TURINYS

1. Įžanga 3

1.1. Šios ataskaitos paskirtis ir struktūra 3

1.2. Pagrindiniai faktai 3

1.2.1. Tikslai ir prioritetai 3

1.2.2. Remiamų veiksmų rūšys 4

1.2.3. Dalyvavimas 4

1.2.4. Tikslinės grupės 5

1.2.5. Dalyvavimas NPIP 5

1.2.6. Biudžetas 5

2. NPIP įgyvendinimas 6

2.1.1. Komisijos iniciatyvos 6

2.1.2. Dotacijos 6

3. NPIP vertinimas 10

3.1. NPI programos svarba 10

3.2. NPI programos veiksmingumas 11

3.3. NPI programos efektyvumas 12

3.4. NPI programos tvarumas 13

4. Išvados ir rekomendacijos 14

4.1. ES matmens, ES pridėtinės vertės ir poveikio didinimas 14

4.2. NPIP valdymo veiksmingumo didinimas 14

4.3. Rezultatų sklaidos ir panaudojimo gerinimas 15

ĮžANGA

Šios ataskaitos paskirtis ir struktūra

Kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1150/2007/EB [1] (toliau – pagrindinis teisės aktas ) 15 straipsnio 3 dalies b punkte, šioje ataskaitoje pateikiami programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ (toliau – NPIP arba NPI programa ) įgyvendinimo nuo 2007 m. rugsėjo 25 d., kada ji buvo patvirtinta, rezultatai. Remiantis NPIP įgyvendinimo kokybinės bei kiekybinės analizės išvadomis dėl pagrindinių jos rezultatų ir kartu atsižvelgiant į pagrindines problemas, ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos likusiam įgyvendinimo laikotarpiui.

Atliekant kokybinę ir kiekybinę analizę Komisijai padėjo išorės rangovas[2]. Rangovo atlikto tyrimo išvados paremtos dokumentų analize, suinteresuotųjų šalių apklausa, konkrečių atvejų tyrimais ir finansavimo gavėjų tyrimu. Tyrimas apėmė tiek veiksmų, tiek veiklos dotacijų gavėjus, kurie gavo dotaciją pagal 2007 ir 2008 m. kvietimus teikti paraiškas, ir taip pat tuos veiksmų dotacijų gavėjų partnerius, kurie buvo dotacijų susitarimų šalys.

Pagrindiniai faktai

Tikslai ir prioritetai

NPI programa yra 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategijos, kuria siekiama žymiai sumažinti socialinę žalą ir žalą sveikatai, kurią sukelia neteisėtų narkotikų vartojimas ir prekyba jais, dalis. NPIP prisidedama prie aukšto sveikatos apsaugos lygio užtikrinimo ir su narkotikais susijusios žalos sveikatai mažinimo tikslų. Bendrieji NPIP tikslai – mažinti narkotikų vartojimą, priklausomybę nuo jų ir su narkotikais susijusią žalą bei vykdyti prevenciją, prisidėti prie informacijos apie narkotikų vartojimą gerinimo ir remti ES kovos su narkotikais strategijos (2005–2012 m.) įgyvendinimą.

Pagal bendruosius tikslus toliau nustatyti šie trys specialieji tikslai :

1. skatinti tarpvalstybinius veiksmus, siekiant:

2. kurti daugiadisciplinius tinklus;

3. užtikrinti žinių bazės plėtrą, keitimąsi informacija ir gerosios patirties nustatymą bei sklaidą, be kita ko

4. organizuojant mokymus, mokomuosius vizitus ir darbuotojų mainus;

5. didinti informuotumą apie narkotikų vartojimo keliamas sveikatos bei socialines problemas ir skatinti atvirą dialogą, kad narkotikų problema būtų geriau suprantama; ir

6. remti priemones, skirtas narkotikų vartojimo prevencijai, įskaitant su narkotikais susijusios žalos mažinimo ir gydymo metodų, grindžiamų naujausiomis mokslinėmis žiniomis, srityje;

7. įtraukti pilietinę visuomenę į ES kovos su narkotikais strategijos ir veiksmų planų įgyvendinimą bei kūrimą; ir

8. stebėti specialių veiksmų pagal 2005–2008 m. ir 2009–2012 m. kovos su narkotikais veiksmų planus įgyvendinimą ir vykdyti įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą.

Remiamų veiksmų rūšys

Siekiant pirmiau minėtų bendrųjų ir specialiųjų tikslų NPIP remiami šie veiksmai:

9. Komisijos iniciatyvos – konkretūs Komisijos veiksmai , pavyzdžiui, studijos ir moksliniai tyrimai, nuomonių apklausos ir tyrimai, rodiklių ir bendrų metodikų kūrimas, duomenų ir statistikos rinkimas, rengimas bei skleidimas, seminarai, konferencijos ir ekspertų susitikimai, viešųjų kampanijų ir renginių organizavimas, tinklaviečių kūrimas ir priežiūra, informacinės medžiagos rengimas ir skleidimas, parama nacionalinių ekspertų tinklams ir jų skatinimas, analitinė, stebėsenos ir vertinimo veikla;

10. konkretūs tarpvalstybiniai projektai Bendrijos interesų srityje , pateikti mažiausiai dviejų valstybių narių arba vienos valstybės narės ir kitos valstybės, kuri gali būti stojančioji šalis arba šalis kandidatė; arba

11. nevyriausybinių organizacijų arba kitų subjektų, siekiančių bendro Europos intereso tikslo, veikla pagal bendruosius programos tikslus, laikantis metinėje darbo programoje nustatytų sąlygų.

Komisijos iniciatyvų atveju Bendrijos finansavimas teikiamas pagal viešųjų pirkimų sutartis , o kitų dviejų veiksmų rūšių finansavimas vykdomas teikiant veiksmų ir veiklos dotacijas .

Dalyvavimas

NPIP yra atvira visoms 27 ES valstybėms narėms. Kitos šalys taip pat gali dalyvauti programoje pagal toliau nurodytas sąlygas. Dalyvauti gali:

12. ELPA valstybės, kurios yra EEE susitarimo šalys, pagal to susitarimo nuostatas;

13. šalys kandidatės ir Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese pagal sąlygas, nustatytas su šiomis šalimis sudarytuose ar būsimuose asociacijos susitarimuose ar jų papildomuose protokoluose, susijusiuose su dalyvavimu Bendrijos programose;

14. šalys kandidatės, nedalyvaujančios programoje, gali prisijungti prie projektų įgyvendinimo, jei tai prisidėtų prie jų pasirengimo narystei, taip pat kitos trečiosios šalys ar tarptautinės organizacijos, nedalyvaujančios programoje, kai tuo prisidedama prie projektų tikslo.

Remiantis pirmiau pateiktais principais tarpvalstybiniuose projektuose, finansuotuose pagal 2007 m. metinę darbo programą, kaip asocijuotosios partnerės dalyvavo dvi Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos organizacijos ir viena Kroatijos organizacija. Daugiau per pirmuosius trejus įgyvendinimo metus prie NPIP neprisijungė nė viena šalis kandidatė arba Vakarų Balkanų šalis.

Tikslinės grupės

NPIP yra skirta visoms grupėms, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su narkotikų reiškiniu. Kovos su narkotikais srityje rizikos grupės yra jaunimas, moterys, pažeidžiamos grupės ir socialiai nepalankesnėse vietovėse gyvenantys asmenys – šios grupės priskiriamos tikslinėms grupėms. Kitos tikslinės grupės apima mokytojus ir švietimo darbuotojus, tėvus, socialinius darbuotojus, vietos ir nacionalines valdžios institucijas, medicinos ir pagalbinį medicinos personalą, teisminių institucijų darbuotojus, teisėsaugos ir penitenciarines institucijas, nevyriausybines organizacijas, profesines sąjungas ir religines bendruomenes.

Dalyvavimas NPIP

NPI programoje gali dalyvauti viešosios ir privačiosios organizacijos ir institucijos, vietos valdžios institucijos atitinkamu lygmeniu, universitetų skyriai ir mokslinių tyrimų centrai, kurie dirba informavimo apie narkotikų vartojimą ir jo prevencijos srityje, įskaitant su narkotikais susijusios žalos mažinimo ir gydymo sritį. Pelno siekiančios įstaigos ir organizacijos gali dalyvauti tik kartu su pelno nesiekiančiomis arba valstybinėmis organizacijomis.

Biudžetas

Pagal pagrindinio teisės akto 12 straipsnį NPI programos įgyvendinimui 2007–2013 m. laikotarpiu numatytas 21 350 000 EUR finansinis paketas. Lėšas numatyta teikti lygiomis dalimis po 3 050 000 EUR per metus. Šis metinis biudžetas apima asignavimus programos valdymo administracinėms išlaidoms, kurios sudaro 50 000 EUR per metus, padengti. Be ES biudžete numatyto finansavimo, pagal susitarimo memorandumą prie NPIP taip pat prisideda ELPA/EEE šalys.

Apžvelgiamu laikotarpiu didžioji dalis lėšų (78 %) skirta veiklos dotacijoms ir veiksmų dotacijoms, tuo tarpu Komisijos iniciatyvoms skirta mažiau nei trečdalis (22 %) visų lėšų.

Metai | Iš viso EUR | Veiksmų dotacijos | Veiklos dotacijos | EK |

2007 | 3 000 000 | 2 250 000 | 0 | 750 000 |

2008 | 3 071 700 | 2 221 700 | 500 000 | 350 000 |

2009 | 3 071 700 | 2 471 700 | 0 | 600 000 |

2010 | 3 075 600 | 1 717 600 | 400 000 | 958 000 |

NPIP įGYVENDINIMAS

Kadangi pagrindinis teisės aktas priimtas vėlai – 2007 m. rugsėjo 25 d., programa galėjo būti pradėta įgyvendinti tik 2008 m. Nors metinė darbo programa buvo priimta 2007 biudžetiniams metams, asignavimai buvo naudojami tik nuo 2008 m. Ši padėtis neigiamai paveikė įgyvendinimo metinio periodiškumo principą ir lėmė vienerių metų įgyvendinimo atotrūkį. Vis dėlto programos įgyvendinimas buvo paspartintas 2009 m. neskelbiant kvietimų teikti paraiškas.

Komisijos iniciatyvos

Nuo 2007 m. pagal Komisijos iniciatyvų antraštinę dalį iš viso finansuota 18 veiksmų. Kiekvienu iš šių veiksmų didele apimtimi prisidėta įgyvendinant ES kovos su narkotikais strategiją ir Kovos su narkotikais veiksmų planą. NPIP tenka svarbus vaidmuo remiant pilietinės visuomenės dalyvavimą – NPIP lėšomis paremtas Europos veiksmų narkotikų srityje planas (EVNSP), pagal kurį Europos pilietinei visuomenei suteikiamas pagrindas įsitraukti į kovą su narkotikų vartojimu ir jų vartojimo keliamais pavojais. Komisija vykdė aktyvią informavimo apie EVNSP kampaniją, organizuoti trys dideli renginiai Berlyne, Londone ir Varšuvoje, taip pat sukurta interneto svetainė EVNSP veikimui užtikrinti. Organizavusi ir finansavusi tris plenarinius posėdžius ir kelis ekspertų lygio susitikimus Komisija parėmė Europos pilietinės visuomenės forumą narkotikų tema.

Moksliniai tyrimai atlieka svarbų vaidmenį rengiant moksliniais duomenimis grindžiamą kovos su narkotikais politiką ir formuojant reikiamus politinius sprendimus, kaip sumažinti neigiamą narkotikų vartojimo poveikį sveikatai ir socialinį poveikį visuomenei. Finansuoti du svarbūs veiksmai, kuriais siekiama parengti ES narkotikų srities mokslinių tyrimų strategiją. Atitinkamai pagal 2007 ir 2008 m. metines darbo programas finansuota Neteisėtų narkotikų tyrimo ES lyginamoji analizė (angl. The comparative analysis of the illicit drug research in the EU ) ir didelė konferencija, skirta mokslinių tyrimų srities spragoms nustatyti ir pašalinti, buvo svarbūs veiksmai, kurių pagrindu sukurta esama šios narkotikų politikos srities ES lygmens mokslinių tyrimų sistema.

Pagal 2007 ir 2010 m. metines darbo programas finansuoti du papildomi tyrimai – Išsami pasaulinės neteisėtų narkotikų rinkos veikimo analizė , kuria siekiama pašalinti didelį žinių apie tai, kaip narkotikų rinkos iš tikrųjų veikia, trūkumą, taip pat tyrimas, kuriuo siekiama sukurti narkotikų paklausos mažinimo srities minimalių kokybės standartų ir rodiklių ES sistemą, siekiant paremti Komisijos pastangas užtikrinti ES bendrą sutarimą šioje srityje, kaip reikalaujama ES kovos su narkotikais veiksmų plane. Komisija taip pat parėmė pastarojo tyrimo srities ekspertų grupės sukūrimą.

Dotacijos

Parama konkretiems tarpvalstybiniams Bendrijos intereso projektams (veiksmų dotacijos) ir nevyriausybinių organizacijų arba kitų subjektų, siekiančių bendro Europos intereso, veiklos parama (veiklos dotacijos).

Pagal 2007–2010 m. metinėje darbo programoje numatytą dotacijų antraštinių dalių finansavimą pagal NPIP programą remta daugiausia nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir universitetų vykdoma veikla. Išskyrus keletą atvejų vietos ir regionų valdžios institucijos projektuose dalyvavo tik kaip partneriai. Kai kuriais atvejais nacionalinės administracijos dalyvavo kaip asocijuotieji partneriai. Iš viso finansuojamoje veikloje[3] kaip veiklos dotacijų gavėjai, projekto koordinatoriai, projekto partneriai ar asocijuotosios šalys dalyvavo 143 organizacijos iš 27 šalių . Asocijuotosios šalys nėra tiesioginiai dotacijų gavėjai ir nėra dotacijų susitarimų šalys – jos prie veiklos prisideda ir iš jos naudos gauna netiesiogiai.

Iš visų dalyvaujančiųjų organizacijų 136 (95 %) įsteigtos vienoje ES valstybėje narėje; iš viso programoje atstovaujama 23 valstybėms narėms . Iki šiol nedalyvavo nė viena organizacija iš Airijos, Kipro, Liuksemburgo ir Maltos, tačiau kai kurioje veikloje galėjo dalyvauti tų šalių asmenys (pvz., informacijos sklaidos renginyje). Nepaisant pagrindiniame teisės akte numatytų galimybių ir metinio įnašo į programą, nedalyvavo nė viena ELPA/EEE šalių organizacija.

Nepaisant labai teigiamų rezultatų, susijusių su ES aprėptimi , yra problemų, susijusių su NPIP geografine pusiausvyra. Didžioji dalis (82) dalyvaujančių organizacijų (įskaitant asocijuotuosius partnerius) įsteigtos 5 valstybėse narėse (Italijoje – 17 %, JK – 10 %, Vokietijoje – 13 %, Ispanijoje – 6 %, Belgijoje – 6 %). Šis santykis beveik tapatus tiesioginių dotacijų gavėjų kilmės šalių santykiui. Iš 112 dotacijų gavėjų[4] (veiklos dotacijų gavėjų, veiksmų dotacijų koordinatorių ir partnerių) 54 % buvo iš 5 valstybių narių (Italijos – 18 %, JK – 12 %, Vokietijos – 11 %, Ispanijos – 6 %, Belgijos – 6 %).

Veiklos dotacijos

VEIKLOS DOTACIJOS | 2008 m. | 2010 m. | 2011 m. |

Gautų paraiškų skaičius | 16 | 19 | 4 |

Reikalavimus atitinkančių paraiškų skaičius | 13 | 5 | nėra duomenų |

Atrinktų pasiūlymų skaičius | 5 | 4 | nėra duomenų |

Bendra skirtų lėšų suma | 500 000 EUR | 400 000 EUR | 400 000 EUR |

Bendra prašytų dotacijų suma | 1 029 632 EUR | 1 318 474,56 EUR | nėra duomenų |

Bendra suteiktų dotacijų suma | 409 429 EUR | 219 788,38 EUR | nėra duomenų |

Iš viso paskelbi trys kvietimai teikti paraiškas veiklos dotacijoms gauti . Paraiškų teikėjai galėjo teikti paraiškas savo metinių veiklos programų įgyvendinimo finansavimui gauti per 2008, 2010 ir 2011 m. (2011 m. metinė darbo programa).

Pagal tris kvietimus iš viso gautos 39 paraiškos , pagal jas atrinktos 9 organizacijos . 2011 finansiniams metams pateiktų paraiškų vertinimas dar vyko ataskaitos rengimo metu.

Veiklos dotacijų finansinės sąlygos šiuo laikotarpiu liko nepakitusios. Didžiausia galimos dotacijos suma buvo 100 000 EUR, Europos Komisijos įnašo dalis į bendrą paraiškos teikėjo reikalavimus atitinkantį veiklos biudžetą negalėjo viršyti 80 %.

Veiksmų dotacijos

Veiksmų dotacijos | 2007 m. | 2008 m. | 2009–2010 m. |

Gautų paraiškų skaičius | 39 | 59 | 66 |

Reikalavimus atitinkančių paraiškų skaičius | 33 | 41 | 53 |

Atrinktų pasiūlymų skaičius | 9 | 6 | 10 |

Bendra skirtų lėšų suma | 2 250 000 EUR | 2 221700 EUR | 4 189 300 EUR |

Bendra prašytų dotacijų suma | 11 610 036,34 EUR | 13 850 005,17 EUR | 21 732 250,18 EUR REUR |

Bendra suteiktų dotacijų suma | 2 181 947,85 EUR | 2 116 748,04 EUR | 3 889 295,44EUR |

Siekdamos gauti paramą tarpvalstybiniams projektams suinteresuotosios organizacijos galėjo atsakyti į 3 kvietimus teikti paraiškas . Kadangi pagrindinis teisės aktas priimtas vėlai, pirmasis kvietimas teikti paraiškas pagal 2007 m. metinę darbo programą paskelbtas 2008 m. Atitinkamai kvietimas pagal 2008 m. metinę darbo programą buvo paskelbtas tik 2009 m. Siekiant pašalinti šį laiko atotrūkį trečias kvietimas paskelbtas 2010 m. ir jame asignavimai pagal veiksmų dotacijų antraštinę dalį buvo numatyti dvejiems metams (2009 ir 2010 m.). Dėl to pirmųjų dviejų kvietimų atveju finansavimas buvo beveik tapatus (maždaug 2,2 mln. EUR), o asignavimai 2009–2010 m. beveik padvigubėjo.

Visas biudžetas, EUR | Visa dotacijos suma, EUR | EK įnašas, % |

Iš viso 2007 m. | 2 789 586,16 | 2 181 947,85 | 78 % |

Iš viso 2008 m. | 3 034 116,27 | 2 116 748,04 | 70 % |

Iš viso 2009–2010 m. | 5 114 243,88 | 3 889 295,44 | 76 % |

Iš viso | 10 937 946,31 | 8 187 991,33 | 75 % |

Tai, kad paraiškų daugėja, rodo, kad susidomėjimas NPIP nuolat didėja. Komisija išnagrinėjo iš viso 164 veiksmų dotacijų paraiškas . Iš 127 reikalavimus atitinkančių paraiškų pagal biudžeto galimybes finansavimas galėjo būti suteiktas 25 . Bendra pagal paraiškas suteiktų dotacijų suma siekė 8,187 mln. EUR – tai atitinka 75 % įnašą bendroms veiksmų įgyvendinimo išlaidoms padengti.

Visas biudžetas, EUR | Visa dotacijos suma, EUR | EK įnašas, % | Trukmė (mėnesiais) |

2007 m. vidutinė suma | 309 954,02 | 242 438,65 | 79 | 28,33 |

2008 m. vidutinė suma | 505 686,05 | 352 791,34 | 75 | 28,50 |

2009–2010 m. vidutinė suma | 511 424,39 | 388 929,54 | 77 | 23,60 |

Vidutinė suma iš viso | 442 353,83 | 328 053,18 | 77 | 26,81 |

2007 m. nebuvo nustatytos jokios viršutinės dotacijos ribos, 2008 m. nustatyta 500 000 EUR riba, kuri išlaikyta ir 2009–2010 m. Paraiškos, kuriose prašomas finansavimas nesiekė minimalios 75 000 EUR sumos, nepriimtos.

Metai | Vidutinis skaičius: |

įgyvendinančių dotacijų gavėjų | įgyvendinančių organizacijų | susijusių ES valstybių narių |

2007 m. | 3,7 | 5,3 | 4 |

2008 m. | 6 | 7,8 | 5,6 |

2009–2010 m. | 5,8 | 6,4 | 5,1 |

Iš viso | 5,2 | 6,5 | 4,9 |

Vidutinė prašomos dotacijos suma siekė 328 000 EUR – tai gerokai viršija minimalią ribą. Mažiausia suteiktos dotacijos suma buvo 120 000 EUR, tačiau dauguma dotacijų buvo nuo 300 000 EUR iki viršutinės ribos. Didžioji dalis atrinktų paraiškų projektų koordinatorių buvo NVO (48 %) ir universitetai arba universitetų valdomos įstaigos (40 %) ir tik 12 % koordinatorių priklausė vietos arba regioninio lygmens valdžios sektoriui.

Projektų apimtis rodo, kad šiek tiek padidėjo ir partnerių, ir susijusių ES valstybių narių skaičius. Visi pagal 2007 m. veiksmų dotacijų kvietimą atrinkti projektai buvo pradėti 2009 m.

NPIP VERTINIMAS

Programa vertinta atsižvelgiant į šiuos keturis programos aspektus: programos 1) svarba, 2) veiksmingumas, 3) efektyvumas ir 4) tvarumas.

NPI programos svarba

Neteisėti narkotikai – sudėtinga socialinė problema, kurios sprendimas turi būti ilgalaikis, integruotas ir apimantis įvairias sritis. Vykdant pirmiau minėtą pasaulinės neteisėtų narkotikų rinkos pokyčių tyrimą[5] nenustatyta jokio padėties pagerėjimo šiuo laikotarpiu. Kai kuriose šalyse problema sumažėjo, bet kitose padidėjo, kai kuriose labai smarkiai. Pagal Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro metines ataskaitas piktnaudžiavimas narkotikais išlieka didelė sveikatos problema ES[6]. Nuo pat NPIP priėmimo 2007 m. šios programos politikos tikslai yra labai svarbūs. Jos tikslai, prioritetinės sritys ir veikla nustatyti atsižvelgiant tikslinių grupių poreikius, problemas ir klausimus.

Pagrindinis ES kovos su narkotikais veiksmų plano tikslas – įtraukti pilietinę visuomenę . Veiksmų plane kaip vienas iš pagrindinių spręstinų klausimų pabrėžiama būtinybė padidinti visuomenės dalyvavimą, siekiant mažinti narkotikų vartojimą. Jame nurodoma, būtina stiprinti piliečių ir institucijų aljansą, kuris jiems ir buvo sukurtas. NPIP ypač tinkama siekiant šio tikslo.

Aiškios įgyvendintos veiklos, metinėse darbo programose numatytų priemonių ir bendrųjų programos tikslų sąsajos. Visa įgyvendinta veikla susijusi su viena ar daugiau metinėse programose nurodytų prioritetinių sričių.

NPIP pridėtinė vertė yra didelė. ES veiksmais, kuriais skatinamas tarpvalstybinis mokymasis ir didinamas įgyvendintos veiklos matomumas ir patikimumas, didinama kovos su narkotikų vartojimu ir narkotikų prevencijos veiksmų vertė.

Kadangi narkotikų reiškinys yra įvairiapusis ir pasaulinis, keliomis bendrijos finansinėmis priemonėmis remiamos ES neteisėtų narkotikų srities iniciatyvos ir papildomas pagal NPIP teikiamas finansavimas. Pagal 2007–2013 m. Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programą (ISEC)[7] teikiama parama neteisėtos prekybos narkotikais srities projektams, kuriais prisidedama prie ES kovos su narkotikais strategijoje ir jos veiksmų planuose numatyto pasiūlos mažinimo politikos įgyvendinimo, įskaitant narkotikų rinkas, gamybą, prekybą ir su narkotikais susijusius nusikaltimus.

Kadangi piktnaudžiavimas narkotikais kelia didelių visuomenės sveikatos ir socialinių problemų visoje ES ir už jos ribų, viena iš Bendrijos programos visuomenės sveikatos apsaugos srityje[8] prioritetinių sričių – imtis veiksmų sprendžiant su priklausomybėmis susijusių veiksnių, pvz., tabako, alkoholio, neteisėtų narkotikų ir netinkamo medikamentų vartojimo, klausimus. Pagal programą taip pat teikiama parama projektams, kuriais siekiama mažinti priklausomybės nuo narkotikų žalą sveikatai.

Pagal 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą remiami didelės apimties su narkotikais susiję moksliniai tyrimai. 2009 m. pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos socialinių bei ekonomikos mokslų ir humanitarinių mokslų teminę sritį Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų priklausomybių srityje, kuriems skirtas mažiausias ES įnašas yra 6,5 mln. EUR. Siekdama paremti valstybių narių jungtinių mokslinių tyrimų veiklą Komisija skyrė 2 mln. EUR narkotikų srities Europos mokslinių tyrimų erdvės tinklo (ERA-NET) sukūrimui. 2010 m. pagal Septintosios bendrosios programos saugumo teminę sritį numatytas kvietimas teikti paraiškas dėl nenumatytų kovos su narkotikais politikos pasekmių ir jų poveikio ES saugumui. Be to, 2010 m. pagal Septintosios bendrosios programos sveikatos teminę sritį paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl didelių bendradarbiavimo projektų (6–12 mln. EUR) su priklausomybe susijusių sutrikimų srityje. Kovos su narkotikais politikos išorės aspektai remiami atitinkamomis finansinėmis priemonėmis.

Duomenys rodo, kad apskritai skirtingos programos ir iniciatyvos papildo vienos kitą. Vis dėlto dėl tokios fragmentacijos taip pat kyla sutapties (pavyzdžiui, NPIP ir visuomenės sveikatos programos) arba atotrūkio pavojus. Be to, dėl fragmentacijos tiek Komisijai, tiek potencialiems gavėjams yra sunkiau maksimaliai panaudoti ES finansavimą šioje srityje. Nors pagal pagrindinį teisės aktą[9] sudaroma galimybė dalytis ištekliais su kitomis Bendrijos priemonėmis, siekiant įgyvendinti visų programų tikslus atitinkančius veiksmus, per pirmuosius tris NPIP programos įgyvendinimo metus šia galimybe nepasinaudota.

NPI programos veiksmingumas

Vertinimo metu buvo užbaigta labai nedaug veiksmų. Todėl galima daryti tik labai neišsamias išvadas apie NPI programos veiksmingumą. Vis dėlto NPIP finansuotais projektais ir veiklos programomis jau įgyvendinta įvairių veiksmų ir gauta konkrečių rezultatų, todėl ši analizė jau gali būti grindžiama patikimais duomenimis. Vertinimo duomenys rodo, kad finansuojamais projektais, tikėtina, bus daug prisidėta prie NPIP tikslų.

Nors pasiekta neblogų rezultatų į NPI programą pritraukiant daug dalyvaujančių šalių, reali ir ilgalaikė projektų papildoma nauda dar galėtų būti didinama.

Nors tai vienintelė priemonė, specialiai skirta politikos sričiai remti, ir jos bendrieji tikslai, ypač susiję su prevencijos ir žalos mažinimo veiksmais, yra plataus užmojo, palyginti su kitomis pirmiau minėtomis programomis jos bendrieji finansiniai ištekliai yra labiausiai riboti. Šiuo metu NPIP finansavimo poreikių finansavimas nepakankamas. Nors maksimali projektų trukmė sumažinta nuo 3 metų iki 2, pagal NPIP numatytą finansinį paketą neleidžiama finansuoti daugiau nei 10 projektų per metus. Projektų dydis, atsižvelgiant į juose dalyvaujančių organizacijų skaičių, taip pat ribojamas turimo finansavimo. Siekiant sustiprinti programą , kad ja būtų galima pasiekti ilgalaikių rezultatų ES lygmeniu, būtina sustiprinti jos finansinius išteklius .

Nors ir nebuvo didelių kliūčių įgyvendinant veiklą, projekto rengėjai susidūrė su procedūrinėmis ir esminėmis problemomis. Kaip pagrindines procedūrines problemas suinteresuotosios šalys įvardijo kliūtis, susijusias su nepakankamu lankstumu perskirstant skirtingų projektų išlaidas ir lėtą finansavimo teikimą. Nors vykdant programos veiksmus ir projektus partnerystės buvo naudingos, didelių pastangų pareikalavo organizacijų partnerių iš skirtingų šalių ir turinčių skirtingą patirtį veiksmų koordinavimas. Kai kuriais atvejais buvo vėluojama dėl problemų, susijusių su nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuojamu ekspertų ir asmenų dalyvavimu tikslinėse grupėse.

Kalbant apie esmines problemas , kai kuriais atvejais buvo sunku įtraukti pažeidžiamas grupes. Taip pat buvo sunku įtraukti viešąsias institucijas ir pasamdyti dalyvius poreikių vertinimui. Dėl to buvo neįmanoma jų įtraukti į platesnį projekto vykdymą. Taip pat buvo sunku vykdyti apklausas kalėjimuose dėl ribotų galimybių į juos patekti. Svarbesnė problema yra veiklos lygmens sunkumai, susiję su rezultatų poveikio stebėjimu ir vertinimu.

Remiantis siūlomų sklaidos strategijų analize, numatomi rezultatai nėra visiškai tenkinantys, atsižvelgiant į tai, kad užbaigta nedaug projektų. Galima daryti išvadą, kad dažniausiai projekto rezultatai retai kada pasiekia ką nors daugiau nei projekto partnerius, nors yra ir pavyzdžių, kai projekto rezultatai buvo (arba bus) pristatyti didelio masto tarptautiniuose specialistams skirtuose renginiuose. Įprasčiausia sklaidos strategija – sukurti specializuotą projekto interneto svetainę arba patalpinti informaciją į jau veikiančią koordinatoriaus ar partnerių interneto svetainę. Kadangi nėra išsamių reikalavimų dėl informacijos, kuri turėtų būti pateikta apie programas, taip pat dėl informacijos kalbos, informavimo apie įvairius projektus lygis skiriasi. Bendrijos paramos matomumas taip pat nevienodas. Vis dėlto visos remtos organizacijos laikėsi minimalių reikalavimų.

Šiuo metu nėra bendros strategijos dėl NPIP remtų projektų arba veiklos rezultatų sklaidos.

NPI programos efektyvumas

Dotacijų gavėjų tyrimo rezultatai rodo, kad apskritai Komisijos NPIP valdymas vertinamas gerai .

Paraiškų teikėjai palankiai vertino paraiškų teikimo internetu procedūros , nuo 2008 m. palaikomos elektroninės paraiškų valdymo sistemos PRIAMOS, įdiegimą. Įdiegus paraiškų teikimą elektroniniu būdu sumažėjo administracinė naštą paraiškų teikėjams ir paraiškų teikimo išlaidos. Tyrimu taip pat nustatyta, kad apskritai dotacijų gavėjams Komisijos rekomendacijos ir parama paraiškų teikimo etapu ir įgyvendinant veiklą buvo naudinga .

Nepaisant bendro teigiamo vertinimo, nustatyti keli trūkumai .

Nors paprastai Komisijos gairės buvo aiškios, problemų kėlė tai, kad ilgai užtrukdavo atsakymas į užklausas dėl išlaidų atitikimo reikalavimams. Ataskaitų apie pažangą ir pasiekimus rengimo tvarka vertinta kaip tinkama, aiški ir patogi naudoti. Kita vertus, dotacijų gavėjai susidūrė su sunkumais ir išsakė nusiskundimus dėl pernelyg didelės biurokratijos , susijusios su finansinių ataskaitų teikimu ir nepakankamo lankstumo norint atlikti pakeitimų pirminėse paraiškose.

Vis dėlto pats didžiausias trūkumas – ilga dotacijų skyrimo procedūra . Dėl to projektai dažniausiai negali būti pradėti laiku ir dažnai dėl to reikia pataisyti pirminę paraišką. Ši problema ypač juntama veiklos dotacijų, kuriomis remiamos bendrosios konkrečių biudžetinių metų įstaigos veiklos sąnaudos, atveju. Dėl to nėra lankstumo, susijusio su veiklos planavimu (arba pakartotiniu planavimu).

Tai ne tik kelia veiklos problemų dotacijos gavėjams, bet tai taip pat neigiamai veikia NPIP įgyvendinimą pagal esamus politikos prioritetus.

Nors įdiegta elektroninė paraiškų valdymo sistema šiek tiek supaprastino procedūrą, išlaisvino tam tikrus administracinėms užduotims vykdyti skirtus Komisijos išteklius, ypač susijusius su fiziniu paraiškų tvarkymu ir registravimu, iš esmės procedūra smarkiai nepagreitėjo. Didelė kliūtis tebėra pagrindinio teisės akto nustatyti procedūriniai aspektai (konsultavimasis su valstybėmis narėmis ir tinkamas Europos Parlamento tikrinimas) bei administraciniai reikalavimai, keliami didelio skaičiaus patvirtinamųjų dokumentų tvarkymui.

Be to, dėl ilgai trunkančio administracinio proceso valdymo vertingi ištekliai atitraukiami nuo esminės stebėjimo arba gairių nustatymo veiklos arba rezultatų sklaidos bei išvadų panaudojimo. Dotacijų gavėjai savo pastabose dažnai minėjo šį Komisijos valdymo aspektą.

NPI programos tvarumas

Programos tvarumo klausimas dabar dar svarbesnis, kadangi dėl ekonomikos nuosmukio sumažėjo šalių kovos su narkotikais politikai skiriamas biudžetas. Šią Komisijos ataskaitos apie ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2009–2012 m.)[10] išvadą patvirtino dotacijų gavėjų, kurie gavo dotacijas pagal 2007 ir 2008 m. kvietimus, apklausa.

Tyrimo išvadose nurodyta, kad įgyvendinant veiksmus ir siekiant poveikio vietoje projektai labai priklausomi nuo ES finansavimo. Dotacijų gavėjams sunku rasti bendrą kitų institucijų ir organizacijų finansavimą bei užtikrinti tęstinį Komisijos ir kitų nacionalinių bei tarptautinių institucijų finansavimą. Taip visų pirma yra mažesnių organizacijų, pavyzdžiui, NVO arba asociacijų, kurių finansiniai ištekliai nedideli, atveju. Nors didžioji dalis į NPIP veiklą įtrauktų suinteresuotųjų šalių teigė, kad stengėsi rasti naujų finansavimo galimybių, dažniausiai gauti finansavimą iš kitų finansavimo šaltinių buvo neįmanoma.

Apskritai projektais nustatyta veikla ir sukurtos priemonės, kurios galėtų būti savarankiškai vykdomos ilgesnį laikotarpį. Tvarių rezultatų, gautų vykdant NPIP, pavyzdžiai – tarpvalstybinių partnerysčių sukūrimas ir sustiprinimas bei priemonių ir leidinių parengimas.

Vertinimo išvados taip pat rodo, kad vykdant NPIP sukurtos ir sustiprintos partnerystės greičiausiai bus išlaikytos pasibaigus Komisijos finansavimui ir jos artimoje ateityje gali inicijuoti naujų rūšių veiklą.

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad projektais siekta sukurti priemones, kurios gali būti naudojamos pagrindiniams tikslinių grupių poreikiams spręsti, galima daryti prielaidą, kad NPIP poveikis (bent jau dalis jo) bus tvarus ir kad tikslinės grupės galės pasinaudoti įgyvendintos veiklos rezultatais.

IšVADOS IR REKOMENDACIJOS

Tarpinėje ataskaitoje patvirtina NPIP svarba. Programos vertinime patvirtinta, kad tiek bendrieji, tiek specialieji programos tikslai atitinka tikslinių grupių poreikius ir problemas. Joje taip pat padaryta išvada, kad per pirmuosius tris įgyvendinimo metus pagal NPI programą buvo pasiekti kai kurie pradžioje nustatyti tikslai ir kad, nepaisant ribotų finansinių išteklių, yra galimybių pasiekti gerų rezultatų šioje srityje.

Vis dėlto dėl nepakankamo biudžeto negali būti užtikrintas didelės apimties poveikis ir to poveikio sklaida ES, o taip pat ribojamas dalyvaujančių organizacijų skaičius. Siekiant sustiprinti programą , kad ja būtų galima pasiekti ilgalaikių rezultatų ES lygmeniu, būtina sustiprinti jos finansinius išteklius, o ateityje galbūt sukurti visapusišką narkotikų srities finansinę priemonę.

Vertinimo išvados patvirtino, kad nėra didelių sunkumų, kliudančių sėkmingai vykdyti programą. Vis dėlto, siekiant padidinti NPIP potencialą pagal esamą sistemą, sustiprinti jos poveikį ir pagerinti įgyvendinimą, kai ką reikia pakeisti. Komisija siūlo šias priemones.

ES matmens, ES pridėtinės vertės ir poveikio didinimas

Siekiant užtikrinti programų matomumą ir pasiekti, kad projektais siekiamas poveikis neapsiribotų vietos ar regioniniu lygmeniu, pirmenybė turėtų būti teikiama platesnės apimties, geriau parengtiems, tvaresniems ir didesnės ES papildomos naudos projektams. Siekiant, kad būtų įgyvendinami plataus europinio matmens, didelės aprėpties ir tvarūs veiksmai, reikėtų racionalizuoti NPIP finansavimo galimybes ir ribotą turimą finansavimą sutelkti į daugiamečius kelių partnerių įgyvendinamus veiksmus. Todėl Komisija įvertins organizacijoms tik vieneriems biudžetiniams metams suteiktų veiklos dotacijų, kurių poveikis iki šiol buvo nedidelis, pridėtinę vertę.

Komisija turėtų toliau stiprinti finansinių priemonių, kuriomis remiami ES kovos su narkotikais strategijos tikslai, sąveiką. Reikėtų padidinti programų bendradarbiavimą ir ryšius (visų pirma ISEC ir NPIP bei NPIP ir viešosios sveikatos programos) programavimo lygmeniu, rengiant metines darbo programas, siekiant išvengti dubliavimosi ir sudaryti sąlygas dotacijų gavėjams savo paraiškas teikti tikslingiau.

NPIP valdymo veiksmingumo didinimas

Ilgos ir daug administracinių išteklių reikalaujančios procedūros įvardytos kaip pagrindinė kliūtis. Todėl Komisija imsis priemonių, kad sumažintų laikotarpį tarp kvietimų teikti paraiškas paskelbimo ir faktinio dotacijos susitarimo sudarymo, siekiant paspartinti finansavimo suteikimą. Reikėtų dar apsvarstyti pagrindinio teisės akto nustatytus procedūrinius įpareigojimus (visų pirma konsultacijas su NPIP komitetu ir Europos Parlamentu dėl dotacijų gavėjų atrankos rezultatų), kuriuos taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į būsimas finansines perspektyvas.

Patvirtinta, kad panaikinus paraiškų popieriuje teikimo procesą padarytas teigiamas poveikis valdymui – tai buvo teigiamai įvertinta NPIP tikslinės grupės. Pasitvirtino naujos PRIAMOS sistemos, kuri turi galimybių tapti integruota bendravimo su paraiškų teikėjais ir dotacijų gavėjais sąsaja, nauda. Komisija imtis tolesnių priemonių jos funkcionalumui pagerinti ir pagreitinti, siekiant palaipsniui į šią sistemą pervesti visą dotacijų valdymo procesą.

Rezultatų sklaidos ir panaudojimo gerinimas

Vertinime nustatyti tam tikri trūkumai, susiję su NPIP finansuotų projektų rezultatų panaudojimu. Nurodyta, kad jeigu rezultatai būtų centriniu lygmeniu prieinami visuomenei, tai ne tik tiesiogiai prisidėtų prie vieno iš specialių NPIP tikslų, bet ir leistų parengti geresnius projektus. Tai padėtų tiek esamiems ir būsimiems dotacijų gavėjams, tiek Komisijai išvengti dubliavimosi ir leistų pasinaudoti jau pasiektais rezultatais.

[1] 2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1150/2007/EB dėl Specialiosios programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ kaip Bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalies sukūrimo 2007–2013 m. laikotarpiui.

[2] Tyrimą parengė Europos politikos vertinimo konsorciumas. Užduoties laikotarpiu dar buvo sudaromi dotacijų susitarimai pagal kvietimą teikti paraiškas veiksmų dotacijoms 2009–2010 m. Todėl šie gavėjai į tyrimą neįtraukti.

[3] Įskaitant 2007, 2008 ir 2009–2010 m. kvietimus teikti paraiškas.

[4] Kelios organizacijos dalyvavo daugiau nei viename projekte arba gavo veiklos dotacijų per pirmuosius ketverius NPIP vykdymo metus. Siekiant apskaičiuoti bendrą dotacijų gavėjų skaičių, šios organizacijos įtrauktos į skaičiavimus tik vieną kartą.

[5] JLS/2007/C4/005 – Išsami pasaulinės neteisėtų narkotikų rinkos veikimo ir politinių kovos su šia rinka priemonių analizė.

[6] EMCDDA 2010 m. metinė ataskaita.

[7] 125/2007/TVR.

[8] Pagrindinis aktas – 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.).

[9] Visų pirma Saugumo ir laisvių apsaugos bendroji programa, Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendroji programa ir 7-oji bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa.

[10] COM(2010) 630 galutinis, 2010 m. ES kovos su narkotikais veiksmų plano (2009–2012 m.) įgyvendinimo pažangos apžvalga, SEC(2010) 1321.