KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Bendro dangaus teisės aktų įgyvendinimo. Laikas pateikti rezultatus

(Tekstas svarbus EEE)

ĮVADAS

Oro transportui tenka svarbus vaidmuo Europos Sąjungos (ES) ekonomikoje ir visuomenėje. Tokiomis aplinkybėmis oro eismo valdymo (OEV) sistema turi esminę reikšmę oro transportui ir kartu konkurencingumo, saugumo ir tausumo problemų sprendimui.

OEV – tai tinklinis sektorius. Jį sudaro šimtai oro eismo kontrolės sektorių, kuriuos valdo daugiau kaip 60 oro eismo kontrolės centrų ir daugiau kaip 16 700 skrydžių vadovų, valdančių eismą į 450 Europos oro uostų ir iš jų bei į trečiąsias šalis ir iš jų. Naudojantis šia sudėtinga struktūra ES kasdien valdoma daugiau kaip 26 000 skrydžių, maždaug 38 000 skrydžio valandų kasdien, o veikla vykdoma kol kas ne Europos, o nacionaliniu lygmeniu optimizuojamų aviacijos maršrutų tinkle.

Europoje oro erdvei galioja nacionalinio suvereniteto principas, todėl OEV yra labai suskaidytas ir šioje srityje dominuoja nacionaliniai monopoliniai paslaugų teikėjai. Oro eismo srautai gerokai padidėjo (be kitų dalykų, dėl bendrosios aviacijos rinkos plėtros), todėl dabar šis suskaidymas kelia didelių pajėgumo problemų, o keleiviams tenka daug vėluoti. Be to, nereikalingai vartojami degalai, susidaro daug išlakų ir didėja infrastruktūros mokesčiai, palyginti su tuo, jei ši sistema veiktų Europos, o ne nacionaliniu lygmeniu. Oro navigacijos paslaugos Europoje kainuoja maždaug 8 mlrd. EUR per metus; apskaičiuota, kad oro transporto bendrovės dėl neoptimalaus sąnaudų efektyvumo ir Europos oro erdvės suskaidymo kasmet patiria maždaug 4 mlrd. EUR papildomų sąnaudų. Trumpai tariant, bendra Europos oro erdvės dar nesukurta.

2000 m. pradėjus įgyvendinti bendro Europos dangaus iniciatyvą[1], 2004 m. priimtais teisės aktais[2] OEV priskirtas ES kompetencijai, kad Europos oro erdvė taptų mažiau suskaidyta ir būtų padidintas jos pajėgumas. Dabar institucijų sistema tebeformuojama, vis dar kuriami saugos ir sąveikos standartai, oro erdvės ir oro eismo srautų valdymo taisyklės bei siekiama didinti sąnaudų skaidrumą. Tačiau nors pirmoji teisės aktų sistema buvo būtina, jos nepakako. Todėl 2008 m. birželio mėn. Komisija pasiūlė antrąjį teisės aktų paketą[3], kurį 2009 m. lapkričio mėn. patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba, kad nuo 2012 m. paspartintų tikrai bendro Europos dangaus kūrimą[4]. Penki pagrindiniai jo ramsčiai šie: veiklos rezultatai, sauga, technologijos, oro uostai ir žmogiškasis veiksnys. Antrajam paketui tvirtai ir aiškiai pritarė ne tik oro transporto bendrovės, bet net ir oro navigacijos paslaugų teikėjai. Visos OEV bendruomenės parama buvo dar kartą patvirtinta 2010 m. vasario mėn. Madride patvirtinus veiksmų planą, 2010 m. gegužės 4 d. Ministrų Taryboje aptarus ugnikalnio pelenų debesies sukeltą krizę ir 2011 m. kovo mėn. Budapešte priėmus chartiją. Ši tvirta politinė parama patvirtina, kad skubiai reikia toliau tęsti OEV sektoriaus reformą ir visų pirma didelę pirmenybę teikti visapusiam bendro Europos dangaus įgyvendinimui laiku.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 12 straipsnio 2 dalį šioje ataskaitoje[5][6] apžvelgiamas esamų bendro Europos dangaus teisės aktų taikymas ir svarbiausi veiksmai, kurių imtasi ar dar reikia imtis po antrojo paketo patvirtinimo 2009 m. lapkričio mėn.

PIRMOJO BENDRO EUROPOS DANGAUS TEISėS AKTų PAKETO įGYVENDINIMAS

Padaryta pažanga ir neišspręsti uždaviniai

Atsižvelgiant į įgyvendinimo priemonių, kurias reikia įgyvendinti, apimtį, reikėtų pabrėžti, kad nuo paketo priėmimo 2004 m. valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai atliko didelį darbą. Bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimo eiga yra reguliariai stebima[7]. Visų pirma:

- visos valstybės narės yra įsteigusios nacionalines priežiūros institucijas;

- dauguma oro navigacijos paslaugų teikėjų yra sertifikuoti ir tinkamai paskirti;

- įgyvendinta skaidri mokesčių nustatymo sistema;

- nacionaliniu lygmeniu yra vykdoma oro erdvės valdymo ir oro eismo srautų valdymo priežiūra; ir

- Bendro dangaus komitetas ir pramonės konsultacinis organas atlieka išsamų ir svarbų vaidmenį ES lygmeniu.

Vis dėlto, kad bendro Europos dangaus teisės aktai būtų visiškai ir laiku įgyvendinti, reikia gerokai daugiau. Pavyzdžiui, Eurokontrolė pateikė šešiasdešimt rekomendacijų (2010 m. ataskaitoje dėl bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimo[8]), susijusių su konkrečiais veiksmais, kurių valstybės narės turėtų imtis, kad pagerintų reikalavimų laikymosi lygį arba geriau tikrintų, kaip oro navigacijos paslaugų teikėjai vykdo reikalavimus. Visų pirma:

- nacionalinių priežiūros institucijų išteklių stygius yra svarbiausias uždavinys, kurią reikia operatyviai išspręsti nacionaliniu politiniu lygmeniu. Tinkamą bendro Europos dangaus veikimą galima užtikrinti, tik jeigu nacionalinės priežiūros institucijos turės reikiamų išteklių veiksmingai visų sričių priežiūrai, įskaitant saugą, sąveiką ir veiklos rezultatus (nauja kompetencijos sritis, kurioje nacionalinės priežiūros institucijos veikia kaip nacionalinis reguliuotojas). Galimi šių problemų sprendimo būdai yra gerai žinomi ir apima bendradarbiavimą, delegavimą ir (arba) išorės subjektų samdą;

- valstybių narių ir nacionalinių priežiūros institucijų lygmenimis imtasi nepakankamai veiksmų, kad būtų užtikrinta tarpvalstybinių oro navigacijos paslaugų teikimo priežiūra. Tarpvalstybinių paslaugų teikimo ir priežiūros sistema keliose valstybėse narėse tinkamai dar nenustatyta. Žinoma apie daug tarpvalstybinių veiklos lygmens susitarimų, tačiau institucijų lygmeniu jie dar neformalizuoti; tai galėtų reikšti, kad tarpvalstybiniu lygiu teikiamos paslaugos neprižiūrimos. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų suverenioje teritorijoje būtų tinkamai nustatytas tarptautinių oro navigacijos paslaugų teikimo teisinis pagrindas ir užtikrintas jo laikymasis; ir

- prastai laikomasi Sąveikos reglamento[9]. Praėjus septyneriems metams nuo pagrindinio reglamento priėmimo maždaug trečdalis nacionalinių priežiūros institucijų dar tinkamai nepatikrino, ar oro navigacijos paslaugų teikėjai gali vykdyti atitikties vertinimo veiklą, nors atitiktis yra esminis sąveikių OEV sistemų įgyvendinimo dalykas. Panašiai apie trečdalis nacionalinių priežiūros institucijų nevykdo reikiamos priežiūros, kad užtikrintų, jog oro navigacijos paslaugų teikėjai laikytųsi įgyvendinimo taisyklių, ir veikia nepakankamai aktyviai, kad patikrintų, ar oro navigacijos paslaugų teikėjai planus įgyvendina laiku pagal būtinus terminus.

Galiausiai nors valstybės narės padarė pažangą, įgyvendindamos lankstaus oro erdvės naudojimo reikalavimus, jo veiksmingumui pagerinti reikia daugiau pastangų, ypač veiklos rezultatų stebėjimo srityje. Valstybės narės turėtų visais lygmenimis daugiausiai dėmesio skirti glaudesniam bendradarbiavimui ir koordinavimui civilinėje ir karinėje srityse, įskaitant kaimynines šalis.

Būtinos valstybių narių taisomosios priemonės

Kai kuriose srityse padaryta nepakankama pažanga, todėl yra rizika, kad įvairių įgyvendinimo terminų gali būti nesilaikoma. Todėl 2011 m. spalio mėn. Komisija raštu kreipėsi į kiekvieną valstybę narę ir nurodė konkrečias kiekvienu atveju kylančias problemas bei primygtinai pareikalavo visiškai laikytis ES teisės, turint omenyje, kad pirmojo bendro Europos dangaus paketo įgyvendinimas yra būtinas tam, kad būtų sėkmingai įgyvendintas antrasis. Geriausia patirtimi gali būti dalijamasi naudojant 2010 m. pradėtą nacionalinių priežiūros institucijų tarpusavio vertinimą arba nacionalinių priežiūros institucijų ir funkcinių oro erdvės blokų koordinavimo platformas. Tačiau pasitvirtinus reikalavimų nevykdymo atvejams ir laiku neištaisius padėties Komisija svarstys visas galimas alternatyvas, įskaitant galimybę pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

ANTROJO BENDRO EUROPOS DANGAUS TEISėS AKTų PAKETO įGYVENDINIMAS

Antrojo bendro Europos dangaus teisės aktų paketas parengtas (taisyklių kūrimo programa ir organizaciniai aspektai) pagal pradinį grafiką. Atėjo laikas jį įgyvendinti.

Sėkmingo bendro Europos dangaus įgyvendinimo pagrindas – įvairių jo sudedamųjų dalių įgyvendinimas laiku. Pirmenybę reikėtų teikti veiksmams, kuriais bus labiausiai prisidėta prie veiklos rezultatų, visų pirma, prie veiklos rezultatų plano (kuris pradedamas įgyvendinti 2012 m. pradžioje), funkcinių oro erdvės blokų (kurie pradės veikti iki 2012 m. pabaigos), tinklo funkcijų (jau įdiegtos) ir SESAR programos diegimo (prasidės 2014 m.); 2012 m. yra svarbiausi bendro Europos dangaus įgyvendinimo metai. Pridedama lentelė, kurioje apžvelgiama svarbiausių antrojo bendro Europos dangaus teisės aktų paketo prioritetų būklė.

Antrojo bendro Europos dangaus teisės aktų paketo reguliavimo pagrindų apžvalga

Baigta pagrindinė antrojo bendro Europos dangaus teisės aktų paketo taisyklių kūrimo programa

Priimti tiesiogiai su antruoju bendro Europos dangaus teisės aktų paketu susiję reglamentai ir paskesnės svarbiausios įgyvendinimo priemonės, pvz.:

- veiklos rezultatų planas (Komisijos reglamentas priimtas 2010 m. liepos 29 d.)[10];

- maršrutų apmokestinimo sistema (Komisijos reglamentas, kuriuo iš dalies pakeisti ankstesni teisės aktai, priimtas 2010 m. gruodžio 16 d.)[11];

- funkcinių oro erdvės blokų reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad prieš kuriant funkcinių oro erdvės blokus Europos lygmeniu būtų tinkamai konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais (Komisijos reglamentas priimtas 2011 m. vasario 24 d.)[12]; ir

- tinklo funkcijos (Komisijos reglamentas priimtas 2011 m. liepos 7 d.)[13].

Išplėtus Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) įgaliojimus į naujas OEV ir aerodromų sritis[14], įgyvendinimo taisyklės turėtų būti rengiamos laikantis EASA pagrindiniame reglamente nustatytų reikalavimų. Iš pradžių iki pagal naująjį teisinį pagrindą[15] į nacionalinę teisę perkeltos trys esamos bendro Europos dangaus taisyklės (dėl skrydžių vadovų licencijavimo, paslaugų teikėjams taikomų bendrųjų reikalavimų ir saugos priežiūros).

Antro bendro Europos dangaus teisės aktų paketo reguliavimo pagrindų įgyvendinimo priežiūra

Didžiausias antrojo bendro Europos dangaus teisės aktų paketo pranašumas yra tas, kad stebėti, kaip valstybėse narėse ir kaimyninėse šalyse laikomasi Europos teisės aktų, galima remiantis priežiūra, kurią nacionaliniu lygmeniu atlieka nacionalinės priežiūros institucijos, o nuo 2012 m. – ir EASA saugos standartizavimo patikromis. EASA taip pat prižiūrės trečiųjų šalių paslaugų teikėjus ir visos Europos paslaugų teikėjus (įskaitant tinklo valdytoją).

Būsimo reguliavimo perspektyvos

Nors minėtomis įgyvendinimo priemonėmis sukurtas tvirtas antrojo bendro Europos dangaus teisės aktų paketo pagrindas, reikėtų parengti papildomas priemones. Tai visų pirma susiję su sąveikos taisyklėmis, kurios reikalingos SESAR programai įdiegti ir kuriomis paprastai į ES teisę perkeliamos ir papildomai detalizuojamos Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos priedų nuostatos.

Iš esmės sukurta nauja institucinė struktūra

Sukurta nauja, antruoju bendro Europos dangaus teisės aktų paketu patvirtinta institucinė struktūra:

- 2010 m. liepos mėn. pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnį įkurtas veiklos rezultatų peržiūros organas. Juo paskirta Eurokontrolės veiklos peržiūros komisija[16]. Ji turi padėti Komisijai ir nacionalinėms priežiūros institucijoms įgyvendinti ir stebėti veiklos rezultatų planą. Ji labai padėjo rengti visai Europai taikomus tikslinius rodiklius, patvirtintus 2011 m. vasario mėn., ir taip sudarė galimybę, kad 2012 m. prasidėtų pirmasis veiklos rezultatų plano atskaitinis laikotarpis;

- 2010 m. rugpjūčio mėn. paskirtas funkcinių oro erdvės blokų koordinatorius[17], kad būtų lengviau kurti funkcinius oro erdvės blokus, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1070/2009 9b straipsnyje; nuo paskyrimo dienos koordinatoriaus atstovai apsilankė daugelyje valstybių narių, kad paskatintų pradėti funkcinių oro erdvės blokų kūrimo procesą;

- 2011 m. liepos mėn. pagal Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnį paskirtas ES OEV tinklo valdytojas[18]. Komisija paskyrė Eurokontrolei užduotis, susijusias su tinklo funkcijų vykdymu (oro eismo srautų valdymas, Europos maršrutų tinklo sukūrimas, nedidelių išteklių koordinavimas, visų pirma, radijo dažnių pagal aviacijos dažnių juostas, naudojamas bendrajam oro eismui ir radarų (SSR) atsakiklių kodams) ir Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio veikla;

- SESAR bendroji įmonė įsteigta 2007 m. kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė SESAR programos plėtros etapui valdyti;

- nuo 2010 m. EASA ėmė laipsniškai dalyvauti bendro Europos dangaus taisyklių kūrimo procese OEV srityje, o Eurokontrolė įgyvendino vidaus reformų procesą ir taps ES techninės pagalbos organizacija;

- 2010 m. gruodžio mėn. sudaryta bendro Europos dangaus socialinio aspekto ekspertų grupė, teikianti Komisijai rekomendacijas dėl naujų priemonių, kuriomis galima geriau atsižvelgti į socialinį poveikį bendro Europos dangaus sistemoje;

- be to, imtasi veiksmų nacionalinių priežiūros institucijų koordinavimo centrui ir funkcinių oro erdvės blokų pagrindinių centrų grupei įsteigti, šiuose dviejuose forumuose nacionalinių priežiūros institucijos ir funkcinių oro erdvės blokų pagrindinių centrų grupė dalijasi patirtimi, keičiasi gerąja patirtimi, aptaria sunkumus, su kuriais susidūrė, ir mėgina rasti bendras pozicijas bei nustatyti bendrus procesus.

ES veiklos rezultatų plano įgyvendinimas (2012–2014 m.)

Veiklos rezultatai yra antro bendro Europos dangaus teisės aktų paketo esmė. 2010 m. liepos mėn. priėmus veiklos rezultatų reglamentą, 2010 m. antrojoje pusėje Komisija, kuriai padėjo naujai paskirta veiklos rezultatų grupė, dirbo, kad nustatytų visoje ES taikomus veiklos rezultatų tikslus svarbiausiose – aplinkos, pajėgumo / vėlavimo ir sąnaudų efektyvumo – veiklos srityse (sauga stebima tik pirmąjį atskaitinį laikotarpį). 2011 m. vasario 21 d. Komisija patvirtino visai ES taikomus 2012–2014 m. veiklos rezultatų tikslinius rodiklius[19], atsižvelgdama į numatomą 16 proc. eismo augimą (t. y. pajėgumo srityje iki 2014 m. vienas skrydis vidutiniškai vėluotų 0,5 min., per tą laiką sąnaudų efektyvumas padidėtų 10 proc. pagerėtų, o skrydžių efektyvumui taikant aplinkos tikslą turėtų būti užtikrinta anglies dioksido atžvilgiu neutralios aviacijos plėtra).

Valstybėms narėms iki 2011 m. birželio 30 d. nurodyta parengti ir patvirtinti nacionalinius arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų planus ir tikslinius rodiklius. Komisijoje pradėtas visapusiško planų vertinimo darbas. Jeigu jie neatitiktų visai ES patvirtintų tikslinių rodiklių, Komisija, gavusi Bendro dangaus komiteto nuomonę, atitinkamoms valstybėms narėms rekomenduos patvirtinti pataisytus veiklos rezultatų rodiklius.

Kartu, dalyvaujant EASA ir Eurokontrolei, pradėtas darbas dėl svarbiausių veiklos rezultatų rodiklių nustatymo saugos srityje, kuriuos Komisija turėtų patvirtinti iki 2011 m. pabaigos, ir imta rengtis antrajam atskaitiniam veiklos rezultatų laikotarpiui (2015–2019 m.).

Funkcinių oro erdvės blokų kūrimas ir veiklos pradžia (iki 2012 m. gruodžio mėn.)

Valstybės narės privalo imtis visų būtinų priemonių, kad iki 2012 m. gruodžio mėn. būtų sukurti funkciniai oro erdvės blokai, o oro erdvės naudotojai gautų jų teikiamą veiklos naudą. Visų pirma jos turėtų aktyvinti bendradarbiavimą ir, kai taikytina, siekti integruoti oro navigacijos paslaugų teikimą į funkcinį oro erdvės bloką, siekdamos užtikrinti, kad nacionalinės oro erdvės ribos nemažintų oro eismo srautų efektyvumo ir oro eismo paslaugų teikimo Europoje. Parengta su tuo susijusi funkcinių oro erdvės blokų kūrimo rekomendacinė medžiaga[20]. Išsamius duomenis apie funkcinių oro erdvės blokų kūrimą ir pažangą pateikia funkcinių oro erdvės blokų koordinatorius[21].

Šiuo metu oficialiai sukurti ir įgyvendinami du funkciniai oro erdvės blokai[22], kiti septyni funkciniai oro erdvės blokai tik kuriami. Pagal TEN-T finansinę programą visiems funkciniams oro erdvės blokams suteikta ES finansinė parama. Galima daryti prielaidą, kad, siekiant laikytis 2012 m. gruodžio mėn. termino, visų funkcinių oro erdvės blokų iniciatyvų atvejais bus sudaryti ir veikiausiai ratifikuoti valstybių lygmens susitarimai dėl funkcinių oro erdvės blokų. Vis dėlto atrodo, kad funkciniai oro erdvės blokai įgyvendinami nepakankamai sparčiai – pateikti tik du funkcinio oro erdvės bloko lygmens veiklos rezultatų planai. Komisija toliau atidžiai stebės pažangą ir tai darys aktyviau artėjant nustatytam terminui; visų pirma ji vertins, kaip kiekvienas funkcinis oro erdvės blokas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar tinkamai dalyvauja suinteresuotieji subjektai (įskaitant profesinius atstovaujamuosius organus) ir ar taikomas principas „iš apačios į viršų“, kuriuo šalinamas oro erdvės suskaidymas, buvo naudingas veiklos atžvilgiu.

Be formalių reikalavimų, reikia sureguliuoti dar kelis svarbius dalykus, pvz., funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų planų ir apmokestinimo strategijų įgyvendinimą, tikros atskirų funkcinių oro erdvės blokų ir tinklo valdytojo partnerystės plėtrą, kad būtų geriau valdoma oro erdvė, ir koordinuotą bei sinchronišką SESAR diegimą.

Tinklo valdytojo paskyrimas ES OEV tinklui

Šiuo metu valstybės narės priima savanoriškumu grindžiamus sprendimus dėl tinklo funkcijų ir daugiausia remiasi geros valios ir tarpusavio spaudimo principu. Svarbiausias antrojo bendro Europos dangaus teisės aktų paketo laimėjimas – labiau centralizuotas tinklo valdymas remiantis bendradarbiavimo principu priimamais sprendimais ir išsamūs veiklos rezultatų tikslų pasiekimo planai remiantis ES teisės aktais.

Dabar sukurta sistema, kad būtų galima gauti norimą naudą tinklui. Tinklo funkcijas reguliuos tinklo valdyba, atskaitinga Bendro dangaus komitetui. Tinklo valdytojas yra svarbus asmuo gerinant oro erdvės naudojimo rezultatus. Oro navigacijos paslaugų teikėjai, oro erdvės naudotojai ir oro uostai tikisi nedelsiamų veiksmų tinklo, funkcinių oro erdvės blokų ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų numatytos ir sušvelnintos pajėgumo problemos (įskaitant, be kita ko, skrydžių vėlavimą vasarą).

Kadangi Eurokontrolė yra paskirta ES OEV tinklo valdytoja, bendro Europos dangaus sistema gali būti taikoma už ES ribų ir apimti daugiau kaip 40 valstybių. Naujasis tinklo valdymo direktoratas nukreipia Eurokontrolės išteklius tinklo valdytojo funkcijai įgyvendinti.

Pasirengimas sušvelninti krizės poveikį (Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinys)

Įvykiai, susiję su Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimu 2010 m. pavasarį, parodė poreikį steigti centrinį subjektą, kuris vadovautų priemonių koordinavimui nacionaliniu ir tinklų lygmenimis, kad būtų užtikrinta suderinta reakcija į įtakos aviacijai turinčias krizes ir laiku reaguojama. Šis klausimas sureguliuotas priėmus tinklo funkcijų reglamentą, į kurį įtrauktos krizių valdymo nuostatos.

Tinklo valdytojui į pagalbą įsteigtas Komisijos ir Eurokontrolės vadovaujamas Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinys. Jame turi dalyvauti EASA ir valstybės narės. 2011 m. gegužės ugnikalnio išsiveržimas parodė, kad Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio veiksmingumas didėja.

Technologinis uždavinys ir SESAR diegimas

SESAR sudaro technologines galimybes įgyvendinti bendrą Europos dangų. Tai yra svarbiausia kada nors Europoje OEV srityje pradėta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių technologinė programa. Tačiau bendro Europos dangaus veiklos rezultatų tikslai pajėgumo, aplinkos, saugos ir sąnaudų efektyvumo atžvilgiu gali būti pasiekti tik sinchroniškai ir koordinuotai įdiegus naująją OEV infrastruktūrą, kaip nurodyta pagrindiniame OEV plane.

Europos pagrindinis OEV planas

Europos pagrindinis OEV planas[23] apima įvairius diegimo scenarijus, kuriuos atitinkami suinteresuotieji subjektai turi įgyvendinti iki ir po 2025 m., ir kuriais grindžiami SESAR bendrosios įmonės tikrinimo veikla siekiant sukurti naujos kartos OEV sistema. Jį 2009 m. patvirtino Taryba, o paskui pildė SESAR bendroji įmonė; planas bus dar kartą atnaujintas iki 2012 m. kovo mėn.

SESAR bendroji įmonė

2010 m. po trejų pirmųjų veiklos metų Komisija atliko pirmąjį tarpinį SESAR bendrosios įmonės vertinimą. Vertinimo rezultatai rodo, kad gebėjimo įgyvendinti savo įgaliojimus atžvilgiu SESAR bendroji įmonė veikė gerai ir iš esmės tenkino suinteresuotuosius subjektus; pasitvirtino, kad tai yra tinkama SESAR plėtros etapo valdymo organizacija, galinti laiku įvykdyti Europos pagrindinį OEV planą.

Būsimas SESAR diegimas

2009 m. Taryba paprašė Komisijos pateikti išsamius SESAR diegimo strategijos pasiūlymus, ypač atsižvelgiant į valdymo struktūrą ir finansavimo mechanizmus. Iki 2011 m. Komisija pabaigos pateiks pasiūlymą, kaip suderinti sudėtingą perėjimą nuo SESAR plėtros prie diegimo etapo. Į strategijoje bus tam tikros rekomendacijos, kad būtų galima aktyviai įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus ir užtikrinti jų įsipareigojimus, įskaitant kariuomenę, ir sinchroniškai, koordinuotai bei laiku įdiegti naujas technologijas. Ši strategija pirmiausia bus paremta esamomis ES priemonėmis; be to, manoma, kad labai svarbus yra aktyvus sektoriaus dalyvavimas, taikant atitinkamą priežiūrą[24]. Dėmesys taip pat skiriamas ankstyvo diegimo projektams, kurie yra būsimo SESAR rezultatų įgyvendinimo atspirties taškas[25].

Bendradarbiavimo memorandumas su JAV dėl mokslinių tyrimų ir plėtros civilinės aviacijos srityje

ES ir JAV žengė svarbų žingsnį tarptautinio bendradarbiavimo OEV modernizavimo ir sąveikos srityje ir 2011 m. kovo 3 d. pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl mokslinių tyrimų ir plėtros civilinės aviacijos srityje. Šiuo bendradarbiavimu turėtų būti pasiekta SESAR ir NextGen programų sąveika; be to, ES ir JAV sektoriaus subjektams bus lengviau bendradarbiauti ir bus koordinuojamos techninės pastangos, padedant vykdyti pasaulinę OEV standartizavimo veiklą, ir kartu teikiama bendra ES ir JAV parama Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos standartizacijos pastangoms.

Principas „nuo vartų iki vartų“. Oro uostų dalyvavimas bendro Europos dangaus iniciatyvoje

Oro uostai yra atvykimo į Europos tinklą ir išvykimo iš jo centrai, į juos visapusiškai atsižvelgta, kuriant taisykles, susijusias su veiklos rezultatais ir tinklo valdymu. Nuo 2015 m. oro navigacijos paslaugų teikimui oro uostuose bus taikomi veiklos rezultatų tiksliniai rodikliai. Be to, atsižvelgiant į oro navigacijos paslaugų veiklos rezultatų ir kitų oro uostuose atliekamų operacijų ir (arba) vykdomos veiklos tarpusavio priklausomybę, persvarsčius esamus ES teisės aktus dėl oro uostų laiko tarpsnių ir antžeminių paslaugų teikimo, veiklos rezultatų reguliavimui taikomas principas bus pradėtas taikyti visoms oro uostų operacijoms ir suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių oro uosto operacijose, galimų veiklos rezultatų rodikliams apibrėžti.

Žmogiškasis veiksnys

Žmogiškasis ir socialinis aspektai laikomi svarbiausiais bendro Europos dangaus kūrimo elementais siekiant užtikrinti, kad šie aspektai nebūtų įvertinti nepakankamai ar net visai neįvertinti. Socialinis dialogas turėtų būti plėtojamas trimis lygmenimis: nacionaliniu, Europos ir funkcinių oro erdvės blokų. Visiškai įgyvendinti bendrą Europos dangų galima, jeigu išlaikysime pastovius ir profesionalius oro eismo valdymo darbuotojus. Tačiau bendras Europos dangus taip pat reiškia išteklių paskirstymo optimizavimą, oro eismo valdytojo profesijos raidą ir „teisingos kultūros“ puoselėjimą. Veiklos rezultatų plano įgyvendinimas ir veikimas, funkciniai oro erdvės blokai, tinklo valdytojas ir SESAR diegimas – visa tai turės poveikį OEV darbuotojams ir tai reikėtų atidžiai įvertinti, ir Komisija šiuo atžvilgiu pasiryžusi išsamiai konsultuotis.

Bendro Europos dangaus sistemos visos Europos aspektas

Bendro Europos dangaus sistemoje gali dalyvauti kaimyninės šalys, kad ši sistema plėstųsi ir teiktų naudą ne tik geografinei ES teritorijai. Bendro Europos dangaus sistema jau taikoma Norvegijoje ir Islandijoje (pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą) bei Šveicarijoje (pagal dvišalį susitarimą dėl oro transporto su Europos Sąjunga). Marokas, Jordanija, Gruzija ir Balkanų šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija, Juodkalnija ir Kosovas[26]), kurios pagal išsamius aviacijos susitarimus su ES taip pat priklauso bendrajai Europos aviacijos erdvei, taip pat artėja link visiško bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimo. Šių šalių galimybė prisijungti prie funkcinių oro erdvės blokų iniciatyvų gali paskatinti laikytis reikalavimų dar prieš oficialiai juos patvirtinant. Tarybai suteikus įgaliojimus, Komisija taip pat derasi dėl išsamių susitarimų su Ukraina ir Moldavija. Netrukus gali būti pradėtos derybos su Tunisu. Be to, Turkija (stojimo partnerystė) ir Ukraina (asociacijos partnerystė) yra įsipareigojusios laipsniškai suderinti savo teisinę tvarką su ES teisės aktais oro transporto srityje.

Komisija yra pasiryžusi glaudžiai dirbti su visomis kaimyninėmis valstybėmis ir plėtoti bendro Europos dangaus sistemos visos Europos aspektą[27]. Šiuo atžvilgiu gali būti naudinga partnerystė su Eurokontrole.

Glaudesni ES ir Eurokontrolės santykiai

Nuo 2001 m. dėl bendro Europos dangaus sistemos atsirado nauja ES ir Eurokontrolės santykių perspektyva.

Eurokontrolė nori keistis, kad atsižvelgtų į naujų ES teisės aktų reikalavimus. Padaryti svarbūs jos organizavimo pakeitimai, pvz., pagalba reguliavimo funkcijoms atskirta nuo paslaugų teikimo. Šį procesą (organizavimas, sprendimų priėmimo organai) reikėtų skatinti. 2011 m. spalio mėn. Taryba suteikė Komisijai įgaliojimus derėtis dėl ES ir Eurokontrolės aukšto lygio susitarimo. Siekiama stabilizuoti ir stiprinti ES ir Eurokontrolės santykius, patvirtinti Eurokontrolę kaip ES techninės pagalbos organizaciją ir toliau remti institucinius Eurokontrolės pokyčius.

IšVADA IR PERPEKTYVOS

Bendro Europos dangaus sistemos diegimo procesas toliau sparčiai tęsiamas. Jeigu iki šiol padaryta pirmojo paketo įgyvendinimo pažanga neatitiks pradinių lūkesčių, 2012 m. lygiagrečiai pradėtos įgyvendinti pagrindinės antrojo paketo priemones turėtų greitai duoti didelės naudos. Valstybės narės raginamos patvirtinti savo įsipareigojimus ir imtis visapusių veiksmų, kad šis procesas pavyktų.

Visų pirma, Sąjungai reikia sukurti integruotą Europos oro eismo valdymo sistemą, tikrą tinklą su viena valdymo struktūra ir griežtesniu reguliavimo bei priežiūros pajėgumu.

Be to, gali reikėti sukurti papildomas priemones, pvz., išplėsti veiklos rezultatų planą oro uostams, laikantis tikro principo „nuo vartų iki vartų“, ir valdyti investicijas, siekiant užtikrinti, kad SESAR diegimas padėtų bendro Europos dangaus sistemai veikti kaip tinklui. Prireikus bus atliktas poveikio vertinimas.

PRIEDAS

[pic]

[1] COM(1999) 614 galutinis, 1999 12 6.

[2] Reglamentas (EB) Nr. 549/2004, OL L 96, 2004 3 31, p. 1.

[3] COM (2008) 389. „Bendras Europos dangus II: darnesnis ir veiksmingesnis oro susisiekimas“

[4] 2009 m. spalio 21 d. Reglamentas (EB) Nr. 1070/2009, OL L 300, 2009 11 14, p. 34.

[5] Pirmoji bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimo ataskaita priimta 2007 m., COM(2007) 845.

[6] Atsižvelgiant į bendro Europos dangaus įgyvendinimo būklę, šioje ataskaitoje nėra rezultatų, pasiektų ekonominiu, socialiniu, aplinkos, užimtumo ir technologiniu požiūriais vertinimo apžvalgos; šie klausimai bus aptarti kitoje ataskaitoje.

[7] Iki šiol Komisijos vardu paskelbtos trys Eurokontrolės ataskaitos (2007–2008, 2009 ir 2010 m.).

[8] http://ec.europa.eu/transport/air/single_european_sky/single_european_sky_en.htm

[9] Reglamentas (EB) Nr. 552/2004, OL L 96, 2004 3 31, p. 26.

[10] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 691/2010, OL L 201, 2010 8 3, p. 1.

[11] Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1191/2010, OL L 333, 2010 12 16, p. 6.

[12] Komisijos reglamentas (ES) Nr. 176/2011, OL L 51, 2011 2 25, p. 2.

[13] Komisijos reglamentas (ES) Nr. 677/2011, OL L 185, 2011 7 15, p. 1.

[14] Reglamentas (EB) Nr. 1108/2009, OL L 309, 2009 11 24, p. 51.

[15] 2011 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomos išsamios skrydžių vadovų licencijų ir tam tikrų pažymėjimų taisyklės. 2011 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1034/2011 dėl oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų saugos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2010. 2011 10 18, p. 15. 2011 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011, kuriuo nustatomi bendrieji oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimai ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 482/2008 ir (ES) Nr. 691/2010, OL L 271, 2011 10 18, p. 23.

[16] 2010 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimas.

[17] 2010 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimas, kuriuo G. Jarzembowskis paskiriamas funkcinių oro erdvės blokų sistemos koordinatoriumi.

[18] 2011 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas dėl tinklo valdytojo paskyrimo bendro Europos dangaus oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijoms atlikti. C(2011) 4130 galutinis.

[19] Komisijos sprendimas 2011/121/ES, OL L 48, 2011 2 23, p. 16.

[20] http://ec.europa.eu/transport/air/single_european_sky/functional_airspace_blocks_en.htm

[21] 2010 m. gruodžio mėn. ir 2011 m. kovo mėn. ataskaitos. http://ec.europa.eu/transport/air/single_european_sky/functional_airspace_blocks_en.htm

[22] Danijos ir Švedijos funkcinis oro erdvės blokas; Jungtinės Karalystės ir Airijos funkcinis oro erdvės blokas.

[23] http://ec.europa.eu/transport/air/sesar/european_atm_en.htm

[24] Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą SEC(2010) 1580 dėl bendro Europos dangaus technologinio ramsčio diegimo strategijos parengimo.

[25] IP1 1 įgyvendinimo paketo atveju.

[26] Pagal JTST rezoliuciją Nr. 1244/1999.

[27] Žr. COM(2011) 415 galutinis, 2011 7 7. „ES ir kaimyniniai regionai. Naujas požiūris į bendradarbiavimą transporto srityje“