TURINYS

1. ĮŽANGA 2

2. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 2

2.1. „Daphne“ programos apžvalga 2

2.2. „Daphne“ programos įgyvendinimas 4

3. PAGRINDINIAI TARPINIO VERTINIMO REZULTATAI 4

3.1. Svarba 4

3.2. Veiksmingumas 6

3.3. Efektyvumas 7

3.4. Tvarumas 8

4. REKOMENDACIJOS IR IŠVADOS 9

4.1. Daugiau dėmesio ES politikos prioritetams 9

4.2. Geresnė projektų rezultatų sklaida ir didesnis tvarumas 10

4.3. Proporcingas dalyvavimas „Daphne“ programoje 10

4.4. Veiksmingesnis „Daphne“ programos valdymas 10

4.5. Išvados 11

1. ĮŽANGA

Šiuo tarpiniu „Daphne III“ programos vertinimu siekiama pateikti informacijos apie programos iki šiol pasiektus rezultatus ir jos įgyvendinimo kokybinius ir kiekybinius aspektus. Įsipareigojimas pateikti šį vertinimą Europos Parlamentui ir Tarybai nustatytas „Daphne III“ programos teisinio pagrindo 15 straipsnyje[1].

Komisija programą įvertino padedama nepriklausomo išorės vertintojo[2]. Vertinime daugiausia dėmesio skirta programa jau pasiektiems rezultatams ir „Daphne III“ įgyvendinimo kokybiniams ir kiekybiniams aspektams[3].

Komisija išsamiai išanalizavo „Daphne III“ programos privalumus ir trūkumus, kad atsakytų:

1) kaip pagerinti dabartinės programos įgyvendinimą per likusį laikotarpį ir

2) kaip pagerinti programos koncepciją, turint omenyje tolesnę programą.

Tiksliau, vertinti tokie programos aspektai:

1) svarba, kiek tai susiję su programos tikslais ir metodu, įskaitant ir tai, ar tikslais reaguojama į tikslinių grupių poreikius ir problemas, ar prioritetais atsižvelgiama į politikos raidą ir ar programa kuriama ES pridėtinė vertė ir užtikrinamos sąsajos su kitomis programomis;

2) programos veiksmingumas, t. y. kokia apimtimi pavyksta pasiekti programos tikslus ir sukurti tarpvalstybinę partnerystę ir kokie veiksniai daro įtaką programos pažangai;

3) programos efektyvumas, t. y. kokia apimtimi Komisija ir finansuojamos organizacijos sugebėjo pasinaudoti ištekliais – finansiniais, žmogiškaisiais, techniniais, – kad įgyvendintų programą ir veiksmus ir pasiektų rezultatus.

Ataskaitoje pateikiami pagrindiniai vertinimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos likusiam „Daphne III“ programos įgyvendinimo laikotarpiui.

2. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

2.1. „Daphne“ programos apžvalga

Smurto prieš moteris, vaikus ir jaunimą prevencijos ir kovos su juo bei aukų ir rizikos grupių apsaugos „Daphne III“ programą 2007–2013 m. 2007 m. sukūrė Europos Parlamentas ir Taryba; ji grindžiama „Daphne“ iniciatyva ir ją pakeitusiomis „Daphne I“ ir „Daphne II“ programomis ir yra jų tęsinys.

Pirmoji „Daphne“ iniciatyva pradėta dar 1997 m. kaip vienas iš plataus masto ES atsako į visą Europą sukėtusius prekybos vaikais ir jų seksualinio išnaudojimo atvejus, kurie stipriai paveikė visuomenės ir politikų požiūrį, elementų.

Pripažįstant smurto prieš moteris ir smurto prieš vaikus ir jaunimą sąsajas, „Daphne“ iniciatyva siekta paskatinti imtis veiksmų kovoti su smurtu ne tik prieš vaikus, bet ir prieš jaunimą bei moteris. Šio požiūrio laikytasi ir tolesnėse „Daphne“ programose.

Bendras „Daphne“ programos tikslas – prisidėti prie vaikų, jaunimo ir moterų apsaugos nuo visų smurto apraiškų ir pasiekti aukštą sveikatos apsaugos, gerovės ir socialinės sanglaudos lygį.

Šiais bendrais tikslais prisidedama prie ES politikos, ypač susijusios su visuomenės sveikata, žmogaus teisėmis ir lyčių lygybe, plėtros, taip pat prie veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti vaikų teises ir kovoti su prekyba žmonėmis ir seksualiniu išnaudojimu.

„Daphne III“ konkretus tikslas – prisidėti prie visų smurto, įskaitant seksualinį išnaudojimą ir prekybą žmonėmis, pasitaikančio viešojoje ir privačiojoje srityse prieš vaikus, jaunimą ir moteris, apraiškų prevencijos ir kovos su jomis, imantis prevencinių priemonių ir teikiant paramą bei apsaugą aukoms ir rizikos grupėms.

Suteikiant reikiamą finansavimą „Daphne III“ remiami tokie veiksmai:

1) konkretūs tarpvalstybiniai ES svarbūs projektai, į kuriuos įtrauktos bent dvi valstybės narės (veiksmų dotacijos);

2) parama NVO ar kitų organizacijų, siekiančių bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų, veiklai (veiklos dotacijos);

3) konkretūs Komisijos veiksmai, kaip antai tyrimai ir moksliniai tyrimai, nuomonių apklausos ir tyrimai, seminarai, konferencijos ir ekspertų susitikimai (Komisijos iniciatyvos).

„Daphne III“, be kita ko, finansuojama tokia veikla: padėti šioje srityje aktyviai veikiančioms NVO ir jas skatinti, kurti ir įgyvendinti konkrečiai auditorijai skirtus informavimo veiksmus, skleisti rezultatus, pasiektus įgyvendinant „Daphne I“ ir „Daphne II“ programas, arba nustatyti ir stiprinti veiksmus, kuriais prisidedama prie teigiamo elgesio su žmonėmis, kuriems gresia smurtas.

Programa taip pat padedama sukurti ir palaikyti daugiadisciplinius tinklus, užtikrinti įrodymais pagrįstos informacijos bei žinių plėtrą, parengti mokomąją medžiagą ir tirti su smurtu susijusius reiškinius ir jų poveikį.

„Daphne III“ skirta ES valstybių narių ir ELPA valstybių, priklausančių Europos ekonominės erdvės susitarimui (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos), organizacijoms ir institucijoms; ją tiesiogiai valdo Europos Komisija, kuri nustato metinius prioritetus, valdo biudžetą, vertina pasiūlymus ir skiria dotacijas.

2.2. „Daphne“ programos įgyvendinimas

Bendras „Daphne III“ programai 2007–2013 m. numatytas finansinis paketas yra 116,85 mln. EUR: 2007 m. metinis biudžetas siekė 14,2 mln. EUR, 2008 m. – 14,7 mln. EUR, 2009 m. – 17,8 mln. EUR, o 2010 m. – 18,45 mln. EUR.

Kalbant apie biudžeto paskirstymą, kasmet vidutiniškai 80 proc. lėšų skiriama veiksmų dotacijoms, 14 proc. – veiklos dotacijoms ir 5 proc. – Komisijos iniciatyvoms.

Nuo 2007 m. Komisija paskelbė tris kvietimus teikti paraiškas dėl veiksmų dotacijų ir 4 kvietimus teikti paraiškas dėl veiklos dotacijų ir sudarė sutartis dėl 14 Komisijos iniciatyvų pagal viešųjų pirkimų procedūras.

Paskelbusi kvietimus teikti paraiškas, Komisija sulaukė labai daug paraiškų. Iki šiol Komisija gavo ir įvertino 697 paraiškas dėl veiksmų dotacijų, kurias pateikė bendradarbiaujančios organizacijos iš bent dviejų valstybių narių. Įvertinusi oficialius kriterijus ir paraiškų privalumus, Komisija suteikė finansavimą 165 tarpvalstybiniams projektams.

Dėl veiklos dotacijų Komisija iš viso gavo 112 paraiškų (įskaitant dabar vykdomą atranką) ir, įvertinusi jų kokybę, 29 suteikė finansavimą.

Komisija finansuoja iki 80 proc. visų išlaidų ir nustato dotacijos sumos ribą. Veiksmų dotacijoms skiriama mažiausia dotacijos suma yra 75 000 EUR, didžiausia – 600 000 EUR, o veiklos dotacijoms nustatyta tik viršutinė riba – 300 000 EUR.

Todėl iš „Daphne III“ programos biudžeto kasmet galima finansuoti maždaug 41 veiksmų dotaciją ir 10 veiklos dotacijų, vidutiniškai skiriant atitinkamai 362 000 EUR ir 175 000 EUR sumas (2009 m. duomenys).

Iš 194 iki šiol finansuotų projektų (veiksmų dotacijų ir veiklos dotacijų) 55 siekiama kovoti su smurtu prieš moteris, 57 – su smurtu prieš vaikus, 27 – su smurtu prieš jaunimą, o 55 projektais kovojama su daugiau nei viena smurto apraiška. Pagal finansuojamus projektus atliekama labai įvairi veikla, kuria paprastai siekiama daugiau nei vieno konkretaus programos tikslo ar prioriteto. Dažniausiai pasiekiami tokie rezultatai: parengiama medžiaga, pvz., skrajutės, brošiūros, gairės ir interneto svetainės, skleidžiama geroji patirtis, rengiami mokymai, konferencijos ar seminarai. Kiti rezultatai – moksliniai leidiniai, kiti mokslinių tyrimų produktai ir rengiamos viešos diskusijos.

3. PAGRINDINIAI TARPINIO VERTINIMO REZULTATAI

3.1. Svarba

Vertinime daroma išvada, kad apskritai „Daphne III“ programa labai svarbi sprendžiant problemas, kurias spręsti buvo sukurta. Smurto lygis vis dar aukštas ir programos poreikis didelis. Be to, programos tikslai – užkirsti kelią visoms smurto prieš moteris, vaikus ir jaunimą apraiškoms bei su jomis kovoti ir sukurti ES lygmeniu suderintą priemonę – tebėra svarbūs atsižvelgiant į esamus tikslinių grupių poreikius.

Pagal „Daphne III“ įgyvendintais veiksmais laikomasi programos tikslų. Kalbant apie projektų atitiktį programos tikslams, yra aiški atliktų arba atliekamų veiksmų, įgyvendinamų pagal projektus, ir programos teisiniame pagrinde nustatytų tikslų sąsaja. Be to, projektų rezultatai dažnai panaudojami kuriant politiką arba daro jai įtaką (nacionaliniu ir ES lygiu). Tačiau programa galėtų būti labiau užtikrinta, kad pagal „Daphne III“ finansuotų veiksmų rezultatai būtų panaudoti tokiu būdu.

Kalbant apie ES pridėtinę vertę, programos tarpvalstybinis pobūdis reiškia, kad skirtingos valstybių narių organizacijos bendradarbiauja, kad sumažintų smurtą, ir turi galimybę keistis žiniomis ir geriausia patirtimi. Be to, programa suteikiama galimybė skirtingų valstybių narių organizacijoms bendradarbiauti, siekiant užkirsti kelią būtent tarpvalstybinio pobūdžio smurtui.

Strateginiu lygiu poreikis spręsti smurto prieš moteris, vaikus ir jaunimą problemą išlieka labai didelis, nes smurtas nemažėja, ir šie klausimai tokie pat svarbūs šiandien, kokie buvo 1997 m., kai sukurta „Daphne“ iniciatyva. Tai, kad programos tikslai tebėra svarbūs, įrodo ir didelis finansavimo pagal „Daphne“ poreikis. Vidutiniškai kasmet galima finansuoti tik 17,5 proc. paraiškų dėl veiksmų dotacijų ir 36 proc. paraiškų dėl veiklos dotacijų.

„Daphne III“ programos apimtis yra didesnė, palyginti su pirmąja „Daphne“ programa, ir apima kovą su įvairesnių apraiškų smurtu prieš didesnę tikslinę grupę. Taip yra todėl, kad pagal programą finansuojant vis daugiau projektų paaiškėjo skirtingų smurto apraiškų. Ypač specifinės smurto apraiškos, įtrauktos į vykdomus ir neseniai užbaigtus projektus, yra smurtas vaikų darželiuose, smurtas pasimatymų metu, netinkamas elgesys su vyresnio amžiaus žmonėmis ir smurtas intymiuose paauglių santykiuose.

Smurtas per se neapibrėžtas „Daphne“ teisiniame pagrinde, priešingai, pabrėžta, kad „Daphne III“ programa skirta visoms smurto apraiškoms[4]. Dėl šios priežasties ir planų išplėsti tikslinių grupių ir sprendžiamų klausimų apimtį pateikta šiek tiek kritinių pastabų, kad programos tikslai gali būti per platūs ir kad būtų geriau sukurti labiau koncentruotą programą. Be to, yra pavojus, kad sumažės projektų, kuriais kovojama su tarpvalstybiniu smurtu.

Komisija, priimdama metinius teminius prioritetus, užtikrina, kad programa ir toliau atitiktų pradinius tikslus ir kartu turėtų atnaujinimo ir lankstumo galimybę. Teminiai prioritetai yra kiekvieno programos metinio biudžeto konkretūs tikslai, ir paraiškos atrenkamos atsižvelgiant į jų atitiktį prioritetams.

Pavyzdžiui, 2008 m. prioritetai apėmė platesnio masto smurto šeimoje ir smurto prieš pažeidžiamas grupes klausimus, taip pat klausimus, kiek nacionalinės teisės aktais laikomasi Vaiko teisių konvencijos, taip pat dėl žalingos įprastos praktikos. Todėl programa galima spręsti konkretų skaičių klausimų, kartu išlaikant lankstumą ir atvirumą naujovėms. Vis dėlto proporcingai didelė veiksmų dalis apima platesnio masto tikslus. Todėl gali būti įmanoma dar labiau susiaurinti arba labiau prižiūrėti finansuojamų projektų objektą.

„Daphne III“ programa glaudžiai susieta su politika tiek programos, tiek pradinio projekto lygmeniu. Aišku, kad tiek vienu, tiek kitu atveju siekiama daryti įtaką politikai. Tačiau, nors programa siekiama nustatyti politikos gaires (ir politiką apsvarstyti), iš turimų duomenų matyti, kad Komisija galėtų labiau pasinaudoti įgyvendintų veiksmų rezultatais, kad paremtų politikos raidą. Daugelis pagal „Daphne III“ įgyvendintų projektų taip pat turi atskirą tikslą daryti įtaką nacionalinei ar Europos politikai. Tai atskleidžiama projektų valdytojų apklausoje, kurioje dauguma respondentų nurodė, kad jie bandytų arba jau bandė daryti poveikį politikai. Pavyzdžiui, pagal „Daphne“ finansuojama organizacija skatina visoje Europoje įgyvendinti vieno telefono numerio pranešti apie dingusius vaikus schemą.

Kadangi „Daphne III“ sprendžiami su lyčių lygybe, žmogaus teisėmis, vaikų apsauga ir moterų, vaikų ir jaunimo sveikata ir gerove susiję klausimai, ji gali ne tik papildyti, bet ir iš dalies sutapti su kitomis programomis ES ir nacionaliniu lygiu.

Nors ji gali iš dalies sutapti su kitomis programomis, kiek tai susiję su tikslinėmis grupėmis ir tam tikra apimtimi su turiniu, tai yra vienintelė programa, kuri konkrečiai skirta kovoti su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą.

Tai patvirtinta per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. Didžioji dotacijų gavėjų dalis nurodė, kad iš kitų ES programų, nacionalinių ar tarptautinių institucijų negali gauti tokios pačios rūšies veiksmų finansavimo. Jie taip pat sutiko, kad be „Daphne“ finansavimo jie nebūtų galėję įgyvendinti suplanuotų veiksmų.

Kalbant apie ES pridėtinę vertę, programa sukurta kaip atsakas į dvi konkrečias smurto rūšis – pedofilų tinklus ir prekybą žmonėmis, – kurios abi yra tarpvalstybinio pobūdžio. Finansuojant projektus pagal „Daphne“ šioms dviem smurto rūšims iki šiol skiriama daugiausia dėmesio. Siekiant kovoti su šių rūšių smurtu, ypač svarbus skirtingų šalių bendradarbiavimas.

Taip pat reikia keistis geriausia patirtimi ir smurto reiškinį tirti visos Europos lygiu. Visų pirma skirtingų valstybių narių partnerystė gali padidinti dalyvaujančių organizacijų žinias ir išplėsti projektų rezultatų sklaidą.

3.2. Veiksmingumas

„Daphne“ programos veiksmingumas vertinamas pagal tai, kiek sėkmingai įgyvendinami programos tikslai. Reikėtų nurodyti, kad „Daphne“ programa turi didelį poveikį ir kad pavyko padaryti pažangą siekiant programos tikslų.

Pagal „Daphne III“ finansuotais veiksmais padedama užkirsti kelią smurtui prieš tikslines grupes, keistis valstybių narių geriausia patirtimi ir plėtoti politiką ES ir nacionaliniu lygiu. Tačiau nustatytos kelios procedūrinės ir esminės problemos, kurios trukdo siekti pažangos.

Nuo tada, kai pradėta „Daphne“ iniciatyva, programos pajėgumai išaugo. „Daphne I“ biudžetas buvo 20 mln. EUR per trejų metų finansavimo laikotarpį; „Daphne II“ ketverių metų programai skirtas 50 mln. EUR biudžetas; „Daphne III“ biudžetą sudaro daugiau kaip 116 mln. EUR. Dėl to pastaraisiais metais finansuojamų projektų padaugėjo.

Pagal „Daphne“ dažnai suteikiamas finansavimas tai pačiai organizacijai daugiau nei vieną kartą, tai leidžia organizacijoms padaryti didesnę pažangą vykdant veiklą ir plėtoti projektus. Per „Daphne“ finansuotais veiksmais prisidėta kuriant politiką ir pasiekta konkrečių išdavų. Tačiau būtų galima pagerinti „Daphne“ programos rezultatų sklaidą platesnei tikslinei grupei.

Be to, kai kurių projektų poveikis lieka neaiškus, nes atrodo, kad jų metodams trūksta novatoriškumo, o siūlomi veiksmai labai pasikartojantys. Daug paraiškų teikėjų linkę daugiau dėmesio skirti projekto pristatymui nei klausimui, ar veiksmas kiek nors sumažins smurto problemą. Šį požiūrį dar labiau sustiprina tai, kad Komisija neturi patikimų rodiklių, pagal kuriuos galėtų patikrinti bet kokio projekto poveikį.

Kalbant apie esmines problemas, paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais sunkumų kyla dėl nepakankamo vietos ir nacionalinių institucijų dalyvavimo. Pavyzdžiui, plėtojant kai kuriuos projekto veiksmus reikėjo vietos arba nacionalinių institucijų bendradarbiavimo. Kai šių institucijų bendradarbiavimo ir paramos lygis buvo žemas, tai turėjo tiesioginės įtakos projektų pažangai.

Kita vertus, tarpvalstybinės partnerystės sukūrimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių „Daphne“ programos pasiekimų, ir tai yra programos elementas, kuriuo sėkmingiausiai užtikrinta ES pridėtinė vertė. Pagal turimus duomenis matyti, kad į kiekvieną projektą įtraukti vidutiniškai 4–5 partneriai. Projektai retai apima dar daugiau partnerių, nes daugiašalę partnerystę sunku valdyti, be to, tai reiškia, kad finansavimas per daug išskaidomas.

Tačiau iš duomenų matyti, kad būtų galima labiau skatinti naują partnerystę ir užtikrinti, kad svarbiausių organizacijų geografinis pasiskirstymas būtų pakankamas, nes kai kurių šalių organizacijų dalyvavimas vis dar nedidelis. Tai ypač taikoma 2004 m. ir 2007 m. įstojusioms valstybėms narėms, kurių pilietinės visuomenės organizacijos dar neturi tinkamos struktūros ir patirties, kad galėtų varžytis dėl „Daphne“ finansavimo. Daugiausia projektų pateikia Italijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos ir Vokietijos organizacijos, o projektų iš Rumunijos, Čekijos, Lenkijos ir Baltijos šalių akivaizdžiai trūksta.

3.3. Efektyvumas

Programos efektyvumas vertinamas pagal tai, kaip Komisija ir finansuojamos organizacijos sugebėjo pasinaudoti ištekliais, kad įgyvendintų programą ir veiksmus ir pasiektų rezultatus.

Šiuo metu pagal programą skiriami veiksmų įgyvendinimo finansiniai ištekliai yra tinkami, t. y. jais suteikiamas finansavimas aukštos kokybės projektams, o kartu sėkminga projektų atranka užtikrina didelę projektų konkurenciją.

Dauguma dotacijų gavėjų apklausoje ir per pokalbius patvirtino, kad atrinktiems projektams skirti finansiniai ištekliai leido jiems pasiekti planuotus rezultatus. Kartu pateiktas pasiūlymas, kad galbūt vertėtų apsvarstyti galimybę pakeisti projektų dydį. Tiksliau, galbūt būtų efektyviau ir ekonomiškiau, o projektai turėtų didesnį poveikį, jei būtų finansuojama mažiau, bet didesnių projektų.

Komisija teikia finansavimą veiksmų dotacijų (konkretiems tarpvalstybiniams projektams finansuoti) ir veiklos dotacijų (šioje srityje aktyviai veikiančių organizacijų kasdienėms einamosioms išlaidoms paremti) forma. Tačiau biudžeto, skiriamo veiklos dotacijoms, ir organizacijų, kurios galėtų gauti tokį finansavimą (kurios aktyviai veikia Europos lygiu), procentinė dalis yra palyginti nedidelė. Dėl šios priežasties nurodyta, kad galbūt visą finansavimą reikėtų skirti tik veiksmų dotacijoms, ir tai sumažintų dėl atskiro atrankos proceso tenkančią administracinę naštą. Taip pat būtų galima geriau pasinaudoti Komisijos iniciatyvomis paremti programos administravimą ir rezultatų sklaidą.

Kalbant apie paraiškų teikimo procesą, atlikta svarbių pakeitimų, siekiant supaprastinti „Daphne“ paraiškų teikimo procesą. Visų pirma Komisija sukūrė projekto teikimo elektroninę sistemą per internetinę priemonę PRIAMOS. Antra, sukurta internetinė pokalbių svetainė, kur paraiškų teikėjai gali teikti užklausas Komisijai atvirame forume, kurį mato visi paraiškų teikėjai. Trečia, pakeistos paraiškų teikimo formos, kad dėmesys būtų sutelktas į projektų galutinių rezultatų ir išdavų vertinimo procesą. Iš esmės iš dotacijų gavėjų pastabų matyti, kad paraiškų teikimo procesas yra tinkamas, nors reikėtų imtis papildomų veiksmų sumažinti administracinę naštą.

Tačiau iš surinktų įrodymų atrodo, kad laikotarpis nuo projekto pateikimo iki sutarčių sudarymo yra per ilgas, o tai turi neigiamą poveikį. Tai ypač taikoma veiklos dotacijoms, kai finansavimas suteiktas, kai jau buvo praėję keli finansinių metų, kuriems skirtas finansavimas, mėnesiai, todėl kilo veiksmų įgyvendinimo sunkumų.

3.4. Tvarumas

Tvarumas vertinamas pagal tai, kokia apimtimi partnerystė, veiksmai ir jų išdavos išliks pasibaigus ES finansavimui ir turės tvarų poveikį tikslinėms grupėms.

Tapo akivaizdu, kad, įgyvendinant veiksmus ir siekiant poveikio vietoje, daugelis projektų labai priklausomi nuo ES finansavimo. Tiksliau, daug „Daphne III“ dotacijų gavėjų yra anksčiau gavę ES finansavimą ir daugelis iš jų pagal „Daphne“ įgyvendino veiksmus, kurie buvo pagal ankstesnį finansavimą įgyvendintų veiksmų tęsinys. Nors tai gali būti laikoma programos trūkumu, reikia pabrėžti, kad „Daphne“ programa dažnai laikoma vienintele tokios apimties programa, ir, nors yra ir kitų išteklių, jie gali būti ne tokie tinkami kaip „Daphne“.

Be to, stabilios partnerystės kūrimas yra svarbus „Daphne III“ elementas. Kaip ir kitose programose, veiksmų dotacijos skiriamos organizacijoms, kurios specialiai sudarė tarpvalstybinę partnerystę, kad įgyvendintų pasiūlytus veiksmus. Iš tiesų pasitelkiant „Daphne III“ programą dažnai sukuriama sėkminga partnerystė. Remiantis dotacijų gavėjų komentarais, daugeliu atvejų ir toliau turėtų būti vykdoma struktūrizuotu bendradarbiavimu grindžiama partnerystė.

Taigi „Daphne III“ programa suteikiama galimybė organizacijoms užmegzti būsimus ryšius ir tinklus, ir tai pabrėžta kaip vienas iš privalumų įtraukti kitų šalių partnerius. Pagal „Daphne“ įgyvendinami veiksmai – pvz., keitimasis geriausia patirtimi, parama moterų ir vaikų apsaugos tinklams, Europos lygio pagalbos linijos ir lyginamieji Europos moksliniai tyrimai – yra veiksmingesni, kai pasitelkiama tarpvalstybinė partnerystė. Reikėtų pabrėžti, kad stiprios ir tvarios partnerystės kūrimas yra didžiausia projektų pagal „Daphne III“ sėkmė.

Kiek projekto išdavos bus tvarios, o tikslinių grupių poreikiai išliks patenkinti, didele dalimi priklauso nuo veiksmų, kurie įgyvendinti pagal projektus, taip pat nuo šių veiksmų išdavų ir poveikio.

Atlikus įgyvendintų veiksmų analizę matyti, kad pagal „Daphne III“ finansuotais projektais sukurtos tam tikros struktūros, kurios ir ilgesniu laikotarpiu padės tikslinėms grupėms. Kita vertus, veiksmai, kuriais tenkinami skubūs ir tiesioginiai tikslinių grupių poreikiai, gali priklausyti nuo tolesnio finansavimo. Tačiau iš atrinktų projektų atliktų tyrimų matyti, kad kai kuriais įgyvendintais veiksmais jau pasiekta konkrečių rezultatų, kurie, labai tikėtina, bus tvarūs ilgą laiką.

4. REKOMENDACIJOS IR IŠVADOS

Atsižvelgdama į problemas ir klausimus, nustatytus vertinant programą, Komisija ketina įgyvendinti toliau nurodytas priemones, kad sustiprintų programos poveikį ir pagerintų jos įgyvendinimą.

4.1. Daugiau dėmesio ES politikos prioritetams

Nors bendri ir konkretūs programos tikslai tebėra svarbūs ir priimant metinius programos prioritetus labai reaguojama į naujus pokyčius, iš vertinimo matyti, kad „Daphne III“ programa rizikuojama nutolti nuo jos pagrindinio objekto ir tikslinių grupių ir todėl galėtų kilti pavojus iš dalies sutapti su kitomis ES programomis. Programa taip pat būtų galima siekti stipresnių sąsajų su dabartine politine raida.

Komisija toliau valdys „Daphne III“, priimdama metinius prioritetus, bet didžiausią dėmesį skirs keliems ypatingos svarbos prioritetams. Dėl metinių prioritetų programa bus lanksti ir galės reaguoti į kylančias problemas ir poreikius. Taip bus užtikrinta, kad „Daphne III“ išliktų svarbia politikos priemone, kuria kuriamos naujos idėjos ir geriausia patirtis ir daroma įtaka kuriamai politikai visoje Europoje.

Siekdama didesnio poveikio, Komisija taip pat apsvarstys galimybę pakoreguoti finansuojamų projektų dydį, kad finansuotų tuos projektus, kuriais suteikiama didelė ES pridėtinė vertė ir pasiekiamos plačiai skleidžiamos išdavos.

Tikslingesni metiniai prioritetai leistų išvengti galimų sutapimų su kitais finansavimo šaltiniais, kuriais galima pasinaudoti per tokias ES programas kaip PROGRESS, „Pagrindinės teisės ir pilietybė“ ir „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“. Reikia pažymėti, kad nors dabar „Daphne“ ir kitų ES programų turinys ir veiksmai šiek tiek panašūs, iš esmės jie labiau susiję nei sutampantys.

Kita vertus, Komisija tebeturės galimybę finansuoti metiniuose prioritetuose nenumatytus naujus inovatyvius projektus. Programa turėtų išlikti atvira naujoms idėjoms, kaip kovoti su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą ir užkirsti jam kelią, o finansavimo prašančios organizacijos turėtų turėti galimybę kurti ir teikti inovatyvius projektus. Prioritetuose nenumatytų projektų skaičius vis dėlto išliks ribotas, kad būtų užtikrintas didžiausias dėmesys metiniams prioritetams.

4.2. Geresnė projektų rezultatų sklaida ir didesnis tvarumas

Atlikus „Daphne III“ programos vertinimą, paaiškėjo, kad būtų galima geriau skleisti finansuojamų projektų rezultatus. Komisija imsis priemonių, kad sustiprintų projektų poveikį ir tvarumą. Pirmiausia Komisija vertins projektus ir rengs kvietimus teikti paraiškas, dar labiau sutelkdama dėmesį į finansuojamų veiksmų rezultatus ir išdavas. Šiuo į rezultatus orientuotu požiūriu bus užtikrinta, kad turimos lėšos būtų išleistos tik tiems projektams, kuriais tikrai padedama siekti „Daphne“ tikslų ir suteikiama didelė pridėtinė vertė.

Antra, mažesnio kiekio, bet didesnių projektų finansavimas taip pat galėtų padėti pagerinti tvarumą, nes paprastai didesni veiksmai turi didesnę tinkamos sklaidos tikimybę. Komisija taip pat toliau sieks, kad „Daphne“ „prekinis ženklas“ – kuris, kaip daug kartų paminėjo dotacijų gavėjai, užtikrina didelį projektų patikimumą ir taip padeda siekti didesnio poveikio ir tvarumo – būtų žinomesnis.

Galiausiai Komisija pasinaudos kai kuriomis kitomis priemonėmis, kad pagerintų informacijos apie „Daphne“ finansuojamus projektus prieinamumą, pvz., pagerins ir atnaujins „Daphne Toolkit“ svetainę ir finansuos specialius projektus, kuriais skiriamas dėmesys tik rezultatų, kurie jau pasiekti pagal vykdytas „Daphne“ programas, sklaidai.

4.3. Proporcingas dalyvavimas „Daphne“ programoje

Valstybės narės nevienodai dalyvauja „Daphne“ programoje. Aiškiai trūksta paraiškų teikėjų iš Centrinės ir Rytų Europos šalių.

Komisija stiprins pastangas didinti „Daphne“ žinomumą tose šalyse, kurių organizacijų dalyvavimas mažesnis nei vidutinis. Tai galėtų būti tikslinė informacinė kampanija, per kurią būtų rengiami informaciniai susitikimai ir platinamos „Daphne“ brošiūros.

Taip pat bus apsvarstytos bendradarbiavimo su nacionalinėmis ir regioninėmis institucijomis, skleidžiant informaciją apie programą, galimybės. Tai ypač svarbu, nes dėl riboto programos dydžio Komisija ne visada gali tiesiogiai bendrauti su potencialiais gavėjais ir todėl turi pasikliauti kitomis bendravimo su „Daphne“ programa besidominčiomis organizacijomis priemonėmis.

Todėl Komisija į „Daphne“ programos komitetą turėtų įtraukti daugiau valstybių narių, kad jos skleistų svarbią informaciją pilietinės visuomenės organizacijoms valstybėse narėse.

4.4. Veiksmingesnis „Daphne“ programos valdymas

Remiantis dotacijų gavėjų pateikta informacija, reikia veiksmingiau valdyti programą, kiek tai susiję su terminais ir parama, kurią Komisija teikia paraiškų teikėjams ir dotacijų gavėjams. Jau imtasi tam tikrų priemonių, kad būtų pagerintas paraiškų teikimo procesas. Tiksliau, sukurta elektroninė paraiškų teikimo sistema (PRIAMOS), naujos paraiškos teikimo formos, kuriose dėmesys sutelkiamas į projektų rezultatus, ir internetinė pokalbių svetainė, kurioje teikiama pagalba paraiškų teikimo etape.

Komisija imsis papildomų priemonių, kad sumažintų laikotarpį tarp kvietimų teikti paraiškas paskelbimo ir sutarčių sudarymo, ypač veiklos dotacijų, kurios skiriamos tik konkretiems biudžetiniams metams, atveju.

Taip pat reikia pažymėti, kad dėl didelio suteiktų dotacijų skaičiaus ir atitinkamai didelio paraiškų, kurias reikia galutinai įvertinti, skaičiaus bei didelės dotacijų gavėjų prašomos paramos darbo krūvis nuolat auga. Kad įvertintų „Daphne“ valdymo veiksmingumą, Komisija nustatys būdus, kaip pasiekti masto ekonomiją ir kartu pagerinti pagal „Daphne III“ programą finansuojamų projektų poveikį.

4.5. Išvados

Vertinime patvirtinama, kad iš esmės „Daphne“ programos tikslai pasiekiami sėkmingai. Nuo 2007 m. „Daphne III“ programa finansavo beveik 200 projektų, kuriais prisidėta prie visų smurto, įskaitant seksualinį išnaudojimą ir prekybą žmonėmis, pasitaikančio viešojoje ir privačiojoje srityse prieš vaikus, jaunimą ir moteris, apraiškų prevencijos ir kovos su jomis, imantis prevencinių priemonių ir teikiant paramą bei apsaugą aukoms ir rizikos grupėms.

Programa finansuoti sėkmingi projektai, pagal kuriuos sukurti Europos tinklai, dalytasi geriausia patirtimi, parengta įvairių leidinių ir nagrinėtas smurto reiškinys.

Smurto problema tebėra ir Europos atsako šiandien reikia ne mažiau nei 1997 m., kai sukurta „Daphne“ iniciatyva. Finansavimo poreikis išlieka labai didelis, ir tai rodo, kokie svarbūs yra smurto aukų – moterų, vaikų ir jaunimo – poreikiai.

Kad programos aprėptis ir poveikis būtų didesni, Komisija stiprins jos sąsajas su politikos raida, užtikrins proporcingą dalyvavimą ir gerins projektų rezultatų sklaidą ir atrankos proceso valdymą. Per šį vertinimą įgyta patirtis bus panaudota svarstant ir rengiant būsimą daugiametę finansinę programą.

[1] 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 779/2007/EB, OL L 173, 2007 7 3, p. 19.

[2] Tyrimą parengė Europos politikos vertinimo konsorciumas.

[3] Nepriklausomo vertintojo atliktą tyrimą sudarė duomenų ir dokumentų analizė, pokalbiai su Komisijos pareigūnais, atsakingais už „Daphne“ ir kitas susijusias programas, dotacijų gavėjų internetinė apklausa ir pasirinktų projektų tyrimai.

[4] Sprendimo 779/2007/EB, nustatančio „Daphne“ programą, 2 ir 3 straipsniai.