TURINYS100

1........... Skurdo mažinimas sparčiai kintančiame pasaulyje............................................................ 3

2........... Žmogaus teisės, demokratija ir kiti svarbiausi gero valdymo elementai.............................. 5

3........... Integracinis ir tvarus augimas, orientuotas į žmogaus raidą................................................ 7

3.1........ Socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, švietimas ir užimtumas........................................... 8

3.2........ Verslo aplinka, regioninė integracija ir pasaulio rinkos...................................................... 8

3.3........ Tvarus žemės ūkis ir energetika....................................................................................... 9

4........... Įvairaus pobūdžio vystymosi partnerystės ryšiai................................................................ 9

5........... Suderinti ES veiksmai................................................................................................... 11

6........... Didesnė ES politikos darna........................................................................................... 12

7........... Pokyčių darbotvarkės įgyvendinimas............................................................................. 12

1. Skurdo mažinimas sparčiai kintančiame pasaulyje

Sudėtingu laikotarpiu, kai kyla naujų visuotinių uždavinių, artėja 2015 m. – Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimo terminas ir rengiama kita daugiametė finansinė programa (DFP), ES turi pasirinkti tinkamas politines priemones ir išteklius, kad galėtų veiksmingai ir efektyviai kovoti su skurdu užtikrinant tvarų vystymąsi. Komisija siūlo pokyčių darbotvarkę, kad Europa solidariau remtų besivystančių pasaulio šalių kovą su skurdu.

Kaip nurodyta Lisabonos sutartyje, parama besivystančių šalių pastangoms šalinti skurdą yra ES išorės veiksmų prioritetas ir svarbiausias vystymosi politikos tikslas, remiant ES siekį užtikrinti stabilumą ir klestėjimą visame pasaulyje. Vystymosi politika taip pat padeda spręsti kitus visuotinius uždavinius ir įgyvendinti strategiją „Europa 2020“.

ES jau daug nuveikė padėdama mažinti skurdą, visų pirma remdama TVT įgyvendinimą. Tačiau didelio skurdo problema tebėra neišspręsta nemažai pasaulio dalių. Dėl įvairių pasaulinių sukrėtimų daug besivystančių šalių tapo pažeidžiamos. Augant pasaulio gyventojų skaičiui būtina aktyviau spręsti tokius visuotinius uždavinius, kaip konfliktų prevencija, saugumas, aplinkos apsauga, klimato kaita, ir užtikrinti, kad būtų teikiamos tokios visuotinės viešosios gėrybės, kaip aprūpinimas maistu, galimybės naudotis vandeniu ir sanitarijos paslaugomis, energetinis saugumas ir migracija.

Tuo tarpu liaudies skatinami judėjimai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose parodė, kad derama TVT įgyvendinimo pažanga yra labai svarbi, bet nepakankama. Todėl galima daryti dvi išvadas: pirma, vystymosi, demokratijos, žmogaus teisių, gero valdymo ir saugumo tikslai yra tarpusavyje susiję; antra, svarbu, kad visuomenė užtikrintų jaunimo ateitį.

ES vystymosi politika turi būti atsižvelgiama į didėjančius besivystančių šalių tarpusavio skirtumus. Neseniai keletas šalių partnerių pačios tapo pagalbos teikėjomis, o kitos šalys partnerės tampa vis labiau pažeidžiamos. Dabar ES turi ieškoti naujų bendradarbiavimo su jomis būdų ir skatinti labiau įtraukią tarptautinę vystymosi klausimų darbotvarkę.

ES turi išnaudoti galimybes glaudžiau bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, fondais, pilietine visuomene, vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, nes smarkiai išaugo jų svarba vystymosi srityje.

ES lygmeniu Lisabonos sutartimi vystymosi politika įtvirtinta kaip neatskiriama ES išorės veiksmų dalis. Sukūrus vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigybę, talkinant Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) atsiranda naujų galimybių veiksmingiau palaikyti vystomąjį bendradarbiavimą ir dažniau bendrai formuoti politiką.

ES nėra vien tik 28-oji Europos pagalbos teikėja. Nors Komisija atsakinga už 20 % bendros ES pagalbos teikimą, ji taip pat atlieka koordinavimo, organizavimo ir politikos formavimo funkcijas. ES yra ekonominė ir prekybos partnerė ir jos politinis dialogas, saugumo politika ir įvairios kitos politikos sritys, pvz., prekybos, žemės ūkio, žuvininkystės, aplinkos, klimato, energetikos ir migracijos politika, daro didelį poveikį besivystančioms šalims. Šios įvairialypės funkcijos turi atsispindėti įvairiose politikos priemonėse, pritaikytose kiekvienai šaliai partnerei. Siekdamos efektyvumo ES ir jos valstybės narės turi laikytis vienos pozicijos ir veikti išvien, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų ir didinamas ES regimumas.

Dėl sudėtingų ekonominių ir biudžeto sąlygų dar svarbiau užtikrinti, kad pagalba būtų veiksminga, duotų geriausių galimų rezultatų ir būtų naudojama siekiant pritraukti vystymuisi skirtą finansavimą iš kitų šaltinių.

Atsižvelgdama į šias naujas aplinkybes, 2010 m. Komisija pradėjo konsultacijas ES vystymosi politikos tema[1]. Per konsultacijas patvirtinta, kad dabartinė politikos sistema yra tinkama, tačiau pripažinta, kad būtina užtikrinti didesnį poveikį.

Raginama siekti pokyčių keliose srityse. Visų pirma ES turi sutelkti pagalbą šalims partnerėms tose srityse, kuriose ji gali padaryti didžiausią poveikį, ir vystomąjį bendradarbiavimą turėtų palaikyti remdama:

– žmogaus teises, demokratiją ir kitus pagrindinius gero valdymo elementus;

– integracinį ir tvarų augimą, orientuotą į žmogaus raidą.

Siekiant didžiausios ekonominės naudos, be šių veiksmų, dar reikėtų:

– užmegzti įvairaus pobūdžio vystymosi partnerystės ryšius;

– derinti ES veiksmus;

– didinti ES politikos darną.

Komisija siūlo pokyčių darbotvarkę, kurios rezultatai būtų tokie:

· daugiau ES programų, skirtų šalių ir regioniniam bendradarbiavimui skatinti, būtų skirtos 2 ir 3 dalyse nurodytiems politikos prioritetams;

· ES veikla kiekvienoje šalyje būtų sutelkta daugiausia trijuose sektoriuose;

· didesnė ES pagalbos suma ir dalis skiriama toms šalims, kuriose padėtis blogiausia, ir tose srityse, kuriose ES pagalba gali duoti apčiuopiamos naudos, įskaitant pažeidžiamas valstybes;

· kiekvienai šaliai nustatant tinkamas politikos priemones ir pagalbos teikimo tvarką labiau atsižvelgiama į žmogaus teisių, demokratijos ir gero valdymo tendencijas;

· bent 20 % ES pagalbos skiriama socialiniai įtraukčiai ir žmogaus raidai remti;

· daugiau dėmesio skiriama integracinį ir tvarų ekonomikos augimą, kuris yra pastangų mažinti skurdą pagrindas, skatinantiems veiksniams;

· didesnė ES pagalbos dalis skiriama taikant naujoviškas finansines priemones, įskaitant dotacijų ir paskolų derinimo priemones;

· investicijas sutelkiant į tvarų žemės ūkį ir energetiką, daugiau dėmesio skiriama pastangoms didinti besivystančių šalių atsparumą pasauliniams sukrėtimams, pvz., klimato kaitai, ekosistemų ir išteklių nykimui, svyruojančioms ir augančioms energijos ir žemės ūkio produktų kainoms;

· sprendžiamos saugumo, pažeidžiamumo ir pereinamuoju laikotarpiu kylančios problemos;

· bendros ES ir valstybių narių atsakomųjų veiksmų strategijos, grindžiamos šalių partnerių vystymosi strategijomis, numatant darbo pasidalijimą pagal sektorius;

· bendra ES pranešimo apie rezultatus sistema;

· didesnis politikos suderinamumas vystymosi labui, įskaitant naujas temines programas, kurias įgyvendinant užtikrinama visuotinių interesų ir skurdo mažinimo sąveika.

Siūloma pokyčių darbotvarke nesiekiama nustatyti naujų pagrindinių politikos principų. Ja nebus susilpnintas esminis ES tikslas šalinti skurdą siekiant tvaraus vystymosi, kaip nurodyta Europos konsensuse dėl vystymosi[2]. ES toliau tvirtai laikosi įsipareigojimo skirti finansavimą vystymuisi, siekti TVT ir užtikrinti pagalbos veiksmingumą, taip pat išlaikyti politinės lyderės ir svarbiausios pagalbos teikėjos pozicijas.

ES vystomasis bendradarbiavimas toliau bus palaikomas atsižvelgiant į šalių partnerių rengiamas vystymosi strategijas ir laikantis atsakomybės ir partnerystės principų. ES siekia, kad šalys partnerės tvirčiau laikytųsi tarpusavio įsipareigojimų, įskaitant tarpusavio atskaitomybę už rezultatus. Pagal suderintą pagalbos teikėjų sistemą su šalimis palaikant dialogą turėtų būti nustatomos konkrečios sritys, kuriose ES imsis veiksmų, ir pagalbos teikimo tvarka. Taip pat bus siekiama, kad bendradarbiavimas pagal daugiašalę sistemą būtų veiksmingesnis.

2. žmogaus teisės, demokratija ir kiti svarbiausi gero valdymo elementai

Geras valdymas, jo politinės, ekonominės, socialinės ir su aplinka susijusios sąlygos yra labai svarbios siekiant integracinio ir tvaraus vystymosi. Valdymą ES turėtų labiau remti palaikydama visus partnerystės ryšius, visų pirma numatydama paskatas už į rezultatus orientuotas reformas ir daugiausia dėmesio skirdama šalių partnerių įsipareigojimams laikytis žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų ir atsižvelgti į žmonių reikalavimus ir poreikius.

Kadangi ilgalaikė pažanga gali būti daroma tik vidaus paskatomis, bus laikomasi požiūrio, orientuoto į politinį dialogą ir dialogą politikos klausimais, palaikomą su visais suinteresuotaisiais subjektais. Pagalbos priemonių rinkinys ir pagalbos dydis priklausys nuo padėties šalyje, įskaitant šalies gebėjimą vykdyti reformas.

Parama valdymui gali būti teikiama įgyvendinant programas arba projektus, pagal kuriuos dalyviai ir procesai remiami vietos, nacionaliniu ir sektorių lygmeniu. ES bendra parama biudžetui turėtų būti susieta su valdymo būkle ir politiniu dialogu su šalimi partnere, veiksmus derinant su valstybėmis narėmis[3].

Jeigu šalis nebesilaikytų su žmogaus teisėmis ir demokratija susijusių įsipareigojimų, ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą su nevalstybiniais subjektais ir vietos valdžios institucijomis ir teikti tokio pavidalo pagalbą, kad būtų tenkinami skurdžiausių žmonių poreikiai. ES taip pat turėtų palaikyti dialogą su vyriausybėmis ir nevalstybiniais subjektais. Tam tikrais atvejais bus pateisinamos griežtesnės sąlygos.

Daugiausia dėmesio bus skiriama rezultatams ir tarpusavio atskaitomybei, tačiau tai nereiškia, kad ES nekreips dėmesio į pažeidžiamumo situacijas, kai poveikis lėtesnis arba jį sunkiau įvertinti. ES turėtų siekti padėti pažeidžiamumo situacijose atsidūrusioms šalims kurti veiksmingas ir atskaitingas institucijas, kurios teiktų pagrindines paslaugas ir remtų skurdo mažinimą. Sprendimai tokioms šalims skirti paramą biudžetui bus priimami kiekvienu atveju atskirai, įvertinant naudą, išlaidas ir riziką.

ES veiksmai turėtų būti sutelkti šiose srityse:

· demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė. ES turėtų toliau remti demokratijos procesą, laisvus ir sąžiningus rinkimus, institucijų veiklą, žiniasklaidos laisvę ir prieigą prie interneto, mažumų apsaugą, teisinę valstybę ir teismų sistemas šalyse partnerėse.

· Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas, kaip vystymosi ir taikos įtvirtinimo veiksniai[4], pagal 2010 m. lyčių lygybės veiksmų planą bus įtraukti į visas ES vystymosi politikos sritis ir programas.

· Viešojo sektoriaus valdymas siekiant teikti geresnes paslaugas. ES turėtų remti nacionalines programas, kuriomis gerinamas politikos formavimas, viešųjų finansų valdymas, įskaitant audito, kontrolės ir kovos su sukčiavimu įstaigų ir priemonių kūrimą ir stiprinimą, plėtojamos institucijos, įskaitant žmogiškųjų išteklių valdymą. Labai svarbu vidaus reikalų reforma ir neturtingiesiems palanki fiskalinė politika.

· Mokesčių politika ir administravimas. ES ir toliau šalių programose skatins sąžiningas ir skaidrias vidaus mokesčių sistemas, laikantis ES gero valdymo principų mokesčių srityje, taip pat atsižvelgiant į tarptautines iniciatyvas ir ataskaitų pagal atskiras šalis teikimą siekiant didinti skaidrumą.

· Korupcija. ES turėtų padėti šalims partnerėms spręsti korupcijos problemą įgyvendinant valdymo programas, kuriomis remiama informacijos sklaida, informuotumo didinimas ir ataskaitų teikimas, taip pat stiprinami kontrolės ir priežiūros įstaigų ir teisminių institucijų pajėgumai.

· Pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos. Remdamasi struktūriniu dialogu[5], ES turėtų stiprinti ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis, socialiniais partneriais ir vietos valdžios institucijomis, palaikydama nuolatinį dialogą ir naudodamasi geriausia patirtimi. Turėtų būti teikiama parama formuojant organizuotą vietos pilietinę visuomenę, kuri pajėgtų užtikrinti stebėjimo funkciją ir būtų dialogo su nacionalinėmis vyriausybėmis partnerė. ES turėtų svarstyti galimybes sutelkti vietos valdžios institucijų žinias, pvz., kuriant ekspertų tinklus arba rengiant porines pratybas.

· Gamtos ištekliai. ES turėtų labiau remti priežiūros procesus ir įstaigas ir toliau teikti paramą valdymo reformoms, kuriomis skatinamas tvarus ir skaidrus gamtos išteklių valdymas, įskaitant žaliavas ir jūrų išteklius, ir ekosistemos funkcijos, ypatingą dėmesį skiriant nuo jų priklausomiems neturtingiems žmonėms, visų pirma mažiems ūkiams.

· Vystymosi ir saugumo ryšis. ES turėtų užtikrinti, kad jos tikslai vystymosi politikos, taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo (įskaitant kibernetinį saugumą) srityse papildytų vieni kitus. Turėtų būti užbaigtas ir įgyvendinamas saugumo, pažeidžiamumo ir vystymosi sričių veiksmų planas, kurį parengti ragino Taryba[6].

3. integracinis ir tvarus augimas, orientuotas į žmogaus raidą

Integracinis ir tvarus ekonomikos augimas itin svarbus siekiant ilgalaikio skurdo mažinimo, o augimo modeliai svarba nenusileidžia augimo rodikliams. Todėl ES turėtų skatinti labiau integracinį augimą, kurio pagrindinė savybė – žmonių gebėjimas dalyvauti kuriant turtą ir darbo vietas ir iš to gauti naudos. Būtina skatinti deramą darbą, kuris apima tokius svarbius dalykus kaip darbų vietų kūrimas, teisių darbe garantijos, socialinė apsauga ir socialinis dialogas.

Vystymasis nėra tvarus, jeigu daroma žala aplinkai, biologinei įvairovei ir gamtos ištekliams ir didinama gaivalinių nelaimių tikimybė ir (arba) pažeidžiamumas joms. ES vystymosi politika turėtų būti skatinama pereiti prie ekologiškos ekonomikos – ekonomikos, skatinančios augimą, sukuriančios darbo vietas ir padedančios naikinti skurdą, – to būtų siekiama investuojant į gamtos turtus ir saugojant juos[7], taip pat remiant galimybes rinkoje naudoti švaresnes technologijas, didinti energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, mažinti anglies dioksido kiekį kartu skatinant naujoves, IRT naudojimą ir mažinant netvarų gamtos išteklių naudojimą. Vystymosi politika taip pat turėtų padėti didinti besivystančių šalių atsparumą klimato kaitos padariniams.

Viešojo sektoriaus dalyviai turėtų užmegzti partnerystę su privačiomis įmonėmis, vietos bendruomenėmis ir pilietine visuomene. Įmonių socialinė atsakomybė tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu gali padėti išvengti silpnėjančių žmogaus teisių, tarptautinių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų ir skatinti atsakingą įmonių elgesį, atitinkantį tarptautiniu mastu pripažintas priemones.

ES paramą integraciniam ir tvariam augimui turėtų sutelkti šiose srityse:

· sektoriai, kuriuose dedami augimo pagrindai ir padedama užtikrinti, kad augimas būtų integracinis, t. y. socialinė apsauga, sveikatos priežiūra ir švietimas;

· integracinį ir tvarų augimą skatinantys veiksniai, t. y. palankesnė verslo aplinka ir glaudesnė regioninė integracija;

· sektoriai, darantys didelį daugialypį poveikį besivystančių šalių ekonomikai ir padedantys užtikrinti aplinkos apsaugą, klimato kaitos prevenciją ir prisitaikymą prie padarinių, t. y. tvarus žemės ūkis ir energetika.

3.1. Socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, švietimas ir užimtumas

ES turėtų laikytis visapusiškesnio požiūrio į žmogaus raidą. Tokio požiūrio tikslai – sveiki ir išsilavinę gyventojai, darbo rinkos poreikius atitinkantys darbo jėgos įgūdžiai, socialinės apsaugos plėtojimas ir galimybių nelygybės mažinimas.

ES turėtų remti sektoriaus reformas, kuriomis daugiau žmonių suteikiama galimybių naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, stiprinami vietos lygmens gebėjimai spręsti visuotinius uždavinius. ES turėtų pasitelkti įvairias pagalbos priemones, visų pirma „sektoriaus reformų sutartis“ ir intensyvesnį dialogą politikos klausimais.

ES turėtų imtis veiksmų, kad būtų plėtojamos ir stiprinamos sveikatos priežiūros sistemos, mažinama galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis nelygybė, skatinama politikos sričių darna ir didinama apsauga nuo visuotinių grėsmių sveikatai, kad visų sveikatos rodikliai būtų geresni.

ES turėtų labiau remti kokybiškas švietimo paslaugas, kad jaunimas įgytų žinių ir įgūdžių ir galėtų būti aktyviais kintančios visuomenės nariais. Skatindama gebėjimų stiprinimą ir keitimąsi žiniomis, ES turėtų remti į užimtumą ir gebėjimą atlikti mokslinius tyrimus ir panaudoti jų rezultatus orientuotą profesinį mokymą.

ES turėti remti deramo darbo darbotvarkę, socialinės apsaugos sistemas bei minimalaus socialinės apsaugos lygio užtikrinimą ir skatinti politikos sritis, padedančias didinti regioninį darbo judumą. ES rems tikslines pastangas visiškai išnaudoti migracijos, judumo ir įsidarbinimo galimybių tarpusavio ryšį.

3.2. Verslo aplinka, regioninė integracija ir pasaulio rinkos

Ekonomikos augimui būtina palanki verslo aplinka. ES turėtų padėti plėtoti konkurencingus vietos privačiuosius sektorius, taip pat teikdama paramą vietos institucijų ir įmonių pajėgumų didinimui, skatindama MVĮ ir kooperatyvus, remdama įstatymų ir reguliavimo sistemos reformas ir jų vykdymą (įskaitant elektroninių ryšių priemonių naudojimą kaip augimo visuose sektoriuose skatinimo priemonę), sudarydama palankesnes sąlygas pradėti verslą ir naudotis finansinėmis paslaugomis ir skatindama žemės ūkio, pramonės ir naujovių politiką. Tai padės besivystančioms šalims, visų pirma skurdžiausioms šalims, pasinaudoti pasauliniu mastu integruotų rinkų teikiamomis galimybėmis. Šioms pastangoms remti turi būti skiriama daugiau ir tikslingesnės pagalbos prekybai ir sudaromos palankesnės prekybos sąlygos.

Besivystančioms šalims svarbiausia pritraukti ir išlaikyti dideles privačias vidaus ir užsienio investicijas ir gerinti infrastruktūrą. ES turėtų ieškoti naujų bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi būdų, visų pirma siekiant pasitelkti privačiojo sektoriaus veiklą ir išteklius teikiant viešąsias gėrybes. Turėtų būti tiriamos galimybės teikti išankstines dotacijas ir taikyti rizikos pasidalijimo mechanizmus, kad būtų skatinami viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės ryšiai ir privačios investicijos. ES į infrastruktūrą turėtų investuoti tik tais atvejais, kai privatusis sektorius to negali padaryti komercinėmis sąlygomis.

Remdamasi sėkmingais pavyzdžiais, pvz., Europos investicijų priemonėmis arba ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondu, ES toliau plėtos derinimo mechanizmus, kad daugiau finansinių išteklių būtų skiriama vystymuisi. Konkrečiuose sektoriuose ir šalyse didesnė vystymuisi skiriamų ES išteklių dalis turėtų būti naudojama taikant esamas arba naujas finansines priemones, pvz., dotacijų ir paskolų derinimo priemones ir kitus pasidalijimo rizika mechanizmus, kad būtų skiriama daugiau išteklių ir taip didinamas poveikis. Šis procesas turėtų būti remiamas ES bendradarbiavimo ir vystymo platformos, kuriai priklauso Komisija, valstybės narės ir Europos finansų įstaigos.

Regioninis vystymasis ir integracija gali paskatinti prekybą ir investicijas ir padėti įtvirtinti taiką ir stabilumą. ES turėtų remti regioninės ir žemyno integracijos pastangas (įskaitant Pietų šalių tarpusavio iniciatyvas), kurių šalys partnerės imasi vykdydamos politiką tokiose srityse, kaip rinkos, infrastruktūra ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas vandens, energetikos ir saugumo srityse. Teikdama vis daugiau paramos prekybai ir įgyvendindama ekonominės partnerystės susitarimus ir kitus laisvosios prekybos susitarimus su besivystančiomis šalimis, ES padės spręsti konkurencingumo problemas.

3.3. Tvarus žemės ūkis ir energetika

ES parama žemės ūkiui ir energetikai turėtų būti naudojama siekiant apsaugoti besivystančias šalis nuo sukrėtimų (pvz., išteklių ir pasiūlos trūkumo, kainų svyravimų) ir taip padėti tvaraus augimo pagrindus. Taip pat turėtų būti sprendžiamas nelygybės klausimas, visų pirma siekiant neturtingiems žmonėms sudaryti galimybes naudotis žeme ir energija, gauti maisto ir vandens nedarant žalos aplinkai.

Žemės ūkio srityje ES turėti remti tvarius metodus, įskaitant ekosistemų funkcijų išsaugojimą, pirmenybę teikti vietoje naudojamiems metodams, sutelkti dėmesį į smulkius ūkius ir kaimo gyventojų pragyvenimo šaltinius, gamintojų grupių, tiekimo ir pardavimo grandinės formavimą, taip pat remti vyriausybės pastangas sudaryti palankias atsakingų privačių investicijų sąlygas. ES toliau tarptautiniu lygmeniu sieks griežtinti mitybos standartus, užtikrinti aprūpinimo maistu valdymą ir mažinti tarptautinių maisto kainų svyravimus.

Energetikos srityje ES turėtų siūlyti technologijas ir praktines žinias, teikti finansavimą vystymuisi ir dėmesį sutelkti šiems trims svarbiausiems uždaviniams spręsti: kainų svyravimas ir energetinis saugumas; klimato kaita, įskaitant galimybes naudotis mažo anglies dioksido kiekio technologijomis; galimybės naudotis saugios, prieinamos, švarios ir tvarios energijos paslaugomis[8].

Abiejuose sektoriuose ES turėtų teikti paramą pajėgumų stiprinimui ir technologijų perdavimui, įskaitant prisitaikymo prie klimato kaitos ir į jos poveikio švelninimo strategijas.

ES siekia užmegzti ilgalaikę, tarpusavio atskaitomybe grindžiamą partnerystę su besivystančiomis šalimis.

4. įvairaus pobūdžio vystymosi partnerystės ryšiai

ES turi siekti išteklius panaudoti ten, kur jų labiausiai reikia mažinant skurdą ir kur jie duotų didžiausios naudos.

Pagalba dotacijomis neturėtų būti geografinio bendradarbiavimo su jau pažengusiomis besivystančiomis šalimis, pajėgiančiomis užtikrinti tvarų augimą ir (arba) galinčiomis sukurti pakankamai savų išteklių, dalimi. Priešingai, daug kitų šalių tebėra smarkiai priklausomos nuo išorės pagalbos, kad galėtų teikti pagrindines paslaugas gyventojams. Padėtis yra labai nevienoda, todėl būtinos skirtingos politikos priemonės ir bendradarbiavimo susitarimai. Todėl siekiant didžiausio poveikio ir ekonominio naudingumo būtinas diferencijuotas ES požiūris į skiriamą pagalbą ir partnerystės ryšius.

ES turėtų ir toliau pripažinti, kad itin svarbu remti vystymąsi kaimyninėse šalyse[9] ir Užsachario Afrikoje[10]. Visuose regionuose daugiau lėšų nei anksčiau turėtų būti skiriama neturtingiausioms šalims, įskaitant pažeidžiamas valstybes.

ES parama vystymuisi turėtų būti tiksliau skirstoma pagal šiuos kriterijus:

– šalių poreikiai: vertinami pagal keletą rodiklių, atsižvelgiant į, be kita ko, ekonomikos augimo ir socialinės bei žmogaus raidos tendencijas ir augimo modelį, taip pat pažeidžiamumo ir silpnumo rodiklius.

– Pajėgumai: vertinami atsižvelgiant į šalies gebėjimą sukurti pakankamus finansinius išteklius, t. y. vidaus išteklius, ir galimybes naudotis kitais finansavimo šaltiniais, pvz., tarptautinėmis rinkomis, privačiomis investicijomis ar gamtos ištekliais. Taip pat reikėtų atsižvelgti į gebėjimus panaudoti lėšas.

– Šalies įsipareigojimai ir rezultatai: reikėtų teigiamai vertinti šalies investicijas švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos srityse, pažangą aplinkos apsaugos, demokratijos ir gero valdymo srityse, ekonomikos ir mokesčių politikos, įskaitant finansų valdymą, patikimumą.

– Galimas ES poveikis: vertinamas pagal šiuos du bendrus tikslus:

(1) didinti ES bendradarbiavimo, kuriuo galėtų būti skatinamos ir remiamos politinės, ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos politikos reformos šalyse partnerėse, poveikį;

(2) didinti ES pagalbos poveikį kitiems į vystymąsi orientuoto finansavimo šaltiniams, visų pirma privačioms investicijoms.

Su visomis šalimis partnerėmis palaikydama visapusišką politinį dialogą ir dialogą politikos klausimais, ES turėtų nustatyti tinkamiausius bendradarbiavimo būdus, kurie leistų priimti pamatuotus ir objektyvius sprendimus dėl veiksmingiausių politikos priemonių, pagalbos dydžio, pagalbos teikimo tvarkos ir naujų bei esamų finansinių priemonių naudojimo ir kartu remtis pačios ES patirtimi užtikrinant valdymą pereinamuoju laikotarpiu.

Todėl gali būti, kad kai kurios šalys gaus mažiau arba iš viso negaus ES pagalbos vystymuisi dotacijų pavidalu ir su jomis bus užmegztas kitokio pobūdžio vystymosi ryšis, grindžiamas paskolomis, bendradarbiavimu techniniais klausimais arba parama trišaliam bendradarbiavimui.

Pažeidžiamumo situacijų atveju turėtų būti nustatytos specialios paramos formos, kad būtų užtikrintas atsigavimas ir atsparumas, visų pirma glaudžiai derinant tarptautinės bendruomenės veiksmus ir humanitarinę veiklą. Turėtų būti siekiama kuo labiau didinti pačios šalies atsakomybę, kad trumpuoju laikotarpiu būtų užtikrintas stabilumas ir patenkinti būtiniausi poreikiai, kartu stiprinant valdymą, pajėgumus, skatinant ekonomikos augimą ir daugiausia dėmesio skiriant valstybės kūrimui.

Nustačius tokią sprendimų priėmimo tvarką, kai atsižvelgiama į atskiras šalis, ES galėtų lanksčiau imtis atsakomųjų veiksmų įvykus gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms.

5. Suderinti ES veiksmai

Nepaisant didelių pastarojo meto pastangų koordinuoti ir derinti pagalbos teikėjų veiklą, pagalba tebeteikiama padrikai ir nenuosekliai, šios tendencijos ryškėja. ES turi aktyviau imtis vadovaujamo vaidmens, kaip įgaliota Lisabonos sutartimi, ir teikti pasiūlymus, kad Europos parama būtų panaudojama veiksmingiau.

Bendrai programuojant ES ir valstybių narių pagalbą būtų išvengta padrikumo ir pagalbos poveikis būtų didesnis atsižvelgiant į įsipareigojimų lygmenis. Tikslas – paprastesnis ir spartesnis programavimo procesas, vykstantis daugiausia vietoje.

Jeigu šalis partnerė parengė savo strategiją, ES turėtų ją remti kartu su valstybėmis narėmis parengdama bendrus daugiamečius programavimo dokumentus. Jeigu šalis partnerė tokios strategijos neturi, ES kartu su valstybėmis narėmis parengs bendrą strategiją.

Galiausiai būtų parengtas vienas bendras programavimo dokumentas, kuriame turėtų būti nurodyta, kaip darbas pasidalijamas sektoriuose ir kokias lėšas kiekvienas pagalbos teikėjas skiria atskiriems sektoriams. Šiuo dokumentu ES ir valstybės narės turėtų remtis rengdamos dvišalius įgyvendinimo planus. Dalyvauti turėtų galėti visi norintys ES nepriklausantys pagalbos teikėjai, vykdantys veiklą konkrečioje šalyje.

Kad pačiai šaliai tektų didesnė atsakomybė, kai įmanoma, bendras programavimas turėtų sutapti su šalių partnerių strategijos ciklais.

ES ir valstybės narės turėtų naudotis tokia pagalbos teikimo tvarka, kuria sudaromos palankios sąlygos imtis bendrų veiksmų, pvz., parama biudžetui (pagal vieną ES sutartį), ES patikos fondai ir atstovaujamasis bendradarbiavimas.

Kalbant apie tarpvalstybinį darbo pasidalijimą, Komisija ragina visas valstybes nares užtikrinti skaidrumą pradedant ir baigiant darbus, laikantis ES elgesio kodekso dėl darbo pasidalijimo[11]. Būtina laikytis suderinto požiūrio, įskaitant tarpvalstybinio darbo pasidalijimo derinimo mechanizmą.

ES turėtų parengti bendrą vystymosi politikos, įskaitant integracinį ir tvarų augimą, rezultatų vertinimo ir perdavimo sistemą. Remdamasi ES paramos veiksmingumo veiklos programa[12], ES bendradarbiaus su šalimis partnerėmis ir kitais pagalbos teikėjais rengdama visapusiškus požiūrius į viešojo sektoriaus ir tarpusavio atskaitomybę, taip pat stiprindama šalių gebėjimus statistikos srityje.

Skaidrumas yra kertinis veiksmingos ir atskaitingos pagalbos akmuo. Komisija, kuri yra priėmusi Tarptautinį pagalbos skaidrumo iniciatyvos standartą, jau dabar yra viena skaidriausių pagalbos teikėjų. Turėtų būti ir toliau einama šia kryptimi kartu su valstybėmis narėmis.

6. Didesnė ES politikos darna

ES pirmauja laikydamasi politikos suderinamumo vystymosi labui darbotvarkės ir toliau vertins savo politikos poveikį vystymosi tikslams. Palaikydama dialogą su šalimis ir toliau siekdama didinti politikos suderinamumą vystymosi labui, ES toliau jį populiarins tarptautiniuose forumuose, kad būtų kuriama aplinka, kurioje remiamos skurdžiausių šalių pastangos.

Kitoje DFP turėtų būti stiprinamas politikos suderinamumas vystymosi labui. Kaip priemonės visuotinėms problemoms spręsti numatomos teminės programos, abiejose programose ES vykdoma politika bus įtraukta į vystomąjį bendradarbiavimą ir padės spręsti skurdo problemą.

ES turi griežčiau laikytis bendro požiūrio į saugumą ir skurdą ir prireikus turi patikslinti teisinį pagrindą ir procedūras. ES vystymosi, užsienio ir saugumo politikos iniciatyvos turėtų būti susietos, kad būtų nustatytas nuoseklesnis požiūris į taiką, valstybės kūrimą, skurdo mažinimą ir pagrindines konflikto priežastis. ES siekia užtikrinti, kad nuo humanitarinės pagalbos ir krizių valdymo būtų sklandžiai pereita prie ilgalaikio vystomojo bendradarbiavimo.

Kalbant apie vystymosi ir migracijos ryšį, ES turėtų padėti besivystančioms šalims stiprinti migracijos ir judumo politiką, pajėgumus ir veiklą, kad vystymasis padėtų kuo labiau didinti regioninį ir visuotinį žmonių judumą.

7. Pokyčių darbotvarkės įgyvendinimas

Komisija ragina Tarybą pritarti siūlomai pokyčių darbotvarkei, kuria siekiama, kad:

– per ateinantį dešimtmetį ES vykdoma vystymosi politika ir praktika duotų didelės naudos ir ES atliktų vadovaujamą vaidmenį nustatant visapusišką tarptautinę vystymosi darbotvarkę iki 2015 m. ir vėliau;

– būtų remiami pokyčiai, būtini šalyse partnerėse, kad būtų daroma spartesnė pažanga mažinant skurdą ir įgyvendinant TVT.

Komisijos tarnybos ir EIVT užtikrins, kad į šiame komunikate nurodytus pagrindinius principus būtų atsižvelgta per likusį dabartinio programavimo ciklo laikotarpį ir būsimuose programavimo dokumentuose, taip pat pasiūlymuose, susijusiuose su būsimų išorės veiksmų finansinių priemonių struktūra, reglamentavimu ir programavimu.

Valstybės narės taip pat raginamos įgyvendinti šią darbotvarkę.

[1]               COM(2010) 629, http://ec.europa.eu/europeaid/how/public-consultations/5241_en.htm.

[2]               OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

[3]               COM(2011) 638.

[4]               SEC(2010) 265 galutinis.

[5]               http://ec.europa.eu/europeaid/who/partners/civil-society/structured-dialogue_en.htm.

[6]               Tarybos išvados, dok. Nr. 14919/07 ir Nr. 15118/07.

[7]               COM(2011) 363 galutinis.

[8]               Atsižvelgiant į vykdomas iniciatyvas, pvz., JT Aukšto lygio visiems prieinamos tvarios energijos grupę.

[9]               COM(2011) 303.

[10]             Taip pat įgyvendinant Bendrą Afrikos ir ES strategiją.

[11]             Dok. Nr. 9558/07.

[12]             Dok. Nr. 18239/10.