TURINYS

1. Įvadas 3

2. Valstybių narių ataskaitų suvestinė 3

3. Žvejybos galimybių pokyčiai 2009 m. 8

3.1. Žemyninės dalies laivynas (išskyrus atokiausiuose regionuose registruotus laivus) 8

3.2. Atokiausiuose regionuose registruoti laivynai 8

4. Žvejybos pajėgumų valdymo taisyklių laikymasis 8

5. Valstybių narių ataskaitų kokybė 8

6. Komisijos išvados 13

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl 2009 m. valstybių narių pastangų pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą

ĮVADAS

Kasmet iki gegužės 1 d. valstybės narės turi Komisijai pateikti savo praėjusių metų pastangų pasiekti tvarią laivyno pajėgumų ir esamų žvejybos galimybių pusiausvyrą ataskaitą[1]. Remdamasi šiomis ataskaitomis ir ES žvejybos laivyno registro duomenimis, Komisija parengė 2009 m. suvestinę ir pateikė ją Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui (ŽMTEK, angl. STECF) ir Žuvininkystės ir akvakultūros komitetui. Šioje Komisijos ataskaitoje Tarybai ir Europos Parlamentui pateikiama minėta valstybių narių ataskaitų suvestinė, techninis priedas (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas Nr. SEC(2011) 759) ir minėtų komitetų nuomonės (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas Nr. SEC(2011) 760).

VALSTYBIų NARIų ATASKAITų SUVESTINė

Šiais metais ataskaitas laiku pateikė dešimt valstybių narių, o kitos valstybės vėlavo pateikti ataskaitas nuo vienos iki dvylikos savaičių. Nepaisydama vėlavimo, Komisija minėtiems komitetams suvestinę ataskaitą pateikė iki 2010 m. liepos 31 d. Reikėtų pridurti, kad, nors dauguma valstybių narių laikėsi Reglamento Nr. 1438/2003 13 straipsnyje nustatytos ataskaitos struktūros, pateiktos informacijos kokybė ne visada buvo pakankama šiai ataskaitai parengti.

Šioje ataskaitoje apibendrinami valstybių narių pateikti jų žvejybos laivynų aprašai, įgyvendinamų žvejybos pastangų mažinimo programų poveikis ir tai, kaip valstybės narės laikosi įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš laivyno programos nuostatų.

Belgija . Gairėmis vadovautasi rengiant ataskaitos dalį, susijusią su sijiniais tralais daugiausia jūrines plekšnes ir europinius jūrų liežuvius žvejojančių tralerių segmentu. Vidutinė bendro jūrinių plekšnių ir europinių jūrų liežuvių biologinio rodiklio vertė buvo mažesnė už vienetą, tačiau kiekvieno iš šių žuvų išteklių atskirai padėtis kitokia. Septyni laivai, kurių galia per 221 kW, žvejojantys sijiniais tralais, buvo atiduoti į metalo laužą, o dviejų laivų eksploatavimas nutrauktas iš dalies. 24–40 m ilgio sijiniais tralais žvejojančių tralerių laivynas išnaudojo didelę jūrinių plekšnių ir europinių jūrų liežuvių žvejybos kvotos dalį visuose rajonuose, išskyrus VIIa rajoną. Ataskaitoje nurodoma, kad pastarajame rajone pajėgumai buvo menkai išnaudojami daugiausia dėl nacionalinės kvotos, padidėjusios dėl kvotų mainų. Ateityje laivyno pajėgumų mažinti nutraukiant laivų eksploatavimą nenumatoma.

Bulgarija . Yra 2 100 žvejybos laivų, kurių ilgis iki 12 m. Tai sudaro apie 95 % visų Bulgarijos laivų. Ataskaitoje nurodoma, kad 2009 m. 1 304 iš 2 206 laivų žvejybos veiklos nevykdė. Pagal administracinį sprendimą, priimtą prieš šaliai įstojant į ES, į laivyną įtraukti penki laivai. 2009 m. iš laivyno registro iš viso išbraukti 366 laivai (nesinaudojant viešąja pagalba), iš kurių 344 – įgyvendinant nacionalinę administracinę priemonę, skirtą veiklos nevykdantiems laivams. Rengdama ataskaitą Bulgarija gairėmis vadovavosi. Techninis rodiklis rodo, kad visų laivyno segmentų pajėgumai buvo menkai išnaudojami, tačiau trijuose iš segmentų dienų jūroje skaičius buvo didesnis negu praeitais metais. Prasčiausiai įvertinti iki 12 m ilgio laivai. Bulgarija ketina parengti griežtesnes teisines priemones, skirtas veiklos nevykdantiems laivams. Kvotų sistemą Bulgarija taiko tik dviejų pagrindinių rūšių žuvims – paprastiesiems otams ir atlantiniams šprotams.

Danija . Gairėmis vadovautasi rengiant 11 laivyno segmentų, suskirstytų pagal Duomenų rinkimo reglamentą, ataskaitą. Iš analizės matyti, kad dabartinė padėtis yra gana stabili, taip pat, kad nenumatomi ilgalaikiai per dideli pajėgumai. Tačiau, jeigu įtraukiami pasyviosios žvejybos laivai, tai mažų laivų segmentuose pajėgumai per dideli. Dėl sudėtingų ekonominių sąlygų ekonominiai rodikliai gali rodyti ekonominiu atžvilgiu per didelius pajėgumus. Labiausiai sumažėjo 12–24 m ilgio laivų segmento pajėgumai. Į metalo laužą atiduotų laivų pajėgumas 2009 m. siekė 4 684 GT. Tai sudarė 6 % bendro pajėgumo. Dėl galimybės perduoti kvotas Danijoje sumažėjo komercinių laivų skaičius. Valdymo sistemos trūkumas – sudėtinga patikrinti, ar variklio galia nurodyta teisingai.

Vokietija . Rengiant ataskaitą gairėmis nesivadovauta. Ataskaitoje įvertinti kiekvieno laivyno segmento pajėgumų pokyčiai, palyginti su atitinkamų pagrindinių žuvų išteklių kiekio pokyčiais. Iš Vokietijos žvejybos laivyno išbraukti penkiasdešimt penki laivai (-3 %), bendra talpa sumažėjo 552 GT (0,8 %), o variklių galia padidėjo 1 026 kW (0,64 %). Ataskaitoje nurodoma, kad žvejybos pastangų mažinimo programos neturėjo didelio poveikio laivyno sumažėjimui (kiekybinių duomenų nepateikta). Valstybė nesiėmė veiksmų, skirtų laivynui plėsti, nes jis buvo pritaikytas ekonominėms BŽP sąlygoms ir ribotoms galimybėms pasinaudoti ištekliais.

Estija . Rengiant ataskaitą gairėmis vadovautasi iš dalies. Techninis rodiklis rodo, kad ilgesnių nei 12 m ilgio tralerių segmento pajėgumai aiškiai per dideli. 2009 m. iš Žvejybos laivų registro pasinaudojus viešąją pagalba išbraukta vienuolika laivų. Nuo 2004 m. Estijos žvejybos laivyno žvejybos pajėgumai sumažėjo 40 %. Ataskaitoje nurodyta, kad dabartiniai Estijos laivyno pajėgumai nesiekia mažiausių žvejybos pajėgumų, reikalingų norint išnaudoti jai skirtą kvotą. Baltijos jūros menkių išteklių atkūrimo priemonių poveikio vertinimas nepateiktas.

Graikija. Į ataskaitą neįtraukti apskaičiuoti gairėse siūlomi rodikliai. Socialinių bei ekonominių ir biologinių rodiklių ataskaitoje pateikti nebuvo įmanoma, nes nevykdyta nacionalinė žuvininkystės duomenų rinkimo programa. Tačiau atsižvelgus į įgyvendinant kitas programas surinktus duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas, ataskaitoje daroma išvada, kad žvejybos veikla ir biologinių išteklių padėtis nepakito (nepaisant nedidelio biomasės svyravimo dėl biologinio ciklo), palyginti su ankstesniais metais. 2009 m. buvo toliau teikiama viešoji pagalba laivyno pajėgumų mažinimui finansuoti; 23 laivų, kurių eksploatavimas nutrauktas, talpa – 523 GT, galia – 1 837 KW.

Ispanija. Rengiant ataskaitą gairėmis nesivadovauta ir neįvertinta laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyra. Kaip ir ankstesniais metais, laivyno pajėgumai mažėjo; naudojantis valstybės pagalba buvo nutrauktas 66 laivų, kurių bendra talpa – 4 949 GT, eksploatavimas. Kai kuriais atvejais iš laivyno pasitraukta priėmus administracinį sprendimą, nes žvejybos veikla nebuvo vykdoma. 85 nauji laivai, kurių bendra talpa – kiek daugiau negu 1 000 GT, buvo įtraukti į laivyną. Ispanijos laivynas dalyvauja įgyvendinant australinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų išteklių atkūrimo planą ir kelis nacionalinius planus. Tačiau informacijos apie šiuose planuose numatytų žvejybos pastangų apribojimų poveikį laivynų pajėgumams nepateikta.

Prancūzija . Ataskaitoje pateikiamas išsamus laivyno ir jo išteklių bazės aprašymas, tačiau gairėmis nesivadovauta. Ataskaitoje laivyno dydžio ir žvejybos pastangų pusiausvyra neįvertinta. Šiuo klausimu ataskaitoje nurodyta, kad dėl taikomų valdymo priemonių sumažėjo laivyno pajėgumai ir laivynas palaipsniui prisitaikė prie žvejybos galimybių. Ataskaitoje nurodyta, kad 2009 m. buvo įgyvendinamos penkios eksploatavimo nutraukimo programos. Jas įgyvendinus, 110 laivų, kurių bendra talpa maždaug 8 200 GT, pasitraukė iš laivyno. Pranešta, kad pagal atlantinių menkių ir giliavandenių rūšių žuvų išteklių atkūrimo planą žvejybos pastangos buvo gerokai sumažintos.

Airija . Rengiant ataskaitą gairėmis nesivadovauta ir laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyra neįvertinta. Tačiau ataskaitoje teigiama, kad daugelis žvejojamų žuvų išteklių viršija saugias biologines ribas. Į išteklių atkūrimo planų (TJTT VIa ir VIIa rajonai) taikymo sritį patenka labai įvairūs žuvininkystės sektoriai. Todėl Airijos institucijoms buvo sunku įvertinti žvejybos pastangų mažinimo programų poveikį. 2009 m. leista 11 GT padidinti talpą, kad būtų užtikrinta pakankama talpa.

Italija. Rengiant ataskaitą gairėmis vadovautasi. Tačiau biologiniai rodikliai apskaičiuoti nebuvo, nes nėra apibrėžtų Viduržemio jūros žuvų išteklių, išskyrus paprastuosius tunus, BLSK. Nedideliais laivais ir seineriais sužvejotų žuvų kiekis, tenkantis žvejybos pastangos vienetui, 2004–2008 m. laikotarpiu mažėjo, o sužvejojamų ūdomis žvejojančiais laivais ir traleriais – nepakito. Ekonominiai rodikliai rodo, kad padėtis pablogėjo beveik visuose segmentuose. Nepaisant to, ataskaitoje teigiama, kad 2008 m. rodiklių neigiamų verčių negalima sieti su laivyno ir jo žvejybos galimybių neatitikimu, nes tai labiau susiję su labai didelėmis degalų kainomis. 2009 m. Italijos laivyno pajėgumas, būtent talpa ir galia, sumažėjo beveik 1 %.

Kipras . Ataskaitoje pateikiami apskaičiuoti rodikliai ir jų paaiškinimas, tačiau laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyra neįvertinta. Šių dviejų biologinių rodiklių apskaičiuoti neįmanoma, nes nėra nustatytų žvejojamų žuvų išteklių kvotos dalių arba sužvejojamų tam tikrų rūšių žuvų kiekio apribojimo tikslų (išskyrus nustatytus paprastiesiems tunams). Smarkiai sumažėjus sužvejojamų ilgapelekių tunų kiekiui, gerokai sumažėjo pasyviaisiais universalios paskirties žvejybos įrankiais, priklausantiems ilgio kategorijai nuo 12 iki 24 m, žvejojančių asmenų pajamos, nes tai yra svarbiausia šios laivyno kategorijos žvejojama komercinė žuvų rūšis. Dar vienas poveikis – sumažėjo ilgapelekių tunų, kurie sužvejojami dreifuojančiomis ūdomis žvejojančių laivų, sužvejotų žuvų kiekio pastangų vienetui vertė. 2009 m. pasinaudojant viešąja pagalba iš laivyno išbraukta dvylika žvejybos laivų, o nesinaudojant ja – devyniolika.

Latvija . 2009 m. žvejybos laivynas sumažėjo 47 laivais ir jį sudarė 794 laivai. Tuo tarpu bendras pajėgumas padidėjo dėl administracinių sprendimų, priimtų iki stojimo ( coups parties ). Nuo 2004 m. teikiant finansinę pagalbą į metalo laužą atiduota 160 laivų. Rengdama ataskaitą Latvija gairėmis vadovavosi. Pajėgumai išnaudojami gana menkai. Remdamasi biologinių rodiklių rinkiniu, Latvija daro išvadą, kad jos laivams žvejojant priartėta prie žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros. Ekonominis rodiklis (einamųjų pajamų ir rentabilumo slenksčio santykis) ir socialiniai rodikliai rodo teigiamus žvejybos laivyno ekonominio efektyvumo pokyčius. Pagrindinė to priežastis – sumažėjęs žvejybos laivų skaičius. Planuojama Baltijos jūros segmente nutraukti 70 laivų eksploatavimą, o nedidelių laivų segmente – 110.

Lietuva . Gairės taikytos rengiant ataskaitos dalis, susijusias su rytinės Baltijos jūros dalių atlantinių menkių išteklių žvejybos segmentais. Atlikus analizę matyti, kad Baltijos jūros žvejybos laivyno, žvejojančio atlantines menkes rytinėje Baltijos jūros dalyje, pajėgumai atitinka esamų išteklių dydį. Pelaginių žuvų ir atlantinių lašišų žvejybos laivyno pajėgumai atitinka žvejybos galimybes. Žvejybos pastangų ir žvejybos galimybių pusiausvyra turi būti pasiekta įgyvendinus Lietuvos žuvininkystės strategiją. Strategijos tikslas – iki 2013 m. 50 % sumažinti nedidelių priekrantės žvejybos laivų laivyną; tai sudaro 12 % priekrantės žvejybos pajėgumų. 2009 m. pasinaudojus viešąja pagalba iš laivyno išbraukta septyniolika nedidelių laivų ir vienas laivas, kuriuo žvejota atviroje jūroje. Sumažėjus laivų skaičiui, žymiai pagerėjo 24–40 m ilgio priedugnio tralerių segmento ekonominiai rezultatai.

Malta . Rengiant ataskaitą gairėmis vadovautasi. Techninis rodiklis rodo, kad laivyno pajėgumai išnaudojami menkai, nes aktyviosios žvejybos įrankiai (traleriai) naudojami vis rečiau, o pasyviosios žvejybos įrankiai – palyginti stabiliai. Remiantis ataskaita, šis rodiklis rodo, kad mažiau negu pusė dabartinio Maltos laivyno yra nenaudojama. Ataskaitoje daroma išvada, kad Maltos žvejybos laivyno naudojamų išteklių padėtis yra tokia, kad žvejybos pajėgumų mažinti nereikia. Maltos laivynui nebuvo taikoma jokia žvejybos pastangų reguliavimo programa. 2009 m. įgyvendinus paramos žvejybos pastangų reguliavimui programą žvejybos veiklą nutraukė 4 žvejybos laivai.

Nyderlandai . 2009 m. nežymiai sumažėjo žvejybos laivyno pajėgumai ir žvejybos pastangos. Gairėmis vadovautasi rengiant ataskaitos dalį, susijusią su sijiniais tralais žvejojančių tralerių segmentu ir su pelaginių rūšių žuvis žvejojančių tralerių-šaldiklių segmentu. Jūrinių plekšnių ir europinių jūrų liežuvių išteklių mirtingumas dėl žvejybos gerokai sumažėjo, tačiau jį reikia toliau mažinti. Dėl mažų žuvų supirkimo kainų (jūrinių plekšnių ir europinių jūrų liežuvių) ir didelių degalų kainų suprastėjo ekonominiai ir socialiniai rodikliai. 2009 m. Nyderlandai apribojo jau kelis metus iš eilės vis plačiau vykdomą žvejybą statomaisiais tinklais. Ataskaitoje teigiama, kad didelės degalų kainos turi didelį poveikį žvejybos laivyno ekonominiam gyvybingumui ir kad Nyderlandų žvejybos laivynui labai svarbu padidinti degalų vartojimo efektyvumą.

Lenkija. Rengiant ataskaitą gairėmis vadovautasi, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su biologiniu rodikliu. Laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros vertinimas nepateiktas. Pasinaudojus viešąja pagalba, 2009 m. iš Baltijos jūros laivyno išbraukti 46 laivai. Ataskaitoje nurodoma, kad mažinant žvejybos pastangas 2008 m. Baltijos jūros laivyno žvejybos dienų skaičius, palyginti su 2004 m., sumažėjo 41,57 %. 2004–2008 m. atlantinių menkių žvejybos dienų skaičius sumažėjo 38 %. 2/3 Baltijos jūros laivyno uždraudus žvejoti atlantines menkes, 2009 m. pavyko sumažinti specialių leidimų žvejoti atlantines menkes skaičių. Tik 147 laivai gavo specialius leidimus žvejoti atlantines menkes.

Portugalija . Rengiant ataskaitą gairėmis vadovautasi, tačiau žvejybos laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros vertinimas nepateiktas. Pasinaudojus viešąja pagalba, skirta įvairiems laivyno segmentams, į metalo laužą buvo atiduoti 24 laivai; 21 iš jų – įgyvendinant astralinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų išteklių atkūrimo planus. Gavus valstybės pagalbą, pastatyti 34 laivai, kurie 2009 m. įtraukti į Azorų laivyną. Laivų, kuriems skirti šie planai, bendra veikla suintensyvėjo, palyginti su 2008 m., tačiau buvo panaudoti tik 85 % jiems skirtų dienų. Vykdant 2008 m. priimtą laivų, kuriems suteiktos licencijos dvigeldžius moliuskus pietiniame regione žvejoti dragomis, reguliavimo planą, 2009 m. patvirtintos 2 paraiškos nutraukti eksploatavimą. ŽŠVAO (angl. NAFO) rajone veiklą vykdantiems laivams taikomas juodųjų paltusų išteklių atkūrimo planas. Palyginti su 2008 m., bendras žvejybos dienų skaičius padidėjo, tačiau vis dar buvo 31 % mažesnis negu 2003 m.

Rumunija . Rengiant ataskaitą gairėmis nesivadovauta, tačiau ataskaitoje nurodyta, kad šalies laivynas veikia tvariai, o įvairių rūšių žuvų ištekliai pakankami. Visgi laivynas yra pasenęs, jo techninė būklė prasta. 2009 m. iš laivyno registre esančių 443 laivų veiklą vykdė 160. 2007–2013 m. EŽF programavimo laikotarpiu dalį laivų numatoma atiduoti į metalo laužą. Pagal administracinį sprendimą, priimtą iki šaliai įstojant į ES, 2009 m. į laivyną įtraukta vienuolika laivų; šeši laivai iš laivyno išbraukti (nesinaudojant viešąja pagalba). Rumunija nori išlaikyti minimalų žvejybos laivyno lygį ( minimum vitalis ), t. y. turėti 12–13 modernių ir tinkamai veikiančių žvejybos laivų.

Slovėnija . Rengdama ataskaitą Slovėnija gairėmis vadovavosi iš dalies. Techninis rodiklis rodo, kad pajėgumai buvo menkai išnaudojami ((< 0,7). Biologinio rodiklio nebuvo įmanoma apskaičiuoti. Dėl investuotojų nepasitikėjimo į Slovėnijos žuvininkystės sektorių beveik neinvestuojama. Iki 12 m ilgio laivų segmentą 2009 m. papildė keturi laivai. Laivynas patiria struktūrinių problemų, visų pirma dėl senų laivų ir pasenusių žvejybos įrankių. 2007–2013 m. EŽF programavimo laikotarpiu dalį laivyno numatoma atiduoti į metalo laužą. Slovėnija įgyvendino pirmąjį Slovėnijos jūrų žvejybos istorijoje valdymo planą. Nuo 2008 m. buvo įgyvendinama priemonė, kuria buvo siekiama sumažinti tralų skaičių.

Suomija . Rengiant ataskaitą gairėmis nesivadovauta, nors joje daroma apibendrinta išvada, kad Suomijos laivyną galima laikyti pakankamai atitinkančiu žvejybos išteklius. 2009 m. nė viena kvota nebuvo visiškai išnaudota. 2009 m. įgyvendinta nauja pajėgumų mažinimo programa. Ši programa skirta tik pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojantiems laivams, nes patiriama sunkumų dėl nepakankamo atlantinių lašišų žvejybos atviroje jūroje pelningumo dėl 2008 m. įsigaliojusio draudimo naudoti dreifuojančiuosius tinklus. Įgyvendinus 2009 m. laivų atidavimo į metalo laužą programą ir pasinaudojus viešąja pagalba, iš laivyno iš viso pašalinta 245 GT ir 1698 kW vertės pajėgumo. Tačiau net ir sumažinus pajėgumą (palyginti su 2003 m.), nuo 2005 m. bendros Suomijos laivyno žvejybos pastangos didėjo ir stabilizavosi tik 2008 m. ir 2009 m.

Švedija . Rengiant ataskaitą gairėmis vadovautasi. Kai kuriuose segmentuose biologiniai ir techniniai rodikliai rodo pernelyg didelius pajėgumus. 2007–2013 m. EŽF programavimo laikotarpiu Švedijos veiksmų programoje prioritetas skirtas pagalbai už laivų atidavimą į metalo laužą. Baltijos jūroje ir Šiaurės jūroje vykdytos laivų atidavimo į metalo laužą kampanijos. Nuo 2007 m. pelaginių žuvų žvejybos segmente pradėtos taikyti metinės kvotos, todėl įvyko struktūrinių pokyčių ir šiek tiek sumažėjo pajėgumas. Per metus pelaginių žuvų žvejybai pradėtos taikyti ir perleidžiamos žvejybos teisės. Rodikliai rodo per didelius laivyno pajėgumus. Iš bendrosios pridėtinės vertės matyti, kad žvejyba prisideda prie visų Švedijos ekonomikos segmentų.

Jungtinė Karalystė . Gairėmis nesivadovauta, tačiau kai kurie techniniai, biologiniai, taip pat socialiniai bei ekonominiai duomenys pateikti. 2000–2009 m. visų laivyno segmentų, išskyrus tuos, kuriuose naudojamos dugninės ir tinklinės gaudyklės, pajėgumai sumažėjo. Ataskaitoje daroma išvada, kad viso Jungtinės Karalystės laivyno pajėgumas viršija jo žvejybos galimybių lygį. 2009 m. veiklos nevykdančių laivų talpa buvo 23 000 GT (11 % visų registruotų laivų), o galia – 140 000 kW (17 % visų registruotų laivų). Problemos, susijusios su Anglijos pakrantės žvejybos laivais (iki 10 m.), atsirado dėl šio laivyno pajėgumų ir turimos kvotos neatitikties. 2009 m. iš laivyno iš viso išbraukti 65 laivai iki 10 m ilgio ir pradėta taikyti licencijų ribojimo sistema.

ŽVEJYBOS GALIMYBIų POKYčIAI 2009 M.

ES žvejybos laivyno registro duomenimis 2009 m. gruodžio 31 d. ES žvejybos laivyną sudarė 84 301 laivas, o bendras žvejybos pajėgumas buvo 1 797 183 GT ir 6 606 556 kW. 2009 m. laivų skaičius sumažėjo 1,53 %, o talpa ir galia – atitinkamai 2,84 % ir 2,24 %. Šie skaičiai apima atokiausiuose regionuose registruotus laivus.

Per septynerių metų laikotarpį (2003–2009 m.) pasinaudojus viešąja pagalba ES laivyno pajėgumas sumažintas maždaug 305 212 GT ir 969 597 kW (įskaitant atokiausių regionų laivynus), iš jų 39 273 GT ir 117 236 kW – 2009 m.

Žemyninės dalies laivynas (išskyrus atokiausiuose regionuose registruotus laivus)

2009 m. laivynas, kuriam taikoma įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš laivyno tvarka, t. y. išskyrus laivus, registruotus atokiausiuose regionuose, ir laivus, kurie naudojami tik akvakultūros tikslais, sumažino savo pajėgumą – talpą ir galią atitinkamai maždaug 2,8 % ir 2,55 %. Nepaisant 2004 ir 2007 m. ES plėtros, ES žvejybos laivynas dabar yra mažesnis negu 2003 m. sausio 1 d.

Septynerių metų laikotarpiu, nuo 2003 iki 2009 m., ES-15 laivyno pajėgumas (talpa ir galia) sumažėjo beveik 16 %. ES-10 laivyno talpa sumažėjo 31 %, o galia – 27 %. Rumunijos ir Bulgarijos pajėgumas, išreikštas kilovatais, sumažėjo maždaug 7 %.

Atokiausiuose regionuose registruoti laivynai

Laivynų, registruotų atokiausiuose regionuose, pajėgumo pokyčiai apibendrinti techninio priedo 4 lentelėje. Kanarų salose registruoto laivyno pajėgumas (talpa ir galia) buvo gerokai sumažintas. Prancūzijos užjūrio departamentų laivyno talpa buvo sumažinta, tačiau galia padidėjo daugiausia dėl to, kad padidinus atskaitos lygius variklių galia buvo naujai sureguliuota. Azorų salose ir Madeiroje įgyvendinus laivyno plėtros planą, laivyno galia išaugo, o jo talpa ir toliau mažėjo. Tačiau visais atvejais buvo laikomasi skirtingiems laivyno segmentams nustatytų atskaitos lygių.

ŽVEJYBOS PAJėGUMų VALDYMO TAISYKLIų LAIKYMASIS

Visos valstybės narės laikėsi šių taisyklių, įskaitant konkrečius apribojimus, taikomus atokiausiuose regionuose registruotiems laivynams. Vidutiniškai ES laivyno žvejybos pajėgumai maždaug 9 % mažesni negu žvejybos pajėgumų viršutinės ribos, nustatytos vadovaujantis valdymo taisyklėmis. Šios ataskaitos techninio priedo 1 ir 2 lentelėse apibendrinama, kaip 2009 m. gruodžio 31 d. valstybės narės laikėsi įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš laivyno programos reikalavimų ir kaip atitiko atskaitos lygius.

VALSTYBIų NARIų ATASKAITų KOKYBė

14 valstybių narių rengdamos nacionalines ataskaitas bent iš dalies vadovavosi žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros vertinimo gairėmis. Gaires ir toliau sudėtinga taikyti, nes susiduriama su techniniais sunkumais, nepakanka duomenų ir trūksta koordinavimo, ypač valstybių narių mokslo įstaigų veiklos koordinavimo. Net kai gairėmis vadovaujamasi, valstybės narės ne visuomet padaro konkrečias išvadas remdamosi jų taikymo rezultatais. Vis dėl to daugeliu atvejų pusiausvyros rodiklių vertės rodo, kad jų žvejybos pajėgumai per dideli.

Daugumoje ataskaitų žvejybos pastangų mažinimo programos nesusiejamos su laivyno pajėgumo reguliavimu. Reikėtų turėti omenyje, kad kai kuriuose žuvininkystės sektoriuose arba žvejybos rajonuose, pavyzdžiui, Viduržemio jūros, netaikomos jokios žvejybos pastangų reguliavimo programos. Net kai žvejybos pastangos reguliuojamos, dažnai nepateikiama aiškios informacijos apie tai, ar pastangos naudotos konkrečiame žuvininkystės sektoriuje, ar tai yra viso laivyno pastangos. Apskritai panašu, kad žvejybos pastangų reguliavimo priemonių poveikis laivyno pajėgumui yra nedidelis, tačiau kai kurių laivynų atveju, šių priemonių poveikį galima pastebėti pagal sumažėjusį aktyvumo lygį.

ŽMTEK vertinimą galima apibendrinti taip:

- Apskritai 2009 m. valstybių narių ataskaitų išsamumas ir kokybė skiriasi, tačiau, palyginti su 2008 m. ataskaitomis, jos tapo išsamesnės. Daugelio valstybių narių ataskaitose tinkamai pateiktas jų laivynų aprašymas, laivynų pokyčiai per metus ir sąsajos su žuvininkystės sektoriumi. Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia paminėti, yra šie:

- Palyginti su 2008 m. ataskaitomis, akivaizdu, kad visais atžvilgiais pagerėjo padėtis, susijusi su reikalaujamų elementų įtraukimu į valstybių narių ataskaitas.

- Kelios valstybės narės, kurios į savo 2008 m. ataskaitas neįtraukė visų reikalaujamų elementų, įtraukė juos į 2009 m. ataskaitas.

- Švedija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė neaprašė savo žvejybos laivynų žuvininkystės sektoriaus atžvilgiu.

- Visos valstybės narės nurodė, ar jos laikėsi įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš laivyno programų nuostatų.

- Penkios valstybės narės (Belgija, Kipras, Estija, Graikija ir Ispanija) nepateikė laivyno valdymo sistemos privalumų ir trūkumų santraukos.

- Vienuolikos valstybių narių ataskaitose nebuvo pateikti laivyno valdymo sistemų tobulinimo planai.

- Septynios valstybės narės nepateikė informacijos apie bendrą laivyno strateginių dokumentų reikalavimų laikymosi lygį. Palyginti su 2008 m. valstybių narių ataskaitomis, padėtis pagerėjo.

- Aštuonios valstybės narės nepateikė bendros nuomonės apie tai, ar 2009 m. jų laivyno pajėgumai atitiko žvejybos galimybes (palyginti su 14 valstybių narių 2008 m. ataskaitose).

- Vertinant gautus balus, iš visų valstybių narių didžiausią pažangą padarė Graikija.

ŽMTEK dar parengė valstybių narių ataskaitų kokybės ir turinio rezultatų suvestinę, kuri pateikiama toliau.

Kiekvienos valstybės narės balai, skirti už tai, kad į metines atskaitas įtraukė reikalaujamus elementus [2]

Q |Reikalaujamas ataskaitos elementas |Maksimalus balų skaičius |BE |BG |CY |DK |EE |FI |DE |EL |EI |IT |LV |LT |MT |NL |PL |PT |RO |SI |ES |SE |UK | |1A |i) laivynų apibūdinimas |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 | | |ii) sąsajos su žuvininkystės sektoriumi |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |0 |0 |0 | | |iii) laivynų pokyčiai |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |0 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |0 |3 |3 | |1B |i) pareiškimas apie žvejybos pastangų mažinimo programas |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |0 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 | | |ii) žvejybos pastangų mažinimo programų poveikis žvejybos pajėgumams |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |0 |3 |3 | |1C |Pareiškimas dėl atitikties įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš laivyno programos nuostatoms ir atskaitos lygių laikymosi |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 |2 | |1D |i) laivyno valdymo sistemos pranašumų ir trūkumų santrauka |1 |0 |1 |0 |1 |0 |1 |1 |0 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |0 |1 |1 | | |ii) laivyno valdymo sistemos tobulinimo planas |2 |0 |2 |2 |2 |0 |0 |0 |2 |0 |2 |0 |0 |0 |0 |2 |2 |0 |2 |0 |2 |2 | | |iii) informacija apie bendrą laivyno strateginių dokumentų reikalavimų laikymosi lygį |1 |0 |1 |0 |0 |0 |1 |0 |1 |0 |1 |1 |0 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |1 | |1E |Informacija apie administracinių procedūrų pokyčius, susijusius su laivyno valdymu |1 |0 |1 |1 |1 |0 |1 |1 |1 |0 |1 |1 |0 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |1 | |2 |Ataskaita – 10 puslapių, ar trumpesnė? |1 |1 |1 |0 |1 |1 |1 |1 |1 |1 |0 |1 |1 |0 |1 |1 |0 |1 |0 |0 |1 |0 | |O |Apskritai ar ataskaitoje vertinama pajėgumų ir galimybių pusiausvyra? |3 |3 |3 |0 |3 |3 |0 |3 |3 |0 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |0 |0 |0 |0 |0 |3 | | Iš viso balų |24 |19 |24 |18 |23 |19 |19 |19 |23 |14 |23 |22 |20 |21 |22 |24 |20 |19 |20 |8 |18 |20 | |

Kiekvienos valstybės narės balai, skirti už metinės ataskaitos reikalaujamų elementų kokybę

Q |Reikalaujamas ataskaitos elementas |Maksimalus balų skaičius |BE |BG |CY |DK |EE |FI |DE |EL |EI |IT |LV |LT |MT |NL |PL |PT |RO |SI |ES |SE |UK | |1A |i) laivynų apibūdinimas |3 |3 |3 |3 |3 |2.5 |3 |3 |3 |3 |1.5 |3 |2 |2 |3 |1.5 |2 |3 |3 |3 |3 |3 | | |ii) sąsajos su žuvininkystės sektoriumi |3 |1 |2 |3 |2 |2.5 |3 |3 |2.5 |2 |3 |3 |2 |2.5 |2 |1.5 |2.5 |3 |0.5 |0 |0 |0 | | |iii) laivynų pokyčiai |3 |2 |2.5 |0.5 |3 |2.5 |3 |3 |1 |0 |1 |3 |1.5 |2 |2 |1.5 |2 |3 |2 |0 |3 |3 | |1B |i) pareiškimas apie žvejybos pastangų mažinimo programas |3 |2.5 |0.5 |3 |3 |3 |3 |0 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |3 |2.5 |3 |3 |3 |3 | | |ii) žvejybos pastangų mažinimo programų poveikis žvejybos pajėgumams |3 |2 |2 |3 |3 |3 |2.5 |1 |3 |1.5 |3 |1.5 |3 |3 |2 |3 |3 |3 |0.5 |0 |1.5 |3 | |1C |Pareiškimas dėl atitikties įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš laivyno programos nuostatoms ir atskaitos lygių laikymosi |3 |1.5 |3 |3 |3 |3 |2.5 |3 |3 |3 |3 |2.5 |1.5 |3 |0 |2.5 |3 |3 |3 |2 |0 |3 | |1D |i) laivyno valdymo sistemos pranašumų ir trūkumų santrauka |3 |0 |1.5 |0 |3 |0 |1.5 |2 |0 |0 |1.5 |3 |2.5 |1.5 |3 |3 |1.5 |3 |3 |0 |1.5 |0 | | |ii) laivyno valdymo sistemos tobulinimo planas |3 |0 |1.5 |2 |2 |0 |0 |0 |1.5 |0 |2.5 |0 |0 |0 |0 |3 |2.5 |0 |3 |0 |1.5 |3 | | |iii) informacija apie bendrą laivyno strateginių dokumentų reikalavimų laikymosi lygį |3 |0 |0.5 |0 |0 |0 |1.5 |0 |0.5 |0 |0.5 |0 |0 |2 |1 |3 |2.5 |1 |2 |1.5 |1.5 |0 | |1E |Informacija apie administracinių procedūrų pokyčius, susijusius su laivyno valdymu |3 |0 |1.5 |3 |3 |0 |2.5 |3 |2.5 |0 |1 |3 |0 |1.5 |3 |3 |1.5 |2 |2 |0 |1.5 |3 | |2 |Ataskaita – 10 puslapių, ar trumpesnė? |netaikoma | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |O |Apskritai ar ataskaitoje vertinama pajėgumų ir galimybių pusiausvyra? |3 |2 |2 |0 |3 |2 |0 |2 |1.5 |0 |1.5 |1.5 |2 |0 |1.5 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |3 | | Iš viso balų |33 |14.0 |20.0 |20.5 |28.0 |18.5 |22.5 |20.0 |21.5 |12.5 |21.5 |23.5 |17.5 |20.5 |20.5 |25.0 |23.5 |23.5 |22.0 |9.5 |16.5 |24.0 | |

KOMISIJOS IšVADOS

2009 m. bendras laivyno pajėgumas vidutiniškai sumažėjo 2–3 %, kaip ir ankstesniais metais. Bendra žvejybos pajėgumų tendencija nuo 1992 m., pristatoma techninio priedo 3–5 pav., nerodo, kad būtų esminių pokyčių.

Komisijai kelia nerimą tai, kad ES ir valstybių narių laivynų registruose nurodyta bendra laivyno galia galbūt neatspindi realiai jūroje naudojamos galios. Šis klausimas bus sprendžiamas pradėjus taikyti naująjį Kontrolės reglamentą ir jo įgyvendinimo taisykles.

Dauguma valstybių narių neturėjo 2009 m. ekonominių duomenų, todėl ataskaitose pateikiami 2008 m. duomenys. Iš metinės ekonominės ataskaitos[3] matyti, kad 2008 m. ekonominės veiklos rezultatai pablogėjo. Galima pagrįstai daryti išvadą, kad 2009 m. laivyno ekonominės veiklos rezultatams įtakos turėjo labai aukštos degalų kainos 2008 m. ir po to vykusi ekonominė krizė. Be to, iš valstybių narių ataskaitų matyti, kad žvejybos veikla, t. y. vieno laivo žvejybos dienų vidurkis, yra palyginti neaktyvi ir dažnai, jei galima palyginti laiko atkarpas, stebima mažėjimo tendencija.

2009 m. laivų, kurių eksploatavimas nutrauktas naudojantis valstybės pagalba, pajėgumas buvo 10 % didesnis, palyginti su 2008 m. Pajėgumo sumažinimas naudojant viešąsias lėšas sudarė 73 % (išreikšta GT) ir 79 % (išreikšta kW) grynojo pajėgumo sumažinimo 2009 m. Tai rodo, kad laivyno dydis mažinamas atsižvelgiant į ekonomines problemas ir į žvejybos galimybių sumažėjimą dėl to, kad ištekliai buvo pereikvoti. Daugelio valstybių narių laivyno dydis gerokai mažesnis už didžiausias pajėgumo ribas, nustatytas taikant įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš laivyno tvarką, kaip minėta pirmiau. Be to, dalyvauti laivų eksploatavimo nutraukimo programose, kuriose laivų savininkai dalyvauja savanoriškai, pasirenkama dėl to, kad ekonominės veiklos rezultatai prasti, o nebūtinai dėl to, kad atsižvelgiama į išteklių būklę. Atsižvelgiant į šiuos svarstymus, reikėtų apmąstyti žvejybos galimybių ribojimo vaidmenį, ir kyla abejonių, ar reikalingas ir ar efektyvus viešosiomis lėšomis finansuojamas pajėgumų mažinimas.

Kai kuriuose žuvininkystės sektoriuose pasinaudojus individualiomis perleidžiamomis teisėmis pajėgumai buvo sumažinti nesinaudojant viešąja pagalba. Pradėjus taikyti individualių perleidžiamų teisių programas daugiau žuvininkystės sektorių, ypač tų, kuriuose žvejybos pajėgumai per dideli, būtų lengviau juos reguliuoti.

Nepaisant to, kad kai kurių konkrečių laivynų pajėgumas atitinka jų žvejybos galimybes, iš bendro vertinimo rezultatų matyti, kad dažnai žvejybos pajėgumai yra per dideli. Tokią išvadą galima daryti dėl to, kad žuvų ištekliai pernelyg intensyviai žvejojami (kai kurių žuvų išteklių mirtingumas dėl žvejybos pernelyg didelis, todėl reikia mažinti žvejybos pastangas), pajėgumai išnaudojami menkai (labai mažas vieno laivo žvejybos dienų vidurkis), o pelningumas mažas. Dėl dabartinės pajėgumų mažinimo normos, kurią bent iš dalies kompensuoja technologinė pažanga, trumpuoju laikotarpiu bus sudėtinga pašalinti pajėgumų perviršį, jei nebus keičiama esama politika.

Reikėtų pasinaudoti galimybe vykdant būsimą bendrosios žuvininkystės politikos reformą įgyvendinti politikos pakeitimus, kurių reikia norint pašalinti laivyno pajėgumų perviršį.

[1] Pagal Reglamento Nr. 2371/2002 14 straipsnį ir Reglamento Nr. 1438/2003 12 straipsnį.

[2] Prancūzijos ataskaita nebuvo pateikta laiku, kad ją galėtų įvertinti ŽMTEK darbo grupė.

[3] 2010 m. Europos žvejybos laivyno ekonomikos ataskaita, ISBN 978-92-79-17117-8.