MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS

1. Įžanga

Europa palaipsniui atsigauna po didžiausios nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio ekonominės ir finansų krizės. Tačiau sykiu, kaip akcentuojama 2011 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadose, „pavojų išlieka, ir mes privalome toliau ryžtingai veikti“[1].

Norėdami palaikyti atsigavimą turime moksliniams tyrimams ir inovacijoms (MTI) skiriamus viešuosius ir privačiuosius išteklius panaudoti įžvalgiai, kad viešųjų ir privačiųjų dalyvių įnašas optimaliai prisidėtų prie tvaraus augimo. Tai labai padės iki 2014 m. baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (angl. ERA) ir sulaukti „Inovacijų sąjungos“, „Skaitmeninės darbotvarkės“ ir kitų „Europos 2020“ pavyzdinių iniciatyvų rezultatų.

Komisijos komunikate dėl „Inovacijų sąjungos“ iniciatyvos Europos MTI partnerystė nurodoma kaip svarbi priemonė „bendromis pastangomis siekti pažangos“[2].

Megzdamos partneriškus ryšius Europos ir nacionalinio lygmens viešojo sektoriaus institucijos jungiasi į viešojo sektoriaus subjektų partnerystes (angl. P2P), o viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektai į viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes (angl. PPP), kurių tikslas:

– kurti kritinę masę, kad būtų pasiektas reikiamas mastas ir aprėptis;

– palengvinti bendros vizijos plėtotę ir strateginės darbotvarkės formavimą, įskaitant tarptautiniu lygmeniu;

– padėti Europos MTI srityje tobulinti programinį principą, kurio taikymo laukas būtų toks platus, kad apimtų visus potencialius partnerius;

– sukurti pritaikomas struktūras, kuriose partnerystės dydis ir aprėptis būtų priderinami pagal jos pobūdį ir tikslus.

Tokiais būdais partnerystės metodu gerinant MTI ciklo veiksmingumą ir trumpinant mokslinių tyrimų rezultatų kelią į rinką, galima padėti spręsti didžiausius visuomenės uždavinius ir stiprinti Europos konkurencinę padėtį. Taip pat partnerystės metodas naudingas siekiant aplinkos ir efektyvaus išteklių naudojimo tikslų. Kai partnerystei būtini įsipareigojimai priimti, Europa gali pasiekti puikių mokslo ir technologijos rezultatų ir sukurti kritinę masę.

Todėl pagal Mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą (7BP)[3], Konkurencingumo ir inovacijų programą[4], ERA ir Inovacijų sąjungos politinę programą sukurtos ir išbandytos įvairios partnerystės formos. Tai buvo svarbus žingsnis formuojant bendrą įsivaizdavimą, kaip partnerysčių sąlygomis vykdomi moksliniai tyrimai, kuriamos ir diegiamos inovacijos galėtų geriausiai prisidėti Europoje siekiant pažangaus ir tvaraus augimo. Dabar reikia žengti tolesnius žingsnius, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimosi ir išaiškinti geriausi partnerystės įgyvendinimo būdai. Todėl šio komunikato tikslas yra apibendrinti išmoktas pamokas ir pasinaudojant sukaupta patirtimi toliau gryninti partnerystės idėją.

2. Dabartinė Padėtis 2.1. Esamų ES lygmens partnerysčių apžvalga

Įgyvendinant P2P tipo partnerystes derinamos nacionalinės strategijos ir taip mažinamas viešųjų institucijų pastangomis vykdomų mokslinių tyrimų išskaidymas. Tokios partnerystės taip pat suteikia daugiau galimybių veiksmingiau bendradarbiauti su strateginiais tarptautiniais partneriais.

Kaip matyti iš 1 lentelės, P2P partnerystes sudaro įvairiu laipsniu jungiamos pastangos: nuo „ERA-NET“ ir „ERA-NET Plus“, kuriose valstybės narės koordinuoja nacionalines programas, iki 185 straipsnio iniciatyvų, kuriose nacionalinės programos integruojamos glaudžiausiai. Bendras programavimas yra neseniai rutulioti pradėta P2P koncepcija, pagrįsta aukšto lygio įsipareigojimu imtis konkretaus visuomenei kylančio iššūkio. P2P taip pat gali padėti kartu mokytis formuoti politiką, kaip „Europe INNOVA/PRO INNO Europe“ atveju.

PPP Europos lygmeniu yra vykdomos ES ir kitų viešųjų subjektų kartu su privačiaisiais partneriais drauge siekiant bendrų tikslų. PPP MTI srityje siekiama stiprinti Europos pramonės pirmavimą; jomis skatinamos investicijos ir didinamas investicijų svertinis poveikis konkrečioje MTI srityje.

Kaip matyti 2 lentelėje, Europos MTI PPP pirmą kartą vykdytos pagal 7BP kaip atskiri teisiniai subjektai – bendros įmonės (bendros technologijų iniciatyvos ir SESAR) – ir kaip sutartinės partnerystės, pavyzdžiui, Atkūrimo plano PPP.

Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT), ES įstaiga, siekianti didinti inovacijų pajėgumą, nėra nei P2P, nei PPP. Tačiau pagrindiniai jo veiklos padaliniai (Žinių ir naujovių bendrijos) yra struktūruotos partnerystės, kuriose siekdami spręsti didžiuosius visuomenei kylančius uždavinius dalyvauja švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo atstovai.

Europos inovacijų partnerystės (EIP) buvo pasiūlytos „Inovacijų sąjungos“ pavyzdinėje iniciatyvoje[5] siekiant spartinti inovacijas, kurios padėtų spręsti didžiausius visuomenės uždavinius. Jos nėra nei P2P, nei PPP, tačiau įgyvendinant tokias partnerystes sudaromos sąlygos įvairių politikos krypčių, sektorių ir valstybių suinteresuotosioms šalims integruoti ar inicijuoti paklausos ar pasiūlos priemones viso MTI ciklo metu.

Koncepciją išbandyti ir geriausią jos įgyvendinimo būdą įvertinti turėtų bandomoji Europos inovacijų partnerystė „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ (AHA). Nors AHA partnerystės veiksmingumą ir našumą įvertinti ankstoka, buvo atlikta pirmoji iki šiol taikytų procesų analizė[6].

1 lentelė. Esamos ES lygmens P2P tipo koncepcijos ir (arba) priemonės

|| Tikslas || Įgyvendinimas || Poveikis ir (arba) svarbiausia įgyta patirtis

„ERA-NET“ 100 projektų nuo 2002 m. || Koordinuoti pasirinktos srities nacionalines mokslinių tyrimų programas || Valstybės narės inicijuoja ir įgyvendina bendrus veiksmus ir kvietimus (iki 2010 m. į bendrus kvietimus valstybės narės investavo 1,17 mlrd. EUR) ES parėmė valstybių narių tinklus (273 mln. EUR iki 2010 m.) || Mechanizmas veiksmingas apibrėžtose srityse, bet jo pradinis tikslas nėra kurti kritinę masę ir (arba) daugiametes programas Sukuriamos naujos galimybės vykdyti transnacionalinius mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą Padeda mažinti išskaidymą ir pagal standartus palyginti nacionalines programas Mokantis vieniems iš kitų tobulinamos nacionalinės mokslinių tyrimų sistemos Etapas į didesnio užmojo partnerystes

„ERA-NET Plus“ 9 projektai nuo 2007 m. || Didinti bendrą valstybių narių ir ES finansavimą pasirinktoje srityje || Valstybės narės inicijuoja ir įgyvendina bendrą kvietimą, kuris papildomas ES finansavimu (iki 2010 m. – 230 mln. EUR bendriems kvietimams; ES finansavimas – 68 mln. EUR) || Atskirų didelio biudžeto kvietimų atveju veikia sklandžiai Didesnės finansinės integracijos priemonė Trūksta paramos koordinavimo veiklai, todėl trūksta pastovios įgyvendinimo struktūros Tarpinė grandis tarp bendrų veiksmų koordinavimo ir visiško programų integravimo

185 straipsnio iniciatyvos 5 iniciatyvos nuo 2003 m. || Integruoti pasirinktos srities nacionalines ir Europos mokslinių tyrimų programas || Įgyvendinti valstybių narių daugiametėms programoms (daugiau nei 1,55 mlrd. EUR) ES suteikia dalį lėšų (700 mln. EUR) || Skatina didelio masto ir aprėpties projektus, kuriems parengiami ilgamečiai finansiniai įsipareigojimai Veiksminga integruojant mokslinę veiklą ir integruojant vadybą Padeda šalinti nereikalingą MTI pastangų dubliavimą ir išskaidymą Reikia tobulinti finansinę integraciją

 Bendros programavimo iniciatyvos 10 iniciatyvų nuo 2008 m. || Koordinuoti ir (arba) integruoti nacionalines mokslinių tyrimų programas, kuriomis sprendžiami visuomenei kylantys uždaviniai || Valstybės narės plėtoja ir įgyvendina bendrą strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę ES remia valstybių narių tinklų kūrimą || Užtikrintas aukšto lygio politinis palaikymas Politinį palaikymą dar turi papildyti konkretus lėšų asignavimas Reikia įgyvendinti sutartas taisykles Reikia stabilių, nešališkų ir skaidrių įgyvendinimo struktūrų

SET (Strateginis energijos technologijų) planas nuo 2007 m. || Spartinti mažo anglies dioksido kiekio energetikos technologijų plėtotę ir racionalizuoti nacionalines strategiškų technologijos sričių mokslinių tyrimų programas ES lygmeniu || Įgyvendinimas per Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą (angl. EERA), šiuo metu – naudojant institutų partnerių nuosavas lėšas || Padeda mažinti energetikos mokslinių tyrimų veiklos išskaidymą ir ją koordinuoti Europos Sąjungoje Sprendimų priėmimo procesas atviras ir skaidrus Norint visiškai išnaudoti potencialą, reikalinga oficiali struktūra

„Europe INNOVA/PRO INNO Europe“ nuo 2008 m. || Kartu mokytis formuoti politiką ir plėtoti geresnes inovacijų rėmimo priemones || 25 bandomieji projektai, orientuoti į ekologines inovacijas arba į paslaugų ir klasterių inovacijas || Veiksminga inovacijų rėmimo platforma Stiprus dauginamasis poveikis regionuose dalyviuose Į regionines ir nacionalines inovacijų sistemas rezultatai diegiami ribotai Projektui ir gavėjui reikalinga konkreti ilgalaikė pagalba

2 lentelė. Esamos ES lygmens PPP koncepcijos ir (arba) priemonės

|| Tikslas || Įgyvendinimas || Poveikis ir (arba) svarbiausia įgyta patirtis

Bendros technologijų iniciatyvos 5 iniciatyvos nuo 2007 m. || Stiprinti Europos pramonės pirmavimą gerai apibrėžtose srityse || Bendros įmonės pagal SESV 187 straipsnį Remtis Europos technologijų platformų strateginėmis mokslinių tyrimų darbotvarkėmis Dalinis ES mokslinių tyrimų finansavimas (daugiau nei 3 mlrd. EUR iš 7BP ir tiek pat iš pramonės, didžiąja dalimi – natūra) || Veiksminga priemonė bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriui, nes pritraukia privačias investicijas į strategines sritis Taisykles ir procedūras reikia pritaikyti prie siekiamo tikslo Palengvina naujų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo formų, siejančių viešojo ir privačiojo sektoriaus praktines žinias ir pajėgumus, radimąsi Veiksmingai padeda įtraukti mažas ir vidutines įmones į MTI programas Palengvina MTI pirmenybinimą pagal pramonės poreikius

SESAR || Modernizuoti Europos oro eismo valdymą || Bendra įmonė pagal SESV 187 straipsnį Bendrai finansuojama ES (350 mln. EUR iš 7BP ir 350 mln. EUR iš TEN-T), Eurokontrolės (700 mln. EUR) ir 15 šio sektoriaus dalyvių (700 mln. EUR) || Optimalus atsakas į naudotojų ir paslaugų teikėjų poreikius Visuomenei itin aktualių Bendro Europos dangaus tikslų integravimas Pritraukiamas ir sutelkiamas finansavimas ir praktinės žinios Lanksti ir dinamiška priemonė, padedanti interaktyviai sieti plėtojimą ir diegimą Siūlo technologinius sprendimus pasauliniam oro eismo valdymo sąveikumui siekti

Atkūrimo plano PPP 3 PPP nuo 2008 m. Ateities internetas nuo 2011 m. COLIPA nuo 2009 m. || Atkūrimo plano PPP: Išlaikyti ir stiprinti ekonominės krizės paveiktus pramonės sektorius FI-PPP: Užtikrinti, kad būsima interneto plėtra ateityje atitiktų visuomenės poreikius COLIPA: Padėti įmonėms laikytis ES teisės aktų || Į projektus orientuotas 7BP finansavimas, kurį papildo pramonė, padėdama formuoti daugiametes gaires, kad būtų apibrėžti tyrimų prioritetai Atkūrimo plano PPP: 3,2 mlrd. EUR (2010–2013 m.) FI-PPP: 300 mln. EUR iki 2013 m. COLIPA: 25 mln. EUR || Veiksminga trumpalaikiams veiksmams, skirtiems palaikyti investicijas į mokslinius tyrimus ir sustiprinti Europos konkurencingumą (Atkūrimo plano PPP) Sutelkia labai įvairias pramonės suinteresuotąsias šalis Palengvina mokslinių tyrimų ir inovacijų pirmenybinimą pagal pramonės poreikius Reikia, kad partneriams būtų oficialiai paskirstyta atsakomybė už valdymą Reikia didinti aprėptį ir įtraukti mokslinius tyrimus, kurie leistų plėtoti rinkamai tinkamus produktus

Europos pramonės iniciatyvos pagal SET planą 7 iniciatyvos nuo 2010 m. || Mažo anglies dioksido kiekio energetikos technologijų inovacijų grandinėje įveikti demonstravimo ir pateikimo rinkai etapo kliūtis || Technologijų gairės su konkrečiais MTTP veiksmais ir 10 metų perspektyva Kvietimai imtis bendrų valstybių narių veiksmų pagal 7BP || Veiksmingai padeda sutelkti ES, valstybių narių ir įmonių pastangas bendriems tikslams siekti ir kritinei masei kurti Lieka kliūčių plėtoti integruotą ES lygmens požiūrį į inovacijas ir iš valstybių narių sulaukti konkrečių finansavimo įsipareigojimų Reikia naujų investicijų į energetikos technologijas ir didelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūrų

Mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerysčių procesas

P2P pavyzdžiai:

Žinoma mažiausiai 6000 retų ligų, nuo kurių kenčia maždaug 20 mln. Europos gyventojų. „ERA-NET E-Rare“ sukūrė bendrą Europos retų ligų tyrimų programą ir inicijavo 3 bendrus 10 mln. EUR vertės kvietimus. Tai reiškia, kad, įskaičiavus 7BP kvietimus, susijusius su retomis ligomis, iki 40 proc. šios srities viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų yra koordinuojama.

Dėl gamtos veiksnių ir intensyvios žmogaus veiklos gerokai sumažėjo Baltijos jūros galimybės būti prekių ir paslaugų, kurios žmonėms užtikrina pragyvenimą, šaltiniu. Šiai problemai spręsti devynios valstybės 22 mln. EUR vertės bendru kvietimu prisideda prie „ERA-NET Plus - BONUS Plus“. Šiuo veiksmu siekiama platesnių politikos tikslų, suformuluotų Komisijos jūrų strategijoje ir jūrų politikoje.

Pagal 185 straipsnį įgyvendinama kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos iniciatyva (AAL) orientuota į demografinei kaitai aktualias inovacijas. Siekiant sukurti naujus IRT pagrįstus produktus, paslaugas ir nuolatinės priežiūros sistemas, padėsiančius senėjantiems gyventojams likti aktyviais ir nepriklausomais, iš viso skirta daugiau nei 600 mln. EUR investicijų – daugiau nei 40 proc. šios sumos skyrė mažosios ir vidutinės įmonės.

Nuo 2007 m. matavimo mokslui palaikyti įgyvendinama 185 straipsnio metrologijos iniciatyvos (EMRP) daugiametė jungtinė programa. Ši daugiau nei 400 mln. EUR vertės programa gerokai sumažino mokslinių tyrimų dubliavimąsi: į vieną iniciatyvą sutelkta 44 proc. visų metrologijos išteklių.

Kaip vieną didžiausių visuomenės problemų valstybės narės nurodo neurodegeneracines ligas. 23 valstybės įsijungė į bandomąją Neurodegeneracinių ligų, įskaitant Alzheimerio, bendro programavimo iniciatyvą. Pagal šią iniciatyvą paskelbtas bandomasis kvietimas, kurio bendras biudžetas yra 14 mln. EUR.

PPP pavyzdžiai:

Švaraus dangaus bendra technologijų iniciatyva siekiama sumažinti aviacijos poveikį aplinkai kartu išsaugant Europos aeronautikos sektoriaus konkurencingumą. Kadangi šie moksliniai tyrimai yra ilgalaikio pobūdžio ir jiems būdinga didelė rizika, reikėjo viešojo sektoriaus finansavimo ir pagrindinių sektoriaus atstovų tarpusavio bendradarbiavimo. Iki šiol investuota beveik 300 mln. EUR ir naudojant inovatyvias technologijas atlikti pirmieji skrydžių bandymai.

ES ir dalyvaujančių valstybių narių finansuojamomis bendromis technologijų iniciatyvomis ARTEMIS (Įterptosios kompiuterinės sistemos) ir ENIAC (nanoelektronika) siekiama įgyvendinti pramonės ir universitetų ir (arba) mokslinių tyrimų organizacijų parengtą mokslinių tyrimų darbotvarkę. Iki šiol ES ir valstybės narės skyrė daugiau nei 700 mln. EUR inovatyviems bendradarbiaujamojo pobūdžio mokslinių tyrimų projektams, orientuotiems į sveikatos priežiūros, apdirbamosios ir automobilių pramonės, energijos efektyvumo taikomąsias sritis.

Pagal Europos atkūrimo planą 1,2 mlrd. EUR skirta Ateities gamyklų PPP mokslinių tyrimų programai, kurią įgyvendinant būtų remiama naujų tvaresnių gamybos technologijų plėtra. Programoje dalyvauja įvairūs pramonės atstovai; ja siekiama tobulinti pramonės procesus, kuriais būtų užtikrintas pramonės konkurencingumas ir pirmavimas pasaulyje.

2.2. Bendras įvertinimas

Europos lygmens P2P ir PPP parodė, kad partnerystės principas įvairiapusiškai naudingas.

Puoselėjant tarpusavio pasitikėjimą ir orientuojantis į ilgalaikę strateginę partnerystę buvo sukurti daug viešojo sektoriaus subjektų tarpusavyje ir viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektus siejantys tinklai. Išplėtotos bendros vizijos, dažnai naudojant kintamąją geometriją; jų vaisius – sutartos strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės ir technologijų plėtros gairės. Tai daro teigiamą poveikį Europos MTI panoramai. Šie rezultatai padeda sukurti mastą ir gerokai išplečia aprėptį, todėl investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas tampa veiksmingesnėmis ir efektyvesnėmis, o imantis svarbiausių visuomenei kylančių iššūkių Europa pasaulyje tampa patrauklesne partnere.

Partnerysčių kūrimas užtikrina valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių, įskaitant regionus, viešųjų pirkimų ir standartizacijos institucijas, atsakomybę ir gausesnį dalyvavimą kuriant inovacijų sąjungą: taip didinamas europinių finansavimo priemonių (Bendrosios programos, Konkurencingumo ir inovacijų, struktūrinių fondų) finansinis svertinis poveikis, stiprinama Europos MTI panoramos elementų tarpusavio darna.

Partnerysčių kūrimas taip pat suteikia galimybes suinteresuotosioms šalims įsijungti į programas, kurių jos kitu atveju nesvarstytų, ir puoselėti strateginį bendradarbiavimą su svarbiausiais partneriais trečiosiose šalyse.

Tačiau sykiu reikia spręsti su valdysena, įgyvendinimu, finansavimu ir pamatinėmis sąlygomis susijusius uždavinius.

Šiuo metu daromos išvados apie partnerystės potencialą turėtų būti vėliau persvarstomos atsižvelgiant į įgyjamą patirtį. Jau dabar esama ženklų, kad iš partnerystės potencialo Europa galėtų pasisemti daugiau. Tačiau reikalingi pagrindai, ant kurių būtų galima statyti tvirtas ir patvarias partnerystes[7].

2.3. Europos inovacijų partnerystės 2.3.1. Tikslai

„Inovacijų sąjungos“ komunikate raginta veiksmingiau susieti pasiūlos priemones (mokslinius tyrimus ir technologijas) ir paklausos, pvz., naudotojų, reguliuotojų, standartizavimo ir viešųjų pirkimų, priemones.

Tokiomis aplinkybėmis, derinant įvairias partnerystės koncepcijas ir priemones, Europos inovacijų partnerystėms gali tekti svarbus vaidmuo. Europos inovacijų partnerystės veikia visame mokslinių tyrimų ir inovacijų cikle, kad sudarytų sąlygas idėjas paversti sėkmingomis prekėmis arba paslaugomis, galinčiomis padėti spręsti visuomenės problemas ir sykiu skatinančiomis augimą bei darbo vietų kūrimą.

Europos inovacijų partnerystės gali suteikti platų pagrindą, kuriuo remiantis toliau būtų mažinamas pastangų išskaidymas daugeliui suinteresuotųjų šalių svarbiose srityse.

Europos inovacijų partnerysčių koncepcijoje partnerystė reiškia:

– suburti MTI ciklo dalyvius (įskaitant nacionalinio ir regioninio lygmens dalyvius, privačias įmones, viešąsias institucijas bei pilietinę visuomenę) siekiant patobulinti ir supaprastinti esamų priemonių naudojimą, didinti sinergiją, derinti ir telkti išteklius;

– susieti pasiūlos ir paklausos aspektus ir orientuotis ne vien į moksliniais tyrimais grindžiamas inovacijas, bet ir į kitas formas, kaip antai naujus verslo modelius, organizacines ir socialines inovacijas;

– skatinti suinteresuotųjų šalių mainus ir užtikrinti aukšto lygio politinį pritarimą sutartiems veiksmams.

2.3.2. Bandomosios Europos inovacijų partnerystės „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ išvados

Parengiamajame etape bandomoji Europos inovacijų partnerystė „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ sėkmingai sutelkė suinteresuotąsias šalis (per konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis visais lygmenimis renginius). Įsteigta plačiai atstovaujama aukšto lygio atstovų priežiūros grupė. Ketindama parengti strateginį įgyvendinimo planą ji patvirtino aiškią darbo metodiką.

Bandomoji partnerystė padėjo išgryninti santykį tarp Europos inovacijų partnerysčių ir kitų politikos iniciatyvų. Europos inovacijų partnerystės nepakeičia kitų iniciatyvų, ypač PPP ar P2P, ir nėra priemonė atsietai nuo institucinių procedūrų nustatyti mokslinių tyrimų prioritetus.

Šiuo metu galima daryti ir tokias išvadas: partnerystėms reikalingi struktūriški procesai, kad konsultacijų etape pateiktos idėjos būtų sudėliotos pirmenybine tvarka ir patvirtintos; nepaprastai svarbu įtraukti tuos dalyvius, kurie gali užtikrinti atitinkamus tolesnius reguliavimo veiksmus; standartizuotas modelis nėra priimtinas, ir kiekviena Europos inovacijų partnerystė, pasiremdama bandomosios partnerystės patirtimi, turės sau parengti savitą modelį.

Bandomoji Europos inovacijų partnerystė „Aktyvus ir sveikas senėjimas“ taip pat sudarė sąlygas išsiaiškinti, kad įvairiuose partnerystės etapuose intensyviai dalyvaus Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, o tai rodo didelį ryžtą pasiekti rezultatų.

3. Partnerystės Principo Sklaida           

Jungtinės pastangos plėtoti partnerystės modelį MTI srityje Europos ir nacionaliniu lygmeniu davė teigiamų rezultatų.

Tačiau norint visiškai įveikti nereikalingą dubliavimąsi ir išskaidymą reikia eiti toliau. Svarbiausiose srityse, kuriose reikia imtis spręsti didžiausias visuomenės problemas ir kuriose kyla grėsmė Europos konkurencingumui, turi būti įgyvendinamos aktualios bendros programos, grindžiamos bendromis strateginėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis. Įgyvendinant šias programas pagal partnerystės principą, pagal kurį organizacijos dalyvautų kiekviename MTI ciklo etape, reikėtų susieti ir sujungti viešuosius (Europos ir nacionalinius) ir privačiuosius išteklius.

Todėl Komisija ketina plačiau naudoti Europos lygmeniu plėtojamas ir įgyvendinamas partnerystės koncepcijas ir priemones, sykiu atsižvelgdama į poreikį išvengti žalingų padarinių konkurencijai. Nustatyta keletas veiksmų, kuriais būtų galima spręsti valdysenos, įgyvendinimo, finansavimo ir pamatinių sąlygų klausimus.

3.1. Valdysena 3.1.1. Visi, viešieji ir privatieji, partneriai privalo išlaikyti ilgalaikį įsipareigojimą dalyvauti partnerystės iniciatyvose.

i) Nepaprastai svarbu, kad valstybės narės iš anksto prisiimtų daugiamečius finansinius įsipareigojimus ir jų laikytųsi.

ii) Privatieji partneriai įsipareigojimą dalyvauti PPP mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje turėtų įtraukti į ilgalaikę įmonės strategiją.

iii) Parodant ilgalaikio tęstinumo svarbą, ateityje visų partnerystės iniciatyvų įsipareigojimai bus tvirtinami viešomis deklaracijomis: jungtinių programavimo iniciatyvų atveju jas teiks dalyvaujančiųjų valstybių vyriausybės ir privatusis sektorius, o PPP atveju – vyriausybės (kai tinka).

3.1.2. Remiantis bendrais prioritetais turėtų būti intensyviau puoselėjama partnerystės dimensija, apimanti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityje su trečiosiomis šalimis ir tarptautiniuose forumuose.

P2P

3.1.3. Siekdama veiksmingiau spręsti visuomenei kylančias problemas, Komisija ketina sudaryti geresnes sąlygas koordinuotai įgyvendinti ir finansuoti Europos ir nacionalines programas.

PPP

3.1.4. Mokslinių tyrimų ir inovacijų srities PPP yra priemonės stiprinti Europos konkurencingumą pagrindinėse pramoninių mokslinių tyrimų srityse; grindžiamos iki šiol sukaupta teigiama patirtimi, jos turėtų tapti reikšmingu partnerystės principo elementu. 3.1.5. MTI srities PPP ateityje turėtų būti parenkamos pagal potencialų įnašą į pramonės konkurencingumo didinimą, tvarų augimą ir svarbiausių visuomenės problemų sprendimą. 3.1.6. Būsimos MTI srities PPP bus plėtojamos pagal du principus, kuriais grindžiami esami PPP modeliai.

– Tiesiogiai pagal Bendrąją programą sukurtos oficialiais valdysenos susitarimais arba sutartimis, kurias sudarė Komisija ir kitos šalys, pagrįstos sutartinės partnerystės (pvz., atkūrimo plano PPP) ir savanoriški susitarimai (pvz., Europos pramonės iniciatyvos pagal SET planą).

– Pagal SESV 187 straipsnį sukurtos tam skirtos teisinės struktūros, pagrįstos ilgalaikio tarpusavio pasitikėjimo santykiu. Jos yra paprastesnės palyginti su veikiančių bendrų technologijų iniciatyvų struktūruotomis procedūromis, nes remiasi nesudėtingu ES viešosios įstaigos modeliu. Toks variantas taps įmanomu, jei Europos Parlamentas ir Taryba priims Komisijos pasiūlymą dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų statuso, įgyvendinamo pagal pasiūlyto naujo finansinio reglamento 201 straipsnį[8]. Be to, būtina pripažinti, kad reikia kompromiso tarp paprastinimo struktūras derinant ir tam tikro lankstumo struktūras pritaikant prie konkrečios bendros technologijų iniciatyvos poreikių.

3.1.7. Svarbu užtikrinti partnerystės iniciatyvų ir inovacijų strategijų, skirtų sanglaudos politikoje numatytai pažangiajai specializacijai, koordinavimą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. 3.2. Įgyvendinimas ir finansavimas

P2P

3.2.1. Komisija siūlo supaprastinti priemones, kuriomis grindžiama viešųjų institucijų tarpusavio partnerystė: sujungti „ERA-NET“ ir „ERA-NET Plus“ veiksmus, tos pačios srities Europe „INNOVA“ ir „PRO INNO Europe“ elementus, kad būtų sukurta viena bendra lankstesnė „ERA-NET“ priemonė. 3.2.2. Dalyvaujančiųjų valstybių ryžtas integruotis trimis lygmenimis (moksliniu, valdymo ir finansiniu) bus esminė sąlyga būsimiems 185 straipsnio iniciatyvų pasiūlymams. Finansinės integracijos aspektu dalyvaujančiosios valstybės, duodamos tvirtus pažadus bendroms programoms skirti išteklių, turės dėti dar daugiau pastangų, pavyzdžiui, laikydamosi bendrų taisyklių, kuriomis reglamentuojamas tos valstybės dalyvavimas, įtraukti tuos įsipareigojimus į nacionalinius planus. 3.2.3. Komisija pagal poreikį koordinuodama ir skirdama paramos priemones rems bendras programavimo iniciatyvas, kai bus plėtojamos tų iniciatyvų strateginės tyrimo darbotvarkės. 3.2.4. Kai bendrų programavimo iniciatyvų taikymo sritys atitinka Bendrosios programos prioritetus, pastarosios programos priemonės prireikus gali būti panaudotos toms iniciatyvoms remti. Apskritai bendrų programavimo iniciatyvų bendrieji veiksmai bus įvertinti atskirai, norint įvertinti, ar Europos Sąjungai sukuriama pridėtinė vertė pateisina finansavimą per „ERA-NET“ schemą, ar bendrą finansavimą per teminius mokslinių tyrimų kvietimus. 3.2.5. Komisija svarstys galimybę siūlyti 185 straipsnio iniciatyvą tik tuo atveju, jei iš bendro programavimo iniciatyvos strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės bus aiškiai matyti, kad įgyvendinant tokią iniciatyvą bus galima užtikrinti didelio masto bendradarbiavimą ir kad iniciatyva bus tokio masto ir aprėpties, kokių reikia nacionalinėms programoms visiškai integruoti. 3.2.6. Įgyvendinant bendro programavimo iniciatyvą turi būti atsižvelgta į visas su ja susijusias nacionalines programas. Todėl ir visi už programą atsakingi dalyvaujančiųjų valstybių atstovai ir programos vadovai turi būti bendro programavimo iniciatyvos vadovybės nariais. Tokiu būdu bus galima pasinaudoti bendrų programų įgyvendinimo patirtimi.

PPP

3.2.7. Dėl investicijų į PPP masto ir dėl to, kad pramonės įnašas į PPP paprastai yra natūra, reikia skaidrių apskaitos metodų, kad pramonės įnašas būtų apskaičiuotas veiksmingai. 3.2.8. Pagrindiniai PPP atrankos kriterijai turėtų būti ES lygmens poveikio mastas, ilgalaikis partnerių įsipareigojimas ir dauginamasis poveikis investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas. 3.2.9. Kad PPP pasiektų savo tikslų, ji turi veikti pagal atvirumo ir skaidrumo principus (ne kaip „draugų kontora“). 3.3. Pamatinės sąlygos

P2P

3.3.1. Bendro programavimo bendrųjų sąlygų neprivalomos gairės yra lanksčiai naudotinas gerosios patirties sąvadas tokių iniciatyvų įgyvendinimui paremti. Bendro programavimo iniciatyvos bus finansuojamos ES lėšomis tik tuo atveju, jeigu bus tinkamai taikomos neprivalomos gairės[9]. 3.3.2. Norint, kad bendras programavimas padėtų veiksmingai kurti stiprias ilgalaikes viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų partnerystes, turėtų būti pašalinti su tarptautiniu finansavimu, žinių sklaida, ex-ante ir ex-post įvertinimu susiję kliuviniai. Komisija užtikrins, kad Europos mokslinių tyrimų erdvės sisteminėje tvarkoje šios kliūtys būtų pašalintos pirmumo tvarka.

PPP

3.3.3. Nepaprastai svarbu, kad PPP dalyvaujančios valstybės narės suderintų ir sinchronizuotų savo administracines procedūras. 4. Tolesni Veiksmai

Komisijos pasiūlymas dėl „Horizonto 2020“[10] bus grindžiamas šiame komunikate nurodytais veiksmais; jis taps teisiniu pagrindu būsimoms Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų srities P2P ir PPP. Be to, tame pasiūlyme turėtų būti pateiktas bendras taisyklių sąvadas visoms pagal „Horizontą 2020“ remiamoms iniciatyvoms, kad dalyvavimo sąlygos taptų paprastesnės (individualioms iniciatyvoms paliekant pakankamai lanksčias sąlygas, kad būtų galima pasiekti jų tikslų) ir kad būtų užtikrintas dviejų bendrų strateginių programų (mokslinių tyrimų ir inovacijų; sanglaudos) papildomumas.

Sukaupus daugiau patirties įgyvendinant pagal 7BP išplėtotas partnerystės koncepcijas ir priemones, Komisija imsis strateginės patikros siekdama nustatyti, kur ir kaip partnerystės principas galėtų būti taikomas sėkmingiausiai ir kokio tipo iniciatyvoms priemonės tinka geriausiai.

Pirmiausia Komisija ketina nustatyti standartus, kuriais remdamasi įvertintų pagal partnerystės koncepcijas ir priemones išplėtotų iniciatyvų įgyvendinimo veiksmingumą ir paveikumą.

[1]               Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados, 2011 m. kovo 24–26 d.

[2]               COM(2010) 546.

[3]               2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)

[4]               2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.)

[5]               COM(2010) 546, 2010 10 6.

[6]               SEC(2011) 1028, 2011 09 01

[7]               ERA komiteto nuomonė apie priemones, susijusias su ERA, ERAC 1208/11, 2011 m. gegužės 26 d.

[8]               COM(2010) 815.

[9]               2010 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvados dėl bendro programavimo mokslinių tyrimų srityje.

[10]             Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (2014–2020 m.)