KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai /* KOM/2011/0666 galutinis */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI
IR TARYBAI 2011–2012 m. plėtros strategija ir
pagrindiniai uždaviniai
1.
Įžanga
Pasiektas naujas Europos Sąjungos plėtros
procesas etapas. Tai, kad baigtos stojimo
derybos su Kroatija ir atvertos durys šalies narystei 2013 m. viduryje,
patvirtina, kad po dešimtajame dešimtmetyje Balkanus nuniokojusių konfliktų
vykdoma teisinga politika, kuria siekiama visame regione įtvirtinti taiką,
stabilumą, demokratiją ir galiausiai atverti narystės ES galimybes. Šis naujas įrodymas, kad ES plėtros politika
skatinami pokyčiai, suteikia dar didesnį postūmį vykdyti reformas visose
plėtros šalyse. Europos Sąjungos sutartyje[1] įtvirtinta ES plėtros politika
siekiama išpildyti teisėtą mūsų žemyno gyventojų norą išvien siekti suvienytos
Europos tikslų. Pastarąjį dešimtmetį vykusi
Vidurio ir Rytų Europos šalių integracija parodė, kad plėtros procesas
naudingas visai ES, nes taip sutvirtėja jos pozicija sprendžiant pasaulinius
uždavinius. Pasitvirtino, kad plėtros politika –
veiksminga visuomenės pokyčius skatinanti priemonė.
Vykstant su stojimu susijusioms demokratinėms ir ekonominėms reformoms į
ES jau įstojusiose ir narystei besirengiančiose šalyse įvyko įspūdingų pokyčių.
Stojimo proceso pagrindas ir sėkmė – įsipareigojimų vykdymas, sąlygų tenkinimas
ir patikimumas. Atnaujintas konsensusas dėl plėtros, dėl kurio
Europos Vadovų Taryba susitarė 2006 m. gruodžio mėn. ir kuris grindžiamas
tvirtais įsipareigojimais, teisingomis ir griežtomis sąlygomis ir tinkamu
bendravimu su visuomene, taip pat ES pajėgumu integruoti naujas nares, tebėra
ES plėtros politikos pagrindas. Vykdydama plėtros politiką ES išplečia savo
taikos, stabilumo ir gerovės erdvę, ir atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius
šios sąvokos įgauna naują prasmę. · Dramatiški įvykiai Viduržemio jūros pietiniame regione ir Artimuosiuose
Rytuose ir jų nulemta nestabili padėtis pabrėžia ES plėtros procesu įtvirtintą
Pietryčių Europos stabilumo ir demokratijos tikslo svarbą. · Pastarojo meto pasaulinė finansų krizė ir dabartiniai euro zonos
sunkumai išryškino tiek ES valstybių narių, tiek ES nepriklausančių šalių
ekonomikos tarpusavio priklausomybę. Šie įvykiai parodo, kaip svarbu toliau
įtvirtinti ekonominį ir finansinį stabilumą bei skatinti augimą, be kita ko, ir
plėtros šalyse. Plėtros procesas – veiksminga priemonė siekiant šių tikslų. Nuo tada, kai buvo priimtas paskutinis plėtros
dokumentų paketas, Vakarų Balkanuose įvyko daugiau teigiamų pokyčių. Suėmus Rakto Mladičių ir Goraną Hadžičių ir juos
perdavus Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ),
pašalinta didžiulė kliūtis Serbijos kelyje į Europą ir žengtas svarbus žingsnis
susitaikymo link. Užmegztas Belgrado ir
Prištinos dialogas, kuriuo, inter alia, siekiama pažangos kelyje į ES,
davė pirmuosius rezultatus. Daugumoje plėtros
šalių padaryta pažanga vykdant su ES susijusias reformas. Bevizis režimas pradėtas taikyti dar dviejų Vakarų
Balkanų šalių, Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos, piliečiams. Vis dėlto kai kuriose šalyse svarbios reformos
vėlavo, dažnai dėl vidaus politinių įvykių ir konfliktų. Reformos itin smarkiai vėlavo ir joms buvo labai kliudoma
Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Albanijoje. Geras
valdymas, teisinės valstybės, administracinių gebėjimų stiprinimas, nedarbas,
ekonominė reforma ir socialinė įtrauktis tebėra pagrindiniai daugumos šalių
uždaviniai. Susirūpinti verčia kai kurie įvykiai, susiję su saviraiškos laisvės
užtikrinimu žiniasklaidoje. Nesutarimai dėl
statuso toliau trukdo ir Kosovui[2],
ir visam regionui. Itin susirūpinti verčia
pastarojo meto įvykiai šiaurės Kosove. Vis dar
neišspręstas buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pavadinimo
klausimas. Per praėjusius metus pasistūmėta Islandijos
stojimo procese. Pažangą derybose nulėmė tai, kad dėl senų Islandijos
demokratinių tradicijų, dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje ir Šengeno
erdvėje šalies struktūros jau gerai integruotos, o viešojo administravimo lygis
aukštas. Turkijoje stojimo procesas tebėra
veiksmingiausias būdas vykdyti su ES susijusias reformas, palaikyti dialogą
užsienio ir saugumo politikos klausimais, stiprinti ekonomikos konkurencingumą
ir įvairinti energijos išteklių pasiūlą. Deja,
jau daugiau nei metus neįmanoma pradėti naujo derybų skyriaus. Reikia pradėti naują konstruktyvių santykių su
Turkija etapą, remiantis konkrečiais veiksmais bendro intereso srityse. Artėjantis Kroatijos stojimas patvirtina, kad
plėtros procesu siekiama maksimaliai sustiprinti jo paskatintų pokyčių poveikį
atitinkamoms šalims. 2006 m. atnaujintu
konsensusu dėl plėtros procesas patobulintas: į šiuos pokyčius
praktiškai atsižvelgta Kroatijos stojimo procese ir patvirtinta jų nauda. Vykstančiose ir būsimose derybose su kitomis
plėtros šalimis reikėtų daugiau pasiremti šia patirtimi. Visų pirma kuo anksčiau reikėtų imtis sunkių derybų skyrių, kaip
antai skirtų teismų sistemai ir pagrindinėms teisėms, taip pat teisingumui,
laisvei ir saugumui, kad šalis kandidatė turėtų pakankamai laiko vykdydama
reformą pasiekti būtinų konkrečių rezultatų. Kroatijos įstojimas bus svarbus žingsnis
istoriniame Vakarų Balkanų integracijos į ES projekte.
ES nuolat pabrėžia, kad jos politika Vakarų Balkanų atžvilgiu grindžiama
įtrauktimi: pradedant dešimtojo dešimtmečio viduryje priimtu vadinamuoju
regioniniu požiūriu ir, svarbiausia, – 1999 m. ir 2003 m. Salonikų
aukščiausiojo lygio susitikimuose pradėtame stabilizacijos ir asociacijos
procese, kuris patvirtino, kad Vakarų Balkanų ateitis yra ES. Vykdant šią politiką Balkanuose tikrai nebus
nubrėžta skiriamoji linija, o likusios regiono šalys turėtų būti paskatintos
sparčiau žengti narystės ES link. Atsižvelgiant į ES įsipareigojimus, taip pat
į regiono istoriją ir geografiją, „klausimas bus nebaigtas“ tol, kol į šį
procesą neįsitrauks visas Vakarų Balkanų regionas, kai bus patenkintos
nustatytos sąlygos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija
toliau visapusiškai remsis nuopelnų principu. Kiekvienos
šalies tempas, kuriuo ji artėja prie narystės ES, daugiausia priklauso nuo
rezultatų laikantis nustatytų kriterijų ir sąlygų. Sėkminga Kroatijos patirtis yra aiškus
pavyzdys kitoms plėtros šalims, kad: ·
ES laikosi savo įsipareigojimų, kai patenkinamos
nustatytos sąlygos. ·
Kad būtų patenkinti stojimo kriterijai ir sąlygos
reikia daug pastangų, o įgyvendinimas stebimas labai atidžiai. Tačiau tai ne
kliūtis, nes taip šalis kandidatė geriau pasirengia narystei, ir tai įstojus
naudinga ir jai pačiai, ir ES. ·
Dvišaliai ginčai su kaimyninėmis šalimis turėtų (ir
gali būti) sprendžiami palaikant dialogą ir ieškant kompromiso, atsižvelgiant į
nustatytus principus. Nuolatinis plėtros proceso patikimumas yra
svarbus aspektas siekiant paspartinti reformas plėtros šalyse ir užtikrinti
valstybių narių paramą. Praėjusių metų įvykiai
patvirtino, kad apčiuopiamų rezultatų siekiant narystės ES galima pasiekti ir
prieš stojimą, kai patenkinamos atitinkamos sąlygos. Akivaizdūs
pavyzdžiai – šiame komunikate pateiktos Komisijos rekomendacijos pradėti
tolesnius stojimo proceso etapus ir vizų režimo liberalizavimas Albanijai bei
Bosnijai ir Hercegovinai. Kita vertus, jeigu trūksta politinės valios ir ryžto
siekti konkrečių rezultatų, stojimo procese pažangos nėra ir jis gali įstrigti. Šiame komunikate vertinama dabartinė Europos
Sąjungos plėtros darbotvarkės, apimančios Vakarų Balkanus, Turkiją ir
Islandiją, padėtis. Remiantis pridedamomis išsamiomis šalių analizėmis[3], jame apžvelgta, ką šios šalys
pasiekė rengdamosi narystei, kokia jų padėtis šiandien, vertinamos jų
perspektyvos ateinančiais metais ir pateikiama atitinkamų rekomendacijų. Kaip
ir ankstesniais metais, kai kuriems pagrindiniams uždaviniams skirtas ypatingas
dėmesys.
2.
Pagrindiniai uždaviniai
2.1.
Daugiau dėmesio teisinės valstybės stiprinimui ir viešojo administravimo
reformai Pripažinta, kad teisinės valstybės stiprinimas
– narystės ES siekiančių šalių nuolatinis svarbus uždavinys ir esminė sąlyga. Šiam klausimui pastaraisiais metais skiriama
daugiau dėmesio visais stojimo proceso etapais, atsižvelgiant į atnaujintą
konsensusą dėl plėtros. Teisinės valstybės klausimų svarbą parodo ir
tai, kad jie nuodugniai nagrinėti per stojimo derybas su Kroatija, pirmiausia
derantis dėl teismų sistemos ir pagrindinių teisių, taip pat dėl teisingumo,
laisvės ir saugumo skyrių. Tai, kad teisinės
valstybės klausimai yra vieni iš pagrindinių prioritetinių sąlygų, nustatytų
siekiant pradėti stojimo derybas su Albanija ir Juodkalnija, yra dar vienas
pavyzdys, kad šiai sričiai teikiama didelė reikšmė dar prieš pradedant pačias
derybas. Stojimo derybose su Kroatija įgyta patirtis
bus pritaikyta per vykstančias ir būsimas derybas su kitomis šalimis. Todėl Komisija pasiūlys naują strategiją, kaip
spręsti su teismų sistema ir pagrindinėmis teisėmis, teisingumu ir vidaus
reikalais susijusius klausimus. Jie turėtų būti sprendžiami vos prasidėjus
stojimo procesui, o derybos dėl atitinkamų skyrių turi būti pradėtos atsižvelgiant
į veiksmų planus, kadangi joms pradėti būtini įtikinami rezultatai. Komisija
visais proceso etapais reguliariai praneš apie šiose srityse padarytą pažangą
atsižvelgdama į veiksmų planuose nustatytus orientyrus ir prireikus imsis
reikiamų taisomųjų priemonių. Šis procesas bus remiamas PNNP lėšomis. Vykstant pasirengimo narystei procesui,
Komisija ragina šalis kurti nepriklausomas ir veiksmingas teismų sistemas
ir šalinti esamus trūkumus. Atsižvelgdamos į
šį raginimą, Kroatija patobulino teisėjų skyrimo sistemą, Serbija pradėjo
pakartotinio teisėjų ir prokurorų skyrimo procedūros peržiūrą, Juodkalnija
pradėjo keisti pagrindines konstitucines ir teisines nuostatas, susijusias su
teismų sistema. Kosovas baigė tikrinti teisėjų
ir prokurorų tinkamumą eiti pareigas. Kova su korupcija
– vienas iš pagrindinių uždavinių stiprinant teisinę valstybę daugumoje plėtros
šalių. Korupcija tebekelia didelių rūpesčių ne
tik tokiose labai svarbiose srityse, kaip sveikatos priežiūra ir švietimas, su
kuriomis piliečiai susiduria kasdien. Ji turi didelį neigiamą poveikį
investicijoms ir verslo veiklai, dėl jos nukenčia nacionaliniai biudžetai, visų
pirma dėl su viešaisiais pirkimais ir privatizacija susijusios korupcijos. Pastaraisiais metais Komisija skiria daugiau dėmesio
kovai su korupcija plėtros šalyse. Bendradarbiaujant su plėtros šalimis įgytą
didelę patirtį ES pritaikė kurdama savo pačios kovos su korupcija strategiją,
apimančią visų sričių – ir vidaus, ir išorės – politiką[4]. Komisija
kuria valstybėms narėms skirtą korupcijos stebėjimo mechanizmą, tačiau ji ir
toliau teiks didelę reikšmę kovos su korupcija politikos stebėjimui plėtros
šalyse tik šioms pradėjus rengtis stojimui ir daug dėmesio skirs rezultatams
bei tvarumui. Be to, Komisija skatins tiksliai koordinuoti tarptautinių paramos
teikėjų veiklą, kad būtų užtikrintas optimalus išteklių panaudojimas. Kova su organizuotu nusikalstamumu išlieka svarbus plėtros šalių prioritetas. Ji
glaudžiai susijusi su kova su korupcija ir nepriklausomų teismų sistemų kūrimu. Tarpvalstybinis daugelio nusikalstamų veikų mastas
– didelė problema kovojant su organizuotu nusikalstamumu. Sprendžiant šią problemą ypač svarbus regioninis
teisėsaugos ir teisminių įstaigų bendradarbiavimas, be kita ko, kuriant
profesinius tinklus. Komisija remia regioninio prokurorų tinklo kūrimą, prie
kurio prisideda valstybių narių deleguotieji ekspertai ir atitinkamos Europos
agentūros. Komisija taip pat padeda kurti
suderintas liudytojų apsaugos sistemas regione. Per praėjusius metus Komisija aktyviau palaikė
dialogą teisinės valstybės klausimais su Vakarų Balkanų šalimis. Jo tikslas – geriau vykdyti parengiamuosius darbus
ankstyvaisiais pasirengimo narystei proceso etapais, remiantis išsamiomis
teisingumo ir vidaus reikalų sektorių analizėmis. Todėl
daugumoje plėtros šalių vykdytos ekspertų misijos. Komisija
sustiprino bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su atitinkamomis ES
agentūromis, įskaitant Europolą, FRONTEX, Eurojustą ir Europos narkotikų ir
narkomanijos stebėsenos centrą, taip pat su regioninių iniciatyvų grupėmis,
Europos Taryba ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Prireikus
orientaciniai tikslai buvo nustatyti jau ankstyvuose proceso etapuose. Su Bosnija ir Hercegovina užmegztas struktūrinis
dialogas teisingumo klausimais ir Komisija siūlo panašų dialogą teisinės
valstybės klausimais užmegzti su Kosovu, kad būtų sprendžiami šios srities
uždaviniai ir remiama teismų sistemos reforma. Viešojo administravimo reforma, kuria siekiama
padidinti skaidrumą, atskaitomybę ir veiksmingumą, tebėra daugumos plėtros
šalių pagrindinis prioritetas siekiant atitikti politinius kriterijus ir
esminis veiksnys demokratijai ir teisinei valstybei užtikrinti. Siekiant
įgyvendinti acquis labai svarbu nustatyti tinkamas administracines
procedūras, be kitų dalykų, taikomas žmogiškųjų išteklių ir viešųjų finansų
valdymui. Šalims reikia dėti daugiau pastangų
siekiant pagerinti savo viešojo administravimo sistemas pagal bendras
nacionalines strategijas. Kai kuriose
plėtros šalyse daugėja atvejų, kai nepaisoma, kad valdančiosios partijos ir
valstybė atlieka skirtingus vaidmenis. Tokia
praktika gali pakenkti teisinei valstybei ir demokratijos veikimui. 2.2.
Saviraiškos laisvės žiniasklaidoje užtikrinimas Saviraiškos laisvė – tarptautinėje teisėje
užtikrinta pagrindinė laisvė, neatsiejama veikiančios pliuralistinės
demokratijos dalis. Šios laisvės užtikrinimas
vykstant stojimo procesui – pagrindinis Kopenhagos politinių narystės kriterijų
aspektas. Apskritai plėtros šalių žiniasklaidai būdingas
pliuralizmas. Tačiau pastaruoju metu kai
kuriose šalyse pastebima neigiamų pokyčių. Tai verčia labai susirūpinti. Komisija saviraiškos laisvę išsamiau nagrinėja
pridedamose ataskaitose, kuriose apžvelgia kiekvienos šalies padėtį. Be kitų dalykų, saviraiškos ir žiniasklaidos
laisvės srityje reikia spręsti tokius uždavinius: politinis kišimasis, kartais
pasireiškiantis ir teisinėje sistemoje; ekonominis spaudimas; poveikio
žiniasklaidai darymas panaudojant nusikalstamą veiką ir korupciją; nepakankama
žurnalistų apsauga nuo priekabiavimo ar net smurtinių išpuolių. Ekonominiai uždaviniai susiję su skaidrumo trūkumu
ir nuosavybės koncentracija, nepakankamai sąžininga konkurencija ir nepakankamu
rinkos reguliavimo institucijų nepriklausomumu. Kai kuriose plėtros šalyse
bendras žiniasklaidos teisės aktų įgyvendinimas yra nepatenkinamas. Per kelerius metus vis dar neišspręsta keletas
išpuolių prieš žurnalistus, taip pat žurnalistų nužudymo bylų. Turkijos teisine
sistema dar nepakankamai užtikrinama saviraiškos laisvė. Labai susirūpinti verčia didelis žurnalistams iškeltų teismo
bylų ir prieš juos vykdomų tyrimų skaičius ir nepagrįstas spaudimas
žiniasklaidai. Dėl visų šių problemų smarkiai apribojama
žiniasklaidos teisė išreikšti kritišką nuomonę vyriausybių atžvilgiu ir varžoma
tiriamoji žurnalistika. Žiniasklaida ir žurnalistai dažnai priversti vykdyti
vidinę cenzūrą. Labai svarbu, kad plėtros šalys užtikrintų
atvirą ir pliuralistinę žiniasklaidos aplinką, kurioje galėtų plėtotis kritiška
ir nepriklausoma žurnalistika. Visuomeniniams transliuotojams reikia pagerinti
savo ekonominę padėtį ir autonomiją, kad galėtų atlikti savo vaidmenį. Be to,
žiniasklaidos profesijos atstovai turėtų įsipareigoti taikyti savireguliacijos
priemones – išsamius etikos kodeksus ir profesinius standartus. 2011 m. gegužės mėn. Komisija surengė
konferenciją saviraiškos laisvės klausimais, kurioje dalyvavo žiniasklaidos ir
pilietinės visuomenės suinteresuotosios šalys iš Vakarų Balkanų šalių ir
Turkijos. Šioje konferencijoje buvo siekiama
užmegzti ryšius ne tik su oficialiais valdžios atstovais, bet ir su tais, kurie
tiesiogiai susiję su šiais klausimais, ir išklausyti jų nuomonę bei susipažinti
su įgyta patirtimi. Konferencijos išvadomis Komisija ir toliau remsis dirbdama
šioje srityje. Komisija atidžiai stebės padėtį remdamasi
galiojančiais susitarimais ir palaikydama struktūrinį dialogą su plėtros
šalimis. Ji toliau įtrauks šiuos klausimus į
stojimo derybas, visų pirma į teismų sistemos ir pagrindinių teisių skyrių. Ji
nustatys prioritetus ir paskatins vyriausybes siekti laikytis Europos standartų
saviraiškos laisvės srityje. Todėl bus
sustiprintas bendradarbiavimas su atitinkamomis šalimis partnerėmis ir
tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Europos Taryba ir Europos saugumo
ir bendradarbiavimo organizacija. Bus toliau
plėtojamas dialogas su žurnalistais ir jų asociacijomis. 2.3.
Regioninio bendradarbiavimo ir susitaikymo Vakarų Balkanuose stiprinimas Regioninis bendradarbiavimas ir geri
kaimyniniai santykiai yra labai svarbi stabilizacijos ir asociacijos proceso
dalis, todėl Komisija atidžiai stebi jų raidą visais stojimo proceso etapais. Regioninis
bendradarbiavimas skatina ir stiprina susitaikymą nuo didelių konfliktų
neseniai nukentėjusiame regione. Regioninis
bendradarbiavimas ir prekyba regionui gali duoti daugiau ekonominės naudos. Jis taip pat neatsiejamas nuo integracijos į ES
proceso, kuriam paremti dažnai reikia regioninio požiūrio ir priemonių. Per pastarąjį dešimtmetį šioje srityje
padaryta nemenka pažanga, o per praėjusius metus žengta dar toliau. Regioninį susitaikymą labai paskatino regiono, visų
pirma Serbijos ir Kroatijos, vadovų vizitai kaimyninėse šalyse, taip pat
pareiškimai dėl dešimtojo dešimtmečio konfliktų. Artimiausiomis dienomis bus
sėkmingai baigtas Sarajevo procesas, kuriuo sprendžiami pabėgėlių grįžimo
klausimai ir kuriame dalyvauja Serbija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina bei
Juodkalnija. NVO ir pilietinės visuomenės
iniciatyvos, tokios kaip Žmogaus teisių jaunimo iniciatyva, Tiesos ir
susitaikymo komisija (RECOM) ir Igmano iniciatyva atlieka svarbų vaidmenį
skatinant ne tik regiono vyriausybių, bet ir piliečių susitaikymą. Konkrečiuose sektoriuose bendradarbiaujama
sklandžiai ir vis intensyviau, be kitų dalykų, kuriant Energijos bendriją,
Europos bendrąją aviacijos erdvę ir rengiant bendrus mokymus dabar visu
pajėgumu veikiančioje Regioninėje viešojo administravimo mokykloje (RESPA). 2010 m.
gruodžio mėn. Komisija pasiūlė Dunojaus regiono vystymosi skatinimo strategiją
ir valstybės narės ją vėliau parėmė[5].
Didėja regioninė prekyba pagal Vidurio Europos laisvosios prekybos
susitarimą (VELPS), į kurio taikymo sritį įtraukiamos tokios sritys,
kaip konkurencijos politika, tolesnis tarifinių kliūčių naikinimas ir paslaugų
liberalizavimas. Regioninio bendradarbiavimo taryba (RBT) pradėjo įgyvendinti
savo trejų metų strategiją ir darbo programą, siekdama, kad veikla būtų labiau
orientuota į rezultatus. Tačiau Vakarų Balkanų stabilumui vis dar
trukdo dėl praeities konfliktų regione kylantys klausimai ir kiti neišspręsti
dvišaliai klausimai – tai pagrindinės problemos, veikiančios regioninį
bendradarbiavimą, šalių santykius, taip pat jų vidaus veikimą ir reformų
procesą. Reikia nedelsiant spręsti šiuos likusius klausimus. Juos išsprendus bus panaikinta didžiulė kliūtis
Vakarų Balkanų kelyje į ES. Antai ginčai dėl etninių grupių tarpusavio
santykių arba statuso klausimų, būtent Bosnijoje ir Hercegovinoje
bei Kosove, toliau trukdo įprastą institucijų darbą, stabdo reformų procesą ir
Europos darbotvarkės įgyvendinimą ir gali turėti platesnio masto regioninį
poveikį. Komisija įsitikinusi, kad kelias į ES – geriausias būdas šalims
išspręsti šias problemas. Atsižvelgiant į tai, labai svarbūs pastarojo meto
įvykiai, visų pirma pažanga plėtojant ES remiamą Belgrado ir Prištinos dialogą. Šių metų rugpjūčio mėn. paminėtas Ohrido pagrindų
susitarimo pasirašymo dešimtmetis primena, kad sudėtingi etniniai klausimai gali
būti sėkmingai išspręsti palaikant dialogą ir ieškant kompromiso. Neseniai pasiekta teigiamų rezultatų
sprendžiant problemas, susijusias su įtraukiu regioninių iniciatyvų
plėtojimu, kylančias dėl skirtingų nuomonių dėl Kosovo statuso, tačiau reikia
nuveikti daugiau. Plėtojant Belgrado ir
Prištinos dialogą pasiektas susitarimas, pagal kurį Serbija pripažįsta Kosovo
muitinės antspaudus; tai leistų atkurti regioninę prekybą pagal VELPS. Anksčiau VELPS ir RBT susitikimuose vėl pradėjo
dalyvauti visos šalys, pasirašyta Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių
konvencija dėl preferencinių kilmės taisyklių. Vis
dėlto nesutarimai dėl Kosovo statuso toliau trukdo parengti ir pasirašyti
Transporto bendrijos sutartį ir pratęsti autonominių prekybos priemonių taikymą
Kosovui ir kitoms Vakarų Balkanų šalims partnerėms. Šie
nesutarimai vis dar kliudo plėtoti sutartinius ES ir Kosovo santykius. Plėtojant Belgrado ir Prištinos dialogą dar
nesurastas visapusis klausimų, susijusių su regioniniu bendradarbiavimu,
sprendimas. Komisija ragina visas susijusias
šalis toliau ieškoti praktiškų ir pragmatinių sprendimų, kad būtų užtikrintas
įtraukus regioninis bendradarbiavimas, nepaisant skirtingų pozicijų dėl Kosovo
statuso. Per praėjusius metus padaryta pažanga
patvirtina, kad tai įmanoma. Siekiant užtikrinti ilgalaikį susitaikymą
labai svarbu, kad būtų įvykdytas teisingumas už nusikaltimus, padarytus per
karus buvusioje Jugoslavijoje. Visapusiškas bendradarbiavimas su TBTBJ
tebėra pagrindinė Vakarų Balkanų šalių stojimo proceso sąlyga. Neseniai suėmus ir Hagai perdavus du paskutinius
TBTBJ kaltinamuosius, šia linkme žengtas svarbus žingsnis. Komisija taip pat ragina atitinkamų šalių
vyriausybes aktyviau siekti, kad šalyse padarytų karo nusikaltimų bylos būtų
tinkamai nagrinėjamos. Komisija labai rimtai atsižvelgia į sausio
mėn. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos patvirtintą ataskaitą (Marty
ataskaitą) dėl per konfliktą Kosove ir po jo tariamai padarytų nusikaltimų,
įskaitant masinį organų paėmimą. Ji visiškai remia EULEX vykdomą tyrimą,
pabrėžia, kaip svarbu šiomis aplinkybėmis užtikrinti liudytojų apsaugą ir
palankiai vertina EULEX darbo grupės Briuselyje įsteigimą ir atitinkamų
vyriausybių bendradarbiavimą su ja. Apskritai svarbu, kad regiono šalių
vyriausybės ir pilietinės visuomenės organizacijos aktyviau aiškintų
piliečiams, kad susitaikymas neatsiejamas nuo jų ateities Europoje ir kad jo
siekiant būtina įvykdyti teisingumą už karo nusikaltimus. Politiniai lyderiai
turėtų vengti pareiškimų ir priemonių, dėl kurių galėtų būti pradėta abejoti
šiais svarbiais principais. Neišspręstus dvišalius klausimus
atitinkamoms šalims reikia ryžtingai spręsti kuo anksčiau prasidėjus plėtros
procesui, laikantis geros kaimynystės principų ir atsižvelgiant į bendrus ES
interesus. Komisija jas ragina dėti visas
pastangas siekiant išspręsti neišspręstus ginčus dėl sienų taikant
nusistovėjusius principus ir priemones, be kita ko, prireikus klausimus
perduodant Tarptautiniam Teisingumo Teismui. Dvišaliai
klausimai neturėtų trukdyti stojimo procesui. Komisija
pasirengusi padėti sukurti būtiną politinį stimulą ieškant sprendimų ir paremti
susijusias iniciatyvas. Slovėnijos ir
Kroatijos arbitražo susitarimu dėl sienos, kuris turi būti pradėtas įgyvendinti
vėliau šiais metais, sudaromos sąlygos spręsti dvišalius klausimus. Komisija primygtinai ragina ginčo dėl buvusiosios
Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pavadinimo šalis laikytis panašaus
konstruktyvaus požiūrio per JT vedamas derybas. 2.4. Tvaraus ekonomikos atsigavimo
užtikrinimas ir dalyvavimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų Visų plėtros šalių ekonomika jau pradeda
atsigauti, nors ir netolygiai: Turkijos
ekonomika po krizės išaugo ir toliau įspūdingai auga, tačiau ryškėja vis
daugiau perkaitimo ženklų. Vakarų Balkanų
šalių ekonomika taip pat pradeda atsigauti, nors prireiks kiek laiko, kol jos
pasieks iki krizės buvusį lygį. Islandijos
ekonomika toliau atsigauna po per krizę patirtų didelių ekonominių sukrėtimų. Vis dėlto plėtros šalims kyla didelių
socialinių ir ekonominių uždavinių. Nedarbas
išlieka aukštas ir daugumoje šalių toliau auga. Nedarbo
lygis Kosove, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei buvusioje Jugoslavijos Respublikoje
Makedonijoje tebėra aukščiausias Europoje. Darbo jėgos aktyvumas, visų pirma
moterų ir jaunimo, žemas ir vis dar reikia spręsti plačiai paplitusio
neoficialaus užimtumo klausimą. Eksportas iš
Vakarų Balkanų šalių padeda atsigauti jų ekonomikai, tačiau daugiausia
eksportuojami mažos pridėtinės vertės gaminiai, įskaitant žaliavas, kurių
kainos svyruoja ir kurie susiduria su didele kylančios ekonomikos šalių
konkurencija. Apskritai
dauguma plėtros šalių išlaikė atsargią makroekonominę politiką. Fiskalinis konsolidavimas ir darbo rinkų reforma –
aktualiausi trumpalaikiai prioritetai; tokie panašūs uždaviniai dabar kyla ir
ES. Siekiant paskatinti konkurencingumą, pagerinti investicinį klimatą ir taip
pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, skatinti darbo vietų kūrimą bei
užtikrinti tvarų augimą, reikia daugiau struktūrinių reformų. Ypač svarbūs Vakarų Balkanų uždaviniai – viešosios
administracijos gebėjimų gerinimas ir teisinės valstybės stiprinimas, be kitų
dalykų, reformuojant teismų sistemą ir kovojant su plačiai paplitusia
korupcija. Pažanga šiose srityse, be kita ko,
turėtų teigiamą poveikį verslo aplinkai. Verslui
viešųjų paslaugų teikiama vis dar nedaug ir dar nedaug investuojama į
infrastruktūrą. Darbo
rinkos reformos, apimančios socialinių išmokų sistemų peržiūrą, apmokestinimo
klausimus ir nuodugnų švietimo sistemų patikrinimą, turėtų padėti šalinti
didelius struktūrinius trūkumus Vakarų Balkanuose, kurie kliudo užtikrinti
stipresnį, tvarų ir integracinį augimą. Dalyvavimas
siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų Strategija
„Europa 2020“ yra dabartinio dešimtmečio ES augimo strategija, padėsianti
Sąjungai kintančiame pasaulyje susikurti pažangią, tvarią ir integracinę
ekonomiką. Plėtros šalys raginamos jungtis
siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinant jos pavyzdines
iniciatyvas[6].
Tai naudingas reformų pagrindas. Strategijos
„Europa 2020“ tikslai prireikus įtraukiami į Komisijos ir plėtros šalių dialogą
ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos klausimais. Komisija finansinę paramą, visų pirma susijusią su socialine ir
ekonomine plėtra, suplanavo pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus. Komisija
atsižvelgia į šiuos tikslus bendradarbiaudama su tarptautinėmis finansų
įstaigomis. Tebesitęsianti
skolų krizė Europoje parodė, kaip svarbu užtikrinti patikimus viešuosius
finansus, todėl Komisija kartu su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis
kandidatėmis taiko kai kuriuos savo tarpusavio vertinimo mechanizmus. Svarbi priemonė siekiant šio tikslo – ES vykdoma
daugiašalė fiskalinė priežiūra. Ji bus
palaipsniui pritaikoma prie būsimo sugriežtinto ES ekonomikos valdymo. Kalbant
apie privačiojo sektoriaus plėtrą, politikos priemonės su Vakarų
Balkanų šalimis ir Turkija derinamos atsižvelgiant į ES smulkiojo verslo
akto nuostatas[7]. Derinant politiką, remiantis reguliariai
atliekamais vertinimais pagal nustatytus ES orientacinius tikslus, parengtos
išsamiai patikrintos rekomendacijos, kuriose atsižvelgiama į nacionalines
plėtros šalių ypatybes. Komisija siūlo, kad
Smulkiojo verslo akto įgyvendinimo rezultatais būtų remiamasi kaip etalonine
priemone regione planuojant būsimą su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ)
susijusią veiklą. Komisija
ragina tarptautines finansų įstaigas partneres įgyvendinant Vakarų Balkanų
investicijų programą remti naujas MVĮ finansavimo formas, visų pirma nuosavo
kapitalo, rizikos kapitalo ir garantijų priemones. Komisija
bendrai finansuos Vakarų Balkanų MVĮ platformą, iniciatyvą, kuria siekiama
pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą garantijomis ir rizikos kapitalu. Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje plėtros
šalys jau daug bendradarbiauja su ES, kad atitiktų reikalavimus dalyvauti ES
iniciatyvose. Plėtros šalys dalyvauja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros
ir demonstracinės veiklos septintojoje bendrojoje programoje ir Konkurencingumo
ir inovacijų programoje. Vis dėlto, remiantis
dabartiniais rodikliais, jos dažniausiai smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio
vertinant pagal investicijas ir mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos
plėtotę. Regiono lyderiai, raginami, be kita
ko, ir būsimose ministrų konferencijose, įsipareigoti padidinti investicijas į
mokslinius tyrimus, inovacijas ir žmogiškąjį kapitalą. Plėtros
šalims reikia geriau pasirengti kovoti su klimato kaita ir sprendžiant
šį uždavinį derinti savo pastangas su ES veiksmais, be kitų dalykų, vykdant
informuotumo didinimo veiklą. Palaipsniui
vykdomi veiksmai klimato srityje, grindžiami anglies dioksido mažinimu, duos
naudos ir leis sukurti darbo vietų. Reikia,
kad pradėjus atsigauti ekonomikai pagerėtų ir socialinė padėtis. Vis dar daug žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir
Vakarų Balkanuose ši gyventojų dalis vis didėja. Didelis
neoficialus užimtumas neigiamai veikia socialinę padėtį, visų pirma jaunimo. Išsaugoti
pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų darbo vietas ir užtikrinti jų
socialinę įtrauktį – prioritetinis uždavinys. Vis
dėlto į socialinį sektorių realiai investuojama nedaug, o bendradarbiauti su
tarptautiniais paramos teikėjais kliudo strateginio planavimo trūkumai. Komisija pabrėžia, kad užimtumo ir socialinė
politika yra svarbus politikos dialogo aspektas, todėl ragina šalis nustatyti
aiškius ir įgyvendinamus šių dviejų sričių tikslus, tikslingiau naudoti
socialinės politikos lėšas ir geriau nustatyti jų prioritetus. Plėtros šalys, atsižvelgdamos į savo poreikius,
turėtų imtis siekti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano
tikslų. Reikėtų priimti
ilgalaikes priemones, kuriomis siekiama į visuomenę integruoti visas
pažeidžiamas grupes. Kalbant apie itin
nepalankioje padėtyje esančią romų mažumą, Komisija pakvietė Vakarų Balkanų
šalis ir Turkiją bendradarbiauti ES romų įtraukties forumuose, kuriuose
sistemingai stebimas įtraukties procesas ir siūlomi atitinkami veiksmai. Komisija surengė seminarų romų klausimais ciklą,
kad paskatintų regiono šalis peržiūrėti atitinkamus nacionalinius veiksmų
planus, skirtus kovoti su diskriminacija ir pagerinti romų integraciją, visų
pirma švietimo, užimtumo, būsto ir sveikatos priežiūros srityse, ir sustiprinti
jų įgyvendinimą. Vakarų Balkanų šalys turėtų
dėti daug pastangų, kad sudarytų palankesnes sąlygas perkeltų asmenų civilinės
būklės registracijai. Geresnis
švietimas ir mokymas – pagrindiniai struktūrinių pokyčių, nulemiančių
tvarų ir integracinį augimą, veiksniai. Apskritai
investicijos į švietimą, įgūdžių ir profesinės kvalifikacijos įgijimą kol kas
nedidelės, regiono mastu dar nepakankamai užtikrinama, kad būtų pripažįstama
pagal nacionalinę sistemą įgyta profesinė kvalifikacija. Reikia reformuoti
valstybines švietimo sistemas ir infrastruktūrą; kad būtų išspręsta dabartinė
įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikimo problema, reikia parengti
tarptautiniu mastu palyginamas profesinio rengimo, švietimo ir mokymo
programas. Komisija sudarė
sąlygas 2020 m. švietimo ir mokymo strateginėje programoje dalyvauti
šalims kandidatėms, prie kurių dar turi prisijungti buvusioji Jugoslavijos
Respublika Makedonija ir Juodkalnija. Komisija
pasiūlė sukurti Vakarų Balkanų švietimo ir mokymo forumą, grindžiamą atviru
koordinavimo metodu, kad galėtų dalyvauti visos plėtros šalys. Tai sustiprins
dialogą dėl pagrindinių politikos uždavinių ir užtikrins įgyvendinimą ir
stebėjimą. Vakarų Balkanų šalys pakviestos
dalyvauti ES Mokymosi visą gyvenimą programos centralizuotoje veikloje. 2.5.
Transporto ir energetikos tinklų išplėtimas Pagerinus bendradarbiavimą su plėtros šalimis
transporto ir energetikos srityse, tiesioginės naudos gauna Europos piliečiai
ir įmonės. Transporto ir energetikos tinklų tarpusavio sujungimas – pagrindinis
ES bendradarbiavimo su visomis kaimyninėmis šalimis aspektas siekiant skatinti
tvarų ekonomikos augimą, prekybą ir kultūrinius mainus, užimtumą ir pagerinti
gyvenimo sąlygas. Be to, bendradarbiaujant su plėtros šalimis siekiama jas
parengti priimti ir įgyvendinti visą transporto ir energetikos acquis. Dėl savo strateginės padėties kryžkelėje tarp
Europos, Artimųjų Rytų ir Kaukazo Turkija nuolat plėtojo ir stiprino savo
ryšius su ES – tai patvirtina pastarojo meto pokyčiai aviacijos sektoriuje arba
šalies vaidmuo kuriant pietinį dujų koridorių. Abiem partnerėms būtų naudinga
toliau plėtoti šiuos ryšius. Atvėrus pietinį
dujų koridorių būtų padidintas gamtinių dujų tiekimo saugumas Europoje, nes įgyvendinus
projektą bus smarkiai išplėstos tiekimo trasos ir skatinama konkurencija
tarptautinėje dujų rinkoje. Komisija Turkijai teikia finansinę paramą, kad
šalis toliau plėstų savo transporto tinklus, visų pirma greitųjų geležinkelių
jungtis, ir modernizuotų uostų įrangą. Turkija
taip pat turėtų būti skatinama stiprinti savo dujų rinką, didinti likvidumą ir sutarčių
lankstumą. Toks procesas leistų sukurti
energetikos centrą ir taip užtikrinti didesnį energetinį saugumą. Vakarų Balkanų regioninio transporto tinklo
tikslus apibrėžė Pietryčių Europos transporto stebėsenos įstaiga, kuri nustato
prioritetinius regioninės svarbos projektus. Vakarų Balkanų šalys kartu su ES
valstybėmis narėmis ir kitomis Europos šalimis dalyvauja 2006 m.
pasirašytame Susitarime dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės.
Bendradarbiavimas transporto srityje numatytas ir pagal Dunojaus strategiją. Nuo 2008 m. Komisija su Vakarų Balkanų
šalimis derasi dėl Transporto bendrijos sutarties, kuria įsteigiama integruota
infrastruktūros ir sausumos, vidaus vandenų ir jūrų transporto rinka. Derybos beveik baigtos, tačiau jas stabdo
nesutarimai dėl Kosovo statuso. Komisija
ragina atitinkamas derybų šalis imtis būtinų priemonių, kad derybos būtų
greitai baigtos ir būtų pasirašyta sutartis. Komisija pasiūlė peržiūrėti ES transeuropinių
transporto tinklų (TEN-T) projektus, kad būtų pagerintos jungtys su
įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką dalyvaujančiomis šalimis[8]. ES siekia integruoti ir energetikos
tinklus, visų pirma remdama Energijos bendriją, kuri aprėpia ES ir jos
valstybes nares, visas Vakarų Balkanų šalis ir kai kurias kaimynines šalis[9]. Energijos bendrijos sutartimi,
grindžiama ES energetikos srities normomis, įsteigiama atvira, skaidri ir
konkurencinga regioninė rinka, padedanti pritraukti investicijas. Energijos
bendrijos acquis jau apima vidaus energijos rinką, energijos vartojimo
efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, taip pat atrinktas aplinkos,
socialinės ir konkurencijos sričių acquis dalis. Jis bus išplėstas ir
apims privalomąsias naftos atsargas, taip pat elektros ir dujų rinkas.
3.
Plėtros šalių pažanga ir 2011–2012 m. darbotvarkė
3.1.
Vakarų Balkanai Kroatija Stojimo derybos su Kroatija baigtos birželio
mėn. Derybos baigtos, nes Kroatija per
praėjusius metus pasiekė likusių sričių baigiamuosius orientacinius tikslus, be
kita ko, ir nustatytuosius sunkiuose derybų skyriuose, kaip antai teismų
sistema ir pagrindinės teisės bei konkurencijos politika. Kroatija pasiekė neblogų rezultatų kovodama su
korupcija, įvedė naują objektyvią ir skaidrią teisėjų ir prokurorų skyrimo
sistemą ir labai pagerino grįžtančių pabėgėlių aprūpinimo būstu programų
įgyvendinimą. Smarkiai pasistūmėta restruktūrizuojant sunkumus patiriančias
laivų statyklas. Stojimo derybų rezultatai bus įtvirtinti
stojimo sutartyje, kuri, kaip numatė birželio mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų
Taryba, turėtų būti pasirašyta metų pabaigoje. Todėl
Kroatija turėtų įstoti į ES 2013 m. liepos 1 d., jeigu bus baigtos
reikalingos ratifikavimo procedūros. Kroatija
labai gerai pasirengusi prisiimti narystės įsipareigojimus po įstojimo. Šalis
atitinka Kopenhagos politinius kriterijus. Tikimasi, kad iki 2013 m.
liepos 1 d. ji atitiks ir ekonominius bei acquis kriterijus. Šį
proceso tempą reikia išlaikyti. Kroatijai reikia toliau remtis įgyvendintų
reformų rezultatais ir vykstant stojimo deryboms įgytais gebėjimais. Komisija atidžiai stebės, kaip Kroatija vykdo
prisiimtus įsipareigojimus ir tolesnį jos rengimąsi prisiimti narystės
įsipareigojimus po įstojimo. Ypatingas dėmesys
bus teikiamas Kroatijos prisiimtiems įsipareigojimams šiose srityse: teismų sistema ir pagrindinės teisės; teisingumas,
laisvė ir saugumas; konkurencijos politika. Stebėsena bus vykdoma reguliariai atnaujinant
stebėsenos lenteles, palaikant dialogą pagal Stabilizacijos ir asociacijos
susitarimą, rengiant tarpusavio vertinimo misijas, įgyvendinant pasirengimo
narystei ekonominę programą ir rengiant pranešimus apie fiskalinę padėtį. Iki
Kroatijos įstojimo Komisija kas šešis mėnesius skelbs šiuose skyriuose
nustatytų šalies įsipareigojimų vykdymo vertinimą. 2012 m.
rudenį Europos Parlamentui ir Tarybai bus pateikta išsami stebėsenos ataskaita. Jeigu vystant stebėsenos procesui bus
nustatyta probleminių klausimų, kurių Kroatija nespręs, prireikus Komisija
Kroatijos valdžios institucijoms pateiks išankstinio įspėjimo raštus ir galės
siūlyti Tarybai imtis visų atitinkamų priemonių dar prieš stojimą. Be to, kaip ir per penktąjį plėtros etapą, stojimo
sutartyje bus nustatyta bendroji ekonominės apsaugos sąlyga, vidaus rinkos
apsaugos sąlyga ir teisingumo, laisvės ir saugumo srities apsaugos sąlyga. Tikimasi, kad Kroatija toliau aktyviai
dalyvaus regioninio bendradarbiavimo veikloje Vakarų Balkanuose. Komisija laukia Slovėnijos ir Kroatijos arbitražo
susitarimo dėl sienos įgyvendinimo. Ji rems
arbitražo teismo steigimą ir veiklą, kaip numatyta minėtame susitarime. Ji palankiai vertina Kroatijos vyriausybės
pareiškimą, kuriuo remiamos kitos regiono šalys kelyje į narystę ES, ir ragina
Kroatiją prieš įstojant spręsti likusius dvišalius klausimus su kaimyninėmis
šalimis. Be to, politiniai lyderiai turėtų vengti pareiškimų ir priemonių,
kurie verstų suabejoti susitaikymo svarba arba sumenkintų karo nusikaltimų
sunkumą. Buvusioji
Jugoslavijos Respublika Makedonija Birželio mėn. parlamento rinkimai buvusiojoje
Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje beveik atitiko tarptautinius standartus,
ir šalis tęsė su stojimu susijusias reformas. Valdančioji
koalicija buvo stabili. Šalis toliau
pakankamai gerai atitinka politinius kriterijus. Tam
tikra pažanga padaryta įgyvendinant parlamento, teismų sistemos, viešojo
administravimo reformą ir užtikrinant pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, nors
šiose srityse lieka svarbių uždavinių. Reikia
daugiau pastangų, visų pirma užtikrinant saviraiškos laisvę žiniasklaidoje,
teismų nepriklausomumą, vykdant viešojo administravimo reformą ir kovojant su
korupcija. Reikia sustiprinti politinių jėgų
pastangas bendradarbiauti. Šalis toliau laikėsi Stabilizacijos ir
asociacijos susitarime nustatytų įsipareigojimų. Komisija
tebesilaiko savo pasiūlymo pradėti antrąjį asociacijos proceso etapą, kaip
nustatyta SAS, ir ragina Tarybą nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų. Komisija atkreipia dėmesį, kad Taryba negalėjo
imtis tolesnių veiksmų dėl 2009 m. Komisijos pateiktos rekomendacijos
pradėti stojimo derybas su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Šaliai pradėjus kitą stojimo proceso etapą
paspartės reformų tempas ir pagerės etninių grupių tarpusavio santykių sąlygos,
tai taip pat turės teigiamą poveikį visam regionui. Graikijos ir buvusiosios Jugoslavijos
Respublikos Makedonijos ginčas dėl pastarosios pavadinimo neišspręstas jau
beveik du dešimtmečius. Nuo dešimtojo dešimtmečio palaikomas dialogas
prižiūrint JT, o nuo 2009 m. jis papildomas dvišaliais ryšiais, įskaitant
ministrų pirmininkų lygmeniu. Tačiau šie procesai rezultatų dar nedavė. Labai svarbu išsaugoti gerus kaimyninius santykius,
įskaitant būtinybę rasti suderintą ir abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl
pavadinimo, prižiūrint JT. Komisija pabrėžia poreikį sustiprinti pastangas
siekiant nedelsiant rasti sprendimo būdą. Ji
taip pat primena, kad reikėtų vengti veiksmų ir pareiškimų, kurie galėtų
pakenkti geriems kaimyniniams šalių santykiams. Pavadinimo
klausimas jau seniai turėjo būti išspręstas. Juodkalnija 2010 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų
Taryba Juodkalnijai suteikė šalies kandidatės statusą ir patvirtino Komisijos
nuomonėje dėl Juodkalnijos narystės ES prašymo nustatytus septynis pagrindinius
prioritetus, kad būtų pradėtos stojimo derybos. Priėmus nuomonę, Juodkalnija padarė nemažą
pažangą siekdama atitikti Kopenhagos politinius kriterijus ir pasiekė iš esmės
patenkinamų rezultatų, visų pirma pagal nustatytus pagrindinius prioritetus. Pagerinta teisės aktų ir institucinė sistema
siekiant sustiprinti parlamento darbą, rinkimų sistemą, viešosios
administracijos profesionalumą ir atsiejimą nuo politikos, teismų nepriklausomumą
ir atskaitomybę, kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, žiniasklaidos
laisvę ir bendradarbiavimą su pilietine visuomene. Vis dėlto reikia nuolatinių pastangų siekiant
daugiau konkrečių rezultatų teisinės valstybės srityje, visų pirma tiriant
aukšto lygio pareigūnų korupcijos ir organizuotų nusikaltimų bylas. Buvo teigiamų žingsnių ir vykdant kovos su
diskriminacija politiką bei gerinant perkeltų asmenų padėtį. Dabar šiais rezultatais reikia praktiškai
pasinaudoti mažinant pažeidžiamų grupių, įskaitant perkeltus asmenis,
diskriminaciją. Komisija
ypač stebės Juodkalnijos pažangą stiprinant teisinę valstybę ir kovojant su
diskriminacija, kad išlaikytų reformų tempą šiose srityse, ir toliau rems
Juodkalniją vykdant su ES susijusias reformas. Albanija Iš esmės į politinę aklavietę patekusios
Albanijos vidaus politinę padėtį toliau temdo konfrontacija. Per smurtinius protestuotojų prieš vyriausybės
vykdomą politiką ir policijos susirėmimus žuvo keturi asmenys – tai padidino
politinių jėgų tarpusavio nepasitikėjimą ir nepasitikėjimą tam tikromis
valstybės institucijomis. Gegužės mėn. įvykę vietos rinkimai vertinti kaip
konkurencingi ir skaidrūs, tačiau juos rengiant buvo akivaizdžių šalintinų
trūkumų. Visų pirma ginčai dėl ne vietoje
rastų balsavimo biuletenių skaičiavimo per Tiranos mero rinkimus padidino
valdančiosios daugumos ir opozicijos poliarizaciją. Dabar labai svarbu, kad Albanijos politinės
jėgos atkurtų ir nuolat palaikytų politinį dialogą, kad būtų užtikrintas
pagrindinių demokratinių institucijų, visų pirma parlamento, tinkamas veikimas
ir pažanga siekiant integruotis į ES. Per pastaruosius dvejus rinkimus
nustatyti dideli trūkumai patvirtina, kad reikia išsamios rinkimų sistemos
reformos, dėl kurios reikėtų konsultuotis su nepriklausomais išorės
konsultantais, ir pasiekti politinių partijų konsensusą. Dvi pagrindinės politinės partijos priėmė ES
pasiūlymą vėl imtis konstruktyviai įgyvendinti šalies Europos integracijos
prioritetus. Dabar labai svarbu, kad Albanijos
politinės partijos įsipareigotų palaikyti struktūrinį ir nuolatinį
bendradarbiavimą vykdant europines reformas. Siekiant
pažangos, be kitų dalykų, reikėtų bendrai peržiūrėti ir priimti veiksmų planą,
kuriuo atsižvelgiama į nuomonėje išdėstytas rekomendacijas, ir nustatyti
esminių reformų, įskaitant parlamento darbo ir rinkimų sistemos, įgyvendinimo
tvarkaraštį. Apskritai Albanija padarė nedidelę pažangą
siekdama atitikti politinius narystės kriterijus ir įgyvendinti 2010 m.
gruodžio mėn. Tarybos patvirtintoje Komisijos nuomonėje nustatytus dvyliką
pagrindinių prioritetų, kad būtų pradėtos stojimo derybos. Padaryta tam tikra
pažanga kovojant su organizuotu nusikalstamumu, gerinant kalinamų asmenų
sąlygas kalėjimuose, užtikrinant vaiko teises, tačiau nepakankama pažanga teismų
sistemos, kovos su korupcija politikos, nuosavybės teisių srityse, taip pat
gerinant romų bendruomenės gyvenimo sąlygas, be to, nepakankamai pastangų
dedama siekiant rezultatų, susijusių su parlamento procedūra ir rinkimais. Albanija pradėjo įgyvendinti veiksmų planą, kuriuo
atsižvelgiama į Komisijos nuomonėje išdėstytas rekomendacijas. Vis dėlto siekiant užtikrinti numatytų veiksmų
veiksmingumą ir išsamumą reikia daugiau pastangų, be kita ko, glaudžiai
bendradarbiaujant su opozicija. Albanijai
reikės dėti nuolatines pastangas ir padaryti akivaizdžią pažangą sprendžiant
visus šiuos klausimus, kad Komisija galėtų rekomenduoti suteikti šalies
kandidatės statusą ir pradėti stojimo į ES derybas. Albanija toliau sklandžiai įgyvendino
Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Atsižvelgiant
į patenkinamus rezultatus šaliai plėtojant vizų režimo liberalizavimo dialogą,
2010 m. gruodžio mėn. šalies piliečiams suteiktas bevizis režimas
keliaujant į Šengeno šalis. Komisija pasirengusi toliau remti Albaniją
įgyvendinant į ES orientuotas reformas ir nuomonėje nustatytus pagrindinius
prioritetus. Bosnija ir
Hercegovina Bosnijos ir Hercegovinos politinių veikėjų
veiksmai toliau patvirtina, kad nėra bendro sutarimo dėl bendros šalies
krypties ir ateities bei institucinės santvarkos. Nepasiektas
konsensusas, kaip užtikrinti ir gerinti institucijų veikimą kartu užtikrinant
šalies pagrindinių tautų interesus, visų pirma atsižvelgiant į visuotinai
remiamus šalies narystės ES siekius. Po 2010 m.
spalio mėn. rinkimų dar nesuformuota valstybinio lygmens vyriausybė, todėl
nebaigtas vykdomosios valdžios ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų
steigimo procesas. Šis ilgas delsimas kliudo
Bosnijai ir Hercegovinai vykdyti reikiamas reformas, kurios suteiktų galimybę
šaliai labiau pasistūmėti siekiant narystės ES. Stojimo į ES procesą reikia
paremti veikiančiomis visų lygmenų institucijomis ir veiksmingu koordinavimo
mechanizmu, kad tvarkydama reikalus su ES šalis galėtų laikytis vieningos
pozicijos. Atsižvelgiant į
tai, bendras reformų tempas labai lėtas. Pasiekta
tam tikrų rezultatų, visų pirma susijusių su 2010 m. gruodžio mėn. šalies
piliečiams suteiktu beviziu režimu keliaujant į ES. Birželio mėn. šalies
vadovai susitarė plėtoti struktūrinį dialogą su ES teisingumo klausimais, kaip
stabilizacijos ir asociacijos proceso priemonę, kuriuo siekiama užtikrinti
nepriklausomą, veiksmingą, nešališką ir atskaitingą teismų sistemą. Europos žmogaus teisių konvencijos laikymasis
yra esminis laikinojo susitarimo bei Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo
aspektas. Todėl nuolatinis delsimas suderinti
šalies Konstituciją su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu dėl etninės
diskriminacijos atstovaujant šalies institucijose[10] vis dar verčia labai
susirūpinti. Klausimą dėl Europos Žmogaus
Teisių Teismo sprendimo reikia spręsti taikant patikimą procesą ir priimant
visuotinį valstybės pagalbos įstatymą. Be to,
reikia pasistūmėti siekiant priimti visuotinio gyventojų surašymo įstatymą ir
paspartinti reformas, kad būtų remiamas šalies integracijos į ES procesas. Visuotinės fiskalinės sistemos priėmimas –
prioritetas siekiant fiskalinio tvarumo. Bosnijos ir
Hercegovinos valdymo sistemoje pagal vykdymo įgaliojimus toliau dalyvauja
tarptautinė bendruomenė. Kalbant apie
galutinio teismo sprendimo dėl Brčko vykdymą (tai vienas iš tikslų ir sąlygų,
kad būtų uždarytas Vyriausiojo įgaliotinio biuras[11]), padaryta pažanga sprendžiant
elektros klausimą. Reikia daugiau pastangų, kad būtų pasiekti likę tikslai,
sudarytos sąlygos šaliai pereiti nuo tarptautinės valdymo ir saugumo sistemos
prie nacionalinių institucijų ir perimti visus politinius ir teisėkūros
procesus, atsižvelgiant į narystės ES siekiančiai šaliai keliamus reikalavimus. Su visais šiais klausimais susijęs poreikis
užtikrinti stabilią politinę aplinką šalyje. Užmegztas struktūrinis dialogas teisingumo
klausimais ir reformų, kurios įgyvendintos vykstant vizų režimo liberalizavimo
procesui, patirtis rodo tolesnę kryptį: laikydamasi dialogu ir kompromisu
grindžiamo europinio požiūrio ir stengdamasi įgyvendinti ES darbotvarkę, šalis
galės palaipsniui išsilaisvinti iš sąstingio ir konfrontacijos ir pereiti prie
bendradarbiavimo principu grindžiamos politikos, taip pat atsisakyti
tarptautinės priežiūros ir kurti savo pačios ateitį ES. ES sustiprino savo
vaidmenį šalyje, pareigas pradėjus eiti pirmam vienam ES įgaliotiniui Bosnijoje
ir Hercegovinoje. ES toliau stiprins savo paramą šalies institucijoms
įgyvendinant ES darbotvarkės tikslus, atsižvelgdama į 2011 m. kovo mėn.
Tarybos išvadas. Serbija Kartu su šiuo komunikatu Komisija priėmė
nuomonę dėl Serbijos narystės ES prašymo. Nuomonėje
pateiktos išvados ir rekomendacijos išdėstytos šio komunikato priede. Kosovas Laikotarpiu, kai vyko parlamento rinkimai ir
ilgas naujojo prezidento rinkimų parlamente procesas, įgyvendinant reformų
darbotvarkę padaryta menka pažanga. Per pačius
rinkimus buvo didelių trūkumų, kuriuos reikia šalinti. Tai, kaip Konstitucinis
teismas vykdė savo pareigas, turėjo teigiamą poveikį. Naujoji vyriausybė parodė esanti
įsipareigojusi siekti Kosovo europinės perspektyvos, ir tai patvirtina, be kitų
dalykų, jos nuolatinės pastangos tokiose srityse, kaip vizos ir prekyba, taip
pat Nacionalinės ES integracijos tarybos įsteigimas. Naujosios
sudėties parlamente neseniai pradėta priimti atitinkamus teisės aktus, kad būtų
pradėtos pagrindinės reformos. Reikia daug daugiau nuveikti kovojant su
organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Viešoji
administracija silpna, teismų sistemos reformos įgyvendinimas tebekelia
sunkumų. 2010 m. rugsėjo mėn. priėmus JT
Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, pradėtas ES remiamas Belgrado ir Prištinos
dialogas. Dialogu siekiama skatinti
bendradarbiavimą, užtikrinti pažangą kelyje į ES ir gerinti žmonių gyvenimo
sąlygas. Jis plėtotas iki rugsėjo mėn. iš
esmės vadovaujantis konstruktyvaus bendradarbiavimo principais ir pasiekti
susitarimai dėl kelių klausimų: dėl laisvo prekių ir asmenų judėjimo, civilinės
būklės registro ir kadastro. Šias
konstruktyvias pastangas reikia tęsti, kad būtų žengta toliau normalizuojant
dialogo šalių santykius. Pasiektus susitarimus reikia įgyvendinti vadovaujantis
geros valios principais. Pagerėjo Kosovo serbų, gyvenančių į pietus nuo
Ibaro upės, integracija. Kosovo serbai
dalyvavo Kosovo gyventojų surašyme ir aktyviau dalyvavo neseniai vykusiuose visuotiniuose
rinkimuose. Tačiau šiaurės Kosove tarp etninių grupių tebevyrauja įtampa ir
būna incidentų. Belgrado remiamos atskiros
serbų struktūros priešinosi gyventojų surašymui ir ragino boikotuoti Kosovo
valdžios institucijų surengtus rinkimus. Komisija
ragina visas atitinkamas grupes Kosove mažinti įtampą ir visapusiškai
bendradarbiauti su EULEX. Sprendimų ieškojimas per dialogą, vienašalių
veiksmų ir smurto atsisakymas – vienintelis galimas atspirties taškas Kosove
pasistūmėti pirmyn. Komisija ragina visus
veikėjus atsisakyti smurto ir bet kokių priemonių, kurios kelia grėsmę
stabilumui. Kosovas pritaria europinei Vakarų Balkanų
perspektyvai. Kovo mėn. Komisija pateikė
pasiūlymą dėl bendrojo susitarimo, pagal kurį Kosovui leidžiama dalyvauti ES
programose – tai viena iš pagrindinių iniciatyvų, paskelbtų 2009 m.
komunikate dėl Kosovo[12]. Komisija toliau rems Kosovo pastangas siekiant
dviejų pagrindinių tikslų: galimo vizų režimo liberalizavimo ir prekybos
susitarimo su ES, taip pat rems kitą reformų veiklą artinant Kosovo europinę
perspektyvą. Komisija peržiūrės savo 2009 m.
komunikatą siekdama užtikrinti, kad Kosovas galėtų daugiau naudotis stojimo į
ES proceso priemonėmis. Komisija siūlo su
Kosovu užmegzti struktūrinį dialogą teisinės valstybės klausimais. Komisija taip pat pabrėžia, kad Kosovui svarbu
pradėti įgyvendinti išsamią šiaurės problemoms spręsti skirtą darbotvarkę. 3.2.
Turkija Dinamiška ekonomika, svarbus vaidmuo regione
ir įnašas į ES užsienio politiką ir energetinio saugumo didinimą nulemia tai,
kad Turkija yra viena iš svarbiausių šalių užtikrinant Europos Sąjungos saugumą
ir gerovę. Vertinant pagal prekybą ir užsienio investicijas, šalis iš esmės jau
integravosi į ES per muitų sąjungą. Daugeliui
pirmaujančių Europos įmonių šalis yra svarbi pramoninė bazė, taigi, ji
naudingai prisideda didinant Europos konkurencingumą. Aukštas Turkijos BVP
augimo lygis, 2010 m. pasiekęs beveik 9 % (numatoma, kad šiais metais
jis bus 6,1 %), ir jos narystė Didžiajame dvidešimtuke dar labiau didina
šalies ekonominę svarbą. Turkijos įnašas į Europos Sąjungos veiklą tam
tikrose esminėse srityse bus visapusiškai veiksmingas, jeigu šalis aktyviai
dalyvaus patikimame stojimo procese. Šiuo
procesu turi būti paisoma ES įsipareigojimų ir nustatytų sąlygų. Toliau labai svarbu,
kad Turkija tęstų reformas, susijusias su politiniais narystės kriterijais. Specialios ES reikalų ministerijos įsteigimas –
šiuo požiūriu daug vilčių teikiantis ženklas. Nors
per pastarąjį dešimtmetį padaryta didelė pažanga, reikia nemažų tolesnių pastangų
siekiant praktiškai užtikrinti pagrindines teises, visų pirma saviraiškos
laisvę, moterų teises ir religijos laisvę. Neseniai
Turkijos priimti religinių bendruomenių fondų teisės aktai, suteikiantys
galimybę atgauti konfiskuotą religinių bendruomenių fondų turtą, – svarbus
žingsnis į priekį. Komisija pasirengusi padėti
Turkijai vykdyti būtinas reformas, be kita ko, įtraukų konstitucinės reformos
procesą. Turkija toliau didina diplomatinės veiklos
mastą, atsižvelgdama į įvykius Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Be to, ji išlieka konstruktyvi Vakarų Balkanų
partnerė. Turkija, stabili valstybė su
demokratinėmis institucijomis ir sparčiai augančia ekonomika, yra šalis
kandidatė, kuri derasi dėl stojimo į ES, todėl gali vaidinti svarbų vaidmenį skatinant
stabilumą ir remiant reformas kaimyninėse šalyse, kurios yra ir Europos
Sąjungos kaimynės. ES toliau palaiko politinį dialogą su Turkija abipusio
intereso užsienio politikos klausimais. Dabartinėmis aplinkybėmis svarbu, kad,
siekiant geriau koordinuoti veiksmus, toks dialogas toliau papildytų stojimo
procesą. Atsižvelgiant į pažangą JT Generaliniam
sekretoriui prižiūrint vykdomose dviejų bendruomenių lyderių derybose, kuriose
siekiama rasti visapusį Kipro problemos sprendimą, Turkija raginama konkrečiai
padidinti savo įsipareigojimą ir įnašą į šias derybas.
Visapusiškai išspręsti ginčą svarbu visoms jo šalims, nes tai padidintų
stabilumą Viduržemio jūros pietryčių regione, suteiktų naujų ekonominių
galimybių ir smarkiai paskatintų šalies stojimo į ES derybas, kuriose pasiektas
lemiamas etapas. Komisija susirūpinusi dėl pastaruoju metu
Turkijos ir Kipro santykiuose įsivyravusios įtampos. Ji
primena, kad Taryba yra paraginusi vengti bet kokių grasinimų, nesutarimų ar
veiksmų, kurie galėtų pakenkti geriems kaimyniniams santykiams ir taikaus ginčų
sprendimo procesui. ES taip pat yra pabrėžusi,
kad ES valstybės narės turi visas suverenias teises sudaryti dvišalius
susitarimus pagal ES acquis ir tarptautinę teisę, įskaitant JT jūrų
teisės konvenciją. Atsižvelgdama į ne kartą
ankstesniais metais Tarybos ir Komisijos išreikštas pozicijas, Komisija
pakartoja, kad Turkija turi skubiai įvykdyti savo įsipareigojimą visapusiškai
įgyvendinti papildomą protokolą ir padaryti pažangą normalizuodama dvišalius
santykius su Kipro Respublika. Ji taip pat
ragina vengti bet kokių grasinimų, nesutarimų ar veiksmų, kurie galėtų padaryti
neigiamą poveikį geriems santykiams su kaimyninėmis šalimis ir taikaus ginčų
sprendimo procesui. ES toliau stebės ir
peržiūrės pažangą sprendžiant šiuos klausimus pagal atitinkamus Tarybos
sprendimus. Turkijai reikia dėti daugiau pastangų
išspręsti neišspręstus dvišalius klausimus, įskaitant ginčus dėl sienų, su
kaimyninėmis šalimis. Graikija pateikė nemažai
oficialių skundų, kad Turkija pažeidinėja jos teritorinių vandenų ribas ir oro
erdvę, įskaitant skrydžius virš Graikijos salų. Komisija bendradarbiaus su Turkija ir parengs
naują teigiamus pokyčius lemiantį stojimo proceso etapą. Reikėtų parengti naują aiškią darbotvarkę, kuri būtų grindžiama
pragmatiškumo principu ir apimtų konkrečias priemones bendro intereso srityse,
kurioje būtų bendrai pripažinti apribojimai ir ieškoma būdų siekti pažangos
Turkijai vykdant suderinimo su ES procesą, ir kuri suteiktų galimybę
konstruktyviau plėtoti gerus santykius. Ši darbotvarkė turėtų apimti daug sričių,
įskaitant aktyvesnį dialogą ir bendradarbiavimą vykdant politines reformas,
sprendžiant vizų, judumo ir migracijos, energetikos, kovos su terorizmu
klausimus, joje turėtų būti numatytas tolesnis Turkijos dalyvavimas Bendrijos
programose, tokiose kaip „Piliečių Europa“ ir miestų giminiavimosi programose,
taip pat dalyvavimas prekybos politikoje ir muitų sąjungoje siekiant pašalinti
prekybai tebekliudančias problemas, glaudžiau koordinuoti veiksmus derybose dėl
laisvosios prekybos susitarimų ir tyrinėti naujas galimybes visapusiškai
panaudoti bendrą ES ir Turkijos ekonominį potencialą. Vykdydama stojimo derybas
Komisija ketina sustiprinti bendradarbiavimą su Turkija ir remti šalies
pastangas įgyvendinti reformas bei derinti su acquis, be kita ko, ir
skyrius, dėl kurių kol kas negalima pradėti stojimo derybų. Komisija toliau
praneš Tarybai, kai tik nuspręs, kad Turkija įgyvendino atitinkamus
orientacinius tikslus[13]. 3.3.
Islandija Islandija toliau atsigauna po 2008–2009 m.
finansinio ir ekonominio nuosmukio. Politinė padėtis išliko stabili, nors
koalicinė vyriausybė patyrė keletą išbandymų, o parlamente sumažėjo jos
dauguma. Islandijos stojimo procesas tęsėsi, baigiamas
Islandijos teisės aktų tikrinimas. Šalies integracijos
į ES lygis jau aukštas daugelyje politikos sričių ir tai didelis pranašumas
vykstant šiam procesui. Komisija atsižvelgia į
Islandijos ypatumus ir lūkesčius, laikydamasi dabartinės stojimo derybų
strategijos ir visiškai paisydama Sąjungos acquis principų. Toliau atvirai ir konstruktyviai bendradarbiaujant
bus rasti sprendimai, patvirtinantys aukštą ES ir Islandijos valdžios
institucijų bendradarbiavimo lygį. Tuo remiantis pradėtos stojimo derybos dėl
specifinių derybų skyrių. Pradėti keturi
skyriai, iš kurių du preliminariai baigti. Bendras
suderinimo lygis, visų pirma į Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Šengeno
susitarimus įtrauktuose skyriuose, geras, todėl derybos turėtų vykti
sklandžiai. Islandijai reikės vykdyti esamus įsipareigojimus, pavyzdžiui,
nustatytus ELPA priežiūros institucijos pagal Europos ekonominės erdvės
susitarimą. Pradėta komunikavimo veikla, kuria siekiama
skatinti informacija grindžiamas diskusijas Islandijos stojimo proceso
klausimais. Stojimas į ES Islandijoje vis dar
vertinamas prieštaringai. Komisija toliau teiks paramą informavimo srityje ir
skatinant tiesioginius žmonių ryšius.
4.
Parama plėtros procesui
4.1.
Finansinė parama Komisija teikia finansinę ir techninę paramą
plėtros šalims rengiantis stojimui. Parama daugiausia teikiama pagal
Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), iš kurios 2007–2013 m.
laikotarpiu iš viso skiriama 11,6 mlrd. EUR[14]. Nuo 2010 m. Komisija, teikdama finansinę
paramą, palaipsniui pereina nuo atskirų projektų rėmimo prie labiau visuotinio
į sektorius orientuoto požiūrio ir daug dėmesio skiria pagrindinėms paramą
gaunančių šalių reformų darbotvarkės sritims. Plėtros šalių vyriausybės
raginamos vykdyti išsamią ir tvarią politiką tokiuose prioritetiniuose
sektoriuose, kaip teisingumas ir vidaus reikalai, viešasis administravimas,
privačiojo sektoriaus plėtra, transportas, energetika, aplinka ir klimato
kaita, socialinė plėtra, žemės ūkis ir kaimo plėtra. 2011–2013 m. daugiamečiuose
preliminariuose planavimo dokumentuose (DPPD) nustatyti kiekvienos šalies
pagrindiniai sektoriai, atsižvelgiant į specifinę kiekvienos šalies padėtį ir
stojimo proceso pažangą. Ypatingas dėmesys skiriamas kovai su korupcija,
pilietinės visuomenės kūrimui ir saviraiškos laisvės užtikrinimui. Maždaug 10 % turimų PNPP lėšų bus skirta
daugiašaliams projektams Vakarų Balkanuose ir Turkijoje. Šiandien Komisija
priėmė metinę patikslintą 2012–2013 m. pagal PNPP teiktinos paramos
daugiametę preliminarią finansinę programą. Atsižvelgdama į
savo 2011 m. birželio mėn. komunikatą „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“[15],
Komisija rengia pasirengimo narystei paramos teikimo pagal 2014–2020 m.
daugiametę finansinę programą teisinę sistemą, kuri įtraukta į išorės veiksmų
srities priemonių rinkinį. Pasitvirtino, kad
pagal galiojantį PNPP reglamentą teikiama veiksminga ir efektyvi parama. 2011 m.
gruodžio mėn. pateiksimame pasiūlyme dėl naujos finansinės priemonės bus
pasiremta dabartinės priemonės įgyvendinimo patirtimi.
Atsižvelgiant į tai, naujoji priemonė apims ir paramą veiklai siekiant
atitikti narystės kriterijus, ir paramą socialinei bei ekonominei plėtrai. Plėtodama dialogą su paramą gaunančiomis
šalimis ir kitais paramos teikėjais bei pilietine visuomene, taip pat
atsižvelgdama į iki šiol sukauptą patirtį, Komisija svarsto, kaip geriau susieti
finansinę paramą su plėtros strategijoje nustatytais prioritetais ir ją teikti
operatyviau, tikslingiau bei lanksčiau, ir supaprastinti taisykles.
Atsižvelgiant į tai, be kitų dalykų, svarstomi tokie aspektai: ilgalaikis
išsamus paramos visų sričių politikai planavimas, daugiau dėmesio šalių paramos
gavėjų poreikiams ir prioritetams, atlyginimas už stojimo proceso pažangą, PNPP
lėšų naudojimas papildomoms kitų paramos teikėjų ir privačiojo sektoriaus
lėšoms pritraukti bei pilietinės visuomenės vaidmens didinimas. 4.2. Vizų
režimo liberalizavimas ir judumas Teisės be vizų keliauti į ES suteikimas – visų
plėtros šalių partnerių piliečiams labai svarbus stojimo proceso rezultatas. Vis dėlto siekdamos vizų režimo liberalizavimo
atitinkamos šalys privalo įvykdyti sąlygas, kuriomis užtikrinamas ES vidaus
saugumas ir migracijos politikos interesai. Islandija jau yra
Šengeno erdvės narė. Vakarų Balkanų šalies Kroatijos piliečiai į ES visuomet
keliavo be vizų. 2009 m. gruodžio mėn.
teisė be vizų keliauti po Šengeno šalis suteikta buvusiosios Jugoslavijos
Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos piliečiams, o po metų –
Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams. Pastarojo meto
sprendimai panaikinti vizų reikalavimus Vakarų Balkanų šalių piliečiams priimti
remiantis tuo, kad šios šalys atitiko orientacinius kriterijus, nustatytus
Komisijai vykdant dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo. Šiuo dialogu smarkiai paskatintos reformos siekiant
ES standartų teisingumo ir vidaus reikalų srityse, visų pirma stiprinant
administracinius sienų valdymo ir dokumentų saugumo užtikrinimo gebėjimus, taip
pat stiprinant teisinę valstybę ir kovojant su tarptautiniu organizuotu
nusikalstamumu, korupcija ir neteisėta migracija. Vis dėlto panaikinus vizų reikalavimą kai kuriose
ES valstybėse narėse labai padaugėjo prieglobsčio prašymų, kuriuos teikė
atitinkamų šalių, visų pirma Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos
Makedonijos, piliečiai, ir tai patvirtina galimą piktnaudžiavimą beviziu
režimu. Todėl 2011 m. sausio mėn. Komisija sukūrė laikotarpio po vizų
režimo liberalizavimo stebėjimo mechanizmą, taikomą vykstant stabilizacijos ir
asociacijos procesui, kad būtų plėtojamas dialogas su atitinkamomis šalimis
siekiant įvertinti reformų įgyvendinimo nuoseklumą ir veiksmingas taisomąsias
priemones. Nuo to laiko atitinkamos šalys sugriežtino vietoje vykdomą kontrolę
ir pradėjo informavimo kampanijas, kad informuotų piliečius apie teises ir
pareigas keliaujant be vizų. Komisija ragina
atitinkamų šalių valdžios institucijas imtis visų būtinų tolesnių priemonių,
kad bevizis režimas būtų taikomas sklandžiai. Tokios
priemonės bus sėkmingos, jeigu, be kitų dalykų, bus derinamos su didesne parama
daugumai atitinkamų pažeidžiamiausių grupių, įskaitant romų bendruomenę, ir
geresnėmis šių grupių gyvenimo sąlygomis. Peržiūrėdama ES vizų politiką apskritai
Komisija Tarybai pateikė vizų reglamento pataisų projektą, pagal kurį būtų
galima laikinai sustabdyti esamo bevizio režimo taikymą trečiajai šaliai tos
šalies piliečių antplūdžio į ES atveju[16]. Panaikinus vizų reikalavimą Kosovui, būtų
baigtas vizų režimo liberalizavimo Vakarų Balkanų šalims procesas. 2010 m.
gruodžio mėn. Taryba patvirtino šią perspektyvą, kai bus įvykdytos visos
sąlygos. Siekdamas įvykdyti šias sąlygas Kosovas patvirtino readmisiją
reglamentuojančią teisinę sistemą ir pasirašė dvišalius readmisijos susitarimus
su 13 Šengeno erdvės šalių. Jis priėmė reintegracijos
veiksmų planus ir toliau juos įgyvendino. Todėl metų pabaigoje Komisija su
Kosovu pradės dialogą dėl vizų. ES ir Turkija pradėjo aktyviau bendradarbiauti
vizų klausimais, Komisijai ir Turkijai pagal 2011 m. vasario mėn.
Tarybos išvadas pradėjus dialogą dėl vizų, judumo ir migracijos. Šis
procesas jau duoda rezultatų išduodant vizas keliaujantiems Turkijos piliečiams
ir kovojant su neteisėta migracija į ES ir tai padės nustatyti konkrečias
priemones, kurių turi imtis Turkija atsižvelgdama į būsimą vizų režimo
liberalizavimą. Todėl svarbu, kad Turkija
imtųsi būtinų veiksmų greitai sudaryti readmisijos susitarimą. 4.3.
Informavimas ir komunikavimas Visuomenės palaikymas – svarbus plėtros
politikos sėkmės veiksnys. Todėl valstybių
narių ir plėtros šalių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos
visų pirma yra atsakingos už informavimo ir komunikavimo veiklą, kuria siekiama
šio tikslo. Komisija pasirengusi remti informacija
grindžiamas viešas diskusijas plėtros proceso klausimais per visas
žiniasklaidos priemones teikdama lengvai suprantamą faktinę informaciją. Ji pirmiausia turi būti skirta jaunimo auditorijai,
taip pat pagrindiniams viešosios nuomonės formuotojams, pavyzdžiui,
žurnalistams, taip pat pilietinės visuomenės organizacijoms ir įmonėms. Parlamentiniai ryšiai irgi gali būti svarbus
veiksnys skatinant informacija grindžiamas diskusijas ir abipusį supratimą
plėtros proceso klausimais. Ateinančiu laikotarpiu bus aptariama, kokius
tolesnius žingsnius reikia žengti plėtros šalių stojimo procese. Apčiuopiami rezultatai – geriausia ES plėtros
politikos reklama. Sėkminga derybų su Kroatija
pabaiga gali būti įtikinamas pavyzdys, panašiai kaip ir Pietryčių Europos
ekonominis atsparumas ir konkretūs rezultatai sprendžiant pagrindinius
klausimus, tokius kaip energijos tiekimas arba transporto tinklai. Svarbu paaiškinti visuomenei, kad įgyvendindama
plėtros darbotvarkę ES gali pasiekti savo tikslus, susijusius su ekonomikos
krize, darbo vietų kūrimu, aplinka ir klimato kaita, saugumu bei migracija, ir
kartu paspartinti plėtros šalių reformų darbotvarkę, taip pat pagerinti jų
piliečių gyvenimo sąlygas.
5.
Išvados ir rekomendacijos
Remdamasi pirmiau pateikta analize, Komisija
daro tokias toliau nurodytas išvadas ir pateikia rekomendacijas. 1.
Vykdydama plėtros politiką ES siekia išplėsti savo
taikos, stabilumo, demokratijos ir gerovės erdvę. Plėtra naudinga visai ES, nes
sutvirtėja jos pozicija sprendžiant pasaulinius uždavinius. Birželio mėn.
Kroatijai baigus stojimo derybas, prasidėjo naujas Europos Sąjungos plėtros
proceso etapas. 2.
Pasitvirtino, kad plėtros politika – veiksminga
visuomenės pokyčius skatinanti priemonė. Vykstant su stojimu susijusioms
demokratinėms ir ekonominėms reformoms į ES jau įstojusiose ir narystei
besirengiančiose šalyse įvyko įspūdingų pokyčių. Kroatijos pažanga nuo tada,
kai šalis pradėjo siekti narystės – naujausias ES gebėjimo paskatinti
pokyčius įrodymas. 3.
Vykdydama plėtros politiką, grindžiamą atnaujintu
konsensusu dėl plėtros, kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2006 m.
gruodžio mėn., ES taiko griežtas sąlygas ir itin atidžiai stebi pažangą.
Taip narystės siekiančios valstybės labai gerai jai pasirengia ir tai įstojus
naudinga ir joms pačioms, ir ES. 4.
Įvertinus derybose su Kroatija įgytą patirtį, ją
bus galima pritaikyti per vykstančias ir būsimas derybas su kitomis šalimis. Todėl
Komisija pasiūlys naują strategiją, kaip spręsti su teismų sistema ir
pagrindinėmis teisėmis, teisingumu, laisve ir saugumu susijusius klausimus. Jie
turėtų būti sprendžiami vos prasidėjus stojimo procesui, o derybos dėl
atitinkamų skyrių turi būti pradėtos atsižvelgiant į veiksmų planus, kadangi
joms pradėti būtini įtikinami rezultatai. Komisija visais proceso etapais
reguliariai praneš apie šiose srityse padarytą pažangą atsižvelgdama į veiksmų
planuose nustatytus orientyrus ir prireikus imsis reikiamų taisomųjų priemonių.
Šis procesas bus remiamas PNNP lėšomis. 5.
Patikimas plėtros procesas, suteikiantis aiškią stojimo perspektyvą pagal griežtas sąlygas, yra
pagrindinis reformų plėtros šalyse skatinimo veiksnys; jam vykstant apčiuopiamų
rezultatų piliečiams pasiekiama vos šalims pradėjus siekti narystės ES. Sąlygos,
pagal kurias siekiama narystės ES, yra stipri paskata vykdyti sudėtingas
reformas. Be to, jos yra labai svarbios užtikrinant valstybių narių paramą
plėtrai. 6.
Sėkminga Kroatijos patirtis rodo kelią kitoms
plėtros šalims. Pirmai Vakarų Balkanų šaliai įstojus į ES, regiono europinė
ateitis tampa realybe. 7.
Teisinės valstybės
stiprinimas – daugumos plėtros šalių vis dar vienas svarbiausių uždavinių ir
esminė sąlyga siekiant narystės ES. Komisija ir toliau daugiausia dėmesio
skiria teismų sistemos ir viešojo administravimo reformai, kovai su organizuotu
nusikalstamumu ir korupcija, be kitų dalykų, reguliariai stebėdama veiklą šiose
srityse, palaikydama struktūrinį dialogą, vykdydama tarpusavio vertinimus,
remdama institucijų stiprinimą, porinius projektus ir teikdama finansinę
paramą. 8.
Kai kuriose plėtros šalyse pastebėta neigiamų
pokyčių saviraiškos laisvės srityje. Labai svarbu, kad plėtros šalys
užtikrintų atvirą ir pliuralistinę žiniasklaidos aplinką, kurioje galėtų
plėtotis kritiška ir nepriklausoma žurnalistika. Komisija atidžiai stebės
pokyčius šioje srityje ir toliau įtrauks šiuos klausimus į stojimo derybas,
visų pirma į teismų sistemos ir pagrindinių teisių skyrių. 9.
Regioninis bendradarbiavimas – susitaikymo ir integracijos
į ES pagrindas – išlieka svarbiausiu stabilizacijos ir asociacijos proceso
aspektu. Nors kai kuriose srityse regioninis bendradarbiavimas sustiprėjo, tam
tikros, dažniausia dėl praeities konfliktų kylančios problemos, jį vis dar
trukdo ir kenkia Vakarų Balkanų stabilumui. Šias problemas reikia nedelsiant
spręsti. Svarbiausia – užtikrinti įtraukų regioninį bendradarbiavimą. Tai
turėtų būti įmanoma, nepaisant nesutarimų dėl Kosovo, visoms šalims laikantis
konstruktyvaus ir pragmatinio požiūrio. 10.
Atitinkamos šalys turi ryžtingai išspręsti dvišalius
klausimus laikydamosi geros kaimynystės principų ir atsižvelgdamos į
bendrus ES interesus. Jie turėtų būti sprendžiami kuo anksčiau ir netrukdyti
stojimo procesui. Dėl su dvišaliais klausimais susijusių kliūčių gali
susilpnėti plėtros proceso gebėjimas paskatinti pokyčius. Komisija ragina
atitinkamas ginčo šalis dėti visas pastangas siekiant išspręsti neišspręstus
ginčus dėl sienų taikant nusistovėjusius principus ir priemones, be kita ko,
prireikus klausimus perduodant Tarptautiniam Teisingumo Teismui. Toliau svarbu
palaikyti gerus kaimyninius santykius. ES pasirengusi padėti ieškoti sprendimo
būdų ir paremti susijusias iniciatyvas. 11.
Teisės be vizų keliauti į ES suteikimas – visų
plėtros šalių partnerių piliečiams labai svarbus rezultatas. Vizų režimo liberalizavimas
– stojimo proceso dalis, ir šioje srityje padaryta tolesnė pažanga: 2010 m.
gruodžio mėn. vizų režimas panaikintas Bosnijos ir Hercegovinos bei Albanijos
piliečiams, abiem šalims įvykdžius nustatytas sąlygas. Komisija ragina Vakarų
Balkanų šalių valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad nebūtų
piktnaudžiaujama beviziu režimu. Todėl Komisija sustiprino laikotarpio po vizų
režimo liberalizavimo stebėjimą, taikydama dialogo su atitinkamomis šalimis
priemones, įskaitant priemones piktnaudžiavimui ištaisyti. 12.
Atsižvelgdama į Kosovo pažangą readmisijos ir
grįžtančių asmenų reintegracijos srityje ir į 2010 m. gruodžio mėn.
Tarybos išvadas, Komisija metų pabaigoje pradės dialogą dėl vizų su Kosovu. ES
ir Turkija aktyviau bendradarbiauja vizų klausimais, Komisija su Turkija pradėjo
dialogą dėl vizų, judumo ir migracijos ir nustatys konkrečias priemones, kurių
turi imtis Turkija atsižvelgdama į būsimą vizų režimo liberalizavimą. Svarbu,
kad Turkija imtųsi būtinų veiksmų greitai sudaryti readmisijos susitarimą ir užtikrinti,
kad jis greitai įsigaliotų. 13.
Po pasaulinės ekonomikos krizės plėtros šalių ekonomika
jau pradeda atsigauti, nors ir netolygiai. Turkijos
ekonomika po krizės išaugo ir toliau įspūdingai auga.
Vis dėlto visoms plėtros šalims kyla didelių uždavinių. Nedarbas išlieka aukštas ir daugumoje šalių toliau
auga. Siekiant užtikrinti ekonomikos
atsigavimo tvarumą ir integracinį augimą, labai svarbu fiskalinis
konsolidavimas, struktūrinė reforma ir verslo aplinkos gerinimas, be kitų dalykų,
stiprinant teisinę valstybę ir vykdant darbo rinkos reformą. Todėl Komisija
ragina plėtros šalis vykdant reformas vadovautis strategijoje „Europa 2020“
nustatytais tikslais. 14.
2011 m. gruodžio mėn. Komisija pateiks
pasirengimo narystei finansinės paramos teikimo pagal 2014–2020 m.
daugiametę finansinę programą nuostatas, remdamasi teigiama dabartinės
priemonės taikymo patirtimi. Atsižvelgdama į šią patirtį Komisija geriau susies
finansinę paramą su plėtros strategijoje nustatytais prioritetais, daugiau
dėmesio skirs socialinei ir ekonominei plėtrai, didins paramos lankstumą ir
supaprastins taisykles. 15.
Visuomenės palaikymas –
svarbus plėtros politikos sėkmės veiksnys. Todėl valstybių narių ir plėtros
šalių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos visų pirma yra
atsakingos už informavimo ir komunikavimo veiklą, kuria siekiama šio tikslo.
Komisija pasirengusi remti informacija grindžiamas viešas diskusijas plėtros
proceso klausimais teikdama lengvai suprantamą faktinę informaciją. Komisija skatina
pilietinės visuomenės aktyvumą, nes tai – esminis veiksnys užtikrinant
demokratiją, taip pat plėtojant informacija grindžiamas diskusijas ES plėtros
klausimais. 16.
Komisija priėmė palankią nuomonę dėl Kroatijos
įstojimo į ES 2013 m. liepos 1 d. Derybos baigtos, nes Kroatija
pasiekė likusių sričių baigiamuosius orientacinius tikslus, be kita ko, ir
nustatytuosius sunkiuose derybų skyriuose, kaip antai teismų sistema ir
pagrindinės teisės bei konkurencijos politika. Kroatijai reikia toliau
įtvirtinti reformas atsižvelgiant į per stojimo derybas prisiimtus
įsipareigojimus. Komisija atidžiai stebės, kaip Kroatija toliau rengiasi
prisiimti narystės įsipareigojimus po įstojimo. Tikimasi, kad Kroatija toliau
rems kitų Vakarų Balkanų šalių stojimo procesą. 17.
Dinamiška ekonomika ir svarbus vaidmuo regione
nulemia, kad Turkija yra viena iš svarbiausių šalių Europos Sąjungai.
Tai patvirtino pastarojo meto politiniai ir ekonominiai įvykiai regione ir
pasaulyje. Turkija tęsė su ES susijusias reformas, tačiau dar reikia nemažų
tolesnių pastangų, be kita ko, siekiant užtikrinti svarbiausias pagrindines
teises. Deja, jau daugiau nei metus nepasistūmėta stojimo derybose. Komisija
parengs atnaujintą aiškią ES ir Turkijos santykių darbotvarkę, pagal kurią bus
toliau remiamos reformos, visų pirma įtraukus konstitucinės reformos procesas
ir ekonominė integracija. Ši darbotvarkė galėtų apimti daug bendro intereso
sričių, įskaitant politines reformas, dialogą užsienio politikos klausimais,
derinimą su ES acquis, vizas, judumą ir migraciją, energetiką,
kovą su terorizmu, prekybą ir dalyvavimą ES programose. Šalis visapusiškai ir
veiksmingai prisidės prie ES veiklos, tik jeigu ji aktyviai sieks patikimos
stojimo perspektyvos. Komisija susirūpinusi dėl pastaruoju metu Turkijos
ir Kipro santykiuose įsivyravusios įtampos. Ji primena, kad Taryba yra
paraginusi susilaikyti nuo bet kokių grasinimų, nesutarimų ar veiksmų, kurie
galėtų padaryti neigiamą poveikį geriems kaimyniniams santykiams ir taikaus
ginčų dėl sienos sprendimo procesui. ES taip pat yra pabrėžusi, kad ES
valstybės narės turi visas suverenias teises sudaryti dvišalius susitarimus
pagal ES acquis ir tarptautinę teisę, įskaitant JT jūrų teisės
konvenciją. ES ne kartą yra pabrėžusi, kad Turkija turi
nedelsdama užtikrinti visišką, nediskriminacinį Asociacijos susitarimo
papildomo protokolo įgyvendinimą ir padaryti pažangą normalizuodama dvišalius
santykius su Kipro Respublika. Tai galėtų smarkiai paskatinti stojimo procesą.
ES toliau stebės ir peržiūrės pažangą sprendžiant į 2005 m. rugsėjo 21 d.
deklaraciją įtrauktus klausimus pagal atitinkamas Tarybos išvadas. Nesant
pažangos, Komisija rekomenduoja ES išlaikyti nuo 2006 m. taikomas
priemones. 18.
Kalbant apie Kipro klausimą, Kipro graikų ir
turkų bendruomenių lyderiai aktyviau vykdo derybas dėl visapusio susitarimo,
prižiūrint Jungtinėms Tautoms. Komisija labai remia jų pastangas ir teikia
technines konsultacijas tais klausimais, kurie priklauso ES kompetencijai. Komisija ragina abu lyderius dabar surasti būtiną
kompromisą, kad derybos būtų sėkmingai baigtos, taip pat ragina visus jose
dalyvaujančius veikėjus sutelkti pastangas ir dėmesį į visapusį Kipro klausimo
sprendimą. Aktyviai vykstant deryboms dėl Kipro klausimo, labai svarbu, kad
visos atitinkamos derybų šalys laikytųsi santūrumo ir užtikrintų teigiamą
aplinką, kurioje būtų lengviau sėkmingai baigti procesą, taip jos konkrečiai
prisidėtų prie visapusio klausimo sprendimo. 19.
Įsibėgėja Islandijos stojimo procesas,
pradėtos derybos dėl specifinių acquis skyrių. Šalies integracijos į ES
lygis jau aukštas daugelyje politikos sričių ir tai didelis pranašumas.
Komisija atsižvelgia į Islandijos ypatumus ir lūkesčius, visiškai laikydamasi
nustatytos stojimo derybų strategijos ir paisydama Sąjungos acquis
principų ir derybų nuostatų. Komisija viešoms diskusijoms Islandijos stojimo
klausimais toliau teiks faktinę informaciją apie narystę ES. 20.
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija toliau pakankamai gerai atitinka politinius kriterijus. Padaryta tam
tikra pažanga vykdant svarbiausias reformas. Vis dėlto dar reikia spręsti šiuos
svarbius uždavinius: priimtų teisės aktų įgyvendinimas, saviraiškos laisvės
užtikrinimas žiniasklaidoje, teismų nepriklausomumo stiprinimas, viešojo
administravimo reforma, kova su korupcija. Komisija pakartoja savo rekomendaciją pradėti
stojimo į Europos Sąjungą derybas su buvusiąja Jugoslavijos Respublika
Makedonija. Komisija taip pat pakartoja savo pasiūlymą nebedelsiant pradėti
antrąjį asociacijos proceso etapą, kaip nustatyta Stabilizacijos ir asociacijos
susitarime. Labai svarbu išsaugoti gerus kaimyninius
santykius, įskaitant būtinybę rasti suderintą ir abiem pusėms priimtiną
sprendimą dėl pavadinimo, prižiūrint JT. Nereikėtų prarasti dar vienerių metų. 21.
Juodkalnija sėkmingai
sprendė 2010 m. ES nustatytus pagrindinius prioritetinius klausimus, pagal
kuriuos nustatytos sąlygos pradėti stojimo derybas. Šalyje sustiprėjo
nacionalinis sutarimas dėl Europos integracijos. Atsižvelgdama į padarytą
pažangą, Komisija mano, kad Juodkalnija pasiekė būtiną atitikties narystės kriterijams
lygmenį, visų pirma Kopenhagos politiniams kriterijams. Vis dėl to labai svarbu
išlaikyti reformų tempą, ypač daug dėmesio skiriant teisės aktų įgyvendinimui
ir teisinės valstybės stiprinimo politikai. Todėl Komisija ketina pasiūlyti
Juodkalnijai taikyti naują derybų dėl teismų sistemos ir pagrindinių teisių,
taip pat teisingumo, laisvės ir saugumo skyrių strategiją, kaip nurodyta 4
punkte. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į 2010 m.
gruodžio mėn. Tarybos išvadas, Komisija rekomenduoja pradėti stojimo derybas su
Juodkalnija. 22.
Per praėjusius metus Albanijos vidaus
politinę padėtį iš esmės temdė valdančiosios daugumos ir opozicijos prieita
politinė aklavietė ir tolesnė konfrontacija. Dabar labai svarbu, kad,
atsižvelgiant į teigiamus pastarojo meto pokyčius, Albanijos politinės jėgos
atkurtų ir nuolat palaikytų politinį dialogą, kad būtų užtikrintas pagrindinių
demokratinių institucijų veikimas, gerinama rinkimų sistema ir įgyvendinamos
esminės reformos. Komisija ragina pagrindinius veikėjus drauge nustatyti
konkrečius metodus, kaip spręsti vidaus nesutarimus, kad šalis galėtų siekti
europinės perspektyvos. 23.
Šiandien Komisija pateikė savo nuomonę dėl Serbijos
narystės prašymo. Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Serbijai šalies
kandidatės statusą, atsižvelgiant į iki šiol padarytą pažangą ir darant
prielaidą, kad Serbija atnaujins dialogą su Kosovu ir vadovaudamasi geros
valios principais sparčiai imsis įgyvendinti iki šiol pasiektus susitarimus. Serbija padarė nemažą pažangą pakankamai vykdydama
1993 m. Kopenhagoje Europos Vadovų Tarybos nustatytus politinius
kriterijus ir stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygas; svarbu šią pažangą
tęsti ir rasti praktinius su Kosovu susijusių problemų sprendimus. Todėl Komisija rekomenduoja, kad derybos dėl Serbijos
stojimo į Europos Sąjungą būtų pradėtos kai tik ji padarys tolesnę nemenką
pažangą siekdama šio pagrindinio prioriteto: –
imtis tolesnių santykių su Kosovu normalizavimo
veiksmų laikantis stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygų – visiškai gerbti
įtraukaus regioninio bendradarbiavimo principus; visiškai gerbti Energijos
bendrijos sutarties nuostatas; rasti telekomunikacijų srities ir diplomų
tarpusavio pripažinimo sprendimų; vadovaujantis geros valios principais
įgyvendinti visus iki šiol pasiektus susitarimus; aktyviai bendradarbiauti su
EULEX, kad ji galėtų vykdyti savo funkcijas visose Kosovo dalyse. Komisija pateiks ataskaitą, kurioje įvertins, kaip
Serbija įgyvendina pirmiau nurodytą pagrindinį prioritetą, kai tik šalis
padarys pakankamą pažangą. 24.
ES toliau rems Belgrado ir Prištinos dialogą,
kad būtų skatinamas bendradarbiavimas, siekiama pažangos kelyje į ES ir
gerinamos žmonių gyvenimo sąlygos. Iki šiol pasitvirtino, kad dialogas –
vertinga priemonė abiejų jo šalių nesutarimams spręsti, jam vykstant pasiekta
keletas susitarimų tokiose srityse kaip laisvas prekių ir asmenų judėjimas,
civilinės būklės registras ir kadastras. 25.
Užsitęsus rinkimų procesui Kosove, per metus
padaryta nedidelė pažanga vykdant reformų darbotvarkę. Prezidentas ir vyriausybė
parodė esantys įsipareigoję siekti Kosovo europinės perspektyvos. Atsižvelgiant
į tai, pradėtos kai kurios pradinės reformos. Pagrindiniai uždaviniai tebėra
kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, taip pat viešojo
administravimo stiprinimas. Komisija siūlo su Kosovu užmegzti struktūrinį
dialogą teisinės valstybės klausimais, kad būtų sprendžiami šie uždaviniai ir
remiama teismų sistemos reforma. Kosovo pietuose gyvenančių serbų integracija
pagerėjo, tačiau šiaurinėje šalies dalyje padidėjo įtampa. Šiaurinės dalies
gyventojai taip pat turi pasinaudoti europine perspektyva. Todėl Komisija
pabrėžia, kad Kosovui svarbu pradėti įgyvendinti išsamią šiaurės problemoms
spręsti skirtą darbotvarkę. Komisija toliau rems Kosovo pastangas artinant
europinę perspektyvą, visų pirma vizų srityje, siekiant sudaryti prekybos
susitarimą, taip pat rems Kosovo dalyvavimą ES programose, kaip numatė savo
2009 m. komunikate. Todėl Komisija peržiūrės savo 2009 m. komunikatą
siekdama užtikrinti, kad Kosovas galėtų daugiau naudotis stojimo į ES proceso
priemonėmis. Komisija ragina dėti pastangas pašalinti nesutarimų dėl Kosovo
statuso keliamas kliūtis plėtoti ES ir Kosovo santykius. 26.
Bosnijoje ir Hercegovinoje tęsėsi politinė ir institucinė stagnacija, kuri toliau trikdė valstybės
veikimą ir kliudė įgyvendinti su ES susijusias reformas. Aktualus prioritetas –
suformuoti valstybinio lygmens vyriausybę, kad būtų užtikrintas veiksmingas
valstybės valdymas. Kad pasistūmėtų kelyje į ES, šaliai vis dar reikia iš
dalies pakeisti savo Konstituciją pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą
dėl etninės diskriminacijos atstovaujant valstybės institucijose, taip pat
priimti valstybės pagalbos įstatymą. Taip pat tebereikia priimti gyventojų
surašymo įstatymą. Dalyvaudama struktūriniame dialoge teisingumo klausimais,
kuris vykdomas kaip stabilizacijos ir asociacijos proceso priemonė, šalis eina
teisinga kryptimi: palaiko dialogą ir ieško kompromiso, taip pat daug dėmesio
skiria ES darbotvarkei. Tebėra labai svarbu siekti tolesnės pažangos
įgyvendinant nustatytus tikslus ir sąlygas, kad būtų uždarytas Vyriausiojo
įgaliotinio biuras (VĮB). Paskyrus pirmą vieną ES įgaliotinį Bosnijoje ir
Hercegovinoje sustiprintas ES dalyvavimas ir parama šaliai, siekiančiai
atsisakyti tarptautinės priežiūros ir kurti savo pačios ateitį Europoje, kaip
nustatyta 2011 m. kovo mėn. Tarybos išvadose. 27.
ES plėtros politika paskatino didelius demokratinius
ir ekonominius pokyčius narystės siekiančiose šalyse. Praėjusių metų
rezultatai patvirtina patikimos plėtros politikos vertę. Kita vertus, jeigu
trūksta politinės valios ir ryžto siekti konkrečių rezultatų, stojimo procese
pažangos nebus ir jis gali įstrigti. Vykdydamos sudėtingas reformas stabilios,
geriau pasirengusios ir labiau klestinčios plėtros šalys priartėja prie ES. 1
PRIEDAS Komisijos
nuomonių dėl Serbijos narystės ES prašymų išvados ir rekomendacijos Atsižvelgiant į svarbias per pastaruosius
metus įvykdytas reformas Serbija padarė didelę pažangą tenkindama 1993 m.
Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su
institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir
pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumu, ir stabilizacijos bei asociacijos
proceso sąlygas. Serbijoje veikia visapusiška
konstitucinė, teisės aktų ir institucinė sistema, kuri apskritai atitinka
Europos ir tarptautinius standartus. Šios
kadencijos parlamentas gerokai veiksmingiau vykdo teisėkūros veiklą. Teisinės valstybės teisinė ir institucinė sistema
yra visapusiška, įskaitant kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu
sritis, kuriose pasiekta pirminių rezultatų. Žmogaus
teisių ir mažumų apsaugos teisinė sistema gerai išplėtota ir pradėta
įgyvendinti. Serbija pasiekė visiškai
patenkinamą bendradarbiavimo su TBTBJ lygmenį ir vis aktyviau puoselėja
susitaikymą regione. Serbija pritarė dialogui
su Kosovu ir dalyvavo jame, kad palengvintų žmonių gyvenimą; dėl to sudaryta
keletas susitarimų (dėl laisvo asmenų ir prekių judėjimo, civilinės būklės
registro ir kadastro) ir Serbija jau ėmėsi pirmų veiksmų, kad juos įgyvendintų. Kalbant apie
ekonominius kriterijus, Serbija padarė didelę pažangą kurdama veikiančią rinkos
ekonomiką ir pasiekė tam tikrą makroekonominio stabilumo laipsnį nepaisant
pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės. Tačiau
reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų restruktūrizuota ekonomika ir pagerinta
verslo aplinka; visų pirma reika stiprinti teisinę valstybę ir šalinti
biurokratines kliūtis, didinti konkurenciją ir privačiojo sektoriaus vaidmenį
ir spręsti darbo rinkos suvaržymo problemą. Kad
vidutinės trukmės laikotarpiu Serbija galėtų atlaikyti konkurencijos spaudimą
ir rinkos jėgų veikimą Sąjungoje, ji turi vykdyti struktūrines reformas
didindama ūkio gamybinius pajėgumus ir kurdama užsienio investicijoms palankią
aplinką. Serbijos įsipareigojimų
pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir laikinąjį susitarimą vykdymo
rezultatai yra geri. Serbija vidutinės
trukmės laikotarpiu gebėtų prisiimti narystės įsipareigojimus beveik visose acquis
srityse, su sąlyga, kad būtų toliau vykdomas derinimas ir dedamos pastangos
užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą. Ypač
daug dėmesio reikia skirti žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, teismų sistemai ir
pagrindinėms teisėms, teisingumui, laivei, saugumui ir finansų kontrolei. Aplinkos ir klimato kaitos srityje visiška
atitiktis acquis galėtų būti pasiekta tik ilguoju laikotarpiu, tam
reikėtų didesnių investicijų. Remiantis
pirminėmis prognozėmis Serbijos įstojimas turėtų ribotą bendrą poveikį Europos
Sąjungos politikai ir neturėtų įtakos Sąjungos gebėjimui vystytis ir stiprinti
savo vystymąsi. Komisija
rekomenduoja Tarybai suteikti Serbijai šalies kandidatės statusą, atsižvelgiant
į iki šiol padarytą pažangą ir darant prielaidą, kad Serbija atnaujins dialogą
su Kosovu ir vadovaudamasi geros valios principais sparčiai imsis įgyvendinti
iki šiol pasiektus susitarimus. Serbija padarė
nemažą pažangą pakankamai vykdydama 1993 m. Kopenhagoje Europos Vadovų
Tarybos nustatytus politinius kriterijus ir stabilizacijos ir asociacijos
proceso sąlygas; svarbu šią pažangą tęsti ir rasti praktinius su Kosovu
susijusių problemų sprendimus. Todėl Komisija
rekomenduoja, kad derybos dėl Serbijos stojimo į Europos Sąjungą būtų pradėtos
kai tik ji padarys tolesnę nemenką pažangą siekdama šio pagrindinio prioriteto: –
imtis tolesnių santykių su Kosovu normalizavimo
veiksmų laikantis stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygų – visiškai
gerbti įtraukaus regioninio bendradarbiavimo principus; visiškai gerbti
Energijos bendrijos sutarties nuostatas; ieškoti telekomunikacijų srities ir
diplomų tarpusavio pripažinimo sprendimų; vadovaudamasi geros valios principais
įgyvendinti visus iki šiol pasiektus susitarimus; aktyviai bendradarbiauti su
EULEX, kad ji galėtų vykdyti savo funkcijas visose Kosovo dalyse. Komisija pateiks ataskaitą, kurioje įvertins,
kaip Serbija įgyvendina pirmiau nurodytą pagrindinį prioritetą, kai tik šalis
padarys pakankamą pažangą. Serbija raginama išlaikyti reformų tempą
siekiant būtinos narystės kriterijų atitikties, visų pirma susijusios su
teisine valstybe, ir tęsti konstruktyvų regioninį bendradarbiavimą ir stiprinti
dvišalius santykius su kaimyninėmis šalimis. Tikimasi,
kad bus įgyvendinamas laikinasis susitarimas ir Stabilizacijos ir asociacijos
susitarimas (jam įsigaliojus). Komisija toliau
rems šiuos veiksmus naudodama PNPP finansinę priemonę. 2
PRIEDAS Išvados
dėl Kroatijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos,
Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo[17],
Turkijos ir Islandijos Kroatija Kroatijai pasiekus likusių sričių
baigiamuosius orientacinius tikslus, 2011 m. birželio mėn. baigtos stojimo
derybos. Dabar Kroatija turi remtis aukštu suderinimo lygiu ir įvykdyti
likusias užduotis prieš įstojimą. Šioje
pažangos ataskaitoje apžvelgiami Komisijos stebėjimo, kaip Kroatija vykdo visus
stojimo derybose prisiimtus įsipareigojimus ir jos tolesnio rengimosi prisiimti
narystės įsipareigojimus po įstojimo, rezultatai. Kroatija toliau atitinka politinius
kriterijus. Visose srityse, įskaitant
teisinę valstybę, padaryta didelė pažanga ir jau matomi konkretūs rezultatai. Reikia toliau stengtis įtvirtinti šiuos rezultatus. Dar labiau sustiprėjo demokratija ir
teisinė valstybė. Vyriausybė
ir parlamentas toliau dirba veiksmingai. Vykdant
viešojo administravimo reformą reikia daugiau pastangų užtikrinti
veiksmingą teisinės sistemos įgyvendinimą, kad būtų sukurta šiuolaikiška,
patikima, nuo politikos atsieta ir į piliečių interesus atsižvelgianti
valstybės tarnyba. Kroatija padarė nemažą pažangą teismų
sistemos srityje. Naujais teisės aktais
dar padidintas teismų nepriklausomumas, priimtos priemonės teismų sistemos
veiksmingumui padidinti. Įdiegta nauja teismo pareigūnų skyrimo sistema. Dar yra spręstinų uždavinių: visų pirma reikia
padidinti teismų veiksmingumą ir užtikrinti praktinį naujų priemonių, susijusių
su teismų sistemos nepriklausomumu, nešališkumu ir atskaitomybe, įgyvendinimą. Padaryta
pažanga nešališkai nagrinėjant karo nusikaltimų bylas.
Keturioms specialioms karo nusikaltimų kolegijoms suteikta išskirtinė
kompetencija nagrinėti visas naujas bylas, taip pat turėtų būti dar labiau
sustiprintas jų vaidmuo nagrinėjant bylas, kuriose dar nepriimtas sprendimas. Teisingumo ministerija priėmė strategiją, kuria
sprendžiama nebaudžiamumo problema, visų pirma tose bylose, kuriose nukentėjusieji
– etninei serbų grupei priklausiantys asmenys arba kuriose padarius
nusikaltimus įtariami buvę Kroatijos saugumo pajėgų nariai. Didelė pažanga padaryta kovojant su
korupcija. Sparčiau kovojama su korupcija
ir tai jau duoda teigiamų rezultatų; patobulinti teisės aktai ir sustiprinti
atitinkamų valdžios institucijų gebėjimai. Reikia
pasiekti daugiau konkrečių rezultatų, patvirtinančių, kad veiksmingai
nagrinėjamos korupcijos bylos, visų pirma aukšto lygio ir vietos lygmens
pareigūnų korupcijos, taip pat su viešaisiais pirkimais ir teismais susijusios
korupcijos bylos. Reikia įgyti daugiau patirties praktiškai įgyvendinant
priimtą naują prevencinę teisinę sistemą ir dar labiau sustiprinti
įgyvendinamąsias struktūras. Žmogaus teisės iš esmės tinkamai užtikrinamos,
tolesnė pažanga padaryta žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje. Kroatija toliau ėmėsi įvairių priemonių visuomenės
informuotumui didinti ir žmogaus teisių apsaugai pagerinti. Kalbant apie teisės
kreiptis į teismą užtikrinimą, toliau gerėjo įstatymo dėl teisinės pagalbos
įgyvendinimas, visų pirma supaprastinus procedūras. Vertinant
kalėjimų sistemą, esamos kalinimo ir sulaikymo įstaigos toliau gerintos,
tačiau Kroatijos kalėjimai vis dar perpildyti. Ombudsmenas
toliau gauna skundų dėl netinkamo elgesio, susijusio su policijos pareigūnų
neproporcingos jėgos naudojimu – šią problemą reikia tinkamai spręsti. Kroatijos teisėje nustatyta saviraiškos
laisvė, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, iš esmės gerbiama. Toliau didintas žiniasklaidos priemonių nuosavybės
skaidrumas, tačiau nedidelė pažanga padaryta tiriant ankstesnių metų bylas dėl
su korupcijos ir organizuotų nusikaltimų bylomis dirbančių žurnalistų
bauginimo. Vis dėlto naujų bylų nedaug. Tiriamajai žurnalistikai ypač trukdo ekonominis
spaudimas. Tebėra problemų dėl politinio
kišimosi vietos lygmeniu. Nuolatinio dėmesio reikia susirinkimų laisvės
užtikrinimui, visų pirma demonstracijų valdymui. Tam tikra pažanga padaryta užtikrinant moterų
teises ir lyčių lygybę. Vis dėlto moterų
padėtis darbo rinkoje nedaug pasikeitė, o bedarbių moterų procentinis dydis
tebėra aukštas. Užtikrinant vaiko teises
pažanga nedidelė. Vaikų ombudsmenas aktyviau
dalyvauja, kai atitinkamos valdžios institucijos tinkamai nesprendžia smurto
prieš vaikus atvejų. Padaryta nedidelė pažanga užtikrinant
socialiai pažeidžiamų grupių ir neįgaliųjų įtrauktį. Stiprinami Neįgaliųjų ombudsmeno tarnybos
gebėjimai. Teisių į išmokas nustatymo
kriterijai taikomi nevienodai, o konkrečios teisės reglamentuojamos pavienių
teisės aktų. Lėtai pereinama nuo globos
įstaigų prie bendruomeninių slaugos tarnybų. Profesinių
sąjungų teisės iš esmės gerbiamos. Kroatija jau pasiekia konkrečių kovos su
diskriminacija įstatymo įgyvendinimo rezultatų. Imtasi
įvairių informuotumo didinimo priemonių, sustiprinti Žmogaus teisių ombudsmeno
tarnybos gebėjimai. Teisėsaugos įstaigos
pradėjo keletą bylų pagal teisės aktus dėl neapykantos sukeltų nusikaltimų. Vis dėlto reikia daugiau konkrečių rezultatų, taip
pat reikia spręsti visuomenės homofobinių ir ksenofobinių nuotaikų problemą. Padaryta tam tikra pažanga užtikrinant pagarbą
mažumoms ir jų apsaugą, taip pat kultūrines teises.
Kroatijos aukšto lygio pareigūnai toliau viešino savo pasirengimą
užtikrinti mažumų teises ir remti jų įsitvirtinimą visuomenėje. Mažumų
organizacijoms užtikrintas finansavimas. Policija
geriau tiria išpuolius prieš mažumas. Imtasi
priemonių, kad būtų įgyvendintos konstitucinio akto dėl nacionalinių mažumų
teisių užimtumo nuostatos, priimtas mažumų užimtumo didinimo veiksmų planas –
jį dabar reikia įgyvendinti. Vis dėlto Kroatijai reikia toliau puoselėti
toleranciją mažumoms, ypač Kroatijos serbams. Toliau
buvo diskriminacijos atvejų, visų pirma vietos lygmens viešajame sektoriuje. Pagerėjo
romų mažumos švietimas, būtent ikimokyklinis ugdymas.
Toliau gerinta kai kurių romų gyvenviečių infrastruktūra. Romų bendruomenės dalyvavimas švietimo sistemoje
tebekelia problemų. Patys romai gali geriau pasinaudoti jiems
skirtomis priemonėmis. Tebekyla problemų
romams siekiant gauti tinkamą būstą, naudotis socialinės apsaugos ir sveikatos
priežiūros paslaugomis, o jų nedarbo lygis itin aukštas. Nemaža pažanga padaryta sprendžiant pabėgėlių
grįžimo klausimus. Pabėgėliai tebegrįžta į
Kroatiją. Padaryta pažanga sprendžiant
aprūpinimo būstu problemas, būtent suteikiant gyvenamąją vietą pagal
grįžtančiųjų aprūpinimo būstu programas. Be to, sumažinta neišnagrinėtų skundų
dėl atmestų būsto rekonstrukcijos prašymų. Padaryta pažanga rekonstruojant
likusį nekilnojamąjį turtą. Toliau įgyvendinamas sprendimas dėl teisių į
pensiją patvirtinimo. Vis dėlto Kroatijai
reikia pasistūmėti suteikiant būstą apytikriai 2 500 likusių prašymus
pateikusių asmenų. Reikia sparčiau sudaryti
būtinas ekonomines ir socialines ilgalaikio pabėgėlių grįžimo sąlygas. Regioninių klausimų ir tarptautinių
įsipareigojimų srityje Kroatija toliau
bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai
(TBTBJ). Vyriausybės sukurta speciali
tarpžinybinė darbo grupė atlikdama tyrimą, kuriuo siekiama surasti TBTBJ prokuroro
tarnybos prašomus dingusius artilerijos dokumentus arba nustatyti, kas su jais
atsitiko, išnagrinėjo svarbias naujas galimybes. Vis
dėlto Kroatija nesugebėjo pateikti išsamios ataskaitos dėl dingusių karinių
dokumentų. Be to, politiniai lyderiai turėtų vengti pareiškimų ir priemonių,
kurie verstų suabejoti susitaikymo svarba arba poreikiu įvykdyti teisingumą
vykdant baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus. Nemenka pažanga padaryta Sarajevo
deklaracijos procese. Po 2011 m.
birželio ir rugsėjo mėn. susitikimų Bosnija ir Hercegovina, Kroatija,
Juodkalnija ir Serbija susitarė dėl kelių klausimų, be kita ko, dėl bendros
deklaracijos, pasirašytinos 2011 m. lapkričio mėn. Belgrade vyksiančioje
ministrų konferencijoje, teksto. Liepos mėn. Kroatijos vyriausybė priėmė ir
parlamentui priimti perdavė deklaraciją dėl Europos vertybių Pietryčių Europoje
propagavimo, kurioje įtvirtintas Kroatijos įsipareigojimas siekti, kad nuo pat
stojimo proceso pradžios iki įsigaliojant stojimo sutarčiai dvišaliai klausimai,
pavyzdžiui, sienų klausimai, netrukdytų šalims kandidatėms stoti į ES. Kroatija toliau aktyviai dalyvavo regioninėse
iniciatyvose, įskaitant Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesą (PEBP),
Regioninio bendradarbiavimo tarybą (RBT) ir Vidurio Europos laisvosios prekybos
susitarimą (VELPS). Toliau plėtojami dvišaliai
santykiai su kitomis plėtros šalimis, įskaitant Serbiją, ir kaimyninėmis ES
valstybėmis narėmis, tačiau kai kuriems klausimams reikia nuolatinio dėmesio,
visų pirma reikia bendradarbiauti tiriant karo nusikaltimus ir vykdant
baudžiamąjį persekiojimą už juos. Įsigaliojus Tarptautinio arbitražo dėl sienos
susitarimui, dar pagerėjo santykiai su Slovėnija. 2010 m. ir pirmąjį 2011 m. ketvirtį
Kroatijos ekonomika vis dar patyrė nuosmukį, nors ES ir kitų prekybos
partnerių ekonomika atsigavo. Tačiau nuo
pavasario daugėja ekonominės veiklos suaktyvėjimo požymių. Toliau augo nedarbas, valstybės biudžeto deficitas
ir skola. Didelė užsienio skola tebėra
pagrindinis ekonomikos pažeidžiamumo veiksnys. Vertinant pagal ekonominius kriterijus,
Kroatija yra veikiančios rinkos ekonomikos šalis. Kroatija
turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje,
jei ryžtingai įgyvendins išsamią reformų programą, kad sumažintų struktūrinius
trūkumus. Išsaugotas bendras politinis konsensusas dėl
rinkos ekonomikos pagrindų. Atsižvelgiant į
esamus suvaržymus, iš esmės vykdoma tinkama makroekonominė politika siekiant
spręsti nuosmukio sukeltas problemas. Centriniam
bankui pavyko išlaikyti valiutos kurso ir finansinį stabilumą ir kartu vykdyti
prisitaikymu grindžiamą pinigų politiką, kai pagrindinė infliacija išliko žema. Bankų sektorius išliko atsparus sukrėtimams. Fiskalinėje srityje valdžios institucijos stengėsi
suvaldyti didėjantį deficitą apribodamos išlaidas. Siekiant
užtikrinti vidutinės trukmės fiskalinį stabilumą pagerinta biudžeto sistema. Didėjant
eksportui ir dėl sumažėjusios vidaus paklausos sumažėjus importui, toliau
mažėjo einamosios sąskaitos deficitas. Tam tikra pažanga, nors ir netolygi,
padaryta įgyvendinant struktūrines reformas pagal Ekonomikos atgaivinimo
programą. Tačiau struktūrinės reformos apskritai
vykdytos vis dar lėtai, ypač kiek tai susiję su privatizacija ir nuostolingai
veikiančių bendrovių restruktūrizavimu. Investicinį
klimatą toliau neigiamai veikė didelė reguliavimo našta, administracinių
sprendimų nenuspėjamumas, visų pirma vietos lygmeniu, ir daug nemokestinių
rinkliavų. Suplanuotos itin nelaksčios darbo
rinkos reformos buvo labai ribotos ir jau taip žemas užimtumo bei darbo jėgos
aktyvumo lygis dar labiau sumažėjo. Socialiniai
pervedimai sudaro palyginti didelę viešųjų biudžetų dalį ir tebebuvo prastai
orientuoti. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti
vidutinės trukmės fiskalinį stabilumą galėtų būti dar pagerintas biudžetinis
procesas. Tebėra labai svarbu padidinti viešųjų išlaidų veiksmingumą. Kalbant apie Kroatijos gebėjimą prisiimti
narystės įsipareigojimus, toliau tinkamai rengtasi atitikti ES
reikalavimus, daugumos sektorių suderinimo su ES taisyklėmis lygis yra aukštas. Daugumoje sričių padaryta tolesnė pažanga, be kita
ko, ir skyriuose, kuriuose suderinimo lygis jau yra aukštas. Reikia daugiau pastangų tam tikrose srityse, kad
būtų sustiprinti administraciniai gebėjimai, kurių reikia siekiant tinkamai
įgyvendinti acquis. Toliau sklandžiai
įgyvendintas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas. Padaryta nemaža pažanga laisvo prekių
judėjimo srityje. Šio skyriaus suderinimo
su acquis lygis labai geras. Vis dėlto
reikia tolesnių pastangų, visų pirma susijusių su likusių horizontaliųjų teisės
aktų taisymu ir pagal naująjį ir senąjį metodą parengtais produktus
reglamentuojančiais teisės aktais, kad nacionaliniai teisės aktai visiškai
atitiktų acquis. Pažanga nuolat
daryta laisvo darbuotojų judėjimo srityje, tinkamai rengiamasi taikyti acquis. Nuolatinio dėmesio reikia administracinių gebėjimų
koordinuoti socialinės apsaugos sistemas stiprinimui. Tolesnė pažanga padaryta įsisteigimo teisės
ir laisvės teikti paslaugas srityje, kurioje apskirtai suderinimo su acquis
lygis patenkinamas. Norint pabaigti derinimą,
reikia dirbti toliau: įtvirtinti profesinių kvalifikacijų tarpusavio
pripažinimą, perkelti ir įgyvendinti Paslaugų direktyvą, taip pat toliau
stiprinti pašto paslaugų reguliavimo institucijos administracinius gebėjimus. Tolesnė pažanga
padaryta laisvo kapitalo judėjimo srityje, susijusi su mokėjimo
paslaugų, kapitalo judėjimo liberalizavimo ir kovos su pinigų plovimu acquis. Teisės aktų derinimas beveik baigtas. Toliau daryta pažanga viešųjų pirkimų
srityje. Vyksta ir beveik baigiamas derinimas su acquis. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas antrinės teisės aktų derinimui
su nauju viešųjų pirkimų įstatymu, taip pat šio sektoriaus institucijų
stiprinimui nuolat rengiant mokymus darbuotojams ir tobulinant jų profesinę kvalifikaciją. Pažanga padaryta bendrovių
teisės srityje. Tinkamai vyksta derinimas
su acquis. Tolesnė pažanga padaryta intelektinės
nuosavybės teisės srityje, pasiektas labai aukštas suderinimo su acquis lygis. Toliau reikia didinti visuomenės informuotumą apie
intelektinės nuosavybės teises. Didelė pažanga
padaryta konkurencijos politikos srityje, visų pirma patvirtinus laivų
statyklų restruktūrizavimo planus. Vis dėlto
nepasirašyta nė viena privatizavimo sutartis. Pasiektas
aukštas teisės aktų suderinimo lygis. Reikia
toliau siekti pagerinti Kroatijos konkurencijos agentūros sprendimų dėl
kartelių vykdymo užtikrinimą įsigaliojus naujam konkurencijos įstatymui. Nemaža pažanga padaryta finansinių paslaugų
srityje derinant teisės aktus ir stiprinant administracinius gebėjimus. Suderinimo lygis aukštas. Kroatija padarė
nemažą pažangą informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje ir
pasiekė aukštą suderinimo su acquis lygį. Reikia
toliau užtikrinti visų elektroninių ryšių rinkų segmentų liberalizavimą ir
skatinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Nemaža pažanga padaryta žemės ūkio ir kaimo
plėtros srityje, visų pirma steigiant mokėjimo agentūrą ir diegiant
integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, taip pat bendrosios rinkos
organizavimo srityje. Apskritai parengiamieji
darbai vyksta tinkamai. Kroatijai reikia
toliau daug dirbti visose šiose srityse, kad įdiegtos sistemos veiktų visu
pajėgumu ir būtų suderinamos. Be to, būtina žemės ūkio paramos sistemas toliau
derinti su acquis. Kroatijai nedelsiant
reikia padidinti kaimo plėtros lėšų įsisavinimo gebėjimus. Nemaža pažanga
padaryta maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos
srityse, visų pirma perkeliant ES teisės aktus ir priimant įgyvendinamuosius
teisės aktus. Jau beveik perkelti visi keleto
sektorių teisės aktai. Kroatijai reikia nemažinti savo pastangų, susijusių su
įmonių modernizavimu ir stebėsena, pasienio kontrolės punktų steigimu,
gyvūninės kilmės šalutinių produktų sektoriaus stebėsena ir administracinių bei
kontrolės gebėjimų stiprinimu. Kroatija padarė nemažą pažangą derindama žuvininkystės
sritį su acquis. Apskritai
parengiamieji darbai vyksta pakankamai gerai. Kroatijai
reikia toliau stengtis užtikrinti teisės aktų, visų pirma susijusių su laivyno
valdymu, tikrinimu, kontrole ir struktūrine politika, įgyvendinimą. Padaryta tolesnė pažanga transporto
politikos srityje, ir suderinimo lygis tinkamas.
Reikia daugiau pastangų, visų pirma siekiant tęsti Susitarimo dėl
Europos bendrosios aviacijos erdvės antrojo etapo įgyvendinimą, pabaigti
aviacijos teisės aktų derinimą ir užtikrinti, kad geležinkelių saugos
institucija bei laivų eismo stebėjimo informacijos sistema veiktų visu
pajėgumu. Tam tikra pažanga padaryta energetikos
srityje, kur suderinimo lygis yra aukštas. Reikia
tolesnių pastangų, visų pirma atveriant elektros ir dujų rinkas ir siekiant ES
atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Reikia supaprastinti atsinaujinančiosios energijos
projektams taikomas administracines procedūras ir sustiprinti administracinius
gebėjimus. Tam tikra pažanga padaryta mokesčių
srityje. Kroatijos teisės aktų suderinimo
lygis labai aukštas, tačiau derinimą reikia tęsti, visų pirma PVM ir akcizo
srityje. Kroatija turėtų tęsti parengiamuosius
darbus, siekdama užtikrinti IT sujungiamumą. Tam tikra pažanga
padaryta ekonominės ir pinigų politikos srityje, kurioje derinimas su acquis
baigtas. Būtų naudinga nuolat gerinti
ekonominės politikos koordinavimą. Nemaža pažanga padaryta statistikos
srityje. Pasiektas tinkamas suderinimo lygis. Reikia toliau stengtis visiškai suderinti Kroatijos
statistiką su ES reikalavimais. Tam tikra pažanga
padaryta socialinės politikos ir užimtumo srityje. Suderinimo su acquis lygis yra tinkamas. Tačiau tebėra kai kurių trūkumų derinant teisės
aktus, visų pirma perkeliant darbo įstatymo taikymo sričiai nepriklausančias
darbo teisės direktyvas, taip pat kovos su diskriminacija ir lyčių lygybės
srityse. Reikėtų skirti pakankamai dėmesio
darbo rinkos struktūrinių trūkumų šalinimui, taip pat socialinio dialogo
plėtojimui ir socialinių partnerių gebėjimų stiprinimui. Reikia nuolat
stiprinti visų sričių administracinius gebėjimus. Kroatija padarė
tam tikrą pažangą įmonių ir pramonės politikos srityje. Šio skyriaus suderinimo su acquis lygis
labai geras. Reikia toliau skirti daug dėmesio
verslo aplinkos gerinimui mažinant administracinę naštą ir inovacijoms bei
įgūdžiams. Reikia pabaigti MVĮ apibrėžties su acquis
derinimą. Reikia toliau restruktūrizuoti laivų statybos pramonę. Kroatija toliau darė pažangą plėtodama transeuropinius
tinklus ir baigė šios srities derinimą su acquis. Nemaža pažanga padaryta regioninės
politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje. Kroatija gerai pasirengusi įgyvendinti visų sričių
sanglaudos politikos priemones. Kroatijai
reikia toliau stiprinti savo administracinius gebėjimus, kad ateityje galėtų
įgyvendinti sanglaudos politikos priemones, ir kurti tinkamą projektų rengimo
mechanizmą. Kroatija padarė didelę pažangą teismų
sistemos ir pagrindinių teisių srityje. Tęsta
teismų sistemos reforma: priimti nauji teisės aktai, kuriais dar padidintas
teismų nepriklausomumas ir sumažintas neišnagrinėtų bylų skaičius. Reikia nuolatinio dėmesio teismų sistemos reformai,
visų pirma teismų veiksmingumui ir naujų priemonių, susijusių su teismų
sistemos nepriklausomumu, nešališkumu ir atskaitomybe, praktiniam įgyvendinimui.
Kroatija toliau gerino karo nusikaltimų bylų nagrinėjimą šalies teismuose. Reikia nuodugniai spręsti nebaudžiamumo problemą. Sparčiau kovojama su korupcija ir tai jau duoda
teigiamų rezultatų, antai patobulinti teisės aktai ir sustiprinti atitinkamų
valdžios institucijų gebėjimai. Reikia
pasiekti daugiau konkrečių rezultatų, patvirtinančių, kad veiksmingai
nagrinėjamos korupcijos bylos, visų pirma aukšto lygio ir vietos lygmens
pareigūnų korupcijos, taip pat su viešaisiais pirkimais ir teismais susijusios
korupcijos bylos. Reikia įgyti daugiau patirties praktiškai įgyvendinant
priimtą naują prevencinę teisinę sistemą. Sustiprinta pagrindinių teisių
apsauga, tačiau ją reikia pagerinti praktiškai, ypač mažumų ir pabėgėlių teisių
apsaugą. Nemaža pažanga padaryta teisingumo, laisvės
ir saugumo srityje, kuri apskritai gerai suderinta su acquis. Sustiprinta prieglobsčio teisinė sistema. Reikia skirti dėmesio asmenų, kuriems Kroatijoje
suteikta apsauga, integracijos gerinimui ir nepilnamečių neteisėtų migrantų
apsaugai. Reikia tęsti derinimą su ES vizų acquis. Pažanga padaryta išorės sienų srityje. Toliau stiprinami pasienio policijos tarnybos
pajėgumai: gerinami personalo ir įrangos ištekliai. Kroatijai
svarbu laiku įgyvendinti patikslintą Integruoto sienų valdymo veiksmų planą.
Pažanga padaryta teismų bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose
srityje. Nemaža pažanga taip pat padaryta
kovos su organizuotu nusikalstamumu ir narkotikais srityje. Toliau daryta pažanga mokslo ir mokslinių
tyrimų srityje, kur suderinimo lygis aukštas, tačiau vis dar reikia įdėti
pastangų, susijusių su investicijomis į mokslinius tyrimus ir aukštos
kvalifikacijos mokslininkais bei jų teisėmis. Reikėtų
tinkamai apsvarstyti pasirengimą dalyvauti įgyvendinant pavyzdinę iniciatyvą
„Inovacijų sąjunga“. Nemaža pažanga padaryta švietimo, mokymo,
jaunimo ir kultūros srityse. Suderinimo su
acquis lygis yra tinkamas. Nuo
2011 m. sausio mėn. Kroatija visapusiškai dalyvauja Mokymosi visą gyvenimą
programoje ir programoje „Veiklus jaunimas“. Nuolatinio dėmesio reikia
profesiniam rengimui ir mokymui bei suaugusiųjų švietimui. Pažanga padaryta aplinkos srityje. Apskritai Kroatija beveik baigė parengiamuosius
darbus, susijusius su teisės aktų, visų pirma vandens kokybės ir cheminių
medžiagų srities, derinimu ir įgyvendinimu. Reikia pagerinti horizontaliojo acquis
įgyvendinimą, visų pirma užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą ir teisę
kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais. Vis dar reikia nemažų pastangų
norint sustiprinti administracinius gebėjimus, visų pirma gamtos apsaugos ir
klimato kaitos srityje. Kalbant apie klimato
kaitą, vis dar būtinos nemažos tolesnės pastangos siekiant baigti teisės
aktų, visų pirma susijusių su aviacijos sritimi, nemokamu leidimų paskirstymu,
registrais ir aukcionais, derinimą ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tam tikra pažanga padaryta vartotojų ir
sveikatos apsaugos srityje. Neblogai
pasistūmėjo vartotojų apsaugos srities derinimas su acquis ir
parengiamieji darbai. Reikia nuolatinių pastangų siekiant išspręsti likusius
neišspręstus visuomenės sveikatos srities klausimus. Kroatijos pažanga muitų sąjungos
srityje toliau gera. Šios srities teisės aktai
suderinti labai gerai ir ataskaitiniu laikotarpiu suderinti dar geriau. Kroatija
toliau stiprino administracinius ir veiklos gebėjimus: atnaujino fizinių
patikrų įrangą ir pagerino rizikos analizės gebėjimus.
Neblogai pasirengta ir IT sujungiamumo srityje, ir darbas turėtų būti
tęsiamas. Reikia pastangų sustiprinti vidaus
kontrolės, patikrinimų po muitinio įforminimo ir rizikos valdymo sričių
administracinius gebėjimus. Kroatija
toliau darė pažangą išorės santykių srityje, kur pasiekė gerą suderinimo
lygį ir toliau koordinuoja bei derina savo poziciją su ES pozicija
tarptautinėse organizacijose. Vis dėlto
Kroatijai reikia sustiprinti pastangas, kad jos tarptautiniai susitarimai
atitiktų ES acquis, ir toliau stiprinti vystymosi politikos ir
humanitarinės pagalbos sričių administracinius gebėjimus. Kroatija toliau darė pažangą užsienio,
saugumo ir gynybos politikos srityje. Ji
toliau dalyvauja keliose ES BSGP misijose. Šioje
srityje Kroatija pasiekė aukštą suderinimo lygį. Kroatijai
reikia toliau gerinti ginklų kontrolės vykdymo užtikrinimą, taip pat didinti su
ginklais susijusios informacijos skaidrumą. Kroatija toliau darė pažangą finansų
kontrolės srityje, kur pasiekė gerą suderinimo lygį. Reikia
nuolatinių pastangų siekiant pagerinti bendrą viešąją finansų vidaus kontrolę
ir išorės auditą Kroatijos centrinės ir vietos valdžios lygmenimis. Nemaža pažanga
padaryta finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje. Iš esmės įdiegta nuosavų išteklių sistemos,
kuri bus taikoma įstojus, administracinė valdymo infrastruktūra ir procedūros. Buvusioji
Jugoslavijos Respublika Makedonija Buvusioji
Jugoslavijos Respublika Makedonija toliau pakankamai gerai atitinka politinius
kriterijus. Šalis tęsė su stojimu
susijusias reformas, nors lieka svarbių uždavinių. Birželio mėn.
parlamento rinkimai iš esmės atitiko tarptautinius standartus. Greitai suformuota naujoji valdančioji koalicija. Tam tikra pažanga padaryta teismų sistemos ir
viešojo administravimo srityse, visų pirma susijusi su teisine sistema. Reikia toliau užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą,
visų pirma kiek tai susiję su saviraiškos laisvės užtikrinimu žiniasklaidoje,
teismų sistemos ir administracine reforma ir kova su korupcija. Reikia sustiprinti vyriausybės ir opozicijos
dialogą, kad būtų užtikrintas sklandus institucijų veikimas. Prieš
dešimtmetį sudaryto Ohrido pagrindų susitarimo įgyvendinimas tebelieka
svarbiausias demokratijos ir teisinės valstybės užtikrinimo šalyje veiksnys. Tam tikra pažanga padaryta
įgyvendinant kalbų, decentralizacijos ir teisingo atstovavimo įstatymus. Reikia nuolat spręsti vis dar aktualius uždavinius,
tokius kaip švietimas, ir užtikrinti darnius visų bendruomenių santykius. Pagerėjo
rinkimų eiga: visoje šalyje rinkimai buvo konkurencingi ir gerai
administruojami. Vyriausybei reikia šalinti
spragas, atsižvelgti į visas ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių
biuro rinkimų stebėjimo misijos išvadas ir įgyvendinti rekomendacijas. Kad parlamentas galėtų atlikti savo vaidmenį,
reikia padidinti jo išteklius. Dėl opozicijos boikoto sutriko parlamento darbas
nuo sausio mėn. iki rinkimų. Per rinkimus
opozicijos nariai išrinkti į naujos sudėties parlamentą. Padaryta tam tikra pažanga vykdant parlamento reformą. Pasistūmėjo kalbų įstatymo ir darbo tvarkos
taisyklių įgyvendinimas. Reikia labiau
sustiprinti politinį dialogą. Vyriausybės
koalicija įveikė sunkumus ir sustiprino tarpusavio bendradarbiavimą. Naujoji vyriausybė suteikė naują akstiną ES reformų
procesui. Kalbant apie vietos valdžią, vietos
valdžios paslaugų finansinė programa turi būti skaidresnė ir teisingesnė. Padaryta
pažanga stiprinant viešojo administravimo struktūrą: įsteigta už viešojo
administravimo reformą atsakinga ministerija. Pagerėjo
e. vyriausybės paslaugos piliečiams. Vis dėlto reformų įgyvendinimo pažanga
apskritai nedidelė. Reikia nemažų tolesnių
pastangų, visų pirma susijusių su įdarbinimo politika ir siekiant užtikrinti
valstybės tarnybos skaidrumą, profesionalumą ir nepriklausomumą. Įstatymo dėl bendrųjų administracinių procedūrų
pataisomis neužtikrinamas veiksmingas administracinių paslaugų teikimas ir
piliečių apsauga. Priimtas
plataus masto teisės aktų rinkinys, kuriuo siekiama sustiprinti teismų
veiksmingumą ir kurio tam tikri teisės aktai įsigalios 2012–2015 m.
Įsteigus Aukštąjį administracinį teismą pašalinta teismų sistemos spraga. Panaikintos teisingumo ministro balsavimo teisės
teisėjų taryboje, kad būtų sustiprintas teismų nepriklausomumas. Reikia tolesnių žingsnių siekiant praktiškai
padidinti nepriklausomumą ir profesionalumą, visų pirma vykdant įdarbinimo
procesą. Reikia sustiprinti ankstesnių reformų
įgyvendinimą. Toliau
keista kovos su korupcija politikos teisinė sistema. Atsižvelgta
į Valstybių grupės prieš korupciją (GRECO) pateiktas rekomendacijas, pradėta
sistemingai tikrinti turto deklaracijas. Dar reikia konkrečių rezultatų nagrinėjant aukšto lygio
pareigūnų korupcijos bylas, taip pat reikia susisteminti deklaracijų dėl
interesų konflikto tikrinimą. Dar nepakankamai
užtikrinamas viešųjų išlaidų ir politinių partijų finansavimo skaidrumas. Korupcija tebėra paplitusi daugelyje sričių ir
tebėra didelė problema. Žmogaus teisių
ir mažumų apsaugos teisinė ir institucinė sistema iš
esmės sukurta. Pilietinės ir politinės
teisės iš esmės gerbiamos, ir šioje srityje padaryta nedidelė pažanga. Renovuoti
kai kurie kalėjimai, tačiau šaliai dar reikia parengti veiksmingą nacionalinę
kalėjimų sistemai skirtą strategiją. Dar yra
trūkumų kovojant su teisėsaugos tarnybų pareigūnų nebaudžiamumu. Pradėtas dialogas dėl svarbių problemų, susijusių
su nepakankamu saviraiškos laisvės užtikrinimu žiniasklaidoje. Redaktoriai ir žurnalistai pranešė apie didėjantį
politinį spaudimą ir dažnėjančius bauginimo atvejus. Mokesčių
vengimo pretekstu uždarius svarbų vyriausybės politiką kritiškai vertinusį
televizijos kanalą ir tris laikraščius, susirūpinta procedūros proporcingumu ir
pasirinkimu, sumažėjo žiniasklaidos įvairovė. Tokiomis
aplinkybėmis žurnalistus ir redakcijų politiką galima lengvai paveikti, tai
nulemia plačiai paplitusią vidinę cenzūrą. Visuomeninis transliuotojas
neatlieka įstatymuose nustatyto vaidmens. Ekonominės ir socialinės teisės iš esmės užtikrintos, šioje srityje padaryta tam tikra tolesnė
pažanga. Pritaikyti nauji socialinių partnerių
atstovaujamojo dalyvavimo kriterijai. Pradėjo
veikti Nacionalinė nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos taryba ir Apsaugos
nuo diskriminacijos komisija. Įstatymą
dėl kovos su diskriminacija dar reikia visiškai suderinti su acquis,
visų pirma kiek tai susiję su diskriminacija dėl lytinės orientacijos. Reikia sustiprinti Kovos su diskriminacija
komisijos gebėjimus. Tam tikra pažanga padaryta sprendžiant kultūrinių
teisių ir mažumų klausimus. Ohrido
pagrindų susitarimo pasirašymo dešimtmetis buvo gera proga sustiprinti šios
šalies bendruomenių dialogą. Respublikos
prezidentas ir ministras pirmininkas dalyvavo šiam įvykiui paminėti skirtuose
renginiuose. Pasistūmėjo kalbų įstatymo
įgyvendinimas parlamente. Etninės albanų
bendruomenės atstovavimas valstybės tarnyboje proporcingas jos sudaromai
gyventojų daliai, padidėjo romų ir turkų bendruomenių atstovavimas. Pagerėjo romų integracija į švietimo sistemą: jų
daugiau užsiregistruoja į vidurinio lavinimo ir aukštąsias mokyklas. Reikia nuolat stengtis didinti pasitikėjimą, ypač
švietimo, kultūros ir kalbų srityse. Vis dėlto
romų gyvenimo sąlygos tebėra labai sunkios ir jie vis dar diskriminuojami. Regioninių
klausimų ir tarptautinių įsipareigojimų srityje šalis
toliau bendradarbiavo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai
Jugoslavijai (TBTBJ). Liepos mėn. parlamentas
priėmė amnestijos įstatymo autentišką aiškinimą, kuriame teigiama, kad
amnestija turėtų būti taikoma įtariamiesiems visose bylose, kurios nebus
nagrinėjamos TBTBJ. Kalbant apie Tarptautinį
baudžiamąjį teismą, su Jungtinėmis Valstijomis sudarytas dvišalis susitarimas
dėl imuniteto neatitinka ES bendrųjų pozicijų ir pagrindinių principų. Šalis turi suderinti savo poziciją su ES pozicija. Šalis toliau aktyviai dalyvavo regioninio
bendradarbiavimo iniciatyvose, įskaitant Pietryčių Europos bendradarbiavimo
procesą (PEBP), Regioninio bendradarbiavimo tarybą (RBT) ir Vidurio Europos
laisvosios prekybos susitarimą (VELPS). Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
aktyviai dalyvauja regiono veikloje ir toliau palaiko santykius su kaimyninėmis
šalimis ir kitomis plėtros šalimis. Santykiams
su Graikija ir toliau neigiamą poveikį daro neišspręstas pavadinimo klausimas. Siekdama išspręsti šį klausimą, šalis toliau
dalyvauja derybose prižiūrint JT, taip pat rengiami tiesioginiai ministrų
pirmininkų susitikimai. Reikėtų vengti veiksmų ir teiginių, kurie galėtų
pakenkti geriems kaimyniniams santykiams. Labai
svarbu išsaugoti gerus kaimyninius santykius, įskaitant būtinybę rasti
suderintą ir abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl pavadinimo, prižiūrint JT. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
pagerino savo gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus. Ji padarė tam tikrą pažangą siekdama stojimo
partnerystės prioritetų. Vis dėto šaliai
įgyvendinant teisės aktus ir veiksmingai užtikrinant jų vykdymą tebėra didelių
trūkumų. Trūksta tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad būtų
įgyvendintas visas acquis. Antrąjį 2010 m.
pusmetį dėl išorės paklausos ir padidėjusių investicijų, visų pirma į statybas,
buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ekonomika pradėjo
atsigauti. 2010 m. pabaigoje vyriausybė sutarė
su TVF dėl prevencinės kredito linijos. Tai
turėtų sustiprinti tarptautinių rinkų pasitikėjimą. Tęsiamos
struktūrinės reformos. Tačiau didelį
susirūpinimą tebekelia didelis struktūrinis nedarbas, ypač jaunimo ir menkai
išsilavinusių asmenų. Viešosios
administracijos ir reguliavimo bei priežiūros institucijų instituciniai
gebėjimai vis dar netinkami. Buvusioji
Jugoslavijos Respublika Makedonija toliau pakankamai gerai atitinka ekonominius
kriterijus. Kai kuriose srityse padaryta
tolesnė pažanga kuriant veikiančią rinkos ekonomiką, būtent: supaprastintas
įmonių registravimas, paspartintos teismo procedūros, pagerintas finansų rinkų
veikimas, dar supaprastinta reguliavimo sistema ir pagerintas komunikavimas su
verslo bendruomene. Vidutinės trukmės laikotarpiu šalis turėtų būti pajėgi
atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje, jeigu
aktyviai įgyvendins reformų programą, skirtą dideliems struktūriniams trūkumams
sumažinti. Šalyje išlaikytas
bendras konsensusas dėl svarbiausių ekonomikos politikos krypčių. Pagerėjo ekonominis dialogas su verslo bendruomene. Faktiškai susiejus nacionalinę valiutą su euro,
vykdyta pinigų politika palaikė augimą ir padėjo užtikrinti makroekonominį
stabilumą. Fiskaline politika toliau siekta
stabilumo. Padaryta tam tikra tolesnė pažanga
gerinant patekimo į rinką sąlygas ir registravimo tvarką ir paprastinant
reguliavimo sistemą. Bankroto procedūrų trukmė
dar labiau sutrumpinta, nuosavybės registracija iš esmės baigta. Finansų sektorius pradėjo atsigauti po pasaulinės
finansų krizės. Konkurencija ir finansinio
tarpininkavimo lygis šiame sektoriuje kiek pagerėjo. Teisinės valstybės
trūkumai toliau trukdo tinkamai veikti rinkos ekonomikai. Viešoji administracija dar nelabai veiksminga – tai
patvirtina sudėtingos procedūros, nepakankamas darbuotojų skaičius ir didelė
pareigūnų kaita. Kai kurioms reguliavimo ir
priežiūros institucijoms trūksta reikiamo nepriklausomumo ir išteklių, kad jos
galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas. Sutarčių
vykdymą užtikrinti vis dar sunku, tai kenkia verslo aplinkai, visų pirma
mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Švietimo ir
žmogiškojo kapitalo kokybė prasta. Fizinį kapitalą reikia toliau modernizuoti
ir tvirtinti. Fiskalinio valdymo kokybė tebėra
prasta iš dalies dėl aiškaus trumpalaikio viešųjų išlaidų nukreipimo. Todėl pažanga mažinant labai didelį struktūrinį
nedarbą tebėra labai nedidelė. Padidėjusi
valstybės sektoriaus skola patvirtina nuolatinį fiskalinį deficitą ir
padidėjusį išorės skolinimąsi. Neoficialus
sektorius tebėra didelė problema. Tam tikra pažanga
padaryta laisvo prekių judėjimo srityje. Horizontaliosioms
institucijoms skirtos išsamios strategijos įgyvendinimo biudžetas padidintas,
tačiau pagrindiniai teisės aktai dar ne visiškai suderinti su horizontaliuoju acquis. Menka pažanga padaryta laisvo darbuotojų
judėjimo srityje, kurioje derinimas su acquis dar tik pradėtas. Įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas
srityje šalies rezultatai geri, visų pirma pašto paslaugų srityje. Be to, geriau koordinuojama skirtingų įstaigų,
atsakingų už leidimo teikti tarpvalstybines paslaugas suteikimą, veikla. Profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo
darbai dar tik pradėti. Padaryta pažanga laisvo
kapitalo judėjimo srityje, visų pirma užtikrinant vykdymą kovos su pinigų
plovimu ir terorizmo finansavimu srityje. Kol
nepereita į antrąjį Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įgyvendinimo
etapą, vis dar ribojamos trumpalaikės portfelinės investicijos ir
tarpvalstybiniai mokėjimai. Pažanga padaryta viešųjų
pirkimų srityje. Viešųjų pirkimų
procedūros skaidresnės, pagerintas vykdymo užtikrinimas. Koncesijas ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės
susitarimus reglamentuojančius teisės aktus dar reikia suderinti su acquis. Taisomųjų priemonių ir koncesijų srities
administraciniai gebėjimai, be kita ko perkančiųjų organizacijų, tebėra menki. Nemaža pažanga
padaryta bendrovių teisės srityje, visų pirma tęsiant teisės aktų
derinimą su acquis. Audito
srities teisinė sistema dar tik iš dalies suderinta. Tam
tikra pažanga padaryta stiprinant intelektinės nuosavybės teisinę
sistemą. Piratavimo ir klastojimo atvejų
tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir teisminio nagrinėjimo rezultatai
nepatenkinami, o visuomenė prastai informuota apie intelektinės nuosavybės
teises. Tam tikra pažanga
padaryta konkurencijos srityje. Vertinant
kiekybiškai, susijungimų ir valstybės pagalbos srities vykdymo užtikrinimo
rezultatai pagerėjo, tačiau kartelių srityje jie vis dar menki. Reikia toliau gerinti valstybės pagalbos srityje
priimamų sprendimų kokybę. Konkurencijos
apsaugos komisija neturi tinkamų biudžeto ir žmogiškųjų išteklių, kuriuos
galėtų skirti antimonopolinei politikai ir susijungimams. Apskritai padaryta
nemaža pažanga finansinių paslaugų srityje. Palaipsniui
įvedama rizika grindžiama priežiūra. Priimti
nauji teisės aktai, reglamentuojantys finansines paslaugas, tokias kaip
finansinė nuoma ir nebankinių finansų bendrovių paslaugos. Padaryta pažanga informacinės visuomenės ir
žiniasklaidos srityje. Derinimas su ES acquis
vyksta gerai, pradėta taikyti dauguma pagrindinių konkurencijos apsaugos
priemonių. Transliuotojų tarybos gebėjimai
veiksmingai stebėti rinką vis dar netinkami. Tolesnė pažanga padaryta žemės ūkio ir
kaimo plėtros srityje. Pagrindinių sričių
žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos politika palaipsniui derinama su ES
reikalavimais. Reikia toliau nuolat tęsti
derinimą su acquis. Sektoriaus
administraciniai gebėjimai tebeverčia susirūpinti. Nemaža
pažanga padaryta maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos
srityje, daugiausia susijusi su naujų pagrindinių teisės aktų priėmimu. Vis dėlto Maisto ir veterinarijos tarnyba vis dar
neturi pakankamų administracinių gebėjimų, kad būtų užtikrintas tinkamas acquis
įgyvendinimas. Transporto
politikos srityje pažanga visų pirma susijusi su
tachografų naudojimu. Likę uždaviniai susiję
su transporto reguliavimo ir saugos institucijų vis dar nepakankamais
administraciniais gebėjimais. Reikia įvesti saugos sertifikavimo procedūras. Nemaža pažanga padaryta energetikos
sektoriuje, visų pirma priimti nauji pagrindiniai teisės aktai ir
išspręstas ilgalaikis ginčas su skirstymo sistemos operatoriumi, dideliu ES
investuotoju. Dar reikia sukurti veiksmingai
veikiančią elektros rinką ir užtikrinti konkurencijos sąlygas. Dar neužtikrintas radiacinės saugos reguliavimo
institucijos finansinis nepriklausomumas. Nedidelė pažanga
padaryta derinant mokesčių teisės aktus su acquis. Toliau gerėjo mokesčių administracijos veiklos
gebėjimai. Dar reikia įvesti veiksmingas kovos
su mokesčių slėpimu priemones ir parengti elgesio kodeksą dėl verslo
apmokestinimo. Nemenka pažanga padaryta ekonominės ir
pinigų politikos srityje, visų pirma priimti atitinkami centrinio banko
veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pagerinta
pasirengimo narystei ekonominės programos kokybė. Padaryta
nemaža pažanga keliose statistikos srityse, vis dar reikia didelių
pastangų siekiant pagerinti ekonominę statistiką. Nedidelė pažanga
padaryta derinant su socialinės politikos ir užimtumo acquis. Pradėtas įgyvendinti kovos su diskriminacija pagrindų
įstatymas. Dar reikia visiškai
suderinti su acquis. Aukštas nedarbo lygis ir mažas dalyvavimas darbo
rinkoje tebeverčia susirūpinti. Romų,
neįgaliųjų ir kitų socialiai atskirtų asmenų integracija vyksta lėtai. Turėtų būti toliau įgyvendinama veiksminga
užimtumo ir socialinės įtraukties politika, turėtų būti aktyviau plėtojamas
socialinis dialogas. Apskritai
administraciniai gebėjimai nepakankami. Padaryta netolygi pažanga įmonių ir
pramonės politikos srityje. Pasiekta tam
tikrų rezultatų paprastinant teisės aktus ir administracines procedūras
siekiant sudaryti geresnes įmonių veiklos sąlygas ir sumažinti verslo sąnaudas. Įmonių paramos priemonės vis dar nenuoseklios ir
įgyvendinamos pagal kelias programas. Padaryta tolesnė
pažanga transeuropinių tinklų srityje. Šalis
toliau plėtoja transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklus ir aktyviai
dalyvauja Pietryčių Europos transporto stebėsenos įstaigos ir Energijos
bendrijos veikloje. X koridoriaus projekto
įgyvendinimas vis dar vėluoja, nes reikia daugiau laiko finansinei programai
parengti. Padaryta tam tikra pažanga regioninės
plėtros ir struktūrinių fondų koordinavimo srityje.
Padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant PNPP aspektus, susijusius su
regioninės ir žmogiškųjų išteklių plėtros veiklos programa. Dėl netinkamos
kompetencijos ir nepakankamo institucijų veiklos koordinavimo programą
įgyvendinti smarkiai vėluojama. Būtina
sustiprinti valdžios institucijų atsakomybę už programos įgyvendinimą. Tam tikra nedidelė
pažanga padaryta užtikrinant teismų nepriklausomumą ir veiksmingumą, be
kitų dalykų, iš dalies pakeistos nuostatos, reglamentuojančios teisingumo
ministro vaidmenį teisėjų taryboje, taip pat įsteigtas Aukštasis
administracinis teismas. Reikia daugiau pastangų, susijusių su teisėjų pareigų
vertinimu ir teisių užtikrinimu. Tam tikra
nedidelė pažanga padaryta vykdant kovos su korupcija politiką. Toliau derinti teisės aktai, pradėta sistemingai
tikrinti turto deklaracijas. Dar reikia
konkrečių rezultatų nagrinėjant aukšto lygio pareigūnų korupcijos bylas. Kalbant apie pagrindines teises, nors
teisinė ir institucinė stistema iš esmės sukurta, reikia užtikrinti geresnį
įgyvendinimą. Pradėtas dialogas siekiant
spręsti svarbias problemas, susijusias su saviraiškos laisvės užtikrinimu
žiniasklaidoje. Tam tikra pažanga padaryta
sprendžiant kultūrinių teisių ir mažumų klausimus. Ohrido
pagrindų susitarimo įgyvendinimas tebelieka svarbiausias demokratijos ir
teisinės valstybės užtikrinimo šalyje veiksnys. Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje padaryta nemaža pažanga, susijusi su išorės sienomis ir
Šengeno erdve, teismų ir muitinių bendradarbiavimu. Pasienio
policija dar neturi tinkamos techninės įrangos ir biudžeto išteklių. Tam tikra pažanga padaryta migracijos, vizų
politikos, policijos bendradarbiavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu
srityse. Tęsta policijos reforma, tačiau
tebėra struktūrinių problemų, trūksta darbuotojų ir biudžeto išteklių. Prieglobsčio srityje praktinis įgyvendinimas,
įskaitant teisinės pagalbos, vertimo žodžiu paslaugų teikimą ir galimybę
naudotis socialinėmis teisėmis, tebėra nepakankamas. Padaryta pažanga užtikrinant mokslo ir
mokslinių tyrimų atitiktį Europos standartams. Priimta 2011–2020 m.
nacionalinė strategija. Dar aktyviau dalyvaujama ES mokslinių tyrimų
septintojoje bendrojoje programoje. Administraciniai
gebėjimai, kad būtų galima dalyvauti bendrosiose programose, menki. Tam tikra pažanga padaryta užtikrinant atitiktį
Europos standartams švietimo, mokymo, jaunimo ir kultūros srityse. Šalis pagerino savo rezultatus, susijusius su 2020 m.
Švietimo ir mokymo programos bendrais orientaciniais tikslais. Dalyvavimas Mokymosi visą gyvenimą programoje ir
programoje „Veiklus jaunimas“ tebėra sustabdytas. Vis
dar svarbu didinti etninių bendruomenių sąveiką švietimo srityje. Tam tikra pažanga padaryta aplinkos
srityje, visų pirma susijusi su ES acquis perkėlimu į nacionalinę teisę
ir daugiašalių aplinkos susitarimų ratifikavimu. Reikia
nemažų pastangų siekiant įgyvendinti nacionalinius teisės aktus, visų pirma
vandentvarkos ir pramoninės taršos srityse. Kalbant
apie klimato kaitą, pažanga derinant su ES klimato kaitos acquis
ir jį įgyvendinant menka. Reikia toliau stiprinti institucinius gebėjimus ir
tarpžinybinį bendradarbiavimą. Tam tikra
pažanga padaryta vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje. Veiklą šioje srityje vis dar apsunkina menki
finansiniai ištekliai ir silpnos veiklos struktūros. Nemaža pažanga
padaryta muitų sąjungos srityje, susijusi ir su muitų teisės aktais, ir
su administraciniais bei veiklos gebėjimais. Pažanga padaryta išorės
santykių srityje, visų pirma susijusi su derinimu siekiant vykdyti bendrą
prekybos politiką. Pažanga taip pat
padaryta užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje. Šalis ėmėsi priemonių, kad užtikrintų geresnį
kompetentingų valdžios institucijų veiklos derinimą įgyvendinant tarptautines
ribojamąsias priemones. Ji suderino savo
poziciją su visomis ES deklaracijomis ir Tarybos sprendimais ir toliau laikėsi
įsipareigojimo dalyvauti civilinėse, karinėse ir krizių valdymo operacijose. Pažanga finansų kontrolės srityje
daugiausia susijusi su teisės aktų derinimu, dabar reikia užtikrinti jų
įgyvendinimą, visų pirma kuriant finansų valdymo ir kontrolės sistemas. Dar
sustiprinti Valstybės audito institucijos administraciniai gebėjimai, tačiau
jos nepriklausomumas tebėra įtvirtintas tik Konstitucijoje. Finansinių ir
biudžetinių nuostatų srityje konkrečios pažangos nepadaryta. Apskritai nėra didelių šalies ir ES sistemų
skirtumų, susijusių su atitinkamų sričių politikos pagrindiniais principais ir
institucijomis, dėl kurių galėtų būti netinkamai taikomos nuosavų išteklių
taisyklės. Nuosavų išteklių sistemos taikymo
administracinė struktūra vis dar nesukurta. Juodkalnija Juodkalnija padarė
nemažą pažangą siekdama atitikti politinius narystės ES kriterijus ir
pasiekė iš esmės patenkinamų rezultatų, visų pirma įgyvendindama 2010 m.
Komisijos nuomonėje[18]
nustatytus pagrindinius prioritetus. Pagerinta teisės aktų ir institucinė sistema
siekiant sustiprinti parlamento darbą, rinkimų sistemą, viešosios administracijos
profesionalumą ir atsiejimą nuo politikos, teismų nepriklausomumą ir
atskaitomybę, kovos su korupcija politiką, žiniasklaidos laisvę ir
bendradarbiavimą su pilietinę visuomene. Juodkalnija aktyviau
siekia konkrečių rezultatų kovodama su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Žengti žingsniai
siekiant pagerinti kovos su diskriminacija politikos įgyvendinimą, užtikrinti
perkeltų asmenų teisinį statusą ir jų teisių paisymą. Vis dėlto pažeidžiamos
grupės praktiškai dar diskriminuojamos. Juodkalnija toliau konstruktyviai
bendradarbiavo regione ir sklandžiai įgyvendino Stabilizacijos ir asociacijos
susitarimą. Kalbant apie
demokratiją ir teisinę valstybę, mažumų teises ir laisves
reglamentuojantys teisės aktai suderinti su Konstitucija. Gerokai
sustiprinta rinkimams skirta teisės aktų ir institucinė sistema, vienas
iš nuomonėje nustatytų pagrindinių prioritetų, atsižvelgiant į ESBO
Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (OSCE–ODIHR) ir Venecijos komisijos
rekomendacijas. Naujuoju rinkimų teisės akto
projektu įgyvendinamas konstitucinis įsipareigojimas užtikrinti tikrą mažumų
atstovavimą įvedant visų mažumų pozityviąją diskriminaciją dalyvaujant
parlamento rinkimuose. Juo taip pat pagerintas
rinkimų proceso administravimas ir skaidrumas. Pažanga
padaryta ir įgyvendinant kitą nuomonėje nustatytą pagrindinį prioritetą –
stiprinant parlamento teisėkūros ir priežiūros vaidmenį: padidinta
parama parlamento komitetams, geriau planuojamas parlamento darbas ir
priežiūra, visų pirma gynybos ir saugumo srityje. Apskritai
dar reikia pagerinti parlamento gebėjimus ir būdus nagrinėti teisės aktų
projektus atsižvelgiant į ES acquis. Reikia tolesnių pastangų parlamento
priežiūros funkcijai ir administraciniams gebėjimams sustiprinti. ES integracijos
procesas – svarbus naujosios vyriausybės prioritetas. Dar pagerinta vyriausybės veikla ir politikos
formavimas, visų pirma konsultacijų su pilietine visuomene kokybė. Vyriausybė sistemingai ir veiksmingai įgyvendina
veiksmų planą, skirtą Komisijos nuomonėje išdėstytiems pagrindiniams
prioritetams. Kiek pagerėjo ministerijų gebėjimai užtikrinti nuoseklumą ir
stebėti veiksmingą įstatymų įgyvendinimą, tačiau juos reikia toliau gerinti. Reikia gerokai sustiprinti administracinius
gebėjimus, susijusius su Europos integracija, įskaitant finansinę paramą. Dar nepriimtos teisės aktų pataisos, kuriomis
siekiama sukurti skaidrią, veiksmingą ir atskaitingą vietos lygmens
administraciją. Juodkalnija žengė svarbius žingsnius, kad
išspręstų pagrindinius uždavinius, susijusius su viešojo administravimo
reforma – tai vienas iš pagrindinių nuomonėje nustatytų prioritetų. Vyriausybė
priėmė ir pradėjo įgyvendinti viešojo administravimo reformos strategiją, kuria
siekiama taikyti Europos standartus įdarbinant, paaukštinant pareigose ir
didinant veiksmingumą. Priimta patobulinta valstybės tarnybos ir valstybės
administravimo teisinė sistema, kuria siekiama užtikrinti veiksmingumą,
atsiejimą nuo politikos ir nuopelnais grindžiamą įdarbinimo politiką. Iš dalies
pakeisti administracines procedūras reglamentuojantys teisės aktai ir pradėta
išsami reforma. Sustiprinta Žmogiškųjų
išteklių valdymo institucija. Paspartinti darbai rengiantis įgyvendinti
priimtus teisės aktus, daugiau dėmesio skiriama praktiškam administracijos
atsiejimo nuo politikos, profesionalumo, veiksmingumo ir nešališkumo
užtikrinimui, be kita ko, vykdant nuopelnais grindžiamą įdarbinimo ir
paaukštinimo pareigose politiką. Įgyvendinant šią strategiją reikia
tinkamai atsižvelgti į poreikį racionalizuoti administracines struktūras ir sustiprinti
administracinius gebėjimus, visų pirma su Europos integracija susijusiose
srityse, kartu užtikrinant viešosios administracijos finansinį tvarumą. Reikia
dar sustiprinti Ombudsmeno tarnybos ir Valstybės audito institucijos gebėjimus. Kalbant apie teismų
sistemą, Juodkalnija padarė pažangą stiprindama teisėjų ir prokurorų
nepriklausomumą, autonomiją, veiksmingumą ir atskaitomybę – tai vienas iš
nuomonėje nustatytų pagrindinių prioritetų. Subkonstituciniu
lygmeniu pagerinta teisinė sistema, susijusi su teismų nepriklausomumu ir
valstybės prokuroro tarnybos autonomija, pasistūmėta vykdant konstitucinę
reformą. Sustiprintos teisėjų ir prokurorų
atskaitomybės nuostatos. Ateityje reikės
nemažai pastangų, kad būtų baigta teisinė reforma ir būtų veiksmingai
įgyvendinami priimti nauji teisės aktai, be kita ko, siekiant patikimų
rezultatų tiriant korupcijos ir organizuotų nusikaltimų bylas visais
lygmenimis. Dar reikia sukurti vieną šalies mastu taikomą įdarbinimo sistemą,
grindžiamą anoniminiais testais ir taikomą pirmą kartą skiriant teisėjus. Be to, reikia įdiegti sistemingo visų teisėjų ir
prokurorų mokymo, visų pirma naujų teisės aktų ir ES teisės klausimais,
praktiką. Sustiprintos pastangos mažinti
neišnagrinėtų bylų skaičių, tačiau reikia nuosekliau taikyti priimtą metodiką. Teismų veiksmingumui tebekenkia tinkamos
infrastruktūros ir įrangos stoka. Reikia
užtikrinti visišką teismo sprendimų viešumą. Kovos su korupcija politikos srityje padaryta pažanga įgyvendinant vyriausybės kovos su korupcija
strategiją ir veiksmų planą – tai vienas iš nuomonėje nustatytų pagrindinių
prioritetų. Sustiprintos pagrindinės kovos su
korupcija strateginės ir teisės aktų sistemos sritys: politinių partijų
finansavimas, interesų konfliktas, kaltinamieji parodymai, informatorių apsauga
ir viešieji pirkimai. Siekiant nustatyti
prevencijos politiką atlikta itin aktualių sričių rizikos analizė. Patobulinti korupcijos prevencijos ir kovos su ja
techniniai ir administraciniai gebėjimai, ištirti keli korupcijos atvejai. Imtasi
priemonių įgyvendinant nuomonėje nustatytą kovos su korupcija prioritetą:
siekta svarbių rezultatų vykdant aktyvius tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir
priimant apkaltinamuosius nuosprendžius korupcijos bylose. Vis dėlto siekiant tolesnių rezultatų dar reikia daugiau
pastangų. Vis dar nedaug priimta galutinių
apkaltinamųjų nuosprendžių, visų pirma aukšto lygio pareigūnų bylose. Naudoti specialias tyrimo priemones vis dar trukdo
tinkamos įrangos ir specialiai parengtų darbuotojų stoka. Reikia toliau gerinti
tarpžinybinį koordinavimą, visų pirma prokurorų ir policijos bendradarbiavimą. Teisės aktų sistema įgyvendinama netolygiai. Reikia ryžtingai įgyvendinti įsigaliojusias
interesų konfliktą ir politinių partijų finansavimą reglamentuojančias naujas
nuostatas. Toliau reikia atidžiau stebėti
teisėjų korupciją ir interesų konflikto atvejus. Korupcija
tebėra paplitusi daugelyje sričių ir tebėra didelė problema. Pagarba žmogaus teisėms ir mažumų
apsauga Juodkalnijoje iš esmės užtikrinta. Toliau
gerinta atitinkama teisinė ir institucinė sistema.
Reikia užtikrinti veiksmingą galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir
administracinių gebėjimų stiprinimą. Nedidelė pažanga padaryta propaguojant ir
užtikrinant žmogaus teises. Smarkiai
sustiprintas Žmogaus teisių ir laisvių gynėjo (ombudsmeno) tarnybos autoritetas
ir įtaka: liepos mėn. priimtas įstatymas dėl
ombudsmeno, kuriuo nustatomas nacionalinis apsaugos nuo kankinimo ir
diskriminacijos mechanizmas. Vis dėlto
Ombudsmeno tarnyba, siekdama veiksmingai vykdyti savo funkcijas, tebesusiduria
su kliūtimis, susijusiomis su jos finansiniu pajėgumu ir administraciniais
gebėjimais. Tam tikra nedidelė pažanga padaryta sprendžiant netinkamo
elgesio ir nebaudžiamumo problemą. Toliau
mokyti atitinkami darbuotojai. Vis dar
pranešama apie pavienius smurto atvejus, visų pirma policijos nuovadose. Užregistruoti atvejai nagrinėjami vis dar lėtai. Kiek tai susiję su kalėjimų sistema,
parengta alternatyvių sankcijų sistemos sukūrimą ir baudžiamųjų sankcijų
taikymą reglamentuojanti teisinė ir reguliavimo sistema. Kalinimo sąlygas
reikia toliau derinti su tarptautiniais standartais, visų pirma, kiek tai
susiję su medicininiu gydymu ir šeimos kambariais. Be
to, reikia spręsti veiksmingo sankcijų taikymo problemą. Pažanga apdaryta saviraiškos laisvės
srityje – tai vienas iš pagrindinių nuomonėje nustatytų prioritetų. Už garbės ir orumo įžeidimą bei šmeižtą
visiškai panaikinta baudžiamoji atsakomybė. Aukščiausiasis teismas patvirtino
gaires, kurias pateikė šalies teismams ir kuriomis reguliuojamas piniginės
kompensacijos už žiniasklaidos atstovų garbės ir orumo įžeidimą dydis,
atsižvelgiant į Europos standartus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Vis
dėlto ankstesnės smurto prieš žurnalistus ir dabartinės grasinimų žurnalistams
bylos vis dar nėra tinkamai tiriamos ir už jas nevykdomas tinkamas baudžiamasis
persekiojimas. Susirinkimų laisvė ir teisė laisvai burtis
į asociacijas iš esmės užtikrintos. Labai gera pažanga padaryta valstybės
institucijoms bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis
– tai vienas iš pagrindinių nuomonėje nustatytų prioritetų. Liepos mėn. priimtas įstatymas dėl NVO. Aukščiausiosios valdžios institucijos reguliariai
palaikė ryšius su NVO ir apskritai atvirai ir konstruktyviai bendradarbiavo su
atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Imtasi
veiksmų siekiant pagerinti bendradarbiavimą su pilietine visuomene vietos
lygmeniu. Juodkalnija padarė pažangą plėtodama kovos
su diskriminacija politiką – tai vienas iš nuomonėje nustatytų pagrindinių
prioritetų. Liepos mėn. priimtas įstatymas dėl
ombudsmeno; ši institucija dabar atsakinga už kovos su diskriminaciją atvejus. Rugsėjo mėn. paskirtas ministro pirmininko tarnybos
patarėjas kovos su diskriminacija klausimais. Romai,
aškaliai, egiptiečiai, neįgalieji, taip pat lesbietės, gėjai, biseksualai ir
transseksualai (LGBT) vis dar susiduria su diskriminacija, be kita ko,
viešosiose įstaigose. Veiksmingą kovos su
diskriminacija įstatymo įgyvendinimą reikia paremti didinant ombudsmeno
tarnybos ir teisėsaugos įstaigų gebėjimus tinkamai spręsti diskriminacijos
atvejus. Padaryta pažanga užtikrinant neįgaliųjų teises. Priimtas įstatymas dėl kovos su neįgaliųjų
diskriminacija ir įstatymas dėl neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir
užimtumo. Pradėta įtrauki švietimo veikla,
imtasi tam tikrų veiksmų šių asmenų užimtumui skatinti.
Vis dėlto teisinėje sistemoje yra trūkumų, visų pirma susijusiu su
teigiamos diskriminacijos ir sankcijų mechanizmais, o šie asmenys toliau
diskriminuojami jiems siekiant gauti darbą arba patekti į viešas vietas. Sąlygos globos įstaigoje „Komanski Most“ tebeverčia
rimtai susirūpinti. Tam tikra pažanga padaryta
propaguojant ir užtikrinant moterų teises, tačiau praktinis jų
užtikrinimas, visų pirma šeiminio smurto aukų teisių užtikrinimas, tebėra
ribotas. Moterims reikia suteikti daugiau
galimybių užimti vadovaujamas pareigas. Nedidelė pažanga padaryta nuosavybės teisių
srityje. Nuosavybės teisių atgavimo
procesas tebėra labai lėtas, jį reikia paspartinti. Atsižvelgiant
į kelis nuosavybės dokumentų klastojimo atvejus, imtasi priemonių sugriežtinti
kadastro tarnybų kontrolei. Liepos mėn.
parlamentas priėmė žemės kadastro ir nekilnojamojo turto registro įstatymo
pataisas, vis dėlto reikia gerinti kadastro sistemos veikimą, ypač kiek tai
susiję su duomenų išsamumu ir tikslumu, taip pat jos nacionalinę aprėptį. Juodkalnijos etninių bendruomenių santykiai
išliko stabilūs. Imtasi veiksmų mažumų
politiniam atstovavimui pagerinti, iš dalies pakeistas mažumų teisių įstatymas
siekiant jį suderinti su Konstitucija. Pažanga
užtikrinant romų, aškalių ir egiptiečių ekonominę, socialinę ir politinę
įtrauktį vis dar gana ribota, nepaisant nuolatinių nacionalinės ir vietos
valdžios institucijų pastangų. Padaryta nedidelė pažanga gerinant perkeltų
asmenų padėtį – tai vienas iš nuomonėje nustatytų pagrindinių prioritetų. Nepaisant
valdžios institucijų pastangų šiems asmenims suteikti teisinį statusą, dėl
sudėtingų procedūrų teisėto gyventojo statusas kol kas suteiktas tik
nedaugeliui. Kalbant apie regioninius
klausimus ir tarptautinius įsipareigojimus, Juodkalnija toliau tenkina
stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygas, susijusias su bendradarbiavimu
su TBTBJ ir regioniniu bendradarbiavimu. Juodkalnija
toliau aktyviai dalyvavo regioninio bendradarbiavimo iniciatyvose, įskaitant Pietryčių
Europos bendradarbiavimo procesą (PEBP), Regioninio bendradarbiavimo tarybą
(RBT) ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (VELPS). 2010–2011 m. šalis pirmininkavo Vidurio
Europos iniciatyvai (VEI), Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesui (PEBP)
ir Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyvai (AJJI). Šalis
toliau tvirtai įsipareigojusi dalyvauti regioninio bendradarbiavimo veikloje ir
regione atlikti konstruktyvų vaidmenį. Reikia
spręsti neišspręstus dvišalius klausimus. Nemenka pažanga padaryta Sarajevo
deklaracijos procese. Po 2011 m.
birželio ir rugsėjo mėn. susitikimų Bosnija ir Hercegovina, Kroatija,
Juodkalnija ir Serbija susitarė dėl kelių klausimų, be kita ko, dėl bendros
deklaracijos, pasirašytinos 2011 m. lapkričio mėn. Belgrade vyksiančioje
ministrų konferencijoje, teksto. Kalbant apie
Tarptautinį baudžiamąjį teismą, 2003 m. su JAV sudarytas dvišalis
susitarimas dėl imuniteto neatitinka ES bendrųjų pozicijų ir pagrindinių
principų. Juodkalnija turi suderinti savo
poziciją su ES pozicija. 2010 m. Juodkalnijos ekonomika pradėjo
atsigauti po krizės, išbandžiusios šalies ekonomikos politikos pagrindo
tvirtumą. Nesant vienodų pinigų
politikos priemonių[19],
fiskaline politika teko siekti sunkios užduoties – atstatyti augimą kartu
tęsiant konsolidavimą. Vis dėlto šalis
pajėgė pagerinti bendrą makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų kokybę ir
išlaikė reformų tempą. Juodkalnijos ekonomika
dar netvirtai atsigauna. Ekonomikos
konkurencingumas nedidelis, nes sektorių ekonomika mažai diversifikuota. Tebėra trūkumų, susijusių su teisine valstybe,
viešuoju administravimu, žmogiškaisiais ištekliais ir infrastruktūra. Vertinant pagal ekonominius
kriterijus, Juodkalnija padarė tolesnę pažangą kurdama veikiančią rinkos
ekonomiką: stabilizavo bankų sektorių ir laikėsi palyginti atsargios fiskalinės
politikos, taip sustiprindama makroekonominį stabilumą. Šalis turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį
spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu, jeigu toliau
šalins esamus struktūrinius trūkumus įgyvendindama savo reformų programą. Į eksportą orientuotų
pramonės šakų atsigavimas paskatino ekonomikos augimą ir tai, kartu su
sumažėjusia vidaus paklausa ir teigiamais turizmo srities pokyčiais, padėjo
sumažinti vis dar didelį išorės disbalansą. Toliau
vykdyta nuosekli ekonominė politika, pasistūmėta įgyvendinant tam tikras
struktūrines reformas. Valstybinių
pensijų sistemos reforma – žingsnis siekiant aukštesnės viešųjų finansų kokybės
ir tvarumo. Dar pagerinti patekimo į
rinką ir pasitraukimo iš jos mechanizmai, taip pat verslo ir nuosavybės teisių
registracijos procedūros. Finansiniai
teisės aktai rengti atsižvelgiant į didėjantį sektoriaus atsparumą. Vis dėlto bankų, kaip
finansinių tarpininkų, vaidmuo išliko nežymus, nes bankai vykdė savo balansų
konsolidavimą. Finansiniam stabilumui
didelę grėsmę tebekelia labai didelė neveiksnių paskolų dalis. Įmonės tebesusiduria su griežtomis kreditavimo
sąlygomis ir brangiais kreditais. Nedarbo
lygis aukštas. Dėl biudžeto finansavimo
poreikių padidėjo valstybės skola, todėl smarkiai padidėjo su garantijomis ir
biudžeto įsiskolinimais susiję neapibrėžtieji įsipareigojimai. Privatizacijos
procesui pakenkė neigiamos visuotinės sąlygos. Be
turizmo ir žaliavų eksporto, ekonominė veikla sutelkta užsienio prekybai
uždaruose sektoriuose. Neoficialus
sektorius tebėra didelė problema. Nuolatiniai
teisinės valstybės trūkumai neigiamai veikia investicinę ir verslo aplinką. Juodkalnija padarė
nemažą pažangą gerindama savo gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus,
visų pirma viešųjų pirkimų, bendrovių teisės, statistikos, finansinių paslaugų,
teismų sistemos ir pagrindinių teisių, mokslo ir mokslinių tyrimų, švietimo,
jaunimo ir kultūros srityse. Kitose srityse,
tokiose kaip laisvas darbuotojų judėjimas, laisvė teikti paslaugas, žemės ūkis,
aplinka, regioninė politika ir struktūrinių fondų koordinavimas, pažanga
nedidelė. Apskritai Juodkalnija toliau sklandžiai įgyvendino Stabilizacijos ir
asociacijos susitarime (SAS) nustatytus įsipareigojimus. Vis dėlto tebėra tam tikrų spragų, susijusių su valstybės
pagalba ir tranzitiniu transportu, kurias reikia šalinti vykdant derinimo
veiklą. Laisvo prekių judėjimo srityje padaryta tam tikra pažanga, susijusi su standartizacija,
akreditacija, metrologija ir rinkos priežiūra. Ne
itin pasistūmėta derinant horizontaliąją teisinę sistemą su acquis, dar
tinkamai nepradėtas konkretiems produktams skirto acquis perkėlimas. Laisvo darbuotojų judėjimo srityje pažanga
menka ir daugiausia susijusi su socialinės apsaugos sistemų koordinavimu. Teisės aktų sistemos derinimas su acquis dar
ankstyvame etape. Menka pažanga padaryta įsisteigimo
teisės ir laisvės teikti paslaugas srityje, visų pirma, kiek tai susiję su
statybos leidimų išdavimu. Nevisiškai
užtikrintas Elektroninių ryšių ir pašto paslaugų agentūros nepriklausomumas. Reikia sustiprinti pastangas suderinti su ES
paslaugų direktyva. Padaryta tam tikra pažanga laisvo kapitalo judėjimo
srityje, visų pirma kovojant su pinigų plovimu, imantis veiksmų kovoti su
terorizmo finansavimu ir užtikrinant finansų priežiūros ir teisėsaugos
institucijų bendradarbiavimą. Administraciniai
ir priežiūros gebėjimai tebėra menki. Nemaža
pažanga padaryta viešųjų pirkimų srityje. Sustiprinti
administraciniai gebėjimai, padidintas procedūrų skaidrumas. Bendra institucinė viešųjų pirkimų struktūra kelia
tam tikrų rūpesčių. Juodkalnija padarė nemažą
pažangą bendrovių teisės srityje. Pasistūmėta
su acquis derinant teisės aktus, reglamentuojančius verslo organizavimą,
apskaitą ir auditą bei įmonių perėmimo pasiūlymus. Intelektinės nuosavybės teisės srityje padaryta tam tikra pažanga, visų pirma susijusi su autorių
teises ir gretutines teises, prekių ženklus ir pramoninio dizaino apsaugą
reglamentuojančių teisės aktų derinimu su acquis. Siekiant pažangos
šioje srityje būtina labiau sustiprinti administracinius gebėjimus. Konkurencijos politikos srityje padaryta tam tikra pažanga derinant nacionalinės teisės aktus
su acquis. Vis dėlto dar yra uždavinių,
susijusių su konkurencijos apsaugos ir valstybės pagalbos administravimo
įstaigų administraciniais gebėjimais. Be to,
valstybės pagalbos kontrolės teisinė sistema dar nebaigta derinti su ES
taisyklėmis. Susirūpinti tebeverčia
tai, kad nevisiškai laikomasi valstybės pagalbos įsipareigojimų pagal
Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Reikia
geriau užtikrinti Valstybės pagalbos institucijos veiklos nepriklausomumą. Kalbant apie metalo pramonę, valdžios institucijos
turi užtikrinti visišką valstybės pagalbos, skiriamos aliuminio ir plieno
bendrovėms, skaidrumą. Reikia nedelsiant
priimti sprendimus dėl bankrutavusios plieno bendrovės nuosavybės. Finansinių paslaugų srityje, visų pirma bankų sektoriuje, Juodkalnijos pažanga netolygi. Sustiprintas
trijų reguliavimo institucijų bendradarbiavimas. Draudimo,
finansinės infrastruktūros, vertybinių popierių rinkų ir investicinių paslaugų
teisės aktų derinimas vis dar ankstyvame etape, reikia spręsti klausimą dėl
profesinių pensijų fondų. Padaryta tolesnė pažanga derinant informacinės
visuomenės ir žiniasklaidos srities teisės aktus.
Elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės srities reguliavimo
institucijos nepriklausomumas padidėjo, tačiau jam dar kyla pavojų. Dar reikia pastangų siekiant visiškai įgyvendinti
teisės aktus ir įvesti konkurencijos apsaugos priemones, kad būtų užtikrintos
vienodos sąlygos visiems operatoriams. Kalbant
apie audiovizualinę politiką, sustiprinta Elektroninės žiniasklaidos agentūra,
tačiau jos gebėjimai veiksmingai stebėti rinką dar netinkami. Tam tikra pažanga padaryta žemės ūkio ir
kaimo plėtros srityje. Kuriamas tikslios
žemės ūkio statistikos pagrindas. Pažanga
plėtojant kaimo plėtros politiką ir naudojant skiriamą finansinę paramą gana
ribota. Tam tikra pažanga padaryta maisto saugos,
veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityje: sustiprinti maisto
saugos srities gebėjimai ir derinimas su fitosanitarijos ir veterinarijos
srities acquis. Tam tikra pažanga
padaryta žuvininkystės srityje, visų pirma susijusi su administracinių
gebėjimų tobulinimu, jūrų žuvininkystės išteklių tikrinimo ir stebėsenos gerinimu
bei sistemingesniu duomenų rinkimu. Žuvininkystės
administracijos valdymo ir tikrinimo gebėjimai tebėra menki. Padaryta tam tikra pažanga transporto
politikos srityje, visų pirma susijusi su derinimu su kelių ir oro
transporto acquis. Reikia dėti daugiau
pastangų siekiant visiškai suderinti transporto acquis, visų pirma su
geležinkelių teisės aktų rinkiniu. Priimti
sprendimai panaikinti diskriminuojančius kelių mokesčius ES transporto
priemonėms. Tačiau juos reikia visapusiškai
įgyvendinti. Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą energetikos, visų
pirma atsinaujinančiosios energijos, srityje. Priimta
nauja energetikos politikos strategija iki 2030 m.
Reikėtų daugiau pastangų siekiant priimti teisės aktus, susijusius su
naftos atsargomis, kuriais sukuriama reguliavimo aplinka, kurioje būtų
skatinama naudoti atsinaujinančiosios energijos šaltinius visuose sektoriuose. Administraciniai
gebėjimai vis dar riboti. Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą mokesčių
srityje, visų pirma sukūrė kompiuterizuotą registracijos ir surinkimo sistemą. Informacinių technologijų (IT) srities
administraciniai gebėjimai tebėra menki, o administracinio bendradarbiavimo ir
vidaus kontrolės duomenų sistemų veiksmingumas prastas. Tolesnė pažanga padaryta ekonominės ir
pinigų politikos srityje, visų pirma pagerinta teisinė sistema: priimtos
rezervo reikalavimų, kredito registravimo ir nusidėvėjusių banknotų ir monetų
išėmimo iš apyvartos, pakeitimo ir sunaikinimo išsamios nuostatos. Nemaža pažanga padaryta statistikos
srityje. 2011 m. balandžio mėn.
Juodkalnija sėkmingai surengė gyventojų ir būsto surašymą, o liepos mėn.
paskelbė pirmuosius išsamius rezultatus. Vis
dėlto reikia didelių pastangų norint pašalinti nustatytus trūkumus ir pagerinti
statistikos infrastruktūrą, kad būtų pasiektas patenkinamas suderinimo su
statistikos acquis lygis. Menka pažanga padaryta derinant socialinę
ir užimtumo politiką su acquis, visų pirma darbuotojų sveikatos ir
saugos, socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos sritis. Padaryta tam tikra pažanga plėtojant socialinį
dialogą. Imtasi veiksmų kovos su
diskriminacija srityje: priimtas įstatymas dėl ombudsmeno, vykdyta informuotumo
didinimo veikla. Sprendžiant žemo aktyvumo ir
užimtumo lygio problemą, taip pat įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikimo problemą,
Valstybinės užimtumo tarnybos gebėjimai tebėra menki ir nepakankamai
naudojamasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis. Apskritai viešųjų
finansų padėtis neigiamai veikia socialinės srities reformas. Padaryta tam tikra pažanga įmonių ir pramonės
politikos srityje, visų pirma susijusi su MVĮ palankios politikos
plėtojimu. Vis dėlto reikia aktyviau plėtoti
pramonės politiką, taip pat strategiškai svarbių gamybos sektorių politiką. Menka pažanga padaryta transeuropinių
tinklų srityje. Kalbant apie TEN-T
infrastruktūrą, reikia nuveikti daugiau, kad būtų pagerintos kelių ir
geležinkelių jungtys. Pažanga transeuropinių
tinklų srityje daugiausia susijusi su elektros jungiamųjų linijų patobulinimu. Menka pažanga padaryta regioninės politikos
ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje, visų pirma steigiant
atitinkamas PNPP III ir IV komponentų įgyvendinimo struktūras. Reikia
nedelsiant jas sukurti. Pirmiausia reikia
sukurti atitinkamus administracinius gebėjimus tokiose srityse, kaip
strateginis planavimas, projektų rengimas, projektų valdymas, finansų valdymas
ir kontrolė. Juodkalnija padarė
tam tikrą pažangą teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje, visų
pirma įgyvendindama Komisijos nuomonėje nustatytus atitinkamus pagrindinius
prioritetus. Derinant šį skyrių su acquis
reikės tolesnių nuolatinių pastangų, visų pirma siekiant, kad vidutinės trukmės
laikotarpiu būtų užtikrintas veiksmingas jo įgyvendinamas ir vykdymas. Reikia
pasiekti daugiau konkrečių rezultatų kovojant su sunkiais nusikaltimais, visų
pirma aukšto lygio pareigūnų korupcija. Kalbant
apie pagrindines teises, nors padaryta tam tikra pažanga stiprinant teisinę ir
institucinę sistemą, reikia visiškai užtikrinti galiojančių teisinių garantijų
teikimą ir sustiprinti administracinius gebėjimus. Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje padaryta nemaža pažanga stiprinant teismų bendradarbiavimą,
visų pirma baudžiamosiose bylose. Tam tikra pažanga padaryta migracijos ir
prieglobsčio srityje. Pažanga taip pat
padaryta sienų valdymo srityje. Priimta nauja
kovos su terorizmu strategija. Pažanga
padaryta sprendžiant kovos su organizuotu nusikalstamumu problemas, visų pirma
glaudžiau bendradarbiaujant tarptautiniu ir regiono mastu. Kiek padaugėjo atliktų tyrimų ir sulaikymo atvejų,
visų pirma susijusių su neteisėta prekyba narkotikais. Po finansinio tyrimo
dviejose svarbiose bylose laikinai areštuotas didelės vertės turtas. Tačiau apskritai finansiniai tyrimai vis dar
atliekami retai, vis dar nedaug konfiskuojama nusikalstamu būdu įgyto turto. Reikia pagerinti žvalgybos informacija grindžiamą
policijos veiklą ir tarpžinybinį bendradarbiavimą. Reikia
sustiprinti tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo mechanizmus, visų pirma prekybos
žmonėmis ir pinigų plovimo srityse. Dar
nepriimtos vidaus reikalų ir pinigų plovimo prevencijos įstatymų pataisos. Reikia toliau derinti vizų politiką. Reikia tolesnių pastangų siekiant užtikrinti
prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų priėmimo sąlygas. Nemaža pažanga padaryta mokslinių tyrimų ir
inovacijų srityje. Sustiprinta
mokslinių tyrimų veiklos institucinė ir teisės aktų sistema, imtasi priemonių
mokslininkų judumui pagerinti. Reikia tinkamai apsvarstyti pasirengimą
dalyvauti įgyvendinant pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“. Tam tikra pažanga padaryta švietimo ir kultūros
srityse, visų pirma derinant su acquis. Vis
dar reikia tolesnių pastangų siekiant užtikrinti, kad švietimo sistemoje
dalyvautų pažeidžiamų grupių atstovai ir specialiųjų poreikių turintys vaikai. Aplinkos ir klimato kaitos srityje Juodkalnijos pažanga derinant su acquis ir jį
įgyvendinant menka. Pažangą daugiausia
nulėmė tai, kad priimti atliekų tvarkymą ir gamtos teritorijas
reglamentuojantys įgyvendinamieji teisės aktai ir ratifikuoti tarptautiniai
aplinkos susitarimai. Pagerėjo Aplinkos apsaugos agentūros administraciniai
gebėjimai, tačiau juos, visų pirma tikrinimo tarnybų gebėjimus, dar reikia
gerokai sustiprinti. Juodkalnijai
reikia paspartinti strateginį visų sektorių planavimą, sistemingiau įtraukti
aplinkos aspektus į kitus sektorius, kad būtų užtikrintas tvarus įgyvendinimo
finansavimas. Reikia atsakingai stiprinti už aplinką ir klimato kaitą
atsakingos vietos ir nacionalinės administracijos gebėjimus. Juodkalnija daro pažangą derindama savo vartotojų
ir sveikatos apsaugos politiką su ES vartotojų politika ir ES sveikatos
apsaugos strategija. Vis dėlto reikia daugiau
pastangų siekiant suderinti nacionalinius teisės aktus su acquis ir
sukurti administracinius gebėjimus. Parama
vartotojų organizacijoms ir informuotumo didinimo veiklai vis dar nedidelė. Tam tikra pažanga padaryta muitų sąjungos
srityje, visų pirma derinant kombinuotąją nomenklatūrą ir naikinant acquis ir
SAS įsipareigojimų neatitinkančius muitus. Vis
dar būtina dėti daugiau pastangų tokiose srityse, kaip kvotų valdymas, su saugumu
susijusios nuostatos ir derinimas su ES muitinės kodeksu. Tam tikra pažanga padaryta išorės santykių srityje. Reikia stiprinti institucinius ir administracinius
gebėjimus, susijusius su prekybos, vystymosi ir humanitarinės pagalbos
politika. Juodkalnija toliau darė pažangą užsienio,
saugumo ir gynybos politikos srityje. Visų
pirma ji toliau reikšmingai prisidėjo prie regiono stabilumo užtikrinimo. Juodkalnija padarė pažangą finansų
kontrolės, visų pirma vidaus ir išorės audito, srityje. Vis dėlto šalies
įgyvendinimo gebėjimus su finansų valdymu ir kontrole susijusiose srityse dar
reikia sustiprinti, kad teisės aktai būtų įgyvendinami visapusiškai ir
veiksmingai. Finansinių
ir biudžetinių nuostatų srityje nėra didelių Juodkalnijos ir ES sistemų
skirtumų, susijusių su atitinkamų sričių politikos pagrindiniais principais ir
institucijomis, kurių reikia taikant nuosavų išteklių taisyklės, tačiau nuosavų
išteklių taisyklių taikymo administracinė sistema vis dar nesukurta. Albanija Iš esmės į politinę aklavietę patekusios
Albanijos vidaus politinę padėtį toliau temdo tai, kad opozicija iš dalies
boikotuoja parlamento darbą. Ši politinė
stagnacija tęsiasi nuo 2009 m. birželio mėn. visuotinių rinkimų. Šių rinkimų (kurie ESBO Demokratinių institucijų ir
žmogaus teisių biuro (OSCE–ODIHR) vertinimu, nors ir su kai kuriais trūkumais,
atitiko daugumą tarptautinių standartų) rezultatus užginčijo socialistų
partija. Per 2011 m. sausio 21 d. smurtinius incidentus žuvo keturi
demonstracijų dalyviai – tai padidino politinių jėgų tarpusavio nepasitikėjimą
ir nepasitikėjimą tam tikromis valstybės institucijomis. Gegužės 8 d.
vietos rinkimai, kai dėl ne vietoje rastų balsavimo biuletenių skaičiavimo buvo
užginčyti Tiranos mero rinkimų rezultatai, dar padidino valdančiosios daugumos
ir opozicijos poliarizaciją. Vis šie įvykiai nukreipė politikų dėmesį nuo taip
reikalingų ES politikos reformų. Atsižvelgdama į tai, vyriausybė dėjo tam
tikras pastangas pasistūmėti įgyvendinant ES integracijos proceso darbotvarkę,
būtent parengė veiksmų planą, skirtą 2010 m. Komisijos nuomonėje
išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Šias
pastangas sustiprino geranoriškas valdančiosios daugumos ir opozicijos
bendradarbiavimas svarstant veiksmų planą Europos integracijos parlamentiniame
komitete ir jungtinės pastangos susitarti dėl būtinų reformų. Tačiau pastangos suburti darbo grupes rinkimų
reformos klausimais galiausiai įstrigo. Rugsėjo
5 d. opozicija baigė boikotą ir pradėjo vėl dalyvauti parlamento darbe. Apskritai Albanija padarė nedidelę pažangą
siekdama atitikti politinius narystės ES kriterijus. Svarbioms su
ES susijusioms reformoms trukdo politinė aklavietė. Pažanga įgyvendinant
pagrindinius prioritetus[20]
ir kitus nuomonėje nustatytus uždavinius netolygi. Padaryta
tam tikra pažanga įgyvendinant priemones, skirtas kovoti su organizuotu
nusikalstamumu, gerinant kalinamų asmenų sąlygas kalėjimuose ir užtikrinant
vaiko teises. Tačiau tik nedidelė pažanga
padaryta gerinant parlamento darbą, rinkimų, teismų sistemos, kovos su
korupcija politikos, nuosavybės teisių srityse, taip pat gerinant romų
bendruomenės gyvenimo sąlygas. Albanijai
reikės didelių nuolatinių pastangų visose praėjusių metų nuomonėje nurodytose
srityse. Kalbant apie demokratiją
ir teisinę valstybę, užsitęsusi politinė aklavietė, tolesnė
konfrontacija ir didėjantis daugumos ir opozicijos tarpusavio nepasitikėjimas
neigiamai paveikė Albanijos reformų darbotvarkę. Pagrindinės
reformos dar nebaigtos rengti, dar nepriimti arba nebaigti rengti svarbūs
teisės aktai. Nepaisant šiek
tiek patobulintų parlamento darbo taisyklių bei praktikos ir kiek pagerėjusių
parlamento administracinių gebėjimų, parlamentas vis dar nepakankamai
vykdo teisėkūros ir priežiūros funkciją, kuri yra vienas iš nuomonėje nustatytų
pagrindinių prioritetų. Politinė aklavietė smarkiai sutrikdė parlamento darbą
ir trukdė plėtoti reikiamą nuolatinį ir konstruktyvų politinį dialogą. Ji taip pat sutrukdė pasiekti sutarimą dėl
atitinkamų ES reformų įgyvendinimo. Dalinis
opozicijos boikotas sutrukdė parlamento darbą, be kitų dalykų, apsunkino
įstatymų, kuriems reikia trijų penktadalių daugumos pritarimo, priėmimą. Opozicijos boikoto pabaiga ir grįžimas į parlamentą
rugsėjo 5 d. yra teigiamas žingsnis siekiant normalizuoti politinį dialogą
ir bendradarbiavimą. Parlamente reikia įtvirtinti
įtraukią politinę aplinką, kurioje galimas įvairių partijų konsensusas. Valdančiosios
daugumos ir opozicijos poliarizacija ir nepasitikėjimas paveikė gegužės 8 d.
vietos rinkimus. Per šiuos rinkimus buvo atvejų, kai buvo laikomasi
tarptautinių standartų, – tai vienas iš nuomonėje nustatytų prioritetų – ir
atvejų, kai jų nebuvo laikomasi. Rinkimų reforma, vienas iš pagrindinių
nuomonėje nustatytų prioritetų, įstrigo. Parlamentas dar neužtikrino, kad
klausymas ir balsavimas dėl konstitucinio ir aukščiausiojo teismo teisėjų
skyrimo parlamente vyktų tvarkingai – tai vienas iš nuomonėje nustatytų
prioritetų. Vyriausybė ir parlamentinis Europos integracijos komitetas dėjo pastangas
paspartinti ir koordinuoti ES integracijos reformas, be kitų dalykų, parengti
ir vykdyti konsultacijas dėl veiksmų plano, siekiant atsižvelgti į Komisijos
nuomonę, visų pirma į 12 pagrindinių prioritetų. Reikia
smarkiai pagerinti teisės aktų projektų rengimo ir konsultacijų su trečiosiomis
šalimis kokybę. Decentralizacijos reformos
procesui labai pakenkė sudėtingi centrinės ir vietos valdžios santykiai. Nebaigti svarbūs
veiksmai viešojo administravimo reformai užbaigti (tai vienas iš
nuomonėje nustatytų prioritetų), įskaitant valstybės tarnybos įstatymo pataisų
priėmimą. Nepaisant tam tikrų reformų
priemonių, tokių kaip 2011 m. birželio mėn. Ministrų tarybos sprendimas
dėl viešųjų įstaigų struktūros ir organizacijos, dar nepriimti esminiai teisės
aktai ir jų priėmimas priklauso nuo to, ar bus visiškai ir ilgam išeita iš
politinės aklavietės, kadangi jiems priimti reikia trijų penktadalių parlamento
narių balsų daugumos. Galiojantys įstatymai ir administraciniai aktai
įgyvendinami vis dar prastai. Viešojo
administravimo departamentas dar nėra pakankamai autoritetingas institucine prasme,
kad galėtų visiškai prisiimti savo funkciją. Dar
reikia sukurti nepriklausomą, nuopelnais grindžiamą ir profesionalią politiškai
nepriklausomą valstybės tarnybą. Dar
nepaskirtas ombudsmenas. Kalbant apie teismų
sistemą, padaryta nedidelė pažanga baigiant teismų sistemos reformą, vieną
iš pagrindinių nuomonėje nustatytų prioritetų. Teismų
reformos strategija ir jos veiksmų planas priimti liepos mėn. Jie yra geras reformų veiklos pagrindas. Jiems įgyvendinti reikės skirti tinkamus
žmogiškuosius ir finansinius išteklius, taip pat užtikrinti tinkamą
tarpžinybinį bendradarbiavimą. Dar nepriimti
svarbūs teisės aktai, tokie kaip administracinių teismų įstatymas, kuriems
priimti reikia trijų penktadalių parlamento narių balsų daugumos. Teismų sistemos veiksmingumą mažina ilgas teismo
procesas, dėl kurio susikaupia neišnagrinėtų bylų. Teismų
sistemai apskritai skiriama nepakankamai biudžeto asignavimų. Vis dar prastai užtikrinamas sprendimų vykdymas. Teismai nesiėmė konkrečių priemonių kovojant su
korupcija, be kitų dalykų, neapribotas arba nepanaikintas teisėjų imunitetas. Kovos su
korupcija politikos srityje (tai vienas iš pagrindinių
nuomonėje nustatytų prioritetų) padaryta nedidelė pažanga. Teisinė sistema ir tarpžinybinės struktūros iš
esmės sukurtos, tačiau specialūs veiksmai iš esmės neveiksmingi, o rezultatai
nepakankami. Dar tik pradedamos informuotumo didinimo kampanijos. Tam tikrų pareigūnų imunitetas, aktyvios
strategijos neturėjimas ir išteklių bei įrangos stoka toliau smarkiai kliudo
atlikti veiksmingus tyrimus. Nėra konkrečių
rezultatų visais lygmenimis vykdant tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir
priimant apkaltinamuosius nuosprendžius. Korupcija
tebėra paplitusi daugelyje sričių ir tebėra itin didelė problema. Albanija toliau stiprino žmogaus teisių
ir mažumų apsaugos teisinę ir institucinę sistemą. Padaryta pažanga tam tikrose pagrindinėse
prioritetinėse srityse, pavyzdžiui, priėmus išsamų įstatymą pagerinta vaiko
teisių apsauga, pagerintos kalinamųjų sąlygos kalėjimuose, plėtotos sulaikymui
alternatyvios priemonės. Nepaisant to, pažanga žmogaus teisių srityje netolygi,
vėl susirūpinta dėl tokių sričių kaip žiniasklaidos laisvė, nes redakcinę
nepriklausomybę vis dar riboja politiniai ir verslo interesai. Reikia smarkiai sustiprinti veiksmingą žmogaus
teises ir mažumų apsaugą reglamentuojančių teisinių ir politinių priemonių
įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Nuosavybės teisės
tebekelia daug rūpesčių. Menka pažanga
padaryta siekiant priimti ir įgyvendinti nuoseklią nuosavybės teisių reformos
strategiją ir veiksmų planą. Tai vienas iš pagrindinių nuomonėje nustatytų
prioritetų. Dėl nenuosekliai paskirstytos
atsakomybės ir skirtingų dalyvaujančių institucijų veiklos koordinavimo stokos
sunku užtikrinti veiksmingą politikos įgyvendinimą, sukuriamas teisinis
netikrumas ir sisteminė korupcijos rizika. Iš dalies padaryta pažanga įgyvendinant
pagrindinį prioritetą – stiprinant žmogaus teisių apsaugą, visų pirma moterų,
vaikų ir romų, ir veiksmingai įgyvendinant kovos su diskriminacija
politiką. Šioje srityje yra tam tikrų
pokyčių: be kitų dalykų, priimta nacionalinė lyčių lygybės ir kovos su šeiminiu
smurtu strategija, pradėtas įgyvendinti apsaugos nuo diskriminacijos įstatymas. Vis dar yra tam tikrų didelių teisės aktų
spragų, visų pirma susijusių su neįgaliaisiais, Albanijai
reikia užtikrinti nuoseklų galiojančių teisėkūros ir politikos priemonių
įgyvendinimą. Reikia padidinti bendrą
informuotumą apie kovos su diskriminacija teisės aktus ir apskundimo
mechanizmą. Susirūpinti vis dar verčia
nuolatinė tam tikrų pažeidžiamų grupių, kaip antai lesbiečių, gėjų, biseksualų
ir transseksualų, taip pat romų diskriminacija. Romų bendruomenė toliau
labiausiai nukenčia ir neturi galimybių naudotis socialinės apsaugos ir kitomis
paslaugomis. Tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant
pagrindinį prioritetą – gerinant sulaikytų asmenų sąlygas ir taikant
šiai sričiai skirtas ombudsmeno rekomendacijas. Imtasi
priemonių siekiant pagerinti kalinimo sąlygas ir sistemingai atsižvelgti į
ombudsmeno rekomendacijas. Tačiau vis dar pranešama apie netinkamo elgesio
atvejus, visų pirma sulaikymo metu ir policijos areštinėse. Dar reikia
pagerinti psichikos liga sergančių pažeidėjų sąlygas.
Rimtai susirūpinti verčia tai, kad nėra nuolatinio tinkamo sprendimo,
kad šie asmenys būtų privalomai gydomi. Spręsdama regioninius klausimus ir
vykdydama tarptautinius įsipareigojimus Albanija toliau prisidėjo prie
regiono stabilumo užtikrinimo ir su kaimyninėmis šalimis bei regiono
partneriais palaikė gerus santykius. Šalyje dabar nustatytas bevizis režimas
keliaujant į visas Vakarų Balkanų šalis. Šalis
toliau aktyviai dalyvavo regioninio bendradarbiavimo iniciatyvose, įskaitant
Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesą (PEBP), Regioninio bendradarbiavimo
tarybą (RBT) ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (VELPS). Kalbant apie Tarptautinį baudžiamąjį teismą,
su JAV sudarytas dvišalis susitarimas dėl imuniteto neatitinka ES bendrųjų
pozicijų ir pagrindinių principų. Šalis turi
suderinti savo poziciją su ES pozicija. Per pasaulinę krizę ir po jos Albanijos ekonomika
išlaikė makroekonominį stabilumą ir teigiamą augimą. Vis dėlto politinė
aklavietė sutrukdė vyriausybei įgyvendinti būtinas struktūrines reformas. 2010 m. dėl eksporto ir nedidelės vidaus
paklausos ekonomika augo 3,8 %. Pinigų
politika padėjo palaikyti stabilią infliaciją, be kita ko, atsižvelgiant į
išaugusias tarptautines žaliavų kainas. Ekonominę
plėtrą toliau stabdo trūkumai, susiję su sutarčių vykdymo užtikrinimu ir
teisine valstybe, taip pat prasta infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas bei
neoficiali ekonomika. Vertinant pagal ekonominius
kriterijus, Albanija padarė tam tikrą pažangą kurdama veikiančią rinkos
ekonomiką: sumažino fiskalinį ir išorės deficitą, išlaikė stabilius infliacijos
lūkesčius ir taip sustiprino makroekonominį stabilumą.
Albanija turėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas
Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu, jeigu paspartins struktūrines
reformas, be kitų dalykų, sustiprins teisės sistemą ir fizinį bei žmogiškąjį
kapitalą. Nepaisant politinės poliarizacijos, išsaugotas
bendras sutarimas dėl pagrindinių rinkos ekonomikos aspektų. Albanijos ekonomika toliau augo, nors ir lėčiau,
nepaisant svarbių prekybos partnerių prastos ekonominės padėties. Toliau vykdyta patikima pinigų politika, išlaikytas
kainų stabilumas, o infliacija neviršijo tikslinės normos. 2010 m.
sumažėjo einamosios sąskaitos deficitas ir fiskalinis disbalansas. Valstybė į
ekonomika mažai kišasi ir subsidijų suteikė nedaug. Bankų sektorius toliau turi
pakankamai kapitalo ir yra likvidus. Tam tikra pažanga padaryta užtikrinant
geresnį patekimą į rinką. ES ir toliau yra Albanijos pagrindinė prekybos ir
investavimo partnerė. Vis dėlto dar neužtikrintas ilgalaikis
palyginti didelės valstybės skolos sumažinimas. Gali
būti sunku labiau sumažinti išorės disbalansą, ypač jeigu toliau mažės
darbuotojų pervedamos lėšos. 2010 m.
suprastėjo darbo rinkos rezultatai, nedarbas išlieka aukštas. Bankroto procedūros taikomos vis dar netinkamai,
dėl silpnos teisinės valstybės sunku užtikrinti sutarčių vykdymą ir verslo
aplinką apskritai. Vis dar nesprendžiamas
nuosavybės teisių klausimas. Susirūpinti
tebeverčia didelis neveiksnių paskolų skaičius bankų sistemoje. Vis dar
nepakankamai investuojama į infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą. Neoficialus sektorius tebėra problema. Dėl sektorių gamybos ir eksporto rinkų
koncentracijos ekonomika yra pažeidžiama išorės sukrėtimų. Albanija padarė tam tikrą pažangą gerindama gebėjimus
prisiimti narystės įsipareigojimus, visų pirma susijusius su laisvu prekių
judėjimu, įmonių ir pramonės politika, teisingumu, laisve ir saugumu, išorės
santykiais ir finansų kontrole. Kitose
srityse, kaip antai laisvas darbuotojų judėjimas, viešieji pirkimai,
intelektinės nuosavybės teisė, informacinė visuomenė ir žiniasklaida, taip pat
energetika, aplinka ir oro transportas, pažanga nedidelė. Tam, kad sustiprėtų administraciniai gebėjimai
įgyvendinti teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, reikia nuolatinių pastangų. Reikia papildomų pastangų siekiant laiku užtikrinti
įsipareigojimų pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą įgyvendinimą. Laisvo prekių judėjimo srityje padaryta nemaža pažanga, susijusi su standartizacija. Reikia sukurti tinkamą rinkos priežiūros struktūrą. Menka pažanga padaryta laisvo darbuotojų
judėjimo srityje, kurioje parengiamieji darbai dar tik pradėti. Įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas
srityje padaryta tam tikra pažanga, visų pirma pašto paslaugų srityje. Tam tikra pažanga padaryta laisvo kapitalo
judėjimo srityje, susijusi su mokėjimo sistemas ir kovą su pinigų plovimu
reglamentuojančių teisės aktų sistema. Reikia
daugiau pastangų siekiant veiksmingai įgyvendinti nacionalinę kovos su pinigų
plovimu ir finansiniais nusikaltimais strategiją. Menka pažanga
padaryta viešųjų pirkimų srityje. Instituciniai
gebėjimai tebėra menki, visose viešųjų pirkimų institucijose nėra aiškios
kompetencijos apibrėžties ir pasiskirstymo. Kiek pasistūmėta vykdant šios
srities parengiamuosius darbus. Tam tikra
pažanga padaryta bendrovių teisės srityje. Tačiau
Nacionalinės apskaitos tarybos gebėjimai tebėra menki, o Valstybinės priežiūros
tarybos veiklos nepriklausomumas prastas. Intelektinės
nuosavybės teisės srityje padaryta nedidelė pažanga, ne itin pasistūmėta
vykdant parengiamuosius darbus. Veiksmingas intelektinės nuosavybės ir
pramoninės nuosavybės teisių užtikrinimas prastas. Albanija
laiku neįvykdė SAS įsipareigojimo užtikrinti į ES panašų apsaugos lygį, be kita
ko, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimu. Vidutiniška
pažanga padaryta konkurencijos srityje: ir antimonopolinės politikos, ir
valstybės pagalbos. Tačiau atsakingoms
institucijoms trūksta tinkamų administracinių gebėjimų.
Reikia užtikrinti Valstybės pagalbos komisijos veiklos nepriklausomumą. Šios srities parengiamieji darbai vyksta tinkamai. Tam tikra pažanga
padaryta finansinių paslaugų srityje. Patobulinta
rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo reguliavimo sistema. Nebankinio sektoriaus priežiūros gebėjimai tebėra
menki. Netolygi pažanga
padaryta informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje. Derinimas su elektroninių ryšių acquis ir
rinkos liberalizavimas gerėja. Vis dėlto
žiniasklaidą reglamentuojantys teisės aktai dar nesuderinti su Audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų direktyva, o radijo ir televizijos reguliavimo
institucijos gebėjimai tebėra menki. Ne itin
pasistūmėta vykdant šios srities parengiamuosius darbus. Tam tikra pažanga padaryta žemės ūkio ir
kaimo plėtros srityje. Padaryta
pažanga steigiant kaimo plėtros politikos įgyvendinimo struktūras. Vis dėlto analizavimo, kaimo plėtros politikos
formavimo ir įgyvendinimo gebėjimai tebėra menki. Tam
tikra pažanga, nors netolygi, padaryta maisto saugos, veterinarijos ir
fitosanitarijos politikos srityse. Gerokai
sustiprinti Nacionalinės maisto tarnybos veiklos gebėjimai, patobulinta maisto
saugą ir veterinarijos klausimus reglamentuojančių teisės aktų sistema. Apskritai gebėjimai tebėra menki, prastas
tarpžinybinis bendradarbiavimas ir kompetencijos apibrėžtis. Žuvininkystės srityje tam tikra pažanga
padaryta vykdant tikrinimus ir kontrolę. Dėl
nepakankamų fizinių ir finansinių išteklių bei prasto tarpžinybinio
bendradarbiavimo reguliavimo sistemos vykdymo užtikrinimas tebėra prastas. Tam tikra pažanga,
nors ir netolygi, padaryta transporto politikos srityje. Nors kelių transporto ir oro transporto valdymo
sričių derinimas pasistūmėjo, oro eismo sauga tebekelia rūpesčių. Reikia
daugiau pastangų geležinkelių ir jūrų transporto sektoriuose. Nedidelė pažanga padaryta energetikos
srityje. Tiekimo saugumas kiek pagerėjo,
tačiau elektros sektoriaus rinkos reforma dar nėra veiksmingai įgyvendinama,
reikės daugiau pastangų siekiant užtikrinti šios rinkos ekonominį gyvybingumą. Reikia sustiprinti elektros, dujų ir radiacinės
saugos reguliavimo institucijų gebėjimus ir institucinį nepriklausomumą. Šios srities parengiamieji darbai vyksta lėtai. Nors derinant mokesčių
teisės aktus su acquis padaryta tam tikra pažanga ir vyksta
parengiamieji darbai, reikia daugiau pastangų, susijusių su administraciniais
ir techniniais gebėjimais, be kita ko, mokesčių slėpimo ir vengimo srityje. Ekonominės ir pinigų politikos srityje
pažangos nepadaryta. Pažanga padaryta statistikos
srityje, visų pirma susijusi su klasifikavimu ir statistikos infrastruktūra. Pažanga
sektorių statistikos srityje netolygi. Socialinės
politikos ir užimtumo srityje pažanga netolygi. Nors darbuotojų sveikatos ir saugos, socialinio
dialogo ir socialinės apsaugos srityje buvo tam tikrų pokyčių, neoficialus
užimtumas vis dar aukštas, o darbo rinka labai neaktyvi. Apskritai politika įgyvendinama irgi
nepakankamai, visų pirma kiek tai susiję su socialine įtrauktimi. Ne itin pasistūmėta vykdant šios srities
parengiamuosius darbus. Padaryta pažanga įmonių ir pramonės
politikos srityje, visų pirma susijusi su verslui skirtos reguliavimo
sistemos tobulinimu ir MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimu. Įsteigtos institucijos siekiant paskatinti
inovacijas ir technologinę plėtrą. Toliau
vyksta šios srities parengiamieji darbai. Padaryta tam tikra pažanga transeuropinių
tinklų srityje. Pasistūmėta rengiant kelių
koridorius, pradėjo veikti nauja elektros jungiamoji linija. Regioninės politikos ir struktūrinių fondų
koordinavimo srityje pažanga nedidelė. Reikia didelių pastangų siekiant sukurti reikiamus
institucinius ir administracinius gebėjimus ir parengti tinkamą regioninės
plėtros projektų rengimo mechanizmą. Šios srities parengiamieji darbai dar
ankstyvame etape. Kalbant apie teismų
sistemą ir pagrindines teises, vis dar yra tam tikrų didelių spragų,
nepaisant pastangų rengti Europos standartus atitinkančius teisės aktus. Be to,
teisėkūros ir politikos priemonės apskritai taikomos nepakankamai ir tai yra
didelė problema. Albanija dar tik pradėjo derinimą su teismų sistemos ir
pagrindinių teisių Europos standartais ir acquis. Albanija padarė
pažangą teisingumo, laisvės ir saugumo srityje.
2010 m. gruodžio mėn. teisė be vizų keliauti po Šengeno šalis
suteikta biometrinius pasus turintiems piliečiams. Padaryta
pažanga kovojant su organizuotu nusikalstamumu, visų pirma tinkamai
bendradarbiaujant tarptautiniu mastu ir įgyvendinant „kovos su mafija“
įstatymą, kuriuo, be kita ko, nustatytas nusikalstamu būdu įgyto turto
konfiskavimas. Vis dėlto organizuotas nusikalstamumas tebekelia problemų. Reikia išlaikyti pastangas veiksmingai įgyvendinti
teisės aktus ir stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu – tai vienas iš
Komisijos nuomonėje nustatytų pagrindinių prioritetų.
Be kitų dalykų, reikia siekti patikimų rezultatų vykdant aktyvius
tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir prireikus priimant apkaltinamuosius
nuosprendžius. Reikėtų aktyviai taikyti
priemones siekiant padidinti tyrėjų kompetenciją ir suteikti jiems daugiau
įgaliojimų, taip pat skatinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą. Turėtų būti sustiprinta ir sistemingai vykdoma kova
su neteisėta prekyba narkotikais, pinigų plovimu, prekyba žmonėmis ir aukų
apsauga, taip pat turėtų būti sistemingai užtikrinamas nusikalstamu būdu įgyto
turto konfiskavimą reglamentuojančių teisės aktų vykdymas. Padaryta pažanga stiprinant gebėjimus
įgyvendinti mokslo ir mokslinių tyrimų srities acquis. Pagerinti administraciniai gebėjimai, kurių reikia
siekiant dalyvauti ES mokslinių tyrimų septintojoje bendrojoje programoje, nors
nacionaliniai mokslinių tyrimų gebėjimai tebėra menki.
Tam tikra pažanga padaryta švietimo ir kultūros srityje, visų pirma
susijusi su profesiniu rengimu ir švietimu. Apskritai derinant aplinkos srities
teisės aktus pažanga menka. Bendras teisės
aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas prastas. Reikia
toliau stiprinti administracinius gebėjimus ir tarpžinybinį bendradarbiavimą. Kalbant apie klimato kaitą, Albanija
apskritai nepadarė pažangos ir instituciniai gebėjimai labai menki. Tam tikra pažanga
padaryta vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje. Be to, padaryta pažanga reguliuojant vartotojų apsaugą ir
užtikrinant vykdymą. Apskritai patobulinta teisės aktų sistema. Kalbant apie
visuomenės sveikatą, pasistūmėta sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės
aktų srityje, taip pat buvo teigiamų pokyčių užkrečiamųjų ligų ir psichikos
sveikatos srityje. Vis dėlto vis dar neužtikrintos vienodos sąlygos naudotis
pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis. Muitų sąjungos
srityje padaryta tam tikra pažanga derinant teisės
aktus, toliau vyksta šios srities parengiamieji darbai.
Vis dėlto, palyginti su ES standartais, atliekant muitinį įvertinimą vis
dar dažnai naudojamasi orientacinėmis kainomis, reikia daugiau pastangų
siekiant supaprastinti procedūras ir palengvinti prekybą. Vykdymo užtikrinimo gebėjimai ir žmogiškųjų
išteklių valdymas vis dar prastas. Tam tikra pažanga padaryta išorės santykių
srityje, visų pirma kiek tai susiję su bendra prekybos politika. Reikia stiprinti institucinius ir administracinius
gebėjimus. Pažanga padaryta užsienio,
saugumo ir gynybos politikos srityje. Šalis
suderino savo poziciją su dauguma ES deklaracijų ir bendrųjų pozicijų ir toliau
dalyvavo BSGP operacijose. Padaryta pažanga finansų kontrolės
srityje. Patobulinta pirminė viešosios vidaus
finansų kontrolės teisinė sistema ir centralizuotas biudžeto tikrinimas. Reikia sustiprinti administracinius vidaus
kontrolės srities gebėjimus. Dar tik pradėti
parengiamieji darbai siekiant užtikrinti ES finansinių interesų apsaugą. Finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje įdiegti atitinkamų sričių pagrindiniai principai ir sukurtos
institucijos, kurių reikia nuosavų išteklių sistemai taikyti. Nuosavų išteklių sistemos taikymo administracinė
struktūra dar nesukurta. Bosnija ir
Hercegovina Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą
siekdama atitikti politinius kriterijus. Kalbant apie demokratiją ir teisinę valstybę,
praėjus metams po 2010 m. spalio 3 d. visuotinių rinkimų dar reikia
užbaigti vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų steigimo
procesą – suformuoti valstybinio lygmens vyriausybę. Šis
ilgas delsimas kliudo Bosnijai ir Hercegovinai vykdyti taip reikiamas reformas. Rimtai susirūpinti verčia tai, kad nevyksta
patikimas procesas, kad Konstitucija būtų suderinta su Europos žmogaus
teisių konvencija. Pirmoji tarpžinybinė darbo grupė, sukurta Europos Žmogaus
Teisių Teismo (EŽTT) sprendimui Sejdič-Finci[21]
byloje įgyvendinti, nepasiekė susitarimo. Ministrų taryba rekomendavo įsteigti
naują darbo grupę, tačiau tai dar nepadaryta. Serbų Respublikos
nacionalinė asamblėja (SRNA) priėmė išvadas ir sprendimą dėl referendumo dėl
valstybinio lygmens teisminių institucijų užginčijimo.
ES tarpininkaujant, SRNA atšaukė sprendimą dėl referendumo ir iš dalies
pakeitė birželio 1 d. išvadas. Vykstant
stabilizacijos ir asociacijos procesui Bosnija ir Hercegovina palaiko
struktūrinį dialogą su ES teisingumo klausimais. Parlamento
administraciniai gebėjimai pagerėjo, tačiau dar nepakankamai koordinuojamas
valstybės ir autonominių vienetų parlamentų darbas, o politiniai nesutarimai
tarp autonominių vienetų toliau trukdo dirbti Parlamentinei asamblėjai. Skirtingų lygmenų vyriausybės institucijos toliau
negalėjo tinkamai dirbti dėl nenuoseklaus bei nekoordinuojamo politikos
formavimo. Trys prezidiumo nariai dėjo daugiau
pastangų bendrai formuoti ir įgyvendinti politiką, tačiau koordinuoti užsienio
politiką toliau trukdė nesutarimai kai kuriais klausimais. Dar reikia sukurti veiksmingą valstybės ir
autonominių vienetų koordinavimo sprendžiant ES reikalus, be kitų dalykų,
susijusius su finansinės paramos pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę
(PNPP) programavimu, mechanizmą. Nedidelė pažanga padaryta vykdant viešojo
administravimo reformą. Toliau
įgyvendinama viešojo administravimo reformos strategija. Vis dėlto skirtingų administracijų darbas vis dar prastai
koordinuojamas, o viešojo administravimo reformos procesas neturi reikiamos
politinės paramos. Reikia nuolatinių pastangų norint užkirsti kelią politiniam
kišimuisi. Valstybės ombudsmeno institucija veikia, tačiau jos veiklos
veiksmingumą menkina žmogiškųjų ir finansinių išteklių apribojimai. Vis dar reikia sukurti profesionalią, atskaitingą,
skaidrią ir veiksmingą valstybės tarnybą atsižvelgiant į nuopelnus ir
kompetenciją. Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą
tobulindama teismų sistemą. Pradėtas ES
ir Bosnijos ir Hercegovinos struktūrinis dialogas teisingumo klausimais, kuriuo
siekiama užtikrinti nepriklausomą, veiksmingą, nešališką ir atskaitingą teismų
sistemą. Reikia paspartinti teisingumo sektoriaus reformos strategijos ir karo
nusikaltimų strategijos įgyvendinimą. Imtasi
priemonių sumažinti neišnagrinėtų bylų, visų pirma dėl komunalinių mokesčių,
skaičių, tačiau apskritai neišnagrinėtų bylų dar daug.
Dėl nenuoseklios visų jurisdikcijų teisinės sistemos teismams užkraunama
didelė teisinė ir finansinė našta. Dėl nesuderintos atsakomybės biudžeto srityje
nukenčia teismų nepriklausomumas ir veiksmingumas. Dažni
politiniai išpuoliai prieš teismus ir neišnagrinėtų bylų skaičius tebeverčia
rimtai susirūpinti. Bosnija ir Hercegovina padarė labai nedidelę
pažangą kovodama su korupcija; korupcija tebėra paplitusi daugelyje
viešojo ir privačiojo sektorių sričių ir tebėra didelė problema. Kovos su korupcija strategija ir veiksmų planas
vis dar prastai įgyvendinami. Kovos su
korupcija institucija dar neveikia visu pajėgumu. Teisminis
korupcijos bylų nagrinėjimas tebevyko lėtai ir baudžiamasis persekiojimas
pradėtas tik keliose aukšto lygio pareigūnų bylose. Susirūpinti
vis dar verčia nepakankamas teisės aktų įgyvendinimas ir autonominių vienetų
veiklos koordinavimo problemos. Bosnijai ir
Hercegovinai reikia tvirtesnio politinio įsipareigojimo ir ryžtingų veiksmų
kovojant su korupcija. Pagarba žmogaus teisėms ir mažumų
apsauga iš esmės užtikrinta. Bosnija
ir Hercegovina ratifikavo pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas,
tačiau jų įgyvendinimas atsilieka. Pilietinės ir politinės teisės iš esmės gerbiamos. Menka pažanga
padaryta siekiant šalyje suvienodinti baudžiamąsias sankcijas. Dar nepriimtas nemokamos teisinės pagalbos
pagrindų įstatymas, kurio reikia norint atitikti EŽTK reikalavimus. Reikia užtikrinti teisę kreiptis į teismą
civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Kalinimo
sąlygos kiek pagerėjo, visų pirma psichiatrijos įstaigose, tačiau rūpesčių
tebekelia kalėjimų perpildymo problema ir netinkamas elgesys su kalinamaisiais. Valstybės ir autonominių vienetų
konstitucijose įtvirtinta saviraiškos ir žiniasklaidos laisvė, susirinkimų
laisvė bei teisė laisvai burtis į asociacijas ir religijos laisvė. Vis dėlto reikia geriau įgyvendinti galiojančius
teisės aktus. Pagerėjo Spaudos tarybos
savireguliavimo veikla. Piliečiai Spaudos
tarybai pateikia daugiau skundų dėl spaudos kodekso pažeidimų. Spaudos tarybos gebėjimą užtikrinti profesinių
standartų laikymąsi menkina išteklių trūkumas. Tęsėsi
politinis spaudimas žiniasklaidai, kaip ir etninis priešiškumas. Žurnalistų bauginimo atvejai taip pat tęsėsi. Dar neįgyvendinta visuomeninio transliuotojo
reforma. Vis dar trukdoma Ryšių reguliavimo
tarnybos nepriklausomumui, dar nepaskirti tarybos nariai. Pilietinės visuomenės kūrimą reikia remti
toliau, taip pat reikia užtikrinti finansavimo skaidrumą. Ekonominės ir socialinės teisės užtikrinamos esama teisine sistema, tačiau dėl nenuoseklios
kompetencijos jos vis dar įgyvendinamos prastai. Išsamus
visuotinis kovos su diskriminacija įstatymas priimtas, tačiau jo taikymo sritis
ribota, o įgyvendinimas prastas. Reikia geriau
apsaugoti moteris nuo smurto, taip pat geriau užtikrinti socialinę vaikų
apsaugą. Vertinant etninių grupių tarpusavio
santykius, nepaisant federacijos lygmeniu įsteigtos koordinuojančiosios
įstaigos, suskaidytų mokyklų (dvi mokyklos po vienu stogu) ir vienataučių
mokyklų skaičius tebekelia rūpesčių. Socialinių
išmokų sistema, grindžiama ne poreikiais, bet teisėmis, turi neigiamą poveikį pažeidžiamų
grupių, įskaitant psichiškai neįgalius asmenis, padėčiai. Plėtoti socialinį dialogą ir naudotis darbo
teisėmis toliau trukdė tai, kad nepripažįstami valstybinio lygmens socialiniai
partneriai, o teisės aktų sistema nenuosekli. Pagarba žmogaus
teisėms ir mažumų[22]
bei kultūrinių teisių apsauga iš esmės užtikrinta. Padaryta pažanga įgyvendinant romų aprūpinimo būstu
ir užimtumo didinimo veiksmų planus. Reikia
paspartinti pastangas užtikrinti veiksmingą sveikatos priežiūros ir švietimo
veiksmų planų įgyvendinimą, pagerinti šiems veiksmų planams skiriamus išteklius
ir užtikrinti jų įgyvendinimo tvarumą. Vis
dėlto romų mažumos gyvenimo sąlygos tebėra labai sunkios ir ji vis dar
diskriminuojama. Dėl gimimo registracijos
trūkumų ir neturėdami galimybės gauti nemokamos teisinės pagalbos civilinės
būklės registracijos klausimais, šios mažumos atstovai negali pasinaudoti
pagrindinėmis socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis. Reikia
imtis tolesnių priemonių siekiant pagerinti įstatymo dėl nacionalinių mažumų
įgyvendinimą ir užtikrinti mažumų teises. Tam tikra pažanga padaryta dėl pabėgėlių ir
šalies viduje perkeltų asmenų. Priimta
patikslinta nacionalinė strategija grįžimo procesui remti ir tinkamam
Deitono–Paryžiaus taikos susitarimo (DPTS) 7 priedo įgyvendinimui
užtikrinti. Žengti tam tikri žingsniai
siekiant įgyvendinti strategiją, visų pirma skiriant finansavimą
kolektyviniuose centruose gyvenančių pažeidžiamų grupių problemai spręsti. Vis dėlto dar nevisiškai įdiegtos su grįžimu
susijusios pagalbos teikimo procedūros. Trūkstant galimybių įsidarbinti ir
naudotis socialinės apsaugos paslaugomis, vis dar sunku užtikrinti grįžimo ir
integracijos vietoje ilgalaikiškumą. Regioninių klausimų ir tarptautinių
įsipareigojimų srityje toliau įgyvendintas DPTS,
tačiau Serbų Respublikos politiniai lyderiai dažnai ginčijo šalies
teritorinį vientisumą. Bendradarbiavimas su
Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) išliko
patenkinamas. Vyriausiojo įgaliotinio biuro vykdyti ES
specialiojo įgaliotinio įgaliojimai perduoti vienam ES įgaliotiniui Bosnijoje
ir Hercegovinoje, atliekančiam dvejopą funkciją – ES specialiojo įgaliotinio ir
ES delegacijos vadovo. Tęstas Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos ir
Serbijos teismų ir prokurorų bendradarbiavimas. Įgyvendinami
dvišaliai susitarimai dėl teismų sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio
pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo. Vis dėlto
karo nusikaltimų bylas nagrinėti toliau trukdė baudžiamojo proceso kodekse
nustatytos teisinės išdavimo kliūtys. Kalbant apie Tarptautinį baudžiamąjį teismą,
su JAV sudarytas dvišalis susitarimas dėl imuniteto neatitinka ES bendrųjų
pozicijų ir pagrindinių principų. Šalis turi
suderinti savo poziciją su ES pozicija. Nemenka pažanga padaryta Sarajevo
deklaracijos procese. Po 2011 m.
birželio ir rugsėjo mėn. susitikimų Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija
ir Serbija susitarė dėl kelių klausimų, be kita ko, dėl bendros deklaracijos,
pasirašytinos Belgrade vyksiančioje ministrų konferencijoje, teksto. Bosnija ir
Hercegovina toliau aktyviai dalyvavo regioninio bendradarbiavimo iniciatyvose,
įskaitant Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesą (PEBP), Regioninio
bendradarbiavimo tarybą (RBT) ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą
(VELPS). Bosnija ir Hercegovina toliau plėtojo
santykius su kaimynėmis šalimis. Rugsėjo mėn.
Bosnija ir Hercegovina priėmė sprendimą pripažinti Kosovo muitinių antspaudus. Tačiau su kaimyninėmis šalimis vis dar yra
neišspręstų su siena susijusių klausimų. 2010 m. nedaug paaugusi, 2011 m.
Bosnijos ir Hercegovinos ekonomika augo kiek sparčiau. Tačiau kol kas
ekonomika atsigauna silpnai, daugiausia dėl išorės paklausos. Nedarbo lygis
išliko labai aukštas. Pritaikius fiskalinio
koregavimo priemones pagal Tarptautinio valiutos fondo programą ir padidėjus
įplaukoms fiskalinė padėtis kiek sušvelnėjo. Vis
dėlto vidutinės trukmės fiskaliniam stabilumui smarkiai pakenkė tai, kad nebuvo
priimta 2011–2013 m. visuotinė fiskalinės politikos sistema.
Įsipareigojimas vykdyti struktūrines reformas ir užtikrinti patikimus
viešuosius finansus šalyje vis dar silpnas ir netolygus, o viešųjų finansų
kokybė tebebuvo prasta. Vertinant pagal ekonominius kriterijus,
Bosnija ir Hercegovina padarė menką pažangą kurdama veikiančią rinkos
ekonomiką. Reikia toliau ryžtingai vykdyti
reformas, kad šalis ilgainiui galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos
jėgas Sąjungoje. Atsigavimą daugiausia skatina išorės paklausa,
tačiau dėl atsinaujinančios kreditavimo veiklos vidaus paklausa irgi padidėjo. Pramonės gamyba auga. Smarkiai
išaugo prekybos veikla, o prekybos integracijos į ES lygis išliko aukštas. Išlaikytas finansinis ir piniginis stabilumas. Valiutų valdybos sistemos patikimumo lygis toliau
buvo aukštas. Galima pastebėti nedidelį verslo
aplinkos pagerėjimą, visų pirma kiek tai susiję su įmonių registravimu ir
administracinių procedūrų supaprastinamu apskritai. Vis dėlto vidutinės trukmės Bosnijos ir
Hercegovinos fiskalinės politikos tvarumui ir patikimumui smarkiai pakenkė tai,
kad nebuvo priimta 2011–2013 m. visuotinė fiskalinės politikos sistema,
todėl fiskalinės srities valdžios institucijos nebesutaria dėl bendros
fiskalinės krypties. Dėl politinės aklavietės šalyje smarkiai užsitęsė 2011 m.
valstybės biudžeto priėmimas, atidėtos tolesnės diskusijos pagal programą su
Tarptautiniu valiutos fondu dėl rezervinio susitarimo įgyvendinimo. Viešieji finansai ir toliau buvo prastos kokybės,
nes BVP tenka didelė einamųjų išlaidų dalis. Išorės
disbalansas, visų pirma einamosios sąskaitos deficitas, didėjo, pradėjo didėti
infliacija. Verslo aplinką toliau neigiamai veikė administracinis
neveiksmingumas ir silpna teisinė valstybė. Nepasistūmėta
suplanuotos privatizacijos procese, taip pat restruktūrizuojant viešąsias
įmones ir liberalizuojant tinklų pramonės šakas. Ekonomikos
produktyvumas ir konkurencingumas tebebuvo menki, kadangi nebuvo pakankamai išnaudojami
vidaus augimo šaltiniai. Tokie struktūriniai
suvaržymai, kaip dideli socialinių įmokų tarifai, prastai orientuoti
socialiniai pervedimai ir menkas darbo jėgos judumas toliau trukdo kurti darbo
vietas. Nedarbo lygis tebėra labai aukštas,
didelė problema tebėra neoficialus sektorius. Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą
derindama savo teisės aktus ir politiką su Europos standartais. Tam tikra pažanga padaryta tokiose srityse kaip
intelektinė nuosavybė, valstybės pagalba, moksliniai tyrimai, kultūra,
transportas, taip pat sprendžiant nemažai su teisingumu, laisve ir saugumu
susijusių klausimų. Vis dar reikia ypatingų
pastangų prekių, asmenų ir paslaugų laisvo judėjimo, muitų ir mokesčių,
konkurencijos, viešųjų pirkimų, užimtumo ir socialinės politikos, švietimo,
pramonės ir MVĮ, žemės ūkio ir žuvininkystės, maisto saugos, veterinarijos ir
fitosanitarijos, aplinkos ir klimato kaitos, energetikos, informacinės
visuomenės ir žiniasklaidos, taip pat statistikos srityse. Apskritai laikinojo susitarimo įgyvendinimo
rezultatai tebebuvo netolygūs. Šalis
pažeidė laikinąjį susitarimą, kadangi neatitinka Europos žmogaus teisių
konvencijos ir nesilaiko valstybės pagalbos taisyklių.
Rugpjūčio mėn. Ministrų taryba priėmė visuotinį valstybės pagalbos
įstatymą, kuris būtinas siekiant atitikti Stabilizacijos ir asociacijos
susitarimo reikalavimus, tačiau jo dar nepriėmė parlamentas. Nedelsiant reikia
priimti visuotinio gyventojų surašymo įstatymą, kuris būtinas siekiant skatinti
šalies socialinę ir ekonominę plėtrą. Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą
pažangą vidaus rinkos srityse. Laisvo
prekių judėjimo srityje padaryta tam tikra pažanga vykdant rinkos priežiūrą
ir užtikrinant vartotojų apsaugą. Vis dar
reikia didelių pastangų, kad teisinė sistema būtų suderinta su ES teisės aktais
ir kad būtų pagerinti administraciniai gebėjimai siekiant sukurti bendrą
ekonominę erdvę. Asmenų,
paslaugų judėjimo ir įsisteigimo teisės srityje
padaryta nedidelė pažanga. Abu autonominiai
vienetai priėmė teisės aktus dėl finansinių paslaugų, pagerėjo bankų priežiūros
koordinavimas. Labai svarbu toliau paprastinti
įmonių registravimą ir derinti pašto paslaugų teisės aktų sistemą. Laisvo kapitalo judėjimo srityje pažangos nepadaryta. Reikia
toliau derinti teisės aktus su acquis, taip pat juos suderinti
šalies mastu. Nemaža, nors ir netolygi, pažanga
padaryta muitų ir mokesčių srityse.
Tebėra labai svarbu toliau derinti teisės aktus ir stiprinti gebėjimus,
siekiant užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą ir vykdymą. Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą
pažangą užtikrindama konkurencijos taisyklių taikymą. Viešųjų pirkimų srityje pažangos nepadaryta,
visų pirma kiek tai susiję su visišku viešųjų pirkimų įstatymo suderinimu. Pažanga toliau daryta intelektinės nuosavybės
teisių srityje. Menka pažanga padaryta socialinės bei
užimtumo politikos ir visuomenės sveikatos politikos srityse. Šalies mastu parengti arba rengiami strateginiai
dokumentai, tačiau politika ir teisės aktai tebėra nenuoseklūs. Švietimo srities pagrindų įstatymai ir
strategijos priimti, tačiau juos dar reikia įgyvendinti. Tam tikra pažanga padaryta kultūros srityje. Pažanga daryta mokslinių tyrimų srityje,
pradėta rengtis įgyvendinti iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“. Toliau pasistūmėta derybose siekiant įstoti į Pasaulio
prekybos organizaciją. Bosnija ir Hercegovina padarė menką pažangą
siekdama Europos standartų keliose sektorių politikos srityse. Kiek tai susiję su pramone bei mažosiomis ir
vidutinėmis įmonėmis (MVĮ), reikia priimti šalies vystymosi strategiją,
įskaitant pramonės politikos aspektus, ir įgyvendinti MVĮ strategiją. Tam tikra pažanga padaryta maisto saugos,
veterinarijos ir fitosanitarijos politikos, taip pat žuvininkystės srityje. Vis dar nedidelė pažanga žemės ūkio ir kaimo
plėtros srityje. Labai svarbu užtikrinti
glaudesnį valstybės ir autonominių vienetų derinimo su šios srities acquis
koordinavimą. Tai, kad nebuvo pažangos,
neigiamai paveikė prekybą žemės ūkio produktais. Bosnijos ir
Hercegovinos parengiamieji darbai aplinkos srityje vis dar ankstyvame
etape. Reikia parengti suderintą aplinkos
apsaugos teisinę sistemą ir įsteigti valstybinę aplinkos agentūrą. Administraciniai gebėjimai prasti, reikia stiprinti
horizontalųjį ir vertikalųjį komunikavimą tarp skirtingų valdžios institucijų. Klimato kaitos srityje reikia tolesnių
pastangų siekiant priimti valstybinę klimato kaitos strategiją, derinti su acquis
ir didinti informuotumą. Bosnija ir
Hercegovina padarė pažangą transporto sektoriuje. Tam tikrų pokyčių įvyko transeuropinių transporto tinklų, kelių
ir oro transporto, geležinkelių ir vidaus vandenų sektoriuose. Dar reikia
priimti įstatymą dėl pavojingų krovinių vežimo. Spręstinas
klausimas – transporto infrastruktūros modernizavimas.
Ne itin pasistūmėta vykdant parengiamuosius darbus energetikos srityje. Kaip Energijos bendrijos sutarties šalis, Bosnija
ir Hercegovina turi įgyvendinti atitinkamus ES energetikos teisės aktus. Tam tikra pažanga padaryta sprendžiant elektros
tiekimo Brčko rajonui klausimą ir visais vyriausybės lygmenimis pradėjus
išsamią elektros teisės aktų peržiūrą. Siekiant
užtikrinti energijos tiekimo saugumą, reikia įsteigti šalies mastu veikiančią
perdavimo įmonę ir priimti išsamią energetikos strategiją. Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje padaryta nedidelė pažanga. Dar
reikia suderinti visuomeninio transliuotojo veiklą reglamentuojančią teisinę
sistemą. Ryšių reguliavimo institucijos
nepriklausomumas vis buvo dar varžomas, rimtai susirūpinti tebevertė politinis
spaudimas ir lėtas visuomeninio transliuotojo reformos įgyvendinimo tempas. Tam tikra pažanga padaryta finansų
kontrolės srityje. Centriniai derinimo
padalinai sukurti valstybės ir autonominių vienetų lygmeniu, įvedamas vidaus
auditas. Reikia toliau plėtoti finansų valdymo ir kontrolės sistemas. Valstybės audito institucijos nepriklausomumas
tebekėlė rūpesčių. Statistikos srityje
padaryta tam tikra pažanga, susijusi su klasifikavimu ir registrais. Reikia pagerinti sektorių statistiką, pavyzdžiui,
nacionalinių sąskaitų, verslo ir žemės ūkio statistiką.
Šalies statistikos institucijos nepakankamai bendradarbiavo valstybės ir
autonominių vienetų lygmeniu, nepakankamai gerai dirbo kitos atitinkamos
valstybės agentūros. Tam tikra pažanga padaryta skirtingose teisingumo,
laisvės ir saugumo srityse. Toliau
spręsti prioritetiniai vizų politikos klausimai. Toliau
sklandžiai įgyvendinti ES ir Bosnijos ir Hercegovinos vizų režimo
supaprastinimo ir readmisijos susitarimai. 2010 m.
gruodžio mėn. teisė be vizų keliauti po Šengeno šalis suteikta biometrinius
pasus turintiems Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams. Šalis pasistūmėjo vykdydama parengiamuosius
darbus sienų valdymo, prieglobsčio ir migracijos srityse. Toliau tobulinta prieglobsčio ir tarptautinės
apsaugos sistema, migracijos srautų stebėsena, toliau gerėjo tarpžinybinis
bendradarbiavimas. Tačiau reikia patobulinti
kai kurių sienos perėjimo punktų infrastruktūrą. Pažanga
kovojant su pinigų plovimu menka. Pinigų
plovimo prevencijos strategija ir veiksmų planas įgyvendinami prastai. Menka pažanga padaryta kovos su narkotikais
srityje. Didelė problema tebėra tai, kad
veiksmingų teisminių priemonių trūkumas trukdo kovoti su neteisėta prekyba
narkotikais. Bosnija ir Hercegovina toliau vykdo
parengiamuosius darbus policijos srityje. Dėl
Bosnijos ir Hercegovinos policijos pajėgų susiskaidymo toliau mažėja
veiksmingumas, prastėja rezultatai, bendradarbiavimas ir keitimasis
informacija. Vis dar nepakankamai kovojama
su organizuotu nusikalstamumu, nes teisėsaugos institucijų darbas
nekoordinuojamas veiksmingai. Organizuotas
nusikalstamumas vis dar verčia rimtai susirūpinti ir daro poveikį teisinei
valstybei ir verslo aplinkai. Reikia aktyviau
kovoti su prekyba žmonėmis, taip pat reikia šalinti prekybos žmonėmis
aukų atpažinimo trūkumus. Bosnija ir
Hercegovina padarė tam tikrą pažangą kovodama su terorizmu. Vėl suburta jungtinė darbo grupė kovos su terorizmu
klausimais. Vis dėlto reikia sustiprinti
terorizmo prevencijos ir kovos su juo strategijos įgyvendinimą. Tęsti parengiamieji darbai asmens duomenų
apsaugos srityje, tačiau reikia daugiau pastangų teisėsaugos srityje, taip
pat reikia užtikrinti priežiūros agentūros nepriklausomumą. Labai svarbu tinkamai užtikrinti asmens duomenų
apsaugą, kad Bosnija ir Hercegovina galėtų sudaryti susitarimus su Europolu ir
Eurojustu. Kosovas Kosovo politinei padėčiai reikšmingi įvykiai –
nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. vykę parlamento ir
prezidento rinkimai. Rengiant visuotinius rinkimus buvo daug rimtų trūkumų ir
techninių sunkumų. Vasario mėn. suformuota
nauja koalicinė vyriausybė, balandžio mėn. išrinktas naujas prezidentas. Prezidentas ir vyriausybė parodė esantys
įsipareigoję įgyvendinti Europos darbotvarkę. Sustiprintas su ES susijusių
reformų koordinavimas. Dėl rinkimų atidėtas
daugelio pagrindinių reformų įgyvendinimas. Dabar
reikia nuolatinių pastangų siekiant paspartinti reformas ir jų veiksmingą
įgyvendinimą. Viešoji administracija ir
teismai silpni. Reikia daug daugiau nuveikti
kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, be kita ko, viešųjų pirkimų
srityje. Ekonominė padėtis taip pat rimta,
todėl vyriausybei reikia nedelsiant imtis priemonių ir glaudžiai koordinuojant
veiksmus su Tarptautiniu valiutos fondu pagerinti biudžeto padėtį. Vienas iš teigiamų aspektų: Kosovas dėjo nuolatines
pastangas siekdamas rezultatų tokiose pagrindinėse Europos darbotvarkės
srityse, kaip vizos ir prekyba. Remiantis 2010 m. rugsėjo 9 d. JT
Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija, kurios pasiūlymą bendrai pateikė
Serbija ir 27 ES valstybės narės, kovo mėn. pradėtas Belgrado ir Prištinos dialogo
procesas. Jis plėtotas iki rugsėjo mėn. iš esmės vadovaujantis konstruktyvaus
bendradarbiavimo principais ir pasiekti susitarimai dėl kelių klausimų: dėl
laisvo prekių ir asmenų judėjimo, civilinės būklės registro ir kadastro. Iki šiol pasiektus susitarimus reikia įgyvendinti
vadovaujantis geros valios principais. Dar
reikia pasiekti daugiau rezultatų: prioriteto tvarka įgyvendinti įtraukaus
praktinio regioninio bendradarbiavimo principus ir surasti ilgalaikius
sprendimus su ES acquis susijusiais klausimais tokiuose sektoriuose kaip
energetika ir telekomunikacijos. Ataskaitiniu laikotarpiu pagerėjo Kosovo serbų
bendruomenės, gyvenančios į pietus nuo Ibaro upės, integracija. Serbams taikoma jų teises ginanti teisinė sistema. Jų daugiau dalyvavo visuotiniuose rinkimuose, jie
taip pat dalyvavo gyventojų surašyme. Serbijos
remiamų mokyklų mokytojai pradėjo pasirašinėti sutartis su Kosovo savivaldybių
švietimo skyriais. Šiaurės Kosove toliau veikia Serbijos remiamos
struktūros, o integracija nepasistūmėjo. Serbijos
remiamos savivaldybės priešinosi rengiamam gyventojų surašymui šiaurinėje
dalyje, nedaug šiaurės Kosovo serbų dalyvavo visuotiniuose rinkimuose. Šiaurinės
dalies serbai taip pat nepaisė EULEX įgaliojimų. Dėl padėties šiaurės Kosove ir
sienos / administracinės sienos kontrolės problemos liepos ir rugsėjo mėn. buvo
smurto protrūkių, per kuriuos buvo sužeistų ir vienas asmuo žuvo. Dėl tokios padėties Kosovo vadovai dažniau naudojo
kurstančią retoriką. Mažinant įtampą šiaurės Kosove
turi prasmingai prisidėti visos ginčo šalys ir regiono žmonių labui sudaryti
sąlygas laisvam asmenų ir prekių judėjimui. Valdžios institucijos bendradarbiauja su EULEX
tiriant įtariamus nežmoniško elgesio su žmonėmis ir neteisėtos prekybos žmonių
organais Kosove atvejus, kurie nurodyti Europos Tarybos Parlamentinės
Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje. Kosovo
valdžios institucijoms taip pat reikia užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą
bendradarbiavimą su EULEX visose misijos įgaliojimų srityse. Kalbant apie demokratiją ir teisinę
valstybę, itin susirūpinti vis dar verčia teisinės valstybės klausimai,
taigi Kosovo vyriausybei, asamblėjai ir teisminėms institucijoms reikia
nedelsiant atkreipti dėmesį į šią problemą. Vasario 21 d. po visuotinių rinkimų darbą
iškilmingai pradėjo ketvirtosios kadencijos asamblėja. Buvo rimtų rinkimų proceso trūkumų. Kosovui reikia nedelsiant imtis priemonių juos
pašalinti: supaprastinti sistemą pagal tarptautinius standartus, tirti rinkimų
klastojimo atvejus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos. Asamblėja priėmė biudžetą ir patvirtino nemažai
pagrindinių reformų, susijusių Europos darbotvarke. Asamblėjos
gebėjimai nagrinėti teisės aktų projektus ir prižiūrėti vyriausybės darbą
tebėra menki. Susirūpinti verčia tai, kad ne
visada laikomasi asamblėjos darbo tvarkos taisyklių. Vasario 22 d. pradėjo dirbti nauja
koalicinė vyriausybė. Kovo mėn.
vyriausybė priėmė reglamentą, kuriuo ministerijose įsteigiami Europos
integracijos departamentai ir sustiprinamas jų vaidmuo.
Europos integracijos ministerija sustiprino savo, kaip Europos
darbotvarkės ir paramos teikėjų veiklos koordinatorės, vaidmenį ir pareikalavo
paspartinti reformas. Reikia daugiau pastangų
siekiant nustatyti konkrečius tikslus ir išmatuojamus rezultatus, kuriais
vyriausybė galėtų geriau vadovautis vykdydama reformas.
Tęstos decentralizavimo pastangos. Vyriausybei
reikia rasti sprendimus, kaip užtikrinti įkurtų naujų savivaldybių, kuriose
dauguma serbai, ilgalaikį tvarumą. Tuo pačiu metu Kosove toliau veikė Serbijos
remiamos struktūros, kurios trukdė visapusiškai decentralizuoti valdžią. Pažanga vykdant viešojo administravimo
reformą nedidelė. Sustiprinta reguliavimo
sistema, tačiau ją dar reikia pabaigti kurti. Dar
neįgyvendinta patikslinta 2010–2013 m. viešojo administravimo strategija. Viešojo
administravimo reforma tebėra svarbus uždavinys; viešoji administracija labai
silpna. Ombudsmeno tarnyba neturi tinkamų
išteklių, patalpų ir politinės paramos. Padaryta pažanga teismų sistemos
srityje, visų pirma Konstituciniam teismui priėmus svarbius sprendimus. Asamblėja priėmė svarbius teisės aktus, tokius kaip
įstatymą dėl liudytojų apsaugos, dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės
už nusikalstamas veikas ir įstatymą dėl tarptautinio teisinio bendradarbiavimo. Reformų procesą reikia tęsti. Per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį priimti keturi
reformų įstatymai toliau įgyvendinti patenkinamai. Teisingumo
ministerijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo padalinys padidino savo
gebėjimus ir profesionaliai sprendė bylas. Kosovo
teisėjų taryba pradėjo spręsti pagrindinius prioritetinius klausimus. Paskirti visi devyni Kosovo prokurorų tarybos
nariai; taryba pradėjo veikti. Padidinti
teisėjų ir prokurorų atlyginimai. Tačiau
Kosovo teismų sistema tebėra silpna. Vis dar nemažai neišnagrinėtų bylų. Vis
dar pranešama apie grasinimo teisėjams ir jų bauginimo atvejus, tebeverčia
susirūpinti politinis kišimasis į teismų darbą. Prokurorai
ir teisėjai turi aktyviau tirti ir nagrinėti organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos bylas. Rimtai susirūpinti verčia ir įstatymo dėl malonės suteikimo
įgyvendinimo skaidrumas. Kosovas padarė tam tikrą pažangą spręsdamas korupcijos problemą,
būtent pradėjo tirti kai kurias korupcijos bylas. Korupcija
tebėra paplitusi daugelyje sričių ir tebėra labai didelė problema, kuri taip
pat trukdo piliečiams naudotis paslaugomis. Sustiprinta
kovos su korupcija darbo grupė. Patobulinta
kovos su korupcija teisės aktų sistema: priimti keli svarbūs įstatymai, nors ši
sistema dar nebaigta ir ją reikia toliau stiprinti. Įstatymas
dėl politinių partijų finansavimo turi didelių trūkumų, be to, reikia pagerinti
jo įgyvendinimo stebėseną. Kalbant apie
korupciją, susirūpinti tebeverčia viešųjų pirkimų taisyklių pažeidinėjimas. Turto
deklaracijose toliau yra neatitikimų tarp deklaruoto turto ir faktinių pajamų. Kosovo Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos,
kuriomis užtikrinti žmogaus teisių ir pagarbos mažumoms bei jų apsaugos
tarptautiniai standartai. Skirtingos
institucijos, atsakingos už pagrindinių teisių propagavimą, užtikrinimą ir
stebėseną, tinkamai nekoordinuoja savo veiklos. Vykdomosios
valdžios įstaigų gebėjimai menki, atsakomybė ir įgaliojimai prastai apibrėžti
ir dažnai sutampa su kitų institucijų įgaliojimais. Jos
turi ribotą politinį ir praktinį poveikį. Reikia
daugiau nuveikti siekiant užtikrinti teisės gynimo ir administracinių taisomųjų
priemonių taikymą žmogaus teisių pažeidimo atvejais. Pagerėjo
serbų bendruomenės, visų pirma gyvenančios į pietus nuo Ibaro upės,
integracija. Reikia geriau atsižvelgti į serbų poreikius visame Kosove, ypač
šiaurinėje šalies dalyje. Nedidelė pažanga padaryta pilietinių ir politinių teisių
srityje. Vyriausybei reikia tęsti pastangas,
susijusias su kankinimų ir netinkamo elgesio prevencija. Būtinos tolesnės priemonės siekiant pašalinti nebaudžiamumą. Kai kuriuose kalėjimuose reikia išspręsti
vietos trūkumo ir perpildymo problemą. Ne
visiškai užtikrinama teisė kreiptis į teismą, visų pirma šiaurės
Mitrovicoje, kur apygardos teismas veikia ribotu pajėgumu, prižiūrint EULEX. Tai silpnina teisinę valstybę šioje Kosovo dalyje. Saviraiškos laisvės srityje padaryta nedidelė pažanga. Įstatymu
garantuotas žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas ir įstatymo vykdymas
tinkamai užtikrinamas. Žurnalistai tebepatiria politinį spaudimą ir grasinimus. Visuomeninio transliuotojo (RTK) nepriklausomumas
ir nešališkumas neužtikrintas. Susirinkimų
laisvė ir teisė laisvai burtis į asociacijas iš esmės užtikrintos. Teisė laisvai burtis į asociacijas užtikrinta
priėmus įstatymo dėl laisvės burtis į asociacijas NVO pataisas. Reikia gerokai pagerinti pilietinės visuomenės
veiklos sąlygas. Vyriausybei reikia geriau
pasinaudoti pilietinės visuomenės kompetencija. Kalbant apie minties, sąžinės ir religijos
laisvę, policija toliau gerai vykdė atsakomybės už istorines ir
religines vietas, įskaitant serbų stačiatikių paveldą, perėmimą iš KFOR. Kosovas pasistūmėjo renovuodamas serbų stačiatikių
paveldo vietas bendradarbiaudamas su atitinkamais bažnyčios ir Serbijos
valdžios institucijų atstovais. Reikia daugiau pastangų, siekiant visiškai
garantuoti ekonomines ir socialines teises. Padaryta
tam tikra pažanga, susijusi su moterų teisėmis, visų pirma padidintas jų
atstovavimas politikoje ir pagerinta jų teises užtikrinanti teisės aktų
sistema. Siekiant įgyvendinti teisės aktus reikia sustiprinti atitinkamas
institucijas ir padidinti biudžetą. Įgyvendinus
nepilnamečių justicijos kodeksą pagerėjo vaiko teisių apsauga. Įsteigta
Vaiko apsaugos ir vaikų interesus atitinkančio teisingumo taryba. Vaikų apsauga
tebėra prasta, o skurdas didelis. Padaryta
nedidelė pažanga sprendžiant socialiai pažeidžiamų grupių ir neįgaliųjų
klausimus. Paskelbta neįgaliesiems skirto
veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita. Reikia
sustiprinti veiksmų plano ir šio sektoriaus įstatymų įgyvendinimą, visų pirma
savivaldybių lygmeniu užtikrinant galimybę neįgaliems mokiniams mokytis
mokyklose. Vyriausybė vykdė informuotumo apie kovos su
diskriminacija įstatymą didinimo kampaniją. Diskriminacija tebeverčia
susirūpinti. Padaryta tam tikra pažanga
užtikrinant profesinių sąjungų teises. Priimtas
darbo įstatymas, taip pat įstatymas dėl profesinių sąjungų ir įstatymas dėl
Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos. Netolygi
pažanga padaryta nuosavybės teisių srityje. Patobulinta
teisės aktų sistema, paskirtas nuosavybės teisių koordinatorius. Tačiau didelis neišnagrinėtų bylų skaičius trukdo
žmonėms naudotis savo nuosavybės teisėmis. Reikia
daugiau pastangų siekiant užtikrinti galiojančių įstatymų vykdymą. Kosovas padarė tam tikrą pažangą užtikrindamas pagarbą mažumoms ir
jų apsaugą, taip pat kultūrines teises. Įkurtoms naujoms savivaldybėms, kuriose dauguma
serbai, kyla nemažai uždavinių, kaip antai žemės tvarkymas. Nedidelė pažanga
padaryta suteikiant galimybes mažumų bendruomenėms gauti išsilavinimą. Ir šalies šiaurėje, ir į pietus nuo Ibaro upės
gyvenanti serbų bendruomenė vis dar naudojasi Serbijos suteiktais vadovėliais
ir švietimo sistema. Kosovo valdžios
institucijoms reikia pasiūlyti alternatyvą ir parengti serbams skirtą mokymo
programą. Kitose vietovėse, kuriose dauguma
gyventojų ne serbai, mokyklose nemokoma serbų kalbos, kaip antros oficialiosios
kalbos. Menka pažanga padaryta kalbų vartojimo politikos srityje. Teisės
aktų sistema įgyvendinama netinkamai. Daugiakalbystė
neužtikrinta teikiant viešąsias paslaugas. Serbų mažumos žiniasklaida
pagerėjo, visų pirma pradėjus transliuoti „TV Mreža“. Kalbant apie romų, aškalių ir egiptiečių šeimų perkėlimą iš švinu
užkrėstų teritorijų, 2010 m. spalio mėn. uždaryta Česmin Lugo stovykla.
Osterodės stovykla neuždaryta, kadangi šiaurės Mirtovicoje nesuteiktas kitas
valstybinės žemės sklypas. Vyriausybė
propagavo šių bendruomenių civilinės būklės registracija, be kita, ko rengdama
nemokamą registraciją. Paskelbta romų, aškalių ir egiptiečių bendruomenių
integracijos strategijos įgyvendinimo ataskaita. Tačiau
šių bendruomenių gyvenimo sąlygos, galimybės gauti darbą, išsilavinimą, naudotis
sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos paslaugomis tebekelia labai didelių
rūpesčių. Pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų
grįžimas tebėra Kosovo institucijų uždavinys. Grįžimui
skirtas valstybės biudžetas sumažintas 40 % ir yra labai nedidelis. Tokios problemos, kaip nuosavybės atkūrimo
procedūros ir nedidelės ekonominės galimybės, toliau smarkiai stabdo
savanorišką ir ilgalaikį grįžimą. Daug perkeltų asmenų vis dar gyvena sunkiomis
sąlygomis. Nedidelė pažanga padaryta
užtikrinant kultūrines teises. Pagerėjo
atitinkamų ministerijų ir centrinės valdžios bei savivaldos institucijų
bendradarbiavimas. Teisės aktai,
reglamentuojantys kultūros paveldo apsaugą, ir įstatymų įgyvendinimas tebėra
prasti. Spręsdamas regioninius klausimus ir
vykdydamas tarptautinius įsipareigojimus Kosovas toliau bendradarbiauja
su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai. EULEX įvykdė keletą operacijų, kurias vykdant
sulaikyta asmenų ir paskelbta apkaltinamųjų nuosprendžių karo nusikaltimų
bylose; kai kurios operacijos susijusios su aukštais politiniais veikėjais,
įskaitant buvusį ministrą. Rugpjūčio mėn.
priimtas įstatymas dėl dingusių asmenų – svarbus įvykis. Įstatymu pripažįstama
šeimų teisė žinoti, teisė į kompensaciją ir nustatytas dingusių asmenų teisinis
statusas. Vyriausybei reikia paspartinti
pastangas teikti informaciją ir išteklius, kad būtų išaiškintas dingusių asmenų
likimas. Sausio mėn. Europos Tarybos
Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje iškelti sunkūs įtarimai, susiję su 1999 m.
konfliktu. EULEX įsteigė darbo grupę Briuselyje su ryšių palaikymo punktu
Prištinoje, kad būtų ištirti šie įtarimai. Valdžios institucijos bendradarbiauja
su EULEX vykdant šį tyrimą. Birželio mėn. Kosovas pirmą kartą nuo 2010 m.
vasaros dalyvavo Juodkalnijoje surengtame Regioninio bendradarbiavimo tarybos
posėdyje. 2011 m. Kosovas patenkinamai pirmininkavo VELPS posėdžiams.
Plėtojant Belgrado ir Prištinos dialogą susitarta dėl muitinių antspaudų. Reikia
susitarti dėl ilgalaikio sprendimo dėl Kosovo dalyvavimo regioniniuose
forumuose. Visoms suinteresuotosioms šalims
reikia įgyvendinti visus įtraukaus praktinio regioninio bendradarbiavimo
principus. Kosovo ekonomika toliau silpnai augo,
dėl nenuspėjamos fiskalinės politikos dar labiau padidėjo nemažas vidaus ir
išorės disbalansas. Didelė infliacija ir
neveikianti darbo rinka – didžiausios problemos siekiant ekonominės ir
socialinės sanglaudos. Dėl daugelio ad hoc
priemonių ir nepakankamo valdžios institucijų įsipareigojimo sustojo rezervinio
susitarimo su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) įgyvendinimas. Naujasis susitarimas su TVF, pagal kurį lėšos nemokamos ir
kuris įgyvendinamas iki 2011 m. pabaigos, – svarbus išbandymas
Kosovui siekiant atgauti pasitikėjimą ekonomine ir fiskaline politika. Didelis
netikrumas toliau kliudė privačiojo sektoriaus plėtrai.
Įmonėms tebekyla problemų dėl silpnos administracijos, nepatikimo
elektros tiekimo, nepakankamų darbuotojų įgūdžių, prastos infrastruktūros ir
silpnos teisinės valstybės. Vertinant pagal ekonominius kriterijus,
Kosovas nepadarė pažangos kurdamas veikiančią rinkos ekonomiką. Reikia didelių reformų ir investicijų, kad šalis
ilgainiui galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje. Pinigų sistema toliau veikė pakankamai gerai,
nors padėtį galima gerinti, visų pirma kiek tai susiję su finansų sektoriaus
reguliavimu ir priežiūra. Toliau stiprintas
finansinis tarpininkavimas, o bankų sektorius išliko stabilus ir pelningas,
nepaisant daugėjančių neveiksnių paskolų. Vykdant
privatizacijos procesą padaryta tam tikra pažanga. Tinkamą makroekonominės politikos priemonių
veikimą vis labiau trikdo nenuspėjama fiskalinė politika, netvariai didėjančios
vyriausybės išlaidos ir ribotos finansavimo galimybės.
Prastas valdymas ir ad hoc priemonės turi neigiamą poveikį
privačiajam sektoriui, o didelės struktūrinės problemos toliau trukdo
ekonomikai. Infliacija buvo didelė ir
nepastovi. Nedarbas išliko labai aukštas,
nesukurta pakankamai darbo vietų, kad būtų sumažintas spaudimas darbo rinkai ir
suteikta įsidarbinimo galimybių, visų pirma jaunimui ir naujiems rinkos
dalyviams. Išorės disbalansas irgi išliko
didelis, visų pirma prekybos prekėmis sektoriuje, o gamybos apimtį didinančių
užsienio investicijų srautai nedideli. Valstybinė
elektros energijos bendrovė toliau gavo dideles valstybės biudžeto subsidijas
ir paskolas savo investicijų programai finansuoti. Silpna
teisinė valstybė, sunkumai dėl nuosavybės teisių toliau neigiamai veikia verslo
aplinką. Neoficialus sektorius tebėra didelė
problema. Dėl prieš išankstinius visuotinius rinkimus
vykdytos rinkimų kampanijos, naujos vyriausybės formavimo ir prezidento rinkimų
asamblėja ir vyriausybė neturėjo pakankamai laiko priimti teisės aktus ir
formuoti politiką pagal Europos standartus. Pažanga netolygi. Kapitalo
judėjimo sistema gerai parengta. Kosovas padarė pažangą prieglobsčio ir
migracijos srityje, visų pirma vykdydamas grąžinamų asmenų readmisiją ir
reintegraciją. Padaryta tam tikra teisėkūros pažanga
konkurencijos, energetikos sektoriaus, informacinės visuomenės ir žiniasklaidos
srityse. Tam tikra pažanga padaryta šiose
srityse: mokesčiai, intelektinės nuosavybės
teisės, užimtumas, socialinė politika ir visuomenės sveikata, finansų kontrolė,
statistika, sienų valdymas ir kova su prekyba žmonėmis.
Reikia toliau plėtoti transporto infrastruktūrą.
Pasiekta nedaug rezultatų aplinkos, žemės ūkio ir maisto saugos srityse,
kovojant su neteisėta prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu ir
terorizmu. Nedaug kas nuveikta su acquis
derinant teisės aktus, reglamentuojančius asmenų judėjimą, paslaugas ir įsisteigimo
teisę, kovą su pinigų plovimu ir asmens duomenų apsaugą. Kalbant apie ES vidaus
rinką, padaryta tam tikra pažanga, susijusi su laisvo prekių
judėjimo teisės aktais. Tam tikra
pažanga padaryta atitikties vertinimo, akreditacijos, metrologijos ir rinkos
priežiūros srityse. Padaryta nedidelė
pažanga, susijusi su standartizacija. Vartotojų
apsaugos srityje teisėkūros pažangos nepadaryta.
Suderinimas su ES laisvo prekių judėjimo srities acquis
ribotas. Šioje srityje reikia užtikrinti
geresnį derinimo su visu acquis proceso koordinavimą ir strategiją. Netinkami administraciniai gebėjimai, nepakankamos
būtinos įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės.
Derinimas su asmenų judėjimo, paslaugų ir įsisteigimo laisvės, taip
pat bendrovių teisės srities acquis dar tik pradėtas. Kapitalo judėjimo sistema labai liberali ir gerai
parengta. Reikėtų tolesnių reformų siekiant įvesti Bazelio II rizikos
reikalavimus ir sukurti visiškai ES standartus atitinkančią teisinę sistemą. Kosovo muitų
teisės aktai iš esmės atitinka ES muitinės kodeksą. Reikia
tolesnių pastangų, siekiant kovoti su kontrabanda ir klastojimu. Nepriklausoma peržiūros taryba turi veikti
veiksmingiau, kad būtų sumažintas neišnagrinėtų bylų skaičius. Mokesčių srityje padaryta tam tikra pažanga,
daugiausia įgyvendinant reformas, kuriomis remiama mokestinių prievolių vykdymo
strategija. Administraciniai gebėjimai užtikrinti
mokesčių mokėjimą ir sumažinti didelį neoficialų sektorių tebėra menki. Padaryta tam tikra
teisėkūros pažanga, susijusi su konkurencijos politika, visų pirma antimonopoline
politika, taip pat, priėmus įstatymą dėl valstybės pagalbos, valstybės
pagalbos srityje. Geriau įgyvendinama antimonopolinė politika. Padaryta pažanga viešųjų pirkimų srityje:
priimtas iš dalies pakeistas viešųjų pirkimų įstatymas – žingsnis siekiant
suderinti su ES standartais. Dar reikia baigti
kurti teisinę sistemą, reikia pagerinti atsakingų institucijų bendradarbiavimą. Intelektinės
nuosavybės teisių srityje padaryta tam tikra pažanga,
visų pirma susijusi su pramoninės nuosavybės teisėmis. Teisės aktų
sistema vis dar nebaigta, o intelektinės nuosavybės teisių taisyklių taikymas
užtikrinamas nepakankamai. Tam tikra pažanga
padaryta derinant teisės aktus su užimtumo, socialinės politikos ir
visuomenės sveikatos ES standartais. Labai
svarbu įgyvendinti šią teisės aktų sistemą, kad bedarbiai ir kitos pažeidžiamos
grupės galėtų pagerinti savo gyvenimo lygį. Šių
sričių administraciniai gebėjimai taip pat tebėra silpni, visų pirma
savivaldybių lygmeniu. Tam tikra pažanga
padaryta derinant su švietimo ir mokslinių tyrimų Europos
standartais. Reikia sustiprinti centrinės
valdžios ir savivaldybių gebėjimus užtikrinti veiksmingą teisinės ir
strateginės sistemos įgyvendinimą. Mokslinių
tyrimų ir inovacijų srityje pažanga nedidelė. Reikia
daug pastangų siekiant sukurti būtinus mokslinių tyrimų ir inovacijų gebėjimus. Reikia sustiprinti teisės aktų sistemos
įgyvendinimą, inter alia, pagerinti centrinės ir vietos valdžios
koordinavimą. Siekiant visapusiškai pasinaudoti teikiama parama, švietimo ir
mokslinių tyrimų projektams reikia skirti atitinkamus žmogiškuosius išteklius. Vertinant sektorių politiką, reikia priimti MVĮ ir pramonės
strategijų įgyvendinimo planą, skirti tinkamą biudžetą ir sustiprinti
atsakingas institucijas. Vis dar svarbu
užtikrinti suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą. Kosovas padarė nedidelę pažangą žemės ūkio ir
maisto saugos srityse. Imtasi veiksmų
plėtoti administraciniams gebėjimams, visų pirma maisto saugos srityje. Daugiausia dėl nepakankamų biudžeto asignavimų
padaryta nedidelė pažanga stiprinant aplinkos ir klimato kaitos
srities teisės aktų ir administracinę sistemą. Reikia toliau plėtoti transporto infrastruktūrą. Pagrindinis Kosovo kelių infrastruktūros projektas,
magistralės iš Kosovo iki Albanijos sienos statyba, tebeverčia susirūpinti dėl
neproporcingai didelių sąnaudų ir investicijų, kurių reikės ilguoju
laikotarpiu. Tam tikra pažanga padaryta
aviacijos srityje. Energetikos sektoriuje padaryta tam tikra pažanga derinant teisės aktus ir įgyvendinant
Energijos bendrijos sutartį. Siekiant pritraukti investicijų reikia nuolat
gerinti sąskaitų už elektros energiją teikimą ir pajamų surinkimą, taip pat
įvesti nesubsidijuojamą sąnaudas atitinkantį tarifą. Numatyti
naujos Kosovo elektrinės darbai vėluoja. Dėl
to negalima laikytis smarkiai teršiančios Kosovo A elektrinės uždarymo
tvarkaraščio. Dėl nesutarimų dėl statuso Kosovas vis dar negali dalyvauti
regioniniuose energijos tranzito mechanizmuose. Tai
kenkia Kosovo energijos sistemos stabilumui, prarandamos tranzito pajamos. Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityje Kosovas priėmė tam tikrus telekomunikacijų reglamentus, kuriais
taikomi ES standartai. Iš asamblėjos
darbotvarkės pašalinti svarbūs įstatymai dėl tvaraus visuomeninio transliuotojo
finansavimo ir dėl nepriklausomos žiniasklaidos komisijos, kadangi jie
neatitinka ES standartų ir jais neužtikrinamas komisijos ir visuomeninio
transliuotojo nepriklausomumas. Abi problemas
reikia nedelsiant spręsti. Padaryta tam tikra pažanga, susijusi su finansų
kontrole. Viešoji vidaus finansų kontrolė
praktiškai dar tik pradedama. Reikia padidinti
biudžetinių organizacijų vadovų informuotumą apie finansų valdymo ir kontrolės svarbą. Statistikos srityje Kosovas padarė tam tikrą
pažangą, visų pirma patenkinamai surengė gyventojų ir būsto surašymą. Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje Kosovo pažanga netolygi. Vidaus
reikalų ministerija žengė žingsnius, kad būtų pasirengta išduoti Kosovo
biometrinius pasus. Padaryta nemaža pažanga: priimti atitinkami teisės aktai ir
pagerintas civilinės būklės registrų patikimumas. Vis
dar reikia tolesnių pastangų siekiant užtikrinti dokumentų saugumą. Padaryta tam tikra pažanga, susijusi su sienų
valdymu. Siekiant kovoti su
tarpvalstybiniu nusikalstamumu, suburta jungtinė muitinės ir policijos darbo
grupė. Abiejų tarnybų pareigūnai kartu patruliavo
prie sienos, vykdytos jungtinės operacijos sienos perėjimo punktuose. Kartu su analogiškomis Albanijos ir buvusiosios
Jugoslavijos Respublikos Makedonijos tarnybomis vykdytos jungtinės suderintos
policijos patrulių operacijos. Policija iš KFOR perėmė didesnę atsakomybę už
„žaliosios sienos“ su buvusiąja Jugoslavijos Respublikos Makedonija apsaugą. Vis
dar reikia gerinti pasienio kontrolės kokybę ir nuoseklumą. Padaryta pažanga prieglobsčio srityje. Į Kosovą atvyksta daugiau prieglobsčio
prašytojų. Dėl prieglobsčio prašymų priimta
nemažai sprendimų. Tebėra prieglobsčio
procedūros trūkumų, visų pirma teikiant vertimo žodžiu paslaugas, nustatant
asmenų kilmės šalį ir vykdant apeliacines procedūras.
Kosovas padarė pažangą migracijos srityje. Su Europos šalimis pasirašyti nauji readmisijos susitarimai. Pilietybės,
prieglobsčio ir migracijos departamentas toliau veiksmingai nagrinėjo Europos
šalių pateiktus readmisijos prašymus. Kosovas
padarė didelę pažangą vykdydamas grąžinamų asmenų reintegraciją, be kita ko, ir
savivaldybių lygmeniu. Reikia nuolatinių pastangų siekiant užtikrinti
veiksmingą įgyvendinimą. Kosovas padarė nedidelę pažangą spręsdamas pinigų
plovimo ir ekonominių bei finansinių nusikaltimų problemą. EULEX Kosovo valdžios institucijoms pradėjo
palaipsniui perduoti finansinės žvalgybos centro pareigas. Kosovo gebėjimai tirti ekonominius nusikaltimus ir
vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos tebėra riboti.
Rimtai susirūpinti tebeverčia ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai
bei pinigų plovimas. Padaugėjo policijos vykdomų konfiskavimų ir
sulaikymų už su narkotikais susijusias veikas, įskaitant neteisėtą prekybą
narkotikais, tačiau konfiskuotos sumos vis dar nedidelės. Reikia gerokai padidinti kovos su neteisėta
prekyba narkotikais pastangas, kad jos atitiktų Kosovui kylančios problemos
mastą. Padaryta tam tikra pažanga vykdant policijos
veiklą. Policija iš KFOR perėmė didesnę
atsakomybę. Dabar reikia spręsti
struktūrinius ir organizacinius uždavinius ir pagerinti gebėjimą kovoti su
sudėtingais organizuotais nusikaltimais. Nedidelė pažanga padaryta kovojant su organizuotu
nusikalstamumu. Atlikta su organizuotų
nusikaltimų bylomis susijusių kratų, sulaikyta asmenų, pateikta kaltinamųjų
išvadų ir priimta apkaltinamųjų nuosprendžių. Reikia, kad teisėsaugos ir
teisminės institucijos aktyviau kovotų su organizuotu nusikalstamumu. Reikia sustiprinti žmogiškuosius išteklius ir
techninius gebėjimus ir smarkiai pagerinti tyrimų kokybę. Kosovo gebėjimai kovoti su organizuotu
nusikalstamumu dar tik pradėti kurti. Reikia
daug pastangų šiam uždaviniui išspręsti. Kosovas
padarė tam tikrą pažangą kovodamas su prekyba žmonėmis.
Ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta kiek daugiau šio nusikaltimo aukų. Priimta
2011–2014 m. kovos su prekyba žmonėmis strategija ir veiksmų planas. Pagerėjo policijos Prekybos žmonėmis tyrimo
departamento veiksmingumas. Vis dėlto Kosovo
prokurorų ir teismų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo vykdymo ir nuosprendžių
skyrimo prekybos žmonėmis bylose gebėjimai vis dar menki. Kosovas padarė nedidelę pažangą kovodamas
su terorizmu. Kosovo gebėjimai užtikrinti
atitinkamų teisės aktų ir strateginių dokumentų, tokių kaip įstatymas dėl
pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo prevencijos ir kovos su terorizmu
strategija, vykdymą tebėra menki. Menka pažanga padaryta asmens duomenų apsaugos
srityje ir tai verčia rimtai susirūpinti. Turkija Turkija ir toliau pakankamai gerai atitinka politinius
kriterijus. 2011 m. birželio 12 d.
įvyko laisvi ir sąžiningi parlamento rinkimai. Vyriausybė pradėjo su 2010 m.
konstitucinės reformos priemonių įgyvendinimu susijusį darbą. Politinį klimatą daugiausia temdo tai, kad
politinės partijos nepalaiko tinkamo dialogo ir neieško kompromiso, pagrindinių
institucijų santykiai įtempti ir tai trukdė tęsti reformų procesą. Po rinkimų
prasidėjo naujas konstitucinės reformos procesas. Reikia
nemažų tolesnių pastangų siekiant užtikrinti pagrindines daugumos sričių
teises. Tai visų pirma pasakytina apie
saviraiškos laisvę, atsižvelgiant į rašytojams ir žurnalistams iškeltų teismo
bylų skaičių, o vis dar dažni neproporcingi interneto svetainių uždraudimo
atvejai verčia rimtai susirūpinti. Kalbant apie demokratiją ir teisinę
valstybę, „Ergenekon“ bylos ir kitų perversmo planų tyrimas tebėra
galimybė Turkijai atskleisti įtariamas antidemokratines nusikalstamas veikas ir
taip sustiprinti pasitikėjimą tinkamu šalies demokratinių institucijų veikimu
ir teisine valstybe. Vis dėlto kilo rimtų
problemų dėl tyrimų, teisminių procedūrų eigos ir baudžiamųjų procedūrų
taikymo, dėl to kilo grėsmė gynybos teisėms, tai paveikė bylų teisėtumą. Įgyvendinant viešojo administravimo reformą
padaryta tam tikra teisėkūros reformos pažanga. Reikia
skirti dėmesio ombudsmeno institucijos steigimui. Viešojo
administravimo reformai ir decentralizacijai reikia didesnės politinės paramos. Nemaža pažanga padaryta įtvirtinant saugumo
pajėgų civilinės priežiūros principą. Visų
pirma sustiprinta civilinė karinių išlaidų priežiūra. Aukščiausiosios karo
tarybos sprendimai pateikti civilinių teismų kontrolei.
Reikia tolesnių pastangų siekiant įtvirtinti šalies saugumo sektoriaus,
visų pirma žandarmerijos, civilinę priežiūrą ir toliau siekti pažangos karinės
teisėsaugos sistemos klausimais. Pažanga padaryta teismų sistemos
srityje. Priimti teisės aktai dėl
Aukščiausiosios teisėjų ir prokurorų tarybos ir dėl Konstitucinio teismo
suteikia pagrindą padidinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą. Be to, imtasi priemonių teismų veiksmingumui
pagerinti ir didėjančio neišnagrinėtų bylų skaičiaus problemai spręsti. Vis dar reikia tolesnių žingsnių visose srityse, įskaitant
baudžiamosios teisenos sistemą. Turkijoje daug
neišnagrinėtų sunkių baudžiamųjų bylų, o daugeliui kalėjimuose kalinamų asmenų
nepriimtas galutinis nuosprendis. Be to, reikia stebėti įgyvendinimą, kadangi
ligšiolinėmis priemonėmis buvo suskaidyta šalies teisininkų bendruomenė ir
pilietinė visuomenė. Teismo procesas
nepakankamai skaidrus. Teismai ir prokuratūros
neinformuoja suinteresuotųjų šalių arba plačiosios visuomenės apie visuomenei
svarbius dalykus. Reikia patikslinti teismų
sistemos reformos strategiją dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims,
Turkijos teisininkų bendruomenei ir pilietinei visuomenei. Kovos su
korupcija strategiją ir veiksmų planą dar tik
pradedama įgyvendinti. Korupcija tebėra
paplitusi daugelyje sričių. Didžiausios problemos
– politinių partijų finansavimo skaidrumo trūkumas ir imuniteto taikymo sritis.
Reikia didesnės politinės paramos, kad būtų sustiprinti ir įgyvendinami kovą su
korupcija reglamentuojantys teisės aktai. Atlikus labdaros organizacijos „Deniz
Feneri“ tyrimą dėl sukčiavimo atvejo Vokietijoje, sulaikytas buvęs
Aukščiausiosios radijo ir televizijos tarybos (RTUK) vadovas ir keturi
televizijos kanalo „Kanal 7“ aukšto rango vadovai. Turkijai reikia pasiekti
konkrečių rezultatų vykdant tyrimus, teikiant kaltinamąsias išvadas ir priimant
apkaltinamuosius nuosprendžius korupcijos srityje. Užtikrinant žmogaus
teises ir mažumų apsaugą padaryta nedidelė pažanga. Reikia didelių pastangų daugumoje sričių, visų
pirma užtikrinant saviraiškos laisvę ir religijos laisvę. Laikantis
tarptautinės žmogaus teisių teisės normų padaryta tam
tikra pažanga, visų pirma ratifikuotas JT konvencijos prieš kankinimą
fakultatyvinis protokolas. Jau kelerius metus
nevykdoma daugelis reformų. Žmogaus teisių
institucijas reglamentuojančius teisės aktus reikia visiškai suderinti su JT
principais. Teigiama
tendencija, susijusi su kankinimų ir netinkamo elgesio prevencija,
tebevyrauja, kiek tai susiję su teisėsaugos pareigūnų netinkamo elgesio
atvejais ir jų sunkumu. Šie pareigūnai vis dar naudoja neproporcingai didelę
jėgą, ypač oficialiose kalinimo vietose. Gauta
įtikinamų pranešimų apie įtariamo netinkamo elgesio atvejus, daugiausia
susijusius su pernelyg didelės jėgos naudojimu sulaikymo metu. Nepadaryta pažangos sprendžiant nebaudžiamumo
problemą, be kitų dalykų, nagrinėjant įtariamo netinkamo elgesio bylas
teismuose. Kiek tai susiję su kalėjimų sistema,
daugėjant kalinamų asmenų kalėjimai smarkiai perpildyti, tai menkina pastangas
pagerinti kalinimo sąlygas. Jau seniai reikėjo
peržiūrėti apskundimo tvarką kalėjimuose. Tikimasi,
kad kai kuriuos šiuos klausimus bus galima išspręsti įgyvendinant JT
konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą. Ypatingų pastangų reikia
siekiant pagerinti kaliniams teikiamas medicinos paslaugas, taip pat nepilnamečių
kalinimo sąlygas. Kiek tai susiję su
saviraiškos laisve, tęstos atviros diskusijos opiomis temomis, tokiomis
kaip kurdų ir armėnų klausimai, mažumų ir kultūrinės teisės, taip pat kariškių
vaidmuo. Vis dėlto saviraiškos laisvę
užtikrinti trukdo didelis žurnalistams, rašytojams, akademinės bendruomenės
nariams ir žmogaus teisių gynėjams iškeltų teismo bylų ir prieš juos vykdomų
tyrimų skaičius. Tai nulemia vidinę cenzūrą, pernelyg didelį spaudimą
žiniasklaidai ir verčia rimtai susirūpinti. Galiojančiuose teisės aktuose
saviraiškos laisvė nėra pakankamai gerai užtikrinta atsižvelgiant į EŽTK ir
EŽTT praktiką, tai sudaro sąlygas teismams šiuos teisės aktus aiškinti per
siaurai. Rimtai susirūpinti taip pat verčia
dažni interneto svetainių uždraudimo atvejai. Apskritai
Turkijos teisės aktai ir teismų praktika trukdo užtikrinti laisvą keitimąsi
informacija ir idėjomis. Susirinkimų
laisvės užtikrinimo pažanga patvirtinta praktiškai: įvairios demonstracijos, kaip antai kurdų naujųjų
metų (Newroz) arba gegužės 1 d. šventimas, praėjo taikiai. Per
demonstracijas šalies pietryčiuose ir kitose provincijose, susijusias su kurdų
klausimu, studentų teisėmis, aukštojo mokslo priežiūros tarybos YÖK veikla ir
profesinių sąjungų teisėmis, buvo panaudota neproporcingai didelė jėga. Teisę laisvai
burtis į asociacijas užtikrinantys teisės aktai
apskritai atitinka ES standartus. Vis dar
vykdoma per griežta kontrolė ir teisė aiškinama per siauriai. Pokyčių, susijusių su teisinių nuostatų dėl
politinių partijų uždarymo pataisomis, nebuvo. Nedidelė pažanga
padaryta užtikrinant minties, sąžinės ir religijos laisvę. Tikėjimo laisvės iš esmės paisoma. Tęstas dialogas su alevitais ir nemusulmoniškomis
religinėmis bendruomenėmis. Mažumų religinių
bendruomenių nariai tebepatiria ekstremistų grasinimus.
Dar nesukurta EŽTK atitinkanti teisinė sistema, kad visos
nemusulmoniškos religinės bendruomenės ir alevitų bendruomenė galėtų veikti
nevaržomai. Moterų teisių apsauga, lyčių lygybės skatinimas ir kova su smurtu prieš moteris
tebėra svarbūs uždaviniai. Apskritai įdiegta
bendra moterų teises ir lyčių lygybę užtikrinanti teisinė sistema. Reikia tolesnių nuolatinių pastangų siekiant, kad
ši teisinė sistema taptų politine, socialine ir ekonomine realybe. Visoje šalyje reikia nuosekliai įgyvendinti teisės
aktus. Didelių problemų tebekelia „žudymas dėl
garbės“, ankstyva ir priverstinė santuoka ir šeiminis smurtas prieš moteris. Reikia toliau plėtoti švietimo veiklą ir didinti
informuotumą apie moterų teises ir lyčių lygybę, visų pirma policijos pajėgose. Kalbant apie vaiko teisių užtikrinimą,
dar reikia įsteigti tinkamą skaičių nepilnamečių teismų, atsižvelgiant į
galiojančius teisės aktus. Vaikai kalinami
nesilaikant minimalaus būtino laikotarpio reikalavimo ir neužtikrinant tinkamų
sąlygų. Reikia toliau stiprinti pastangas, be kita ko, kuriant prevencines ir
reabilitacijos priemones, visose srityse, įskaitant švietimą, kovą su vaikų
darbu, sveikatos priežiūrą, administracinius gebėjimus ir koordinavimą. Tęstos
pastangos pagerinti socialiai pažeidžiamų asmenų ir (arba) neįgaliųjų
padėtį. Vis dar reikia tolesnių pastangų
siekiant padidinti šių asmenų dalyvavimą socialiniame ir ekonominiame gyvenime. Reikia
daugiau pastangų kovojant su diskriminacija.
Nėra išsamių kovos su diskriminacija teisės aktų. Dar
reikia išspręsti daug uždavinių darbo ir profesinių sąjungų teisių
srityje. Galiojanti teisinė sistema
neatitinka ES standartų ir TDO konvencijų. Tebesitęsiantys
socialinių partnerių nesutarimai ir tinkamos politinės valios stoka trukdo
siekti pažangos šioje srityje. Kalbant
apie nuosavybės teises, naujas teisės aktas, iš dalies keičiantis 2008 m.
fondų įstatymą, sudarė sąlygas grąžinti nekilnojamąjį turtą nemusulmoniškoms
religinėms bendruomenėms. Turkija
toliau laikosi per siauro požiūrio į mažumas. Dar
reikia užtikrint visišką pagarbą kalbos, kultūros ir pagrindinėms teisėms ir šių
teisių apsaugą, atitinkančią Europos standartus. Turkijai
reikia toliau stengtis didinti toleranciją mažumų atžvilgiu ir skatinti jų
įtrauktį. Vis dar reikia nuodugniai peržiūrėti
galiojančius teisės aktus ir sukurti apsaugos mechanizmus arba specialias
įstaigas, skirtas kovoti su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir
netolerancija. Kultūrinių teisių
srityje Turkija padarė pažangą, visų pirma susijusią su visų radijo ir televizijos
kanalų transliuojamomis laidomis kitomis nei turkų kalbomis ir daugiakalbėmis
savivaldybių paslaugomis. Muş Alparslan universitete leista atidaryti
kurdų kalbos ir literatūros katedrą. Vis dar
išlieka apribojimų, daugiausia susijusių su kitų nei turkų kalbų vartojimu
politikoje ir palaikant ryšius su viešosiomis tarnybomis, taip pat kalėjimuose. Kitų nei turkų kalbų vartojimą reglamentuojanti
teisinė sistema gali būti aiškinama per siaurai ir visoje šalyje įgyvendinama
vis dar nenuosekliai. Padaryta tam tikra pažanga sprendžiant romų
klausimą, visų pirma iš dalies pakeisti diskriminuojantys teisės aktai. Nėra išsamios politikos, skirtos romų padėties
klausimui spręsti. Kalbant apie padėtį šalies rytuose ir
pietryčiuose, 2009 m. paskelbtos demokratinio atvirumo politikos
nebuvo laikomasi. Išrinktų politikų ir žmogaus
teisių gynėjų sulaikymas privertė susirūpinti. Vykdant
tinkamą teisinį procesą dar reikia nustatyti tiesą apie devintajame ir
dešimtajame dešimtmetyje šalies pietryčiuose vykdytus neteisminius žudymus ir
kankinimus. Susirūpinti tebeverčia priešpėstinės minos ir kaimų apsaugos
sistemos. Padaugėjo
teroristinių išpuolių. PKK įtraukta į ES
teroristinių organizacijų sąrašą. Toliau vyko šalies
viduje perkeltų asmenų kompensacijų procesas. Dar
reikia įvertinti bendrą programos veiksmingumą. Dar
neparengta nacionalinė strategija siekiant geriau atsižvelgti į šalies viduje
perkeltų asmenų poreikius. Nepaisant tam tikrų
patobulinimų, tai, kad nėra pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams taikomos
išsamios teisinės sistemos, kliudo tinkamai tvarkyti jų klausimus. Reikia toliau gerinti bendras užsieniečių
sulaikymo centrų sąlygas. Kalbant apie regioninius
klausimus ir tarptautinius įsipareigojimus, Turkija
toliau reiškė savo paramą JT Generaliniam sekretoriui prižiūrint vykdomoms
dviejų bendruomenių lyderių deryboms, kuriose siekiama rasti visapusį Kipro
problemos sprendimą. Tačiau, nepaisant
Tarybos ir Komisijos pakartotinių raginimų, Turkija vis dar nevykdo savo
įsipareigojimo visiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti Asociacijos susitarimo
papildomą protokolą ir nepašalino visų laisvą prekių judėjimą ribojančių
kliūčių, kaip nustatyta 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir
jos narių deklaracijoje, taip pat Tarybos išvadose, įskaitant 2006 m.
gruodžio mėn. ir 2010 m. gruodžio mėn. išvadas. Nieko
nepadaryta, kad būtų normalizuoti dvišaliai santykiai su Kipro Respublika. Nuolat dedamos
pastangos pagerinti dvišalius santykius su Graikija. Toliau vedamos dvišalės tiriamosios derybos. Graikija pateikė nemažai oficialių skundų, kad
Turkija pažeidinėja jos teritorinių vandenų ribas ir oro erdvę, įskaitant
skrydžius virš Graikijos salų. Turkija daug
intensyviau palaiko ryšius su Vakarų Balkanais, rodydama tvirtą
įsipareigojimą skatinti taiką ir stabilumą regione. Turkijos ekonomika
dabar tvirtai atsigauna. Gerėja
viešųjų finansų padėtis ir pasitikėjimas ilgalaikiais šalies ekonominių
perspektyvų pokyčiais, didėja stabilumas. Vis dėlto smarkiai plečiantis ekonominei
veiklai, kurią skatina didelė vidaus paklausa, smarkiai padidėjo išorės
disbalansas, keliantis grėsmę makroekonominiam stabilumui. Vertinant pagal ekonominius
kriterijus, Turkija yra veikiančios rinkos ekonomikos šalis. Šalis turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį
spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu, jeigu
paspartins savo išsamios struktūrinių reformų programos įgyvendinimą. 2010 m. ir
2011 m. pirmą pusmetį ekonomika smarkiai augo. BVP buvo aukštas, smarkiai
didėjo užimtumas, todėl sumažėjo nedarbas. Pirmiausia
dėl didesnių ciklinių įplaukų ir mažesnės palūkanų naštos viešųjų finansų
konsolidavimas vyko gerai. Pasirodė, kad dėl
ankstesnių reformų finansų sektorius yra nepaprastai stiprus, o teisinė sistema
toliau veikia palyginti gerai. Be to, dėl
naujojo įstatymo dėl valstybės pagalbos stebėsenos ir reguliavimo institucijos
veiklos gali padidėti skaidrumas ir sumažėti valstybės pagalba. Pasitvirtino, kad rinkos jėgos tarpusavyje veikia
laisvai. Paspartėjo privatizacija. ES išlieka Turkijos svarbiausia prekybos ir
investavimo partnerė. Vis dėlto prekybos ir einamosios sąskaitos
deficitas didėjo, ir išorės disbalansas dabar gana didelis. Vykdant pinigų
politiką tik vidutiniškai apribotas kredito didėjimas, ir tai, kartu su
aukštomis žaliavų kainomis, toliau nulėmė didėjantį Turkijos einamosios sąskaitos deficitą. Rengiamos fiskalinės paramos ir tam tikros
specialios mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros priemonės (jas, be kita ko,
rengia bankų reguliavimo institucija), kad būtų pasirengta ekonomikos lėtėjimui
ir palengvinta pinigų politikai tenkanti našta. Turkijos kainų ir eksporto
konkurencingumas kiek pablogėjo. Infliacija
pradėjo didėti, iš esmės dėl energijos ir maisto kainų poveikio sukurto
spaudimo, dėl aktyviai vykdytos ekonominės veiklos ir dėl nustatytų kainų
didėjimo. Laukiama, kol bus pradėtos ryžtingiau įgyvendinti struktūrinės
reformos. Priemonės fiskaliniam skaidrumui
padidinti ir fiskalinei politikai įtvirtinti buvo vidutiniškos, nors jomis būtų
galima padidinti rinkų pasitikėjimą Turkija. Pasitraukti iš rinkos tebėra
sunku, o bankroto procedūros vis dar palyginti sudėtingos. Turkija toliau stiprino gebėjimą prisiimti
narystės įsipareigojimus. Pažanga padaryta
daugumoje sričių. Tam tikrų sričių: laisvo prekių
judėjimo, antimonopolinės politikos ir valstybės pagalbos, energetikos,
ekonominės ir pinigų politikos, įmonių ir pramonės politikos, vartotojų
apsaugos, statistikos, transeuropinių tinklų ir mokslo bei mokslinių tyrimų
suderinimo lygis yra geras. Derinimą reikia
tęsti, pirmiausia aplinkos, viešųjų pirkimų, laisvės teikti paslaugas,
socialinės politikos, užimtumo ir mokesčių srityse. Reikia
sustiprinti vykdymo užtikrinimą tokiose srityse kaip intelektinės nuosavybės
teisės ir kova su pinigų plovimu. Kalbant apie
muitų sąjungą ir išorės santykius, reikia baigti derinimą, visų pirma tokiose
srityse kaip bendroji lengvatų sistema. Dar
neišspręsta nemažai ilgalaikių prekybai kliudančių problemų. Labai svarbu, kad Turkija visiškai paisytų savo
muitų sąjungos įsipareigojimų. Daugumos sričių
atveju būtina, kad Turkija pagerintų savo administracinius gebėjimus
įgyvendinti acquis. Laisvo prekių judėjimo srities teisės aktų suderinimas geras, tačiau ataskaitiniu laikotarpiu
pažanga nedidelė. Laisvam prekių judėjimui
tebekliudo techninės prekybos kliūtys, taip pažeidžiami Turkijos prisiimti
muitų sąjungos įsipareigojimai. Laisvo darbuotojų judėjimo srityje
pažangos beveik nėra, o parengiamieji darbai siekiant taikyti acquis vis
dar ankstyvame etape. Derinimas įsisteigimo
teisės ir laisvės teikti paslaugas srityje irgi dar tik pradėtas. Nepadaryta pažangos įsisteigimo teisės ir laisvės
teikti tarpvalstybines paslaugas srityse, pašto paslaugų ir profesinių
kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo srityse. Turkija
padarė tam tikrą pažangą laisvo kapitalo judėjimo srityje, visų pirma
kapitalo judėjimo ir mokėjimo paslaugų srityse. Nepadaryta
pažangos palaipsniui liberalizuojant užsieniečių nekilnojamojo turto įsigijimą
– šioje srityje dar daug įvairių kliūčių. Tam tikruose sektoriuose vis dar
ribojamas kapitalo judėjimas, įskaitant tiesiogines investicijas iš ES. Kovos
su terorizmo finansavimu teisinė sistema vis dar neišsami, o Finansinių
veiksmų darbo grupė dėl strateginių trūkumų šioje srityje įtraukė Turkiją į
juodąjį sąrašą. Tam tikra pažanga padaryta viešųjų pirkimų
srityje. Institucinė struktūra sukurta,
tačiau reikia pagerinti administracinius gebėjimus. Parengtas
suderinimo strategijos ir veiksmų plano su nustatytais terminais projektas,
tačiau jį dar reikia priimti. Turkija vis dar išlaiko acquis neatitinkančias
nukrypti leidžiančias nuostatas. Ji turi
toliau derinti savo teisės aktus, visų pirma susijusius su viešosiomis
paslaugomis, koncesijomis ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės
programomis. Kalbant apie bendrovių teisę,
padaryta nemenka pažanga: priimtas naujasis Turkijos komercinis kodeksas, kurį
taikant, kaip tikimasi, padidės atvirumas, skaidrumas ir tarptautinių apskaitos
ir audito standartų laikymasis. Dar neįdiegta
teisinė ir institucinė audito sistema, nesustiprinti būtini komercinių teismų
gebėjimai. Intelektinės nuosavybės teisių
suderinimo lygis palyginti geras, tačiau vykdymas užtikrinamas prastai. Neseniai pradėjus dirbti Intelektinės nuosavybės
teisių darbo grupei, kurioje dalyvauja ir Komisijos atstovai, atsižvelgiama į
svarbų stojimo derybų elementą. Dar nepriimti
įstatymų, reglamentuojančių intelektinės ir pramoninės nuosavybės teises,
įskaitant atgrasomąsias baudžiamąsias sankcijas, projektai. Labai svarbu, kad
skirtingos intelektinės nuosavybės teisių srities suinteresuotosios šalys ir
viešosios įstaigos koordinuotų savo veiklą ir bendradarbiautų, taip pat labai
svarbu didinti bendrą informuotumą apie su intelektinės nuosavybės teisių
pažeidimu susijusią riziką. Vertinant konkurencijos politiką,
Turkijos antimonopolinės politikos ir susijungimų kontrolės suderinimo lygis
yra aukštas. Konkurencijos institucija
veiksmingai užtikrina antimonopolinių taisyklių taikymą, jos nepriklausomumo
lygis patenkinamas. Tam tikra pažanga padaryta
valstybės pagalbos srityje. Antai įsteigta
Valstybės pagalbos stebėsenos institucija. Vis dėlto su muitų sąjungos
taisyklėmis dar reikia suderinti daug svarbių valstybės pagalbos programų. Finansinių
paslaugų srityje padaryta tolesnė pažanga, visų pirma
bankų reguliavimo institucijai ėmusis priemonių finansiniam stabilumui
sustiprinti. Vis dėlto apskritai derinimas su acquis, ypač draudimo
sektoriuje, dar nebaigtas. Vertinant informacinę
visuomenę ir žiniasklaidą, elektroninių ryšių srityje padaryta tam tikra
pažanga, nemaža pažanga padaryta plėtojant audiovizualinę politiką. Žemės ūkio ir
kaimo plėtros srityje padaryta tam tikra pažanga. Nemenka pažanga padaryta įgyvendinant Pasirengimo
narystei paramos kaimo plėtrai priemonės (IPARD) programą (atsižvelgdama į tai
Komisija priėmė sprendimą suteikti ES lėšų valdymo įgaliojimus), taip pat
rengiantis antrajam IPARD programos etapui. Žemės
ūkio paramos politika smarkiai skiriasi nuo BŽŪP, vis dar neparengta derinimo
strategija. Didelis trūkumas yra ir tai, kad
nepanaikintos visos jautienos importo kliūtys. Vertinant maisto saugos,
veterinarijos ir fitosanitarijos politiką, padaryta pažanga perkeliant
ir įgyvendinant acquis. Žemės ūkio ir
kaimo reikalų ministerijos restruktūrizavimas – teigiamas žingsnis siekiant
sustiprinti oficialios kontrolės sistemą. Apskritai
kontrolės sistema dar nevisiškai atitinka ES acquis. Reikia didelių pastangų gyvūnų sveikatos srityje,
taip pat siekiant, kad žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės atitiktų ES
higienos ir struktūrinius reikalavimus. Žuvininkystės
srityje apskritai padaryta tam tikra pažanga. Visų
pirma pažanga padaryta kuriant administracines struktūras, taip pat valdant
išteklius ir laivyną. Tikimasi, kad Turkija toliau sieks pažangos kitose
srityse, tokiose kaip tikrinimas ir kontrolė. Tam tikra pažanga
padaryta derinant transporto sektoriaus, išskyrus geležinkelius,
politiką. Jūrų ir sausumos transporto
suderinimas tebėra geras, o oro transporto sritis derinama lėčiau. Dėl Turkijos ir Kipro Respublikos skrydžių valdymo
kontrolės centrų bendradarbiavimo stokos tebekyla rimta grėsmė oro eismo
saugai. Tikimasi, kad įgyvendinant savanorišką
Tarptautinės jūrų organizacijos valstybės narės audito programą bus pasiekta
teigiamų rezultatų jūrų sektoriuje, kad šalis galėtų prisijungti prie
tarptautinių konvencijų. Įgyvendinimo gebėjimai riboti, ypač kiek tai susiję su
sausumos ir jūrų transportu gabenamais pavojingais kroviniais. Energetikos
sektoriuje pažanga netolygi. Nemaža pažanga
padaryta kuriant elektros energijos ir atsinaujinančiosios energijos vidaus
rinką. Reikia ypatingų priemonių siekiant užtikrinti aukščiausius branduolinės
saugos, saugumo, apsaugos priemonių ir neplatinimo standartus. Taip pat reikia daugiau pastangų siekiant užtikrinti
tiekimo saugumą, plėtoti dujų sektorių ir užtikrinti energijos vartojimo
efektyvumą. Padaryta nedidelė pažanga derinant mokesčių
teisės aktus, visų pirma siekiant pašalinti diskriminacinę tabako apmokestinimo
tvarką. Padidintas stipriųjų gėrimų akcizo
mokestis neatitinka su Komisija šiuo klausimu sutarto veiksmų plano. Diskriminacinės apmokestinimo tvarkos panaikinimas
– labai svarbus aspektas siekiant tolesnės pažangos šiame skyriuje. Tiesioginio apmokestinimo srityje pažangos
nepadaryta. Ekonominės ir
pinigų politikos srityje Turkija padarė tam tikrą
pažangą. Centrinis bankas priėmė naujas
politikos priemones finansiniam stabilumui užtikrinti, bazinei palūkanų normai
sumažinti ir bankų sektoriaus rezervo reikalavimams padidinti. Turkijos
derinimas su ekonominės ir pinigų politikos acquis nebaigtas, visų pirma
kiek tai susiję su visišku šalies centrinio banko nepriklausomumu ir viešojo
sektoriaus teisės naudotis finansų įstaigų paslaugomis prioritetine tvarka
panaikinimu. Bendras pasirengimo lygis geras. Nemaža pažanga
padaryta statistikos srityje, kurioje bendras suderinimo su acquis lygis
geras. Reikia tolesnės pažangos, visų pirma
nacionalinių sąskaitų ir žemės ūkio statistikos srityse. Turkija padarė
nedidelę pažangą socialinės politikos ir užimtumo srityje. Kiek pagerėjo administraciniai gebėjimai. Priėmus konstitucines pataisas dėl profesinių
sąjungų teisių, nepakeisti teisės aktai, kad būtų užtikrintos visos profesinių
sąjungų teisės pagal ES standartus ir TDO konvencijas.
Vis dar reikia sumažinti plačiai paplitusį nedeklaruojamą darbą ir padidinti
moterų užimtumą. Darbo įstatymo taikymo sritis
tebėra ribota. Reikia sustiprinti darbuotojų
sveikatos ir saugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą. Skurdo
rizika vis dar labai didelė, ypač kaimo gyventojams ir vaikams. Dar nepriimti teisės aktai dėl lygių galimybių
įstaigos įsteigimo. Turkija padarė tolesnę pažangą įmonių ir
pramonės politikos srityje, kurioje išlaikė pakankamą suderinimo su acquis
lygį. Ši pažanga susijusi su 2011–2014 m.
pramonės strategijos ir veiksmų plano priėmimu, didesniu įmonių ir pramonės
politikos priemonių pasirinkimu, sektoriams skirtų strategijų priėmimu ir priemonių,
skirtų pavėluotų mokėjimų vykdant komercinius sandorius problemai spręsti,
derinimu. Turkija padarė pažangą transeuropinių
transporto tinklų srityje. Reikia daugiau pastangų renkant patikimus
transporto duomenis. TEN energetikos srityje
taip pat padaryta tam tikra pažanga. Tam tikra pažanga padaryta regioninės
politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje. Delsiama įsteigti įstaigas, perimsiančias šios
politikos srities pasirengimo narystei finansų valdymo ir kontrolės pareigas. Nors
pasirengimo narystei lėšų panaudojimo institucinė sistema baigta kurti ir
pagerinti administraciniai gebėjimai, juos reikia toliau stiprinti ir gerinti visų
atitinkamų institucijų koordinavimą siekiant paspartinti įgyvendinimą. Apskritai padaryta pažanga teismų sistemos
srityje. Padaryta nedidelė pažanga įgyvendinant kovos
su korupcija strategiją ir veiksmų planą. Didžiausi trūkumai – politinių
partijų finansavimo skaidrumo stoka ir imuniteto taikymo sritis. Turkijai
reikia pasiekti konkrečių rezultatų vykdant tyrimus, teikiant kaltinamąsias
išvadas ir priimant apkaltinamuosius nuosprendžius. Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje pažanga netolygi. Įstatymo
dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos priėmimas tebėra prioritetinis
uždavinys siekiant užtikrinti veiksmingos prieglobsčio ir migracijos valdymo
sistemos tinkamą teisinį pagrindą, taip pat migrantų ir pabėgėlių teisių
apsaugos priemones. Teismų bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose
pažanga tik nedidelė. Tam tikra pažanga
padaryta kovos su narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu srityje. Nedidelė pažanga padaryta policijos
bendradarbiavimo ir kovos su terorizmu srityje. Nedidelė
pažanga padaryta vizų politikos ir muitinių bendradarbiavimo srityse. Sienų valdymo srityje pažanga labai nedidelė, o
pagrindiniai šios srities klausimai: įstatymo dėl naujos sienų saugumo
agentūros įsteigimo priėmimas ir tarpžinybinis bendradarbiavimas. Turkija išlieka svarbi neteisėtų migrantų tranzito
ir paskirties šalis. Reikia pastangų siekiant užkirsti kelią neteisėtai
migracijai ir vykdyti neteisėtų migrantų readmisiją. Mokslo ir mokslinių tyrimų srityje Turkija gerai pasirengusi stojimui. Nemaža
pažanga padaryta siekiant integruotis į Europos mokslinių tyrimų erdvę ir
rengiantis dalyvauti įgyvendinant pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“. Apskritai Turkija vis aktyviau dalyvauja ir
sėkmingai siekia rezultatų ES mokslinių tyrimų septintojoje bendrojoje
programoje, tačiau reikia daugiau pastangų siekiant atitikti kompetencijos
reikalavimus ir konkurencingai dalyvauti ES mokslinių tyrimų programose. Švietimo ir kultūros srityje padaryta pažanga,
daugiausia susijusi su švietimu ir mokymu. Vis
labiau domimasi Bendrijos programomis. Tam
tikra pažanga padaryta kultūros srityje, tačiau nėra pažangos derinant teisės
aktus. Aplinkos srityje Turkija padarė nemažą pažangą atliekų tvarkymo srityje, nors su
horizontaliaisiais teisės aktais, oro kokybe, pramonine tarša, kontrole ir
rizikos valdymu susijusi pažanga nedidelė. Vandens
kokybės, cheminių medžiagų ir administracinių gebėjimų srityje pažanga labai
nedidelė. Gamtos apsaugos srityje pažangos nepadaryta.
Kalbant apie klimato kaitą, Turkija padarė nedidelę pažangą
didindama informuotumą apie ES klimato srities reikalavimus, tačiau dar reikia
nustatyti griežtesnę ir platesnio užmojo vidaus ir tarptautinę klimato
politiką. Reikia padidinti administracinius
gebėjimus. Tam tikra pažanga padaryta vartotojų ir
sveikatos apsaugos srityje. Vartotojų
apsaugos srityje dar reikia priimti patikslintus pagrindų įstatymus dėl
vartotojų apsaugos ir bendros gaminių saugos. Pagerinus
rinkos priežiūros veiklą reikia skirti daugiau finansinių ir žmogiškųjų
išteklių, sustiprinti bendradarbiavimą su vartotojų NVO. Visuomenės sveikatos
srityje Turkija dar nebaigė teisės aktų derinimo proceso ir nesukūrė
administracinių gebėjimų, kad būtų pagerintas teisės aktų vykdymo užtikrinimas
ir sustiprinta gyventojų sveikata ir sauga. Turkija pasiekė
aukštą suderinimo su muitų teisės aktais lygį, todėl kad dalyvauja muitų
sąjungos su ES veikloje. Tačiau neapmuitinamos parduotuvės prie įvažiavimo
punktų, taip pat ES laisvoje apyvartoje esančių produktų importuotojams keliami
reikalavimai prieš muitinį įforminimą pateikti bet kokio formato informaciją
apie produktų kilmę neatitinka muitų sąjungos reikalavimų. Dar reikia suderinti laisvąsias zonas, priežiūrą ir
tarifines kvotas reglamentuojančius teisės aktus. Pagerinus
su rizika susijusią kontrolę ir supaprastinus procedūras būtų sudarytos sąlygos
teisėtai prekybai ir sumažinta fizinių patikrinimų. Muitinėje vis dar
veiksmingai neužtikrinamos intelektinės nuosavybės teisės, dar netaikomos
priemonės klastočių problemai spręsti. Išorės santykių srityje Turkija pasiekė aukštą suderinimo lygį, todėl kad dalyvauja
muitų sąjungos veikloje. Tokiose srityse, kaip
bendrosios lengvatų sistemos geografinis taikymas dar yra neatitikimų. Turkija toliau
derino veiksmus su ES bendra užsienio ir saugumo politika; apskritai per
ataskaitinį laikotarpį Turkijos derinimas su BUSP deklaracijomis sulėtėjo, ji
nesuderino savo priemonių su ES Iranui, Libijai ir Sirijai taikomomis
ribojamosiomis priemonėmis. Turkija siekė plėtoti dialogą ir konsultacijas su
ES įvairiais užsienio politikos klausimais. Turkija
dėjo pastangas siekdama normalizuoti santykius su tokiomis kaimyninėmis
šalimis, kaip Irakas, įskaitant kurdų regioninę vyriausybę. Nepadaryta pažangos normalizuojant santykius su
Armėnija. Po 2010 m. Gazoje įvykusio
incidento su flotile santykiai su Izraeliu dar pablogėjo. JT paskelbus
nepriklausomą ataskaitą, Turkija susilpnino santykius su Izraeliu ir sustabdė
karinį susitarimą su šia šalimi. Turkija toliau
dalyvauja ir siekia dar daugiau dalyvauti BSGP veikloje. Vis dar reikia išspręsti klausimą dėl ES ir NATO
bendradarbiavimo dalyvaujant visoms ES valstybėms narėms ir peržengiant „Berlin
Plus“ susitarimų ribas. Turkija nesilaikė ES
pozicijos dėl dalyvavimo Vasenaro susitarime. Tam tikra pažanga padaryta finansų
kontrolės srityje, kurioje suderinimo lygis jau pakankamai geras. Įsigaliojo visi viešųjų finansų valdymo ir
kontrolės įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Reikia
patikslinti viešosios vidaus finansų kontrolės politikos dokumentą ir veiksmų
planą. Priimtas Turkijos audito rūmų įstatymas
– svarbus žingsnis toliau derinant išorės auditą su atitinkamais tarptautiniais
standartais. Turkijos kovos su sukčiavimu koordinavimo struktūrai reikia toliau
stiprinti savo koordinavimo funkciją, veiklos nepriklausomumą ir plėsti veiklos
tinklą. Finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje pažanga nedidelė. Administraciniai
parengiamieji darbai, kad būtų sukurta nuosavų išteklių sistema, dar labai
ankstyvame etape. Islandija Islandija toliau atitinka politinius
kriterijus. Islandija yra veikianti
demokratinė valstybė, turinti stiprias institucijas ir tvirtai įsišaknijusias
atstovaujamosios demokratijos tradicijas. Islandijos
teismų sistema toliau atitinka aukštus standartus ir šalis užtikrina, kad
nuolat būtų stiprinama pagrindinių teisių apsauga, kurios lygis ir taip jau
aukštas. Keletą kartų išbandyta koalicijos vienybė,
tačiau vyriausybė išliko stabili. Vidaus
politikos padėčiai būdinga tai, kad tarp Islandijos politinių jėgų ir
visuomenės yra skirtingų nuomonių dėl stojimo į ES perspektyvos. Pradėta komunikavimo veikla, kuria siekiama
skatinti informacija grindžiamas diskusijas Islandijos stojimo proceso
klausimais. Vyriausybė ir parlamentas toliau dirbo gerai. 2011 m. įsteigta konstitucinė taryba, kuriai
pavesta peržiūrėti Konstituciją ir pasiūlyti jos pakeitimus. Parengti teisės aktų projektai, siekiant padidinti
parlamento ir viešosios administracijos veiksmingumą. Nemaža pažanga padaryta toliau įgyvendinant
Specialiojo tyrimų komiteto rekomendacijas dėl politinių ir administracinių
finansų krizės pasekmių. Atsižvelgiant į šias
rekomendacijas 2011 m. kovo mėn. sušauktas Apkaltos teismo posėdis, kad
būtų priimtas sprendimas byloje dėl buvusio ministro pirmininko. 2011 m. gegužės mėn. jam paskelbtas
apkaltinamasis nuosprendis dėl didelio neapdairumo. Be to, toliau veiksmingai
dirbo Specialiojo prokuroro tarnyba. Ji ištyrė
daug apgaulingos verslo veiklos bankų sektoriuje atvejų, remiantis šiais
tyrimais paskui suimta keletas asmenų. Toliau stiprintas teismų ir kovos su korupcija
sistemos veiksmingumas. Paskirta keletas
teisėjų pagal pataisytas teismų akto normas, 2011 m. vasario mėn.
ratifikuota JT konvencija prieš korupciją. Spręsdama interesų konflikto
klausimus Islandija pradėjo rengti specialius ministrams ir kai kurių
kategorijų darbuotojams skirtus elgesio kodeksus. Islandija toliau užtikrina pagrindinių teisių,
įskaitant ekonomines ir socialines teises, apsaugą. Dar
reikia ratifikuoti Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų
konvenciją. Islandijos ekonomika pamažu atsigauna
po finansų krizės ir jos sukelto gilaus ir ilgo nuosmukio, tačiau augimas dar
silpnas, kadangi namų ūkiai ir įmonės vis dar labai įsiskolinę. Ekonominė politika toliau orientuota į
stabilizavimą ir yra tvirtai paremta sėkmingu TVF programos įgyvendinimu. Neseniai pradėjus didėti infliacijai šalies
centrinis bankas padidino palūkanų normas, nors fiskalinė politika išliko gana švelni. Vis dar svarbu vykdyti į išlaidų mažinimą
orientuotą fiskalinį koregavimą siekiant sumažinti valstybės skolą. Aukštas nedarbo lygis, visų pirma jaunimo ir
ilgalaikių bedarbių. Nepaisant pažangos
restruktūrizuojant bankų sektorių, sutrikęs finansų sektoriaus veikimas vis dar
kenkia ekonomikai, tebėra labai svarbu panaikinti kapitalo kontrolę. Vertinant pagal ekonominius kriterijus,
Islandija gali būti laikoma veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Tačiau finansų sektoriaus trūkumai ir kapitalo
judėjimo apribojimai tebetrukdo veiksmingai paskirstyti išteklius. Islandija turėtų vėl įgyti gebėjimą atlaikyti
konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu,
jeigu toliau šalins esamus struktūrinius trūkumus vykdydama tinkamą
makroekonominę politiką ir struktūrines reformas. Į valiutos kurso stabilizavimą ir fiskalinį
konsolidavimą orientuotos politikos priemonės padeda atkurti didesnį
makroekonominį stabilumą. Atsižvelgdamas į
prekybos perteklių ir stiprėjančią valiutą, šalies centrinis bankas 2010 m.
antrąjį pusmetį toliau mažino bazinę palūkanų normą, tačiau 2011 m.
rugpjūčio mėn., susilpnėjus valiutai ir smarkiai didėjant metinei infliacijai,
kiek sugriežtino pinigų politiką. Tęstos
pastangos padidinti valstybės įplaukas ir realiai sumažinti išlaidas. Atsižvelgiant į aukštą valstybės skolos lygį,
imtasi priemonių perfinansavimo rizikai sumažinti ir vietos valdžios finansams
sustiprinti. Toliau didėjo užsienio valiutos
atsargos ir, vertinant pagal naujus centrinio banko įverčius, išorės skolos
pozicija valdoma geriau. Imtasi naujų
priemonių siekiant paskatinti privačiojo sektoriaus skolos restruktūrizavimą. Priimta patikslinta kapitalo sąskaitos sudarymo
supaprastinimo strategija, vis dar svarbu ją įgyvendinti. Darbo rinka išliko lanksti, o darbo jėgos aktyvumas
palyginti didelis. Šalis turi gerą pagrindinę
infrastruktūrą, daug gamtos išteklių ir gerai išsilavinusius gyventojus. Tačiau makrofinansinė rizika vis dar didelė. Vidaus paklausa padidėjo, tačiau atsigavimą iš
esmės lemia laikinos priemonės, kuriomis skatinamas privatus vartojimas. Tebėra
rizikos ir netikrumo dėl augimo šaltinių ir tvarumo ateityje. Finansų sektoriui tebekyla problemų dėl prastos
turto kokybės, veiksmingai vykdyti finansinį tarpininkavimą trukdo nebaigtas
privačiojo sektoriaus skolos restruktūrizavimas. Valstybės
skola padidėjo iki daugiau kaip 90 % BVP. Fiskalinis
konsolidavimas kiek sušvelnintas, o viešieji finansai tebepatiria įtampą dėl
to, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarumą reikia smarkiai sumažinti
išlaidas. Dėl didelių neapibrėžtųjų
įsipareigojimų ir neišspręsto „Icesave“ klausimo kyla fiskalinė rizika. Darbo rinkoje vis dar akivaizdus gilus pokrizinis
nuosmukis: šalyje kaip niekada aukštas nedarbo lygis, visų pirma jaunimo ir
didelės ilgalaikių bedarbių dalies. Verslo aplinkos trūkumai, kaip antai
didelės patekimo į rinką kliūtys tam tikruose sektoriuose, trukdo skatinti
augimą, vykdyti investicijas ir užtikrinti vystymąsi. Pramonės struktūra tebėra
menkai diversifikuota. Taikant pirmojoje pažangos ataskaitoje
nustatytą metodiką, Islandijos gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus
toliau vertintas atsižvelgiant į šalies dalyvavimą Europos ekonominėje erdvėje (EEE)
ir į išimtis, jai suteiktas pagal EEE susitarimą, taip pat į EEE kompetencijai
nepriklausančius ES teisės aktus. Apskritai
šalis tebėra gerai pasirengusi atitikti ES acquis reikalavimus, visų
pirma dėl to, kad dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje. Ginčas dėl „Icesave“ vis dar neišspręstas. Nepaisant pastangų susitarti per derybas, 2011 m.
balandžio mėn. referendume atmestas naujas įstatymo, kuriuo nustatomi skolos
grąžinimo Jungtinei Karalystei ir Nyderlandams terminai ir sąlygos, projektas.
Vyriausybė patvirtino, kad referendumo rezultatas netrukdys 2011 m.
pabaigoje, kaip numatyta, pradėti skolos mokėjimą Jungtinei Karalystei ir
Nyderlandams. 2011 m. gegužės mėn. vyriausybė nusiuntė atsakymą į 2010 m.
gegužės mėn. ELPA priežiūros institucijos oficialų įspėjimą. 2011 m. birželio mėn. ELPA priežiūros
institucija pradėjo antrą pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapą – paskelbė
pagrįstą nuomonę. Šioje nuomonėje pakartojamos visos ankstesniame oficialiame
įspėjime išdėstytos išvados, būtent, kad Islandija pažeidė Indėlių garantijų
sistemos direktyvą. Europos Komisija pritaria
teisinei ELPA priežiūros institucijos analizei. Rugsėjo
mėn. pabaigoje vyriausybė pateikė atsakymą į ELPA priežiūros institucijos
pagrįstą nuomonę. Priežiūros institucija dabar išsamiai nagrinėja atsakymą, kad
nuspręstų dėl tolesnių veiksmų šioje byloje. Šiame
etape ginčas dėl „Icesave“ vis dar neišspręstas. Toliau rengtasi, nors palyginti lėtai,
prisiimti narystės įsipareigojimus tose srityse, kurios iš dalies priklauso EEE
kompetencijai, taip pat pagal EEE kompetencijai nepriklausančius skyrius. Islandijos teisė iš esmės suderinta, šalis taiko
didelę acquis dalį tokiose EEE kompetencijai priklausančiose srityse,
kaip laisvas prekių judėjimas, laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo teisė
ir laisvė teikti paslaugas, laisvas kapitalo judėjimas, viešieji pirkimai,
bendrovių teisė, intelektinės nuosavybės teisė, konkurencija, finansinės
paslaugos, informacinė visuomenė ir žiniasklaida. Pažangos ataskaitoje patvirtinta, kad toliau
nurodytos sritys gali kelti sunkumų stojimo procese: finansinės
paslaugos, žemės ūkis ir kaimo plėtra, aplinka, žuvininkystė, laisvas kapitalo
judėjimas, taip pat maisto sauga, veterinarijos ir fitosanitarijos politika,
mokesčiai ir muitai. Vertinant administracinius gebėjimus, reikėtų
geriau užtikrinti, kad reikiamiems parengiamiesiems darbams, susijusiems su
stojimo į ES procesu, būtų užtikrinti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Islandijos teisė toliau gerai atitinka laisvo
prekių judėjimo srities acquis. Tačiau
Islandijoje nėra naujų teisėkūros pokyčių, susijusių su horizontaliosiomis
priemonėmis ir pagal senąjį metodą parengtais produktus reglamentuojančiais
teisės aktais. Reikia pabaigti perkelti kai kurių sričių, kuriose priimtas
naujas ES acquis, teisės aktus. Islandija išlaiko aukštą suderinimo su laivo
darbuotojų judėjimo srities acquis lygį. Teisės aktai dėl įsisteigimo teisės ir
laisvės teikti paslaugas iš esmės suderinti, išskyrus pašto paslaugų
direktyvą. Apie paslaugų direktyvos įgyvendinimą
pranešta 2011 m. liepos mėn. Islandija iš esmės taiko laisvo kapitalo
judėjimo acquis, su kai kuriomis išimtimis. Vis
dėlto po finansų krizės Islandija vis dar taiko kapitalo kontrolę, kurią reikia
panaikinti iki įstojimo į ES. Islandijos teisė iš esmės atitinka viešųjų
pirkimų srities acquis. Dar reikia
suderinti taisomąsias priemones ir gynybos viešuosius pirkimus. Bendrovių
teisės srityje Islandija jau pasiekė aukštą suderinimo
lygį ir taiko didelę šios srities acquis dalį.
Vis dėlto dar reikia suderinti standartus su visais apskaitos
standartais ir tarptautiniais audito standartais. Islandija išlaiko aukštą intelektinės
nuosavybės teisės suderinimo su acquis lygį ir turi reikiamus
administracinius įgyvendinimo gebėjimus. Reikia
įgyvendinti visapusišką vykdymo užtikrinimo politiką. Islandija išlaiko aukštą konkurencijos
politikos srities suderinimo lygį. Valstybės
pagalbos priemonių, kurių imtasi dėl finansų krizės, stebėsena vykdoma
patenkinamai. Reikia daugiau
pastangų siekiant įgyvendinti finansinių paslaugų acquis, visų
pirma veiksmingai užtikrinti vykdymą ir tinkamą sektoriaus priežiūrą. Ginčas
dėl „Icesave“ vis dar neišspręstas. Informacinės
visuomenės ir žiniasklaidos srityje yra tam tikrų
perkėlimo spragų. Islandijos žemės ūkio ir kaimo plėtros politika
apskritai neatitinka acquis, reikia sukurti tinkamą administracinę
įgyvendinimo sistemą. Tam tikros Islandijos maisto saugos,
veterinarijos ir fitosanitarijos politikos teisės aktų dalys ir
administracinė sistema neatitinka acquis. Reikia
itin pasistengi pašalinti likusius neatitikimus su ES teisės aktais dėl gyvų
gyvulių, augalų apsaugos produktų ir naujų maisto produktų. Islandija
nepradėjo žuvininkystės srities derinimo su ES acquis ir
nepradėjo kurti ES paramos priemonių įgyvendinimo ir stebėsenos mechanizmų. Užsienio investicijoms žuvininkystės srityje
taikomi apribojimai nepanaikinti ir neatitinka acquis. Tam tikra pažanga
padaryta transporto, visų pirma kelių ir jūrų transporto, srityje. Vis
dėlto dar yra kelios sritys, kuriose Islandijai reikia perkelti atitinkamus ES
teisės aktus. Energetikos teisės aktai tebėra iš esmės suderinti, išskyrus naftos atsargas,
reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir energijos vartojimo efektyvumą
reglamentuojančius teisės aktus. Islandijos mokesčių teisės aktai iš
dalies suderinti su acquis. Reikia
nustatyti IT sujungiamumo ir sąveikos su ES IT sistemomis strategiją. Vertinant ekonomikos ir pinigų sąjungą,
derinimas su pinigų politikos acquis vis dar nebaigtas, reikia labiau
sustiprinti atitinkamas administracines struktūras. Reikia, kad statistiniai duomenys, visų
pirma renkant verslo, darbo rinkos ir žemės ūkio statistiką, dar geriau
atitiktų ES metodus. Islandija toliau
taiko ir įgyvendina didelę socialinės politikos ir užimtumo acquis
dalį. Dar reikia parengti išsamią užimtumo
strategiją. Islandijos pasirengimas įmonių ir pramonės
politikos srityje tebėra aukšto lygio. Dėl finansų krizės MVĮ vis dar sunku
gauti finansavimą. Islandija išlaiko tinkamą suderinimo lygį su
ES transeuropinių tinklų srities standartais. Vertinant regioninę
politiką ir struktūrinių priemonių koordinavimą, Islandijai reikia
nustatyti institucijas, atsakingas už sanglaudos politikos įgyvendinimą. Teismų sistemos ir pagrindinių teisių srities parengiamieji darbai toliau vyksta gerai. Toliau stiprintas teismų nepriklausomumas ir kovos
su korupcija politikos pagrindas. Reikia
toliau stebėti šių priemonių įgyvendinimą. Piliečių
teises ir duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai dar neatitinka acquis. Islandija toliau taiko Šengeno susitarimą ir
yra pakankamai gerai pasistūmėjusi derindama teisingumo, laisvės ir saugumo
sritį su acquis. Vis dar reikia daugiau
pastangų siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautinius dokumentus. Islandija toliau yra pakankamai gerai
pasirengusi narystei ES ir integracijai į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Islandija išlaiko
jau aukštą švietimo ir kultūros srities suderinimo lygį. Tam tikra pažanga
padaryta stiprinant aplinkos ir klimato kaitos srities teisės aktų ir
administracinę sistemą. Dar reikia užtikrinti visišką atitiktį gamtos apsaugos
ir vandens kokybės acquis. Islandijai
reikia palaipsniui suderinti savo poziciją su ES tarptautiniuose aplinkos
forumuose, taip pat ratifikuoti likusius daugiašalius susitarimus. Islandija išlaiko tinkamą suderinimo lygį su sveikatos
ir vartotojų apsaugos srities acquis. Vis dėlto vartotojų apsaugos
srityje reikia daugiau pastangų. Muitų teisės aktai toliau iš dalies atitinka acquis. Reikia nemažų pastangų siekiant pašalinti teisės
aktų neatitikimus, visų pirma kiek tai susiję su muitinės taisyklėmis,
ekonominį poveikį turinčiomis procedūromis, importu be muito ir saugumo
aspektais, Dar reikia pradėti parengiamuosius
darbus, siekiant veiksmingai įgyvendinti acquis po įstojimo, visų pirma
užtikrinti sujungiamumą su ES IT muitinės sistemomis. Tolesnė pažanga
padaryta plėtojant išorės santykius, visų pirma vystomojo
bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityje. Islandijai
dar reikia tapti Kimberlio proceso dalyve. Islandija išlaiko
aukštą užsienio, saugumo ir gynybos politikos srities suderinimo lygį. Islandijos dėmesys Arkties politikai pabrėžia jos
įsipareigojimą aktyviai dalyvauti Šiaurės Europos regioninėse organizacijose. Nedidelė pažanga
padaryta priimant finansų kontrolės teisės aktus. Reikia daugiau pastangų siekiant parengti viešosios vidaus
finansų kontrolės politikos dokumentą ir užtikrinti vidaus ir išorės audito
atskyrimą. Vis dar reikia aktyviau rengtis
užtikrinti ES finansinių interesų apsaugą. Kalbant apie finansines
ir biudžetines nuostatas, Islandija pasiekė tinkamą suderinimo lygį pagrindinėse
šio skyriaus ir su juo susijusios politikos srityse. Ji
toliau nustatė, kurias sritis reikia derinti su acquis. Reikia išspręsti nuosavų išteklių sistemos
administracinius klausimus ir parengti jos taikymo sprendimus. Reikia oficialiai įsteigti koordinavimo struktūrą. [1] 49 straipsnyje. [2] Pagal JTSTR 1244/1999. [3] Šalių ataskaitų santraukos ir išvados pateikiamos šio
komunikato priede. [4] Tai parodyta neseniai Komisijos paskelbtame komunikate
dėl kovos su korupcija ES, COM(2011) 308 galutinis. [5] Strategijoje numatytas Dunojaus baseino šalių
bendradarbiavimas aplinkos, transporto, energetikos, socialinės ir ekonominės
plėtros, švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, saugos ir saugumo srityse.
Įgyvendinant šią strategiją dalyvauja plėtros šalys: Kroatija, Serbija, Bosnija
ir Hercegovina ir Juodkalnija. Žr. COM(2010) 715 galutinis ir 2011 m.
baland˛io 13 d. Tarybos išvadas. [6] Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos: Europos
skaitmeninė darbotvarkė, Inovacijų sąjunga, Judus jaunimas, Tausiai
išteklius naudojanti Europa, Globalizacijos erai pritaikyta pramonės
politika, Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė, Europos
kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. [7] COM (2008) 394 galutinis. [8] COM (2011) 415 galutinis. [9] Turkija dalyvauja stebėtojo teisėmis. Dalyvauja šios
kaimyninės šalys: Ukraina ir Moldova kaip visateisės narės, Gruzija ir Armėnija
– kaip stebėtojos. [10] Sprendimas Sejdič-Finci prieš Bosniją ir Hercegoviną,
2009 m. gruodžio mėn. [11] Nustatyti 5 tikslai: 1) priimtinas ir tvarus
nuosavybės paskirstymo valstybei ir kitiems vyriausybės lygmenims klausimo
sprendimas; 2) priimtinas ir tvarus gynybinės sistemos nuosavybės klausimo
sprendimas; 3) galutinio teismo sprendimo dėl Brčko įvykdymas; 4) fiskalinis
tvarumas; ir 5) teisinės valstybės įtvirtinimas (priimant nacionalinę karo
nusikaltimų strategiją, įstatymą dėl užsieniečių ir prieglobsčio bei
nacionalinę teisingumo sektoriaus reformos strategiją), taip pat dvi specifinės
sąlygos: 1) Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymas ir 2) stabili
politinė padėtis. [12] COM (2009) 534 galutinis. [13] Pavyzdžiui, 20-to skyriaus „Įmonių ir pramonės politika“,
21-o skyriaus „Transeuropiniai tinklai“. [14] Reglamentas (EB) Nr. 1085/2006. [15] COM(2011) 500. [16] COM(2011) 290. [17] Pagal JT Saugumo tarybos rezoliuciją 1244/99. [18] Nustatyti šių sričių pagrindiniai prioritetai: rinkimams
skirta teisės aktų sistema ir parlamento teisėkūros bei priežiūros funkcija;
viešojo administravimo reforma; teismų sistemos reforma; kova su korupcija;
kova su organizuotu nusikalstamumu; žiniasklaidos laisvė ir bendradarbiavimas
su pilietine visuomene; kovos su diskriminacija teisinio reglamentavimo
sistemos įgyvendinimas ir perkeltų asmenų padėtis. Visas tekstas, kuriame aprašyti
pagrindiniai prioritetai – COM(2010) 670. [19] Juodkalnija vienašališkai naudoja euro kaip vienintelę
teisėtą mokėjimo priemonę. [20] Nustatyti šių sričių pagrindinai prioritetai: tinkamas
parlamento veikimas; parengtų teisės aktų, kuriems patvirtinti būtina
kvalifikuota balsų dauguma, priėmimas; skyrimo į pareigas procedūros ir
pagrindinių institucijų pareigūnų paskyrimas; rinkimų reforma; rinkimų
organizavimas; viešojo administravimo reforma; teisinė valstybė ir teismų
sistemos reforma; kova su korupcija; kova su organizuotu nusikalstamumu;
nuosavybės teisių klausimų sprendimas; žmogaus teisių stiprinimas ir kovos su
diskriminacija politikos įgyvendinimas; sulaikytų asmenų sąlygų gerinimas ir
ombudsmeno rekomendacijų taikymas. Visas tekstas, kuriame aprašyti pagrindiniai
prioritetai – COM(2010) 680. [21] 2009 m. gruodžio mėn. Sprendimas Sejdič-Finci
prieš Bosniją ir Hercegoviną dėl etninės asmenų, nepriklausančių vienai iš
trijų šalies tautinių grupių, diskriminacijos atstovaujant šalies
institucijose. [22] Pagal įstatymą dėl nacionalinėms mažumoms priklausančių
asmenų teisių apsaugos Bosnijoje ir Hercegovinoje yra 17 nacionalinių mažumų.
Trys pagrindinės tautos – bosniai, kroatai ir serbai – nelaikomi nacionalinėmis
mažumomis.