KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Reglamento (EB) Nr. 2038/2006 dėl daugiamečio Europos jūrų saugumo agentūros veiksmų reaguojant į laivų keliamą taršą finansavimo įgyvendinimo 2007–2009 m.

ĮžANGA

Reglamentu (EB) Nr. 2038/2006[1] Europos jūrų saugumo agentūrai (toliau – Agentūra) numatytas finansinis paketas, skirtas laivų keliamos taršos padarinių likvidavimo veiksmams finansuoti.

Pagal pirmiau nurodyto reglamento 8 straipsnį Komisija teikia ataskaitą apie šių lėšų naudojimo nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. rezultatus.

Ši ataskaita parengta glaudžiai bendradarbiaujant su Agentūra, kuri pateikė svarbios informacijos[2], taip pat buvo pasinaudota 2008 m. atliktu Agentūros išorės vertinimu, 2009 m. Komisijos vidaus audito tarnybos atlikto audito ir 2010 m. kovo mėn. vykusių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatais. Dėl ataskaitos turinio taip pat buvo diskutuojama keliuose susitikimuose su Agentūros administracine taryba.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1406/2002[3] 15 straipsnio 2 dalies g punktą Agentūra pateikė metines 2007–2010 m. ataskaitas apie Agentūros pasirengimo taršai ir taršos padarinių likvidavimo detaliojo plano finansinį vykdymą. Šias ataskaitas galima rasti Agentūros interneto svetainėje.

Komisija pritaria Agentūros pateiktai analizei. Dėl 2007–2009 m. laikotarpio galima daryti tokias pagrindines išvadas.

AGENTūROS UžDUOTYS TARšOS PADARINIų LIKVIDAVIMO SRITYJE

Agentūros užduotys apima ir atsitiktinius, ir neteisėtus išpylimus. Iš pradžių daugiausia užduočių buvo susijusios su tarša nafta. Tačiau nuo 2007 m. Agentūra taip pat vykdė aktyvią veiklą, susijusią su jūrų tarša pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis (pvz., cheminiais produktais).

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2038/2006 ir Direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų[4] trys pagrindinės Agentūros užduotys, susijusios su laivų keliamos taršos likvidavimu, yra:

a) Operatyvinė pagalba valstybėms narėms

Agentūra turi naftos išsiliejimo padariniams likviduoti skirtų budinčių laivų tinklą, kuriuo gali būti naudojamasi nukentėjusių valstybių narių taršos padarinių likvidavimo pajėgumui padidinti. Ji taip pat teikia naftos išsiliejimo nustatymo ir stebėsenos iš palydovo paslaugas (sistema CleanSeaNet ), taip pat, naudodamasi tinklu „MAR-ICE“, teikia informaciją apie cheminių medžiagų išsiliejimą

b) Bendradarbiavimas ir koordinavimas

Agentūra palaiko ryšius su valstybių narių taršos padarinių likvidavimo ekspertais, taip pat bendradarbiauja pagal esamus regioninius susitarimus ir su Tarptautine jūrų organizacija (IMO).

c) Informacija

Agentūra renka, analizuoja ir platina informaciją apie geriausią patirtį, technologijas ir naujoves pasirengimo jūrų taršai ir tos taršos padarinių likvidavimo srityje.

BIUDžETAS

Bendras finansinis paketas, skirtas Agentūrai pirmiau išvardytiems veiksmams finansuoti laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., siekia 154 mln. EUR (žr. Reglamento (EB) Nr. 2038/2006 4 straipsnį). Iš šios sumos apie 60 mln. EUR (t. y. beveik 40 %) buvo įsipareigota skirti per pirmus trejus metus. Tai atitinka proporcingo turimų lėšų naudojimo principą.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apie 98 % įsipareigojimų buvo skirta operatyvinei pagalbai, daugiausia naftos išsiliejimo padariniams likviduoti skirtų budinčių lavų tinklui, finansuoti. Likę 2 % įsipareigojimų buvo skirti bendradarbiavimui ir informavimui (žr. priedo lentelę).

Mokėjimai siekia apie 48 mln. EUR. Tai, kad mokėjimų suma yra mažesnė už įsipareigojimų sumą, galima paaiškinti keletu veiksnių. Mokėjimai pagal daugiametes sutartis gali būti paskirstyti keleriems metams ir kartais gali būti atlikti ne per ataskaitinį laikotarpį. Mažesnę mokėjimų sumą taip pat lėmė vėlavimai, susiję su naujomis sutartimis dėl budinčių laivų, arba nepatenkinamos vaizdų iš palydovų teikimo paslaugos.

FINANSINėS PROGRAMOS TINKAMUMAS

Remiantis surinkta informacija, agentūrai skirtas finansinis paketas yra pakankamas. Šio finansinio paketo agentūrai užteko 2009 m. sukurti naftos išsiliejimo padariniams likviduoti skirtų budinčių laivų tinklą, sudarytą iš 13 visą įrangą turinčių laivų, kuriuos galima vienu metu mobilizuoti ir kurie aptarnauja didžiąją ES pakrantės dalį[5]. Agentūra taip pat galėjo sukurti sistemą CleanSeaNet , kuri naudojama naftos išsiliejimo stebėsenos iš palydovo paslaugoms teikti 24 Europos pakrantės valstybėms (įskaitant Kroatiją ir Norvegiją), nors tik 12 iš šių pakrantės valstybių turėjo patirties šioje srityje. Pagal šią programą Agentūros vykdomus koordinavimo ir informavimo veiksmus teigiamai vertina ir suinteresuotosios šalys.

Atsižvelgiant į tai, kad finansinė programa yra daugiametė, yra labai svarbu leisti sudaryti daugiametes sutartis su pramonės subjektais. Tokios sutartys yra reikalingos tiek naftos išsiliejimo padariniams likviduoti skirtų budinčių laivų atveju, tiek organizuojant CleanSeaNet veiklą.

Galiausiai ilgalaikiu požiūriu finansinės programos tinkamumą patvirtina tai, kad Agentūra numato iki 2013 m. pabaigos įsipareigoti skirti iki 97 % viso finansinio paketo lėšų.

ESAMOS SISTEMOS VEIKSMINGUMAS IR PRIDėTINė VERTė

Programos lėšomis iki šiol finansuotos priemonės yra rentabilios ir užtikrina pridėtinę vertę. Be to, viešųjų pirkimų procedūromis užtikrinamas geriausias kainos ir kokybės santykis.

Pagal Agentūros administracinės tarybos priimtą detalųjį Agentūros pasirengimo taršai ir taršos padarinių likvidavimo planą Agentūra nestatė arba nepirko naftos išsiliejimo padariniams likviduoti skirtų laivų, nes, turint omenyje jų naudojimo dažnumą, tai nebūtų buvę rentabilu. Laivus sutarčių pagrindu skolinamasi iš komercinių subjektų: naudojama sistema, kuria užtikrinama, kad laivai būtų tinkamai įrengti ir prireikus jais būtų galima naudotis. Remiantis skaičiavimais, pasirinkus tokią sistemą, užuot pirkus laivus, metinės sąnaudos sumažintos beveik 60 %, nors užtikrinama 60 % daugiau saugojimo vietos. Labai svarbu tai, kad įrangą galima perkelti į kitą laivą, nes taip rangovo keitimo atveju mažinami investiciniai nuostoliai.

Didžiausia atsakomybė už incidento padarinių likvidavimą tenka ir tebeteks nacionalinėms valdžios institucijoms, kurių investicijos labai skiriasi. Tačiau remiantis Agentūros parengtais naftos išsiliejimo scenarijais, iš esmės pagrįstais didžiausiais praeityje įvykusiais incidentais (pvz., tanklaivių „Erika“ ir „Prestige“ avarijos), akivaizdu, kad valstybė narė, kurioje įvyko incidentas, būtų patyrusi gerokai mažesnes išlaidas, jei tuo metu būtų veikęs laivų tinklas.

Taikyti naftos išsiliejimo nustatymo ir stebėsenos sistemą ES lygmeniu yra pigiau (maždaug 20 %) ir veiksmingiau nei nacionaliniu lygmeniu. Iš tiesų, vienu gautu vaizdu patenkinami vidutiniškai beveik dviejų pakrantės valstybių poreikiai (užsakiusi 6 391 vaizdą Agentūra galėjo atsakyti į 11 886 nacionalinius paklausimus). Agentūros įdiegta griežta kokybės kontrolės sistema taip pat užtikrinama, kad būtų atsiskaitoma tik jei įvykdytos visos sutartyje numatytos sąlygos.

FINANSINėJE PROGRAMOJE NENUMATYTI GALIMI PATOBULINIMAI

Komisija atkreipia dėmesį, kad dar galima atlikti keletą patobulinimų, nenumatytų finansinėje programoje.

Pirma, kad būtų užtikrintas bendras būtiniausias parengties ir taršos padarinių likvidavimo lygis, būtina, kad visos valstybės narės ratifikuotų atitinkamas tarptautines konvencijas. Todėl apgailestautina, kad dar ne visos valstybės narės ratifikavo 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo įvykus taršos nafta incidentams (1990 m. OPRC konvencija) ir 2000 m. Protokolą dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo taršos pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis atvejais (2000 m. OPRC-HNS protokolas). Taip pat dar ne visos valstybės narės ratifikavo konvencijas, kuriomis nustatyta tarptautinė kompensavimo nukentėjusiems nuo tanklaivių avarijų sukeltų naftos išsiliejimo incidentų tvarka (CLC 92[6], Fund 92[7] ir Supplementary Fund 2003[8]).

Be to, bendra visoje Europoje problema – jūroje surinktos naftos išpylimo įrenginiai. Šią problemą spręsti padeda Agentūros į sutartis dėl laivų įtraukta „iškrovimo lichteriu sąlyga“ (pagal kurią rangovo gali būti paprašyta rasti tinkamą lichterį), tačiau ji negali pakeisti atitinkamų nacionalinio lygmens sprendimų.

Galiausiai, kai kuriose valstybėse narėse galima būtų patobulinti veiksmus, kurių imamasi po to, kai naudojantis sistema CleanSeaNet , aptinkamos galimai išsiliejusios naftos dėmės. Nors Agentūra yra atsakinga už naftos išsiliejimo nustatymo ir stebėsenos paslaugų teikimą, galimo naftos išsiliejimo faktą patvirtinti ir atitinkamų veiksmų teršėjo atžvilgiu imtis turi nacionalinės valdžios institucijos. Bendras patvirtinimo lygis (27 %) reiškia, kad egzistuoja dideli regioniniai skirtumai, grindžiami nacionaliniais tikrinimo pajėgumais, visų pirma atliekant priežiūrą iš oro. Dėl to kyla rizika, kad nesąžiningi laivų operatoriai gali nelegaliai išpilti naftą tuose regionuose, kuriuose kontrolė yra prastesnė.

IšVADOS

Apskritai biudžetas, skirtas Europos jūrų saugumo agentūros vykdomai taršos padarinių likvidavimo veiklai, yra pakankamas, o pagal programą finansuojamos priemonės yra rentabilios ir užtikrina pridėtinę vertę.

2010 m. spalio mėn. Komisija pasiūlė pakeisti EJSA steigimo reglamentą[9], į kurį, be kita ko, įtraukta nuostata, kad nukentėjusios valstybės narės gali prašyti EJSA pagalbos ir tuo atveju, jei tarša jūroje atsirado eksploatuojant naftos ir dujų įrenginius. Tačiau Komisija nemano, kad būtina siūlyti keisti Reglamente (EB) Nr. 2038/2006 nustatytą daugiametę finansinę programą.

Rengdamasi kitam finansinio programavimo etapui Komisija pasinaudos informacija, kurią Agentūra pateikė šiai ataskaitai parengti.

PRIEDAS

EJSA pasirengimo taršai ir jūrų taršos padarinių likvidavimo veikla

2007–2009 m. finansinės informacijos santrauka

Įsipareigojimai EUR | Mokėjimai EUR |

Naftos išsiliejimo padariniams likviduoti skirtų budinčių laivų tinklas | 46 363 654,42 | 34 559 298,86 |

Pratybos | 1 157 500,00 | 1 082 555,37 |

Patobulinimai | 5 324 730,86 | 4 547 630,50 |

CleanSeaNet eksploatacija | 2 859 946,40 | 4 671 731,14 |

Parama CleanSeaNet naudotojams | 358 270,53 | 223 995,50 |

CleanSeaNet paslaugų plėtra | 2 673 615,53 | 2 283 212,01 |

Bendradarbiavimas ir koordinavimas | 564 458,95 | 347 445,45 |

Veiksmai, susiję su pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis | 79 100,00 | 37 564,23 |

Informacijos sklaida | 50 054,79 | 61 138,64 |

Susijusios komandiruotės | 475 052,70 | 379 498,10 |

Iš viso | 59 906 384,18 | 48 194 069,80 |

Pastaba: Dviejose srityse, kuriose mokėjimai viršija įsipareigojimus, kai kurie mokėjimai yra susiję su įsipareigojimais iki 2007 m.

Lėšų paskirstymo apžvalga

[pic]

[1] 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2038/2006 dėl daugiamečio Europos jūrų saugumo agentūros veiksmų reaguojant į laivų keliamą taršą finansavimo ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 (OL L 394, 2006 12 30, p. 1. Taip pat žr. klaidų ištaisymą OL L 30, 2007 2 3, p. 12).

[2] Galima rasti EJSA interneto svetainėjehttps://extranet.emsa.europa.eu/index.php?option=com_joomdoc&task=cat_view&gid=298&Itemid=100005

[3] 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 245, 2003 3 29, p. 10).

[4] 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 11).

[5] Nuo to laiko tinklas buvo dar labiau išplėstas. Laivais gali naudotis visos valstybės narės, nepriklausomai nuo jų įprastinės eksploatavimo zonos. Žemėlapius galima rasti 2 išnašoje nurodytu Agentūros pateiktu adresu.

[6] 1992 metų Protokolas dėl 1969 metų Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą pakeitimo.

[7] 1992 m. protokolas dėl 1971 metų Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo pakeitimo.

[8] 1992 m. Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo 2003 m. protokolas.

[9] COM(2010) 611, 2010 10 28.