KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas

(Tekstas svarbus EEE)

1. Taikymo sritis

Atlanto vandenynas, kuris nužymi vakarines Europos Sąjungos ribas, yra antras pagal dydį pasaulyje. Šiuo komunikatu atsiliepiama į Europos Sąjungos Tarybos[1] ir Europos Parlamento[2] paraginimą. Jame siūloma nuosekli ir su įvairiais aspektais suderinta, „Europos 2020“ darbotvarkę[3] ir jos pavyzdines iniciatyvas atitinkanti koncepcija, kuria remiama teritorinė sanglauda ir atsižvelgiama į tarptautinę dimensiją.

Siūlomoje koncepcijoje pirmiausia bus siekiama padėti Atlanto vandenyno pakrantėje gyvenančioms ir dirbančioms bendruomenėms prisitaikyti prie naujų ekonominių realijų, taip pat akcentuojama, kad Europos Sąjungai tenka dalis atsakomybės už pasaulio vandenynų priežiūrą. Plačiąja prasme strategijoje bus aptariami penkių ES valstybių narių, kurių pakrantes skalauja Atlanto vandenynas, pakrantės, teritoriniai ir tų valstybių jurisdikcijai priklausantys vandenys[4] – Prancūzijos, Airijos, Portugalijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės[5]; taip pat tarptautiniai vandenys, kurie driekiasi į vakarus link Amerikos, į rytus link Afrikos ir Indijos vandenyno, į pietus link Pietų vandenyno ir į šiaurę link Arkties vandenyno[6]. Tikimasi ne tik penkioms valstybėms narėms svarbių veiksmų nacionaliniu ir vietos lygmeniu, bet ir kitų tą zoną naudojančių ES valstybių ir tarptautinių partnerių, kurių vandenys su ja ribojasi, įsitraukimo. Reikia apsvarstyti ir galimo Islandijos stojimo į ES poveikį.

Visi pasiūlytieji veiksmai finansuojami pagal esamas programas; papildomo poveikio ES biudžetui nebus.

2. Problemos ir galimybės

Su Atlanto vandenynu siejamus uždavinius ir galimybes galima suskirstyti pagal penkias temas. Tačiau jos negali būti atsietos viena nuo kitos. Vienos srities veiksmai gali padėti siekti kitos tikslų. O visi veiksmai padės siekti bendro tikslo – tvaraus užimtumo ir ūkio augimo.

2.1. Orientavimosi į ekosistemą diegimas

Atlanto vandenyne valdant žmogaus veiklą reikėtų pasiekti, kad ekosistema būtų sveika ir naši. Pripažinta, kad toks principas geriausiai įgyvendinamas, kai visos jūrai poveikį darančios veiklos valdomos kartu. Valdyti jūras orientuojantis į ekosistemą pasirinkta bendroje žuvininkystės politikoje ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje[7]. Abiejose priemonėse nurodoma, kad veikti reikėtų nuosekliau[8]. Tačiau procesai siekiant užtikrinti tvarią žuvininkystę ir gerą aplinkos būklę praktiškai dar labiau atsilieka, ir Atlanto vandenyno zonoje jiems reikės papildomų pastangų.

Todėl Atlanto vandenyno strategijoje reikės akcentuoti šiuos aspektus:

– Abipus Atlanto žuvininkystė yra ypač svarbus ekonomikos sandas. Iš šios zonos iki šiol gaunama trečdalis[9] visos ES žvejybos laivyno iškraunamos žuvies. Ketvirtadalis žuvies (matuojant pagal vertę) importuojama iš Norvegijos ir Islandijos. Bendros žuvininkystės politikos reformos projekte[10] siūloma tuos išteklius valdyti pagal didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principą kartu išsaugant gyvuosius vandens išteklius ir jų funkcijas šiai ir būsimoms kartoms. Pasiekta apčiuopiama pažanga. Pavyzdžiui, laikantis Jungtinių Tautų rezoliucijų 61/105 ir 64/72 abi Šiaurės Atlanto regioninės žuvininkystės organizacijos, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) ir Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija, nustatė saugomus žvejybos rajonus, kur uždrausta žvejyba dugniniais tralais, kad būtų užtikrintas ilgalaikis giliavandenių žuvų išteklių tvarumas ir išsaugotos trapios jūrų ekosistemos, įskaitant pinčių ir koralų. Tačiau reikia tolesnių pastangų. Atskirų rūšių valdymą turėtų pakeisti ilgalaikiai daugelio rūšių valdymo planai, kuriuose būtų atsižvelgiama į plačiau aprėpiančias ekosistemas. Atlanto vandenyno pakrantės valstybės narės turėtų pasinaudoti bendros žuvininkystės politikos reformoje numatytomis regionalizacijos galimybėmis ir priimti Atlanto vandenynui taikytinas technines priemones. Kai tik bendros žuvininkystės politikos reforma įsiteisės, Komisija ketina pasiūlyti tinkamą sistemą.

– Sveikų ir tvariai gaminamų žuvies produktų paklausą Europos Sąjungoje akvakultūra gali patenkinti labiau nei žvejyba. Galingų potvynių valomas švarus Atlanto pakrančių vanduo sudaro sąlygas patenkinti šią paklausą, išsaugoti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir tausoti aplinką. Tačiau akvakultūros plėtrą stabdo Atlanto pakrantės ploto trūkumas. Nuolatiniai moksliniai tyrimai, naujos technologijos ir inovatyvi inžinerija sudarys sąlygas sektoriui vykdyti plėtrą toliau nuo kranto, tačiau nereikėtų prarasti progos dar licencijų išdavimo etape suplanuoti bendrą erdvių naudojimą su kita infrastruktūra, kaip antai su vėjo turbinų platformomis. Todėl strategijoje turėtų būti skatinamas erdvinis planavimas – priemonė, kuria Atlanto vandenyno zonoje būtų įgyvendinamas orientavimasis į ekosistemą. Toks procesas turėtų didinti saugomų Atlanto jūrinių zonų darnų santykį, susisiekimą ir atsparumą, numatytą ES biologinės įvairovės veiksmų plane.

Integruotai jūrų politikai ir teritorijų bendradarbiavimui skirtomis ES priemonėmis jau remiami bandomieji Atlanto vandenyno erdvinio planavimo ir pakrantės zonų valdymo projektai. Europos Komisija šiuo metu svarsto parinktis, kaip labiau struktūrizuoti santykį su tomis priemonėmis, kad Atlanto pakrančių valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims gerėtų sąlygos įdiegti orientavimosi į ekosistemą koncepciją.

– Atlanto vandenyno srovės daro poveikį Europos sausumos ir jūrų ekosistemoms. Geriau neperpratus Atlanto vandenyno, neįmanoma prognozuoti būsimų Europos klimato pokyčių ir prie jų prisitaikyti. Todėl turėtų būti sukurtos tvarios stebėjimo iš kosmoso ir jūros sistemos, kad būtų stebimi pagrindiniai kintamieji jūrų elementai. Europos ir Šiaurės Amerikos partneriai prisideda prie Argo programos, pagal kurią įrengta 900 plūdurų, nuolat matuojančių temperatūrą ir druskingumą Atlanto vandenyno paviršiuje. Komisija ketina svarstyti parinktis, kaip būtų galima palaikyti šią vandenyno stebėjimo sistemą ir kartu su partneriais jos aprėptį plėsti gilyn ir pradėti matuoti biogeocheminius ir fizikinius parametrus.

2.2. Anglies dioksido išmetimo Europoje mažinimas

Kadangi klimato kaitos švelninimas yra neatsiejama visų ES politikos krypčių dalis, strategijoje turėtų būti akcentuojami šie elementai:

– Atlanto vandenyne pučia stipresni vėjai nei kitose Europos krantus skalaujančiose jūrose. Tai ne tik sudaro sąlygas gaminti švarią energiją, bet ir gali padėti mažinti priklausomybę nuo iš toli vežamo iškastinio kuro. Vėjo turbinos yra įtrauktos į ES strateginį energetikos planą ir jau yra perkeliamos į jūrą[11], kad būtų galima išnaudoti stipresnius vėjus ir mažiau paveikti kraštovaizdį. Jūros vėjo jėgainių plėtra Atlanto vandenyne suteiks didžiulių pramonės galimybių juos aptarnaujantiems uostams; 2020 m. apie 20 % visų Europos jūros vėjo jėgainių įrengtojo pajėgumo galėtų būti Atlanto vandenyno baseine.

– Taip pat reikėtų išnaudoti galingų Atlanto bangų ir stiprių potvynių potencialą. Kadangi iš potvynių gaunama energija yra prognozuojama, jos gamyba galėtų papildyti svyruojantį iš vėjo gaunamos energijos tiekimą. Salos didelę energijos dalį galėtų gauti iš jūros. Tačiau didelio masto atsinaujinančios energijos gamyba jūroje įmanoma tik tuo atveju, jei bus nutiesti vartotojus ir gamybos centrus jungiantys tinklai. 2010 m. gruodžio mėn. dešimt Europos valstybių sutarė plėtoti elektros tinklą jų krantus skalaujančioje Šiaurės jūroje. Naujose Europos energetikos infrastruktūros įgyvendinimo gairėse Komisija pasiūlys, kad Airijos jūra kartu su Šiaurės jūra būtų įtrauktos į „Jėgainių tinklą Šiaurės jūrose“, kuris bus laikomas „energetikos infrastruktūros prioritetu“. Tai paspartins leidimų išdavimo procesą.

Komisija ketina įgyvendinti Tarybos prašymą[12] ištirti Europos energetikos politikos ir integruotos jūrų politikos sinergijas, kad būtų skatinama daugiau energijos išgauti jūroje, ypač iš bangų, potvynių, srovių ir temperatūros gradiento jūrose, įskaitant Atlanto vandenyną.

– Jūrų transporto permainos taip pat padės mažinti Atlante išmetamo anglies dioksido kiekį.

Tarptautinės jūros organizacijoje vyksta derybos dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tarptautinėje laivyboje mažinimo. Patvirtinus energijos naudojimo efektyvumo dizaino rodiklį, iš laivų, pastatytų po 2013 m., šiltnamio efektą sukeliančių dujų bus išmetama mažiau. Tiksliniai išmetimo rodikliai ne tik skatins statyti mažiau kuro naudojančius laivus, bet ir gali paveikti Atlanto laivybos kelius. Atlanto strategijoje reikėtų nurodyti, kaip laivyba Atlanto vandenynu galėtų vykti intensyvesnio jūrų eismo sąlygomis ir išmetant mažiau anglies dioksido.

Anglies dioksido išmetimas taip pat mažėtų, krovinių vežimą keliais keičiant krovinių vežimu jūra. Laikantis ES transporto politikos Baltojoje knygoje numatytos krypties, rengiami veiksmai, kuriais siekiama krovinių vežimą vandens keliais integruoti į Europos transporto tinklą. Atlanto vandenyno pakrantėje nėra nė vieno iš didžiausių Europos uostų, tačiau veikia nemažai reikšmingų mažesnių uostų. ES jūros greitkelių projektais jau padedama to tikslo siekti jūrų susisiekimo maršrutuose tarp Bilbao ir Zebriugės, tarp Sineso ir Specijos bei naujame Chichoną ir Sen Nazerą jungiančiame maršrute, kuris netrukus bus pagerintas, kad eismas galėtų tapti intensyvesnis. Planuojamas Nantą-Sen Nazarą ir Vigą sujungsiantis maršrutas, kuris vėliau bus pratęstas iki Havro ir Algesiraso. 2014 m. turėtų pradėti veikti linija Brestas–Leišoinsas. Paatlantės regionų valdžios institucijos svarsto tolesnę daugiarūšio transporto koridorių – Europos transporto tinklų (TEN-T) dalies – plėtotę. Kiti ES veiksmai nedidelio nuotolio laivybos Atlante veiksmingumui didinti yra „Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių“[13] įgyvendinimas ir bandomasis „Mėlynosios zonos“ projektas, kuriuo mažinama administracinė našta, kaip antai muitinės procedūros krovinių pervežimo ES viduje atveju. 2012 m. Komisija įvertins padarytą pažangą. Dialogas jūrų transporto klausimais su JAV Jūrų administracija vainikuotas 2011 m. pasirašytu bendradarbiavimo memorandumu dėl trumpųjų nuotolių laivybos. Regioninių institucijų argumentai, Komisijos pažangos ataskaita ir bendradarbiaujant su kitomis jūrų institucijomis įgytos pamokos taps Atlanto strategijos medžiaga, kuri bus panaudota siekiant padidinti trumpųjų nuotolių laivybos apimtis.

2.3. Tvarus Atlanto jūros dugno gamtos išteklių naudojimas

Siekiant plėtoti tvarų Atlanto jūros dugno gamtos išteklių naudojimą, šia strategija turėtų būti stengiamasi orientuotis į šiuos aspektus:

– Neseniai priimtame Komisijos komunikate dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo[14] akcentuojamas poreikis didinti investicijas į Europos gamtos turtus ir kartu užtikrinti, kad mineralai būtų išgaunami saugiai, atsižvelgiant į aplinką ir darbus vykdančius asmenis. 2010 m. Tarptautinė jūrų dugno institucija priėmė polimetalų junginių žvalgybos ir tyrimo tvarką[15] ir 2011 m. išdavė leidimą žvalgyti šiaurinės Atlanto vidurio kalnagūbrio zonos dalyje. Dabartinių tos institucijos rangovų pastangomis pirmiausia rengiamos ilgalaikės geologinės ir aplinkos studijos, kurias finansuoja vyriausybės, o ne komercinio intereso vedami tyrinėtojai. Pagal „Europą 2020“ priimtoje „Inovacijų Sąjungos“ pavyzdinėje iniciatyvoje suplanuotoje Europos žaliavų partnerystėje[16] bus skatinama vykdyti mokslinius tyrimus, kurti ir diegti inovacijas, kad galimybė gauti jūrų žaliavų būtų tvari.

– Abipus Atlanto veikiantys jūrų tyrimo institutai yra pajėgūs patobulinti supratimą, kokius maisto, kuro ir vaistų elementus galėtų suteikti turtinga vandenyno biologinė įvairovė, sykiu nekeldama grėsmės ekosistemos funkcijoms. Jie vis labiau bendradarbiauja. Penkios paatlantės ES valstybės narės ir kitos valstybės narės, taip pat Norvegija ir Islandija, jau bendradarbiauja pagal Septintosios bendrosios programos[17] SEAS-era koordinavimo veiksmą[18] ir šiuo metu rengia naują bendrojo programavimo iniciatyvą „Sveikos ir našios jūros ir vandenynai“[19], pagal kurią darbai bus paskirstyti nacionalinėms jūrų tyrimo programoms. Kurti transatlantines partnerystes buvo sunku, nes teko derinti finansavimo galimybių kalendorių, tačiau Komisija sieks apibrėžti metmenis, kurie sudarytų sąlygas organizacijoms abiejose Atlanto pusėse prisidėti prie bendrų projektų.

– Praeityje kildavo keblumų norint susipažinti su mokslinių tyrimų institutų ir kitų valdžios institucijos parengtais duomenimis. ES jūros žinių 2020 m. iniciatyva[20] bus remiamas verslas ir už išsaugojimą atsakingos institucijos: bus sukurtas vienas prieigos prie kelis jūrų baseinus aprėpiančių tarpusavyje suderintų jūrų duomenų punktas, ir taip sumažės duomenų, būtinų kranto ir jūros infrastruktūrai projektuoti, statyti ir valdyti, rinkimo išlaidos. Sudarius galimybę susipažinti su šiuo jūrų duomenų lobynu ne tik padidės esamų verslo procesų konkurencingumas, bet ir bus skatinamos inovacijos, nes informaciją gaus anksčiau prieigos neturėję tyrėjai ir smulkusis verslas. Siekiama, kad ES pastangos prisidėtų prie pasaulinių atviros prieigos iniciatyvų, kaip antai GEBCO[21] ir OneGeology[22]. Strategijoje turėtų atsispindėti galimybės, kurias tie procesai atvertų Atlanto vandenyno zonoje.

2.4. Atsakymas į grėsmes ir ekstremalias situacijas

ES turi būti pasirengusi grėsmėms ir ekstremalioms situacijoms, kurias Atlanto vandenyne galėtų sukelti avarijos, gamtos katastrofos ar nusikaltėliška veikla. Atlanto vandenyno zonos prioritetiniai aspektai:

– Priėmus svarbias saugios laivybos teisines priemones, kurių paskutinė – trečiasis jūrų saugos paketas 2009 m.[23], laivybos avarijų pavojus sumažėjo. Bonos ir Lisabonos susitarimais[24] valstybės narės buvo paskatintos koordinuoti parengtį nelaimėms jūrose ir atsakomąsias priemones. Įgyvendinant Paryžiaus susitarimo memorandumą kasmet atliekama daugiau nei 24 000 laivų patikrų. Tačiau avarijos gali įvykti ir dabar, ir Atlanto pakrantes gali pažeisti gamtos katastrofos, kaip antai 2010 m. Vandėjos pakrantę nusiaubusios audros. Jūrą paveikia ne tik žmonių veikla, bet ir klimato kaita, todėl ankstesni elgesio modeliai ateityje gali nebetikti. Reikia visada laukti netikėtumų.

Per krizes dažnai lemiamos būna pirmosios valandos, ir vietinio pobūdžio įvykiams reikia kaimynų pagalbos. Reikia sukurti mechanizmus dar iki tol, kai užgrius audros, žemės drebėjimai, cunamiai, įvyks branduolinė avarija, svetimų rūšių invazija ar išsilies nafta. Kad būtų gautas išankstinis įspėjimas, reikalingas nuolatinis jūros stebėjimas, pajėgumas sparčiai perduoti informaciją, reaguojamųjų komandų koordinavimas ir galimybė konsultuotis su ekspertais. Komisija vadovauja darbams, kuriais rengiamasi prevencijai ir parengčiai, įskaitant rizikos valdymo politikos formavimą[25]; grėsmės ir rizikos įvertinimą ji sieja su sprendimų priėmimo procesu ir tarptautinių katastrofų scenarijų planavimo plėtojimu. Didelės ekstremalios situacijos atveju ES civilinės saugos mechanizmas palengvintų kitų valstybių narių ir Europos saugios laivybos agentūros (EMSA) teikiamos pagalbos koordinavimą ir gabenimą. Gali būti naudingas ir kruopštus jūrinių prognozių, pagrįstų Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (angl. GMES) pagrindine jūrų tarnyba, rengimas. Toji tarnyba atskirai teikia šiaurės vakarų šelfo, Pirėnų pakrantės ir Biskajos įlankos prognozes. Už Atlantos vandenyno pakrantės apsaugą atsakingos nacionalinės ir regionų valdžios institucijos ir pakrantės gyventojai turėtų pasvarstyti apie parengties tikrinimo projektus pagal ES teritorinio bendradarbiavimo programą ir aktyviai dalyvauti ES civilinės apsaugos mechanizmo veikloje.

– Atlanto vandenynas yra Europos prekybos arterija. Europos apsirūpinimas turi būti visiškai saugus, ir turi būti nutrauktas neteisėtas ginklų, asmenų ir narkotikų gabenimas. ES ir JAV ekonomikos sukuria maždaug pusę pasaulio BVP ir lemia beveik trečdalį pasaulio prekybos srautų. 2011 m. abi šios partnerės sutarė pripažinti viena kitos standartus, kad būtų sumažintos reguliavimo kliūtys prekybai ir kartu užtikrintas transatlantinio susisiekimo saugumas. Kitų gyvybiškai svarbių jūros kelių atžvilgiu laikomasi strategijos kurti pajėgumus pakrantės valstybėse. Šiuo metu vykdomas poreikio įvertinimas, kad išryškėtų, kurie sprendimai, tinkami finansuoti iš stabilumo priemonės, galėtų sumažinti piratavimą, ginkluotą plėšikavimą ir įkaitų grobimą Gvinėjos įlankoje.

Europos jūrų saugumo agentūros SafeSeaNet jau integruoja privalomas laivų deklaracijas ir per automatinę identifikavimo sistemą (angl. AIS) centralizuotai perduoda pakrantės stočių užfiksuotus signalus. Žvejybos laivai atsekami per Laivų stebėjimo sistemą, o tolimojo identifikavimo ir sekimo sistema sudaro sąlygas stebėti visus didesnius nei 300 tonų talpos keleivinius ir krovininius laivus vieno tūkstančio jūrmylių spinduliu nuo Europos krantų. Įrodytos galimybės kitomis technologijomis[26] atsekti dar toliau plaukiančius laivus. Tačiau tie, kurie kovoja su tokiomis grėsmėmis, kaip kontrabanda, neteisėta žvejyba ir neteisėtas gabenimas, dar negali gauti viso vaizdo, nes įvairios institucijos nėra pasiekusios susitarimų dėl keitimosi duomenimis. Todėl paatlantės regionams bus naudingos įgyvendinamos ES lygmens priemonės, kuriomis bus remiama bendra dalijimosi informacija aplinka (angl. CISE), sujungsianti tokias sistemas, kaip Europos sienų priežiūros sistema (EUROSUR), skirta keistis informacija apie neteisėtą migraciją ir tarptautinį nusikalstamumą, ir SafeSeaNet sistema. Keistis informacija aktualu ne vien Europos Sąjungos viduje. Pavyzdžiui, 2011 m. JAV ir Europos Sąjunga sutarė keistis informacija apie neteisėtą, nedeklaruotą ir nereguliuojamą žvejybą. Atlanto strategija reikėtų siekti gauti didžiausią naudą iš tų duomenų mainų.

2.5. Socialiai integruojantis augimas

Nors apskritai Atlanto pakrančių gyvenvietės labai skiriasi, tačiau daugelis jų turi spręsti tą patį uždavinį: ką daryti, kai mažėja užimtumas žuvininkystės ir laivų statybos sektoriuose, turistų srautai persiorientuoja į šiltesnio klimato vietas, o vyresni žmones linksta pensiniam laikotarpiui apsigyventi prie jūros. Uždavinys – užtikrinti, kad pakrantėje būtų kuriamos naujos didelę pridedamąją vertę sukuriančios darbo vietos ir kad tie, kurie ieško darbo naujojoje ekonomikoje, turėtų tinkamus įgūdžius jam atlikti.

– Norint išsaugoti profesinį jūrų išmanymą ir sugrąžinti jūrinių profesijų patrauklumą reikia, kad profesinis mokymas, įskaitant naujos kartos jūros mokslininkų mokymą[27], perkvalifikavimą ir profesinės kvalifikacijos įgijimą, būtų labiau abipusiai pripažįstamas. Reikia geriau išnaudoti jūrų profesijas palikusių asmenų patirtį ir patraukti jaunimą rinktis jūros profesijas. Turėtų tęstis dialogas su socialiniais partneriais dėl žvejų ir jūreivių darbo sąlygų. Komisija pradėjo 2005 m. Profesinių kvalifikacijų direktyvos vertinimo darbus, kuriuos baigus 2011 m. bus priimta Žalioji knyga, o 2012 m. persvarstyta direktyva. Strategija turėtų būti siekiama į šias veiklas integruoti Atlanto jūrų pramonės sektorius.

Regioniniai jūrinių pramonės sektorių ir švietimo įstaigų klasteriai gali užtikrinti, kad darbo jėga turėtų reikiamų įgūdžių, o darbuotojai galėtų lengviau keisti darbo pobūdį sektorių viduje. Pavyzdžiui, Bresto jūrų pramonės sektoriui naudinga mokymą ir mokslinius tyrimus apie jūrą vykdančių institucijų kaimynystė. Airijos jūrų institutas į SmartOcean iniciatyvas įtraukia tarptautines informacinių technologijų korporacijas ir mažas įmones, kad jūrų sektoriui būtų kuriami didelės vertės produktai. Naujų ryšių technologijų atėjimas į kasdienybę reiškia, kad kritinė sektorių ir tyrėjų masė, net kai jos nariai geografiškai toli vienas kito, gali sudaryti virtualius klasterius. Strategijoje reikėtų orientuotis į tų klasterių plėtrą per teritorinio bendradarbiavimo projektus.

– Reiklus turizmas[28] gali padėti atgaivinti kai kurias Atlanto pakrantės zonas, tačiau norint išlaikyti kokybiškas darbo vietas verslui reikalinga veikla ištisus metus, o ne tik vasaros sezono metu. Nepaliestas paatlantės gamtos grožis, turtinga biologinė įvairovė, tradicinė pajūrio virtuvė ir keltų kultūra jau dabar yra naudoti parengti turtai. Su jūra susijusios pramogos yra svarbus pajamų šaltinis; dėl jų kuriamos didelės vertės darbo vietos, tačiau Atlanto pakrante plaukiojantiems laivams, ypač dideliems pramoginiams laivams, labai trūksta švartavimosi vietų. Kituose pasaulio regionuose suklestėjusio kruizų sektoriaus augimas Atlanto vandenyne vangus. Atlanto strategijoje turėtų būti numatytos šios srities plėtros galimybės.

3. ES priemonės

Šiuo metu ES teisinės priemonės, kurios darytų didesnį poveikį jūrai ir suteiktų daugiau autonomijos vietose, dar tik pradėtos rengti; taip pat dar rengiamos 2014–2020 m. ES programavimo laikotarpio finansinės priemonės. Dabar ir artimiausiu metu priimti programavimo sprendimai darys poveikį per visą tą laikotarpį. Todėl nepaprastai svarbu, kad spręsdamos išvardytuosius uždavinius paatlante suinteresuotos šalys būtų pasirengusios tas priemones panaudoti. Pagrindinės priemonės:

– Struktūrinio finansavimo bendra strateginė programa, kurioje „Europos 2020“ rodikliai ir tikslai bus performuluoti kaip svarbiausi veiksmai; ji orientuosis į tokias sritis kaip energetika ir aplinka. Joje bus apibrėžti pagrindiniai veiksmai, kurių reikia norint įgyvendinti pagrindinius tikslus ir pavyzdines iniciatyvas. Bendroji strateginė programa aprėps dabar iš Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Europos jūrų ir žuvininkystės fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai finansuojamus veiksmus; joje bus numatytos sąsajos su kitomis ES priemonėmis (kaip antai mokslinių tyrimų, inovacijų, visą gyvenimą trunkančio mokymosi), koordinavimo su jomis mechanizmai bei tinklai.

– „Horizontas 2020“ yra mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų plėtros bendra strateginė programa, kuri glaudžiai siesis su nacionalinėmis mokslinių tyrimų programomis siekiant skatinti pažangą, spręsti visuomenės uždavinius ir didinti konkurencingumą. Moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos gali sukurti tvaraus augimo galimybių, kurios atsvertų santykinį tradicinių jūros sektorių nuosmukį. Pagal vykdomą SEAS-ERA projektą bus suformuluoti konkretūs Atlanto vandenyno baseino prioritetai, kurie galės būti įtraukti į naujos programos darbines paprogrames.

– Reformuota bendroji žuvininkystės politika. Komisija pasiūlė[29] darbotvarkę su didelio užmojo regionalizavimo ir supaprastinimo tikslais. Pagrindiniai sprendimai dėl tikslų, kokybinių rodiklių, bendrų minimalių standartų, rezultatų ir įgyvendinimo terminų bus priimti ES lygmeniu, tačiau dėl kitų žuvininkystės valdymo priemonių valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė spręsti, Komisijai prižiūrint ir visapusiškai laikantis ES teisės. Paatlantės valstybės narės pasveikino šį įgaliojimų perdavimą žemesniam lygmeniui ir tikisi, kad tuo pasinaudojusios jos galės valdyti žuvininkystę sparčiau ir veiksmingiau atsižvelgdamos į kintančias ekologines ir ekonomines sąlygas.

– Jūrų strategijos pagrindų direktyva[30], kuria nustatomi pagrindai, skirti pasiekti arba išlaikyti gerai jūrų aplinkos būklei ne vėliau kaip iki 2020 m. Gera aplinkos būklė yra jūrų regiono lygmens[31], todėl būtina, kad ją apibrėždamos, stebėdamos ir įvertindamos pakrantės valstybės narės bendradarbiautų.

– Jūrų politikos pavyzdinės iniciatyvos dėl jūrų priežiūros, jūrų žinių ir jūrų erdvinio planavimo. Jose bus nustatyti ES lygmens standartai ir pateiktos konkrečiai Atlanto vandenynui skirtos priemonės. Pavyzdžiui, jūrų žinių gerinimo proceso dalis yra atskiri patikrinimai, kuriais nustatoma, ar esama spragų arba dubliavimosi ir kokie jūrų stebėjimo programų prioritetai Biskajos įlankoje, Keltų jūrose, Pirėnų pakrantėje ir Makaronezijoje.

– Užsienio politikos priemonės, kaip antai Europos plėtros fondas ir ES būtinųjų jūrų kelių programa, kuriomis trečiosios šalys įtraukiamos į laivybos Atlantu apsaugos veiklą, taip pat tarptautinis (per Tarptautinę jūrų organizaciją) ir dvišalis dialogas su partneriais Atlanto regione.

– Siekiant parengti patį veiksmingiausią ir Atlantui naudingiausią paketą, reikėtų šios strategijos strateginiuose ir programiniuose pasiūlymuose nustatyti, kurie moksliniai tyrimai, bandomieji projektai, dialogai, partnerystės ir investicijos yra prioritetiniai.

4. Strategijos įgyvendinimas

Atlanto strategija duos vaisių, jei veiklos imsis ne tik ES institucijos. Būtinas ir valstybių narių, regionų, vietos valdžios įstaigų ir privačiojo sektoriaus, taip pat idėjų kalvių įsitraukimas. Todėl Atlanto vandenyno zonos strategijos formavimas remiasi tokia metodika:

– rengiant ir įgyvendinant veiksmus remiamasi aktyviu paatlantės valstybių narių, regionų ir kitų suinteresuotųjų šalių (taip pat vietos veiklos grupių) įsitraukimu ir iniciatyva. Vietos veiklos grupės yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerių grupės, kurios gauna specifinę Europos žuvininkystės fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą, kad būtų nustatomos ES investicijos. Šis veiklos „iš apačios į viršų“ principas suteikė vietos bendruomenėms priemonių kurti naujas ekonomines veiklas srityse, kur mažėja tradicinių galimybių; jis turėtų būti taikomas ir pagal naują struktūrinio finansavimo sistemą po 2013 m.;

– skatinant tarptautinį bendradarbiavimą tokiais klausimais kaip stebėjimas, dalijimasis duomenimis, jūros įvertinimas, moksliniai tyrimai, išmetamųjų teršalų ir taršos iš laivų mažinimas, saugi ir apsaugota laivyba, uostų saugumas, kova su piratavimu, taip pat kova su neteisėta, nereguliuojama ir nedeklaruota žvejyba;

– iki 2013 m. pabaigos priimant strategijos veiksmų planą, kur būtų nurodyta, kuriuos konkrečius projektus ir veiksmus rekomenduojama remti;

– veikiančiomis struktūromis paremta „pažangi valdysena“ strategijai įgyvendinti.

Strategijos įgyvendinimo priemonės:

– sustiprintas bendradarbiavimas: susitikimai, konferencijos, seminarai, virtualios diskusijos ir informacinės interneto svetainės;

– tiksliniai veiksmai naudojantis galiojančiais susitarimais ir veikiančiomis struktūromis, kaip antai OSPAR konvencija, regioninėmis žuvininkystės organizacijomis ir tarptautine jūrų organizacija;

– strateginis 3 skirsnyje apibrėžtų ES finansinių ir teisėkūros priemonių derinys siekiant Atlanto tikslų.

Pirmiausia bus įsteigtas Atlanto forumas, kad valstybės narės, Europos Parlamentas, Regioninės valdžios įstaigos, pilietinė visuomenė, veikiančių ir besiformuojančių sektorių atstovai galėtų pateikti savo įnašą. Jį sudarys serija seminarų, kur bus aptarti išvardytieji uždaviniai ir galimybės, ir idėjų kalvė, kuri siūlys parinktis, kaip būtų galima siekti tikslų. Tikimasi, kad forumas pradės veikti 2012 m. ir bus paleistas 2013 m.

[1]               2010 m. birželio 14 d. Tarybos išvados dėl integruotos jūrų politikos.

[2]               2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Atlanto vandenyno regiono strategijos (B7 0165/2011).

[3]               COM(2010) 2020.

[4]               Čia nesvarstoma šiek tiek skirtinga Šiaurės jūros pakrantėms ir vandenims aktuali problematika. Dar nėra nuspręsta, ar bus formuojama atskira Šiaurės jūros strategija.

[5]               Įskaitant atokiausius regionus: Azorų ir Kanarų salas, Prancūzijos Gvianą, Gvadelupą, Madeirą, Martiniką, Šv. Bartolomėjaus salą ir Šv. Martyno salą.

[6]               Atskira ES pozicija dėl Arkties jau suformuota, žr. COM(2008) 763.

[7]               Ypač žr. 1 straipsnio 3 dalį, OL L 164, 2008 6 25, p. 19. Jūrų strategijose numatomas į ekosistemą orientuotas žmogaus veiklos valdymo principas.

[8]               Pvz., žr. Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 39 ir 40 konstatuojamąsias dalis ir pasiūlyto bendros žuvininkystės politikos reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

[9]               Neskaitant Šiaurės jūros.

[10]             COM(2011) 417 „Bendros žuvininkystės politikos reforma“.

[11]             COM (2008)768, 2008 11 13.

[12]             Bendrųjų reikalų Taryba, 2009 m. lapkričio 16 d.

[13]             COM(2009) 10, 2009 m. sausio mėn.

[14]             2011 m. vasario mėn., COM (2011) 25.

[15]             ISBA/6/A/18, priedas.

[16]             COM(2010) 546 galutinis.

[17]             Pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimo priemonė.

[18]             SEAS-era: Integruotos jūrų mokslinių tyrimų strategijos ir programų rengimas. http://www.seas-era.eu

[19]             http://www.jpi-oceans.eu

[20]             Komisijos komunikatas „Žinios apie jūrą 2020 m. Jūrų duomenys ir stebėjimas pažangaus ir tvaraus augimo labui“ (COM (2010) 461, 2010 9 8).

[21]             Bendroji vandenynų batimetrijos chartija.

[22]             Tarptautinė geologijos tyrimų iniciatyva, paskelbta 2007 m. norint pažymėti tarptautinius Žemės planetos metus.

[23]             2009 m. balandžio 23 d. reglamentai (OL L 131, 2009 5 28) ir su jais susijusios vėliau priimtos direktyvos.

[24]             Lisabonos susitarime numatomas Reakcijos į taršos incidentus šiaurės rytų Atlante tarptautinio veiklos centro (angl. CILPAN) įsteigimas.

[25]             Nelaimių valdymui skirtos rizikos vertinimo ir nustatymo gairės SEC(2010)1626.

[26]             Pavyzdžiui, naudojant palydovus laivų automatinio identifikavimo sistemų signalams sugauti.

[27]             2010 m. Europos jūrų dienos diskusijų grupė „Europos jaunųjų jūros mokslininkų ir technologų forumo kūrimas“: www.eurocean.org/euymast/

[28]             COM(2010) 352, 2010 6 30.

[29]             COM(2011) 417.

[30]             2008 m. birželio 17 d. direktyva 2008/56/EB.

[31]             Pagal 4 straipsnį, Šiaurės Rytų Atlanto jūrų regionas yra suskirstytas į šiuos paregionius: i) Didžiąją Šiaurės jūrą, įskaitant Kategato ir Lamanšo sąsiaurius; ii) Keltų jūras; iii) Biskajos įlanką ir Pirėnų pakrantę; iv) Atlanto vandenyne – Makaronezijos biogeografinį regioną, vandenis, supančius Azorų, Madeiros ir Kanarų salas.