KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą /* KOM/2011/0743 galutinis */
Įžanga Globalizacija, demografiniai pokyčiai ir
visuomenės virsmas daro poveikį Europos Sąjungai, jos
valstybėms narėms ir viso pasaulio šalims. Jungtinių Tautų
vertinimais, visame pasaulyje yra 214 mln. tarptautinių migrantų
ir dar 740 mln. asmenų, migruojančių šalių viduje. 44 mln.
žmonių yra prievarta perkelti asmenys. Manoma, kad apie 50 mln.
žmonių neteisėtai gyvena ir dirba užsienyje[1]. Pasaulinio lygio dialogas
gali išspręsti kelias bendras problemas ir nerimą keliančius
klausimus. Tačiau galimybėmis, kurios atsiveria dėl migracijos
ir judumo, kiekvienas asmuo ir kiekviena suinteresuotoji šalis galės
pasinaudoti regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Migracijos klausimas atsidūrė tarp
svarbiausių Europos Sąjungos politinės darbotvarkės klausimų.
2011 m. Arabų pavasaris ir įvykiai Viduržemio jūros regiono
pietinėse valstybėse dar labiau pabrėžė, kad ES reikia nuoseklios
ir išsamios migracijos politikos. 2011 m. gegužės 4 ir 24 d.
komunikatuose[2]
Komisija jau pateikė kelis politikos pasiūlymus ir veiklos priemones,
susijusias su migracija, judumu, integracija ir tarptautine apsauga. Šių
metų birželio mėn.[3]
šiuos pasiūlymus visapusiškai patvirtino Europos Vadovų Taryba, ir
nuo tada ES ėmėsi neatidėliotinų veiksmų:
spalio mėn. pradžioje pradėjo dialogą su Tunisu ir Maroku
dėl migracijos, judumo ir saugumo ir ėmėsi reikiamų
parengiamųjų darbų dialogui su Egiptu pradėti.
Analogiški dialogai vyks su kitomis Viduržemio jūros regiono
pietinėmis valstybėmis, pirmiausia su Libija, kai tik tam bus
palanki politinė padėtis. Per dialogą ES ir šalys partnerės
gali visapusiškai aptarti visus galimo bendradarbiavimo valdant migracijos
srautus ir asmenų judėjimą aspektus siekiant sukurti partnerystę
judumo srityje. Gegužės 4 d. komunikate Komisija
pabrėžė, kad ES reikia stiprinti išorės migracijos
politiką su ES nepriklausančiomis šalimis užmezgant
partnerystę, kuria su migracija ir judumu susiję klausimai
sprendžiami taip, kad bendradarbiavimas būtų abipusiškai naudingas.
Atsižvelgdama į tai, į Stokholmo programą ir į Stokholmo
programos veiksmų planą[4],
Europos Vadovų Taryba birželio mėn. pateiktose išvadose paragino
Komisiją pateikti visuotinio požiūrio į migraciją
vertinimą ir parengti gaires siekiant sukurti nuoseklesnę,
sistemingą ir strateginę ES santykių su visomis svarbiomis ES
nepriklausančiomis šalimis politikos sistemą, įskaitant
konkrečius pasiūlymus dėl Sąjungos svarbiausių
krypčių partnerystės plėtojimo, pirmenybę teikiant
Sąjungos kaimynystei apskritai. Be to, nepaisant dabartinės ekonomikos
krizės ir nedarbo lygio, tam tikruose konkrečiuose ES šalių
sektoriuose jaučiamas darbo jėgos stygius ir yra laisvų darbo
vietų, kurių vietos darbo jėga užpildyti negali, pvz., sveikatos
priežiūros, mokslo ir technologijų sektoriuose. Manoma, kad per
ateinančius penkiasdešimt metų dėl ilgalaikio Europos
gyventojų senėjimo darbingo amžiaus asmenų (20–64 m.) ir 65
metų ir vyresnio amžiaus asmenų santykis sumažės perpus.
Migracija ES jau dabar yra labai svarbus klausimas, nes migracijos saldas
sudaro 0,9 mln., arba 62 proc. viso gyventojų skaičiaus
augimo 2010 m. Visi rodikliai rodo, kad ateityje papildomos ir
konkrečios kvalifikacijos darbo jėgos bus galima rasti tik už ES
ribų[5]. Šiomis
aplinkybėmis ES visuotinis požiūris į migraciją formavosi
nuo tada, kai jis buvo priimtas 2005 m. Juo buvo siekiama subalansuotai
ir visapusiškai atsižvelgti į visus svarbius migracijos aspektus
bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis. Pirmąjį 2011 m.
pusmetį visuotinis požiūris buvo vertinamas per viešas konsultacijas
internetu ir keletą tam skirtų konsultacinių susitikimų[6]. Per konsultacijas pasitvirtino
visuotinio požiūrio pridėtinė vertė ir vertingi šio
požiūrio įgyvendinimo rezultatai. Per konsultacijas taip pat
nurodyta, kad reikia sustiprinti šios politikos ryšį su kitomis politikos
sritimis, taip pat siekti didesnės teminės ir geografinės
pusiausvyros. Todėl visuotinis požiūris turėtų geriau
atspindėti Sąjungos strateginius tikslus ir juos paversti
konkrečiais pasiūlymais dėl dialogo ir bendradarbiavimo,
ypač su kaimyninėmis valstybėmis pietuose ir rytuose, Afrika,
į ES įstoti norinčiomis šalimis ir kitais strateginiais
partneriais. Siekiant gauti
naudą, kurią galėtų suteikti gerai valdoma migracija, ir
spręsti kintančių migracijos tendencijų keliamas problemas,
ES turės pritaikyti savo politikos sistemą. Šiame komunikate
pateikiamas atnaujintas visuotinis požiūris į migraciją ir
judumą (VPMJ), kuris sukurtas taip, kad pasiektų minėtą
tikslą.
1.
Pagrindiniai tikslai
Visuotinis
požiūris turi tapti strategiškesnis ir veiksmingesnis,
stiprinant ryšius su svarbiomis ES politikos sritimis ir su tų politikos
sričių išorės ir vidaus aspektais ir jį su tuo
derinant. Šiuo atžvilgiu
strategiškai svarbus trečiųjų šalių piliečių
judumas per ES išorės sienas. Jis taikomas daugeliui žmonių, pvz.,
trumpalaikiams lankytojams, turistams, studentams, mokslininkams, verslininkams
ar viešintiems šeimos nariams. Taigi jo sąvoka kur kas platesnė nei
migracija. Judumas ir vizų politika yra tarpusavyje susiję: 2009 m.
Šengeno vizas išduodančios valstybės narės išdavė maždaug 11 mln.
vizų. Vizų politika – labai svarbi priemonė kuriant
perspektyvią judumo politiką, kaip nurodyta 2011 m. gegužės
4 d. Komisijos komunikate[7].
Todėl būtina visapusiškai atsižvelgti į bendros ES
trumpalaikių vizų politikos, valstybių narių
nacionalinės ilgalaikių vizų politikos ir visuotinio
požiūrio į migraciją ryšius. Tai pagrindinė priežastis
plėsti šios politikos sistemos taikymo sritį įtraukiant
judumą ir kuriant visuotinį požiūrį į migraciją ir
judumą (VPMJ). Todėl
ES pradėtus dabartinius (ir ateityje galimus) dialogus dėl
vizų reikėtų išsamiai įvertinti atsižvelgiant į platesnę
VPMJ sistemą. Taip siekiama užtikrinti, kad, kol bus sušvelnintas arba
panaikintas vizų režimas, šalys partnerės įvykdytų
konkrečius kriterijus, taip pat ir tokiose srityse kaip prieglobstis,
sienų valdymas ir neteisėta migracija. Šiuo procesu galima užtikrinti
judumą saugioje aplinkoje. Visuotinis
požiūris turėtų būti dar labiau susietas su ES išorės
politikos kryptimis ir į jas integruotas. Visuotinis požiūris
apibrėžiamas kuo platesniame kontekste kaip visa apimanti ES
išorės migracijos politikos sistema, papildanti kitus platesnio masto
tikslus, kurie įgyvendinami taikant ES užsienio politiką ir siekiant
vystomojo bendradarbiavimo[8].
Nuo 2005 m. šioje srityje padaryta didelė pažanga,
tačiau reikia daugiau pastangų siekiant visiškai suvaldyti visas
galimas šių politikos krypčių sąveikas ir jų
sąveiką su prekybos politika. ES ir jos valstybės narės
turėtų kurti strategijas ir programas migracijos ir judumo, užsienio
politikos ir su vystymosi tikslais susijusiems klausimams spręsti
nuosekliai ir integruotai. Įsteigta Europos išorės veiksmų
tarnyba (EIVT) turėtų padėti nuosekliai taikyti įvairias ES
turimas politikos strategijas ir priemones. Migracijos ir judumo dialogais skatinamas VPMJ, todėl juos reikėtų kuo labiau
standartizuoti. Jie bus vykdomi taikant platesnio masto dvišalių
santykių ir dialogų sistemas (pvz., įgyvendinant strateginę
partnerystę, asociacijos susitarimus arba partnerystės ir bendradarbiavimo
susitarimus, vykdant bendrų bendradarbiavimo tarybų arba Teisingumo,
laisvės ir saugumo GD pakomitečių darbą). Dialogų bus
siekiama ir vykstant regioniniams procesams, ir dvišaliu ir (arba)
nacionaliniu lygmeniu su pagrindinėmis šalimis partnerėmis.
Prireikus juos reikėtų pasitelkti vadovaujantis bendra užsienio ir
saugumo politika. Dialogai bus grindžiami nuolatiniu politiniu valdymu,
prireikus rengiant vadovų ir aukštų pareigūnų susitikimus,
veiksmų planus, bendradarbiavimo priemones ir stebėjimo mechanizmus.
Be to, jų taip pat reikėtų siekti vietos lygmeniu per ES
delegacijas, ypač vykdant politikos ir (arba) politinį
dialogą. Atsižvelgiant į strategiją
„Europa 2020“, migracijos ir judumo tikslas – padidinti ES
gyvybingumą ir konkurencingumą. Europos strateginis
prioritetas – užsitikrinti prie demografinių ir ekonominių
pokyčių gebančią sėkmingai prisitaikyti reikiamos
kvalifikacijos darbo jėgą. Taip pat labai svarbu padidinti politikos
krypčių, kuriomis siekiama migrantus integruoti į darbo
rinką, veiksmingumą. Dabartinę politiką reikia
peržiūrėti ir sustiprinti, nes Sąjunga susidūrė su
darbo rinkos sunkumais, kuriuos reikia neatidėliojant pašalinti,
būtent su kvalifikuotų specialistų stygiumi ir rimtais darbo
jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimais. Darbo rinkos poreikių
tenkinimo ir teisėtų migrantų integracijos skatinimo strategijas
reikėtų aptarti su valstybėmis narėmis ir įtraukti
į dialogą su šalimis partnerėmis, su kuriomis gali būti
bendrų interesų. Taip pat reikalingas dialogas su privačiuoju
sektoriumi ir darbdaviais, siekiant nustatyti, kodėl sunku užpildyti
kai kurias darbo vietas ir kokios yra labiau paklausos skatinamos teisėtos
imigracijos politikos galimybės. Socialinių teisių ir
teisių į pensiją perkeliamumas taip pat galėtų paskatinti
judumą ir apykaitinę migraciją ir atbaidytų nuo
neteisėto darbo, todėl jį reikėtų gerinti. Glaudesnis
valstybių narių bendradarbiavimas koordinuojant socialinę
apsaugą su ES nepriklausančiomis šalimis paskatins pažangą šioje
srityje. Komisija ketina 2012 m. parengti žaliąją knygą,
skirtą politikai, kurios reikia siekiant veiksmingai integruoti
ekonominės migracijos aspektą į ES užimtumo ir ekonomikos augimo
strategines idėjas. Švietimas ir
mokymas atlieka labai svarbų vaidmenį
sėkmingai integruojant migrantus į visuomenę ir darbo
rinką. Todėl svarstant migracijos ir judumo klausimus
reikėtų labiau atsižvelgti į mokymosi visą gyvenimą
politiką. Rekomendacijos ·
Visuotinį požiūrį į
migraciją ir judumą (VPMJ) reikėtų
laikyti visa apimančia ES išorės migracijos politikos sistema,
kuri yra grindžiama tikra partneryste su ES nepriklausančiomis šalimis ir
kuria visapusiškai ir subalansuotai sprendžiami migracijos ir
judumo klausimai, taip pat jį reikėtų skatinti kaip tokią
sistemą. VPMJ turėtų būti reaguojama į ES migracijos
politikos galimybes ir sunkumus ir kartu turėtų būti remiami
partneriai nustatant jų migracijos ir judumo prioritetus atsižvelgiant
į atitinkamas aplinkybes regionuose ir jų sistemas. ·
Vadovaujantis VPMJ reikėtų sukurti visa
apimančią sistemą, siekiant politiniu dialogu ir glaudžiu
praktiniu bendradarbiavimu kartu su šalimis partnerėmis nuosekliai ir
abipusiškai naudingai valdyti migraciją ir judumą. Ją
reikėtų gerai įtvirtinti ES bendroje užsienio politikos
sistemoje, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą,
ir tiksliai suderinti su ES vidaus politikos prioritetais. ·
VPMJ turėtų paskatinti migracijos ir
judumo dialogai. Jie yra pagrindinis procesas, kuriuo ES migracijos
politika perkeliama į ES išorės santykius. Jais siekiama keistis
informacija, nustatyti bendrus interesus, kurti pasitikėjimą ir
prisiimant įsipareigojimus kurti pagrindą operatyviniam
bendradarbiavimui, kuris bus naudingas ir ES, ir jos partnerei (-ėms). ·
VPMJ kartu turėtų įgyvendinti
Europos Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT),
įskaitant ES delegacijas, ir ES valstybės narės pagal
atitinkamus institucinius įgaliojimus.
2.
Teminiai prioritetai
Žmonių tarpusavio ryšiai per
švietimą ir mokymą, prekybą ir verslą, kultūrinius
mainus, turizmą arba šeimos narių viešnages – labai svarbi šių
laikų pasaulio dalis. Tinkamai valdant trečiųjų šalių
piliečių migraciją ir judumą galima kasdien
prisidėti prie milijonų žmonių tobulėjimo, didinti ES
konkurencingumą ir praturtinti Europos visuomenes. Todėl visuotinis
požiūris tampa esminiu strateginiu ES ir jos valstybių narių
interesu. Jau dabar, kai aukštos kvalifikacijos darbo jėgai vis labiau
atsiveria pasaulio darbo rinka, vyksta arši konkurencija dėl
talentingų žmonių. Plėtojant dialogą ir bendradarbiaujant
su ES nepriklausančiomis šalimis požiūris į migraciją ir
judumą taip pat turėtų būti formuojamas atsižvelgiant
į poreikį palaikyti tvarkingą judėjimą. Be tinkamos
sienų kontrolės, mažesnio neteisėtos migracijos masto ir
veiksmingos grąžinimo politikos ES negalės suteikti geresnių teisėtos
migracijos ir judumo galimybių. Nuo to priklauso bet kokios politikos
sistemos legitimumas. Nuo to labai priklauso migrantų gerovė ir
jų sėkminga integracija. ES sustiprins pastangas užkirsti kelią
prekybai žmonėmis ir ją sumažinti. Ji ir toliau stiprins savo
išorės sienas remdamasi bendra atsakomybe, solidarumu ir glaudesniu
praktiniu bendradarbiavimu. Ji taip pat stiprins operatyvinį
bendradarbiavimą, kuriuo siekiama stiprinti šalių partnerių
gebėjimus. ES ir valstybės narės taip pat
turėtų užimti lyderio poziciją skatinant visuotinai dalytis
atsakomybe remiantis Ženevos pabėgėlių konvencija ir glaudžiai
bendradarbiauti su UNHCR, kitomis atitinkamomis agentūromis ir ES
nepriklausančiomis šalimis. ES jau dabar aktyviai remia tarptautinę
apsaugą, tačiau bendraujant su partneriais prieglobsčio
išorės aspektui reikia suteikti daugiau matomumo. Tarybos išvadose
didelis dėmesys taip pat skiriamas įsipareigojimui stiprinti ES
prieglobsčio politikos išorės aspektą ir pabrėžiama su šiuo
aspektu susijusi regioninių apsaugos programų (RAP) svarba[9]. Geras migracijos valdymas taip pat duos
didelę naudą vystymosi požiūriu. Yra įrodymų,
kad esant galimybėms užsienyje įgyti naujų
įgūdžių ir profesinės patirties migrantų namų
ūkių gerovė išauga. Migracija ir judumas taip pat gali
paskatinti daugiau tiesiogiai investuoti ir užmegzti prekybos ryšius, ypač
atsižvelgiant į diasporos bendruomenių vaidmenį. Todėl
migrantų išvykimo ir atvykimo šalys turi būti suinteresuotos
bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta kuo didesnė vystymosi
nauda, gaunama iš perlaidų, techninių žinių ir inovacijų.
Reikėtų ne tik visiškai pripažinti migrantų galimybes
prisidėti prie kilmės šalies vystymosi ir padėti jiems tai
padaryti įvairiomis priemonėmis, bet ir stengtis kovoti su protų
nutekėjimu ir švaistymu ir skatinti protų apykaitą. Šios keturios temos – teisėta
migracija ir judumas, neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis,
tarptautinė apsauga ir prieglobsčio politika bei migracijos ir judumo
poveikio vystymuisi didinimas – turėtų tapti keturiais VPMJ ramsčiais.
Jeigu ES veiks sistemingiau sudarydama palankias sąlygas migracijai ir judumui
ir juos valdydama, pastarasis aspektas turėtų atsispindėti
teisėtos migracijos bei migracijos ir vystymosi ramsčiuose. Labai
svarbu spręsti prekybos žmonėmis klausimą, kuris
turėtų tapti matomu neteisėtos migracijos ramsčio aspektu.
Siekis įgyvendinant VPMJ įtvirtinti visa apimantį
požiūrį pateisina ketinimus tarptautinės apsaugos ir
prieglobsčio aspektą paversti vienu iš šio požiūrio
ramsčių. VPMJ taip pat turėtų būti
orientuotas į migrantus. Iš esmės migracijos
valdymas siejamas ne su srautais, atsargomis ir maršrutais, o su žmonėmis.
Kad politika būtų aktuali, veiksminga ir tvari, ji turi būti
kuriama reaguojant į susijusių asmenų lūkesčius ir
problemas. Todėl migrantams turėtų būti suteiktos galios
sudarant jiems sąlygas naudotis visa reikiama informacija apie jų
galimybes, teises ir pareigas. Komisija sukūrė ES imigracijos
portalą, siekdama pateikti tokią informaciją, kartu
taikydama ir kitas priemones. Migrantų žmogaus teisės yra įvairias sritis apimantis aspektas, svarbus visiems keturiems
VPMJ ramsčiams. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamų
migrantų, pvz., nelydimų nepilnamečių,
prieglobsčio prašytojų, asmenų be pilietybės ir
nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis, apsaugai ir
galių suteikimui. Neretai tam pirmenybė teikiama ir migrantų
išvykimo šalyse. Labai svarbi ES migracijos politikos dalis – ES
pagrindinių teisių chartija. Reikia kruopščiai įvertinti
iniciatyvų, kurių imamasi įgyvendinant VPMJ, poveikį
pagrindinėms teisėms. Taip pat reikia daugiau nuveikti siekiant ES
partneriams ir migrantams išaiškinti ES teisinę sistemą,
įskaitant naująją Vieno leidimo direktyvą. Į migrantus orientuotas požiūris
turėtų būti formuluojamas ir įgyvendinamas per geresnį
dialogą su diaspora, migrantų grupėmis ir atitinkamomis
organizacijomis. Į šį dialogą reikėtų įtraukti
klausimus, susijusius su ES migrantų ir ypač su migrantų,
esančių ne ES šalyse, žmogaus teisėmis. Jeigu tinkama,
bendradarbiavimas šia tema turėtų būti derinamas su dialogu ir
bendradarbiavimu dėl visų keturių VPMJ ramsčių. Galiausiai Stokholmo programoje klimato
kaita pripažinta visuotine problema, kuri vis labiau skatina migraciją
ir perkėlimą, todėl Komisija buvo paraginta pateikti šio
reiškinio analizę atsižvelgiant ne tik į galimą jo poveikį
imigracijai į Europos Sąjungą, bet ir į kitus aspektus.
Laikantis visuotinio požiūrio reikėtų spręsti ir
aplinkosaugos problemų paskatintos migracijos klausimą,
įskaitant prisitaikymą prie neigiamų klimato kaitos
padarinių. Rekomendacijos ·
VPMJ turėtų būti grindžiamas šiais keturiais
vienodai svarbiais ramsčiais: (1) teisėtos
migracijos ir judumo organizavimas ir palankių sąlygų
užtikrinimas; (2) neteisėtos
migracijos ir prekybos žmonėmis prevencija ir masto mažinimas; (3) tarptautinės
apsaugos skatinimas ir prieglobsčio politikos išorės
aspekto plėtojimas; (4) migracijos
ir judumo poveikio vystymuisi didinimas. ·
Formuojant VPMJ didžiausias dėmesys turėtų
būti skiriamas migrantams. Jis turi būti grindžiamas tuo, kad analizės
ir visų veiksmų esmė yra migrantas ir kad jam turi būti
sudarytos sąlygos saugiai judėti. ·
Su VPMJ susijęs migrantų žmogaus
teisių klausimas, nes šis aspektas yra svarbus visiems keturiems
ramsčiams. VPMJ reikėtų geriau užtikrinti migrantų pagrindines
teises ir žmogaus teises išvykimo, tranzito ir atvykimo šalyse.
3.
Geografiniai prioritetai
Visuotinio požiūrio taikymas
neturėtų būti geografiškai apribotas. Tai bendras
požiūris ir metodas. Įvairiuose regionuose skirsis šio
požiūrio taikymo intensyvumas ir mastas, taip pat taikomų
priemonių rinkinys. ES turėtų užtikrinti šių priemonių
taikymo nuoseklumą ir suderinamumą su ES tikslais ir bendru politiniu
dialogu su ES nepriklausančiomis šalimis. Įvairinimo principas
reiškia, kad ES sieks glaudesnio bendradarbiavimo su tais partneriais, kurie
turi bendrų interesų su ES ir ES valstybėmis narėmis ir
kurie yra pasirengę prisiimti abipusius įsipareigojimus. Naujos
iniciatyvos bus vertinamos atsižvelgiant į dabartinius ES regioninius ir
dvišalius prioritetus. Regioniniai
dialogai Bėgant laikui atsirado daug regioninių
ir subregioninių dialogų ir bendradarbiavimo procesų.
Kai kurie jų iš pradžių neturėjo jokio tiesioginio ryšio su ES,
tačiau pamažu juose atsirado ir ES aspektas. Kai kuriuose dalyvauja labai
nedaug ES valstybių narių. Kai kurie procesai iš dalies sutampa.
Atsižvelgiant į politinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius jiems
trūksta tvarumo. Reikia geriau apibrėžti geografinius prioritetus
atsižvelgiant į ES bendrą užsienio politiką ir realias migracijos
ES ir valstybėse narėse tendencijas. Dialogams vykstant ir regioniniu ir dvišaliu
lygmenimis, pirmenybę reikėtų skirti ES kaimynystei,
ypač pietinių Viduržemio jūros regiono šalių[10] ir Rytų partnerystei[11], kur migracijos ir judumo
aspektai yra glaudžiai susiję su platesnio masto politiniu, ekonominiu,
socialiniu bendradarbiavimu ir bendradarbiavimu saugumo srityje.
Reikėtų sistemingai siekti tvirtos ir glaudžios partnerystės,
grindžiamos abipusiu pasitikėjimu ir bendrais interesais, atveriant
kelią didesnei regioninei integracijai. Antra, atsižvelgiant į tikslingesnius ir
didesnės geografinės apimties migracijos dialogų procesus į
pietus nuo ES pirmenybę reikėtų teikti ES ir Afrikos
strateginei migracijos, judumo ir užimtumo partnerystei[12]. Rytų pusėje pirmenybę
reikėtų teikti Prahos procesui[13]. Šiuos du procesus
reikėtų labiau stiprinti kaip pagrindines VPMJ dialogo regionines
sistemas. Šiai užduočiai palengvinti reikėtų taikyti
tinkamas rėmimo programas. Trečia, šiuos regioninius procesus
papildys vykdomi konkretūs subregioniniai procesai, kuriuos
reikėtų kuo labiau suderinti su pagrindinėmis sistemomis.
Pietuose tai susiję su Rabato procesu[14] (Vakarų Afrika), o Afrikos
Kyšulyje ir (arba) Rytų Afrikoje (reikia išsamiau ištirti) – su galima
papildoma subregionine sistema. Rytuose reikia spręsti Prahos ir Budapešto
procesų[15]
dalinio sutapimo klausimą, siekiant, kad šie procesai vienas kitą labiau
papildytų geografiniu požiūriu. Įgyvendinus 2010 m.
pirmininkavusios Turkijos iniciatyvą į Budapešto procesą
įtraukti šilko kelio valstybes, ES šis klausimas tapo dar
svarbesnis kaip unikalus neoficialaus dialogo su pagrindinėmis kilmės
ir tranzito šalimis pagrindas. Pats laikas būtų parengus tinkamą
planą perorientuoti visą su šiuo procesu susijusią veiklą
į šilko kelią ir galbūt į kitas Azijos valstybes. Galiausiai bus stiprinamas ES ir Afrikos,
Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių dialogas migracijos klausimais (ES
ir AKR dialogas) daugiausia dėmesio skiriant Kotonu susitarimo
dėl bendradarbiavimo 13 straipsnio įgyvendinimo veiklos aspektams. ES
ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono dialogas migracijos klausimais (ES
ir LAKR dialogas) yra naujesnis procesas, kuris turi vykti ir toliau,
siekiant įtraukti regioną, kuris tampa vis svarbesnis.
Reikėtų ištirti galimybes įsteigti Briuselyje rengiamą
forumą, siekiant veiksmingesnio ir visapusiškesnio ES ir atitinkamų Azijos
šalių dialogo migracijos klausimais, nes ES ir Azijos dialogas
migracijos klausimais darosi vis svarbesnis. Dvišaliai
dialogai ES plėtra ir toliau yra atskira
veiksmų kryptis, kai atitinkamu procesu šalims kandidatėms ir
potencialioms šalims kandidatėms padedama suderinti jų
nacionalinę politiką ir teisinę sistemą su ES acquis.
Turkija ir Vakarų Balkanų šalys plėtoja
glaudžią partnerystę ir bendradarbiavimą su ES migracijos ir
judumo klausimais. Su šiomis šalimis jau vyksta intensyvūs dialogai
migracijos ir judumo klausimais, kurie ir toliau bus plėtojami iki
šių šalių faktinio įstojimo į ES. Rusija yra svarbi
ES šalis partnerė. Migracijos ir judumo srityje užmezgus ES ir Rusijos
migracijos dialogą ir vizų režimo liberalizavimo dialogo metu
apibrėžus bendrus veiksmus, pastaruoju metu padaryta labai didelė
pažanga. Komisija siūlo stiprinti migracijos ir
judumo dialogą ir operatyvinį bendradarbiavimą su didelėmis
pasaulinės arba regioninės svarbos valstybėmis rytuose (Indija
ir Kinija) ir pietuose (Nigerija ir Pietų Afrika),
taip pat su kitomis besivystančiomis šalimis, su kuriomis ES turi
bendrų interesų, jeigu tai įmanoma. Dialoge su pramoninėmis šalimis, pvz., JAV,
Kanada ir Australija, dėmesys ir toliau bus skiriamas keitimuisi
informacija apie bendrus visuotinio migracijos ir judumo valdymo prioritetus ir
strategijas. Taip pat reikėtų toliau plėsti
geografinį visuotinio požiūrio mastą ir didinti jo tinkamumą.
Todėl reikėtų dėmesį skirti ne tik migracijai į
ES, bet ir spręsti migracijos ir judumo tarp regionų ir
regionų viduje kitose pasaulio vietose klausimus. Nors šis aspektas
nebūtinai tiesiogiai veikia ES, jis gali būti labai svarbus kai
kuriems ES partneriams, taigi ir ES bendram politiniam dialogui ir
bendradarbiavimui su tokiomis šalimis. Visuotinis požiūris taip pat sudaro
tinkamą pagrindą ES vaidmens visuotiniame migracijos ir judumo
valdyme klausimui spręsti. Visuotiniu požiūriu ES sudaromos
sąlygos išreikšti bendrą nuomonę migracijos ir judumo klausimais
pasaulio lygmeniu, ypač Pasauliniame migracijos ir vystymosi forume
(PMVF), ir kartu kurti plataus masto sąjungas siekiant JT aukšto lygio
dialogo 2013 m. ir vėliau. Rekomendacijos ·
VPMJ turėtų būti iš tiesų
visuotinis. Reikėtų visame pasaulyje siekti dialogo ir
bendradarbiavimo migracijos klausimais su visais suinteresuotaisiais ir
svarbiais partneriais atsižvelgiant į jų ir ES atitinkamus
prioritetus. ·
VPMJ turėtų būti orientuotas į regioninius
dialogo procesus. Jais siekiama pagerinti kilmės, tranzito ir atvykimo
šalių dialogą ir bendradarbiavimą, apimant visus abipusiškai
svarbius migracijos ir judumo srities klausimus ir temas. Nors ES
kaimynystė ir toliau yra pagrindinis ir didesnio masto prioritetas, Afrikos
ir ES partnerystė turėtų būti pagrindinė
pietų regionui skirta sistema. Rytų regionas turėtų
būti siejamas su Prahos procesu. Reikėtų atitinkamai
suderinti ir racionalizuoti ir kitus subregioninius procesus. ·
Dvišaliu lygmeniu VPMJ turėtų būti orientuotas
į svarbiausius partnerius, kurių yra gana nedaug. Šie dvišaliai
dialogai papildo regioninius procesus ir, jeigu įmanoma, jie
turėtų būti siejami su susitarimais dėl visų ES ir
susijusios šalies bendradarbiavimo sričių. ·
Taikant VPMJ migracijos ir judumo
regionų viduje klausimai taip pat gali būti sprendžiami ir kitose
pasaulio vietose, jeigu vykstant dialogui nustatoma, kad jos yra svarbios
siekiant nustatytų tikslų. Be to, laikydamasi VPMJ, ES
turėtų gebėti imtis aktyvesnio vaidmens visuotiniame migracijos
valdyme.
4.
Įgyvendinimo priemonės
Nuo 2005 m.
ES nepriklausančiose šalyse pagal įvairias Europos Komisijos temines
ir geografines finansines priemones buvo finansuota apie 300 projektų,
susijusių su migracija, kurių bendra vertė yra 800 mln. EUR.
Tarp šių projektų yra svarbios bendros Europos Komisijos ir
Jungtinių Tautų agentūrų, Tarptautinės migracijos
organizacijos (TMO) arba Tarptautinio migracijos politikos plėtros centro
(ICMPD) iniciatyvos, skirtos įvairiems tarptautiniams migracijos klausimams
spręsti. Pavyzdžiui, įsteigtos migrantų tarnybos ir
išteklių centrai Vakarų Balkanuose ir Azijoje, AKR migracijos
stebėjimo tarnyba, sukurtos regioninės apsaugos programos (RAP)
Afrikoje ir Rytų Europoje, taip pat ne vienas projektas partnerystės
judumo srityje įgyvendinimui remti Rytų Europoje (Moldovoje ir
Gruzijoje) ir Afrikoje (Žaliajame Kyšulyje). Anksčiau visuotinis požiūris buvo
siejamas daugiausia su keliomis konkrečiomis priemonėmis: a)
migracijos profiliais, dabar taikomais visame pasaulyje daugiau kaip 70
šalių, b) migracijos misijomis, kurios buvo vykdomos 17 ES
nepriklausančių šalių, c) ribotam laikui Etiopijoje sukurtomis
bendradarbiavimo programomis ir d) partneryste judumo srityje, kuri pirmiausia
užmegzta su Moldova, Žaliuoju Kyšuliu, Gruzija ir neseniai su Armėnija.
Jos buvo plėtojamos laipsniškai, tačiau yra nevienodai svarbios ir
tarp jų nėra aiškaus loginio ryšio. Tačiau ES
išorės migracijos politika taip pat grindžiama ES teisės aktais ir teisinėmis
priemonėmis (kol kas devyniais susitarimais dėl vizų režimo
supaprastinimo, trylika ES susitarimų dėl readmisijos ir septyniomis
direktyvomis dėl teisėtos ir neteisėtos migracijos), politinėmis
priemonėmis (įvairiais politiniais dialogais, dažnai paremtais
veiksmų planais), operatyvine pagalba ir pajėgumų
stiprinimu (įskaitant per ES agentūras, pvz., FRONTEX, EPPB ir
EMF, ir tokias techninės pagalbos priemones kaip MIEUX ir TAIEX)[16], taip pat plataus masto parama
programoms ir projektams, kuri teikiama daugeliui
suinteresuotųjų šalių, tarp jų pilietinei visuomenei,
migrantų asociacijoms ir tarptautinėms organizacijoms. VPMJ
grindžiamas visomis šiomis priemonėmis, kurios
turėtų būti taikomos struktūrizuotai ir sistemingai. To bus
siekiama kuriant konkrečiai pritaikytas dvišalės
partnerystės sistemas, dėl kurių ES tarsis su kiekviena
susijusia prioritetine šalimi. Pirmoji šių sistemų – partnerystė
judumo srityje. Partnerystės judumo srityje bandomasis etapas
baigėsi, todėl ją reikėtų gerinti ir skatinti kaip
esminę ES ir jos partnerių bendradarbiavimo migracijos ir judumo
srityje sistemą, visų pirma dėmesį skiriant ES
kaimynystės šalims. Pasiūlymas derėtis dėl
partnerystės judumo srityje turėtų būti pateikiamas, kai
tik dialoguose migracijos ir judumo klausimais padaroma tam tikra pažanga, taip
pat atsižvelgiant į platesnio masto ekonomikos, politikos ir saugumo
padėtį. Partnerystė
judumo srityje – visa apimanti sistema, kuria užtikrinamas patikimas
asmenų judėjimo tarp ES ir šalies partnerės valdymas.
Partneryste judumo srityje sutelkiamos visos priemonės siekiant
užtikrinti, kad migracija ir judumas būtų naudingi ir ES, ir jos
partneriams, įskaitant didesnio darbo jėgos judumo galimybes. Partnerystė
judumo srityje kuriama atsižvelgiant į konkrečius bendrus interesus,
taip pat į šalies partnerės ir ES dalyvių interesus. Atnaujinta
partnerystė judumo srityje siejama su vizų režimo supaprastinimu,
kuris grindžiamas tuo pat metu sudaromu susitarimu dėl readmisijos. Požiūris
„daugiau už daugiau“, apimantis sąlygiškumo aspektą, ir toliau
turėtų būti taikomas siekiant didinti skaidrumą ir
paspartinti šių susitarimų sudarymo procesą. ES ir
valstybės narės turėtų savanoriškai pasiūlyti tinkamo
dydžio paramą, skirtą pajėgumams stiprinti, informacijos mainams
ir bendradarbiavimui visose bendrų interesų srityse. Partnerystė
judumo srityje padės užtikrinti reikiamas sąlygas tinkamai valdyti
migraciją ir judumą saugioje aplinkoje. Veiksmingai
įgyvendinus teisines priemones (susitarimus dėl vizų režimo
supaprastinimo ir readmisijos) ir politines priemones (dialogą politikos
klausimais ir veiksmų planus), ES galėtų pagalvoti apie
laipsniškus ir sąlyginius veiksmus siekiant konkrečiais atvejais
liberalizuoti vizų režimą pavienėms šalims partnerėms,
atsižvelgdama į bendrus santykius su konkrečia šalimi partnere. Antra alternatyvi sistema
būtų Bendroji migracijos ir judumo darbotvarkė (BMJD).
BMJD yra perspektyvi alternatyva šalims partnerėms bei ES ir jos
valstybėms narėms, kai abi šalys siekia aukštesnio lygio
bendradarbiavimo, tačiau nė viena iš jų nėra pasirengusi prisiimti
visų pareigų ir įsipareigojimų. Kaip ir partnerystės
judumo srityje atveju, BMJD reikėtų parengti bendras rekomendacijas,
nustatyti tikslus ir apibrėžti įsipareigojimus, susijusius su dialogu
ir bendradarbiavimu, taip pat į ją įtraukti konkrečių
ES ir suinteresuotųjų valstybių narių siūlomų
paramos priemonių rinkinį. Abiejų šalių susitarimu bendroji
darbotvarkė vėliau galėtų būti performuojama į
partnerystę judumo srityje. Abi sistemos turi būti įtvirtinamos
ES ir suinteresuotųjų valstybių narių bei šalies
partnerės bendra politine deklaracija. Abi sistemos grindžiamos bendrais
įsipareigojimais, tačiau oficialiai jos nėra privalomos. Rekomendacijos ·
Atsižvelgiant į bendrą ES ir ES
nepriklausančios šalies politinį dialogą dėl ES
interesų ir dėl partnerės interesų ir poreikių, VPMJ
reikėtų remti lanksčiai ir konkrečiai taikant gausų
priemonių rinkinį ir dvi partnerystės sistemas. ·
Partnerystė judumo srityje turi būti kuriama subalansuotai ir atsižvelgiant į visus
keturis VPMJ ramsčius, būtent įsipareigojimus dėl judumo,
vizų režimo supaprastinimo ir susitarimų dėl readmisijos. Jeigu
reikia, ji gali būti siejama ir su platesnio masto saugumo klausimais.
Bendradarbiavimas bus palaikomas skiriant paramą gebėjimams stiprinti
ir bendradarbiavimui plėtoti visose bendrų interesų srityse. ·
Bendrąją migracijos ir judumo
darbotvarkę (BMJD) reikėtų parengti
kaip alternatyvią sistemą, skirtą kiekvieno iš keturių
teminių VPMJ ramsčių bendroms rekomendacijoms, tikslams ir
įsipareigojimams įgyvendinti. Palyginti su partneryste judumo
srityje, esminis skirtumas yra tas, kad taikant šią sistemą
nebūtina tartis dėl susitarimų dėl vizų režimo
supaprastinimo ir readmisijos. Abiejų šalių susitarimu bendroji
darbotvarkė galėtų būti vėliau performuojama į
partnerystę judumo srityje. ·
Įvairiuose dialogo ir operatyvinio
bendradarbiavimo su ES partneriais etapuose toliau išvardytas priemones galima
taikyti vykdant partnerystę judumo srityje ir (arba) įgyvendinant
BMJD: (1) žinių
priemones, kurios apima migracijos profilius, planų sudarymo
priemones, tyrimus, statistines ataskaitas, poveikio vertinimus ir faktų
nustatymo misijas; (2) dialogo
priemones, kurios apima misijas, seminarus ir konferencijas migracijos
klausimais; (3) bendradarbiavimo
priemones, įskaitant pajėgumų stiprinimą, bendradarbiavimo
programas, ekspertų mainus, porinius veiksmus, operatyvinį
bendradarbiavimą ir tikslinius projektus ir programas.
5.
Veiklos prioritetai
Europos Sąjungos dialogu ir
bendradarbiavimu su ES nepriklausančiomis šalimis visada reikėtų
siekti įgyvendinti kelis kiekvieno iš keturių VPMJ ramsčių
prioritetinius veiksmus. Kiekviena veikla turėtų atitikti ES
geografinius prioritetus ir, kiek tai yra svarbu, pirmenybė
turėtų būti teikiama pagrindinėms ES šalims
partnerėms. Pirmasis ramstis. Teisėtos migracijos ir judumo organizavimas ir palankių
sąlygų užtikrinimas Europos teisėtos migracijos ir judumo
organizavimo ir paprastinimo politika pagal VPMJ grindžiama prielaida, kad
darbdaviams reikia suteikti daugiau galimybių rasti geriausius darbuotojus
darbo vietoms pasaulinėje darbo rinkoje užpildyti. Ja taip pat siekiama
pasiūlyti naujų Europos užimtumo galimybių talentingiems viso
pasaulio žmonėms, visapusiškai atsižvelgiant į valstybių
narių įgaliojimus valdyti savo darbo rinkas. Europos Sąjungos dialogas ir
bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis turėtų vykti
vadovaujantis naujais ES teisės aktais dėl teisėtos migracijos,
kad informacija apie teises ir galimybes būtų dar prieinamesnė.
Reikėtų atsižvelgti į šalių partnerių nuomonę ir
interesus ir nustatyti, kokie yra bendri interesai. Kvalifikuotų
specialistų poreikis ES turėtų tapti išsamesnio tyrimo objektu
siekiant nustatyti, kaip prie šio klausimo sprendimo galėtų prisidėti
prioritetinės šalys partnerės. ES teisės aktuose dėl
ilgalaikių gyventojų, šeimos susijungimo, studentų,
mokslininkų ir aukštos kvalifikacijos asmenų priėmimo
sąlygos ir migrantų teisės suderintos kai kuriose
pagrindinėse srityse, tačiau valstybės narės turi
teisę ir toliau spręsti dėl dirbti priimamų migrantų
skaičiaus. ES mėlynosios kortelės direktyva – pirmas
tiesioginis ES atsakas į aukštos kvalifikacijos darbuotojų
stygių. Šiuo metu su Taryba ir Europos Parlamentu
tariamasi dėl direktyvų dėl sezoninių darbuotojų
ir dėl bendrovės viduje perkeliamų darbuotojų,
kurios tiesiogiai susijusios su darbo rinka. Jomis būtų
įdiegiama bendra, supaprastinta ir spartesnė procedūra.
Pasiūlyme dėl sezoninių darbuotojų taip pat numatyta
apsauga nuo išnaudojimo, todėl jis svarbus daugeliui šalių
partnerių, ypač žemės ūkio ir turizmo srityje. Antru
pasiūlymu siekiama tam tikromis sąlygomis leisti už ES ribų
įsteigtoms bendrovėms laikinai perkelti vadovus, specialistus ir
išsilavinimą įgijusius praktikantus iš ES nepriklausančių
šalių į valstybėse narėse veikiančius subjektus ir
susijusias įmones. Vieno leidimo direktyvoje, kurią Europos Parlamentas ir Taryba turėtų netrukus
patvirtinti, numatyta viena procedūra ir vienas leidimas, taip
supaprastinant bendrą tvarką. Direktyvoje nurodytas sričių,
kuriose visi teisėtai ES valstybėje narėje esantys ir dirbantys
ES nepriklausančių šalių piliečiai traktuojami taip pat
kaip ir ES piliečiai, kad ir kokia būtų pirminė jų
priėmimo priežastis, sąrašas. Peržiūrėjus direktyvas
dėl mokslininkų ir studentų būtų galima sudaryti
dar palankesnes šių grupių, kurios yra labai svarbios siekiant
ateityje išsaugoti ES inovacinius gebėjimus ir konkurencingumą,
priėmimo, gyvenimo ir judėjimo ES viduje sąlygas. Plėtodama dialogą su partneriais ES
išaiškins šią teisinę sistemą, kad ją būtų
lengviau taikyti. Be to, pradėjo veikti ES imigracijos portalas –
interneto priemonė, skirta ES nepriklausančių šalių
piliečiams, norintiems sužinoti apie galimybes ir procedūras, kurias
reikia atlikti norint persikelti į ES, taip pat jau esantiems ES ir
norintiems persikelti iš vienos valstybės narės į kitą.
Jeigu tinkama, šis informacijos šaltinis turėtų būti naudojamas
kartu su priemonėmis, taikomomis iki išvykimo, dėmesį
skiriant įgūdžių tobulinimui ir ES kalbų mokėjimui. Veiksminga integracija, visų pirma
darbo rinkoje, labai svarbi siekiant užtikrinti, kad ir migrantai, ir juos
priimančios visuomenės gautų naudos iš migracijos, pasitelkiant
tvirtesnes diasporos bendruomenes ir verslininkus migrantus. Komunikate
dėl Europos trečiųjų šalių piliečių
integracijos darbotvarkės[17]
siūlomi nauji veiksmų metodai ir sritys. Plėtojant dialogą
su ES partneriais reikėtų labiau ištirti, kokį vaidmenį
šiuo atveju atlieka diasporos bendruomenės ir tarptautiniai tinklai, pvz.,
geriau paruošiant migrantus gyventi valstybėse narėse. Strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama,
kad reikia ypatingų pastangų, siekiant įtraukti aukštos
kvalifikacijos migrantus į visuotinę konkurenciją dėl
talentingų žmonių ir labiau integruoti į Europos visuomenes
anksčiau atvykusius asmenis. Užimtumo gairėse valstybės
narės raginamos skirti tinkamą dėmesį migrantų
integracijai ES darbo rinkose, sukuriant dalijimosi informacija ir užimtumo
politikos koordinavimo sistemą. Nors EURES tinklas teikia
informaciją apie laisvas darbo vietas, viešosios užimtumo tarnybos taip
pat atlieka svarbų vaidmenį sudarydamos mobiliems ir
migruojantiems darbuotojams palankesnes sąlygas įsidarbinti. Europos
socialinis fondas (ESF) teikia finansinę paramą ir padeda
skatinti migrantus aktyviau dalyvauti užimtumo srityje. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas Sąjungos
gebėjimų numatyti darbo rinkos ir kvalifikuotos darbo jėgos
poreikius stiprinimui. Europos laisvų darbo vietų stebėjimo
sistemą 2012 m. papildys ES įgūdžių panorama,
kurioje bus pateikiama atnaujinta kvalifikuotų specialistų
pasiūlos ir darbo rinkos poreikių prognozė iki 2020 m. Diplomų,
kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimo ES srityje
Profesinių kvalifikacijų direktyva yra pagrindinė judumo ES
viduje priemonė, kuri taikoma ir ne ES šalyse išduotiems diplomams.
Pernelyg aukšta kvalifikacija arba protų švaistymas yra rimta problema,
plačiai paplitusi tarp darbuotojų migrantų iš ES
nepriklausančių šalių, ir ją reikia toliau spręsti. Socialinės apsaugos teisių
perkeliamumo srityje ES socialinės apsaugos
koordinavimo taisyklėmis, kurios apima tarpvalstybinį aspektą,
panaikinamos nepalankios sąlygos asmenims ir apsaugomos ES
piliečių, judančių ES viduje, taip pat visų ES
teisėtai gyvenančių ES nepriklausančių šalių
piliečių įgytos teisės. 2010 m. spalio mėn.
šešiuose Tarybos priimtuose sprendimuose nustatyta ES pozicija dėl
socialinės apsaugos koordinavimo su Alžyru, Maroku, Tunisu, Kroatija,
buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Izraeliu. Kai Asociacijos
tarybos oficialiai patvirtins šiuos sprendimus, ES bus sukūrusi riboto išorės
socialinės apsaugos koordinavimo sistemą, kuri taikoma į ES
persikeliantiems ir iš jos išvykstantiems asmenims – ir ES piliečiams, ir
šių šešių šalių piliečiams. Be to, patvirtinus Vieno
leidimo direktyvą, bus užtikrinta visų darbuotojų migrantų
teisė perkelti uždirbtą pensiją tomis pačiomis
sąlygomis ir tais pačiais tarifais kaip ir atitinkamų
valstybių narių piliečių, persikeliančių į
ES nepriklausančią šalį. Kadangi trečiųjų šalių
piliečių judumas yra glaudžiai susijęs su bendra ES
trumpalaikių vizų politika, reikėtų išnaudoti visas
Vizų kodekso suteikiamas galimybes siekiant supaprastinti procedūras
ir padidinti skaidrumą. Bendradarbiaujant Šengeno klausimais vietos lygiu
ir ES nepriklausančiose šalyse išplėtus konsulinių tarnybų
tinklą turėtų pagerėti paslaugų kokybė. Ateityje
peržiūrint ES vizų politiką reikėtų atsižvelgti į
akivaizdžią pažangą, padarytą plėtojant ES dialogus. Be to,
reikėtų labiau stengtis geriau koordinuoti mokslinių
tyrimų dotacijų, stipendijų ir stažuočių programų
bei reikiamų vizų ir (arba) leidimų gyventi išdavimo
atitinkamiems mokslininkams tvarką. Palankesnes sąlygas keistis praktine
informacija įdarbinimo srityje, pripažinti ne ES įgytas
kvalifikacijas, pritaikyti įgūdžius ir tarpininkauti darbo rinkoje
reikėtų sudaryti stiprinant viešųjų užimtumo
tarnybų bendradarbiavimą valstybėse narėse ir raginant
jas glaudžiau bendradarbiauti su kitais įdarbinimo paslaugų
teikėjais, pvz., privačiomis agentūromis ir sektorių
organizacijomis ES valstybėse narėse. Šiuo požiūriu
reikėtų atsižvelgti į darbą, jau atliktą
pripažįstant užsienyje įgytas kvalifikacijas, kuriam vadovauja
Europos mokymo fondas ir ENIC-NARIC tinklas, siekiant įgyvendinti
Lisabonos kvalifikacijų pripažinimo konvenciją. Didesnis trečiųjų
šalių studentų ir mokslininkų judumas taip pat
galėtų tapti galimybe patenkinti darbo rinkos poreikius Europoje,
jeigu kai kuriems studentams būtų sudarytos sąlygos dirbti
užbaigus studijas. Šį klausimą būtų galima atidžiau
išnagrinėti atsižvelgiant į valstybių narių
kompetenciją ir priemones, skirtas kovai su protų nutekėjimu,
pvz., per apykaitinę migraciją. Tai būtų galima padaryti
visų pirma labiau pasinaudojant dabartine partneryste judumo srityje,
dabartinėmis tarptautinėmis judumo programomis, o nuo 2014 m. –
būsima viena bendra švietimo, mokymo ir jaunimo programa ir programa
„Horizontas 2020“ (būsima mokslinių tyrimų ir inovacijų
bendrąja programa), siekiant pagerinti mainus ir sudaryti jiems
palankesnes sąlygas. Kad mokymo programos ir sertifikavimo procesai
būtų geriau pritaikyti darbo rinkos poreikiams ir ES, ir šalyse
partnerėse, ES valstybėse narėse ir prioritetinėse šalyse
partnerėse reikėtų remti institucinių tinklų
kūrimą ir universitetų porinę veiklą. ES
turėtų remti valstybes nares, kad jos sudarytų įvairesnius
dvišalius susitarimus dėl jaunimo judumo, ir pasiūlyti juos
sudaryti šalims, dalyvaujančioms partnerystėje judumo srityje. Ir plėtojant partnerystę judumo
srityje, ir įgyvendinant bendrąsias darbotvarkes, šalyse
partnerėse reikėtų įsteigti specialiuosius migracijos ir
judumo išteklių centrus (MJIC). Juos reikėtų integruoti
į atitinkamas nacionalines institucijas arba įdarbinimo
agentūras, pasinaudojant patirtimi, įgyta plėtojant ES ir
Moldovos partnerystę judumo srityje ir vykdant CIGEM veiklą Malyje[18]. Orientuoti į migrantų
poreikius, jie turėtų 1) veikti vieno langelio principu ir aptarnauti
asmenis, kuriems reikia informacijos ir paramos dėl jų
kvalifikacijų pripažinimo, kvalifikacijos kėlimo, kvalifikuotų
specialistų poreikio nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu arba ES mastu,
ir 2) teikti priemones, taikomas iki išvykimo, po grįžimo, taip pat
reintegracijos priemones. Šiuo požiūriu ES imigracijos portalas taip pat
būtų naudinga informacinė priemonė. MJIC turėtų
padėti šalių partnerių ir ES valstybių narių
atitinkamoms institucijoms, įskaitant viešąsias užimtumo tarnybas,
siekiant geriau suderinti darbo jėgos paklausą ir pasiūlą
ir paremti teigiamus vystymosi rezultatus. Vidutinės trukmės
laikotarpiu šiuos centrus taip pat reikėtų susieti su bendrais
prašymų išduoti vizą centrais, taip pat su ES delegacijomis, siekiant
užtikrinti patogesnes ir paprastesnes vizų išdavimo procedūras
konkrečių kategorijų trečiųjų šalių
piliečiams. Į imigracijos ryšių palaikymo
pareigūnų (ILO) tinklą reikėtų įtraukti
migracijos ekspertus, įskaitant valstybių narių į ES
delegacijas deleguotus nacionalinius ekspertus, kurie gali politikos
požiūriu migracijos klausimus nagrinėti plačiau ir išsamiau, nei
juos paprastai nagrinėja konsulinės tarnybos. Reikėtų
pasinaudoti kiekviena galimybe įtraukti ES agentūras į tokius
informacijos mainus ir glaudesnį bendradarbiavimą su ES
nepriklausančiomis šalimis. Rekomendacijos Pagal pirmąjį ramstį VPMJ prioritetai turėtų
būti tokie: ·
Jaunimui, studentams, menininkams ir kultūros
darbuotojams, mokslininkams ir akademikams skirti pasiūlymai, kuriais
skatinamas jų judumas, suteikiant papildomas stipendijas, rengiant
stipendijų ir stažuočių programas ir sudarant susitarimus
dėl jaunimo judumo; nustatyti įsipareigojimai visapusiškai
taikyti ir, jeigu tinkama, iš dalies pakeisti direktyvas dėl
studentų ir mokslininkų. ·
Vizų kodekso ir jo
galimų pakeitimų visapusiškas taikymas, siekiant sutvirtinti bendradarbiavimą
Šengeno klausimais vietos lygiu ir išplėsti konsulinių
tarnybų tinklą, prireikus sukuriant bendrus prašymų išduoti
vizą centrus. ·
Aukštojo mokslo ir mokymo institucijų
poriniai veiksmai, siekiant paskatinti
tarptautinį bendradarbiavimą ir informacijos mainus, kad
būtų suderintos mokymo programos, sertifikavimas ir kvalifikacijos,
užtikrinamas veiksmingas jų pripažinimas (veiksmingas kokybės
vertinimas, palyginamas ir nuoseklus ES skaidrumo priemonių taikymas,
kvalifikacijų siejimas su Europos kvalifikacijų sandara) ir kad
ilguoju laikotarpiu būtų geriau tenkinami darbo rinkos poreikiai. ·
Viešųjų užimtumo tarnybų skatinimas
ES lygmeniu stebėti įdarbinimo procedūras ir keistis
valstybių narių ir šalių partnerių bei kitų
suinteresuotųjų šalių gerąja praktika užimtumo ir darbo
jėgos paklausos ir pasiūlos atitikties srityje. ·
Plėtojant partnerystę judumo srityje ir
įgyvendinant bendrąsias darbotvarkes šalyse partnerėse
reikėtų įsteigti specialiuosius migracijos ir judumo
išteklių centrus. Remdamiesi ES imigracijos portale pateikiama
informacija ir bendradarbiaudami su viešosiomis užimtumo tarnybomis, ES
agentūromis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis jie sudarytų
palankesnes sąlygas taikyti priemones iki išvykimo, dėmesį
skiriant kvalifikacijos atitikčiai, kvalifikacijos kėlimui ir ES
kalbų mokėjimui. Antrasis ramstis. Neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis prevencija ir
masto mažinimas Bet kokios migracijos ir judumo sistemos
legitimumas priklauso nuo veiksmingo neteisėtos migracijos problemų
sprendimo. Saugiai ir užtikrintai migracijai kenkia tie, kurie veikia už
teisėtos sistemos ribų. Bendradarbiavimas ES viduje labai svarbus,
taip pat svarbus ir tikslas stiprinti partnerystę su ES
nepriklausančiomis šalimis siekiant užtikrinti, kad judumą ir
migraciją būtų galima organizuoti tvarkingai. Migracija ir judumas yra plačiau
susiję su politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir
saugumo aplinkybėmis. Plačiąja saugumo prasme
neteisėtą migraciją taip pat reikia laikyti susijusia su
organizuotu nusikalstamumu, teisinės valstybės ir teisingumo
trūkumu, korupcija ir netinkamu reglamentavimu. ES turėtų ir toliau pirmenybę
teikti įgūdžių, gebėjimų ir išteklių
perdavimui partneriams siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis,
neteisėtam migrantų įvežimui ir neteisėtai migracijai,
sumažinti jų mastą bei stiprinti integruotą sienų
valdymą. Reikėtų užtikrinti direktyvų dėl
grąžinimo ir sankcijų darbdaviams įgyvendinimą ES
viduje ir jas taikyti kartu su kitomis svarbiomis priemonėmis glaudžiau
bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis partnerėmis. Dialogu ir bendradarbiavimu su partneriais
reikėtų siekti per visą migracijos procesą ginti visų
migrantų žmogaus teises. Reikėtų taikyti priemones
nesąžiningiems darbdaviams, taip pat užtikrinti prieš migrantus
padarytų nusikalstamų veikų ir žmogaus teisių
pažeidimų prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą už
tai. Reikėtų imtis priemonių siekiant priėmimo centruose
migrantams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir vengti suėmimo,
kai jis nėra privaloma priemonė, arba sulaikymo neribotam laikui.
Įgyvendinant 2010 m. patvirtintą veiksmų planą
ypatingą dėmesį reikėtų skirti nelydimiems nepilnamečiams. Reikėtų visapusiškai pasinaudoti FRONTEX
gebėjimu bendradarbiauti su ES nepriklausančių valstybių
institucijomis. Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai (ILO)
turėtų platesniu mastu keistis informacija su šalių
partnerių kolegomis. Reikia glaudesnio susijusių ES
agentūrų[19]
bendradarbiavimo, nes tai leistų geriau keistis informacija migracijos ir
organizuoto nusikalstamumo srityje. Darosi vis aiškiau, kad dokumentų
saugumas ir tapatybės vagystė yra tos sritys, kuriose
abipusę naudą duotų glaudesnis bendradarbiavimas. Dažnai
keliaujantiems asmenims (verslininkams, valstybės pareigūnams,
studentams ir mokslininkams) iš ES nepriklausančių šalių
partnerių, kurios išduoda kelionės dokumentus su biometriniais
duomenimis ir yra užtikrinusios didesnį dokumentų saugumą,
būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas keliauti į ES.
Komisijai pateikus pasiūlymus dėl pažangiai valdomų sienų,
įskaitant atvykimo ir (arba) išvykimo sistemą ir registruotų
keliautojų programą, tokie pokyčiai turėtų tapti
įmanomi. ES nepriklausančioms šalims gali
būti naudinga, jeigu vykdant ES išorės migracijos politiką susitarimai
dėl readmisijos būtų susieti su susitarimais dėl
vizų režimo supaprastinimo, nes taip atsirastų galimybė
judėti, kartu užtikrinant saugumą ir mažinant neteisėtos
migracijos riziką. Readmisijos ir grąžinimo procedūros
turėtų būti įtvirtintos didesnio masto visuotinio
požiūrio sistemoje. Komisija, siekdama stebėti kai kurias
grąžinimo procedūras, sudarys palankesnes sąlygas imtis
konkrečių šalims pritaikytų iniciatyvų. ES prekybos žmonėmis politikoje
laikomasi visuotinio požiūrio, daugiausia dėmesio skiriant
prevencijai, nusikaltėlių baudžiamajam persekiojimui ir
nukentėjusiųjų apsaugai. Šis integruotas požiūris atitinka
į žmogaus teises ir nukentėjusiuosius orientuotą
požiūrį, kuris apima ir lyčių aspektą. Juo siekiama
užkirsti kelią nusikalstamumui ir suteikti asmenims, kurie buvo paversti
vergais, galimybę atsitiesti ir reintegruotis į visuomenę.
Atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas[20],
prekybos žmonėmis klausimas ir toliau bus sistemingai įtraukiamas
į svarbius ES susitarimus ir strateginę partnerystę su ES
nepriklausančiomis šalimis, taip pat į visus politinius dialogus
migracijos ir judumo klausimais. Įvairiose svarbiose politikos srityse
dėmesys bus skiriamas įvairių suinteresuotųjų
šalių dalyvavimui. Gebėjimų stiprinimas, kaip ir atitiktis
tarptautiniams standartams šioje srityje, visų pirma JT konvencijos prieš
tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos protokolų
dėl prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų įvežimo
ratifikavimas, taps esminiu elementu. Naująja integruota prekybos
žmonėmis strategija (planuojama parengti 2012 m.) bus užtikrintas
geresnis suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimas ir didesnis
jų veiksmų nuoseklumas. Rekomendacijos Pagal antrąjį ramstį VPMJ prioritetai turėtų
būti tokie: ·
Įgūdžių, gebėjimų ir
išteklių perdavimas partneriams siekiant užkirsti
kelią prekybai žmonėmis, neteisėtam migrantų įvežimui
ir neteisėtai migracijai, sumažinti tokių veikų mastą,
užtikrinti grąžinimą ir readmisiją ir stiprinti integruotą
sienų valdymą. ·
Bendradarbiavimas dokumentų saugumo srityje,
supaprastinant vizų režimą dažnai keliaujantiems asmenims iš
prioritetinių šalių partnerių. ·
Iniciatyvos, kuriomis siekiama labiau apginti nukentėjusiuosius
nuo prekybos žmonėmis ir suteikti jiems galių. ·
Direktyvų dėl grąžinimo ir
sankcijų darbdaviams įgyvendinimo ES
valstybėse narėse glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais kruopšti
kontrolė. ·
Naujų FRONTEX galimybių strateginis
išnaudojimas ir išsamesni teminiai ES imigracijos ryšių palaikymo
pareigūnų (ILO) ir jų kolegų iš daugiau šalių
partnerių informacijos mainai. Trečiasis ramstis. Tarptautinės apsaugos skatinimas ir prieglobsčio politikos
išorės aspekto plėtojimas ES reikia stiprinti solidarumą su pabėgėliais ir perkeltaisiais
asmenimis, ir tokios pastangos turėtų būti siejamos su VPMJ.
ES turėtų glaudžiau bendradarbiauti su svarbiomis ES
nepriklausančiomis šalimis, kad būtų stiprinamos jų prieglobsčio
sistemos ir nacionaliniai prieglobsčio teisės aktai ir užtikrinta
jų atitiktis tarptautiniams standartams. Tai padėtų šalims
užtikrinti didesnę prieglobsčio prašytojų ir
perkeltųjų asmenų, esančių regione, kur kilo
konfliktas arba kur jie yra persekiojami, tarptautinę apsaugą. ES
turėtų skatinti šalis partneres įtraukti šį aspektą
į nacionalines skurdo mažinimo strategijas, kur tai yra tinkama. Šiose
strategijose dėmesys taip pat prireikus turėtų būti
skiriamas pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų
santykiams su vietos gyventojais, laikantis 2009 m. Stokholmo programos,
kurioje pabrėžta, kad reikia stiprinti prieglobsčio išorės
aspektą siekiant veiksmingiau spręsti užsitęsusias
pabėgėlių padėties problemas. ES taip pat turėtų skatinti ES
nepriklausančias šalis spręsti asmenų be pilietybės, kurie
priklauso itin pažeidžiamai žmonių grupei, problemas imantis
priemonių asmenų be pilietybės skaičiui mažinti. ES
turėtų toliau skatinti šalies viduje perkeltų asmenų, kurie
priklauso itin pažeidžiamai asmenų grupei, klausimams skirto teisinio
pagrindo kūrimą. ES turėtų bendradarbiauti su partneriais, kad geriau
susietų tarptautinę apsaugą su vystymusi. Taip pat
reikėtų toliau plėtoti koncepcijas ir priemones, skirtas
sklandesniam perėjimui nuo humanitarinės pagalbos prie paramos
vystymuisi. Reikia stiprinti ES nepriklausančių šalių prieglobsčio
politikos sistemas ir gebėjimą užtikrinti apsaugą. Tai galima
pasiekti didesniu mastu bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis
šalimis, inter alia, pagal regionines apsaugos programas (RAP).
Šiuo požiūriu puikus pavyzdys yra RAP, vykdoma Šiaurės Afrikoje ir
apimanti Egiptą, Tunisą ir Libiją. EASO turėtų vis daugiau dalyvauti
stiprinant ES nepriklausančių šalių gebėjimus
prieglobsčio srityje, įskaitant paramą pabėgėlių
perkėlimo veiklai. Reikėtų tobulinti RAP kaip pagrindinę šio naujo
ramsčio priemonę, nes iki šiol tokios programos buvo nepakankamai
naudojamos. Reikėtų stiprinti dabartines RAP ir, jeigu tinkama,
siūlyti papildomas RAP, įskaitant programas, susijusias su ES
dialogais migracijos klausimais su atitinkamais regionais ir šalimis. RAP ir
toliau turėtų būti orientuotos į šalių partnerių
ir regionų partnerių gebėjimų stiprinimą apsaugos
srityje ir prieglobsčio sistemų kūrimą. Šiuose regionuose
reikėtų tęsti vystymosi programas, skirtas pabėgėliams
ir šalies viduje perkeltiems asmenims, ir nelaimių rizikos mažinimo
programas ir prireikus jas tobulinti derinant su RAP ir jas papildant. Į
kiekvieną RAP reikėtų įtraukti patobulintą
perkėlimo elementą, kuris yra tarptautinio solidarumo ženklas ir
pagrindinė priemonė siekiant tvarkingai ir tvariai spręsti ES
problemas. Daugeliui pažeidžiamiausių
pabėgėlių perkėlimas ir toliau yra vienintelis galimas
ilgalaikis sprendimas. Atsižvelgdama į tai, ES parengė ES
bendrąją pabėgėlių perkėlimo programą, siekdama
suaktyvinti pabėgėlių perkėlimą Europoje ir kartu
strategiškiau pasinaudoti šia programa. ES reikėtų pasiūlyti
daugiau vietų, į kurias būtų galima perkelti
pabėgėlius, ir kartu suteikti procedūrines garantijas, kad
daugiau pabėgėlių perkėlimo bylų būtų
tvarkoma pirmosiose prieglobsčio šalyse. Tam reikia skirti didesnį
finansavimą, nustatyti procedūras ir padidinti logistinius ir
techninius gebėjimus. Rekomendacijos Pagal
trečiąjį ramstį VPMJ prioritetai turėtų būti
tokie: ·
Regioninės apsaugos programos (RAP) siekiant stiprinti šalių partnerių ir regionų
partnerių gebėjimus apsaugos srityje ir jų prieglobsčio
sistemas. ·
EASO parama stiprinant
ES nepriklausančių šalių gebėjimus prieglobsčio
srityje, įskaitant paramą pabėgėlių perkėlimo
veiklai. ·
Sklandesnis pabėgėlių
perkėlimas ES bendradarbiaujant su partneriais. ·
Didesnės pastangos siekiant spręsti užsitęsusias
pabėgėlių padėties problemas, įskaitant
tikslinę pagalbą perkeltiesiems asmenims. Ketvirtasis ramstis. Migracijos ir judumo poveikio vystymuisi didinimas ES ir tarptautinė bendruomenė daug
pasiekė skatindamos vystymuisi naudingus migracijos rezultatus.
Didelė pažanga padaryta siekiant teigiamo migrantų perlaidų ir
savanoriškų diasporos iniciatyvų poveikio. Tačiau bendrai
partneryste reikia spręsti ir problemas, pvz., protų
nutekėjimo, socialinės apsaugos išlaidų ir priklausomybės
nuo užsienio darbo rinkų. Procedūros, kuriomis užtikrinamos ribotos
teisėtos migracijos galimybės, dažnai yra neskaidrios ir pernelyg
biurokratiškos. Todėl daugelis migrantų kreipiasi į neoficialius
tarpininkus, kurie neretai susiję su organizuotu nusikalstamumu.
Migrantams ne tik kyla didesnė rizika, atsiranda prievartos ir išnaudojimo
tikimybė, bet ir sumažėja galimos jų santaupos. Migracijos tarp besivystančių
regionų ir jų viduje mastas gerokai
pranoksta migraciją į ES. Ši migracija iš vienų pietų
šalių į kitas dažnai yra naudinga migrantams, nes jiems atsiveria
geresnės darbo galimybės ir atsiranda galimybė daugiau uždirbti
nei gimtojoje šalyje. Šiuo atveju reikia dar kartą pakartoti, kad daugelis
migrantų patiria išnaudojimą, prievartą, yra apgaudinėjami.
Įdarbinimo agentai, tarpininkai, darbdaviai ir organizuotos nusikalstamos
grupuotės gali siekti pasinaudoti neinformuotais migrantais. Todėl
labai svarbu suteikti informaciją ir paramą siekiant apginti
migrantų teises. ES gali padėti migrantams tvarkingai persikelti ir
parvežti į kilmės šalį išteklių ir įgūdžių,
kurie jai neretai labai reikalingi[21]. ES ir šalys partnerės daug padarė,
kad perlaidų paslaugos taptų pigesnės, skaidresnės,
konkurencingesnės ir patikimesnės. Kas dvejus metus teikiant
politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitas ES buvo patobulintas visos
vykdomosios valdžios požiūris. Diasporos asociacijoms sudarytos
palankios sąlygos dalyvauti gimtosios šalies vystymesi, o neseniai buvo
remiamas ES masto diasporos programos rengimas. Aktyviau dalyvaujant diasporai
ir migrantų grupėms taip pat galima lengviau įgyvendinti
atnaujinto visuotinio požiūrio tikslą sistemingiau spręsti migrantų
teisių ir galių suteikimo migrantams klausimus. Remiant PSO praktikos kodeksą sveikatos
priežiūros darbuotojų tarptautinio įdarbinimo srityje buvo
skatinama mažinti protų nutekėjimą. ES turėtų
remti valstybių narių pastangas sudaryti palankesnes sąlygas
sveikatos priežiūros darbuotojų apykaitinei migracijai, kad
būtų įgyti įgūdžiai ir žinios, naudingi ir išvykimo,
ir atvykimo šalims. Pagal ES mėlynosios kortelės direktyvą
valstybės narės gali atmesti paraiškas, kad užtikrintų
įdarbinimo etiškumą, o Komisija gali stebėti, kaip direktyva
taikoma siekiant sumažinti protų nutekėjimą. ES turėtų labiau remti šalių
partnerių gebėjimų stiprinimą. Reikėtų
labiau koordinuoti ir derinti nacionalines migracijos ir vystymosi politikos
kryptis ir stiprinti jų ryšį su darbo vietų kūrimu ir
švietimo, sveikatos apsaugos ir aprūpinimo būstu politika. Kartais
pernelyg optimistiškas diskusijas dėl abipusiškai palankių
sąlygų reikia geriau pasverti rimtai atsižvelgiant į neigiamus
migracijos aspektus, visų pirma socialinės apsaugos išlaidas
ir riziką, kad namų ūkiai taps priklausomi nuo gaunamų
perlaidų. ES galėtų remti šalių partnerių vyriausybes,
kad šios sukurtų nacionalines pensijų pervedimo ir perkėlimo iš
užsienio sistemas tinkamai atsižvelgiant į valstybių narių
kompetenciją šioje srityje. Kad migracijos aspektas būtų
sėkmingai įtrauktas siekiant vystymosi, reikia, kad jis
taptų daugelio sektorių politikos (žemės ūkio, sveikatos
apsaugos, švietimo ir pan.) dalimi. Kartu reikėtų skatinti tikslines
su migracija susijusias iniciatyvas. Ir ES, ir šalyse partnerėse
reikėtų daugiau informuoti specialistus apie migracijos klausimų
svarbą vystymuisi, nes kol kas jų žinios tebėra ribotos. Šiuo
požiūriu labai svarbu plėtojant VPMJ atsižvelgti į sunkumus,
susijusius su migracija regionų viduje, kad galima būtų tinkamai
nustatyti ir skatinti galimą migracijos naudą regionų
bendradarbiavimui ir vystymuisi. Valstybes nares taip pat reikėtų
labiau informuoti apie jų galimybes teikti vystymuisi skirtą
finansavimą su migracija susijusioms iniciatyvoms pagal nacionalines
orientacines programas, kuriomis apibrėžiamas jų vystomasis
bendradarbiavimas su ES. Šį ryšį reikėtų labiau stiprinti
vykdant vystymosi politiką. Didesnį
politikos suderinamumą taip pat galima užtikrinti taikant išplėstus
migracijos profilius, kurie vis daugiau naudojami siekiant sukurti
geresnį ir tvaresnį migracijos ir vystymosi ryšio faktinį
pagrindą. Jie apima visas konkrečios šalies procese
dalyvaujančias suinteresuotąsias šalis, siekiant nustatyti
duomenų trūkumą ir poreikius, susijusius su dabartiniu
migracijos pobūdžiu, darbo rinkos tendencijomis, teisės aktais ir
politikos sistemomis, informacija apie perlaidų srautus, diasporą ir
kitus su vystymusi susijusius duomenis, ir spręsti su tuo susijusias
problemas. Už tai turėtų būti atsakinga šalis partnerė, o
veiklos tvarumą reikėtų užtikrinti stiprinant atitinkamus
gebėjimus. Rekomendacijos Pagal
ketvirtąjį ramstį VPMJ prioritetai turėtų būti
tokie: ·
PSO praktikos kodekso
sveikatos priežiūros darbuotojų tarptautinio įdarbinimo srityje
rėmimas ir ES mėlynosios kortelės direktyvos taikymo
stebėjimas siekiant sumažinti protų nutekėjimą. ·
Galimybės sukurti diasporos investavimo
priemones, pagal kurias diaspora galėtų savanoriškai skirti
lėšas ir papildyti ES išteklius, siekiant paskatinti į vystymąsi
nukreiptas iniciatyvas ir investicijas prioritetinėse šalyse, pvz.,
Viduržemio jūros regiono pietinėse valstybėse. ·
Privačiojo ir viešojo sektorių
partnerystė siekiant paskatinti verslininkus
migrantus ir MVĮ dalyvauti plėtojant prekybą, investuojant
ir ES valstybėms narėms ir šalims partnerėms dalijantis
įgūdžiais. ·
Metinio perlaidų forumo naudos ir rekomendacijų nagrinėjimas iki 2012 m.
pabaigos remiantis bendro ES perlaidų portalo galimybių
studija. ·
Pagalba šalims partnerėms nustatant ir
kontroliuojant bona fide įdarbinimo specialistus,
siekiant migrantams suteikti galių ir ypač siekiant sudaryti
palankesnes sąlygas apykaitinei migracijai.
6.
Finansavimas ir stebėjimas
Sėkmingas visuotinio požiūrio
įgyvendinimas priklauso nuo tinkamo finansavimo. Geografinės
ir teminės finansinės priemonės ir toliau yra labai
svarbios išorės bendradarbiavimui, jas reikės visapusiškai ir
nuosekliai naudoti atsižvelgiant į įgytą patirtį, pvz.,
vykdant Teminę migracijos ir prieglobsčio programą (2007–2013 m.).
Būsimu ES išorės priemonių programavimu ir jų skyrimo
metodika turėtų būti ir toliau prisidedama siekiant visuotinio
požiūrio tikslų, drauge atsižvelgiant ir į bendrus šių
priemonių tikslus ir taisykles. Be šių priemonių, laikantis
subsidiarumo ir papildomumo principų VPMJ finansavimas turėtų
būti užtikrinamas iš būsimo ES prieglobsčio ir migracijos
fondo ir Vidaus saugumo fondo (ypač sienų valdymo
srityje). Šie fondai bus labai svarbūs tai veiklai, kuria visų pirma
tenkinami ES interesai, bet kuri įgyvendinama ES nepriklausančioje
šalyje. Todėl juos reikia naudoti konkrečiai veiklai, kuria papildoma
pagal geografines ar kitas priemones vykdoma veikla, kad būtų
išvengta dubliavimo, ir atsižvelgiant į užsienio politiką ir (arba)
vystymosi politikos tikslus. Valstybės narės turėtų ir toliau tiesiogiai prisidėti prie visuotinio
požiūrio finansavimo, pvz., taikydamos visuotinį požiūrį
dvišaliame bendradarbiavime, dalyvaudamos regioniniuose procesuose, taip pat su
prioritetiniais partneriais vykdydamos partnerystę judumo srityje ir
bendrąsias darbotvarkes. Nors VPMJ esmė yra ES ir šalių
partnerių vyriausybių santykiai, pilietinės visuomenės
vaidmuo taip pat svarbus užtikrinant konkrečių iniciatyvų
įgyvendinimą. Jų vaidmuo turėtų atsispindėti
finansiniuose ir kituose susitarimuose. Galiausiai VPMJ įgyvendinimas turi
būti veiksmingas ir turėtų apimti stebėjimo procesą. VPMJ
ataskaita turėtų būti rengiama kartą per dvejus metus,
o pirmoji – 2013 m. birželio mėn. Ji turėtų būti
rengiama remiantis valstybių narių, ES delegacijų, ES
agentūrų ir šalių partnerių pateikta informacija, o už jos
pateikimą bus atsakinga Komisija kartu su EIVT. Ataskaitos tikslas – stebėti, kaip
įgyvendinami šiame komunikate nustatyti politikos tikslai, ir apžvelgti
visus pagrindinius ES dialogo ir bendradarbiavimo procesus. Joje bus vertinama
pažanga, padaryta įgyvendinant visus keturis VPMJ ramsčius, taip pat
priemones, kurios naudojamos taikant palyginamąjį vertinimo
metodą, kuris parodys pokytį bėgant laikui. Ataskaitoje bus
įvertinama, ar tikslai buvo pasiekti ir kaip tai buvo padaryta, taip pat
bus pateikiamos rekomendacijos. Informaciją apie pažangą,
padarytą plėtojant įvairius dialogus, partnerystę judumo
srityje ir BMJD, reikėtų sistemingai rinkti ir platinti, taip pat ir
tam skirtoje VPMJ interneto svetainėje (su viena viešąja ir
viena ES vidaus sąsaja, taip pat siekiant sukurti ES koordinavimo
centrų tinklą). Šiam tikslui pasiekti būtų galima parengti
konkretų VPMJ rėmimo projektą. Rekomendacijos ·
VPMJ reikėtų ir toliau remti taikant
įvairias ES ir jos valstybių narių viena kitą
papildančias finansines priemones. ·
ES lygmeniu šios priemonės turėtų
apimti geografines ir temines išorės priemones, taip pat būsimą
Prieglobsčio ir migracijos fondą ir būsimą Vidaus
saugumo fondą. ·
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir gerinti
įgyvendinimą, VPMJ rezultatai turėtų būti pateikiami
kas dveji metai rengiamoje pažangos ataskaitoje ir vėliau skelbiami
tam skirtoje interneto svetainėje. Išvados Migracijos ir judumo srityje ES
susidūrė su daugybe sunkumų ir galimybių. Kad ES
būtų turtingesnė, ji turi tapti konkurencingesnė
pritraukdama talentingų žmonių ir investicijų. Kad judumą
valdytų saugioje aplinkoje, ji turi tęsti prioritetinį
dialogą ir bendradarbiavimą su ES kaimynystės ir toliau
esančiomis šalimis partnerėmis. Kad galėtų užtikrinti
tarptautinę apsaugą tiems, kuriems jos reikia, ir geresnį
migracijos ir judumo poveikį partnerių vystymuisi, ji turi tapti
pagrindine veikėja vykdant globalųjį valdymą. Komisija mano, kad, priėmus
pasiūlymus dėl politikos ir taikant šiame komunikate siūlomas
veiklos priemones, ES ir jos valstybės narės galės spręsti
šias problemas. Atsižvelgdama į visapusišką
migracijos ir judumo srities politinį ir teisinį pagrindą,
kurį pateikė 2011 m. gegužės 4 ir 24 d. komunikatuose,
ir šešerių metų patirtį, įgytą įgyvendinant
ankstesnį požiūrį, Komisija yra įsitikinusi, kad dabar
tinkamas laikas ES apsvarstyti, kaip visa tai konsoliduoti kaip visa
apimančią ES išorės migracijos politikos
sistemą. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, visuotinį
požiūrį reikėtų įtvirtinti ES bendroje užsienio
politikoje, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą,
ir geriau suderinti su ES vidaus politikos prioritetais. Pagal Lisabonos
sutartį ES turės laikytis bendros pozicijos, taip pat ir jos
išorės migracijos politikos klausimais. Kad struktūrizuotų ir
palengvintų šį procesą, ES reikia suderintos strateginės
politikos sistemos, kuri būtų aiški, nuosekli ir lengvai perteikiama.
ES bus geriau pasirengusi valdyti migraciją viduje ir pasaulio mastu, tik
jeigu toliau stiprins dialogą ir bendradarbiavimą su šalimis
partnerėmis. Komisija mano, kad naujas ES visuotinis
požiūris į migraciją ir judumą (VPMJ) yra strateginė
sistema, kurios reikia ES ir valstybių narių veiksmų šioje
srityje pridėtinei vertei sukurti. Naudojantis šia sistema ES
klausimus ir siekius migracijos ir judumo srityje galima spręsti
veiksmingiau ir efektyviau, nei tai galėtų padaryti pavienės
valstybės narės. Šioje srityje ji yra vertinga parama
įgyvendinant valstybių narių dvišales ir nacionalines politikos
strategijas ir akstinas tai daryti. Komisija, EIVT ir valstybės narės
turi glaudžiai bendradarbiauti, kad užtikrintų veiksmų
suderinamumą įgyvendinant šią bendrą ES sistemą. PRIEDAS Komisijos tarnybų darbinio dokumento
dėl migracijos ir vystymosi išvados VPMJ pagrindinis prioritetas ir toliau bus migracijos
teigiamo poveikio šalių partnerių (kilmės ir atvykimo
šalių) vystymuisi didinimas kartu mažinant neigiamus jos padarinius.
Bus laikomasi labiau į migrantus nukreipto požiūrio tinkamai
įvertinant šalių partnerių atsakomybę už atitinkamos
politikos kūrimą. Tradicinės migracijos ir vystymosi
darbotvarkės srityje iki šiol pasiekta svarių rezultatų,
tačiau dar yra neišspręstų problemų. Šiuo metu migracijos klausimas yra
įtrauktas į kelias nacionalines ir regionines vystymosi
strategijas. Keletui šalių partnerių ir regionų
partnerių suteikta parama, kad jos galėtų sukurti ir
įgyvendinti savo migracijos strategijas, rinkti ir analizuoti su migracija
susijusius duomenis ir stiprinti atitinkamų institucijų
gebėjimus. ES ir toliau rems šias pastangas valdyti migraciją
taikydama darnią vystymosi sistemą ir atsižvelgdama į vietos
specifiką ir prioritetus. ES ir šalių partnerių migracijos
politikoje vis labiau atsižvelgiama į vystymosi tikslus. Drauge
migracijos aspektas vis dažniau įtraukiamas į vystymosi strategijas.
ES ir toliau rems politikos suderinamumo vystymosi labui
darbotvarkę, siekdama nustatyti ir pašalinti galimus ES ir valstybių
narių teisės aktų ir politikos neatitikimus ir šioje srityje
stiprinti ES nepriklausančių šalių gebėjimus ir priemones. ES plačiai pripažinta kaip viena
svarbiausių tarptautinio lygmens suinteresuotųjų šalių,
siekiančių sudaryti palankesnes sąlygas pigesnių ir
saugesnių privačių perlaidų srautams į
besivystančias šalis ir didinančių jų poveikį
vystymuisi. Europos Komisija pradėjo tyrimą, kad galėtų parengti
naujas rekomendacijas ir įvertinti bendro ES perlaidų portalo
tikslingumą ir įgyvendinamumą. Reiktų labiau stiprinti
gebėjimus ir remti šalis partneres, kurios yra suinteresuotos kurti
reglamentavimo sistemas ir skatinti raštingumą finansų srityje, naujas
technologijas ir galimybes gauti kreditą veiksmingoms investicijoms ir
darbo vietų kūrimui skatinti. Galima būtų pagalvoti ir apie
metinį perlaidų forumą (oficialų arba neoficialų). Bet
kuriuo atveju, siekiant išvengti dubliavimo ir nustatyti geriausią
praktiką, reikia, kad ES valstybės narės ir Europos Komisija
daugiau keistųsi informacija apie projektus perlaidų srityje. ES dar labiau remia Europoje
įsikūrusias diasporos grupes, kurios siekia prisidėti
prie vystymosi projektų, įgyvendinamų jų kilmės
šalyse, ir bendradarbiauja su jomis. Ji taip pat vis labiau remia panašius
šalių partnerių veiksmus. ES ir toliau kurs įvairiose
valstybėse narėse įsteigtų diasporos organizacijų
duomenų bazę, siekdama aktyvesnio jų dalyvavimo politikos
dialoge ir norėdama skleisti informaciją. Ji toliau didins
investicijas į vystymąsi, taip pat sieks labiau pasinaudoti
partnerių žiniomis ir kompetencija, ypač remiant verslininkus ir
MVĮ. ES taip pat įvertins, kaip padėti padidinti migrantų
įgūdžių ir žinių vertę kilmės šalyse, ir
nuspręs, ar remti savanoriškus diasporos veiksmus ir šalių
partnerių įsteigtus diasporos fondus. Nedidelė pažanga padaryta kovojant su protų
nutekėjimu, ypač sveikatos priežiūros sektoriuje, o parama
darbo rinkos politikai ir deramam darbui užtikrinti šalyse partnerėse yra
kita pagrindinė strategija, kuria siekiama padėti joms pritraukti ir
išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. ES ir toliau analizuos protų
nutekėjimo atvejus ir nustatys, kaip padidinti sėkmingų pavyzdžių
skaičių ir kovoti su protų švaistymu. Viena iš galimų
alternatyvų galėtų būti įtraukti kvalifikuotų
darbuotojų išlaikymo strategijas į politinius dialogus migracijos
klausimais su šalimis partnerėmis. Apykaitinis judumas buvo skatinamas keliomis nacionalinėmis ir ES teisinėmis
priemonėmis ir konkrečiais projektais. Didesnį socialinės
apsaugos teisių perkeliamumą reikėtų skatinti kaip
pagrindinę apykaitinės migracijos ir apskritai teisėto darbo
jėgos judumo paskatą. ES ir jos valstybės narės
turėtų toliau kurti teisines sistemas, kuriomis būtų
sudaromos sąlygos gauti daugkartinius leidimus atvykti ir kuriam laikui
išvykti iš laikinos gyvenamosios šalies, siekiant kuo labiau padidinti
migracijos naudą migrantams, išvykimo ir atvykimo šalims. Siekdama daugiau, nei nustatyta
tradicinėje darbotvarkėje, ES nori sukurti visapusiškesnę
sistemą, skirtą migrantams palydėti ir apsaugoti jiems
migruojant, kuria taip pat reikėtų atsižvelgti į migracijos
socialinius padarinius. Ji apima emigracijos srautų kilmės
šalyse problemų sprendimą, visų pirma didinant žinias apie
neigiamą poveikį vaikams ir šeimoms, likusioms kilmės šalyje,
ir švelninant šį poveikį, taip pat atsižvelgiant į galimą
neigiamą perlaidų socialinį poveikį šeimoms ir
bendruomenėms. ES taip pat remia papildomas pastangas tvaraus grąžinimo
srityje, įskaitant pragyvenimo ir reintegracijos nacionalinėje darbo
rinkoje užtikrinimą. Šis požiūris apima ir visų
keliaujančių migrantų žmogaus teises, daugiausia
dėmesio skiriant pažeidžiamų migrantų (nelydimų
nepilnamečių, prieglobsčio prašytojų, nukentėjusiųjų
nuo prekybos žmonėmis, į keblią padėtį patekusių
migrantų ir pan.) apsaugai ir specialiems moterų poreikiams;
teisėsaugos pajėgų gebėjimų stiprinimui ir konsultacinių
sistemų rėmimui; prieš migrantus, įskaitant ir neteisėtai
keliaujančius migrantus, padarytų nusikalstamų veikų ir
žmogaus teisių pažeidimų prevencijos, baudžiamojo persekiojimo už tai
ir migrantų apsaugos rėmimui ir tinkamų migrantų gyvenimo
sąlygų užtikrinimui ES nepriklausančiose šalyse esančiuose
priėmimo centruose. Didesnės pastangos gerinti migrantų integraciją
atvykimo šalyse – pagrindinis šio požiūrio elementas, nes jis yra
susijęs su diasporos tinklais ir prekyba, įgūdžiais ir
investicijų srautais. Reikia didinti supratimą apie socialinę
integraciją ir prisitaikymą prie socialinės politikos (ypač
sveikatos apsaugos ir švietimo), ekonominę ir profesinę
integraciją, kovą su ksenofobija ir socialine atskirtimi, taip pat
aktyviau imtis veiksmų šiose srityse. Šiuo požiūriu ES
nepriklausančių šalių vystymosi politikoje reikėtų labiau
atsižvelgti į konkrečius priverstinių migrantų poreikius. Kad operatyvinis bendradarbiavimas
būtų veiksmingesnis ir kad šie tikslai būtų
įgyvendinti, bus siekiama teikti paramą ES delegacijoms,
įskaitant mokymą konkrečioje srityje ir keitimąsi žiniomis
ir patirtimi migracijos klausimais, geriau koordinuoti ir telkti turimas ES
finansines priemones, įskaitant keitimąsi informacija su
valstybėmis narėmis apie jų migracijos ir vystymosi projektus. Per neseniai vykusias Komisijos konsultacijas
patvirtinta, kad su vystymosi ir migracijos sąsaja susiję sunkumai,
su kuriais susiduria šalys partnerės, iš tiesų yra gerokai didesni ir
sudėtingesni, nei iki šiol svarstyti vykdant šios srities politiką. Migracija daro didelį poveikį ES
nepriklausančių šalių vystymuisi. Kelios vyriausybės savo
ekonomikos vystymosi modelį sukūrė iš dalies atsižvelgdamos
į imigraciją arba emigraciją, tačiau jos neatsižvelgė
į jos ekonomines ir socialines sąnaudas ir padarinius ir
nenumatė, kad ji gali turėti teigiamos įtakos augimui ir tvariam
vystymuisi. Daug ES nepriklausančių šalių susidūrė su
migracijos srautais, kurie yra svarbūs jų ekonomikai, tačiau jos
neturi struktūrizuotos ir tikslingos politikos sistemos. Dažnai
trūksta informacijos apie migracijos ir kitų politikos
krypčių, pvz., vidaus užimtumo politikos arba prekybos
susitarimų, sąveiką ir tarpusavio ryšį. Dažnai
neatkreipiamas dėmesys į valstybės politikos strategijų
skaičiaus įtaką migracijos pobūdžiui. Krizių arba
konfliktų metu sunku suvaldyti kintančius srautus, tai gali
destabilizuoti ekonomiką ir susilpninti socialinę sanglaudą.
Dėl neoficialiojo sektoriaus vyravimo daugelyje besivystančių
šalių daugėja neteisėtų darbuotojų įdarbinimo
atvejų ir dėl to atsiranda visos išnaudojimo, prekybos žmonėmis,
neteisėto migrantų įvežimo problemos ir socialiniai padariniai
(pvz., socialinis dempingas). Kyla vis didesnis poreikis skatinti migracijos
valdymą atsižvelgiant į vystymąsi visais lygmenimis, taip
pat didinti supratimą apie vystymosi ir migracijos ryšį,
įskaitant migracijos ir (arba) prieglobsčio valdymo politiką
arba kitas sritis, kurioms migracija gali turėti poveikį. Su šiais
aspektais susiję svarstymai turėtų atitikti politikos
suderinamumo vystymosi labui darbo programą, taip pat kintančius
šalių partnerių poreikius. [1] JTVP (2009 m.) „Įveikti barjerus. Žmogaus
judumas ir raida, ataskaita apie žmogaus raidą“; UNHCR (2011 m.)
„Pasaulinės tendencijos 2010 m.“ [2] COM(2011) 292/3. Komunikatas „Migracijos, judumo ir
saugumo dialogas su pietinėmis Viduržemio jūros regiono valstybėmis“. [3] 2011 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų
Tarybos išvados. [4] Stokholmo programa: Tarybos dokumentas Nr. 17024/09,
kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2009 m. gruodžio 1–2 d.,
http://ec.europa.eu/home-affairs/policies/intro/policies_intro_en.htm; Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas, COM(2010) 171
galutinis, 2010 m. balandžio 20 d.,
http://ec.europa.eu/home-affairs/policies/intro/policies_intro_en.htm. [5] Europos migracijos tinklas (2011 m.) Pagrindinė
ES migracijos statistika; Eurostatas (2011 m.) Gyventojai ir
socialinės sąlygos, 38/2011, 34/2011. [6] http://ec.europa.eu/home-affairs/news/consulting_public/consulting_0021_en.htm. [7] COM(2011) 292/3. [8] Žr., pavyzdžiui, Komisijos komunikatą COM(2011) 637
„ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių
darbotvarkė“. [9] Europos Sąjungos Taryba, 2011 m. birželio 9–10 d.
Tarybos išvados dėl sienų, migracijos ir prieglobsčio. [10] Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija ir Egiptas. [11] Ukraina, Baltarusija, Moldova, Gruzija, Armėnija ir
Azerbaidžanas. [12] ES ir visų 53 Afrikos valstybių
partnerystė. [13] Procesas, apimantis ES ir 19 rytinių valstybių
(Vakarų Balkanus, Rytų Europą, Rusiją, Vidurio Aziją,
Pietų Kaukazą ir Turkiją). [14] Procesas, apimantis ES ir 27 šalis Vakarų,
Šiaurės ir Vidurio Afrikoje. [15] Konsultacinis forumas, kuriame dalyvauja daugiau kaip 50
šalių ir 10 tarptautinių organizacijų, įskaitant
Kiniją, Bangladešą, Pakistaną, Afganistaną, Iraną,
Iraką, Siriją, Turkiją ir Vidurio Azijos šalis. [16] FRONTEX – Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie
Europos Sąjungos išorės sienų agentūra. EPPB – Europos
prieglobsčio paramos biuras. EMF – Europos mokymo fondas. TAIEX – Europos
Komisijos valdoma techninės pagalbos ir informacijos mainų programa.
MIEUX (ES kompetencija migracijos srityje) – bendra Europos Komisijos ir ICMPD
iniciatyva, kurios tikslas yra stiprinti šalių partnerių
gebėjimus migracijos valdymo srityje. [17] COM(2011) 455 galutinis. [18] Du pavyzdžiai yra Moldovos gebėjimų valdyti
darbo ir grįžtamąją migraciją stiprinimo projektas,
įgyvendinamas su ES plėtojant partnerystę judumo srityje, ir
Malyje įsteigtas Centre d'Information et de Gestion des Migrations. [19] Susijusios agentūros yra FRONTEX, Europolas,
Eurojustas, Europos policijos koledžas, Europos prieglobsčio paramos
biuras, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių
lygybės institutas. [20] Europos Vadovų Taryba: Pirmoji ES išorės aspekto
stiprinimo kovos su prekyba žmonėmis srityje veiksmų plano
įgyvendinimo ataskaita. [21] Žr., pavyzdžiui, Komisijos komunikatą COM(2011) 637
„ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių
darbotvarkė“. ES padeda besivystančioms šalims stiprinti jų
politiką, gebėjimus ir veiklą atsižvelgdama į
regioninį ir visuotinį žmonių judumą. Ji remia deramo darbo
darbotvarkę, socialinę apsaugą ir skatina politiką, kuria
sudaromos palankios sąlygos regioniniam darbo jėgos judumui, ir rems
tikslingas pastangas visapusiškai pasinaudoti migracijos, judumo ir užimtumo
tarpusavio ryšiu.