ŽALIOJI KNYGA

Europos Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistema. Saugumo ir konkurencingumo kintančiame pasaulyje užtikrinimas

ĮžANGA

Dvejopo naudojimo prekių, t. y. prekių, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams, eksporto kontrolė yra bene svarbiausias tarptautinių ginklų neplatinimo pastangų aspektas. Dvejopo naudojimo prekių eksportas kontroliuojamas saugumo tikslais, taikant prekybos priemones, pagal kurias dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti į trečiąsias šalis reikalingas leidimas. Kadangi tokios prekės ir technologijos yra didelių technologinių galimybių ir prekybos jomis apimtis yra pakankamai didelė, dvejopo naudojimo prekių sektoriui tenka esminis vaidmuo ES plėtojant inovacijas ir skatinant konkurencingumą.

Todėl kontroliuojant eksportą ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad būtų išlaikytas deramas santykis tarp siekiamo saugumo ir būtinybės skatinti verslą. Šis glaudus saugumo ir prekybos ryšys yra labai svarbus dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės aspektas. Dėl jo taip pat kyla ypatingų spręstinų klausimų Europos Sąjungoje įgyvendinant kontrolės priemones.

Nuo 1995 m.[1] visuotinai pripažįstama, kad dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai ir yra neatskiriama ES bendros prekybos politikos dalis. Dėl šios išimtinės kompetencijos valstybių narių kompetencija panaikinama, išskyrus tuos atvejus, kai Sąjunga joms suteikia specialų leidimą[2]. Toks leidimas taikyti išimtines nacionalines priemones valstybėms narėms buvo suteiktas Eksporto reglamente[3], taip pat teisės aktuose, kuriais nustatoma ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistema (Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 – Dvejopo naudojimo prekių reglamentas).

Taigi eksporto kontrolė Europos Sąjungoje yra susijusi su, viena vertus, prekyba bei saugumu, ir, kita vertus, – ES ir nacionalinėmis priemonėmis. Žinoma, išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis gali būti pažeisti esminiai valstybių narių saugumo interesai, pirmenybė turėtų būti teikiama pastarosioms. Tačiau šios su saugumu susijusios išimties nereikėtų laikyti plataus masto leidimu valstybėms narėms kada tik panorėjus imtis nepriklausomų nacionalinių veiksmų[4].

Pastarąjį dešimtmetį kuriant ES eksporto kontrolės sistemą minėti prekybos ir saugumo aspektai persipynė. Vietoj suderinto ES eksporto kontrolės metodo, pagal kurį į saugumo aspektus būtų atsižvelgiama konkrečiais atvejais, norint apsaugoti esminius saugumo interesus ir užkirsti kelią padidintos rizikos sandoriams, šiuo metu visoje ES eksporto kontrolė vykdoma laikantis skirtingų metodų. Tai gali būti labai griežti eksporto apribojimai, taikomi tam tikrose valstybėse narėse įsisteigusiems eksportuotojams, arba išsamios nacionalinės lengvinamosios priemonės, skirtos tam tikriems eksportuotojams tam tikrose valstybėse narėse, kad šie galėtų kuo lengviau eksportuoti dvejopo naudojimo prekes.

ŽALIOSIOS KNYGOS TIKSLAS

Pagal dvejopo naudojimo prekių reglamento 25 straipsnį reikalaujama, kad Komisija parengtų pranešimą apie ES eksporto kontrolės sistemų įgyvendinimą ir galimas reformų sritis. Todėl šia žaliąja knyga siekiama pradėti plataus masto viešas diskusijas dabartinės ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemos veikimo klausimais[5]. Per šias konsultacijas siekiama sužinoti pilietinės visuomenės, NVO, pramonės, mokslo bendruomenės ir valstybių narių vyriausybių nuomonę apie:

- išsamias dabartinės eksporto kontrolės sistemos nuostatas, kad būtų galima parengti sistemos peržiūrą;

- laipsnišką ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemos reformą, siekiant prisitaikyti prie sparčiai kintančių šiuolaikinio pasaulio aplinkybių.

Remiantis šios konsultacijos rezultatais bus galima nustatyti dabartinės sistemos privalumus ir trūkumus ir numatyti ilgalaikį ES eksporto kontrolės sistemos projektą. Šie rezultatai bus konkrečiai panaudoti iš dalies keičiant dabartinę sistemą ir rengiant ilgalaikę ES eksporto kontrolės vystymo strategiją.

ŠIOS ŽALIOSIOS KNYGOS STRUKTŪRA

Siekiant supaprastinti konsultavimosi procesą ir atskirti trumpalaikius peržiūros proceso etapus nuo diskusijų apie vidutinės trukmės ir ilgalaikius projektus, ši žalioji knyga skiriama į tris atskiras dalis:

- pirmoje dalyje plačiau aprašoma eksporto kontrolė;

- antroje dalyje išsamiau nagrinėjama dabartinė ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistema, nustatyta Reglamente 428/2009;

- trečioje dalyje aptariama, kokia kryptimi gali vystytis ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistema.

ES EKSPORTO KONTROLĖ KINTANČIAME PASAULYJE

Dvejopo naudojimo prekių sektoriaus svarba ES ekonomikai

Dvejopo naudojimo prekių pramonė ES yra didelė: kontroliuojamas dvejopo naudojimo prekes, kurių kiekis sudaro reikšmingą ES eksporto dalį[6], eksportuoja apie 5000 bendrovių. Dvejopo naudojimo prekių pramonės eksportuotojų veiklos sektoriai yra labai įvairūs: branduolinis, biologinis ir cheminis sektoriai, medžiagų perdirbimo įranga, elektronika, kompiuteriai, telekomunikacijos, šifravimo įranga, jutikliai ir lazeriai, navigacija ir avionika, jūrinė įranga ir aviacinė bei variklių įranga. Dėl šios veiklos pobūdžio dvejopo naudojimo prekės dažnai yra itin didelių technologinių galimybių ir tai rodo, kad ES pirmauja pasaulyje technologijų srityje. Dvejopo naudojimo prekių pramonėje dirba daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų vaidmuo labai svarbus skatinant ES konkurencingumą.

Klausimai:

Eksportuotojams:

1. Kokia, jūsų manymu, yra dvejopo naudojimo prekių sektoriaus reikšmė ES ekonomikai?

2. Ką dvejopo naudojimo prekių eksportas reiškia jūsų verslui? Kokios yra reikalavimų laikymosi išlaidos? Prašome nurodyti skaičius.

Valstybių narių kompetentingoms institucijoms:

3. Kokia yra dvejopo naudojimo prekių eksporto iš jūsų valstybės narės vertė (absoliučiais skaičiais ir viso jūsų eksporto procentine dalimi)?

Dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė kintančiame pasaulyje

Dėl dvejopo naudojimo prekių pobūdžio pačias moderniausias prekes tiekia tik keletas šalių. Šie tiekėjai bendradarbiauja tarpusavyje pagal keturis tarptautinius eksporto kontrolės režimus: Australijos grupė (AG), Raketų technologijos kontrolės režimas (MTCR), Branduolinių tiekėjų grupė (NSG) ir Wassenaar’o susitarimas (WA). Tai daroma siekiant sumažinti pavojų, kad padidintos rizikos prekės bus panaudotos kariniais tikslais arba masinio naikinimo ginklams (MNG) gaminti[7].

Ne visi dvejopo naudojimo prekių tiekėjai yra visų tarptautinių eksporto kontrolės režimų sistemų dalyviai ir ne visi režimų sistemų dalyviai turi vienodai veiksmingas eksporto kontrolės sistemas. Todėl gali pasitaikyti padidintos rizikos prekių, kurioms eksporto kontrolė netaikoma visiškai arba kontrolė nėra griežta. Galimybė įsigyti kontroliuojamų prekių užsienyje yra labai svarbus eksporto kontrolės problemos aspektas, nes atsižvelgiant į ją priimami sprendimai kontroliuoti tam tikras prekes ar ne. Jeigu tam tikrų prekių galima lengvai įsigyti užsienyje, priežasčių jas kontroliuoti lieka nedaug, nes atitinkami sprendimai taikyti eksporto kontrolę gali padaryti neigiamą poveikį verslo rodikliams ir neužtikrinti saugumo.

Galimybė įsigyti prekių užsienyje yra vienas iš prekybos aspektų, kuriam tenka svarbus vaidmuo dedant tarptautines eksporto kontrolės pastangas ir kuris yra glaudžiai susijęs su visame pasaulyje pastebimu dinamišku ekonomikos vystymusi. Didelė ekonomikos pažanga, spartus modernizavimas, vis greičiau plintančios technologijos ne tik prisidėjo prie visuotinės gerovės, bet ir iš esmės pakeitė pagrindinius eksporto kontrolės politikos principus. Prieš keletą dešimtmečių kontroliuojamų prekių buvo galima tikėtis rasti vos keliose labiausiai išsivysčiusiose šalyse, tačiau dabar pasiūla gerokai gausesnė. Dėl techninės pažangos ir geresnio mokymo dauguma padidintos rizikos prekių gali būti gaminamos žymiai įvairesnėje aplinkoje, o tai taip pat padeda didinti visuotinę pasiūlą.

Dauguma šalių tiekėjų visame pasaulyje pastebėjo šias tendencijas ir ėmėsi plataus užmojo reformų savo pramonės konkurencingumui ir eksportui didinti, tuo pačiu siekdamos užtikrinti deramą saugumo lygį. Šios reformos visų pirma grindžiamos didžiausią pavojų keliančių prekių kontrolės prioritetų nustatymu, t. y. griežčiausiai kontroliuojamos didžiausios rizikos prekės ir paskirties vietos. Pagal šias reformas siūloma mažesnės rizikos prekių eksportui taikyti įvairiapuses eksporto lengvinimo priemones, dėl kurių vietos eksportuotojai įgytų žymų konkurencinį pranašumą.

Kyla pavojus, kad esant galimybei lengvai įsigyti tam tikrų prekių užsienyje ir tuo pačiu tam tikrose trečiosiose šalyse supaprastinus eksporto kontrolės procedūras ES eksportuotojams gali kilti sunkumų konkuruoti pasaulinėse rinkose.

Klausimai

Visoms suinteresuotosioms šalims:

4. Kokį poveikį daro galimybė įsigyti tam tikrų kontroliuojamų prekių užsienyje ES dvejopo naudojimo prekių eksporto konkurencingumui?

5. Ar ES dvejopo naudojimo prekių eksportuotojai yra konkurencingi, palyginti su eksportuotojais iš trečiųjų šalių? Kokį poveikį konkurencingumui daro trečiųjų šalių vykdomos eksporto kontrolės reformos?

6. Kaip vertintumėte dabartinę ES eksporto kontrolės sistemą lyginant su trečiųjų šalių eksporto kontrolės sistemomis?

7. Kokį poveikį daro dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė tarptautiniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje? Ar ES teisės aktuose turėtų būti numatytos konkrečios tokiai veiklai skirtos nuostatos?

Nacionalinių dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės metodų skirtumai

Dvejopo naudojimo prekių reglamente nustatyta bendra dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistema. Tačiau, kadangi už praktinį įgyvendinimą beveik visiškai atsakingos valstybės narės, visoje ES taikomi skirtingi metodai. Šiuos nacionalinių metodų skirtumus galima suskirstyti į tris didesnes kategorijas:

- Administraciniai – valstybių narių metodai, taikomi tokiems klausimams kaip registravimo reikalavimai eksportuotojams ir pranešimų teikimas, labai skiriasi. Dar svarbiau – atrodo, jog kai kurios valstybės narės reikalauja, kad jų eksportuotojai, norintys gauti leidimą eksportuoti dvejopo naudojimo prekes, prieš tai turi būti parengę vidines atitikties programas, o kitos valstybės to nereikalauja.

- Materialiniai – valstybės narės skirtingai naudojasi įvairiais pagal dvejopo naudojimo prekių reglamentą suteikiamais leidimais. Pavyzdžiui, keletas valstybių narių pradėjo naudoti nacionalinius bendruosius eksporto leidimus ir palengvino savo eksportuotojų eksportą, nors eksportuotojai iš kitų valstybių narių tokiomis palengvinimo priemonėmis naudotis negali.

- Veiklos – valstybės narės skirtingai aiškina kontrolinių sąrašų įrašus ir skirtingai naudojasi Dvejopo naudojimo prekių reglamento visa apimančiomis nuostatomis, pagal kurias galima nustatyti leidimo reikalavimus prekėms, neišvardytoms ES kontroliniame sąraše[8].

Dėl šių skirtumų pasitaiko atvejų, kai konkrečios prekės eksportas iš kurios nors valstybės narės gali gerokai vėluoti arba net būti uždraustas, o ta pati prekė iš kitos valstybės narės gali būti eksportuojama be jokių problemų. Galima būtų apsvarstyti, ar nereikėtų sumažinti pačių svarbiausių Dvejopo naudojimo prekių reglamento taikymo skirtumų.

Klausimai:

Visoms suinteresuotosioms šalims:

8. Ar jums yra kilę problemų dėl skirtingo eksporto kontrolės taikymo ES valstybėse narėse? Kokio pobūdžio buvo tos problemos?

Vienodos sąlygos ES eksportuotojams

Europos Sąjungos gerovė pagrįsta keletu esminių principų, kuriems priskiriamas laisvas prekių judėjimas, įsisteigimo laisvė ir konkurencijos teisė – visi kartu jie yra būtini ekonomikos augimui, stabilumui ir gerovei. Šie principai – bendrosios rinkos pagrindas. ES bendra prekybos politika – loginis šių principų atspindys prekybos srityje, t. y. ES vieningai laikosi šios politikos ir užtikrina, kad visi 27 valstybių narių eksportuotojai turėtų vienodas teises.

Atrodo, kad eksporto kontrolės srityje kyla ypač daug sunkumų: nepaisant to, kad ES lygmeniu dirbama jau dešimt metų, ES eksporto kontrolės sistema tebėra susiskaldžiusi ir neužtikrina, kad visiems eksportuotojams būtų taikomi tokie patys standartai, kaip ir kitose srityse.

Žinoma, dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė negali būti tapatinama su bet kuria kita veiklos sritimi. Dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės paskirtis – vienyti saugumą, neplatinimo pastangas bei poreikį skatinti ES pramonės konkurencingumą ir stengtis, kad būtų išlaikyta šių sričių pusiausvyra. Šiuo atžvilgiu eksporto kontrolė eksportuotojui gali reikšti milžiniškus nuostolius (jeigu jis negaus eksporto leidimo) arba didžiulį pelną (jeigu eksporto leidimą jis gaus greitai arba greičiau nei konkurentas). Todėl ypatingai svarbūs administracinės naštos, tenkančios eksportuotojams laikantis eksporto kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir laiko, kurio reikia leidimams gauti, klausimai. Atsižvelgiant į ES bendrosios rinkos ir bendros prekybos politikos logiką tokius klausimus geriau spręsti ES lygmeniu, kad Europos verslo atstovai galėtų sutelkti jėgas konkurencijai pasaulinėse rinkose, o ne švaistytų vertingus išteklius bandydami laikytis skirtingų ir neretai prieštaringų valstybėse narėse galiojančių taisyklių. ES ir valstybės narės turi dirbti išvien, kad ši darbotvarkė būtų toliau įgyvendinama.

Klausimai:

Visoms suinteresuotosioms šalims:

9. Ar, jūsų manymu, pagal dabartinę ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemą visiems ES eksportuotojams sudarytos vienodos sąlygos? Jei ne, kur matote skirtumus? Prašome pateikti pavyzdžių.

ES DVEJOPO NAUDOJIMO PREKIŲ EKSPORTO KONTROLĖ PAGAL REGLAMENTĄ 428/2009

ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemos apžvalga

Reglamente 428/2009 nustatyti esminiai ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemos aspektai, o praktinis įgyvendinimas ir papildomų priemonių nustatymas dažniausiai paliekamas valstybių narių kompetencijai. Teisės akte, inter alia , nustatyta, kokių rūšių leidimai gali būti suteikiami, sąlygos, kokiomis gali būti kontroliuojamos į sąrašą neįtrauktos prekės, konsultavimosi ir keitimosi informacija procedūros bei reikalavimai, taikomi siunčiant tam tikras kontroliuojamas prekes ES viduje.

Pagrindinės eksporto kontrolės sistemos dalys išsamiau nagrinėjamos toliau. Kiekvieno poskirsnio pabaigoje pateikiama klausimų, siekiant sužinoti labiausiai suinteresuotų šalių nuomonę apie praktinį Dvejopo naudojimo prekių reglamento įgyvendinimą.

Leidimų, kurie gali būti suteikti, rūšys

Šiuo metu pagal Dvejopo naudojimo prekių reglamentą gali būti suteikiami keturių rūšių leidimai, iš kurių tris suteikia valstybės narės (atskirieji, visuotiniai ir nacionaliniai bendrieji eksporto leidimai). Reglamento II priede nurodytą ES bendrąjį eksporto leidimą (EU GEA) EU001 suteikia ES. Komisijai žinoma, kad valstybių narių įvairių leidimų tvarkymo laikas ir reikalavimai skiriasi, todėl ji norėtų iš suinteresuotųjų šalių gauti daugiau konkrečios informacijos apie tai, kaip tokie leidimai tvarkomi visoje ES.

Dėl didelio nacionalinių bendrųjų eksporto leidimų poveikio eksportui ypač svarbu, kaip šie leidimai naudojami ES. Vertinant teigiamai – nacionaliniai bendrieji eksporto leidimai gali iš esmės palengvinti prekių eksportą nedidelės rizikos atvejais. Vertinant neigiamai – eksportuotojai nacionalinius bendruosius eksporto leidimus gali gauti tik tam tikrose valstybėse narėse, todėl gali kilti bendrosios rinkos iškraipymo rizika. Savo eksportuotojams nacionalinius bendruosius eksporto leidimus suteikia tik 7 valstybės narės.

Klausimai:

Visoms suinteresuotosioms šalims:

10. Ar ES suteikiamų leidimų sistema yra pakankama? Jei ne, kaip ją būtų galima pakeisti?

11. Kiek laiko reikia atskirajam arba visuotiniam leidimui gauti?

12. Ar esamų eksporto leidimų rūšių pakanka, kad būtų užtikrintos sąžiningos ir vienodos sąlygos visiems eksportuotojams ES?

13. Kuo naudingi nacionaliniai bendrieji eksporto leidimai, palyginti su ES bendruoju eksporto leidimu?

14. Kaip galima būtų padidinti nacionalinių bendrųjų eksporto leidimų naudą kitose valstybėse narėse įsisteigusiems eksportuotojams?

Eksportuotojams:

15. Kokios (-ių) rūšies (-ių) leidimu (-ais) jūs dažniausiai naudojatės? Ar kyla kokių nors ypatingų sunkumų norint gauti kokios nors konkrečios rūšies leidimą?

Leidimus suteikiančioms valdžios institucijoms:

16. Kiek kiekvienos rūšies leidimų jūs suteikėte 2010 m.?

Visa apimanti kontrolė

Pagal Dvejopo naudojimo prekių reglamento 4 straipsnį valstybėms narėms leidžiama tam tikromis aplinkybėmis nustatyti reikalavimą gauti leidimą eksportuoti prekes, neįtrauktas į ES kontrolinį sąrašą. Šis leidimo reikalavimas galioja tik jį suteikiančioje valstybėje narėje ir suteikiamas tik konkrečiam sandoriui arba konkrečios rūšies sandoriui (pvz., tam tikrų prekių eksportui į konkrečią paskirties vietą arba konkrečiam galutiniam naudotojui). Dėl ribotos taikymo srities dabartinė visa apimanti priemonė gali turėti nepageidaujamą poveikį saugumui ir prekybai. Saugumo požiūriu tokia ribota taikymo sritis galėtų reikšti, kad tokias pačias arba panašias prekes vis dar galima įsigyti iš kitų valstybių narių. Prekybos požiūriu toks ribotas galiojimas gali reikšti, kad konkurentai kitose valstybėse narėse gali toliau nekliudomai prekiauti konkrečia preke, net jeigu kitose valstybėse narėse buvo nustatytas leidimo reikalavimas.

Klausimai:

Visoms suinteresuotosioms šalims:

17. Ar jus tenkina tai, kaip veikia dabartinė visa apimanti priemonė? Jei ne, kokių problemų jums kilo?

18. Ar dėl dabartinės visa apimančios kontrolės sistemos iškraipoma bendroji rinka ir ES eksportuotojams sudaromos nevienodos sąlygos?

19. Kaip jūs patobulintumėte visa apimančios priemonės taikymą visoje ES?

Eksportuotojams:

20. Ar jums teko atsidurti padėtyje, kai jūsų eksporto sandoriui buvo nustatyta visa apimanti priemonė, o jūsų konkurentai toliau prekiavo tomis pačiomis prekėmis, ir galbūt net tiekė jas tam pačiam galutiniam naudotojui arba siuntė į tą pačią paskirties vietą? Prašome aprašyti.

Tranzito ir tarpininkavimo paslaugų kontrolė

Reglamentu 428/2009 nustatyta visiškai nauja tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolė. Leidimo teikti tarpininkavimo paslaugas reikalaujama tuomet, kai paslaugos teikiamos iš ES ir sandoriai yra susiję su dvejopo naudojimo prekėmis, siunčiamomis iš vienos trečiosios šalies į kitą. Kalbant apie tranzito kontrolę, valstybės narės turi teisę uždrausti konkrečių ne ES kilmės prekių tranzitą, tačiau draudimas galioja tik tos valstybės narės teritorijoje.

Klausimai:

Visoms suinteresuotosioms šalims:

21. Kuo naudinga dabartinė tarpininkavimo paslaugų kontrolė?

22. Ar reikėtų išplėsti tokios kontrolės taikymo sritį, kad būtų galima kontroliuoti sandorius iš ES į trečiąsias šalis?

23. Kaip veikia dabartinė tranzito kontrolės sistema? Kokį poveikį daro tai, kad draudimai galioja tik tam tikroje teritorijoje?

Papildoma valstybių narių nustatoma kontrolė

Dvejopo naudojimo prekių reglamentu valstybėms narėms leidžiama nustatyti tam tikras su dvejopo naudojimo prekėmis susijusias papildomas nacionalines priemones. Tokios numatytos papildomos priemonės yra susijusios, inter alia , su visa apimančia kontrole (4 straipsnio 5 dalis), tarpininkavimo paslaugomis, tranzitu ir siuntimu ES viduje; tai pat gali būti papildomas prekių, kontroliuojamų saugumo arba žmogaus teisių apsaugos sumetimais, sąrašas (8 straipsnis).

Kadangi sritys, kuriose leidžiama taikyti papildomas nacionalines priemones, yra tokios plačios, galima būtų manyti, kad valstybių narių vykdomos dvejopo naudojimo prekių kontrolės taikymo sritys yra labai skirtingos.

Klausimai:

Visoms suinteresuotosioms šalims:

24. Koks yra Dvejopo naudojimo prekių reglamento nuostatų, pagal kurias valstybėms narėms leidžiama nustatyti papildomą kontrolę, poveikis jums?

25. Koks yra šių papildomų nacionalinių kontrolės priemonių poveikis konkurencingumui, prekybos srautams ir saugumui?

Kriterijai, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl eksporto leidimo

Dvejopo naudojimo prekių reglamento 12 straipsnyje pateiktas kriterijų, kuriais reikėtų remtis vertinant prašymus suteikti leidimą, sąrašas. Vertinant teigiamai – reglamente nustatyti lankstūs kriterijai, taikomi visoje ES. Vertinant neigiamai – šie kriterijai gali būti per daug bendro pobūdžio ir gali būti aiškinami įvairiai.

Klausimai:

Visoms suinteresuotosioms šalims:

26. Ar, jūsų manymu, 12 straipsnyje nustatyti kriterijai yra pakankamai aiškūs ir tikslūs?

27. Ar reikia labiau suderinti kriterijus, kuriais valstybės narės remiasi vertindamos eksporto paraiškas? Jei taip, kokiu būdu?

Atsisakymas suteikti leidimą

Dvejopo naudojimo prekių reglamento 13 straipsnyje yra keletas išsamių nuostatų dėl atsisakymo suteikti eksporto leidimą, konsultavimosi ir informacijos mainų tarp valstybių narių. Pagal šį reglamentą valstybės narės turėtų persvarstyti sprendimus atsisakyti suteikti leidimą kas trejus metus ir juos atšaukti, iš dalies pakeisti arba atnaujinti.

Klausimai:

Visoms leidimus suteikiančioms valdžios institucijoms:

28. Ką jūs manote apie dabartinę atsisakymo suteikti leidimą ir konsultavimosi dėl atsisakymo suteikti leidimą tvarką? Kaip galima būtų šią tvarką patobulinti?

29. Ką manote apie tai, kad, atsižvelgiant į darbo apimtį persvarstant galiojančius sprendimus atsisakyti suteikti leidimą ir į tokių sprendimų skaičių, būtų nustatytas kiekvieno sprendimo atsisakyti suteikti leidimą 3 metų galiojimo laikotarpis, kuriam pasibaigus toks sprendimas būtų automatiškai atšaukiamas (jei jis nebūtų iš dalies keičiamas arba atnaujinamas)?

ES viduje siunčiamų prekių kontrolė

Dvejopo naudojimo prekių reglamente pateiktos nuostatos, pagal kurias reikia kontroliuoti tam tikras reglamento IV priede išvardytas prekes, siunčiamas iš vienos ES valstybės narės į kitą. Nepaisant to, pagal atitinkamas reglamento nuostatas tam tikriems ES projektams taikoma išimtis dėl kontrolės. Be to, atrodo, kad yra keletas valstybių narių, kurios, laikydamosi anksčiau pasirašytų ir tebegaliojančių tarptautinių įsipareigojimų, tokią kontrolę vykdo nevisapusiškai.

Komisija keletą kartų gavo suinteresuotųjų šalių pastabų, kad dėl tokios kontrolės ES viduje trukdoma ES valstybėms narėms bendradarbiauti vykdant įvairius projektus, nes kontroliuojamos ne tik fizinės prekės, bet ir susijusi technologija. Dėl ES viduje siunčiamų prekių kontrolės labai sunku į projektą įtraukti tiekėjus arba subrangovus, įsisteigusius ne pagrindinėje valstybėje narėje. Ši problema aktuali ir konkurso etapu. Tai kenkia skirtingose valstybėse narėse esančių bendrovių bendradarbiavimui, visų pirma – branduolinių technologijų sektoriuje[9].

ES viduje siunčiamų prekių kontrolė gali netgi padaryti priešingą poveikį – ES bendrovių, veikiančių keliose ES valstybėse narėse, konkurencingumas, palyginti su konkurentais iš trečiųjų šalių, gali sumažėti.

Klausimai:

Visoms suinteresuotosioms šalims:

30. Ką manote apie dabartinę ES viduje siunčiamų prekių kontrolę? Ar pastebėjote kokių nors valstybių narių procedūrų skirtumų?

31. Ar ES viduje siunčiamas prekes reikėtų vertinti tokiu pačiu lygmeniu kaip eksportą į trečiąsias šalis?

32. Kaip galima būtų reformuoti ES viduje siunčiamų prekių kontrolės nuostatas?

Eksportuotojams:

33. Koks yra ES viduje siunčiamų prekių kontrolės poveikis jūsų verslui ir bendrajai rinkai? Ar tokia kontrolė daro įtakos jūsų konkurencingumui lyginant su eksportuotojais iš trečiųjų šalių, eksportuojančiais į ES? Prašome paaiškinti.

34. Kiek laiko apytikriai užtrunka gauti leidimą norint ES viduje persiųsti į IV priedą įtrauktas prekes?

Leidimus suteikiančioms valdžios institucijoms:

35. Kokių priemonių reikėtų imtis, kad ES viduje siunčiamų prekių kontrolė nebūtų labai griežta, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų?

ES kontrolinis sąrašas

Nustatant, ar eksportuojamos prekės turi būti kontroliuojamos, ar ne, remiamasi Dvejopo naudojimo prekių reglamento I priede pateiktu ES kontroliuojamų prekių sąrašu. ES sąrašas – tai konsoliduota kontrolinio sąrašo, dėl kurio susitarta pagal tarptautinius eksporto kontrolės režimus, versija; į jį įtraukta ir keletas papildomų prekių. Sąraše pateikta kriterijų ir parametrų, kuriais remiantis sprendžiama, ar tam tikra eksportuojama prekė turi būti kontroliuojama, ar ne. Kadangi ES kontrolinis sąrašas yra labai svarbus eksporto kontrolės procese, jis turėtų būti vienodai taikomas visose ES valstybėse narėse, kad visoje ES kontrolės lygis būtų vienodas.

Klausimai:

Visoms suinteresuotosioms šalims:

36. Kaip vertintumėte ES kontrolinio sąrašo kokybę? Ar jis pakankamai reguliariai atnaujinamas?

37. Ar teko pastebėti, kad kontrolinio sąrašo įrašai ES valstybėse narėse būtų aiškinami skirtingai? Prašome paaiškinti.

38. Ar ES kontrolinis sąrašas yra daug griežtesnis nei trečiųjų šalių kontroliniai sąrašai? Ar dėl to jums yra kilę problemų?

DVEJOPO NAUDOJIMO PREKIŲ EKSPORTO KONTROLĖS RAIDA ES

Naujo ES eksporto kontrolės modelio kūrimas

Dabartinė ES eksporto kontrolės sistema turi įvairių privalumų ir trūkumų. Jei nekreipsime dėmesio į galimas skirtingas nuomones dėl ES eksporto kontrolės pagrindinių principų, taps aišku, kad ši sistema ateityje turės būti vystoma, kad būtų tinkama naudoti sparčiai besivystančiame pasaulyje. Dėl technologinės pažangos atsiranda daugiau galimybių įsigyti padidintos rizikos prekių, todėl ir saugumui kyla naujų pavojų; vadinasi, gali prireikti laipsniškai padaryti tam tikrų ES sistemos pakeitimų.

Naujiems užmojams įgyvendinti reikia nemažai laiko. Šia žaliąja knyga sudaroma galimybė sužinoti nuomonių apie galimas reformos sritis ir veiklos kryptis, kad būtų galima kuo anksčiau imtis parengiamojo darbo.

Šis žaliosios knygos skirsnis skirtas pradėti diskusijas apie būsimas ES lygmens dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės strategines galimybes.

Strateginis tikslas ir rizika grindžiama ES eksporto kontrolė

Eksporto kontrolė ir ateityje priklausys nuo būtinybės užtikrinti, kad nei valstybiniai, nei nevalstybiniai subjektai neplatintų arba kariniais tikslais nenaudotų padidintos rizikos prekių. Todėl strateginis ES eksporto kontrolės tikslas ir toliau bus užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi reikalavimų, susijusių su tarptautinėmis ginklų neplatinimo pastangomis. Tačiau šiam tikslui pasiekti reikalingos priemonės ilgainiui kali kisti.

Per pastaruosius keletą metų paaiškėjo, kad eksporto kontrolės srityje gali prireikti priemones nustatyti pagal tam tikrus prioritetus. Šiuolaikiniam pasauliui būdinga, kad įsigyti tam tikrų prekių tampa vis lengviau, globalizacija vis spartėja ir kuriami nauji verslo metodai, apimantys keliuose žemynuose esančias tiekimo grandines. Bendrovės, kurios kuria arba naudoja kontroliuojamas prekes ar technologijas, neretai yra tarptautinės, todėl joms labai svarbu, kad kontroliuojama technologija būtų greitai pradedama naudoti kasdieninėje veikloje. Pasaulinė konkurencija yra neatskiriamai susijusi netgi su mažesnių bendrovių, esančių vienoje šalyje, verslu šiuolaikiniame pasaulyje. Šiandieniniame dinamiškame verslo pasaulyje ypač svarbus gebėjimas tiekti prekes greitai ir laiku.

Galima pagrįstai tikėtis, kad dvejopo naudojimo prekių eksportas ir ateityje sudarys didelę ES prekybos dalį ir kad didžioji dauguma tokių prekybos sandorių bus atliekami teisėtais tikslais. Tačiau visada bus nedidelė grupė šalių arba nusikalstamų organizacijų, suinteresuotų įsigyti tokių prekių dėl galimybės jas panaudoti kariniais tikslais. Šiai problemai spręsti būtinos šiuolaikiniam pasauliui pritaikytos priemonės ir metodai. Dėl technologinio vystymosi ir didėjančio sandorių skaičiaus ribotiems eksporto kontrolės institucijų ištekliams tenkanti našta nuolat auga. Atrodo, kad vienintelis sprendimas ateityje – vykdyti visapusišką rizika pagrįstą kontrolę visais eksporto kontrolės proceso lygmenimis.

Taip pat reikia visapusiškai išnaudoti ES bendrosios rinkos ir bendros prekybos politikos privalumus. ES sudarytos unikalios ekonominės sąlygos, kuriomis bendrovės gali sklandžiai vykdyti savo veiklą keliose arba visose valstybėse narėse ir kurios suteikia joms tvirtą pamatą konkuruoti pasaulyje. Pastangas veikiausiai reikėtų sutelkti užtikrinant, kad dėl skirtingų valstybių narių metodų šiam konkurencingumui nekiltų pavojus.

Todėl gali prireikti imtis kurti visapusiškai išvystytą rizika grindžiamą ES eksporto kontrolės modelį, ribotus išteklius investuojant į didžiausios rizikos prekių kontrolę. Kad tai pavyktų, reikėtų užtikrinti, kad:

- visos eksporto kontrolės institucijos naudotų bendrą rizikos vertinimo metodą;

- būtų geriau sistemingai keičiamasi informacija apie įtartinus sandorius ir suteiktus leidimus;

- nacionaliniai bendrieji eksporto leidimai būtų laipsniškai pakeičiami ES bendraisiais eksporto leidimais;

- būtų sukurtas bendras visa apimančios kontrolės metodas;

- būtų rastas tinkamas ES viduje siunčiamų prekių kontrolės problemos sprendimas;

- visoje ES būtų koordinuotai užtikrinamas vykdymas sudarant muitinei geresnes galimybes gauti atitinkamos informacijos.

Pagal tokį modelį valstybės narės ir toliau pačios formuotų savo eksporto kontrolės politiką, nes tebeturėtų galimybę kilus grėsmei jų saugumo interesams, sustabdyti eksportą. Tačiau iš principo visoje ES būtų pradėtas taikyti tikrai bendras metodas, kurio tikslas:

- sudaryti vienodas sąlygas eksportuotojams;

- pagerinti verslo aplinką;

- sustiprinti didelės rizikos sandorių kontrolę;

- sustiprinti eksportą iš ES.

Tokiu būdu galima būtų sustiprinti saugumą ir ES konkurencingumą. Toliau išsamiau aprašomas ES eksporto kontrolės modelis.

ES eksporto kontrolės organizavimas ateityje

Pirmiau aprašytas eksporto kontrolės modelis bus organizuojamas iš principo panašiai kaip dabartinė ES eksporto kontrolės sistema – keletas nacionalinių eksporto kontrolės institucijų būtų atsakingos už leidimų suteikimą atitinkamose valstybėse narėse. Tokiu metodu būtų užtikrinama, kad bus laikomasi subsidiarumo principo ir kad išliks glaudus ryšys tarp konkrečioje valstybėje narėje veikiančių eksportuotojų ir už eksporto leidimų suteikimą bei kontrolės reikalavimų vykdymą atsakingų institucijų.

Kita vertus, už dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolę atsakingos nacionalinės institucijos glaudžiau bendradarbiautų tarpusavyje veiksmingiau naudodamos bendras informacinių technologijų priemones, keisdamosi informacija ir taikydamos bendras rizikos vertinimo procedūras. Ši struktūra būtų daug kuo panaši į dabartinį ES muitinių bendradarbiavimo lygį. Iš tiesų, sistemingą ES muitinių bendradarbiavimą eksporto kontrolės institucijos turėtų laikyti pavyzdžiu.

Klausimai:

39. Ką manote apie galimą naują ES eksporto kontrolės modelį, pagal kurį esamų leidimus suteikiančių institucijų tinklas dirbtų remdamasis bendresnėmis taisyklėmis?

Bendras rizikos vertinimas ir tinkamos peržiūros procedūros

Siekiant suderinti eksporto kontrolės procedūras iki reikiamo lygio reikėtų susitarti dėl bendro rizikos vertinimo metodo, kuriuo būtų remiamasi visoje ES priimant sprendimus dėl eksporto kontrolės. Iš esmės, taikant tokį bendrą rizikos vertinimo metodą turėtų būti priimami panašūs sprendimai panašiomis aplinkybėmis, taip pat visa apimančios kontrolės atvejais. Tai reikštų, kad būtų galima išvengti atvejų, kai leidimus suteikiančios institucijos panašiomis aplinkybėmis padarytų skirtingas išvadas.

Kad būtų sudarytos vienodos sąlygos ES eksportuotojams, kartu su rizikos vertinimo metodu gali prireikti nustatyti tinkamą peržiūros tvarką.

Klausimai:

40. Ką manote apie bendro rizikos vertinimo metodo, kurį taikytų visos leidimus suteikiančios institucijos per leidimų suteikimo procedūras, nustatymą?

Sistemingi informacijos mainai

Patikima informacija – veiksmingos ir tvirtos eksporto kontrolės pagrindas. Negalėdamos gauti atitinkamos informacijos leidimus suteikiančios institucijos neturi tvirto pagrindo, kuriuo galėtų remtis priimdamos kvalifikuotą sprendimą dėl konkrečių eksporto sandorių. Reikėtų aiškiai skirti dviejų rūšių informaciją:

- pirma – su saugumu susijusi informacija. Šios rūšies informaciją valstybės narės kaupia pagal savo saugumo prerogatyvą. Šioje žaliojoje knygoje ji nenagrinėjama, ir valstybės narės ja keičiasi tik jei laiko tai tinkama. Nepaisant to, ES lygmeniu galėtų būti geriau naudojami analizės pajėgumai, kaip nurodyta Tarybos priimtame dokumente „Naujos veiksmų kryptys“;

- antra – tiesiogiai su eksporto kontrolės procedūromis susijusi informacija. Šios rūšies informacija – tai duomenys apie eksportuotojus, priimtus sprendimus dėl leidimo suteikimo, įtartinus subjektus ir sprendimus atsisakyti suteikti leidimą. ES turėtų dėti pastangas pagerinti tokios informacijos mainus.

Šiuo metu eksporto kontrolei svarbia informacija pirmiausia keičiamasi neoficialiai, dvišaliu pagrindu. Sistemingai keičiamasi tik duomenimis apie leidimus suteikiančių institucijų sprendimus atsisakyti suteikti leidimą, tačiau net ir šie duomenys yra labai neišsamūs. Duomenimis apie atsisakymus suteikti leidimus keičiamasi tam, kad būtų išvengta padėties, kai viena valstybė narė suteikia eksporto leidimą sandoriui, panašiam į kitą, kuriam kita valstybė narė atsisakė suteikti leidimą. Įdomu tai, kad sistemingo keitimosi duomenimis apie sprendimus atsisakyti suteikti leidimą 27 ES valstybėse narėse mastas nėra didesnis nei tarptautinių eksporto kontrolės režimų sistemų dalyvių (apie 50 šalių) informacijos mainai. Kai kuriais atvejais su tam tikromis tarptautinėmis organizacijomis informacija keičiamasi dažniau nei su partneriais ES. Pavyzdžiui, branduolinėje srityje valstybės narės teikia Tarptautinei atominės energijos agentūrai informaciją apie leidžiamą branduolinių medžiagų persiuntimą, o kai kurios valstybės narės šiai agentūrai teikia net informaciją apie užklausas dėl prekių įsigijimo. Atsižvelgiant į ES pasiektą integracijos lygį ir į bendros eksporto politikos egzistavimą, regis, kad sistemingi informacijos mainai nėra proporcingi.

Norint užtikrinti, kad ES eksporto kontrolės struktūra ateityje veiktų kaip tikimasi, turėtų būti sistemingai keičiamasi informacija įvairiais eksporto kontrolės aspektais. Tai galėtų būti bent:

- išsamūs duomenys apie ES valstybių narių suteiktus leidimus;

- išsamūs duomenys apie dvejopo naudojimo prekių eksportuotojus;

- išsamūs duomenys apie eksportuotojus, registruotus kaip naudojančius bendrus eksporto leidimus;

- informacija apie įtartinus subjektus, norinčius įsigyti dvejopo naudojimo prekių.

Jeigu tokia informacija būtų sujungiama, būtų galima užtikrinti, kad leidimus suteikiančios tarnybos turėtų reikiamos su leidimais susijusios informacijos, reikalingos tam, kad eksporto kontrolė ES būtų vykdoma vienodai. Kita vertus, jei būtų galima naudotis tokia informacija, kontrolės vykdymas prie ES sienų būtų užtikrinamas veiksmingiau, nes įvairius sandorius būtų galima lengvai patikrinti pagal galiojančių leidimų ir eksportuotojų sąrašus.

Klausimai:

41. Ką manote apie pirmiau aprašytą informacijos mainų modelį?

42. Kokios kitos rūšies informacija turėtų keistis leidimus suteikiančios institucijos, kad užtikrintų vienodą eksporto kontrolės vykdymą ES?

ES bendrų eksporto leidimų taikymo srities išplėtimas

Kad pagal naują eksporto kontrolės modelį vykdoma kontrolė būtų veiksminga, reikia pasiekti susitarimo dėl pastangų prioritetų nustatymo. Dauguma ES valstybių narių ir keletas trečiųjų šalių jau nustatė savo prioritetus, leidusios nedidelės rizikos sandorius atlikti pagal supaprastintas eksporto procedūras, suteikiant bendruosius leidimus. ES ne mažiau kaip 7 valstybėse narėse naudojami nacionaliniai bendrieji eksporto leidimai, pagal kuriuos daugelį kontroliuojamų prekių galima eksportuoti į įvairias paskirties vietas taikant labai mažai formalumų. Akivaizdu, kad tokie bendrieji leidimai labai supaprastina įmonių, kurios gali jais naudotis, eksportą, o leidimus suteikiančios tarnybos gali skirti savo išteklius išsamiau vertinti didesnės rizikos sandorius.

ES lygmeniu šiuo metu galioja vienas ES bendrasis eksporto leidimas, pagal kurį leidžiama eksportuoti daugumą kontroliuojamų prekių į 7 paskirties vietas. Siekdama padidinti bendrųjų leidimų naudą visos ES eksportuotojams Komisija 2008 m. pasiūlė nustatyti 6 naujus bendruosius eksporto leidimus.

Komisija mano, kad ateityje reikės dėti daugiau pastangų, kad būtų galima lengviau gauti ES bendruosius eksporto leidimus, visų pirma tose srityse, kuriose tam tikros valstybės narės jau naudoja nacionalinius bendruosius leidimus. Šis klausimas labai susijęs su tuo, kaip ES vertinama rizika. Šiuo metu dėl skirtingo požiūrio į riziką valstybėse narėse daromos prieštaringos išvados dėl galimos ES bendrųjų eksporto leidimų taikymo srities. Sandoriai, kuriuos kai kurios valstybės narės laiko esant nedidelės rizikos ir vertais suteikti nacionalinį bendrąjį leidimą, kitų yra laikomi per daug rizikingais, todėl jiems taikomi atskirieji leidimai. Tačiau, Komisijos manymu, tokių atvejų bendrojoje rinkoje neturėtų būti, nes, pirma, tokiu būdu sudaromos galimybės apeiti nuostatas, ir, antra, ES subjektams sudaromos nevienodos sąlygos. Tad turėtų būti įmanoma pasiekti plataus susitarimo dėl nedidelės rizikos prekių eksporto. Visų pirma, atsižvelgiant į plačią įvairių galiojančių nacionalinių bendrųjų eksporto leidimų ir trečiosiose šalyse naudojamų bendrųjų leidimų taikymo sritį, ES turėtų pajėgti susitarti dėl naujų plačių ES bendrųjų eksporto leidimų. Siekiant išsaugoti saugumo srities nacionalines prerogatyvas, į minėtus ES bendruosius eksporto leidimus būtų galima įrašyti tam tikras saugumo išlygas, kuriomis remdamosi valstybės narės atskirais atvejais galėtų sustabdyti tam tikrus sandorius, jei jais būtų pažeisti jų esminiai saugumo interesai. Jeigu būtų galima pasiekti susitarimo dėl tokio bendro metodo, nacionalinių bendrųjų eksporto leidimų naudojimą galima būtų laipsniškai nutraukti.

Kol nepasiektas susitarimas dėl naujų plačių ES bendrųjų eksporto leidimų ir nenutrauktas nacionalinių bendrųjų eksporto leidimų naudojimas, reikėtų apsvarstyti galimybę, ar nacionaliniai bendrieji eksporto leidimai negalėtų būti taikomi eksportuotojams iš visų ES valstybių narių.

Klausimai:

43. Ką manote apie tai, kad nacionalinių bendrųjų eksporto leidimų naudojimas būtų laipsniškai nutrauktas juos pakeičiant ES bendraisiais eksporto leidimais? Tokie ES bendrieji eksporto leidimai būtų taikomi panašioms prekėms ir paskirties vietoms, tačiau juos galėtų gauti eksportuotojai iš visų ES valstybių narių.

44. Kokios naujos ES bendrųjų eksporto leidimų rūšys, jūsų manymu, turėtų būti naudojamos ES?

45. Kaip vertinate šiuo metu naudojamą ES bendrąjį eksporto leidimą EU001 ir nacionalinius bendruosius eksporto leidimus, palyginti su trečiosiose šalyse naudojamais panašių rūšių leidimais (pvz., JAV leidimų išimtys)?

Bendras visa apimančios kontrolės metodas

Esminis visame pasaulyje naudojamų eksporto kontrolės sistemų aspektas – galimybė uždrausti eksporto sandorį, kurio objektas – ES kontroliniame sąraše atskirai neįrašyta prekė, kuri vis dėlto galėtų būti panaudota platinimo tikslais. Tokia visa apimanti kontrolė yra būtina siekiant užtikrinti, kad prekės, kurios galėtų būti panaudotos platinimo arba karinėms programoms, į tokias programas nepatektų, jeigu jų techninės savybės yra šiek tiek žemiau kontroliuojamos ribos arba tos prekės dar neįtrauktos į kontrolinį sąrašą. Vadinasi, visa apimanti kontrolė yra loginis sąraše išvardytų prekių kontrolės išplėtimas.

Visa apimančią kontrolę vykdyti visada sunku, tačiau, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti vienodas sąlygas ES eksportuotojams, – ES tai ypatingas uždavinys. ES vykdant visa apimančią kontrolę kilo dvi specifinės problemos:

- pirma – jeigu viena valstybė narė taiko visa apimančią kontrolę ir todėl reikalauja tam tikros prekės eksporto leidimo, tai nedaro jokio poveikio panašiems sandoriams kitose valstybėse narėse. Tai reiškia, kad vienoje valstybėje narėje eksportuotojas privalo gauti leidimą pagal leidimo suteikimo procedūrą, o konkurentai kitose valstybėse narėse toliau eksportuoja be jokių apribojimų. Pagal Dvejopo naudojimo prekių reglamentą valstybės narės šiuo metu turi galimybę tik informuoti viena kitą apie nustatytą visa apimančią kontrolę, tačiau veiksmai gavus tokią informaciją nenumatyti. Vadinasi, ES eksportuotojų sąlygos nėra vienodos ir saugumo tikslai nepasiekti, nes suinteresuotosios šalys, norėdamos įsigyti reikiamų prekių, gali jų ieškoti visoje ES.

- antra – jeigu viena valstybė narė, taikant visa apimančią kontrolę, atsisako suteikti eksporto leidimą, kita valstybė narė nebūtinai imasi reikiamų priemonių, kad įgyvendintų vienodų sąlygų principą. Nors Dvejopo naudojimo prekių reglamente reikalaujama, kad valstybės narės, prieš suteikdamos leidimą, patikrintų galiojančių sprendimų atsisakyti suteikti leidimą sąrašą ir panašių sandorių atvejais konsultuotųsi tarpusavyje, visa apimančios kontrolės atvejais kai kuriose valstybėse narėse leidimų procesas gali būti visiškai netaikomas. Taigi, nors viena valstybė narė gali būti atsisakiusi suteikti eksporto leidimą, kitose valstybėse narėse veikiantys konkurentai gali toliau prekiauti be apribojimų, o tai akivaizdžiai pažeidžia principą, kad ES eksportuotojams turi būti sudarytos vienodos sąlygos, ir apskritai verčia abejoti tokios kontrolės tikslingumu.

Pirmiau aprašytos problemos yra glaudžiai susijusios su ES valstybėse narėse taikomais skirtingais rizikos vertinimo metodais. Iš principo, reikia vengti tokių situacijų, kai viena valstybė narė sandorį laiko per daug rizikingu platinimo požiūriu, o kitos valstybės narės panašiomis arba tokiomis pačiomis aplinkybėmis toliau eksportuoja prekes.

Ateityje galėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės privalėtų keistis informacija apie nustatytą visa apimančią kontrolę ir sprendimų motyvus. Taip pat būtų galima apsvarstyti, ar nereikėtų nustatyti visa apimančios kontrolės visoje ES. Nustačius tokią tvarką atitinkama valstybė narė arba valstybių narių grupė tam tikromis aplinkybėmis galėtų paprašyti Komisijos nustatyti, kad visose 27 valstybėse narėse būtų taikomas reikalavimas turėti leidimą, kuris galiotų tam tikrą laikotarpį. Tuomet būtų galima ES muitinėms pavesti ypatingą dėmesį skirti tam tikrų konkrečių rūšių sandoriams. Nustačius tokį bendrą metodą eksportuotojų padėtis visoje ES taptų stabilesnė ir saugumo pastangoms būtų suteiktas stiprus postūmis, nes potencialūs ginklų platintojai nebegalėtų tam tikrų prekių ieškoti visoje ES.

Taip pat reikėtų aptarti klausimą, kaip užtikrinti, kad tam tikra valstybė narė, pradėjusi taikyti visa apimančią kontrolę ir dėl to atsisakiusi suteikti leidimą, neatsidurtų blogesnėje padėtyje. Šiuo atžvilgiu būtų galima numatyti suteikti muitinėms svarbesnį vaidmenį arba sudaryti laikinus papildomų kontroliuojamų prekių sąrašus, pagrįstus informacija apie naujausius sprendimus atsisakyti suteikti leidimą. Tokiame laikinajame sąraše būtų nustatytas reikalavimas turėti tam tikrų prekių (neįtrauktų į ES kontrolinį sąrašą), eksportuojamų į tam tikras paskirties vietas, leidimą, tokiu būdu įpareigojant valstybes nares įvertinti šiuos eksporto sandorius remiantis bendromis taisyklėmis.

Klausimai:

46. Ar pritartumėte siūlymui vietoj šiuo metu taikomo savanoriškų informacijos mainų metodo įpareigoti valstybes nares keistis informacija apie nustatytą visa apimančią kontrolę (leidimo reikalavimus)?

47. Ar pritartumėte siūlymui nustatyti visoje ES taikomą visa apimančią kontrolę?

48. Ką manote apie siūlymą sudaryti laikinus prekių ir paskirties vietų, kurios būtų kontroliuojamos pagal visa apimančios kontrolės nuostatas, sąrašus?

Visiškai integruotos dvejopo naudojimo prekių vidaus rinkos kūrimas

ES eksporto kontrolės modelio aptarimas būtų neužbaigtas, jei nebūtų atsižvelgta į ES viduje siunčiamų prekių problemą, kuri tebėra viena iš keleto laisvo prekių judėjimo ES principo išimčių. Jau susitarta dėl tam tikrų priemonių, skirtų palengvinti karinių prekių siuntimą ES viduje, tad tolesnis ES viduje siunčiamų dvejopo naudojimo prekių kontrolės taikymas atrodo nepagrįstas. Vidaus rinkoje sunku pateisinti tai, kad ES viduje siunčiamoms prekėms taikomos tokios pačios procedūros, kaip į trečiąsias šalis eksportuojamoms prekėms. Šią problemą apsunkina ir tai, kad nėra suderintų ES viduje siunčiamų prekių leidimų suteikimo procedūrų. Keletą metų vienas po kito priimtuose ES teisės aktuose dėl eksporto kontrolės buvo numatyta, kad tokios kontrolės priemonės gali būtų panaikintos, jeigu bus imtasi naujų priemonių eksporto kontrolei ES mastu derinti . Deja, šioje srityje pažangos nebuvo.

ES viduje siunčiamų prekių kontrolė stabdo vystymąsi, nes bendrovės itin vengia tarpvalstybinio bendradarbiavimo, reikalaujančio varginančių leidimų gavimo ir registravimo procedūrų. Apskritai, šiuo metu vykdoma nemažai didelės apimties projektų, kuriems reikalinga gauti daug leidimų ir kuriems būtų itin naudingas bendresnio pobūdžio ES viduje siunčiamų prekių kontrolės metodas.

Kuriant naują ES eksporto kontrolės modelį turėtų būti dedama daug pastangų siekiant panaikinti ES viduje siunčiamų dvejopo naudojimo prekių kontrolę. Prireikus, dėl saugumo galima būtų numatyti alternatyvius būdus užtikrinti, kad prekybos srautai nebūtų nukreipiami per kitas šalis, pvz.:

- dažniau taikyti tikrinimo po išsiuntimo priemones;

- turėti ES sertifikuotų naudotojų, kuriems tiekiamos šiuo metu IV priede išvardytos prekės ir (arba) technologijos, sąrašą.

Šioje srityje iš pradžių reikėtų bent susilpninti registravimo reikalavimų griežtumą ir nustatyti bendruosius leidimus tam tikroms prekėms.

Klausimai:

49. Ar pritartumėte tikslui laipsniškai mažinti ES viduje siunčiamų prekių kontrolę?

50. Ar pritartumėte siūlymui, kad reikalavimas turėti leidimą siunčiant prekes ES viduje būtų pakeistas tikrinimo po išsiuntimo priemonėmis?

51. Ar pritartumėte siūlymui, kad reikalavimas turėti leidimą siunčiant prekes ES viduje būtų pakeistas pirmiau aprašytu sertifikuotų galutinių naudotojų sąrašu?

52. Kaip, jūsų manymu, būtų galima laipsniškai sumažinti ES viduje siunčiamų prekių kontrolę?

Geresnis eksporto kontrolės vykdymo užtikrinimas

Eksporto kontrolės teisės aktų vykdymą užtikrina muitinės dvejais etapais: prekės pateikimo eksporto procedūrai vietoje ir ES pasienyje. Šiuo metu vykdymo priežiūros institucijos tai atlieka turėdamos tik labai nedaug informacijos.

Patobulinus keitimosi informacija tvarką, kaip aprašyta pirmiau, vykdymo priežiūros institucijos galėtų naudotis vienoje vietoje sukaupta informacija apie galiojančius leidimus, registruotus eksportuotojus ir įtartinus subjektus, tokiu būdu lengviau nustatyti padidintos rizikos sandorius ir daugiausia pastangų skirti tam, kad pastarieji sandoriai atitiktų teisės aktus.

Taip pat reikėtų apsvarstyti klausimą, kaip eksporto kontrolės procese geriau panaudoti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo (AEO) statusą.

Klausimai:

53. Kokio pobūdžio informacijos reikėtų muitinėms, kad šios galėtų deramai užtikrinti eksporto kontrolės vykdymą ES pasienyje?

54. Ar muitinėms būtų naudinga, jei jos galėtų naudotis vienoje vietoje sukaupta informacija apie ES suteiktus leidimus ir eksportuotojų, kuriems suteikti leidimai, sąrašais?

55. Kaip galima būtų eksporto kontrolės sistemoje panaudoti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą?

IŠVADOS

Tolesni veiksmai

Šios žaliosios knygos konsultacijos skirtos pradėti ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemos peržiūros procesą, kaip reikalaujama Reglamento 428/2009 25 straipsnyje. Toliau pateikiamas apytikris tolesnių veiksmų tvarkaraštis:

- 2011 m. spalio 31 d. – konsultacijų pabaiga;

- 2012 m. sausio mėn. – žaliosios knygos rezultatų ataskaita;

- 2012 m. rugsėjo mėn. – oficiali ataskaita EP ir Tarybai pagal 25 straipsnį;

- 2013–2014 m. – Dvejopo naudojimo prekių reglamento keitimo pasiūlymai.

Konsultavimosi laikotarpis

Visos suinteresuotosios šalys raginamos teikti savo nuomonę pirmiau aprašytais klausimais. Pastabos turėtų būti siunčiamos vėliausiai iki 2011 m. spalio 31 d. šiuo elektroninio pašto adresu: TRADE-F1-DU-CONSULT-2011@ec.europa.eu.

Pastabų skelbimas

Komisija numato galimybę skelbti arba platinti išsamias pastabas, gautas per šioje žaliojoje knygoje skelbiamas viešas konsultacijas. Jei pageidaujate, kad jūsų pastabos būtų laikomos konfidencialiomis, prašome tai aiškiai nurodyti.

[1] 1995 m. Europos Teisingumo Teismas paskelbė du esminius sprendimus byloje C-70/94, Fritz Werner Industrie-Ausrüstungen GmbH prieš Vokietijos Federacinę Respubliką , ir byloje C-83/94, Baudžiamoji byla prieš Peter Leifer, Reinhold Otto Krauskopf ir Otto Holzer .

[2] Žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 straipsnio 1 dalį.

[3] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2603/69.

[4] Žr. minėtas bylas C-70/94 ir C-83/94. Europos Teisingumo Teismas byloje C-83/94 patikslino, kad visos išimtinės priemonės, kurių buvo imtasi šiuo klausimu, turi būti proporcingos siekiamam tikslui.

[5] Šioje žaliojoje knygoje nagrinėjami tik dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės klausimai. ES sankcijos ir karinės įrangos eksportas specialiai neįtrauktas.

[6] Išanalizavus su dvejopo naudojimo prekėmis susijusius KN kodus (priskiriamus tiek dvejopo naudojimo, tiek ne dvejopo naudojimo prekėms) galima spręsti, kad dvejopo naudojimo prekių eksportas gali sudaryti iki 10 % ES eksporto (viršutinė riba).

[7] Tarptautinių eksporto kontrolės režimų veikla yra glaudžiai susijusi su įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, Cheminių ginklų konvencija, Biologinių ir toksinių ginklų konvencija ir JT Saugumo tarybos rezoliucijos, pvz., UNSCR 1540, nustatytais tikslais.

[8] Tačiau yra keletas veiklos sričių, visų pirma muitinės srityje, kuriose taikomas bendras ES metodas. Pavyzdžiui, kontrolinio sąrašo prekių ir muitinės prekių nomenklatūros atitiktis yra suvienodinta ES lygmeniu TARIC duomenų bazėje.

[9] Reikėtų pabrėžti, kad ES viduje siunčiamų branduolinių prekių kontrolė taip pat susijusi su papildomu TATENA protokolu.