

· Skatinti ir ginti ES vertybes užsienyje, didžiausią dėmesį ES išorės veiksmų srityje skiriant žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei.

· Investuoti į ilgalaikę gerovę ir stabilumą ES kaimynystėje ir remti tose šalyse rengiantis narystei ES vykstantį reformų procesą.

· Remti ES interesus užsienyje, pvz., ginti ES piliečius, didinti prekybos galimybes, skatinti laikytis ES normų ir standartų, užtikrinti energetinį saugumą ir kt.

· Rengti ES politikos priemones, kuriomis būtų sprendžiamos didžiosios pasaulinės problemos, pvz., kovojama su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, apsaugomos visuotinės viešosios gėrybės ir ištekliai.

· Didinti ES vystomojo bendradarbiavimo, kurio pagrindinis tikslas – padėti panaikinti skurdą, poveikį.

· Stiprinti Europos solidarumo mechanizmus, kuriais naudojamasi po gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių.

· Gerinti krizių prevencijos ir likvidavimo pajėgumus, išsaugant taiką, užkertant kelią konfliktams ir stiprinant tarptautinį saugumą.

4.           Svarbiausi principai

4.1         Pasinaudoti naujomis galimybėmis

Laikotarpiu po 2013 m. bus labiausiai stengiamasi prie naujų politinių, ekonominių ir institucinių sąlygų pritaikyti ES išorės pagalbos rengimo, programavimo ir teikimo metodus remiantis praktika, kuri iki šiol yra sėkminga.

Norint išspręsti trumpalaikes, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes įvairių sričių problemas ir sutelkti tam tikrą išorės priemonių derinį ES ir valstybių narių lygmeniu prireiks ypatingų pastangų, kuriomis būtų užtikrinamas bendras politikos derėjimas su mūsų ir partnerių bendradarbiavimu siekiant taikyti visapusišką ES požiūrį. Atliekant siūlomą programavimo proceso persvarstymą bus galima geriau užtikrinti įvairių ES išorės veiksmų sričių nuoseklumą ir labiau į rezultatus orientuotą požiūrį, kartu numatant lanksčių galimybių atsižvelgti į politinius prioritetus.

Naujos kartos išorės priemonėmis bus padedama vykdyti politinį dialogą, derybas ir įgyvendinti galiojančius ir būsimus susitarimus su partneriais, siekiant taikyti bendrą politinę strategiją konkrečiai šaliai. Šiomis aplinkybėmis vienas iš pagrindinių prioritetų tebėra politikos darna. Kartu ES stiprins dialogą ir veiksmų koordinavimą su kitais nevalstybiniais partneriais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas (apimančias socialinius partnerius), vietos valdžios institucijas, daugiašales organizacijas, tarptautines finansų įstaigas, kitus pagalbos teikėjus ir privatų sektorių.

4.2         Kuo labiau padidinti ribotų išteklių poveikį

ES turi siekti išteklius panaudoti ten, kur jų labiausiai reikia ir kur jie galėtų padėti pasiekti daugiausia pokyčių. Didesnės diferenciacijos požiūris į partnerystę ir pagalbos paskirstymą pagal šalies aplinkybes – vienas iš pagrindinių šio pasiūlymo principų. ES turėtų ir toliau pripažinti, kad itin svarbu remti vystymąsi kaimyninėse šalyse ir Užsachario Afrikoje. Tačiau daugeliui šalių ES parama vystymuisi nebeteikiama, nes jos sugeba savo vystymąsi finansuoti pačios.

Parama bus paskirstoma pagal šalių poreikius, pajėgumus, įsipareigojimus, rezultatus ir galimą poveikį ES. Pirmenybė bus teikiama konkretiems pažeidžiamų, nestabilių, nuo konfliktų nukentėjusių ar krizę patiriančių šalių poreikiams. Diferencijuojant bus galima naudoti įvairius bendradarbiavimo būdus, pvz., dotacijų ir tarptautinių finansų įstaigų, įskaitant Europos investicijų banką, teikiamų paskolų derinius. Gausiau naudojantis novatoriškomis finansinėmis priemonėmis turėtų būti sutelkta papildomai lėšų, taip pat ir iš privataus sektoriaus. Sunkiomis biudžeto sąlygomis taip bus užtikrintas kuo didesnis ES išlaidų poveikis. ES taip pat užtikrins išorės išlaidų koncentravimą siekdama išvengti sektorinės sklaidos ir pagalbos fragmentiškumo nulemtos neefektyvios praktikos. Daugiau dėmesio reikėtų skirti investicijoms į integracinio ir tvaraus augimo pagrindus ir skatinamuosius veiksnius, taip pat paramai žmogaus teisėms, demokratijai ir kitiems svarbiems gero valdymo elementams, įskaitant lyčių lygybės ir moterų teisių gynimą.

Greitai kintančiame pasaulyje užtikrinti ES finansinių priemonių veiksmingumą istoriškai trukdo nepakankamas lankstumas. Stabilumo priemonė, be kita ko, buvo sukurta šiam klausimui spręsti. Siekiant padidinti ES pajėgumus reaguoti į nenumatytus įvykius, į persvarstomas priemones numatyta įtraukti naujų mechanizmų lankstumui didinti, pirmiausia atskiriant lėšas nenumatytiems poreikiams ir apibrėžiant ad minimum asignavimus.

Siekiant užtikrinti, kad ES parama būtų teikiama veiksmingiau, visoms išorės priemonėms siūloma taikyti supaprastintas ES paramos programavimo ir teikimo taisykles ir procedūras (taip pat ir pagal persvarstytą Finansinį reglamentą). Supaprastinimas pirmiausia turėtų būti naudingas šalims ir regionams partneriams, tačiau juo sumažinus administracinę naštą bus galima užtikrinti ir veiksmingesnį valdymą. Horizontalioji teisėkūros priemonė užtikrins aukštą finansinių nuostatų suderinimo lygį.

ES sieks tarpusavio atskaitomybės už lėšų paskirstymą ir išmokėjimą. Apskritai skirstant išorės pagalbą šalims partnerėms ES išorės priemonėmis bus geriau atsižvelgiama į žmogaus teises, demokratiją ir gerą valdymą. Paramos šalims kandidatėms ir kaimyninėms šalims asignavimai ir išmokėjimas turėtų būti glaudžiau susieti su reformų įgyvendinimo pažanga. Kiek tai susiję su besivystančiomis šalimis, ES stiprins tarpusavio atskaitomybę už įsipareigojimus ir su šalimis partnerėmis suderintų tikslų įgyvendinimą. Orientaciniai asignavimai konkrečioms šalims bus peržiūrėti atsižvelgiant į kintančias sąlygas ir minėtus kriterijus. Humanitarinė pagalba ir toliau bus grindžiama poreikiais ir teikiama laikantis neutralumo, nešališkumo bei nepriklausomumo principų.

Remiantis Lisabonos sutarties nuostatomis, naujosiomis priemonėmis bus įgyvendinami nauji mechanizmai, aktyvesniu Europos Parlamento dalyvavimu siekiant užtikrinti demokratiškesnes diskusijas dėl ES išorės pagalbos. Tinkamas pavyzdys – naudojami deleguotieji aktai[3], kuriais galima padidinti išorės priemonių lankstumą. Demokratinė Europos plėtros fondo (EPF) priežiūra irgi bus patobulinta suderinant ją su Vystomojo bendradarbiavimo priemone, kartu atsižvelgiant į minėtos priemonės ypatumus.

5.           Persvarstytas ir supaprastintas programavimo procesas

Pagrindinė šių persvarstomų ES išorės priemonių naujovė – siūlomi programavimo proceso pakeitimai. Lisabonos sutartyje nustatyta aiški ES ir valstybių narių pareiga koordinuoti išorės veiksmų politiką[4], apimančią ir vystomąjį bendradarbiavimą[5].

5.1.        Susitarti dėl visapusiškos bendros ES strategijos

Norėdamos pasiekti šį tikslą ir padidinti savo veiksmų poveikį ir pastebimumą santykiuose su trečiosiomis šalimis, ES ir jos valstybės narės turi turėti aiškią bendrą santykių su šalimi ar regionu partneriu strategiją. Atitinkamais atvejais tai galėtų reikšti, kad remiantis bendra analize reikės parengti bendrą pagrindų dokumentą[6]. Siekiant reikiamos lankstumo ir prognozuojamumo, taip pat trumpalaikių, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių tikslų pusiausvyros, bendrame pagrindų dokumente būtų integruoti visi ES išorės veiksmų aspektai ir visos ES priemonės. Bendrame pagrindų dokumente būtų apibrėžtos strateginės veiksmų kryptys ir platus politikos priemonių derinys, susijęs su ES ir valstybių narių priemonėmis ir politika, taikytinomis šalyje arba regione atsižvelgiant į diplomatijos ir politikos aspektus (bendrą užsienio ir saugumo politiką, politinį dialogą, demokratiją, žmogaus teises ir kt.), taip pat vystomojo bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos, saugumo ir vidaus politikos integravimo į išorės politiką srityse. Kaip apibrėžta siūlomose naujose priemonėse, tais atvejais, kai rengiamas bendras šalies arba regiono partnerio pagrindų dokumentas, jis būtų naudojamas programavimo procesui, todėl parengti šalies dokumento apie tokią šalį arba regioną nereikalaujama.

5.2.        Skatinti lankstesnį ir lengviau pritaikomą programavimo procesą

ES turi supaprastinti savo programavimo procesą, kad jį būtų lengviau pritaikyti galimiems padėties pokyčiams ir kad jis taptų lankstesnis, taip sudarant galimybes bendram programavimui su valstybėmis narėmis – toks programavimas ES turėtų tapti norma. Lėšų programavimas turi būti atliekamas vadovaujantis aiškia strategija, nustatyta kiekvienos šalies ar regiono partnerio strategijos dokumentuose, numatant daugiametį asignavimą, viršijantį tam tikrą lygį[7]. Strategijos dokumentu gali būti laikomas bet kuris iš toliau nurodytų dokumentų:

1.      Šalies partnerės nacionalinis strategijos dokumentas (nacionalinis plėtros planas ar pan.), pripažintas Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT);

2.      EIVT ir Komisijos tarnybų kartu su valstybėmis narėmis parengtas bendras programavimo dokumentas;

3.      EIVT ir Komisijos tarnybų parengtas šalies arba regiono strategijos dokumentas arba jam tapatus dokumentas.

Kaip jau minėta, bendras pagrindų dokumentas turėtų būti laikomas ir strategijos dokumentu, kai pastarasis numatytas. Vieno iš šių dokumentų turėjimas nereiškia, kad negalima rengti kitų, tačiau ES lėšoms programuoti reikalingas bent vienas. Kaimynystės regiono atveju, kai šalys su ES sudarė veiksmų planą arba lygiavertį dokumentą, šalies strategijos dokumentai bus pakeisti bendromis paramos sistemomis. Pasirengimo narystei pagalbos priemonės atveju naujaisiais šalies strategijos dokumentais bus skatinama didesnė visų šia priemone reglamentuojamų politikos sričių darna.

Remiantis strategijos dokumentu, iš esmės ES lėšų programavimas turėtų būti nustatytas orientacine daugiamete programa arba jos alternatyva. EIVT ir Komisijos tarnybos, kai įmanoma, kartu su valstybėmis narėmis rengs bendrus daugiamečio programavimo dokumentus.

ES lėšos programuojamos reaguojant į šalių partnerių poreikius ir strategiją, o programavimo laikotarpis iš esmės turėtų būti suderintas su jų strategijos ciklais. ES programavimo ciklas kiekvienai šaliai gali būti kitoks, todėl programuojamų iš karto išmokėti lėšų suma gali neapimti nei viso 2014–2020 m. ciklo, nei visų orientacinių šaliai skiriamų asignavimų.

Daugiau lankstumo būtina suteikti valstybėms per krizę, po krizės ir esant nestabiliai padėčiai, įskaitant nuo konfliktų nukentėjusias valstybes, numatant galimybę greitai (per)programuoti ES paramą, laikantis bendro pagrindų dokumento arba šalies strategijos dokumento ir (arba) ES konfliktų prevencijos, reagavimo į krizes ar jų valdymo ir taikos kūrimo strategijų. Taip turėtų būti sudarytas reikiamas metodų ir priemonių derinys, ypač užtikrinant tinkamą saugumo, vystymosi ir humanitarinės veiklos metodų pusiausvyrą ir trumpalaikes reagavimo priemones nuosekliai susiejant su ilgalaike parama.

(Per)programavimo procesas daugiausia turėtų būti sutelktas į svarbiausias sritis – valdyseną, socialinių paslaugų teikimo ir gyvenimo lygio atkūrimą, taiką ir valstybės kūrimą, juo turėtų būti šalinamos pagrindinės nestabilios padėties arba konfliktų (atsinaujinimo rizikos) ir pažeidžiamumo ištikus nelaimėms priežastys. Atsižvelgiant į tempą, kuriuo dažnai vystosi politinė padėtis, orientacinių daugiamečių programų tvirtinimo ar pritaikymo procesas turėtų būti sutrumpintas. Programavimo dokumentai prireikus bus peržiūrėti.

6.           Siūloma naujos išorės veiksmų išlaidų kategorijos struktūra

6.1         Bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis

Europos Sąjungos bendradarbiavimas su išorės partneriais daugiausia bus grindžiamas keturiais plačiais politikos prioritetais, tiesiogiai taikant Sutartį: plėtra, kaimynyste, bendradarbiavimu su strateginiais partneriais ir vystomuoju bendradarbiavimu.

Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) ir toliau bus finansinis plėtros strategijos ramstis, apimantis visus vidaus politikos aspektus ir teminius klausimus. Bus siekiama užtikrinti, kad šalys kandidatės ir potencialios kandidatės būtų visapusiškai pasirengusios galimam stojimui į ES, skatinant jas formuojamas ES strategijas ir priemones suderinti su savo nacionaliniais prioritetais. Daugiausia dėmesio bus skiriama paramai politinėms reformoms, ypač demokratinių institucijų ir teisinės valstybės stiprinimui bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimui, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, regioniniam bendradarbiavimui, acquis priėmimui ir įgyvendinimui, strategijos „Europa 2020“ tikslams, pasirengimui galimos narystės atveju valdyti vidaus politiką. Finansinė parama bus geriau suderinta su bendra pažanga įgyvendinant pasirengimo narystei strategiją.

Europos kaimynystės priemonė bus naudinga ES kaimyninėms šalims – ja bus remiamas visapusiškesnis politinis bendradarbiavimas, glaudesnė ekonominė integracija į ES ir veiksmingas bei tvarus perėjimas prie demokratijos. Bendradarbiavimas su ES kaimynėmis bus grindžiamas principu „daugiau už daugiau“, kaip siūloma bendrame Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos komunikate „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“[8].

Vystomojo bendradarbiavimo priemone (VBP) labiausiai bus siekiama kovoti su skurdu. Ja taip pat bus padedama pasiekti kitų ES išorės veiksmų tikslų, ypač skatinti tvarų ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi, taip pat skatinti demokratiją, teisinę valstybę, gerą valdymą ir žmogaus teisių laikymąsi. Ji bus parengta atsižvelgiant į:

i)       geografines programas, kuriomis bus remiamas dvišalis ir regioninis bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis, kurioms netaikoma Europos kaimynystės priemonė, PNPP ar Europos plėtros fondo nuostatos. Kadangi reikia patenkinti šalių partnerių poreikius bei prioritetus ir užsitikrinti jų dalyvavimą, vadovaujantis tarptautiniais įsipareigojimais dėl pagalbos veiksmingumo, geografinėms programoms VBP ir toliau bus skiriama daugiausia dėmesio;

ii)       integruotas lankstesnes temines programas, kad būtų galima greitai reaguoti į naujas pasaulines problemas. Programa, skirta visuotinėms viešosioms gėrybėms ir problemoms, bus sprendžiami pagrindiniai visuotinių viešųjų gėrybių klausimai ir problemos, ypač klimato kaitos, aplinkos, energetikos, žmogaus socialinė raidos, apsirūpinimo maistu saugumo, tvaraus žemės ūkio ir migracijos, kartu užtikrinant, kad visa tai derėtų su tikslu mažinti skurdą. Ne mažiau kaip 25 % šios programos lėšų bus išleista klimato kaitai ir aplinkosaugos tikslams, siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslą. Ne mažiau kaip 20 % programos, skirtos visuotinių viešųjų gėrybių klausimams ir problemoms, lėšų bus skirta socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai remti, ypač pagrindiniams prioritetams – būtinajai sveikatos priežiūrai ir švietimui. Pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos valdžios institucijų programa bus siekiama suteikti šiems veikėjams galimybę dalyvauti vystymosi strategijose ir procesuose; iii) Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) Panafrikos programą, kuria bus remiamas Afrikos ir ES strateginės partnerystės įgyvendinimas, kartu taikant ją papildančias kitas bendradarbiavimo su Afrikos šalimis ir regionais priemones.

Bus deramai atsižvelgta į bendros ES politikos darną ir nuoseklumą, VBP ir jos programavimo nuostatose įtvirtinant ir integruojant išorinius ES vidaus politikos aspektus, kartu atsižvelgiant į šalių partnerių poreikius bei prioritetus ir vadovaujantis pagalbos veiksmingumo principais.

Humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi sąsaja bus tvirtesnė taikant diferenciacijos koncepciją, kai prioritetas skirstant lėšas teikiamas šalims, patiriančioms pereinamojo laikotarpio sunkumus. Specialiais programavimo ir lankstumo variantais, skirtais šalims per krizę ir po krizės, turėtų būti skatinama geriau koordinuoti pagalbą atkūrimui po konflikto ir vystymąsi. Taigi, iš dalies pakeitus orientacines daugiametes programas, galimybė pasilikti nepaskirtas lėšas leistų jas sutelkti pereinamojo laikotarpio sunkumams įveikti.

Bendradarbiavimas su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis ir toliau bus daugiausiai finansuojamas ne iš biudžeto, pagal vienuoliktojo Europos plėtros fondo (EPF) programą. Bendradarbiavimas su užjūrio šalimis ir teritorijomis irgi bus finansuojamas iš EPF. Valstybių narių įnašo į 11-ąjį EPF raktų skirtumai turėtų būti labiau suderinti su bendrojo ES biudžeto įnašo raktais, kad EPF vėliau būtų lengviau integruoti į ES biudžetą.

ES ir Grenlandijos partneryste siekiama išsaugoti artimus jų tarpusavio ryšius, kartu remiant tvarų Grenlandijos visuomenės vystymąsi. Ši partnerystė turėtų būti įtvirtinta ir apimti žaliavas ir kitas panašias sritis, atsižvelgiant į jų teikiamas nemažas ekonomines galimybes toje šalyje.

Naująja Partnerystės priemone (PP) bus įgyvendinami ir ginami ES ir abipusiai interesai, o strategijos „Europa 2020“ bus pasaulinis. Ja pakeičiama bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonė ir ją taikydama ES galės veiksmingai ir lanksčiai siekti bendradarbiavimo tikslų, keliamų ES santykiams su šalimis partnerėmis, ir sprendžiant visuotinės svarbos problemas. Nors šia priemone ypatingas dėmesys bus skiriamas strateginiams partneriams ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims, jos pobūdis ir toliau bus pasaulinis. Juo taip pat galėtų būti grindžiami nauji santykiai su šalimis, su kuriomis laipsniškai atsisakoma dvišalių vystomojo bendradarbiavimo modelių. Neliks prievolės išlaidas priskirti oficialiai paramai vystimuisi, nors tai daryti bus galima. Partnerystės priemones taip pat bus galima prisidėti prie ES klimato ir biologinės įvairovės klausimų sprendimo, tačiau lėšos ex ante nebus skiriamos.

Būsimomis išorės priemonėmis ES ir jos valstybėms narėms taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos padidinti savo įtaką politinės ir ekonominės partnerystės dariniams, kuriuose jos dalyvauja, ir laikytis įvairiuose forumuose prisiimtų įsipareigojimų. ES, pavyzdžiui, užsibrėžusi bent 20 % savo biudžeto skirti anglies dioksido kiekio mažinimo siekiančiai ir atspariai klimato kaitos poveikiui visuomenei ir savo išorės priemonėmis integruoti klimato ir biologinės įvairovės sričių veiksmus.

Be to, laikantis ES sutarties 21 straipsnyje apibrėžtų ES išorės veiksmų tikslų, besimokančiųjų judumo skatinimo veiksmams ir bendradarbiavimui bei dialogui politikos klausimais su šių išorės veiksmų priemonių taikymo kriterijus atitinkančių šalių valdžios institucijomis, kitomis institucijomis ir (arba) organizacijomis finansuoti bus skirtas ne tik ES biudžeto 1 išlaidų kategorijoje numatytas programos „Erasmus visiems“ finansinis paketas, bet ir, siekiant skatinti tarptautinę aukštojo mokslo dimensiją, iš įvairių išorės veiksmų priemonių (Vystomojo bendradarbiavimo priemonės, Europos kaimynystės priemonės, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės, Partnerystės priemonės ir Europos plėtros fondo) lėšų bus skiriama orientacinė 1 812 100 000 EUR suma.

6.2         Žmogaus teisių ir demokratijos skatinimas visame pasaulyje

Suteikusi naują postūmį Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei (EDŽTRP), ES galės teikti daugiau paramos klestinčios pilietinės visuomenės vystymuisi ir jos, kaip pagrindinės teigiamų pokyčių siekiančios veikėjos, vaidmeniui stiprinti remiant žmogaus teises ir demokratiją. Tai reiškia, kad ES turės ugdyti gebėjimą greitai reaguoti į padėtį, keliančią grėsmę žmogaus teisėms, ir teikti daugiau paramos tarptautinėms ir regioninėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms. Parama bus teikiama ir rinkimų stebėjimo misijoms, vadovaujantis jų rekomendacijomis ir tobulinant demokratijos ir rinkimų procesus.

6.3         Krizių prevencija ir valdymas

Siekiant atsižvelgti į sudėtingesnes tarptautines aplinkybes bus stiprinama Stabilumo priemonė. Neprogramuojami pajėgumai bus naudojami krizių, įskaitant gaivalines nelaimes, atvejais. Programuojamais pajėgumais bus ugdomas gebėjimas pasirengti krizėms ir šalinami pasauliniai bei tarpregioniniai pavojai, pvz., kovojama su terorizmu, organizuotais nusikaltimais, neteisėta prekyba, saugoma kritinė infrastruktūra bei visuomenės sveikata ir mažinama rizika, susijusi su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis medžiagomis. Šiais pajėgumais bus remiamos ir priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad krizių ir konfliktų atvejais būtų tinkamai patenkinti konkretūs moterų ir vaikų poreikiai, ypač ginant juos nuo smurto dėl lyties.

Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemone (BBSSP) ir toliau bus siekiama skatinti aukšto lygio branduolinę saugą, apsaugą nuo radiacijos, efektyvių ir veiksmingų branduolinių medžiagų apsaugos nuostatų taikymą trečiosiose šalyse, ypač kaimyninėse šalyse, padedant įgyvendinti tarptautines konvencijas ir standartus.

6.4         Kitos išorės veiksmų finansinės priemonės

Viena iš kitų ES turimų išorės priemonių yra makrofinansinė pagalba trečiosioms šalims. Ši priemonė naudojama išskirtinėmis aplinkybėmis siekiant suteikti makroekonominė finansinę pagalbą, kad būtų sprendžiamos laikinos mokėjimų balanso problemos. Viena iš išankstinių sąlygų – turi dalyvauti TVF, o ši priemonė visų pirma naudojama šalims ES kaimynystėje. Bet koks sprendimas suteikti makrofinansinę pagalbą bus suderinamas su ES išorės veiksmų prioritetais.

Nors pirmiau ir išsamiai neaprašyta, pagal 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategoriją „Europos vaidmuo pasaulyje“ bus toliau finansuojamos Humanitarinės pagalbos ir Civilinės saugos priemonės.

Be to, iš bendros užsienio ir saugumo politikos biudžeto bus ir toliau remiami veiksmai, neturintys padarinių karinei ir gynybos sričiai.

7.           Priemonių tarpusavio darna

Įvairios ES išorės politikos veiksmų priemonės bus ir toliau įgyvendinamos toje pačioje šalyje, kaip ir anksčiau. Su tokiomis besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, su kuriomis laipsniškai atsisakoma dvišalio vystomojo bendradarbiavimo, pavyzdžiui, Brazilija, Kinija ir Indija turėtų būti sukurti įvairūs partnerystės dariniai panaudojant įvairias joms turimas priemones, kurios nepatenka į dvišalio vystomojo bendradarbiavimo sritį. Tarp tokių priemonių galėtų būti regioninis vystomasis bendradarbiavimas ir teminės programos pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Stabilumo priemonę, Partnerystės priemonę, vidaus priemonių išorės komponentus ir kt. Pagal naująją Sutartį EIVT ir Komisijos tarnybos ypač daug dėmesio skirs įvairių politikos krypčių ir priemonių derinio darnai per jų programavimo etapą.

[1]               Pasirengimo narystei pagalbos priemonė, Europos kaimynystės priemonė, Vystomojo bendradarbiavimo priemonė, Komisijos sprendimas, kuriuo įgyvendinamas Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių, Partnerystės priemonė, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė, Stabilumo priemonė, Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė. Vadovaujantis šiais principais bus galima taikyti ir su humanitarine pagalba, civiline sauga ir makrofinansine pagalba susijusias priemones.

[2]               COM(2011) 500 „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, II dalis.

[3]               Pagal SESV 290 straipsnį.

[4]               ES sutarties 21 ir 22 straipsniai.

[5]               SESV 210 straipsnis.

[6]               Išskyrus plėtros šalis, kurioms strateginius finansinės paramos planus rengia Komisija, remdamasi plėtros strategija.

[7]               Dėl tikslios sumos dar nenuspręsta. Tai jau numatyta VBP reglamento projekte. PNPP atveju daugiametės programos gali būti tvirtinamos nepriklausomai nuo sumos.

[8]               COM(2011) 303.