BūTINA SUDARYTI GALIMYBES NAUDOTIS VEIKSMINGOMIS TEISIų GYNIMO SISTEMOMIS

Strategijoje „Europa 2020“ nurodoma, kad augimui skatinti ir darbo vietoms kurti būtina tvirtesnė, labiau integruota ir išplėsta bendroji rinka. Kad tokia taptų, bendroji rinka turi prisitaikyti prie naujos tikrovės, pasižyminčios visų pirma sparčiai augančiu interneto naudojimu mažmeninei prekybai ir naujų paslaugų rūšių atsiradimu. Vartotojų pasitikėjimą bendrąja rinka menkina tai, kad jie nepatikliai vertina galimybes veiksmingai išspręsti su prekių ir paslaugų pirkimu susijusias problemas. Šiame komunikate paaiškinama, kaip Komisijos pasiūlymais dėl ginčų alternatyvaus sprendimo (toliau – GAS) ir ginčų elektroninio sprendimo (toliau – GES) bus skatinama kurti greitas, nebrangias ir veiksmingas ginčų alternatyvaus sprendimo procedūras, tuo vartotojams suteikiant daugiau galių ir svarbiausią vaidmenį bendrojoje rinkoje. Šie pasiūlymai – bendrajai rinkai skirtų dvylikos pagrindinių veiksmų[1] dalis.

Kaip nurodoma M. Monti ataskaitoje „Nauja strategija bendrajai rinkai“[2] ir pabrėžiama Bendrosios rinkos akte, bendroji rinka įkūnija idealą – erdvę be nacionalinių sienų, kurioje piliečiai ir įmonės gali laisvai judėti ir naudotis savo teisėmis. Tai apima ir jų galimybes sudaryti tarpvalstybinius sandorius. Tačiau vartotojai ir įmonės bendrojoje rinkoje vis dar susiduria su daugybe sunkumų.

ES pasiektas aukštas vartotojų apsaugos lygis, tačiau vartotojams vis dar sudėtinga apginti savo teises. Naujausi tyrimai rodo, kad 2006–2008 m. prašymų išspręsti ginčus pagal GAS procedūrą, įskaitant GES, ES padaugėjo nuo 410 000 iki 530 000[3]. Tačiau 2010 m. tik labai nedidelė dalis (5 proc.) Europos vartotojų savo ginčui spręsti pasitelkė GAS subjektą[4] ir tik 9 proc. įmonių teigė bent kartą pasinaudojusios GAS paslauga[5]. Ginčų dėl tarpvalstybinių sandorių skaičius didėja[6], tačiau šiuo metu dauguma vartotojų skundų lieka neišspręsti. Dar nevisiškai išnaudojamos galimybės taikant GAS procedūras paprastai, veiksmingai ir pigiai išspręsti ginčus.

Iš įrodymų matyti, kad vartotojams nepavyksta visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, susijusiomis su platesniu produktų pasirinkimu arba didesne kainų ir kokybės konkurencija. Pirkdami užsienyje vartotojai baiminasi, kad kilus problemoms, bus sudėtinga rasti sprendimą[7], todėl kol kas vartotojai nenoriai perka kitoje šalyje.

Iš patirties matyti, kad prieš kreipdamasis į teismą, vartotojas įvertina, kiek laiko, lėšų ir pastangų reikės, kad būtų atlyginta žala, ir tuomet susieja šiuos kriterijus su skundo verte[8]. Vartotojas, supratęs, kokie sudėtingi ginčų, ypač susijusių su tarpvalstybiniais sandoriais, sprendimą reglamentuojantys įstatymai, dažnai mano, kad kreiptis į teismą nėra tinkamiausia išeitis, ir daugeliu atvejų atsisako šios minties, jei pirminės diskusijos su komercinės veiklos subjektu būna nesėkmingos.

Įmonės, visų pirma mažosios, taip pat mano esant rizikinga susidurti su teisine ar teismų sistema, kurios joms nėra žinomos[9]. Todėl įmonės nesiryžta žengti į naujas rinkas, kuriose jos galėtų orientuotis į naujas vartotojų grupes ir plėsti veiklą. Toks pasitikėjimo trūkumas neigiamai veikia įmonių konkurencingumą.

Neišnaudotų galimybių aspektas tapo dar aktualesnis išaugus e. prekybai – internetas visoms įmonėms atveria galimybę savo produktus parduoti visame pasaulyje, o vartotojams – apsipirkti naudojantis asmeniniais kompiuteriais taip pat paprasta, kaip vietos parduotuvėse. Tačiau e. prekyba, ypač tarpvalstybinė, Europoje populiarėja gana lėtai.

Be kitų iniciatyvų, kurių ėmėsi Komisija šiai padėčiai ištaisyti, vienas būdas patobulinti teisių gynimo procedūrą vidaus rinkoje – sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į ginčų sprendimo ne teisme subjektus ir skatinti naudotis jų paslaugomis. GAS – pigi ir greita ginčų sprendimo priemonė vartotojams ir įmonėms. Didžioji dalis GAS procedūrų vartotojams yra nemokamos arba kainuoja labai nedaug (iki 50 EUR). Dauguma GAS subjektams pateiktų ginčų išsprendžiami per 90 dienų[10].

Dauguma GAS pasinaudojusių vartotojų mano, kad tai paprasta ir skaidri procedūra, kuria naudojantis teikiama pagalba ir patarimai[11]. Taigi, vartotojai labiau linkę spręsti ginčus pasitelkdami GAS nei teisme. Įmonės taip pat teikia pirmenybę GAS, o šia priemone jau pasinaudojusios įmonės tvirtina darysiančios tai ir ateityje[12].

Vis dėlto, dėl GAS subjektų įvairovės ir nevienodo geografinio ir sektorinio pasiskirstymo vartotojai ir įmonės negali visiškai pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis. Kai kuriose valstybėse narėse GAS subjektai dar nėra įsteigti. Kitose valstybėse narėse esami GAS subjektai aprėpia tik dalį teritorijos arba yra pritaikyti tik konkretiems mažmeninės rinkos sektoriams. Dėl sistemų sudėtingumo mažėja jų veiksmingumas, o vartotojai ir įmonės jomis naudojasi nenoriai. Be to, iš tiesų vartotojai ir įmonės dažnai nežino apie galimybę dėl ginčų kreiptis į esamą GAS subjektą, arba nėra tikri, ar jų ginčas patenka į atitinkamo GAS subjekto veiklos aprėptį.

Komisija daugiau nei dešimtmetį aktyviai skatina naudoti GAS. Dvi 1998 m.[13] ir 2001 m.[14] Komisijos priimtos rekomendacijos turėjo teigiamo poveikio, visų pirma dėl to, kad buvo nustatyti keli pagrindiniai kokybės kriterijai, kuriais GAS subjektai turėtų remtis. Tačiau, kaip išdėstyta pirmiau, jų nepakanka, kad vartotojai labiau pasitikėtų bendrąja rinka.

Siekiant išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą Europos ekonomikos augimui skatinti, reikia imtis teisėkūros veiksmų, kad kiekvienas ES vartotojas dėl ginčo galėtų kreiptis į atitinkamą GAS subjektą, nesvarbu, kokiame sektoriuje jis kilo, ir nesvarbu, ar tai vidaus, ar tarpvalstybinis sandoris.

Siekiant strategiškai spręsti lėtos e. prekybos plėtros Europoje problemą, komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ raginama imtis ES masto priemonių GAS sistemoms tobulinti ir skelbiama, kad Komisija „pasiūlys e. prekybai skirtą ES masto elektroninę teisių gynimo priemonę“, kad padidintų taip reikalingą pasitikėjimą elektronine prekyba.

Šiems tikslams pasiekti, nesukeliant valstybėms narėms pernelyg didelės ir nereikalingos naštos, Komisija siūlo teisines priemones, parengtas atsižvelgiant į subjektus, kurie jau veikia nacionaliniu lygmeniu.

Toks metodas svarbus ne tik dėl to, kad ginčų sprendimo subjektai yra veiksmingesni, kai jie pagrįsti vietos ypatumais, tačiau taip pat siekiant valstybėms narėms suteikti tam tikrą veiksmų laisvę nuspręsti, kaip jos norėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Visų pirma, valstybės narės neprivalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai GAS subjektai nėra įsteigti, juos reikėtų įsteigti kiekviename mažmeninės prekybos sektoriuje. Valstybės narės gali nuspręsti įsteigti vieną subjektą arba papildomą tarpsektorinį subjektą GAS aprėpčiai visoje teritorijoje užtikrinti.

Todėl prie šio komunikato „Vartotojų ginčų alternatyvus sprendimas bendrojoje rinkoje“ pridedami du teisės aktų – dėl GAS ir GES – pasiūlymai. Šiais pasiūlymais siekiama sudaryti vartotojams palankesnes sąlygas apginti savo teises bendrojoje rinkoje perkant elektroniniu būdu arba atjungties režimu; o padidinus vartotojų paklausą bus veiksmingai prisidedama prie ekonomikos augimo ir stabilumo.

2011 m. Komisijos darbo programoje vartotojų GAS įvardytas kaip vienas strateginių Komisijos pasiūlymų 2011 m[15]. Bendrosios rinkos akte[16] nustatyta, kad teisės aktai dėl ginčų alternatyvaus sprendimo ir ginčų elektroninio sprendimo yra vieni svarbiausių veiksmų, kuriais siekiama suteikti naują postūmį ekonomikos augimui ir stiprinti vartotojų pasitikėjimą bendrąja rinka.

Šis požiūris palankiai vertinamas ir aukščiausiu politiniu lygmeniu. Europos Parlamentas[17] ir Taryba[18] pritarė būsimiems ES teisėkūros veiksmams GAS ir GES srityje. Be to, 2011 m. pavasario ir spalio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino iki 2012 m. pabaigos priimti pasiūlymus, siekiant suteikti naują postūmį bendrajai rinkai[19].

Teisės aktų pasiūlymai apima vartotojų ir komercinės veiklos subjektų sutartinius ginčus dėl prekių pardavimo arba paslaugų teikimo sandorių. Tai ne tik vartotojų skundai dėl komercinės veiklos subjektų, bet ir pastarųjų skundai dėl vartotojų. Tačiau į pasiūlymus neįtraukti įmonių ginčai (įmonių tarpusavio ginčai). Santykiai tarp vartotojų ir įmonių skiriasi nuo įmonių tarpusavio santykių. Atsižvelgiant į komercinės veiklos subjektų ir vartotojų santykių asimetriją, buvo nustatytos konkrečios vartotojų apsaugos taisyklės, įskaitant sandoriams privalomas vartotojų informavimo taisykles. Komisijos surengtų viešų konsultacijų metu visi suinteresuotieji subjektai (įmonės, vartotojai, nacionalinės valdžios institucijos) išreiškė nuomonę, kad į šiuos ypatumus taip pat būtų atsižvelgta ES GAS srities teisės aktuose, kuriuose turėtų būti nustatytos konkrečios vartotojų ginčams skirtos GAS priemonės.

Siekiant supaprastinti tarpvalstybinių ginčų sprendimą, taip pat svarbu skatinti Europos GAS subjektų tinklų kūrimą. Nacionaliniai GAS subjektai turėtų prisijungti prie esamų konkrečių sektorių Europos tinklų, kad galėtų veikti efektyviai, o tuose sektoriuose kilus tarpvalstybiniams ginčams būtų užtikrinta tinkama GAS aprėptis (pvz., tarpvalstybinių finansinių ginčų sprendimo ne teisme tinklą [20] FIN-NET sudaro GAS subjektai, sprendžiantys tarpvalstybinius vartotojų ir finansinių paslaugų teikėjų ginčus).

Be to, pastaraisiais metais parengtos kelios iniciatyvos, kuriomis ES siekiama plėtoti tarpvalstybinius GAS subjektus, kad komercinės veiklos subjektai iš skirtingų valstybių narių galėtų prisijungti prie tos paties GAS subjekto, esančio vienoje valstybėje narėje[21]. Reikėtų skatinti toliau plėtoti šias iniciatyvas.

Siūlomi teisės aktai – svarbus žingsnis kuriant veiksmingas ir efektyvias ginčų sprendimo ne teisme sistemas. Ja taip pat turėtų būti grindžiamos ateityje šią sistemą papildysiančios priemonės, visų pirma rengiant kolektyvinę GAS procedūrą ir plėtojant Europos lygmens požiūrį į kolektyvinį teisių gynimą.

Komisija siūlo dvi susijusias iniciatyvas – direktyvą dėl GAS ir reglamentą dėl GES. Šie du pasiūlymai papildo vienas kitą. Įgyvendinus direktyvą, visoje ES veiktų kokybiški GAS subjektai, pasirengę spręsti visus vartotojams kylančius sutartinius ginčus dėl prekių pardavimo ar paslaugų teikimo. Tai pagrindinė GES platformos, kuri bus sukurta reglamentu, veikimo sąlyga.

DIREKTYVA DėL GAS

Direktyva dėl vartotojų GAS siekiama užtikrinti, kad būtų įsteigti kokybiški GAS subjektai, kurie spręstų visus vartotojų ir komercinės veiklos subjektų sutartinius ginčus dėl prekių pardavimo ar paslaugų teikimo. |

Direktyva siekiama spręsti tris pagrindines problemas, kurios buvo nustatytos pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis ir remiantis Komisijos užsakymu atliktais tyrimais. Šios problemos yra:

a) GAS subjektų trūkumas tiek konkrečiuose sektoriuose, tiek geografiniu lygmeniu;

b) nepakankamas visuomenės informavimas ir informacijos trūkumas, todėl vartotojai ir įmonės nesikreipia į GAS subjektus, ir

c) skirtinga GAS subjektų veiklos kokybė – daug GAS subjektų neatitinka dviejose Komisijos rekomendacijose nustatytų pagrindinių principų.

Pirma, bus svarbu užtikrinti, kad į GAS subjektus būtų galima kreiptis dėl visų su sandoriais bendrojoje rinkoje susijusių vartotojų skundų. Direktyva siekiama užtikrinti, kad GAS subjektai veiktų visoje ES ir aprėptų visus su prekių pardavimo ar paslaugų teikimo sandoriais susijusius vartotojams kylančius ginčus.

Be to, išsamios informacijos trūkumas vartotojams ir komercinės veiklos subjektams tampa rimta kliūtimi naudotis GAS. Komercinės veiklos subjektai privalės nurodyti vartotojams, kuris GAS subjektas yra kompetentingas spręsti galimus jų ir vartotojų sutartinius ginčus. Komercinės veiklos subjektai taip pat privalės informuoti vartotojus, ar jie įsipareigoja naudotis GAS, jei vartotojai pateiktų skundą.

Taip pat direktyva siekiama užtikrinti, kad GAS subjektai laikytųsi kelių kokybės principų, kaip antai nešališkumo, skaidrumo, veiksmingumo ir sąžiningumo. Kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos stebės GAS subjektus ir užtikrins, kad jie veiktų tinkamai.

Tinkamai įgyvendinus direktyvą, visi vartotojai, nesvarbu kurioje ES šalyje gyventų, kilus problemoms perkant prekes arba paslaugas iš ES įsteigto komercinės veiklos subjekto, galės kreiptis į kokybiškus GAS subjektus.

REGLAMENTAS DėL GES

Reglamentas dėl vartotojų GES, pagal kurį vartotojai ir komercinės veiklos subjektai galės tiesiogiai prisijungti prie elektroninės platformos, kurioje direktyvos nuostatas atitinkantis GAS subjektas padės jiems spręsti dėl tarpvalstybinių e. prekybos sandorių kilusius sutartinius ginčus. |

Reglamentu nustatoma Europos ginčų elektroninio sprendimo platforma (toliau – GES platforma). Šia Komisijos įdiegta platforma galės tiesiogiai naudotis vartotojai ir komercinės veiklos subjektai, o jų skundai bus priskiriami GAS subjektui, kuris yra kompetentingas spręsti jų ginčą. Taigi, ši platforma užtikrins galimybes visose valstybėse narėse naudotis GAS procedūra vartotojų ginčams spręsti.

GES platforma – vartotojams ir komercinės veiklos subjektams skirta sąveiki svetainė, kurioje, naudojantis bendra prieiga, bus sprendžiami su tarpvalstybiniais e. prekybos sandoriais susiję sutartiniai ginčai. Platforma veiks visomis oficialiomis ES kalbomis ir bus nemokama. Platformos veiklą užtikrins GES pagalbininkų tinklas.

Vartotojai ir komercinės veiklos subjektai galės teikti skundus užpildę elektroninę skundo formą, kuri bus pateikta sistemos svetainėje visomis oficialiomis ES kalbomis. Pagal elektroniniame skunde pateiktus duomenis platforma nustatys GAS subjektus, kurie gali būti kompetentingi spręsti konkretų skundą ir automatiškai perduos skundą tam GAS subjektui, dėl kurio kompetentingumo šalys susitarė. Tuomet minėtas GAS subjektas sieks išspręsti ginčą, laikydamasis savo darbo tvarkos taisyklių. Visi GES platformai pateikti su e. prekyba susiję skundai turės būti tvarkomi sparčiai. Todėl reglamentu nustatomas terminas, kuris yra trumpesnis už terminą, kurio paprastai reikia ginčui dėl atjungties režimu sudaryto sandorio išspręsti.

Platformoje taip pat bus teikiama informacija apie GAS subjektus ir bendro pobūdžio informacija apie GAS kaip ginčų sprendimo ne teisme priemonę. Komercinės veiklos subjektų svetainėse vartotojai galės susipažinti su informacija apie GES platformą, ten bus pateikiama ir jos elektroninė nuoroda. Taigi, atitinkamose svetainėse prekių arba paslaugų naršantys vartotojai, prieš sudarydami sandorį galės sužinoti apie galimas teisių gynimo priemones, jei konkretaus sandorio atveju kiltų problemų.

Tai padės vartotojams labiau pasitikėti ir apsispręsti pirkti elektroniniu būdu ir užsienyje.

Taigi, reglamentu bus išspręsti svarbiausi su tarpvalstybine elektronine prekyba susiję klausimai ir skatinama naudotis visais e. prekybos privalumais. Skaitmeninėje aplinkoje bus svarbu užtikrinti vartotojams ir komercinės veiklos subjektams galimybę teikti skundus elektroniniu būdu ir juos spręsti elektroninėmis priemonėmis. Tai kurs masto ekonomiją, palengvins kasdieninį gyvenimą ir paspartins tarpvalstybinių ginčų sprendimą.

TEISėS AKTų PAKETO įGYVENDINIMO REZULTATAI

Šie pavyzdžiai pagrįsti realiais įmonių ir vartotojų ginčais:

ES pilietė Ana užsisakė baldų savo naujam butui iš jos valstybėje narėje įsisteigusio komercinės veiklos subjekto. Ji sutiko, kad komercinės veiklos subjektas pristatytų baldus į jos namus, iš anksto sumokėjo pusę kainos, o likusią sumą turėjo sumokėti pristatymo dieną. Pristačius baldus, Ana pastebėjo, kad stalo paviršius labai subraižytas, o sofa ištepta. Dabar ji atsisako mokėti likusią sumos dalį ir reikalauja, kad komercinės veiklos subjektas pakeistų stalą ir sofą. Pastarasis mano, kad baldai buvo pristatyti puikios būklės ir reikalauja, kad Ana vykdytų savo įsipareigojimus. Spręsti ginčą teisme bus brangu ir užtruks daug laiko tiek Anai, tiek pardavėjui. Abi šalys ieško pigaus ir greito ginčo sprendimo būdo[22]. |

Du ES piliečiai, Oliveris ir Eloizė, internetu užsisakė savaitės trukmės atostogų paketą kelionei dviem asmenims į kitą valstybę narę. Į tos valstybės narės paslaugų teikėjo pasiūlytą paketą buvo įtraukti lėktuvų bilietai, apgyvendinimas viešbučio dviviečiame kambaryje ir pusryčiai. Rezervuojant viešbučio kambarį teko sumokėti 20 proc. užstatą. Oliveriui ir Eloizei atvykus į viešbutį, jiems buvo pasakyta, kad nėra galimybės apsistoti dviviečiame kambaryje. Taip pat jiems buvo pranešta, kad už kiekvienus pusryčius jiems teks primokėti po papildomus 10 EUR vienam asmeniui. Jie išreiškė savo nepasitenkinimą ir paprašė viešbučio valdybos suteikti jiems svetainėje nurodytas paslaugas. Viešbučio valdyba to nepadarė ir nepasiūlė alternatyvaus sprendimo. Oliveris ir Eloizė pareikalavo grąžinti užstatą, tačiau viešbučio valdyba atsisakė. Jiems teko ieškoti kitos apsistojimo vietos ir dėl to jie patyrė papildomų išlaidų. Grįžę Oliveris ir Eloizė dar keliskart bandė susitarti su viešbučiu ir kelionių paketo pardavėju, kad atgautų užstatą, tačiau atgauti pinigų jiems nepavyko. Kadangi Oliveris ir Eloizė nežinojo, kur kreiptis, kad jų ginčas būtų išspręstas paprastu būdu, jie susisiekė su savo valstybės narės Europos vartotojų centru (EVC) ir pateikė skundą, kuriame paaiškino aplinkybes. Tuomet EVC susisiekė su paslaugų teikėjo valstybėje narėje esančiu EVC ir mėgino rasti būdą išspręsti ginčą su viešbučiu. Paslaugų teikėjo valstybės narės GAS subjektas, nagrinėjantis tokio pobūdžio skundus, ėmėsi nagrinėti skundą, kai tik paslaugų teikėjas sutiko, kad būtų taikoma ši procedūra. Po 6 mėnesių ir kelių laiškų ir telefono skambučių paslaugų teikėjas sutiko grąžinti užstatą. Nors Oliveris ir Eloizė galiausiai atgavo savo pinigus, ši procedūra užtruko labai ilgai. Todėl jie išties būtų suinteresuoti rasti greitesnį ir veiksmingesnį ginčų sprendimo būdą[23]. |

Grįžkime prie vartotojų, kurių istorijos buvo papasakotos pirmiau, ir pažiūrėkime, kaip susiklostytų jų istorijos, jei būtų įgyvendinti Komisijos pasiūlymai.

Ana ir baldų įmonė sąskaitoje faktūroje, išrašytoje sumokėjus pirmąją sumos dalį, rado nurodytus GAS subjekto, kompetentingo spręsti jų ginčą, duomenis. Talkinant GAS subjektui, faktai buvo išaiškinti ir rastas taikus sprendimas. Pardavėjas sutiko pakeisti apgadintas prekes, o Ana savo ruožtu – sumokėti likusią sumą. |

Po atostogų grįžę namo Oliveris ir Eloizė prisijungė prie svetainės, per kurią jie užsisakė atostogų paketą. Svetainės skyrelyje „Vartotojų skundai“ jie rado komercinės veiklos subjekto nuorodą į su juo susijusį GAS subjektą, ir pareiškimą, kad jis įsipareigoja naudoti GAS ginčams su vartotojais spręsti. Pareiškime taip pat buvo pateikta nuoroda į ES masto GES platformą. Oliveriui ir Eloizei spustelėjus nuorodą, jie buvo automatiškai nukreipti į ES masto GES platformą. Ten jie savo gimtąja kalba užpildė elektroninę skundo formą. Platforma nustatė kompetentingą GAS subjektą ir pateikė apie jį išsamios informacijos, įskaitant informaciją apie darbo tvarkos taisykles ir paslaugų įkainius. Kadangi visa ši informacija buvo pateikta jų gimtąja kalba, Oliveris ir Eloizė lengvai susipažino su visa jiems reikalinga informacija, kad galėtų nuspręsti, ar pradėti GAS procedūrą. Kadangi naudojimasis GAS procedūra vartotojams yra nemokamas, jie nusprendė pasinaudoti šia galimybe. Visas procesas vyko elektroniniu būdu GES platformoje, o Oliveris ir Eloizė buvo nuolat informuojami apie procedūros eigą. Po 30 dienų Oliveris ir Eloizė iš ES masto GES platformos gavo žinutę, kad sprendimas priimtas, o paslaugų teikėjas sutiko grąžinti užstatą. Jų ginčas buvo išspręstas sparčiai ir nepatiriant jokių išlaidų. Po kelių savaičių visa užstato suma buvo pervesta į jų banko sąskaitą. |

PAKETO VALDYMAS

Siekiant užtikrinti sklandų direktyvos įgyvendinimą, bus atidžiai stebima, ar GAS subjektai kiekvienoje valstybėje narėje veikia tinkamai ir teikia kokybiškas paslaugas vartotojams ir komercinės veiklos subjektams. Kompetentingos nacionalinės institucijos, be kita ko, vertins, ar konkretus GAS subjektas laikosi direktyvoje nustatytų kokybės reikalavimų. Be to, jos skelbs reguliarias GAS subjektų plėtros ir veiklos ataskaitas. Galiausiai, Komisija kas trejus metus rengs direktyvos taikymo ataskaitą ir ją teiks Europos Parlamentui ir Tarybai.

Kaip jau minėta, GES platformos veikimas susijęs su tinkamu direktyvos įgyvendinimu. Kai visose valstybėse narėse bus įsteigti GAS subjektai, spręsiantys vartotojams kylančius su prekių pardavimu ar paslaugų teikimu susijusius sutartinius ginčus, GES platforma galės tinkamai veikti pagal paskirtį.

Taigi, GES platforma pradės veikti po valstybėms narėms nustatyto direktyvos dėl GAS įgyvendinimo termino.

Kad ši platforma veiktų, būtina parengti IT taikomąsias programas, kuriomis, inter alia , bus sudarytos sąlygos teikti elektroninius skundus ir juos tvarkyti platformoje. Atitinkamos IT taikomosios programos bus parengtos ir tinkamos naudoti, kai bus įdiegta GES platforma.

GRETUTINėS PRIEMONėS

Be šių veiksmų, Komisija taip pat įgyvendins kelias gretutines priemones, kurios užtikrins vartotojams ir komercinės veiklos subjektams palankesnes galimybes kreiptis į GAS subjektus ir naudotis jų paslaugomis.

INFORMACIJA

Siekiant didinti informuotumą ir užtikrinti, kad vartotojai ir komercinės veiklos subjektai pasinaudotų visomis kokybiškų GAS subjektų teikiamomis paslaugomis, itin svarbu vartotojams, komercinės veiklos subjektams, GAS subjektams ir valstybių narių valdžios institucijoms teikti aiškią tikslinę informaciją apie naująsias priemones.

Vartotojai

Drauge su nacionalinėmis vartotojų organizacijomis Komisija rengs vartotojams skirtas informacines kampanijas. Informacija taip pat bus skelbiama svetainėse ir brošiūrose. Be to, audiovizualinėmis priemonėmis bus siekiama atkreipti suinteresuotųjų šalių dėmesį ir paskatinti vartotojus ieškoti informacijos apie GAS. Komisija minėtas audiovizualines priemones pateiks svetainėje, kurioje bus skelbiama visa susijusi informacija.

Komercinės veiklos subjektai

Nacionalinės ir ES verslo organizacijos bus raginamos rengti ir koordinuoti praktinius seminarus ir konferencijas, kurių metu komercinės veiklos subjektams, visų pirma MVĮ, būtų teikiama informacija apie naujais teisės aktais jiems nustatytas prievoles. Be to, subūrus visos ES komercinės veiklos subjektus, ypač MVĮ, jie galės keistis patirtimi, bus skatinamas konkurencingumas ir tobulinamas įmonių skundų nagrinėjimas.

MVĮ atžvilgiu daugiau dėmesio bus skiriama informacijos sklaidai ir mokymo priemonėms, susijusioms su GAS ir GES procedūromis, taip pat vartotojų teisėms ir ūkinės veiklos vykdytojų įsipareigojimams. Tinklai, kaip antai EEN (Europos įmonių tinklas) teiks konkrečią paramą, mokymus ir informaciją tarpvalstybiniais šios srities klausimais. Teikiant daugiau informacijos komercinės veiklos subjektams, visų pirma MVĮ, ne tik bus prisidedama prie sėkmingo GAS subjektų ir GES platformos veikimo, bet ir išvengiama ginčų arba sumažinama jų tikimybė.

Nacionaliniai GAS subjektai

Per tiesioginius ryšius su kitais GAS subjektais arba už ES vartotojų reikalus atsakingais valstybių narių ministerijų skyriais GAS subjektai bus informuoti apie pasikeitimus, įvykusius įgyvendinus teisės aktų paketą.

Valstybės narės

Pagal siūlomą direktyvą valstybės narės privalės užtikrinti, kad per nustatytą terminą tinkamai ir sparčiai būtų įgyvendintos nuostatos dėl aprėpties ir jų teritorijoje įsteigtų GAS subjektų veiklos kokybės bei informacijos teikimo reikalavimai. Komisija žino, kad šiam tikslui pasiekti labai ankstyvame etape būtina pradėti bendradarbiauti su nacionalinėmis valdžios institucijomis.

MOKYMAS

Nacionalinių GAS subjektų mokymai – pagrindinė priemonė, užtikrinsianti, kad direktyva būtų visapusiškai įgyvendinta, o GES platforma nedelsiant pradėtų veikti. GAS subjektams bus teikiama informacija apie jiems privalomus kokybės kriterijus ir įsipareigojimą registruotis GES platformoje. Be to, Europos vartotojų centrų tinklas[24] talkins kaip bendravimo su vartotojais priemonė, padėsianti jiems gauti informaciją apie GES platformos veikimą.

LAIKAS VEIKTI

Dviem siūlomomis teisinėmis priemonėmis siekiama stiprinti pasitikėjimą bendrąja rinka ir palengvinti vartotojų gyvenimą.

Tikimasi, kad priėmus ir įgyvendinus šiuos pasiūlymus, vartotojai turės galimybę kreiptis į kokybiškus GAS subjektus, kad būtų išspręsti sutartiniai ginčai dėl elektroninių arba tiesioginių ir tarpvalstybinių arba vietos sandorių. Vartotojai galės lengvai nustatyti, kuris GAS subjektas yra kompetentingas spręsti jų ginčą. Vartotojai drąsiau vykdys tarpvalstybinius sandorius ir domėsis paklausa už savo valstybės narės ribų.

Teisės aktų paketo įgyvendinimas suteiks didelių privalumų ir komercinės veiklos subjektams. Jie išvengs daug laiko trunkančių ir brangiai kainuojančių teisminių procedūrų ir išsaugos bei sustiprins gerą savo verslo įvaizdį. Tikimasi, kad komercinės veiklos subjektai, žinodami, kad egzistuoja veiksminga teisių gynimo elektroniniu būdu sistema, internetu galės pasiūlyti didesnę produktų ir paslaugų įvairovę. Taigi, įmonės, ypač MVĮ, jaus didesnę paskatą tobulinti savo vidaus skundų nagrinėjimo sistemas. Be to, taip bus užtikrinta geresnė konkurencija bendrojoje rinkoje.

Teisės aktų leidėjai raginami iki 2012 m. pabaigos priimti abu teisės aktų pasiūlymus, kad dėl šio pagrindinio bendrosios rinkos akte numatyto veiksmo bei kitų vienuolikos pagrindinių veiksmų būtų susitarta ES lygmeniu minint 30-ąsias bendrosios rinkos sukūrimo metines. Suteikdama vartotojams ir komercinės veiklos subjektams galimybę panorėjus pasinaudoti ginčų sprendimo ne teisme priemonėmis, ES žengia svarbų žingsnį link tvirtesnės bendrosios rinkos, kurioje svarbiausias dėmesys skiriamas vartotojams.

[1] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą““, COM(2011) 206 galutinis, p. 9.

[2] 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti ataskaita Europos Komisijos Pirmininkui „Nauja strategija bendrajai rinkai“.

[3] GAS tyrimas, p. 8; http://ec.europa.eu/consumers/redress_cons/adr_study.pdf.

[4] Eurobarometras (EB) Nr. 342, p. 184.

[5] Eurobarometras Nr. 300, p. 76.

[6] 2009 m. Europos vartotojų centrai (EVC) iš viso gavo 35 000 skundų, t. y. 55 proc. daugiau nei 2005 m. Su e. prekybos sandoriais susijusių skundų dalis 2009 ir 2010 m. sudarė daugiau nei 55 proc., taigi, nuo 2006 m. šis skaičius padvigubėjo. 2009 m. FIN-NET nariai pranešė išnagrinėję 1542 ginčus, o 2010 m. 32 nariams teko 1800 ginčų.

[7] Eurobarometras Nr. 252, p. 55: 71 proc. vartotojų mano, kad ginčus spręsti sudėtingiau, kai perkama užsienyje.

[8] Eurobarometras Nr. 342: 39 proc. Europos vartotojų kilus problemai nesikreipė į teismą, nes ginčijamos sumos buvo per mažos arba procedūra būtų pernelyg brangi, palyginti su susijusia suma.

[9] Greitoji Eurobarometro apklausa Nr. 224 „Įmonių elgesys, susijęs su tarpvalstybiniu pardavimu ir vartotojų apsauga“, The Gallup Organisation , 2008 m., http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_224_en.pdf: 59 proc. įmonių teigia, kad didele arba labai didele kliūtimi tarpvalstybinei prekybai jos laiko potencialiai didesnes, palyginti su vietos ginčais, tarpvalstybinių skundų ir ginčų sprendimo sąnaudas.

[10] Žr. GAS tyrimą, p. 8.

[11] Žr. tyrimą „Vartotojų teisių gynimas ES. Vartotojų patirtis, įžvalga ir pasirinkimas“, TNS qual , 2009 m., p. 48.

[12] Eurobarometras Nr. 300, p. 79: 54 proc. įmonių pirmenybę teikė GAS, o 82 proc. GAS jau pasinaudojusių įmonių tvirtino darysiančios tai ir ateityje. Šiuos duomenis patvirtina ir įmonių nuomonės tyrimas – iš pasinaudojusiųjų GAS 76 proc. manė, kad tai gera ginčų sprendimo priemonė. Europos verslo nuomonės tyrimo grupė, http://ec.europa.eu/yourvoice/ebtp/consultations/2010/adr/index_en.htm.

[13] Komisijos rekomendacija 98/257/EB dėl įstaigoms, atsakingoms už vartotojų ginčų nagrinėjimą ne teisme, taikomų principų, OL 115, 1998 4 17, p. 31.

[14] Komisijos rekomendacija 2001/310/EB dėl principų, kuriais vadovaujasi neteisminės institucijos, spręsdamos vartotojų ginčus susitarimo būdu, OL 109, 2001 4 19, p. 56.

[15] 2011 m. Komisijos darbo programa, COM(2010) 623.

[16] „Bendrosios rinkos aktas“ COM(2011) 206, p. 9.

[17] 2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje [2010/2289(INI)].

[18] 2011 m. gegužės 30 d. Konkurencingumo tarybos išvados dėl prioritetų suteikiant naują impulsą bendrajai rinkai (Dok. 10993/11).

[19] 2011 m. kovo 24–25 d. ir spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (Dok. EUCO 10/11 ir Dok. EUCO 52/11).

[20] http://ec.europa.eu/internal_market/finservices-retail/finnet/index_en.htm.

[21] Žr., pvz., 2010 m. liepos mėn. pradėtą įgyvendinti bandomąjį projektą „Europos automobilių nuomos ginčų sprendimo tarnyba“ ( angl . ECRCS), susijusį su ginčais dėl tarpvalstybinės automobilių nuomos Europoje, http://www.leaseurope.org/index.php?page=consumer-redress-service).

[22] Tai išgalvota, tačiau realiomis problemomis pagrįsta istorija.

[23] Tai išgalvota, tačiau realiomis problemomis pagrįsta istorija.

[24] http://ec.europa.eu/consumers/ecc/index_en.htm.