„Dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą remti eurą ir padaryti viską, ko reikia, kad būtų užtikrintas visos euro zonos ir jai priklausančių valstybių narių stabilumas.“

(Euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų ir ES institucijų pareiškimas, 2011 m. liepos 21 d.)

Įžanga

ES turi panaudoti visas reikalingas priemones ir iš karto visiškai užtikrinti stabilumą ir ekonomikos augimą ateityje – tai dabar svarbiausias dalykas. Per pastaruosius aštuoniolika mėnesių priimta daug plataus užmojo sprendimų. Norint atkurti pasitikėjimą euro zona ir visa ES, šie sprendimai turi būti susieti ir įgyvendinti. Gresia pavojus, kad krizė taps sisteminė. Dabar kaip niekada svarbu rasti sprendimą, kaip pagaliau išsklaidyti dvejones dėl valstybių skolų tvarumo, bankų sistemos stabilumo ir ES ekonomikos augimo perspektyvų. Šiame dokumente pateiktos priemonės tarpusavyje susiję; kad turėtų numatytą poveikį, jas reikia įgyvendinti kartu ir kuo greičiau. Norint išspręsti dabartinės krizės sukeltas problemas, neužteks pavienių priemonių. Tik jas įgyvendinant kartu ir vienu metu bus įtikinamai parodyta, kad ES gali:

1. ryžtingai išspręsti Graikijos problemas;

2. sustiprinti euro zonos apsaugos nuo krizės priemones;

3. sustiprinti bankų sistemą, visų pirma restruktūrizuojant kapitalą;

4. sparčiau įgyvendinti stabilumą ir ekonomikos augimą skatinančią politiką;

5. sukurti tvirtesnį ir labiau integruotą ekonomikos valdymą.

RYžTINGAS GRAIKIJOS PROBLEMų SPRENDIMAS

Tebevyraujančios dvejonės dėl Graikijos smarkiai sumažino pasitikėjimą visos euro zonos finansiniu stabilumu. Jas reikia nedelsiant galutinai išsklaidyti.

Atsižvelgiant į ES / ECB / TVF trejeto vertinimą, reikės imtis toliau nurodytų veiksmų.

- Jeigu dabartinė programa bus vėl įgyvendinama, išmokėti jos šeštąją lėšų dalį Graikijai.

- Rasti ilgalaikį sprendimą dėl Graikijos euro zonoje, įgyvendinant veiksmingą antrąją koregavimo programą, grindžiamą tinkamu privačiojo ir viešojo sektorių finansavimu, kuriai taikomi griežti įgyvendinimo ir stebėsenos mechanizmai.

- Užtikrinti nuolatinę Komisijos darbo grupės Graikijos klausimais paramą siekiant visapusiškai ir laiku įgyvendinti programą ir naudoti struktūrinių fondų lėšas konkurencingumui sustiprinti ir ekonomikos augimui atkurti.

EURO ZONOS APSAUGOS NUO KRIZėS PRIEMONIų STIPRINIMAS

2011 m. liepos 21 d. euro zonos valstybių arba vyriausybių vadovai ir ES institucijos dar kartą patvirtino, kad yra pasirengę pagal programas toliau remti šalis, kol jos vėl galės dalyvauti rinkoje, su sąlyga, kad jos sėkmingai įgyvendins šias programas. Jie pabrėžė, kad Graikijai reikia išimtinio ir specifinio sprendimo dėl privačiojo sektoriaus dalyvavimo.

Euro zona turi turėti visas priemones, kurių gali prireikti kilus bet kokiai būsimai krizei. Turint reikiamas priemones būtų daugiau galimybių pasinaudoti alternatyviais sprendimais ir rinkos dalyviams suteikti taip reikiamas garantijas. Neseniai priimtais sprendimais įsteigti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmą (ESM) daug nuveikta kuriant šias priemones, tačiau jas dar reikia įgyvendinti ir papildyti.

Pirmasis žingsnis – užtikrinti, kad 2011 m. kovo mėn. ir liepos 21 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimuose priimti sprendimai būtų kuo greičiau praktiškai įgyvendinti, siekiant lanksčiau ir veiksmingiau taikyti EFSF (ir ESM), visų pirma atsižvelgiant į šiuos toliau nurodytus aspektus.

- Prevencinės pagalbos programos. Galimybė pasinaudoti šiais finansavimo būdais turėtų būti susieta su sąlyga, kad valstybės narės sutiks įgyvendinti palaipsnio makroekonominio koregavimo programas, dėl kurių turėtų būti iš anksto konsultuojamasi su Komisija ir ECB. Reikia griežtesnių stebėsenos ir priežiūros priemonių – dėl jų galėtų būti susitarta politiniu lygmeniu ir jos galėtų būti įtrauktos į Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo elgesio kodeksą.

- Padėti valstybėms narėms vykdyti bankų kapitalo restruktūrizavimą programose nedalyvaujančioms šalims teikiant paskolas, kurios prireikus papildytų privačiojo sektoriaus sprendimus ir nacionalines priemones.

- Padidinti EFSF pajėgumą vykdyti intervencinius veiksmus perkant vyriausybių skolos vertybinius popierius pirminėse rinkose ir vykdyti intervencinius veiksmus antrinėse rinkose, kur susidariusios išimtinės rinkos aplinkybės ir kyla rizika finansiniam stabilumui, laikantis atitinkamų sąlygų.

Be to, reikėtų padidinti apsaugos mechanizmų potencialą kuo daugiau panaudojant EFSF, bet nedidinant jam suteiktų garantijų ir paisant Lisabonos sutarties normų, visų pirma susijusių su piniginiu finansavimu.

Anksti pradėjus taikyti ESM, be kitų dalykų, būtų sustiprintas pasitikėjimas krizės padarinių šalinimo mechanizmu ir išryškinti patikimesnio nuolatinio mechanizmo pranašumai. Reikia dėti pastangas paspartinti techninį pasirengimą ir ratifikavimo procedūras, kad ESM pradėtų veikti, pavyzdžiui, nuo 2012 m. vidurio.

ECB atlieka esminį vaidmenį išlaikant visos euro zonos finansinį stabilumą: užtikrina pakankamą euro zonos bankų sektoriaus likvidumą ir remia tinkamą vyriausybės obligacijų rinkų veikimą kartu išsaugodamas kainų stabilumą.

BANKų SISTEMOS STIPRINIMAS, VISų PIRMA RESTRUKTūRIZUOJANT KAPITALą

Dedama daug reguliavimo ir finansinių pastangų siekiant sustiprinti Europos bankus, atsižvelgiant į jų vaidmenį užtikrinant mūsų ekonomikos stabilumą ir veikimą. Be to, bankai smarkiai pagerino nuosavo kapitalo kokybę ir kiekį.

ES patikrino, kaip prižiūrimi bankai, ir ėmėsi teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama padidinti privalomąjį bankų kapitalą, spręsti rizikingų pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais operacijų klausimą, užtikrinti, kad darbuotojų atlyginimo politika neskatintų prisiimti pernelyg didelės rizikos, ir pagerinti piliečių indėlių iki dabartinės 100 000 eurų ribos apsaugą. Greitai priėmus IV direktyvą dėl kapitalo poreikio, bankams bus nustatytas tinkamas kapitalo santykis ir bus įgyvendinti Bazelio III susitarimo standartai.

Tebevyraujantis netikrumas valstybių skolos vertybinių popierių rinkose lemia vis didesnį kintamumą ir vis didesnį spaudimą bankų sektoriui. Artimoje ateityje daugiausia pastangų turi būti dedama siekiant užtikrinti bankų likvidumą, visų pirma atkurti ilgalaikį sektoriaus likvidumą kartu imantis priemonių pagal poreikius padidinti bankų kapitalą .

Norint atkurti pasitikėjimą ES bankų sektoriumi, reikia vykdyti suderintą tikslinę kapitalo restruktūrizavimo veiklą kartu taikant kitas šios strategijos priemones. To siekiant, valstybės narės, Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos Centrinis Bankas turi veikti išvien su Komisija. Atsižvelgiant į EBI darbą, bankų kapitalo restruktūrizavimo strategija turėtų apimti toliau nurodytus aspektus.

- Ji turėtų būti taikoma visiems sisteminės svarbos visų valstybių narių bankams, tai yra tiems bankams, kurie 2011 m. liepos mėn. EBI testuoti nepalankiausiomis sąlygomis, neįtraukiant kai kurių mažesnių tarptautinės veiklos nevykdančių vidaus bankų.

- Į apskaitą įtraukiamos visos su ES valstybių garantuotų skolų rizika susijusios atitinkamų bankų pozicijos (bankinėje knygoje arba prekybos knygoje visa valstybės garantuota skola įvertinama atsižvelgiant į riziką) siekiant visiškai užtikrinti skaidrumą dėl turto kokybės.

- Į apskaitą įtraukus su rizika susijusias pozicijas, reikia kurį laiką užtikrinti daug didesnį aukščiausios kokybės kapitalo santykį. Kapitalo apibrėžtis iš esmės atitinka Bazelio III tarptautiniame susitarime išdėstytą apibrėžtį, šis reikalavimas turi būti įvykdytas iki 2015 m.

- Pakankamai būtino kapitalo neturintys bankai turėtų pateikti kapitalo restruktūrizavimo planus ir juos kuo greičiau įgyvendinti. Nacionalinės priežiūros institucijos turėtų praktiškai nustatyti šiuos reikalavimus vykdydamos savo priežiūros įgaliojimus: nustatydamos papildomas rezervo ribas, kuriomis būtų užtikrinta, kad, kol kapitalas nerestruktūrizuotas, nebūtų mokami dividendai arba premijos.

- Bankai pirmiausia turėtų naudoti nuosavus kapitalo išteklius, be kitų dalykų, restruktūrizuodami ir konvertuodami skolą į nuosavybės vertybinius popierius. Prireikus, paramą turėtų suteikti nacionalinės vyriausybės, o jeigu tokia parama neteikiama, kapitalo restruktūrizavimas turėtų būti finansuojamas iš EFSF pasiskolintomis lėšomis. Bet koks kapitalo restruktūrizavimas iš valstybės lėšų turėtų atitikti ES valstybės pagalbos taisykles. Komisija ketina pratęsti dabartinės valstybės pagalbos programos bankams remti galiojimą po 2011 m.

Be to, reikia kuo greičiau pabaigti su nauja finansų sektoriaus reguliavimo sistema susijusį darbą . Komisija šių metų pabaigoje pateiks likusius pasiūlymus, visų pirma dėl griežtesnių kredito reitingų agentūrų taisyklių, skaidrumo ir elgesio visose prekybos platformų rinkose, sustiprintos kovos su piktnaudžiavimu rinkoje sistemos, įskaitant baudžiamąsias sankcijas ir Europos bankų pertvarkymo sistemą. Bus labai svarbu užtikrinti, kad teisės aktų leidėjai greitai priimtų šiuos pasiūlymus, idealiu atveju – per 12 mėnesių po to, kai juos pateiks Komisija.

Taip pat greitai reikėtų priimti ir pateiktą pasiūlymą dėl finansinių sandorių mokesčio ES lygmeniu, kaip priemonės užtikrinti, kad finansų sektorius tinkamai prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo. ES turėtų toliau remti pastangas šį mokestį įvesti pasauliniu mastu.

SPARčIAU įGYVENDINTI STABILUMą IR EKONOMIKOS AUGIMą SKATINANčIą POLITIKą

Dauguma valstybių narių neturi galimybių taikyti naujų fiskalinių skatinimo priemonių, nes jų prioritetas turi būti fiskalinis konsolidavimas. Ypač turime siekti įgyvendinti atskiroms šalims pateiktas konkrečias pirmojo Europos semestro rekomendacijas, viešąsias išlaidas pirmiausia nukreipti į augimą skatinančias sritis, panaikinti kliūtis ir išnaudoti nepakankamai panaudotą potencialą. Valstybės narės, visų pirma turinčios sunkumų valstybių skolos vertybinių popierių rinkose, turėtų įsipareigoti, vykdydamos struktūrines reformas, siekti didesnio augimo.

ES lygmeniu turime kelis struktūrinius augimo svertus – geresnis bendrosios rinkos galimybių išnaudojimas, geriausių prekybos rezultatų užtikrinimas ir neseniai sudarytų prekybos susitarimų galimybių išnaudojimas yra tik keletas priemonių. Be to, dabartinė krizė parodė, kad turime integruoti konkurencingumą į visas ES politikos sritis. Į didelį augimo potencialą turinčius technologijų sektorius sutelkti veiksmai gali duodi ypač daug naudos plėtojant bendrąją skaitmeninę rinką.

Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas gali būti tikslingai skatinami toliau nurodytomis priemonėmis.

- Gauti daugiau iš to, kas jau sutarta ES lygmeniu , pavyzdžiui:

- Visiškas paslaugų direktyvos įgyvendinimas.

- Integruotos energetikos rinkos sukūrimas užtikrinant, kad vartotojai galėtų rinktis tiekėjus, o rinkos būtų visiškai prieinamos energijos tiekėjams.

- Pavėluotų mokėjimų direktyvos įgyvendinimas turėtų būti paankstintas iš 2013 m. kovo mėn. į 2012 m. sausio mėn., siekiant padėti MVĮ.

- Visiškas laisvosios prekybos susitarimo su Korėja įgyvendinimas.

- Sparčiau priimti pagal bendrą sprendimų priėmimo procedūrą svarstomas priemones:

- Įgyvendinus pasiūlytą vieną Europos patentų apsaugos sistemą, galiosiančią 25 valstybėse narėse, įmonių sąnaudos sumažėtų maždaug 80 proc.

- Užbaigus vykdomą direktyvos dėl metinių ataskaitų peržiūrą, būtų supaprastinti atskaitomybės reikalavimai, visų pirma nustatant išimtis labai mažoms įmonėms.

- Kaip pasiūlyta, padidinus bendrą struktūrinių fondų finansavimą šalyse, kuriose taikomos programos, būtų galima greičiau sutelkti ES lėšas ekonomikos augimui skatinti.

- Įgyvendinus pasiūlytą energijos taupymo direktyvą būtų skatinama veiksmingiau naudoti energiją.

- Sudaryti prekybos susitarimus, dėl kurių deramasi, su pagrindiniais strateginiais partneriais.

- Priimti pasiūlymus dėl taupymo pajamų apmokestinimo ir kitų jau pateiktų mokesčių iniciatyvų.

- Komisijos įgaliojimas visos ES vardu derėtis su trečiosiomis šalimis dėl mokesčių susitarimų siekiant kovoti su mokesčių slėpimu ir išvengti dvigubo apmokestinimo.

- Priimti neprivalomą bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę.

- Skubos tvarka priimti būsimus pasiūlymus, kuriuos Komisija pateiks per ateinančius mėnesius , be kita ko:

- Dvylika Bendrosios rinkos akto pasiūlymų, kuriais be kitų dalykų numatyta:

- sudaryti lengvesnes sąlygas turint ES pasą gauti rizikos kapitalą visoje Europoje;

- nustatyti bendrą elektroninio tapatumo nustatymo ir elektroninio parašo tarpusavio pripažinimo tarpvalstybiniu mastu teisinį pagrindą;

- peržiūrėti viešųjų pirkimų sistemą, siekiant nustatyti paprastesnes taisykles ir skaidresnes procedūras.

- Kiti pasiūlymai:

- jaunimo galimybių užtikrinimo iniciatyva, siekiant padidinti jaunimo užimtumą, visų pirma galimybes pirmą kartą įsidarbinti;

- kolektyvinių teisių valdymą ir autorių teises reglamentuojantis teisės aktas siekiant sukurti bendrąją autorių teisių rinką (numatyta, kad dėl to muzikos pardavimas internete gali išaugti trigubai).

Jeigu pasirodys sudėtinga susitarti dėl skubos tvarka svarstomų pasiūlymų, reikėtų numatyti tvirtesnio bendradarbiavimo galimybę.

Tai reikėtų paremti tikslingomis ES lygmens investicijomis . Kitą savaitę Komisija pradės vykdyti pagal strategiją „Europa 2020“ numatytą projektų obligacijų iniciatyvą, pasiūlydama bandomąjį etapą pagal dabartinę finansinę programą. Tokiu būdu galėsime išplėsti investuotojų bazę ir finansuoti kai kuriuos ES ir bendrajai rinkai svarbius stambius investicinius infrastruktūros projektus. Ši iniciatyva bus toliau išplėtota Komisijos pasiūlyme dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės pagal kitą daugiametę finansinę programą. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų skubiai apsvarstyti, kaip sudaryti sąlygas nuo mūsų politikos priklausomam Europos investicijų bankui daugiau finansuoti ilgalaikių investicijų, be kita ko, naudojant naujoviškas finansavimo priemones. Todėl Komisija išnagrinės, kaip sustiprinti EIB išteklius ir nuosavą kapitalą, kad jis galėtų skolinti realiajai ekonomikai.

TVIRTO IR INTEGRUOTO EKONOMIKOS VALDYMO KūRIMAS ATEIčIAI

Atkurti euro zonos ir apskritai ES stabilumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą galima tik vykdant tvirtą politiką nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į tinkamą Bendrijos lygmens valdymą ir juo vadovaujantis. Tai turi būti grįsta tvirtesniu valstybių narių įsipareigojimu atkurti ir sustiprinti valstybių skolos tvarumą tinkamai konsoliduojant biudžetą ir vykdant augimą skatinančias struktūrines reformas. Europos semestras ir nauja šešių teisės aktų rinkinio sistema jau yra tvirtas valdymo pagrindas, kurį reikia toliau stiprinti, be kita ko, Bendrijos mastu. Valstybių narių politika turėtų būti planuojama, įgyvendinama ir vertinama ex-post labiau atsižvelgiant į euro zonos aplinkybes, siekiant užtikrinti didesnį ekonominės politikos koordinavimą remiantis priežiūros procedūromis, kurios tapo vis griežtesnės (t. y. numatyti didesni nacionalinių biudžetų ir ekonominės politikos suvaržymai), dėl to euro zonos lygmeniu reikės didesnės atsakomybės integracijos ir disciplinos ekonominės politikos srityje taikant taisykles, kurių privaloma laikytis. Šiomis aplinkybėmis taip pat bus svarstoma dar labiau sustiprinti už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Komisijos nario vaidmenį. Komisija paskelbė ketinanti, remdamasi Bendrijos metodu kurti bendrą ir nuoseklią geresnio ekonomikos valdymo sistemą. Šiuo tikslu ji pateiks būtinus pasiūlymus.

Laikydamasis sprendimų, priimtų per 2011 m. liepos 21 d. vykusį euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir Eurogrupės pirmininku, pateiks konkrečių pasiūlymų, kaip patobulinti darbo metodus ir stiprinti euro zonos krizių valdymą, visų pirma paprastinant euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo, Eurogrupės ir euro zonos darbo grupės veiklos procesą.

Be to, siekdami užtikrinti geresnį ekonomikos valdymą ateičiai turime:

- Kuo greičiau įgyvendinti šešių teisės aktų rinkinio sistemą, įskaitant tvirtesnes prevencines ir taisomąsias priemones pagal Stabilumo ir augimo paktą (deficito ir skolos kriterijai) ir naujas makroekonominio disbalanso procedūras (perviršinio disbalanso procedūra).

- Sustiprinti ekonominės politikos koordinavimo Europos semestrą, kad intensyviau prižiūrėtume ekonominę ir fiskalinę politiką, be kita ko, į jo procedūras integruojant paktą „Euro Plus“.

Nors bus nelengva greitai ir griežtai įgyvendinti naująją šešių teisės aktų rinkinio sistemą, turime toliau daryti pažangą:

- Apibrėžti nuostatas dėl euro zonos valstybių narių, prašančių finansinės pagalbos ar ją gaunančių iš EFSF, ESM, TVF ar kitokios TFI, ekonomikos ir biudžeto priežiūros stiprinimo. Komisija pateiks pasiūlymą Tarybai ir Europos Parlamentui pagal 136 straipsnį.

- Stebėti euro zonos valstybių narių, kurioms taikoma perviršinio biudžeto procedūra arba programos, nacionalinę biudžeto politiką taikant Komisijos arba Tarybos procedūrą, pagal kurią Komisija arba Taryba galėtų imtis veiksmų, pavyzdžiui, patikrinti ex-ante nacionalinio biudžeto projektus, sunkiais atvejais prašyti antrojo svarstymo, per metus siūlyti pakeitimus ir stebėti biudžeto vykdymą. Komisija pateiks pasiūlymą Tarybai ir Europos Parlamentui pagal 136 straipsnį ir nustatys laipsniškus etapus ir sąlygas, kurių reikėtų tokiais atvejais laikytis.

- Stiprinant euro zonos vidaus valdymą, reikia užtikrinti, kad euro zonai būtų vieningiau atstovaujama išorėje. Komisija pateiks pasiūlymų, kuriuose nustatys, kaip to pasiekti.

- Vertinti ir plėtoti stabilumui užtikrinti skirtų obligacijų, kaip euro zonai skirtų politikos priemonių dalies, galimybes užtikrinant dar tvirtesnį ekonomikos valdymą. Komisija iki metų pabaigos paskelbs žaliąją knygą dėl galimų pagrindinių priemonių.

Siekiant sparčiau įgyvendinti geresnį ekonomikos valdymą, reikėtų numatyti tvirčiau bendradarbiauti visais atvejais, kuriais priešingu atveju sprendimus priimti užtruktų ilgiau.

Galiausiai gali būti tinkama visus arba dalį šių veiksmų oficialiai įtvirtinti peržiūrint Sutartį. Tai nebūtų tiesioginis atsakas į šiuo metu kilusią krizę, su kuria reikia kovoti skubiai ir ryžtingai įgyvendinant šiame Komunikate pristatytas priemones. Tai padarius būtų galima numatyti Sutarties pakeitimus, siekiant konsoliduoti ir dar labiau paveikti naują Bendrijos struktūrą, kuri šiuo metu kuriama antriniais teisės aktais. Peržiūrėti Sutartį gali būti naudinga ir siekiant nuoseklesnės euro zonos integracijos visos Sąjungos, visų pirma bendrosios rinkos, atžvilgiu.