ĮžANGA

Tikslas

Transporto sektorius itin prisideda prie Europos klestėjimo: sudaromos sąlygos veiksmingai platinti prekes, o piliečiams – laisvai keliauti. ES yra pagrindinė politinė ir ekonominė kaimyninių regionų šalių partnerė. Stiprindami bendradarbiavimą transporto sektoriuje galime padėti kaimyninėms šalims tapti ekonomiškai stipresnėms ir politiškai stabilesnėms. ES ir kaimyninių regionų piliečiai ir įmonės yra tiesioginiai glaudesnio bendradarbiavimo transporto srityje, kuriuo siekiama sumažinti prekių ir keleivių vežimo laiką ir tam skiriamus išteklius, naudos gavėjai. Didesnė rinkos integracija taip pat gali padėti sudaryti naujų rinkos galimybių įmonėms ES ir kaimyniniuose regionuose.

Šiame komunikate, remiantis 2007 m. Komisijos komunikatu[1], kuriame pagrindinis dėmesys skirtas infrastruktūros aspektams, nustatoma atnaujinta bendradarbiavimo su ES kaimyninėmis šalimis transporto srityje politika. Ji taikoma Europos kaimynystės politikos (EKP)[2] ir plėtros šalims[3], tačiau daugiausiai dėmesys skiriamas EKP šalims. Jau pasiektas aukštas bendradarbiavimo transporto srityje su plėtros šalimis lygis, gali būti pavyzdžiu, kaip gerinti transporto jungtis su kitais kaimyniniais regionais[4].

Komisija neseniai peržiūrėjo EKP – bendrą politiką, kuria grindžiami ES santykiai su kaimyninėmis šalimis partnerėmis[5], ir pasiūlė naują požiūrį į kintančią kaimynystę . Vadovaujantis šiuo požiūriu, bendradarbiavimas transporto srityje bus pritaikytas atsižvelgiant į kiekvieno paregionio poreikius. ES taikys labiau diferencijuotą požiūrį į transporto sektorių priklausomai nuo kiekvienos šalies siekių ir pasirengimo didesnei integracijai su ES. ES parama – infrastruktūros jungčių finansavimas arba didesnių galimybių patekti į rinką sudarymas – teikiama tik su sąlyga, kad kaimyninėse šalyse bus padaryta pažanga.

Politinės aplinkybės

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai , ES įsipareigojo plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis (ES sutarties 8 straipsnis). Sutartyje taip pat numatyta, kad Sąjunga gali nuspręsti bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis savitarpio interesus atitinkantiems projektams skatinti ir tinklų tarpusavio sąveikai užtikrinti (SESV 171 straipsnio 3 dalis).

2020 m. Europos strategijoje didelė reikšmė teikiama vidaus politikos išorės aspektų panaudojimui skatinant ES ekonomikos augimą. Tai ypač taikytina transporto politikai, nes efektyvus sienų kirtimas, trumpesnės ir greitesnės jungtys ir rinkų liberalizavimas sudaro palankesnes sąlygas prekėms ir žmonėms kirsti ES sienas.

2011 m. kovo mėn. Komisija priėmė Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planą. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas [6], kad padidintų judumą, skatintų augimą ir užimtumą. Šiame plane Komisija pasiūlė išplėsti ES transporto ir infrastruktūros politiką ir taikyti ją artimiausiems kaimynams bei atverti trečiųjų šalių transporto paslaugų rinkas.

Komisija šiuo metu peržiūri TEN-T politiką . Įgyvendinant šią politiką siekiama geriau sujungti TEN-T su kaimyninių šalių infrastruktūros tinklais.

Be to, ES įgyvendina makroregionines strategijas , pavyzdžiui, Europos Sąjungos strategiją dėl Dunojaus regiono[7], kuriomis siekiama pagerinti judumą tarp regionų ir įtraukti kai kurias kaimyninių regionų šalis.

DIDESNė RINKOS INTEGRACIJA SIEKIANT GREITESNIų IR PIGESNIų JUNGčIų

Pasiekus didesnę ES, plėtros šalių ir EKP šalių transporto rinkų integraciją, transporto jungtys būtų greitesnės, pigesnės ir efektyvesnės , o tai būtų naudinga piliečiams ir įmonėms. Didesnės rinkos integracijos perspektyvos bus grindžiamos kaimyninių šalių gebėjimu ir pasirengimu pradėti taikyti standartus, lygiaverčius tiems, kurie taikomi ES saugos, saugumo, aplinkos apsaugos, darbuotojų sveikatos ir saugos srityse. Šiame komunikate pristatomos trumpalaikės ir ilgalaikės visų transporto rūšių – kelių, geležinkelių, aviacijos, jūrų ir vidaus vandenų laivybos – priemonės, kuriomis siekiama sujungti ES ir jos kaimyninių šalių transporto sistemas.

Veikla, kuria siekiama didesnės transporto rinkų integracijos, pradėta vykstančiose derybose dėl asociacijos susitarimo sudarymo su Rytų partnerystės šalimis[8]. Šiais susitarimais siekiama sukurti laisvosios prekybos zoną su ES. ES ir jos pietinių kaimyninių šalių santykių ilgesnės trukmės laikotarpio tikslas yra sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zoną. Vykdydama plėtros strategiją ir atsižvelgdama į stojimo derybas, ES padeda plėtros šalims suderinti jų teisės aktus su ES acquis , kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos transporto rinkos integracijai. Pavyzdžiui, Transporto bendrijos sutarties su Vakarų Balkanų šalimis projekte numatyta laipsniška rinkos integracija vadovaujantis ES acquis saugos, saugumo, aplinkos ir socialinių klausimų srityse.

Aviacija

Aviacijos sektoriuje didesnės integracijos su ES kaimyninėmis šalimis siekiama tam, kad būtų sukurta platesnė Europos bendroji aviacijos erdvė (EBAE), kuri apjungs 1 milijardą ES ir visose jos pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse gyvenančių žmonių[9]. Kadangi daugumą EKP šalių ir ES skiria jūra arba jos yra labai toli nuo ES valstybių narių sostinių, kelionės lėktuvu sudaro labai svarbią keleivių vežimo sistemos dalį. 2004–2009 m. oro transporto keleivių, keliaujančių tarp ES ir pietinių kaimyninių šalių, skaičius vidutiniškai augo 6,7 % per metus, o tarp ES ir rytinių kaimyninių šalių – 11,6 %. Pietuose Marokas jau priklauso Europos bendrajai aviacijos erdvei ir oro transporto keleivių į ES ir iš jos skaičius vidutiniškai augo 14,6 % per metus. Rytuose keleiviai dažniausiai vyko maršrutais, jungiančiais Ukrainą ir ES (2,7 mln. keleivių iš 3,5 mln. keleivių 2009 m.)[10].

EBAE politika siekiama vykdant teisės aktų derinimą ir palaipsniui įgyvendinant ES taisykles atverti ES ir jos kaimyninių šalių rinkas, kad operatoriams būtų suteikta naujų galimybių, o vartotojams – daugiau pasirinkimo. Rinkos atvėrimo ir teisės aktų derinimo procesai vyksta lygiagrečiai, kad būtų skatinama sąžininga konkurencija ir ES saugos, saugumo, aplinkos ir kiti standartai. EBAE įgyvendinama vykdant išsamius oro susisiekimo paslaugų susitarimus , kuriais apskritai skatinami ekonominiai ir prekybiniai santykiai, taip pat santykiai turizmo srityje.

Derybas dėl išsamių oro susisiekimo paslaugų susitarimų galima pradėti, kai tik kaimyninė šalis pademonstruoja suprantanti sąlygas ir aiškų įsipareigojimą prisiimti su prisijungimu prie EBAE susijusius įsipareigojimus.

ES yra sudariusi tokius susitarimus su Vakarų Balkanų šalimis, Gruzija, Jordanija ir Maroku. Dėl panašių susitarimų deramasi su Izraeliu, Libanu ir Ukraina; tikimasi, kad artimiausiu metu bus pradėtos derybos su Tunisu. Komisija taip pat turi įgaliojimus vykdyti derybas dėl panašaus susitarimo su Alžyru. Komisija pasiūlė suteikti jai įgaliojimus derėtis su Moldova, ir ketina tai pasiūlyti dėl Azerbaidžano. Priklausomai nuo likusių kaimyninių šalių susidomėjimo ir pasirengimo, Komisija pasiūlys pradėti derybas dėl panašių susitarimų.

Su EKP šalimis sudaryti susitarimai yra dvišaliai, o su Vakarų Balkanų šalimis sudarytas daugiašalis susitarimas. Šis daugiašalis susitarimas apima daugiau negu dvišaliai susitarimai, pavyzdžiui, šiose šalyse su aviacija susiję Europos Teisingumo Teismo sprendimai taikomi tiesiogiai.

Siekiant padidinti regionų integraciją, kitas žingsnis turėtų būti vieno daugiašalio susitarimo su pietinėmis EKP šalimis ir kito – su rytinėmis EKP šalimis sudarymas. Galiausiai, ilgesnės trukmės laikotarpio tikslas yra integruoti visus regionus ir ES į vieną EBAE.

Šiuo metu kuriamas Bendras Europos dangus bus išplėstas, kad apimtų ES kaimynines šalis. Tam būtina, kad jos pripažintų ES teisę ir ES paskyrimo principą. Dėl Bendro Europos dangaus pagerės sauga, sumažės vėlavimų, išlaidų ir išmetamųjų teršalų kiekis. Vadovaudamosi laipsnišku požiūriu į Bendro Europos dangaus kūrimą, ES kaimyninės šalys siekia su ES valstybėmis narėmis nustatyti funkcinius oro erdvės blokus arba prisijungti prie jų. Iki 2012 m. gruodžio mėn. ES valstybės narės turėtų būti įsteigusios devynis funkcinius oro erdvės blokus ir taip kartu skirstyti bei racionalizuoti savo oro erdvę ir oro maršrutus, kad geriau tenkintų oro eismo poreikius.

Vakarų Balkanuose Bosnija ir Hercegovina ir Kroatija dalyvauja Centrinės Europos funkcinio oro erdvės bloko (FABCE) iniciatyvoje. Kalbant apie kitas susijusias šalis, Albanija, Egiptas ir Tunisas turi BLUE MED funkcinio oro erdvės bloko iniciatyvos asocijuotojo partnerio statusą, Jordanija ir Libanas – stebėtojo statusą. Tikimasi, kad kitos kaimyninės šalys prisijungs prie panašių funkcinių oro erdvės blokų ir taip bus užbaigtas Bendro Europos dangaus kūrimas.

Kelios kaimyninės šalys jau yra prisijungusios prie Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės)[11]. Jos dalyvauja Eurokontrolės veikloje ir taip gali naudotis jos paslaugomis. Šalys, kurios nėra Eurokontrolės narės, gali naudotis kai kuriomis Eurokontrolės teikiamomis paslaugomis pateikusios prašymus arba sudariusios susitarimus su šia organizacija[12]. Bendradarbiaujant su ES kaimyninėmis šalimis, siekiama, kad Eurokontrolės priimamos pozicijos atitiktų ES parengtas pozicijas.

Kai kurios EKP šalys jau gauna paramą pagal Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą (SESAR), kuria siekiama modernizuoti Europos oro eismo kontrolės infrastruktūrą. ES taip pat gali teikti pagalbą ir kitoms EKP šalims, siekiančioms modernizuoti oro eismo valdymo sistemas.

ES labai svarbu didinti oro transporto saugumo priemonių veiksmingumą kaimyniniuose regionuose. Reikėtų visiškai įgyvendinti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) nustatytus tarptautinius aviacijos saugos standartus[13]. ES jau bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis, kad pagerintų jų gebėjimus vykdyti šiuos tarptautinius įsipareigojimus. ES gali padėti laikytis įsipareigojimų dalindamasi informacija apie kuriamas nacionalines civilinės aviacijos saugumo programas ir geriausia aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo ir kokybės kontrolės patirtimi. Teisės aktų derinimą regione, apimantį daugiau negu tik tarptautinius standartus, galima supaprastinti teikiant daugiau informacijos apie Europos civilinės aviacijos konferencijoje priimtas aviacijos saugumo nuostatas ir geriau jas įgyvendinant, taip pat geriau informuojant apie ES pirminės teisės aktuose nustatytus principus.

ES transporto politikos svarbiausias prioritetas yra užtikrinti aukštą aviacijos saugos lygį. Kaimyninės šalys, kurios yra pasirašiusios su ES išsamius oro susisiekimo paslaugų susitarimus, taip pat gali dalyvauti Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) veikloje. Be to, bet kuri Europos valstybė, kuri yra pasirašiusi ICAO, gali dalyvauti EASA veikloje pagal specialų susitarimą, kuriuo ji priima ir įgyvendina ES aviacijos saugos taisykles[14].

Komisija ir EASA neseniai pasiūlė sukurti atskirą EASA padalinį, kuris bendradarbiautų su kai kuriomis pietinėmis kaimyninėmis šalimis (Izraeliu, Jordanija, Libanu, Maroku ir Tunisu). Tuo siekiama suderinti ES ir tų šalių skrydžių saugos standartus ir procedūras. Bus pasiruošta panašiam bendradarbiavimui, kuriuo bus siekiama padidinti aviacijos saugą rytinėse EKP šalyse.

Siūlomi veiksmai Trumpuoju laikotarpiu (iki 2013 m.) Užbaigti šiuo metu vykstančias derybas dėl išsamių oro susisiekimo paslaugų susitarimų ir pradėti derybas dėl tokių susitarimų su kitomis suinteresuotomis kaimyninėmis šalimis, vos tik jos bus tam pasirengusios; Toliau teikti pagalbą kaimyninėms šalims modernizuojant oro eismo valdymo sistemas (SESAR) ir sudaryti sąlygas ja pasinaudoti kitoms suinteresuotoms šalims; Teikti informaciją, rekomendacijas ir techninę pagalbą kaimyninėms šalims, prisijungiančioms prie vieno iš Europos funkcinių oro erdvės blokų; Teikti pagalbą kaimyninėms šalims, kad jų standartai atitiktų tarptautinius ir Europos aviacijos saugos standartus; Bendradarbiauti su ES kaimyninėmis šalimis siekiant, kad Eurokontrolės priimamos pozicijos atitiktų ES parengtas pozicijas; Padėti kaimyninėms šalims pasiekti ES ir tarptautinį aviacijos saugos lygį. Ilgesnės trukmės laikotarpiu Sustiprinti susitarimus aviacijos srityje atitinkamai su rytinėmis EKP šalimis ir pietinėmis EKP šalimis siekiant užbaigti EBAE kūrimą; Išplėsti pagal EASA vykdomą bendradarbiavimą aviacijos saugos srityje, kad būtų įtrauktos rytinės EKP šalys ir likusios pietinės EKP šalys; Visiškai integruoti kaimynines šalis į Bendrą Europos dangų. |

Jūrų ir vidaus vandenų laivyba

- Vertinant pagal tonažą, 90 % krovinių iš ir (arba) į ES ir kitas pasaulio šalis gabenama jūrų transportu. Jūrų transporto vizija – aukštos kokybės konkurencinga laivyba, veiksminga aplinkos, saugos ir saugumo aspektų atžvilgiu. Tai svarbu ES ir jos kaimyninėms šalims, turinčioms priėjimą prie regioninių jūrų.

Vakarų Balkanuose Transporto bendrijos sutarties projekte numatomas bendradarbiavimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad bus artėjama prie ES jūrų transporto standartų ir politikos. ES toliau skatins jūrų transporto paslaugų liberalizavimą , kad kaimyninėms šalims būtų sudarytos vienodos sąlygos. Tai visų pirma taikoma nuolatinėms pastangoms sukurti laisvosios prekybos zoną Viduržemio jūros regione, įskaitant laisvę teikti jūrų transporto paslaugas.

ES skatina laikytis ES ir tarptautinių jūrų laivybos saugos, saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Tam, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos su ES besiribojančiose jūrose, svarbu, kad ES kaimyninės šalys ratifikuotų ir tinkamai įgyvendintų tarptautines jūrų laivybos saugos ir saugumo konvencijas, taip pat socialines ir aplinkos sąlygas ir laikytųsi ES standartų. Šiuo tikslu Komisija teikia techninę pagalbą. ES, kaip Tarptautinės jūrų organizacijos narė, taip pat siekia aktyviai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis.

Kadangi kaimyninių šalių taisyklėmis užtikrinama žemesnio lygio sauga, saugumas, aplinkos ir socialinė apsauga, taikomi fiskalinis dempingas ir diskriminacinio pobūdžio apmokestinimo už naudojimąsi jungtimis su šalių vidaus teritorijomis praktika, tai gali iškraipyti sąžiningą konkurenciją. Bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis tikslas – išvengti šio galimo iškraipymo nustatant panašias taisykles. ES įmonėms toks požiūris tiesiogiai naudingas.

Siekdama padidinti jūrų laivybos saugą ir saugumą bei aplinkos apsaugą, ES ir toliau teiks techninę pagalbą kaimyninėms šalims pagal regioninius projektus SAFEMED pietiniame regione ir SASEPOL rytiniame regione. Be to, ES svarsto Komisijos pasiūlymą išplėsti Europos jūrų saugumo agentūros (EJSA) įgaliojimus, kad ši galėtų teikti techninę pagalbą EKP šalims.

Siekdama toliau didinti jūrų laivybos saugą bei saugumą ir tinkamiau reaguoti į avarijas jūroje, Komisija skatins kaimynines šalis dalyvauti EJSA valdomoje laivų eismo stebėsenos sistemoje SafeSeaNet ir padės šioms šalims įsigyti jūrų laivybos stebėsenos infrastruktūrą, reikalingą, kad galėtų dalyvauti šioje sistemoje. Be to, siekdama, kad būtų geriau reaguojama į neteisėtą teršalų išpylimą iš laivų ir identifikuojami teršėjai, Komisija skatins kaimynines šalis dalyvauti EJSA valdomoje sistemoje CleanSeaNet, pagal kurią teikiamos palydovinio ryšio paslaugos. Jau dabar visoms pakrančių ES valstybėms narėms ir šalims kandidatėms bei Islandijai ir Norvegijai sistema CleanSeaNet , analizuodama palydovines nuotraukas, pateikia beveik tikralaikę informaciją apie jūroje išsipylusią naftą.

Apskritai, ES kaimyninės šalys nepakankamai gerai vykdo savo, kaip vėliavos valstybių , vaidmenį. Pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės, kuris yra svarbiausias vėliavos valstybių veiklos vertinimo šaltinis, Azerbaidžanas, Alžyras, Tunisas ir Marokas yra pilkajame sąraše, o Ukraina, Gruzija, Moldova, Albanija, Libanas, Libija, Sirija ir Egiptas – juodajame.

Kad geriau vykdytų savo, kaip vėliavos valstybių, įsipareigojimus, į juodąjį sąrašą įtrauktos kaimyninės šalys raginamos apsvarstyti, ar joms nevertėtų prisijungti prie TJO valstybių narių audito programos. Kol kas TJO auditas yra savanoriškas, tačiau nuo 2014 m. jis taps privalomas. ES toliau teiks pagalbą kaimyninėms šalims, kad pagerintų jų, kaip vėliavos valstybių, veiklą.

Europos jūrų transporto erdvė, kurioje nebus kliūčių, ilgainiui taps Europoje ir aplink ją vykdomos laisvos laivybos „ Mėlynąja zona “. Taip siekiama supaprastinti formalumus, taikomus iš vieno ES uosto į kitą plaukiantiems laivams. Tam reikia įdiegti elektronines laivo ir kranto keitimosi duomenimis sistemas. Vadovaujantis „Mėlynosios zonos“ koncepcija, bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis tikslas – supaprastinti administracines trumpųjų nuotolių jūrų laivybai taikomas procedūras, pasiekti, kad uosto formalumai būtų tvarkomi pagal „vieno langelio“ principą, ir užtikrinti informacinių sistemų sąveiką.

Kaimyninių šalių jūrininkai , kurie atitinka taikomus tarptautinius standartus (Tarptautinę jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų konvenciją), gali dirbti ES laivuose. ES valstybėms narėms paprašius ir padedant EJSA, Komisija vertina jūrininkų atestavimo procedūras ir mokymo įstaigas kaimyninėse šalyse. ES yra pripažinusi daugumą kaimyninių šalių[15]. Komisija ir toliau teiks techninę pagalbą kaimyninėms šalims siekdama pagerinti jūrininkų mokymą.

Prisidėdama prie labiau strateginio požiūrio į jūrų reikalus bendradarbiaujant visuose sektoriuose, įskaitant transportą, Viduržemio jūroje Komisija kartu su TJO ir EIB pradėjo vykdyti projektą, kuriuo siekiama nustatyti bandomuosius projektus, kuriais būtų galima pagerinti veiklą jūroje vykdančių subjektų bendradarbiavimą jūrų saugos ir saugumo srityse, taip pat socialinius aspektus ir mokymą bei investicijas į jūrų infrastruktūrą.

ES vidaus vandenų laivybos politikos tikslas – veiksmingas ir darnus vandens kelių transportas. Svarbu, kad ES kaimyninės šalys taikytų atitinkamas tarptautines konvencijas tam, kad būtų užtikrintas ES lygį atitinkantis vidaus vandenų laivybos saugos lygis ir aplinkos ir socialinės sąlygos. Komisija padės kaimyninėms šalims siekti šių tikslų.

Siekdama skatinti saugą, veiksmingumą ir keitimąsi duomenimis, Komisija bendradarbiaus su atitinkamomis kaimyninėmis šalimis pagal Upių informacijos paslaugų sistemą.

Laivybos Dunojumi klausimu, ES strategijoje dėl Dunojaus regiono siūlomi veiksmai, įgyvendinus kuriuos būtų galima visapusiškai pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis plėtoti vidaus vandenų laivybą regione, kurį sudaro penkios kaimyninės šalys: Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Moldova, Serbija ir Ukraina. Komisija remia Dunojaus komisijos modernizavimą, kurį reikėtų įtraukti į peržiūrėtą Belgrado konvenciją. Dėl tos konvencijos, prie kurios po Komisijos vestų derybų prisijungė ES, teksto jau susitarta, tačiau ji dar nepasirašyta. Komisija ragina dvi konvenciją pasirašančias valstybes išspręsti ginčą.

Siūlomi veiksmai Trumpuoju laikotarpiu (iki 2013 m.) Padėti kaimyninėms šalims pagerinti jų, kaip vėliavos valstybių, veiklą ir laikytis saugos, saugumo ir socialinių standartų. Išplėsti EJSA įgaliojimus, kad ši galėtų teikti techninę pagalbą kaimyninėms šalims. Skatinti kaimynines šalis dalyvauti SafeSeaNet ir CleanSeaNet sistemose. Veikti kartu su kaimyninėmis šalimis siekiant supaprastinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybai taikomas procedūras vadovaujantis Europos jūrų transporto erdvės ir „Mėlynosios zonos“ koncepcijomis. Padėti kaimyninėms šalims laikytis ES ir tarptautinių vidaus vandenų laivybos standartų. Aktyviai veikti siekiant, kad būtų vėl pradėtas Dunojaus komisijos modernizavimo procesas. Ilgesnės trukmės laikotarpiu Skatinti, kad kaimyninės šalys labiau integruotųsi į Europoje ir šalia jos vykdomos laisvos laivybos „Mėlynąją zoną“. |

Kelių transportas

- Kelių transportas labai svarbus prekybos srautams su tomis kaimyninėmis šalimis, su kuriomis ES turi sausumos sieną. Tačiau sudėtingos administracinės procedūros sienos perėjimo punktuose išlieka kliūtimi veiksmingam prekių srautui tarp ES ir jos rytinių kaimynių. Vidutiniškai 40 % viso transportavimo laiko[16] prarandama pasienyje dėl administracinių procedūrų neatitikimo. Todėl skatinant prekybą labai svarbu supaprastinti vykimo per sieną procedūras, nes taip bus sugaištama mažiau laiko ir patiriama mažiau išlaidų.

Komisija parengė strategines muitinių bendradarbiavimo su Baltarusija, Moldova ir Ukraina programas, kuriose numatyti prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti palankesnes sąlygas prekybai ir tuo pačiu piliečių apsaugą prie rytinės ES sienos. Šie veiksmai apima saugius ir sklandžius prekybos kelius, rizikos valdymą ir kovą su sukčiavimu, taip pat paramą muitinių infrastruktūros ir procedūrų modernizavimui.

Žemas kaimyninių šalių kelių saugos lygis kelia ES didelį susirūpinimą. ES bendradarbiavimo su kaimyniniais regionais prioritetas – gerinti kelių eismo saugumą rengiant mokymus, dalijantis geriausia patirtimi, didinat informuotumą ir skatinant saugesnę kelių infrastruktūrą, įskaitant saugias automobilių stovėjimo aikšteles. Komisija išnagrinės galimybę visoje ES teikiamas bendras intelektinių transporto sistemų paslaugas (pvz., pagalbos iškvietos sistema „eCall“[17]) teikti ir kaimyninėse šalyse. Mirtingumas dėl sužalojimų kelių eismo įvykiuose yra žymiai didesnis daugumoje Rytų partnerystės šalių (Ukrainoje – iš 100 000 gyventojų 21,5, Gruzijoje – 16,8, Moldovoje – 15,1) negu Europos vidurkis (iš 100 000 gyventojų 6,1)[18]. Tas pats pasakytina ir apie pietines EKP šalis.

Tam, kad pasaulinėje automobilių rinkoje būtų sudarytos vienodos sąlygos, reikia, kad kaimyninės šalys ratifikuotų ir taikytų ES ir tarptautinius transporto priemonių saugumo ir aplinkosauginio veiksmingumo standartus[19]. ES siekia šiuo klausimu su kaimyninėmis šalimis aktyviai bendradarbiauti Jungtinių Tautų EEK.

Kelių transporto paslaugos vis dar yra svarbios užtikrinant veiksmingą tarpvalstybinę gamybos tiekimo grandinę, ypač trumpesniais atstumais. Priešingai nei aviacijos sektoriuje, kuriame ES ir kaimyninės šalys yra nusprendusios atverti rinką, nuveikta dar visai nedaug, kad būtų liberalizuotas abipusis patekimas į kelių rinką. Dauguma ES valstybių narių yra sudariusios dvišalius kelių transporto susitarimus su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. Tais susitarimais užtikrinamas kvotomis grindžiamas abipusis patekimas į rinką. Daugiašaliu lygmeniu kvotas taip pat skirsto Tarptautinis transporto forumas (prieš tai – Europos transporto ministrų konferencija), tačiau šios kvotos sudaro tik 5 % visų operacijų.

Keletas kaimyninių šalių išreiškė susidomėjimą didesnėmis galimybėmis patekti į ES kelių rinką . Sąjunga turėtų pasinaudoti savo išorės kompetencija šioje srityje, siekdama toliau didinti rinkos integraciją su šiomis šalimis, taip pat tinkamai atsižvelgti į svarbius saugos, saugumo, aplinkos ir socialinius aspektus. Pagrindinis tokios iniciatyvos tikslas – palaipsniui pašalinti kiekybinius apribojimus ir įgyvendinti standartus, kuriais užtikrinama Sąjungos ir kaimyninių šalių teikiamų kelių transporto paslaugų kokybė; ši koncepcija nėra įtraukta į šiuo metu galiojančius dvišalius susitarimus. Transporto bendrijos sutarties su Vakarų Balkanų šalimis projekte numatyta keletas Bendrijos leidimų, pasinaudodami kuriais sunkvežimiai galėtų patekti į kelių rinką.

Siekiant užtikrinti, kad ES ir kaimyninėse šalyse būtų laikomasi panašių kelių transportui taikomų standartų, svarbu, kad skaitmeninių tachografų diegimas kaimyninėse šalyse atitiktų JT Susitarimo dėl vairavimo ir poilsio laiko taisyklių važinėjant tarptautiniais maršrutais (AETR[20]) reikalavimus. Visos AETR susitariančiosios šalys, kurios nėra ES valstybės narės, (visos Rytų partnerystės šalys, išskyrus Gruziją) teisiškai įsipareigojo nuo 2010 m. naujai registruojamose transporto priemonėse įdiegti skaitmeninius tachografus. ES padėjo rytinėms EKP šalims juos įdiegti. Siekdama, kad AETR nuostatos visiškai atitiktų ES socialines taisykles kelių transporto sektoriuje, Komisija ketina prašyti suteikti įgaliojimus, kad ES galėtų tapti AETR susitariančiąja šalimi.

Su keleivių vežimu susijusiomis paslaugomis prisidedama prie Europos piliečių judumo ir turistų srauto. Bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis kelių transporto sektoriuje galima sudaryti palankesnes sąlygas keleivių vežimui tarpmiestiniais ir miesto autobusais supaprastinus tarpmiestinių ir miesto autobusų maršrutų tvirtinimo tvarką ir suderinus paslaugų kokybės ir saugos lygį.

Tam reikėtų išplėsti Interbus susitarimo[21] taikymo sritį, kad jis būtų taikomas ne tik tarptautiniam nemaršrutiniam keleivių vežimui tarpmiestiniais ir miesto autobusais, bet ir maršrutiniam vežimui, ir apimtų suinteresuotas kaimynines šalis, kurios pasirengusios prie jo prisijungti.

Siūlomi veiksmai Trumpuoju laikotarpiu (iki 2013 m.) Padėti AETR susitarimo susitariančiosioms šalims diegti skaitmeninius tachografus. Padėti kaimyninėms šalims parengti ir įgyvendinti veiksmus, skirtus kelių eismo saugumui pagerinti. Išanalizuoti laipsniško kelių rinkos atvėrimo pasirinktoms kaimyninėms šalims poveikį. Stiprinti muitinių bendradarbiavimą su Baltarusija, Moldova ir Ukraina, kad būtų sudarytos paprastesnės sąlygos kirsti sieną. Siekti gauti įgaliojimus, kad ES galėtų tapti AETR susitarimo susitariančiąja šalimi. Ilgesnės trukmės laikotarpiu Išplėsti Interbus susitarimo taikymo sritį, kad jis būtų taikomas tarptautiniam maršrutiniam keleivių vežimui tarpmiestiniais ir miesto autobusais ir apimtų EKP šalis. |

Geležinkelių transportas

- Didžiausias krovinių vežimo geležinkeliais srautas tarp ES ir kaimyninių šalių vyksta rytų– vakarų kryptimi. Pastarąjį dešimtmetį krovinių vežimo geležinkeliais tarp ES ir jos artimiausių kaimynių rytuose (Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos) apimtis padidėjo 7 %. Prognozuojama, kad iki 2020 m. ES rytinių kaimyninių šalių krovinių vežimo geležinkeliais poreikis išaugs iki 40 %[22].

Europos Sąjungoje krovinių vežimo geležinkeliais rinka visiškai atverta nuo 2007 m., o nuo 2010 m. sausio mėn. – ir tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų rinka. Atvėrus krovinių vežimo geležinkeliais rinką, į ją galėjo patekti naujos įmonės, sumažėjo kainos ir iš pradžių, nepaisant ekonomikos krizės poveikio, padidėjo krovinių apimtis. Geležinkelių sektorius galėtų toliau augti sustiprinus bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis geležinkelių transporto srityje.

Krovinių vežimas geležinkeliais galėtų turėti konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis transporto rūšimis ilguose Europą ir Aziją jungiančiuose koridoriuose, tačiau tam neigiamą poveikį daro fizinės ir nefizinės kliūtys. Nors pastaraisiais metais padidėjo krovinių srautas tarp ES ir Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos, ir toliau bus svarbu ateityje daugiausia dėmesio skirti bendradarbiavimui svarbiausiais klausimais, tokiais kaip infrastruktūros ir sienos kirtimo tvarkos tobulinimas, kurio nevykdant ateityje krovinių apimties augimui kiltų pavojus. Norint pasinaudoti visomis krovinių vežimo geležinkeliu teikiamomis galimybėmis, reikalinga sąžininga, nediskriminacinio pobūdžio, skaidri ir veiksminga rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ES, jos rytines kaimynes ir Aziją jungiančiuose koridoriuose sistema. Komisija ragina regionus bendradarbiauti šiuo klausimu. Sąveikių geležinkelio sistemų trūkumas, nepakankamai įdiegtos technologijos ir prastos būklės riedmenys taip pat yra fizinės kliūtys prekybai ir krovinių augimui. Keleivių vežimo geležinkeliais veiksmingumą būtų galima padidinti glaudžiau bendradarbiaujant sienos kirtimo klausimu, kur didelės investicijos į infrastruktūrą nėra reikalingos.

Reikia imtis veiksmų, kad būtų sumažintas svarbiausios techninės kliūties prekybai, būtent, skirtumo tarp Baltarusijoje, Moldovoje ir Ukrainoje naudojamos geležinkelio vėžės (1 520 mm) ir beveik visoje ES naudojamos standartinės vėžės (1 435 mm), poveikis. Dėl šio skirtumo prarandama daug laiko ir sulėtinami krovinių ir keleivių vežimo srautai. Visų pirma, 1 520/1 524 mm geležinkelio vėžių sistema turėtų būti nurodyta Europos geležinkelio agentūros (EGA) parengtuose standartuose. Taip būtų sudarytas tinkamas pagrindas visai pramonei teikti šiuos standartus atitinkančias sistemas ir produktus. Tuo tikslu ES dalyvaus EGA veikloje ir toliau sieks bendradarbiauti techniniais klausimais su Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSJD) šalimis[23]. Siekdama stiprinti bendradarbiavimą su pietinėmis kaimyninėmis šalimis, EGA ragina nepriklausomus ekspertus iš Alžyro, Maroko ir Tuniso spręsti su sąveika susijusius klausimus.

Tada reikėtų išanalizuoti perkrovimo tvarką (iš 1 520 mm vėžės traukinių į 1 435 mm ir atvirkščiai) ir pabandyti ją tobulinti, pvz., atliekant mokslinius tyrimus. Šiuo tikslu galima pasitelkti įvairias bendradarbiavimo formas ir taip padėti kaimyninėms šalims laikytis ES standartų. Glaudžiau bendradarbiaujant bus galima padidinti sąveiką, užtikrinti vienodas su sauga susijusias sąlygas ir pasiruošti galimam rinkos atvėrimui ateityje. Transporto bendrijos sutarties su Vakarų Balkanų šalimis projekte, dėl kurio susitarta per derybas, numatyta atverti keleivių arba krovinių vežimo paslaugų geležinkelių rinką ES ir pietryčių Europos operatoriams.

Siekdama užtikrinti geležinkelių tinklų sąveiką ir saugumą ES ir kaimyninėse šalyse, ES taip pat skatina kaimyninėse šalyse įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS). Be to, kad tai yra sistema, kuri mažesnėmis sąnaudomis užtikrina sklandų geležinkelių eismą, papildomas ERTMS privalumas yra didesnis produktų tiekėjų pasirinkimas – vyriausybės, geležinkelių operatoriai ir infrastruktūros valdytojai turi daugiau iš ko rinktis.

ES kaimyninėse šalyse turėtų būti tęsiamos reformos, kuriomis siekiama, kad kaimyninių šalių geležinkelių sektorius geriau atitiktų ES standartus (saugos, saugumo, aplinkos, socialinius ir sąveikos). Tai būtų naudinga ne tik keleivių ir krovinių vežimui, bet ir pritrauktų daugiau investicijų į geležinkelių sektorių. Kadangi kaimyninėse šalyse yra didelis poreikis modernizuoti riedmenis, ES įmonėms atveriamos naujos rinkos galimybės. Reformos taip pat yra būtina sąlyga, siekiant ateityje atverti rinką.

Nepaisant palyginti didelės geležinkelių rinkos dalies Ukrainoje, Baltarusijoje ir Moldovoje, krovinių vežimo geležinkeliais rinka dar nėra liberalizuota. Visos Vakarų Balkanų šalys ir Turkija jau pradėjo reformų procesą. Komisija ragina pietines EKP šalis tęsti geležinkelių reformas.

Siūlomi veiksmai Trumpuoju laikotarpiu (iki 2013 m.) Nurodyti 1 520/1 524 mm geležinkelio vėžių sistemą Europos geležinkelio agentūros parengtuose standartuose (techninės sąveikos specifikacijos). Skatinti kaimynines šalis įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS). Skatinti plėtrą ir kaimyninių šalių dalyvavimą EGA veikloje. Ilgesnės trukmės laikotarpiu Išanalizuoti perkrovimo tvarką sankirtose (iš 1 520 mm vėžės traukinių į 1 435 mm ir atvirkščiai) ir pabandyti ją tobulinti, pvz., atliekant mokslinius tyrimus. Išnagrinėti galimybę atverti geležinkelių rinką EKP šalims. |

INFRASTRUKTūROS JUNGTYS

- Siekdama pagerinti ir skatinti infrastruktūros jungtis, Komisija pagrindinį dėmesį skirs trims svarbiausiems aspektams: tinklų nustatymui, projektų prioritetinės tvarkos sudarymui ir finansavimo telkimui.

Tinklai

Visų pirma, skatinant infrastruktūros jungtis, reikia nustatyti kaimyninių regionų strateginius transporto tinklus . Šiais regioniniais tinklais bus grindžiamas atnaujintas ES bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis transporto infrastruktūros srityje. Jie pratęs peržiūrėtą transeuropinio transporto tinklą (TEN-T), kad šis apimtų už ES sienų esančias šalis ir sujungtų regiono šalis. Tie tinklai turėtų padėti integruoti šalių regionus ir atspindėti būsimus eismo srautus.

Vakarų Balkanuose, Turkijoje ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse veikla jau toli pažengusi. Komisija bendradarbiavo su šiomis kaimyninėmis šalimis nustatant transporto infrastruktūros tinklus, kertančius tarpvalstybines magistrales. Bendradarbiaujant Vakarų Balkanų regione buvo sukurtas Pietryčių Europos pagrindinis regioninis transporto tinklas. Transporto bendrijos sutarties projekte numatyta šį tinklą toliau tobulinti. Turkija, bendradarbiaudama su Komisija, kuria transporto tinklą. Plėtojant Pietų partnerystę, Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo transporto srityje rezultatas – Viduržemio jūros regiono šalių transporto tinklas.

Remdamasi 2007 m. Komisijos komunikatu[24], TRACECA[25] koridoriais ir derybomis dėl asociacijos susitarimų, kuriuose yra transportui skirti skyriai, Komisija kartu su rytinėmis kaimyninėmis šalimis nustatys regioninį transporto tinklą. Regioniniai transporto tinklai rytuose, kurie susijungia su TEN-T ir Vidurinės Azijos kaimyninių šalių tinklais, yra ypač svarbūs siekiant sudaryti palankias sąlygas alternatyvioms jungtims tarp Europos ir Azijos.

Veiksmingam TEN-T planavimui ir stebėsenai užtikrinti, Komisija sukūrė TENtec informacinę sistemą, kurioje yra iš valstybių narių, Kroatijos ir Turkijos gauti eismo stebėsenos duomenys ir prognozės. Dabar Komisija plečia TENtec taikymo sritį, kad būtų įtraukti transporto infrastruktūros duomenys iš EKP ir kitų Vakarų Balkanų šalių. Tai leistų TENtec naudoti kaip priemonę planuojant TEN-T plėtrą už ES ribų.

Jūrų greitkelių koncepcija skirta transeuropinio transporto tinklo jūrų aspektui. ES remiasi šia koncepcija kurdama įvairiarūšio krovinių vežimo, kurio vienas etapų yra vežimas jūra, jungtis su kaimyninėmis šalimis. Jūrų greitkelių koncepcija taip pat skatinama regionų integracija, o tai padeda kaimyninėms šalims pačioms sukuria geresnes tarpusavio jungtis.

Šiuo tikslu Viduržemio, Juodosios jūros ir Kaspijos jūros regionuose pradėti vykdyti keletas techninės pagalbos projektų. Naudojantis bandomosiomis jungtimis Viduržemio jūros regione jau galima pajusti veiksmingos trumpųjų nuotolių laivybos tarp pietinių ES valstybių narių ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių teikiamą naudą – sutrumpėjo vežimo laikas ir sumažėjo išlaidos. Siekiant pagrindinio tikslo – sudaryti palankias sąlygas prekybai, šios jungtys bus kuriamos rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, joms bus teikiama nuolatinė techninė ES pagalba.

Projektai

Antruoju etapu regioniniuose transporto tinkluose reikia nustatyti regioninės ir ES svarbos prioritetinius projektus . Remiantis įvairiais atrankos kriterijais, prioritetiniai projektai nustatyti Vakarų Balkanų ir Pietų partnerystės regionuose.

Rytų partnerystės šalyse pradėtas panašus prioritetinių projektų nustatymo procesas atsižvelgiant į TRACECA programą ir konsultacijas su kaimyninėmis šalimis, vykdytas rengiant šį komunikatą. Naudoti tie patys atrankos kriterijai kaip ir atrenkant projektus Vakarų Balkanų ir Pietų partnerystės regionuose.

Pagal atnaujintą metodą, projektai turėtų būti regioninės arba ES svarbos, jie turėtų būti regioniniame tinkle, kaimyninės šalys turėtų būti tvirtai įsipareigojusios juos vykdyti, jais turėtų būti siekiama pašalinti tarptautiniam eismui kylančias kliūtis, pavyzdžiui kliūtis kertant sieną, ir pagerinti peržiūrėto TEN-T ir regioninio tinklo jungtis. Įgyvendinant projektus, taip pat turėtų padidėti ES ir jos kaimyninių šalių transporto sistemų integracija ir sąveika, sumažėti vežimo laikas ir sąnaudos, būti pagerintos sąlygos tarptautiniams krovinių srautams ir suteikiama aukštesnio lygio sauga, saugumas ir aplinkos apsauga.

Komisija ir tarptautinės finansų įstaigos patikrins kaimyninių šalių pateiktus projektus remdamosi šiais kriterijais. Užbaigus šį darbą, palaipsniui bus sudarytas prioritetinių projektų, kurių įgyvendinimo galimybes svarstys Komisija ir tarptautinės finansų įstaigos, sąrašas.

Finansavimas

Trečiasis ir paskutinis tikrų jungčių kūrimo etapas – užtikrinti tinkamai parengtų prioritetinių projektų finansavimą .

Transporto infrastruktūros finansavimo poreikiai ES kaimyniniuose regionuose yra didesni negu gali finansuoti vien tik ES, kiti donorai, kaimyninės šalys arba tarptautinės finansų įstaigos. Tam, kad būtų užpildyta finansavimo spraga, reikia stiprinti visų šių partnerių bendradarbiavimą, visų pirma, geriau naudojantis esamomis naujoviškomis finansavimo priemonėmis, kurias ES parengė kaimyniniams regionams. Reikėtų apsvarstyti galimybę dažniau naudotis ES programomis siekiant pagerinti transporto jungtis su kaimyninėmis šalimis.

Naujausiame Komisijos Komunikate[26] dėl Strategijos Europa 2020“ biudžeto siūloma, kad ES svarbos infrastruktūros projektai, vykdomi kaimynystės ir narystės siekiančių šalių, ateityje galėtų būti susieti su naująja Europos infrastruktūros tinklų priemone ir būti pagal ją finansuojami, taip sudarant sąlygas finansuoti pagal skirtingas ES biudžeto išlaidų kategorijas taikant vieną integruotą taisyklių rinkinį. Vakarų Balkanų regione Vakarų Balkanų investicijų programa (VBIP) subsidijos iš įvairių šaltinių derinamos su paskolomis aplinkos, energetikos ir transporto infrastruktūros projektams bendrai finansuoti. Komisija apsvarstys galimybę teikti pirmenybę projektų, kuriais padedama kurti Pietryčių Europos pagrindinį regioninį transporto tinklą, finansavimui. VBIP jau yra patvirtinusi 22 transporto projektus, kuriems skirtos 37 mln. EUR subsidijos galėtų pritraukti kitų didelių investicijų. Be to, pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę teikiamas finansavimas projektams, kuriais padedama sujungti regioninius transporto tinklus Vakarų Balkanuose su TEN-T.

Pietų ir Rytų kaimynystės šalių regionuose pagal Kaimynystės investicijų priemonę (KIP) derinamos ES subsidijos ir tarptautinių finansinių įstaigų paskolos, kuriomis finansuojami svarbiausi transporto, energetikos, socialinio ir aplinkos sektorių infrastruktūros projektai ir privačiojo sektoriaus plėtra. Apie 25 % pagal dabartinę finansinę programą pagal KIP skirtos 745 mln. EUR sumos panaudota transporto infrastruktūros projektams. Iki 2013 m. pagal KIP dar galima skirti 465 mln. EUR, dėl kurių nėra įsipareigota. Komisija kartu su tarptautinėmis finansų įstaigomis ir kaimyninėmis šalimis skatins teikti transporto projektus, kad šie būtų finansuojami pagal KIP.

Prioritetiniai infrastruktūros projektai, kurie Komisijos ir tarptautinių finansų įstaigų laikomi tinkamai parengtais, bus pateikti KIP. Taip KIP galės pagrindinį dėmesį skirti svarbiausių jungčių projektams. Komisija taip pat sieks, kad tarptautinės finansų įstaigos aktyviau dalyvautų KIP veikloje.

2011 m. kovo mėn. Komisija, Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo už ES ribų, kuriame TEN-T išplėtimas įtrauktas kaip vienas iš veiksmų. Komisija taip pat sieks glaudžiau bendradarbiauti su Pasaulio Banku ir kitomis suinteresuotomis tarptautinėmis finansų įstaigomis transporto už ES ribų klausimais. Glaudžiau bendradarbiaujant su tarptautinėmis finansų įstaigomis reikės dalintis patirtimi ir informacija apie finansų išteklius transporto sektoriuje, tikrinti projektus ir rengti projektų sąrašus. Komisija ir bankai taip pat padės kaimyninėms šalims rengti transporto strategijas, nustatyti prioritetinius infrastruktūros projektus ir rengti projektų pasiūlymus. Komisijos politinė įtaka regione ir bankų finansinis pajėgumas gali paskatinti finansuoti transporto projektus kaimyninėse šalyse.

Komisija taip pat skatins jungtis su kaimyninėmis šalimis ir taikydama kitas esamas priemones pagal daugiašalę ir regioninę pagalbą kaimyninėms šalims iš Europos kaimynystės ir partnerystės priemonių lėšų. Tai Techninės pagalbos ir informacijos mainų programa (TAIEX), poriniai projektai (Twinning) ir EKPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa.

Siūlomi veiksmai Trumpuoju laikotarpiu (iki 2013 m.) Nustatyti strateginius transporto tinklus Rytų partnerystės regione atsižvelgiant į peržiūrėtą TEN-T politiką. Pritaikyti būsimo Viduržemio jūros regiono šalių transporto tinklo planavimą atsižvelgiant į peržiūrėtą TEN-T politiką. Parengti galimų Europos svarbos transporto projektų Rytų kaimynystės šalyse sąrašą, pirmenybę teikiant projektams, kuriais kaimyninės šalys sujungiamos su ES. Stiprinti Komisijos bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis rytinėse ir pietinėse EKP šalyse. Padidinti pagal Kaimynystės investicijų priemonę finansuojamų transporto jungčių projektų skaičių ir pradėti finansuoti tinkamai parengtus projektus. Vakarų Balkanuose pirmenybę teikti projektų, kuriais padedama kurti Pietryčių Europos pagrindinį regioninį transporto tinklą, finansavimui. Išplėsti TENtec informacinės sistemos taikymo sritį, įtraukiant visas kaimyninių regionų šalis. Vadovaujantis jūrų greitkelių koncepcija kurti daugiau jūrų laivyba grindžiamų jungčių. Ilgesnės trukmės laikotarpiu Toliau rengti prioritetinių projektų sąrašą daugiausiai dėmesio skiriant projektams, kuriais skatinama regioninė integracija ir geresnės jungtys su ES. |

BENDRADARBIAVIMO įGYVENDINANT POLITIKą IR KURIANT INFRASTRUKTūRą SISTEMA

- Reikia nustatyti visiems atitinkamiems regionams taikomą šio Komunikato įgyvendinimo kartu su kaimyninėmis šalimis pažangos stebėjimo sistemą, pagal kurią bus atsižvelgiama į transporto infrastruktūros planavimą ir bendradarbiavimą politikos formavimo klausimais. Tokia sistema jau sukurta Vakarų Balkanų ir pietinių kaimyninių šalių regionuose.

Vakarų Balkanuose regioninis bendradarbiavimas transporto srityje vyksta vadovaujant Pietryčių Europos transporto stebėsenos centrui (SEETO). SEETO nustatė regioninį transporto tinklą ir daugiamečiame veiklos plane nustatė tam tikrų etapų regioninės svarbos prioritetinius projektus (2011–2015 m. nustatyti 38 prioritetiniai projektai) ir stebi, kaip įgyvendinamos transporto politikos priemonės. Transporto bendrijos sutarties projekte numatytas regioninės svarbos prioritetinių projektų nustatymas. SEETO veikla gali padėti įgyvendinti ES strategiją dėl Dunojaus regiono.

Pietinėse kaimyninėse šalyse bendradarbiaujama vadovaujantis 2007–2013 m. Viduržemio jūros regiono šalių regioniniu veiksmų transporto srityje planu pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę (Euromed). Euromed dalyvaujančios šalys kartu planuoja bendradarbiavimą transporto srityje ir padedant Komisijai ir tarptautinėms finansų įstaigoms kuria Viduržemio jūros regiono šalių transporto tinklą. Vykdant šią veiklą, jau nustatyti 18 prioritetinių projektų. Vykdant Euromed partnerystę, taip pat stebima, kaip bendradarbiaujama transporto politikos priemonių klausimu. Be to, bus siekiama glaudžiau bendradarbiauti įgyvendinant neseniai pateiktą ES pasiūlymą dėl ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės[27].

Pristatyta keletas iniciatyvų, susijusių su Rytinės partnerystės šalimis. Programoje Transporto koridorius Europa–Kaukazas–Azija (TRACECA) be kitų šalių dalyvauja Azerbaidžanas, Armėnija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, tuo tarpu Baltarusija dalyvauja Šiaurės dimensijos transporto ir logistikos partnerystėje (NDPTL). Remiantis Vakarų Balkanų ir Pietų partnerystės regionų šalių geriausia patirtimi sukuriant planavimo sistemas, reikalinga panaši sistema, kad būtų galima suplanuoti šešioms Rytų partnerystės šalims pritaikytą bendradarbiavimą transporto infrastruktūros klausimais.

Rytų partnerystė, kuria siekiama sustiprinti ES ir jos rytinių kaimyninių šalių santykius, įkurta 2009 m. Ją sudarė keturios teminės platformos. Bendradarbiavimas transporto srityje iki šiol buvo ekonominiam bendradarbiavimui skirtos platformos dalis. Atsižvelgdama į nustatytą poreikį įdiegti sistemą, pagal kurią būtų planuojamas Rytų partnerystės šalims pritaikytas bendradarbiavimas transporto srityje, Komisija įsteigs Rytų partnerystės transporto ekspertų grupę . Šioje transporto ekspertų grupėje rinksis Europos Komisijos, kaimyninių šalių, valstybių narių ir tarptautinių finansų įstaigų atstovai, kurie aptars reformas, reikalingas siekiant didesnės rinkos integracijos, diskutuos transporto tinklų planavimo ir infrastruktūros projektų sąrašo sudarymo klausimais. Ši grupė taip pat koordinuos ir derins techninių darbo grupių veiklą, susijusią su atitinkamomis esamomis sistemomis.

Rytų partnerystės transporto ekspertų grupė vadovaus bendradarbiavimui su Rytų partnerystės šalimis transporto srityje ir gaus informaciją iš kitų regione vykdomų transporto iniciatyvų, tokių kaip TRACECA programa ir ES strategija dėl Dunojaus regiono. Kadangi regioninis bendradarbiavimas iki šiol vykdytas pagal įvairias lygiagrečiai vykdomas iniciatyvas, Rytų partnerystės transporto ekspertų grupė nustatys naują koordinuojamo bendradarbiavimo visais transporto klausimais, susijusiais su Rytų partnerystės šalimis, metodą.

Siūlomi veiksmai Trumpuoju laikotarpiu (iki 2013 m.) Pagal Rytų partnerystę sukurti Transporto ekspertų grupę, kuri vadovautų bendradarbiaujant šios politikos srityje ir planuojant transporto infrastruktūrą Pasirašyti Transporto bendrijos sutartį su Vakarų Balkanų šalimis |

IšVADOS

- Šiame komunikate išdėstomas naujas Komisijos požiūris į bendradarbiavimą transporto srityje su EKP šalimis atsižvelgiant į platesnį tvirtesnės EKP politikos kontekstą ir pasinaudojant plėtros proceso, kuris laikomas pavyzdžiu, aspektais. Jame taip pat nurodomi veiksmai, skirti bendradarbiavimui su plėtros šalimis pagerinti.

Komisija atidžiai stebės šiame komunikate nustatytų veiksmų įgyvendinimą, kurį pagal plėtros politiką, Rytų partnerystę ir Euromed sistemas vykdys plėtros ir EKP šalys. Tuo tikslu ji glaudžiai bendradarbiaus su EKP ir plėtros šalimis, taip pat su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis. Pagal Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planą, bendradarbiavimo su kaimyniniais regionais pagrindinis tikslas – pašalinti transportui kylančias kliūtis ir naudoti tokią transporto sistemą, kurios infrastruktūros bei rinkos integracijos aspektams taikomi aukšti saugos, saugumo, socialiniai ir aplinkos standartai.

[1] Pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimas į kaimynines šalis, COM(2007) 32, 2007 1 31.

[2] Rytinės EKP šalys: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Pietinės EKP šalys: Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Okupuotoji Palestinos Teritorija, Sirija ir Tunisas.

[3] Šalys kandidatės: Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Turkija. Potencialios šalys kandidatės: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija ir Kosovas (pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/99).

[4] Šis komunikatas netaikomas Islandijai, Norvegijai, Rusijai ir Šveicarijai.

[5] COM(2011) 303, 2011 5 25.

[6] Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas, COM(2011) 144, 2011 3 28.

[7] Vienas strategijos tikslų – pagerinti aštuonių valstybių narių ir šešių kaimyninių šalių (Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Moldovos, Juodkalnijos, Serbijos ir Ukrainos) jungtis, COM(2010) 715, 2010 12 8.

[8] Derybos su Baltarusija nevykdomos. Rytų partnerystė pradėta 2009 m., siekiant sustiprinti ES santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

[9] Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas.

[10] Eurostatas.

[11] Albanija, Armėnija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Moldova, Juodkalnija, Turkija, Serbija ir Ukraina.

[12] T. y. Centrinės maršruto mokesčių tarnybos (CRCO), Centrinio srautų valdymo padalinio (CFMU) ir Europos oro eismo valdymo duomenų bazės (EAD) iniciatyvos.

[13] Čikagos konvencijos 17 priedas dėl Saugumo.

[14] Reglamento (EB) Nr. 216/2008 66 straipsnis.

[15] ES jau yra pripažinusi Alžyrą, Kroatiją, Iraną, Izraelį, Tunisą, Turkiją ir Ukrainą. Kitos šalys, būtent Azerbaidžanas, Egiptas, Jordanija ir Marokas, šiuo metu vertinamos. 2010 m. buvo panaikintas Gruzijos pripažinimas.

[16] Apskaičiavo Tarptautinė kelių transporto sąjunga.

[17] „E. skambučio diegimo atnaujinimas – veiksmų planas (3-iasis komunikatas dėl e. saugumo)“, COM(2006) 0723.

[18] EKP šalių duomenys paimti iš Pasaulio Banko ataskaitos „Confronting “Death on Wheels” Making Roads Safe in Europe and Central Asia“ (Nr. 51667-ECA, 2009 m. lapkričio mėn.), o valstybių narių duomenys – iš CARE Europos kelių eismo įvykių duomenų bazės.

[19] Šie standartai nustatyti Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) pasauliniame transporto priemonių reglamentų derinimo forume.

[20] Susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais.

[21] Susitarimas dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais.

[22] 2010 m. Komisijos atlikto tyrimo „Geležinkelių rinkos padėtis ir perspektyvos“ ataskaita.

[23] Iš EKP šalių OSJD šalimis yra Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Iš ES valstybių narių OJSD narėmis yra Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

[24] COM(2007) 32, 2007 1 31.

[25] Iš pradžių tai buvo Bendrijos programa, tačiau nuo 1998 m. reglamentuojama daugiašaliu susitarimu su tarpvyriausybinėmis struktūromis. Ji atliko svarbų vaidmenį kuriant Europos ir Azijos transporto koridorius; jos narėmis yra Armėnija, Azerbaidžanas, Bulgarija, Gruzija, Iranas, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rumunija, Tadžikistanas, Turkija, Ukraina ir Uzbekistanas. Iranas ES finansavimo negauna.

[26] COM(2011) 500, 2011 6 29.

[27] COM(2011) 200, 2011 3 8.