Įžanga

Solidarumas – viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir vienas svarbiausių bendros Europos prieglobsčio politikos principų nuo jos sukūrimo 1999 m. Dabar jis įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnyje[1].

Nuo pat pradžių solidarumas pripažintas esmine bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) dalimi. Būtinybę solidarumą išreikšti konkrečiais veiksmais lemia praktinės aplinkybės, nes visų valstybių narių prieglobsčio sistemos tarpusavyje susijusios. Pernelyg apkrauta ar netinkamai veikianti vienos valstybės narės sistema turi aiškų poveikį visų kitų valstybių narių sistemoms, įskaitant dėl vėlesnio asmenų judėjimo. Prieglobsčio prašytojų srautai nėra pastovūs ir yra nevienodai pasiskirstę ES. Pavyzdžiui, 2001 m. 27 ES valstybėse narėse pateikta daugiausia – 425 000 prašymų, 2006 m. jų gauta mažiau nei 200 000, o šiais metai tikimasi didelio šuolio. Išaugus prieglobsčio prašytojų srautams, kai kurioms valstybėms narėms gali nepakakti pajėgumų su jais susitvarkyti. Sąjungos pareiga – padėti šioms valstybėms narėms, kad, be kita ko, būtų gerbiamos Sąjungos bendros vertybės ir pagrindinės teisės užtikrinant tinkamą prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių priėmimą ir jų galimybes gauti apsaugą.

Tačiau solidarumas neatsiejamas nuo atsakomybės. Valstybės narės turi užtikrinti, kad jų sistemos atitiktų standartus, nustatytus tarptautinėje ir Europos teisėje, visų pirma 1951 m. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje. Reikia užtikrinti tvarką savo viduje siekiant išvengti poveikio kitoms valstybėms narėms – tai pagrindinis solidarumo aspektas. Jį taip pat reikia sustiprinti siekiant įtvirtinti tarpusavio pasitikėjimą, padėsiantį toliau plėtoti tarpusavio pagalbą. Pasitikėjimą būtina didinti, kad sutvirtėtų solidarumas. Kad solidarumo principas būtų taikomas, valstybės narės turi tvirtai įsipareigoti. Dėl sudėtingos ekonominės padėties šis uždavinys ES ir jos valstybėms narėms dar labiau pasunkėja. ES jau yra parengusi keletą solidarumo priemonių, kurios sudaro tvirtą pagrindą. Kiekvieną jų galima tobulinti ir papildyti naujais elementais, kad būtų sukurtas lankstus priemonių rinkinys įvairiems solidarumo poreikiams tenkinti.

Todėl Komisija siūlo sustiprinti ES valstybių narių solidarumą prieglobsčio srityje šiais keturiais aspektais: praktinis bendradarbiavimas ir techninė pagalba, finansinis solidarumas, atsakomybės paskirstymas ir prieglobsčio sistemos valdymo priemonių tobulinimas. Komunikato tikslas – taip pat padėti galutinai parengti prieglobsčio teisės aktų paketą, atsižvelgiant į tai, kad ateinantys keletas mėnesių bus itin svarbūs siekiant įgyvendinti 2012 m. tikslą, kurio atžvilgiu solidarumo aspektas yra privalomas.

1. Visų praktinio bendradarbiavimo ir techninės pagalbos galimybių išnaudojimas 1.1. Praktinis bendradarbiavimas – sudėtinis BEPS ramstis

Pastaraisiais metais imtasi daug praktinio bendradarbiavimo priemonių, naujausios – sukurtas Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB), kuris dar labiau sustiprins praktinį prieglobsčio srities bendradarbiavimą. Paramos biuras užtikrins, kad praktinis bendradarbiavimas galėtų tapti pagrindiniu Sąjungos prieglobsčio sistemos ramsčiu. Iš pirmųjų BEPS rezultatų matyti, kad teisės aktus reikia papildyti praktiniais veiksmais, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės tas pačias užduotis vykdytų panašiu būdu ir gautų panašius rezultatus.

EPPB pradėjo veikti 2011 m. birželio mėn. Jis bus struktūra, naudingai papildysianti esamus bendradarbiavimo susitarimus. Pavyzdžiui, Europos prieglobsčio srities mokymo programa gali tapti bendru standartu konkrečius atvejus nagrinėjantiems pareigūnams visoje ES ir gerokai padidinti pasitikėjimą, kad visų valstybių narių taikoma praktika yra vienoda ir sprendimai priimami nuosekliai. EPPB turėtų įvertinti tokių priemonių poveikį atsižvelgdamas į konkrečius visai Sąjungai bendrus tikslus.

Prieglobsčio sistemos bus patobulintos užtikrinus ES teisės aktų sąveiką, tvirtesnį praktinį bendradarbiavimą ir sumaniai naudojant ES finansavimo priemones. Sąjunga, priimdama prieglobsčio srities teisės aktų paketą, siekia nustatyti labiau suderintus ir patobulintus bendrus standartus, dėl to valstybės narės galės pasinaudoti geresnėmis bendromis įgyvendinimo priemonėmis, kurios numatytos paramos biuro veikloje, padėsiančioje šalims mažinti sąnaudas. EPPB taip pat galės nustatyti ir skleisti geriausią patirtį, susijusią su galimybėmis pasinaudoti procedūra, pažeidžiamiausių prašytojų problemų sprendimu, metodų dalijimusi ir neišspręstų atvejų tvarkymu. Valstybės narės, taikydamos iš ES lėšų remiamas bendras priemones ir geriausią patirtį, galės geriau įgyvendinti kintančius bendrus standartus. EPPB taip pat naudingai prisidės prie skaidraus ir strateginio BEPS valdymo, be kita ko, teikdama metinę prieglobsčio padėties Sąjungoje ataskaitą.

EPPB poveikis priklausys nuo valstybių narių noro naudotis jo teikiamomis galimybėmis ir jų pasiryžimo prisidėti prie tokio bendradarbiavimo. Reikės užtikrinti nuolatinę nacionalinių prieglobsčio institucijų bendradarbiavimo Europos mastu praktiką.

Viena iš bendrų priemonių, kurias EPPB turi išnagrinėti, kaip raginama Stokholmo programoje, yra procedūros, kuriomis bus sudarytos lengvesnės sąlygos komandiruoti pareigūnus į valstybes nares, siekiant padėti toms valstybėms narėms, kurioms tenka ypatingas krūvis. Todėl EPPB turėtų sukurti ekspertų, konkrečius atvejus nagrinėjančių pareigūnų ir vertėjų žodžiu grupę, kad būtų galima per trumpą laiką pasinaudoti šių darbuotojų paslaugomis ir padėti valstybei narei, kuriai reikia pagalbos.

Reikės reguliariai peržiūrėti EPPB įgaliojimų ir teisinės bazės tinkamumą spręsti įvairius trumpalaikius ar struktūrinius solidarumo uždavinius ir reaguoti į naujo pobūdžio prieglobsčio prašytojų srautus.

1.2. Tarptautinės apsaugos spragos užpildymas Sąjungai reaguojant į migracijos ir prieglobsčio krizes

Viena iš EPPB funkcijų – padėti valstybėms narėms, kurioms tenka ypatingas krūvis. Imdamasis konkrečių veiksmų EPPB gali tapti pagrindiniu veikėju valdant prieglobsčio ir migracijos srityje susiklosčiusią nepaprastąją padėtį. Galimybė pasitelkti EPPB prieglobsčio paramos grupes remiantis operatyviniais planais prašymą pateikusiose valstybėse narėse bus naujas solidarumą prieglobsčio srityje skatinantis veiksnys.

Reikėtų pasimokyti iš Sąjungos patirties reaguojant į migraciją, kurią nulėmė įvykiai Viduržemio jūros pietiniame regione. Sąjunga gebėjo greitai rasti papildomų finansavimo šaltinių, kad padėtų nukentėjusioms valstybėms narėms ir panaudotų FRONTEX koordinuojamas operatyvines sienų kontrolės priemones, kurios taip pat padėjo vykdyti jūrų paiešką ir gelbėjimo operacijas. FRONTEX padėjo tikrinti naujai atvykstančius asmenis ir suteikė informacijos. Tačiau nebuvo galima pasinaudoti kitomis operatyvinėmis solidarumo priemonėmis, ypač susijusiomis su tarptautine apsauga, pirmiausia dėl to, kad EPPB dar nevisiškai veikė.

EPPB stengiasi užtikrinti, kad būtų pasirengęs šią spragą užpildyti, jeigu ateityje atsirastų poreikis, ir kaip vieną pagrindinių aspektų turėtų apsvarstyti veiklos koordinavimą su kitomis agentūromis. EPPB, FRONETX ir galbūt Europolas turėtų kartu su Komisija sudaryti konkrečius susitarimus ir užtikrinti, kad kiekvienos institucijos vaidmuo būtų aiškus ir kad procedūros nepaprastosios padėties atveju būtų greitos ir veiksmingos. Pagal tokias procedūras būtų galima siųsti koordinuojamas grupes.

Agentūros turėtų bendradarbiauti ir reaguodamos į nepaprastąją padėtį, ir vykdydamos iniciatyvią veiklą, pavyzdžiui, rizikos analizę ar išankstinio perspėjimo veiksmus. Be to, EPPB turėtų remti tarptautinės apsaugos aspektų įtraukimą į FRONTEX veiklą, atsižvelgiant į neseniai sutartus FRONTEX teisinio pagrindo pakeitimus, kuriais sustiprintos pagrindinių teisių apsaugos priemonės FRONTEX vykdant veiklą. Tai galėtų būtų vykdoma bendradarbiaujant su Pagrindinių teisių agentūra.

Kilus pastarojo meto įvykiams Viduržemio jūros regione Komisija išnagrinėjo galimybę pasitelkti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, kad padėtų valstybėms narėms, susidūrusioms su išskirtiniais migracijos srautais, viršijančiais šalies pajėgumus. Valstybių narių prašymu mechanizmą galima panaudoti labai ypatingomis sąlygomis siekiant koordinuoti pasiūlymų planavimą ir pagalbos natūra teikimą.

Pagrindiniai veiksmai

¤    Valstybės narės turi prisidėti prie EPPB veiklos ir turto ir kuo geriau pasinaudoti EPPB savitarpio priemonėmis.

¤    Valstybės narės turi 2012 m. pradžioje nustatyti, kiek jų šalies prieglobsčio srities pareigūnų turėtų būti parengti pagal Europos prieglobsčio srities mokymo programą iki 2014 m.

¤    EPPB turi teikti techninę pagalbą valstybėms narėms, kad jos visiškai įgyvendintų prieglobsčio teisės aktus.

¤    2012 m. EPPB turi peržiūrėti procedūras, kuriomis bus sudarytos lengvesnės sąlygos komandiruoti pareigūnus, siekiant padėti valstybėms narėms, kurių prieglobsčio sistemoms tenka ypatingas krūvis, ir sukurti ekspertų, konkrečius atvejus nagrinėjančių pareigūnų ir vertėjų žodžiu grupę, kad būtų galima susidarius krizinei padėčiai per trumpą laiką pasinaudoti šių darbuotojų paslaugomis.

¤    EPPB turi gerinti ekspertų siuntimo veiksmingumą, vertindama operatyvinio plano metodiką ir pirminę prieglobsčio paramos grupių patirtį Graikijoje.

¤    Komisija iki 2013 m. turi įvertinti EPPB poveikį praktiniam bendradarbiavimui prieglobsčio srityje ir BEPS ir pasiūlys galimų papildomų priemonių, kurios, manoma, yra būtinos veiksmingam solidarumui ir atsakomybės pasidalijimui užtikrinti.

¤    EPPB ir FRONTEX 2012 m. turi susitarti dėl aiškios bendradarbiavimo tvarkos, kad kuo geriausiai išnaudotų analizės priemones, techninę pagalbą ir priemonių bei ekspertų siuntimą ir pagerintų ES galimybes veikti susiklosčius nepaprastajai padėčiai.

¤    Kai tenkinamos konkrečios sąlygos, Komisija ir valstybės narės turi išnagrinėti ES civilinės saugos mechanizmo naudojimą užplūdus išskirtiniams migrantų srautams, kuriems suvaldyti nepakanka nacionalinių reagavimo pajėgumų.

2. Finansinio solidarumo priemonių, kuriomis remiama prieglobsčio politika, papildomos vertės didinimas 2.1. Kuo veiksmingiau pasinaudoti Europos pabėgėlių fondu iki 2013 m.

Europos pabėgėlių fondas (EPF) parodė, kaip Sąjunga ir jos valstybės narės, veikdamos išvien, gali sukurti didelę papildomą naudą. 2000 m. įsteigtas fondas padėjo valstybėms narėms didinti jų prieglobsčio sistemų pajėgumą. Pavyzdžiui, jis padėjo Italijai sukurti prieglobsčio prašytojų priėmimo sistemą. Iš fondo suteikta parama ES-10+2 valstybėms narėms, kurios iki įstojimo turėjo mažiau nusistovėjusią prieglobsčio teikimo patirtį, kad jos toliau plėtotų savo sistemas. Taip pat fondu sudarytos sąlygos valstybėms narėms pradėti vykyti pabėgėlių integravimo programas ir prisidėta prie naujoviškų projektų. Jis įkvėpė valstybes nares imtis naujos veiklos, įskaitant perkėlimą iš trečiųjų šalių į ES ir perkėlimą ES viduje. Pastaraisiais metais iš jo suteikta labai reikalinga parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai Belgijoje, Graikijoje, Italijoje ir Maltoje.

Per ateinančius dvejus EPF veiklos metus (2008–2013 m.) valstybės narės turi užtikrinti, kad jos visapusiškai pasinaudotų fondo teikiamomis galimybėmis. Reikėtų pradėti nuo visų oficialių reikalavimų laikymosi, kad visas lėšas būtų galima paskirstyti. Ypač svarbu, kad valstybės narės naudotųsi EPF, siekdamos finansuoti investicijas, turinčias ilgalaikę naudą jų prieglobsčio sistemoms. Fondo paskirtis nėra vien tik papildyti nacionalinius prieglobsčio veiklos biudžetus. Todėl Komisija neseniai paragino valstybes nares 2012 ir 2013 m. strategiškiau pasinaudoti EPF.

Galiausiai, veiksmingai įgyvendinus prieglobsčio srities teisės aktų rinkinį kartu su naujoviškais praktinio bendradarbiavimo projektais, turėtų sumažėti prieglobsčio proceso sąnaudos. Prieglobstis – tai politikos sritis, kurioje investicijos lemia mažesnes finansines ir socialines sąnaudas ilgesniu laikotarpiu. Todėl EPF reikėtų visų pirma pasinaudoti remiant antrojo etapo BEPS teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimą.

2.2. Lankstesnis, labiau integruotas ir tikslingesnis Prieglobsčio ir migracijos fondas 2014–2020 m.

Nuo 2014 m. valstybės narės galės naudotis nauju Prieglobsčio ir migracijos fondu[2] (PMF). Pagal 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos pasiūlymą padaryta įvairių svarbių pakeitimų, kurie turėtų padėti pasiekti ES politikos tikslus ir suteikti daugiau reikšmingos ES papildomos naudos.

Svarbi naujovė – visa apimantis vidaus reikalų politikos dialogas su kiekviena valstybe nare dėl naujo fondo naudojimo, kuris turėtų vykti prieš daugiametį programavimą. Per šį dialogą būtų nustatyti tikslai, kurių valstybės narės siektų šioje politikos srityje, ir konkretūs tikslai, kurių reikėtų pasiekti naudojant fondo lėšas. Taip pat valstybės narės teiks metines fondo lėšų panaudojimo ataskaitas.

Naujasis fondas be kita ko bus lankstesnis. Tiesioginei Komisijos kompetencijai priklausantys asignavimai bus tvarkomi kaip vienas paketas, kurį reikės naudoti atsižvelgiant į politinius pokyčius ar padėtį valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse. Naujuoju fondu taip pat bus geriau užtikrinta, kad lėšos būtų skiriamos, ten kur jų labiausiai reikia. Valstybių narių asignavimų naudojimo kriterijai turėtų būti tikslingesni ir jais siekiama užtikrinti solidarumą su valstybėmis narėmis, kurioms tenka ypatingas krūvis arba kurioms labiausiai reikia didinti pajėgumus. Naudojant naujojo fondo lėšas taip pat bus įmanoma atsižvelgti į didelius prieglobsčio prašytojų, įskaitant pagal Dublino reglamentą perkeltus asmenis, skaičiaus svyravimus valstybėse narėse ir atlikus vidurio laikotarpio peržiūrą skirti papildomus išteklius valstybėms narėms, kurioms jų reikia. Numatyta, kad dėl supaprastintos valdymo sistemos sumažės susijusi administracinė našta.

Pagal fondą siūloma teikti finansinę paskatą valstybėms narėms, panašią į šiuo metu teikiamą tam tikrų kategorijų pabėgėlių (pažeidžiamų grupių ir asmenų, atvykstančių pagal regionines apsaugos programas) perkėlimui, siekiant kompensuoti valstybėms narėms, sutinkančioms iš kitos valstybės narės perkelti asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga.

Galiausiai, siekiant veiksmingiau pasinaudoti Sąjungos vidaus reikalų srities agentūrų kompetencija ir patirtimi, pasiūlyme taip pat numatyta pasinaudoti Finansiniame reglamente suteikta galimybe, atsižvelgiant į fonde esamas lėšas, patikėti konkrečių užduočių įgyvendinimą agentūroms pagal jų funkcijas ir darbo programas. Tai neturi įtakos bendram numatytam darbuotojų mažinimui.

2.3. Finansinių priemonių papildomumo išnaudojimas siekiant didžiausio poveikio

Finansiniam solidarumui prieglobsčio tikslams taip pat gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai naudingos kitos ES finansinės priemonės. Pavyzdžiui, iš Europos socialinio fondo teikiama parama profesinio mokymo programoms, kuriomis galima padėti prieglobsčio prašytojams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, įgyti galimybių įsidarbinti arba išplėsti savo įgūdžius. Siekiant padėti reikalavimus atitinkantiems valstybių narių regionams, pavyzdžiui, kurti infrastruktūrą, kaip antai apgyvendinimo centrus, galima pasinaudoti ir kitais fondais, visų pirma Europos regioninės plėtros fondu. Todėl valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę koordinuotai ir visapusiškai naudotis kitomis ES finansinėmis priemonėmis. Tam reikia strateginio programavimo ir tvirto koordinavimo tarp ministerijų.

Pagrindiniai veiksmai

¤    Valstybės narės turi kuo geriau pasinaudoti 2011, 2012 ir 2013 m. EPF programomis, įskaitant neatidėliotinas priemones. 2013 m. programavimas turi būti strategiškiau įgyvendinamas, pavyzdžiui, siekiant remti pagal 2012 m. prieglobsčio paketą priimtų teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą.

¤    Teisės aktų leidėjai turi sparčiai susitarti dėl 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos pateiktų konkrečių daugiametės finansinės programos (DFP) priemonių, kuriomis remiama prieglobsčio politika.

¤    Valstybės narės turi užtikrinti koordinavimą ir papildomumą su kitomis ES finansinėmis priemonėmis, kad padidintų gebėjimą valdyti prieglobsčio prašytojų srautus.

3. atsakomybės paskirstymo klausimo sprendimas 3.1. Poreikis pakeisti Dublino reglamentą

Dublino reglamento tikslas – nustatyti už kiekvieną prieglobsčio prašytoją atsakingą valstybę narę tebėra BEPS pagrindas. Atsakomybės už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą nustatymo mechanizmas tebėra būtina teisės naudotis pabėgėlio statuso nustatymo procedūromis garantija, nedarant poveikio tikslui sparčiai nagrinėti prašymus ir išvengti atvejų, kai tas pats asmuo pateikia daugkartinius prašymus keliose valstybėse narėse.

Dublino reglamento principai, kuriuos Komisija pasiūlė palikti 2008 m. pasiūlyme iš dalies pakeisti reglamentą, nėra vien tik grąžinti prieglobsčio prašytojus į valstybę, į kurią jie pirmiausia atvyko. Šį kriterijų sušvelnina tam tikros sąlygos. Tam tikromis aplinkybėmis perkėlimai pagal Dublino reglamentą gali dar labiau apkrauti kai kurių sunkumus patiriančių valstybių narių pajėgumus ir pakenkti ne tik tai valstybei narei, bet ir prašytojų teisėms.

Plėtojamoje teismų praktikoje (visų pirma 2011 m. Europos Žmogaus Teisų Teismo sprendime M.S.S. prieš Belgiją ir Graikiją[3]) iškelti pagrindiniai klausimai, kaip veiksmingai visomis aplinkybėmis valdyti Dublino sistemą ir užtikrinti, kad priemonėmis, kurių imtasi taikant Dublino reglamentą, visiškai gerbiamos pagrindinės teisės. Per ateinančius mėnesius ES Teisingumo Teismas taip pat pateiks papildomų gairių, į kurias reikės atsižvelgti plėtojant ir įgyvendinant BEPS.

Siekiant užtikrinti sistemos vientisumą, reikia pagerinti Dublino sistemos veiksmingumą ir prašytojams taikomų apsaugos priemonių lygį. Per derybas dėl 2008 m. Komisijos pasiūlymo paaiškėjo poreikis didinti tarpusavio pasitikėjimą Dublino sistema. Vienas iš sprendimų galėtų būti stiprinti stebėjimo ir problemų sprendimo priemones, kad ankstyvame etape būtų taikomos vertinimo ir išankstinio perspėjimo priemonės. Šiuo metu per paskutinį derybų etapą šis klausimas turėtų būti prioritetinis siekiant laikytis 2012 m. termino (žr. 4.2 skyrių).

Kadangi tinkamai veikianti Dublino sistema yra svarbi BEPS dalis, kuriant kitas BEPS dalis ir ES solidarumo priemones reikėtų reguliariai peržiūrėti jos principus ir veikimą. Atliekant įrodymais grįstą peržiūrą, apimančią teisinį, ekonominį ir socialinį Dublino sistemos poveikį, įskaitant poveikį pagrindinėms teisėms, reikėtų visapusiškai patikrinti sistemos tinkamumą.

3.2. Tolesnis asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimo ES viduje plėtojimas

Perkėlimas ES viduje – tai tarptautinės apsaugos gavėjų arba prašytojų perkėlimas iš vienos valstybės narės į kitą, kai priimančioji valstybė narė prisiima atsakomybę už prašymo nagrinėjimą arba integracijos priemones.

Mintis perkelti tarptautinės apsaugos prašytojus neįvertinus jų apsaugos poreikių yra ginčytina. Kai kurių suinteresuotųjų šalių manymu, tai naudinga ar net būtina priemonė, kai kurios valstybės narės netgi pasisako už neteisėtų migrantų perkėlimą, o kai kurios šiai minčiai nepritaria. Tebėra daug neatsakytų klausimų dėl tokių veiksmų sąsajos su Dublino sistema, jų praktinės naudos ir ekonomiškumo, palyginti su kitomis solidarumo formomis, ir dėl jų poveikio prašytojams. Komisijos manymu, šiuo metu nėra naudinga siūlyti tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimo ES priemonę. Vis dėlto Prieglobsčio ir migracijos fondo pasiūlyme, kuriame konsoliduojamos ir toliau plėtojamos dabartinės pagal EPF numatytos galimybės, Komisija suteikė galimybių tokiai veiklai skirti Sąjungos bendrąjį finansavimą. Taip būtų sudarytos lengvesnės sąlygos valstybėms narėms, norinčioms vykdyti savanoriškus projektus, kuriuos koordinuotų EPPB, imtis naujoviškų veiksmų. Toks bendrasis finansavimas taip pat būtų naudingas nepaprastosios padėties atveju.

Tačiau visuotinai sutariama, kad asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimas gali būti naudingas ir tinkamas. 2009 m. birželio mėn. Komisija pasiūlė ES masto iš EPF bendrai finansuojamą bandomąjį projektą EUREMA (pabėgėlių perkėlimo iš Maltos į kitas valstybes nares ES projektas). Projektas užbaigtas 2011 m. vasarą, pagal jį iš Maltos į kitas šešias valstybes nares perkelti 227 asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga.

Bandomasis projektas suteikė svarbios patirties visiems jo dalyviams. Projektą įgyvendinusios valstybės narės kūrybiškai ieškojo sprendimų daugeliui teisinių ir praktinių klausimų, pavyzdžiui, susijusių su tinkamo statuso suteikimu arba veiksmingomis integracijos priemonėmis. Šie sprendimai padėjo EPPB parengti perkėlimo paramos veiklą, numatytą pagal EPPB teisinį pagrindą, pavyzdžiui, operatyvines parengiamąsias priemones, informuotumo didinimą ir koordinavimo užtikrinimą. Projektas buvo sėkmingas ir pradėtas antrasis jo etapas – 2011 m. gegužės 12 d. Komisijos iniciatyva surengta konferencija, per kurią prisiimti įsipareigojimai. Nors iš viso pasiūlyta daugiau vietų (beveik 340) nei per pirmąjį etapą, tačiau skaičius tebėra per mažas. Komisija ragina valstybes nares suteikti kuo daugiau papildomų vietų, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. vasarą į Maltą atvyko daug naujų prieglobsčio prašytojų.

Komisija, inicijuodama ir vykdydama bandomuosius projektus, tvirtai rėmė perkėlimą ES viduje. Remdamasi dviejų projekto etapų patirtimi ir atsižvelgdama į EPPB būsimą paramą perkėlimo veiklai Komisija pasiūlys savanorišką, nuolatinę schemą, kurios poveikį reikės vėliau įvertinti. Pagal ją valstybės narės galės prašyti perkėlimo pagalbos, įskaitant nepaprastąją padėtį.

Dar vienas pastarojo meto pokytis – priimta iš dalies pakeista direktyva[4] dėl ilgalaikio gyventojo teisių, kuria tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiamos tam tikros ir lygios teisės ir teisė persikelti į kitą valstybę narę po penkerių metų gyvenimo. Tai savaime nėra solidarumo priemonė, tačiau ji gali padėti sumažinti tam tikrų valstybių narių krūvį, jeigu pripažinti apsaugos gavėjai nusprendžia tam tikromis sąlygomis persikelti į kitą valstybę narę.

3.3. Bendro prašymų nagrinėjimo Sąjungos teritorijoje galimybės nagrinėjimas

Bendro prieglobsčio prašymų nagrinėjimo Sąjungos teritorijoje klausimas pirmą kartą iškeltas Hagos programoje. Stokholmo programoje Komisija raginama užbaigti galimybių sukurti bendrą prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistemą studiją ir jos teisinio bei praktinio poveikio tyrimą.

Reikia išaiškinti daug bendro nagrinėjimo aspektų. Pagrindiniai klausimai, be kita ko, susiję su atvejų, kuriais bendras nagrinėjimas gali būti naudingas, vertinimu. Reikia apsvarstyti šiuos teisinius ir administracinius klausimus: derėjimas su ES teise, teisinis pagrindas Sutartyse, veiksmingos teisinės gynybos klausimas, asmenų, kurių prašymai bendrai nagrinėjami, statusas, sprendimus priimti kompetentingi asmenys, ryšys su apsaugos perkėlimu ir (arba) prieglobsčio sprendimų tarpusavio pripažinimu ir suderinimas su Dublino sistema. Vienas iš finansinių klausimų – sąnaudos, palyginti su visiškai nacionaline procedūra ir finansavimo priemonėmis. Svarstytini praktiniai aspektai, be kita ko – vieta, kurioje prašymai būtų bendrai nagrinėjami, ir galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Be abejo, bendrai nagrinėjant prašymus bus privalu visiškai gerbti prašytojų teises.

Bendra prašymų nagrinėjimo Sąjungos teritorijoje procedūra galėtų tapti naudinga solidarumo priemone. Ji galėtų padėti didelį krūvį patiriančioms valstybėms narėms sumažinti neišnagrinėtų atvejų skaičių ir taip papildytų Dublino sistemą. Tokiu būdu būtų galima skleisti geriausią patirtį ir dalytis metodais, vėlgi siekiant suderinti prieglobsčio sistemas ir padidinti pasitikėjimą kitų valstybių narių prieglobsčio sistemomis. Kadangi atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičius yra nepastovus, būna laikotarpių, kai tam tikroms valstybėms narėms tenka palyginti mažas krūvis ir jos gali turėti laisvų darbuotojų, kurie galėtų padėti kitoms valstybėms narėms. Verta išnagrinėti, ar valstybės narės galėtų išteklius skolintis ar jais dalytis, atsižvelgdamos į pajėgumus, tikriausiai tai susiejant su pareigūnų komandiravimo procedūromis, kurias išplėtos EPPB.

Komisija pradės tyrimą, siekdama išsamiai išnagrinėti šiuos klausimus. Tyrimo rezultatai būtų gauti 2012 m.

3.4. Tinkamo atsakomybės paskirstymo išimtinėmis aplinkybėmis užtikrinimas

Išskyrus būsimos nuolatinės perkėlimo schemos nepaprastosios padėties komponentą, esant masiniam perkeltų asmenų srautui Komisija visada svarstys galimybę, kai tenkinamos sąlygos, pasinaudoti Laikinos apsaugos direktyvos mechanizmu. Ši direktyva – naudinga priemonė susidarius išimtinėms aplinkybėms. Ja apsaugos gavėjams suteikiamas tinkamas statusas, sumažinamas prieglobsčio sistemų krūvis ir sukuriamas struktūrinis, tačiau savanoriškas apsaugos gavėjų perkėlimo iš vienos valstybės į kitą mechanizmas. Be to, šio mechanizmo naudojimo kriterijai griežtai apibrėžti: jį pasitelkti galima tik esant perkeltų asmenų, kurie negali saugiai ir ilgam laikui grįžti į savo kilmės šalį, masiniam srautui arba esant tokio masinio srauto pavojui, ypač jeigu kartu yra pavojus, kad prieglobsčio sistemos nesugebės veiksmingai šio srauto suvaldyti. Masinis srautas – tai didelio tokių perkeltų asmenų skaičiaus atvykimas į Sąjungą iš konkrečios šalies ar geografinės vietos, nesvarbu, ar į Sąjungą jie atvyko spontaniškai, ar kam padedant, pavyzdžiui, pagal evakuacijos programą. Nuo Kosovo pabėgėlių krizės 1999 m. Sąjungai neteko susidurti su masiniu perkeltų asmenų srautu. Dėl 2011 m. įvykių Viduržemio jūros pietiniame regione į ES atvykstančių asmenų skaičius tokio masto nepasiekė.

Prie ES pietinės išorės sienos atvykstant dideliam prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų skaičiui dažnai prireikia paieškos ir gelbėjimo veiksmų. Pagal tarptautinę teisę valstybės narės privalo padėti visiems asmenims, kuriuos ištiko nelaimė jūroje, ir užtikrinti, kad jie kuo greičiau išsilaipintų saugioje vietoje. Turi būti visiškai laikomasi negrąžinimo principo. Šie įsipareigojimai galioja ir išvykimo trečiajai šaliai. Komisija skatina valstybes nares kuo glaudžiau su jomis bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, kad būtų laikomasi įsipareigojimų. Tai besąlyginiai įsipareigojimai, kai svarbiausia asmenų gyvybė ir sveikata, tačiau negalima paneigti, kad nesiimant ES lygmens veiksmų, dėl didelio atvykstančiųjų skaičiaus valstybių narių priėmimo pajėgumams ir atsakomybei, be kita ko susijusiems su asmenų grąžinimu, tenka itin didelis krūvis. Todėl reikėtų atsižvelgti į ankstesniame skyriuje nurodytų priemonių, kaip antai perkėlimo ES viduje, teigiamą poveikį sprendžiant krūvio problemą, kuri gali kilti išsilaipinus išgelbėtiems asmenims, prašantiems tarptautinės apsaugos ir galintiems ją gauti.

Pagrindiniai veiksmai

¤    Teisės aktų leidėjai turi paspartinti derybas dėl Dublino reglamento reformos, kad būtų laikomasi 2012 m. termino.

¤    Komisija 2014 m. turi pradėti Dublino reglamento tinkamumo patikrą.

¤    Valstybės narės turi padidinti savo įsipareigojimus, atsižvelgdamos į pratęstą Maltai skirtą pabėgėlių perkėlimo bandomąjį projektą, kaip pabrėžta 2011 m. gegužės 12 d. ministrų konferencijoje.

¤    Atsižvelgdama į tolesnį poveikio vertinimą Komisija 2012 m. siūlo savanorišką, nuolatinę perkėlimo schemą, kuri bus taikoma asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga.

¤    Remdamasis projekto EUREMA įgyvendinimo patirtimi EPPB turi remti ir paprastinti perkėlimą, kaip numatyta EPPB reglamente.

¤    Komisija turi pradėti galimybių sukurti bendrą prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistemą studiją ir jos teisinio bei praktinio poveikio tyrimą, kaip numatyta Stokholmo programoje, kad rezultatai būtų gauti iki 2012 m. pabaigos.

¤    ES turi pasinaudoti Laikinos apsaugos direktyva, kai tenkinami kriterijai ir yra tinkamos aplinkybės.

4. Tarpusavio pasitikėjimas – atnaujintos valdymo sistemos pagrindas 4.1. Graikijoje įgyta patirtis. Pažeidimo tyrimo procedūros papildymas

Komisija nuolatos pabrėžė, kad dėl neaiškių dabartinio prieglobsčio acquis standartų įgyvendinimas ir stebėjimas yra nevienodo lygmens. Dėl iš dalies pakeistų Komisijos pasiūlytų BEPS priemonių turėtų gerokai padidėti aiškumas ir tikslumas ir Komisija galės geriau stebėti, kaip taikoma ES teisė.

Be to, siekiant užtikrinti, kad kiekvienos valstybės narės prieglobsčio sistema visada gerai veiktų ir būtų atspari, tradicines acquis taikymo stebėjimo priemones (kaip antai, pažeidimo tyrimo procedūra ir reguliarius teisės priemonių vertinimas) reikia papildyti kitomis, geriausia prevencinio pobūdžio priemonėmis, remiantis tinkamu tarpusavio pasitikėjimo lygiu. Didžiausia atsakomybė tenka valstybėms narėms, tačiau reikia visapusiškesnių atsakomųjų veiksmų, ypač dėl to, kad Sąjunga yra įsipareigojusi ne tik valstybėms narėms, bet ir prieglobsčio prašytojams. Šiuo atžvilgiu įvykiai Graikijoje buvo reikšminga patirtis, nes Sąjunga ėmėsi visapusiškų atsakomųjų veiksmų dėl silpstančios Graikijos prieglobsčio sistemos, kuri šiek tiek pagerėjo, tačiau dar daug reikia nuveikti.

2009 m. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Graikiją po to, kai pateikti tariami kaltinimai, kad ji netinkamai įgyvendino ES prieglobsčio teisės aktus, o tam tikri prieglobsčio sistemos aspektai buvo labai prasti, įskaitant nežmoniškas sąlygas sulaikymo centruose. Tačiau Komisija pripažino, kad atsižvelgiant į humanitarinį prieglobsčio aspektą, Graikijai reikėjo suteikti įvairaus pobūdžio pagalbą, kad jos padėtis pagerėtų.

Todėl kartu su pažeidimo tyrimo procedūra Komisija pradėjo dialogą su Graikijos valdžios institucijomis. Ji padėjo Graikijai parengti Nacionalinį prieglobsčio ir migracijos valdymo veiksmų planą. Ji koordinavo kitų valstybių narių ekspertų pagalbą. Be to, ji skyrė skubų finansavimą iš EPF, kurį papildė kitomis ES finansinės paramos priemonėmis. Graikijos prašymu 2011 m. balandžio mėn. EPPB kartu su Graikijos valdžios institucijomis parengė dvejų metų operatyvinį planą siųsti prieglobsčio paramos grupes, kurios pradėjo savo darbą vietoje.

Galima pastabėti nemažai teigiamų pokyčių, susijusių su šiuo veiksmų planu, kartu su Graikijos vyriausybės padarytais pokyčiais, visų pirma priėmus naujus teisės aktus. Ypač padidėjo prieglobsčio prašytojų pripažinimo lygis (nuo mažiau nei 1 proc. iki 12,35 proc.), taip pat pagerėjo sprendimų priėmimo kokybė. Nors pažanga turi būti didesnė ir tam tikrose srityse tebėra didelį susirūpinimą keliančių klausimų, pavyzdžiui, susijusių su sulaikymo centrais ir naudojimusi tam tikromis teisėmis, tačiau valstybės narės šiuos aspektus privalo susitvarkyti savo viduje ir tam gauna finansinę bei praktinę pagalbą.

Tam tikru metu stebėti vien tik acquis taikymo nebepakaks, nes laikui bėgant dėl susikaupusių pajėgumų problemų ar sudėtingų valdymo sprendimų taip pat gali būti sunkiai pažeidžiamos pagrindinės teisės ir destabilizuojama BEPS, įskaitant Dublino sistemą.

4.2. Dublino sistemos atsparumo didinimas

Neseniai Komisija, Europos Parlamentas ir valstybės narės svarstė, kaip užtikrinti tinkamą visų valstybių narių prieglobsčio sistemų veikimą ir nustatyti bei spręsti kylančias problemas, kol jos neperaugo į krizę ar pažeidimo tyrimo procedūrą. Panašu, kad vertinimo ir išankstinio perspėjimo mechanizmas yra tinkamas pasirinkimas.

Toks mechanizmas galėtų turėti dvi funkcijas: nuolatinis visų valstybių narių stebėjimas siekiant užtikrinti jų nuolatinį pasirengimą ir struktūriniai ir nuoseklūs veiksmai siekiant pašalinti trūkumus, kol jie neperaugo į visuotinę krizę.

Praktiškai vertinimo ir išankstinio perspėjimo procesas galėtų apimti įvairius kiekvienos valstybės narės prieglobsčio sistemos valdymo aspektus, įskaitant prieglobsčio sistemos geografinę ir biudžeto sandarą, perkėlimų pagal Dublino reglamentą poveikį, tinkamą ES solidarumo priemonių naudojimą, dalyvavimą ES solidarumo iniciatyvose ir kt. Atlikus vertinimą parengtose ataskaitose ir rekomendacijose būtų iš anksto perspėjama apie galimas problemas. Jas taip pat būtų galima naudoti siekiant geriau koordinuoti valstybei narei skirtas solidarumo priemones, įskaitant geresnį ES fondų programavimą ir EPPB praktinio bendradarbiavimo veiklos prioritetus. Kad šis procesas būtų veiksmingas, reikės nustatyti tinkamas priemones ir tvarką.

Reikia numatyti konkrečius tolesnius veiksmus, kad vertinimo rezultatai būtų tinkamai stebimi. Į planą būtų galima įtraukti prašymus imtis koordinuotų solidarumo priemonių atitinkamai valstybei narei būtiniems veiksmams paremti. Komisijos manymu, dėl tokio proceso itin pagerėtų valstybių narių ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurios dažnai kritiškai vertina Dublino sistemą, tarpusavio pasitikėjimas.

4.3. Tarpusavio pasitikėjimo didinimas pasitelkiant kitas migracijos valdymo sritis

Tarpusavio pasitikėjimas – pagrindinė tinkamo bendradarbiavimo prieglobsčio srityje dalis. Didesnis pasitikėjimas lems didesnį solidarumą, todėl labai svarbu pasitikėjimą didinti. Nors kiekvienos su migracija susijusios politikos srities tikslai skiriasi, tačiau geresnis migracijos valdymas užtikrinant geresnį sienų valdymą ir vizų politiką taip pat gali padėti didinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą prieglobsčio klausimais.

2011 m. rugsėjo 16 d. Komisija pasiūlė įvairių Šengeno sistemos valdymo pakeitimų, kuriais siekiama, gerinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, užtikrinti judėjimo laisvę. Pasiūlymais pakeisti Šengeno vertinimo mechanizmą bus patobulintas bendras Šengeno valdymas. Pasiūlymais, kuriais geriau užtikrinamas tinkamas Šengeno acquis taikymas, bus padidintas pasitikėjimas Sąjungos gebėjimu bendrai ir solidariai spręsti su sienų kontrole susijusias problemas; dėl to ir valstybėms narėms bus lengviau dalyvauti prieglobsčio solidarumo iniciatyvose.

Vizų politikos srityje 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos pasiūlyti Vizų reglamento[5] pakeitimai taip pat gali padėti didinti valstybių narių prieglobsčio sistemų veiksmingumą. Kaip kraštutinę priemonę nustačius vizų apsaugos sąlygą, būtų galima laikinai sustabdyti bevizį asmenų iš trečiųjų šalių judėjimą, kai yra duomenų, kad dėl tokio režimo, be kita ko, piktnaudžiaujama prieglobsčio sistema.

Toks mechanizmas visų pirma leistų Sąjungai išlaikyti pusiausvyrą: geriau valdyti trečiųjų šalių piliečių judėjimą ir užtikrinti, kad dėl bevizio režimo nebūtų pažeidimų ar piktnaudžiavimo atvejų. Taigi, viena vertus, Sąjunga toliau paprastins vizų režimus ir kartu valstybėms narėms taikys apsaugos priemones, remdamasi patirtimi, susijusia su stebėjimo po vizų režimo supaprastinimo mechanizmu, kurio tikslas – užtikrinti, kad bevizis režimas su Vakarų Balkanų šalimis sklandžiai veiktų. Kita vertus, ES aktyvins priemones, kad padėtų valstybėms narėms, į kurias atvyko ypatingai daug prieglobsčio prašytojų iš trečiųjų šalių. Taikydama stebėjimo po vizų režimo supaprastinimo mechanizmą Komisija galėjo gauti reikiamos informacijos ir pasiūlyti priemonių, kuriomis siekta išvengti tolesnių neteisėtų migrantų, piktnaudžiaujančių beviziu režimu, srautų.

Pagrindiniai veiksmai

¤    ES turi laikytis prieglobsčio teisės aktų paketo 2012 m. termino.

¤    Valstybės narės turi įgyvendinti ES teisės aktus, o Komisija reguliariai vertinti ir nagrinėti pažeidimus.

¤    Graikija turi aktyviai įgyvendinti savo veiksmų planą ir visapusiškai išnaudoti esamas solidarumo priemones, kad laikytųsi visų plane nustatytų terminų.

¤    Teisės aktų leidėjai turi užbaigti derybas dėl Dublino reglamento, kuriame būtų nustatytos griežtesnės nuostatos dėl paramos didinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir dėl išankstinio perspėjimo mechanizmo siekiant iš anksto nustatyti problemas.

¤    Teisės aktų leidėjai turi patvirtinti 2011 m. rugsėjo 16 d. Šengeno teisės aktų rinkinį, skirtą sienų valdymui pagerinti.

¤    Teisės aktų leidėjai turi patvirtinti 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos pasiūlytus Vizų reglamento pakeitimus.

Išvada

Sąjunga ir jos valstybės narės gali naudotis kintančiu ir lanksčiu solidarumo priemonių rinkiniu. Šias priemones galima naudoti kartu arba atskirai. Kaip pasiūlyta šiame komunikate, kai kurias priemones galima tobulinti ir galima kurti naujas.

Kiti migracijos valdymo aspektai taip pat gali padėti sutvirtinti ES valstybių narių tarpusavio solidarumą prieglobsčio srityje. ES reikia veiksmingos asmenų grąžinimo politikos, kad būtų užtikrintas prieglobsčio sistemų patikimumas ir vientisumas. Šį klausimą Komisija nagrinės atskirame 2013 m. komunikate. Didinant teisėtos migracijos politikos konvergenciją taip pat gali būti remiamas solidarumas, visų pirma, užtikrinama, kad neveiksmingai valdoma teisėta migracija neturėtų poveikio prieglobsčio politikai, įskaitant jos solidarumo aspektus.

Tinkamas visos ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, ypač su pabėgėlių kilmės ir tranzito šalimis, taip pat gali padėti valdyti prieglobsčio prašytojų srautus ar jų išvengti. Pavyzdžiui, toks bendradarbiavimas gali apimti paramą gerinti apsaugos erdvę kituose pasaulio regionuose arba ES viduje skirti daugiau perkėlimo vietų. Be to, tokiu bendradarbiavimu gali būti išreiškiamas solidarumas su trečiosiomis šalimis, kurioms tenka gerokai didesnis prieglobsčio prašytojų krūvis, palyginti su ES, kaip matyti iš migracijos krizės, susijusios su įvykiais Viduržemio jūros pietiniame regione ir kaip pabrėžta Komunikate „Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą“[6].

Galiausiai Komisija visada pasilieka galimybę dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarius nepaprastajai padėčiai teikti pasiūlymus pagal SESV 78 straipsnio 3 dalį, kad patvirtintų laikinąsias priemones atitinkamų valstybių narių labui, jeigu pagal turimas priemones nesuteikiamos reikiamos galimybės ir teisinis pagrindas.

Sąjungos solidarumo priemonių geri rezultatai priklauso nuo visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir bendradarbiavimo. Sąjunga turi toliau svarstyti solidarumo prieglobsčio srityje klausimą, be kita ko aukštu, politiniu lygmeniu, kad nuolatos tobulintų ir peržiūrėtų solidarumo priemonių prieglobsčio srityje rinkinį. Komisija apžvelgs pažangą kitose pagal stebėjimo metodą parengtose metinėse imigracijos ir prieglobsčio ataskaitose.

PRIEDAS

Prieglobsčio srities statistiniai duomenys

Toliau parodyta, kaip nuo 1998 m. (anksčiausi turimi ES lygmens duomenys) iki 2010 m. kito bendras 27 ES valstybėse narėse pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius. Per pirmąjį 2011 m. pusmetį prieglobsčio prašymų padaugėjo 14 proc., palyginti su 2010 m. pirmuoju pusmečiu (pastaba: kol kas nėra visų Graikijos ir Liuksemburgo duomenų).

Šaltinis: Eurostatas.

Prieglobsčio prašymai 2011 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2010 m. pirmuoju pusmečiu

|| 2010 m. 1P || Visi 2010 m. || 2011 m. 1P* || Pokytis 1P 2010–2011m.* || 2011 m. 1 mėn. || 2011 m. 2 mėn. || 2011 m. 3 mėn. || 2011 m. 4 mėn. || 2011 m. 5 mėn. || 2011 m. 6 mėn.

BE || 11 445 || 26 550 || 14 790 || +29 % || 2 335 || 2 365 || 2 825 || 2 525 || 2 420 || 2 320

BG || 500 || 1 030 || 465 || -7 % || 115 || 90 || 70 || 65 || 60 || 65

CZ || 465 || 785 || 370 || -20 % || 65 || 55 || 70 || 60 || 75 || 45

DK || 2 310 || 5 105 || 1 830 || -21 % || 365 || 290 || 325 || 290 || 290 || 270

DE || 18 455 || 48 595 || 22 890 || +24 % || 4 245 || 3 735 || 4 075 || 3 365 || 3 875 || 3 595

EE || 20 || 35 || 35 || +75 % || 5 || 5 || 5 || 5 || 10 || 5

IE || 1 025 || 1 940 || 685 || -33 % || 135 || 125 || 125 || 85 || 100 || 115

EL || 4 705 || 10 275 || 3 800* || +3 %* || 605 || 920 || 1 005 || 455 || 815 || :

ES || 1 210 || 2 745 || 1 950 || +61 % || 240 || 335 || 365 || 430 || 365 || 215

FR || 25 925 || 52 725 || 28 835 || +11 % || 4 400 || 4 640 || 5 295 || 5 125 || 5 010 || 4 365

IT || 5 370 || 10 060 || 10 865 || +102 % || 590 || 1 625 || 1 775 || 1 460 || 3 305 || 2 110

CY || 1 235 || 2 870 || 895 || -28 % || 185 || 145 || 125 || 125 || 165 || 150

LV || 25 || 60 || 110 || +340 % || 5 || 20 || 5 || 15 || 40 || 25

LT || 195 || 505 || 185 || -5 % || 35 || 35 || 35 || 20 || 30 || 30

LU || 295 || 780 || 770* || +208 %* || 115 || 145 || 230 || 145 || 135 || :

HU || 1 405 || 2 095 || 775 || -45 % || 115 || 90 || 135 || 165 || 110 || 160

MT || 60 || 170 || 1 650 || +2 650 % || 10 || 15 || 30 || 1 130 || 365 || 100

NL || 7 280 || 15 110 || 7 105 || -2 % || 1 255 || 1 090 || 1 155 || 1 095 || 1 295 || 1 215

AT || 5 065 || 11 060 || 5 830 || +15 % || 885 || 910 || 970 || 980 || 1 000 || 1 085

PL || 2 920 || 6 535 || 2 865 || -2 % || 365 || 450 || 520 || 430 || 550 || 550

PT || 80 || 160 || 95 || +19 % || 10 || 20 || 15 || 15 || 20 || 15

RO || 475 || 880 || 560 || +18 % || 50 || 85 || 125 || 95 || 95 || 110

SI || 90 || 250 || 205 || +128 % || 35 || 35 || 30 || 15 || 35 || 55

SK || 295 || 540 || 205 || -31 % || 35 || 45 || 30 || 20 || 35 || 40

FI || 2 025 || 3 665 || 1 315 || -35 % || 240 || 210 || 240 || 195 || 210 || 220

SE || 14 110 || 31 940 || 12 620 || -11 % || 1 970 || 1 965 || 2 310 || 2 040 || 2 375 || 1 960

UK || 11 875 || 23 740 || 12 690 || +7 % || 2 140 || 1 995 || 2 230 || 2 020 || 2 070 || 2 235

* Išskyrus EL ir LU. Šių dviejų valstybių narių atveju apskaičiuotos pirmų penkių mėnesių absoliučios vertės ir palyginimas. Duomenys gauti 2011 m. spalio 3 d. Šaltinis: Eurostatas.

Prieglobsčio prašymai (A) ir nauji apsaugos gavėjai (B) visais 2010 m.

Visų 2010 m. prašymai ir nauji gavėjai 1 000 000 gyventojų

Visų 2010 m. prašymai ir nauji gavėjai 1 000 km2 ploto

Visų 2010 m. prašymai ir nauji gavėjai 1 000 BVP vienetų

Gyventojai: 2010 m. sausio 1 d. duomenys. Plotas: naujausi turimi duomenys (2010 m. arba kai kurių valstybių narių atveju – ankstesnių metų). BVP: visų 2010 m. perkamosios galios standartas (dirbtinės valiutos vienetas, kuris pašalina valstybių narių kainų lygio skirtumus[7]). Duomenys gauti 2011 m. spalio 3 d. Šaltinis: Eurostatas.

2011 ir 2010 m. pirmojo pusmečio palyginimas. Prašymai 1 000 000 gyventojų

2011 ir 2010 m. pirmojo pusmečio palyginimas. Prašymai 1 000 km2 ploto

2011 ir 2010 m. pirmojo pusmečio palyginimas. Prašymai 1 000 BVP vienetų

Gyventojai: 2010 m. sausio 1 d. duomenys. Plotas: naujausi turimi duomenys (2010 m. arba kai kurių valstybių narių atveju – ankstesnių metų). BVP: visų 2010 m. perkamosios galios standartas. Negauta 2010 m. birželio mėn. EL ir LU duomenų. Jie ekstrapoliuoti pagal turimus 5 mėn. duomenis. Duomenys gauti 2011 m. spalio 3 d. Šaltinis: Eurostatas.

Valstybių narių iš trečiųjų šalių perkelti pabėgėliai 2006–2010 m.

Šaltinis: 2006–2007 m. – UNHCR, 2008 m. (išskyrus Jungtinę Karalystę – UNHCR), – Eurostatas (gauti 2009 m. gruodžio 8 d.). ir 2009 bei 2010 m. – Eurostatas (gauti 2011 m. rugpjūčio 1 d.).

[1]               Šiame komunikate nenagrinėjami solidarumo veiksmai, susiję su kova su neteisėta migracija, nors kitos migracijos valdymo politikos sritys yra susijusios su tinkamai veikiančia prieglobsčio sistema.

[2]               Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas, pasiūlymas (COM(2011) 751).

[3]               Paraiškos Nr. 30696/09, 2011 m. sausio 21 d.

[4]               2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB [dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso] siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga.

[5]               COM(2011) 290.

[6]               COM(2011) 743.

[7]               Žr. http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/purchasing_power_parities/introduction.