KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Atviras internetas ir tinklo neutralumas Europoje TURINYS 1. Įžanga 2 2. Debatai dėl tinklo neutralumo 2 3. Tinklo neutralumo nuostatos ES reguliavimo sistemoje 4 3.1. Konkurencijos principai 4 3.2. Iš dalies pakeista telekomunikacijos teisės aktų sistema 4 4. Šiandien turimi duomenys 5 4.1. Blokavimas 5 4.2. Duomenų srauto valdymas 6 4.3. Vartotojai ir paslaugos kokybė 8 4.4. Tarptautinis kontekstas 8 5. Išvada 9 ĮžANGA Baigdama rengti 2009 m. ES telekomunikacijų reformos teisės aktų rinkinį, Europos Komisija savo pareiškime[1] teigia mananti, „jog itin svarbu užtikrinti, kad internetas ir toliau būtų atviras ir neutralus, ir visapusiškai atsižvelgia į kitų teisės aktų leidėjų pageidavimą, kad tinklo neutralumas dabar būtų pripažintas politikos tikslu ir reguliavimo principu, kurį turėtų palaikyti nacionalinės reguliavimo institucijos“. Pareiškime nurodoma, kad Komisija stebės, kaip įgyvendinamos atitinkamos su „tinklo teisėmis“ susijusios nuostatos ir „kokį poveikį „tinklo teisėms“ daro rinka ir technologijų raida, ir iki 2010 m. pabaigos informuos Europos Parlamentą ir Tarybą, ar reikia papildomų gairių“. Šiuo komunikatu siekiama įgyvendinti minėtą įsipareigojimą, kuris dar kartą pakartotas Komunikate dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės[2], todėl jame įvardijama, ką Komisija sužinojo išanalizavusi konsultacijų ir tiriamųjų analizių rezultatus, ir pateikiamos deramos išvados. Procesas Siekdama šiam komunikatui suteikti tvirtą pagrindą, 2010 m. birželio 30 d.–rugsėjo 30 d. Komisija surengė viešas konsultacijas tema „Atviras internetas ir tinklo neutralumas Europoje“. Konsultacijų laikotarpiu įvairios suinteresuotosios šalys – tinklo operatoriai, interneto turinio teikėjai, valstybės narės, vartotojų ir pilietinės visuomenės organizacijos, taip pat nemažai piliečių – pateikė per 300 pastabų. Visas respondentų sąrašas ir nekonfidencialios pastabos paskelbti specialioje Komisijos interneto svetainėje[3]; joje galima susipažinti ir su ataskaita, kurioje pateikiama trumpa ir glausta apžvalga. Be to, 2010 m. lapkričio 11 d. Komisija ir Parlamentas surengė bendrą aukščiausiojo lygio susitikimą[4], per kurį skirtingos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę atvirai ir viešai pasisakyti tinklo neutralumo klausimu ir jį aptarti. DEBATAI DėL TINKLO NEUTRALUMO Interneto raida Per itin trumpą laiką internetas išpopuliarėjo visame pasaulyje. Vos per 15 metų praktiškai iš nieko susikūrusioje interneto ryšio rinkoje pradėjo suktis milijardai eurų. Populiarėjant internetui atsirado e. prekyba, kuri ne tik skatina tarptautinę prekybą, bet ir padeda toliau plėtoti vidaus rinką ir šalinti tarp valstybių narių egzistuojančias kliūtis. Internetas – neatsiejama pasaulio ekonomikos dalis. Jis suteikė galimybę įdiegti neįtikėtinai daug inovacijų. Internetas toks populiarus daugiausia dėl to, kad yra atviras ir lengvai prieinamas – vartotojui belieka pasirūpinti tik interneto prieiga. Šiuo metu turinį ar paslaugas planuojantis teikti asmuo ar bendrovė teturi įvykdyti tam tikrus pagrindinius techninius reikalavimus, bet nepatiria didelių prisijungimo prie rinkos sąnaudų ir nesusiduria su kitomis kliūtimis, kurios neišvengiamos daugelyje kitų įsitvirtinusių tinklo pramonės sektorių. Būtent šių kliūčių nebuvimas leido išpopuliarėti daugeliui šiandien plačiai naudojamų programų. Pačioje pradžioje interneto prieiga buvo teikiama telefoniniu ryšiu, bet pradėjus diegti patrauklias programas, kurios tapo prieinamos dėl vis spartėjančio plačiajuosčio ryšio, internetas vis mažiau siejamas su telefono linija. Vadinamasis „tinklų tinklas“ ne tik pakeitė mūsų bendravimo įpročius, verslo ir darbo metodus, bet ir atvėrė puikių galimybių švietimo, kultūros, ryšių ir socialinės sąveikos srityse, užtikrino palankias sąlygas siekti mokslo ir technologinės pažangos, suteikė daugiau saviraiškos laisvės ir paįvairino žiniasklaidą. Siekiant vartotojams teikti kokybiškesnes paslaugas žemesnėmis kainomis, į infrastruktūros naujovinimą investuota milijardai eurų. Šiomis investicijomis, europiniu konkurencijos skatinimo reguliuojant didmeninę prieigą modeliu ir ES konkurencijos taisyklėmis pavyko paskatinti konkurenciją vartotojų rinkose ir taip sudaryti sąlygas konkurencingai plačiajuostės prieigos paketų pasiūlai, kuri kartu su patraukliu turinio ir paslaugų rinkiniu, padidino vartotojų susidomėjimą. Siekiant prisitaikyti prie spartaus duomenų srauto didėjimo, reikės investuoti dar. Remiantis kai kuriomis duomenų srauto prognozėmis, per fiksuotojo ryšio tinklus perduodamų duomenų srautas per metus turėtų didėti 35 %, o per judriojo – 107 %. Šiandienos visuomenėje internetas – labai vertinga prekė. Tačiau visos jo galimybės iki šiol neišnaudotos. Debatų dėl tinklo neutralumo parametrai Tinklo neutralumo apibrėžtis kol kas nesuformuluota, tačiau pagal Pagrindų direktyvos[5] 8 straipsnio 4 dalies g punktą nacionalinės reguliavimo institucijos rūpinasi Europos Sąjungos piliečių interesais, sudarydamos galutiniams paslaugų gavėjams galimybes turėti prieigą prie savo pasirinktos informacijos ir ją platinti, ir naudoti savo pasirinktą programinę įrangą ir paslaugas . Šioje srityje taikomi galiojantys teisės aktai ir jais niekaip neribojamos ES ar nacionalinės priemonės, kuriomis kovojama su neteisėta veikla, visų pirma su nusikalstamumu. Tinklo neutralumo esmė ir klausimai, kuriais grindžiami debatai, visų pirma susiję su tuo, kaip geriausia išsaugoti šios platformos atvirumą ir užtikrinti, kad ją naudojant būtų galima ne tik visiems vartotojams toliau teikti aukštos kokybės paslaugas ir sudaryti sąlygas plačiai diegti inovacijas, bet ir padėti užtikrinti pagrindines teises – saviraiškos laisvę ir laisvę užsiimti verslu. Daugelis debatuose nagrinėjamų tinklo neutralumo klausimų susiję su duomenų srauto valdymu; taip pat tikimasi gauti atsakymą į klausimą, kas yra geras duomenų srauto valdymas. Visuotinai pripažįstama, kad tinklo operatoriai, norėdami užtikrinti veiksmingą savo tinklų panaudojimą, turi taikyti tam tikras duomenų srauto valdymo priemones ir kad teikiant tam tikras IP paslaugas, tokias kaip tikralaikė IP televizija (IPTV) ir vaizdo konferencijos, gali tekti taikyti specialias duomenų srauto valdymo priemones, kurios padėtų užtikrinti iš anksto nustatytą aukštą paslaugų kokybės lygį. Dėl priežasčių, nesusijusių su duomenų srauto valdymu, kai kurie operatoriai gali blokuoti teisėtas paslaugas (visų pirma interneto telefonijos (VoIP) paslaugas) arba bloginti jų kokybę, jei tokios paslaugos konkuruoja su jų teikiamomis paslaugomis, o tai laikytina nesuderinama su atviro interneto veikimo principu. Dar viena svarbi debatų dėl tinklo neutralumo tema – skaidrumas. Turėdami tinkamos informacijos apie galimus apribojimus arba duomenų srauto valdymą, vartotojai galėtų priimti apgalvotus sprendimus. Šiuos duomenų srauto valdymo, blokavimo ir spartos lėtinimo, taip pat paslaugų kokybės ir skaidrumo klausimus būtina apsvarstyti. TINKLO NEUTRALUMO NUOSTATOS ES REGULIAVIMO SISTEMOJE Konkurencijos principai ES reguliavimo sistemos paskirtis – skatinti veiksmingą konkurenciją, nes konkurencija – geriausia priemonė vartotojams užtikrinti aukštos kokybės prekių ir paslaugų prieinamomis kainomis pasiūlą. Kad konkurencija veiktų, vartotojai, remdamiesi aiškia ir prasminga informacija, turi turėti galimybę rinktis iš įvairių konkurencingų pasiūlymų. Be to, vartotojams turi būti sudarytos sąlygos lengvai pereiti pas naują paslaugų teikėją, jei jis siūlo geresnę paslaugų kokybę ir (arba) žemesnę kainą arba jei vartotojai nėra patenkinti esamo paslaugų teikėjo paslaugomis, pavyzdžiui, jei pastarasis taiko tam tikrų paslaugų ar programų apribojimus. Konkurencingoje aplinkoje tokia priemonė skatina operatorius koreguoti kainodarą ir neriboti vartotojų mėgiamų programų, pavyzdžiui, interneto telefonijos (VoIP), naudojimo. Todėl įvairių debatuose dėl tinklo neutralumo keliamų problemų aktualumas priklauso nuo to, kiek konkurencinga yra rinka. Europos reguliavimo sistema konkurenciją didinti padėjo taip: didelę įtaką rinkoje turintiems tinklo operatoriams buvo nustatytas reikalavimas teikti didmeninę prieigą, o spektras paskirstytas taip, kad skatintų konkuruoti. Didmeninė prieiga prie judriojo ryšio tinklų [iš esmės?] nustojo būti reguliuojama dėl to, kad tokia prieiga komercinėmis sąlygomis siūloma virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriams, kurie įvairina pasiūlą mažmeninėje rinkoje. Įsigaliojusi tuo pačiu metu kaip ir ex ante reguliavimo sistema, konkurencijos teisė suteikė daugiau galimybių veiksmingai patekti į rinką, nes užkirto kelią reguliuojamiems operatoriams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Todėl Europos Sąjungoje fiksuotojo ir judriojo ryšio interneto prieigos mažmeninės kainos nereguliuojamos, o vartotojai gali naudotis įvairiomis paslaugomis, kurių kainos pritaikytos jų poreikiams (pavyzdžiui, priklausomai nuo apimties, dažnių juostos pločio). Be to, aplinkos konkurencingumui kaip atviro interneto garantui įtakos gali turėti galimas rinkos nepakankamumas, oligopolijų veikla, kliūtys vartotojams teikti aukštos kokybės paslaugas ir informacijos asimetrija. Iš dalies pakeista telekomunikacijos teisės aktų sistema 2009 m. priimtoje iš dalies pakeistoje telekomunikacijos teisės aktų sistemoje numatyta puoselėti atvirą ir neutralų internetą. Pagal peržiūrėtas taisykles, nacionalinės telekomunikacijų reguliavimo institucijos privalo suteikti „galutiniams paslaugų gavėjams galimybes turėti prieigą prie savo pasirinktos informacijos ir ją platinti, ir naudoti savo pasirinktą programinę įrangą ir paslaugas“ (Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 4 dalies g punktas). Šio tikslo siekiama ir naujais į vartotojus orientuotais skaidrumo reikalavimais (Universaliųjų paslaugų direktyvos 21 straipsnis). Konkrečiau, kai užsakoma paslauga ir kai vėliau daromi kokie nors pakeitimai, vartotojai turi būti informuojami apie: - sąlygas, kuriomis laikantis Sąjungos teisės ribojama prieiga prie paslaugų ir programų ir (arba) galimybė jomis naudotis, ir - procedūras, kurias teikėjas nustatė siekdamas įvertinti ir pakoreguoti duomenų srautą, kad tinklas nebūtų užpildytas arba perpildytas, ir apie tai, kokios įtakos šios procedūros gali turėti paslaugos kokybei. Šie skaidrumo reikalavimai būtini tam, kad vartotojai žinotų, kokios paslaugos kokybės tikėtis. Vartotojai galės pakeisti operatorių nekeisdami turimo numerio per vieną darbo dieną. Be to, operatoriai privalės vartotojams pasiūlyti sudaryti sutartį, kurios didžiausia trukmė – 12 mėnesių. Naujosiomis taisyklėmis taip pat siekiama užtikrinti, kad sutarčių nutraukimo sąlygos ir procedūros neatgrasytų nuo ketinimo keisti paslaugų teikėją (Universaliųjų paslaugų direktyvos 30 straipsnio 6 dalis). Be to, nacionalinės reguliavimo institucijos įgaliotos po konsultacijų su Komisija nustatyti būtinuosius duomenų perdavimo tinklu paslaugų kokybės reikalavimus (Universaliųjų paslaugų direktyvos 22 straipsnio 3 dalis) ir taip užtikrinti patikimą paslaugų kokybę. Iki 2011 m. gegužės 25 d. visas šias į peržiūrėtą ES reguliavimo sistemą įtrauktas nuostatas valstybės narės turės persikelti į nacionalinę teisę. Be to, ES teisėje[6] numatyta asmenų apsauga, susijusi su asmens duomenų tvarkymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai didelį poveikį asmenims turintys sprendimai priimami remiantis automatiškai tvarkomais asmens duomenimis. Todėl bet kokia su duomenų srauto blokavimu ar valdymu susijusi ir minėtu pagrindu vykdoma veikla turės atitikti duomenų apsaugos reikalavimus. Pagaliau, įgyvendindamos ES teisę, valstybės narės turi laikytis ES pagrindinių teisių chartijos. Vadinasi minėtos chartijos būtina laikytis ir įgyvendinant peržiūrėtą telekomunikacijos teisės aktų sistemą, kuri galėtų turėti įtakos naudojimuisi kai kuriomis chartijoje nustatytomis teisėmis. ŠIANDIEN TURIMI DUOMENYS Blokavimas Teisėtų duomenų srauto blokavimas arba ribojimas – vienas iš pagrindinių klausimų, iškeltų viešose konsultacijose ir aukščiausiojo lygio susitikime dėl tinklo neutralumo. Blokavimas (angl. blocking ) – tai tam tikrų paslaugų arba interneto svetainių prieigos apsunkinimas arba visiškas apribojimas. Tipinis pavyzdys – mobiliojo interneto operatorių veikla, kuria blokuojama interneto telefonijos (VoIP) paslauga. Ribojimu (angl. throttling ) siekiama valdyti duomenų srautą ir mažinti perkrovą. Ši priemonė gali būti naudojama siekiant pabloginti tam tikrų rūšių duomenų srauto perdavimo kokybę (pavyzdžiui, sumažinti perdavimo spartą) ir taip daryti įtaką turinio kokybei, pavyzdžiui, srautinio vaizdų siuntimo paslaugos, kurią vartotojui siūlo konkuruojantis paslaugų teikėjas, kokybei. Siekdama Europos Sąjungos lygmeniu įvertinti padėtį skirtingose valstybėse narėse, 2010 m. pradžioje Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) atliko savo narių apklausą. Be to, prieš prasidedant Komisijos inicijuotoms viešoms konsultacijoms, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės reguliavimo institucijos – atitinkamai ARCEP[7] ir OFCOM[8] – surengė nacionalinio lygmens konsultacijas. Atsižvelgdama į viešose konsultacijose keliamus klausimus, EERRI pranešė apie atvejus, kai operatoriai teikė nevienodą prieigą prie duomenų. EERRI paviešino kai kuriuos tiek vartotojų, tiek turinio teikėjų susirūpinimą sukėlusius klausimus: - lygiarangių keitimosi failais arba srautinio vaizdų siuntimo spartos ribojimas – tuo naudojasi kai kurie paslaugų teikėjai Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ir Vengrijoje, - interneto telefonijos (VoIP) paslaugų judriojo ryšio tinkluose blokavimas arba papildomas apmokestinimas – tuo naudojasi kai kurie operatoriai Austrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje. Visgi EERRI neišskyrė, kada duomenų srautas buvo visiškai blokuojamas, o kada operatoriai paslaugą teikė, bet už tai reikalavo papildomų mokesčių, ir nenurodė ekonominės tokių mokesčių reikšmės. Tai pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia gvildenti toliau. Todėl bus svarbu susidaryti aiškų vaizdą apie padėtį visoje ES ir tuo tikslu atlikti nuodugnesnę tiriamąją analizę. Vartotojų ir pilietinės visuomenės organizacijos taip pat pateikė tariamo blokavimo ar ribojimo pavyzdžių. Iš EERRI išvadų matyti, kad dauguma tokių problemų išspręsta taikiai, dažnai po nacionalinių reguliavimo institucijų įsikišimo arba po to, kai konkretūs atvejai buvo sukritikuoti žiniasklaidoje. Šiuo metu blokuojamos daugiausia interneto telefonijos (VoIP) paslaugos, tačiau susirūpinta, kad ateityje gali būti pradėtos blokuoti ir kitos paslaugos, pavyzdžiui, televizijos transliacija internetu. Kita konsultacijų dalyvių iškelta galima problema – pavojus, kad apmokestinimo struktūra bus palankesnė didelę rinkos dalį užimantiems subjektams, kurie gali sau leisti mokėti už prioriteto suteikimą, o naujiems rinkos dalyviams teks antraeilis vaidmuo; todėl sumažės ir paskatų diegti inovacijas. Dėmesys atkreiptas ir į tai, kad, jei skirtingi operatoriai blokuos skirtingas paslaugas arba mažins jų teikimo spartą, su vienu interneto teikėju sutartis sudariusiems vartotojams gali kilti sunkumų pasinaudoti juos dominančiomis paslaugomis. Šiuo metu Komisija neturi pagrindo manyti, kad minėtas nerimas pagrįstas, bet į šiuos nuogąstavimus derėtų atkreipti dėmesį atliekant nuodugnesnę tiriamąją analizę. Duomenų srauto valdymas Dėl didėjančios plačiajuosčių tinklų, taip pat įvairių paslaugų ir programų, susijusių su nuolatiniais duomenų mainais, paklausos duomenų srautą valdyti būtina, nes tik taip galima užtikrinti, kad galutiniai paslaugų gavėjai nepatirtų su tinklo perkrova susijusių nepatogumų. Naudojami skirtingi duomenų srauto valdymo būdai: - duomenų paketų diferenciacija leidžia skirtingas duomenų srauto klases tvarkyti skirtingai, pavyzdžiui, teikiant tokias tikralaikės komunikacijos paslaugas kaip srautinis tiesioginės garso ar vaizdo medžiagos siuntimas arba interneto telefonija (VoIP). Naudojant diferenciaciją galutiniams paslaugų gavėjams galima užtikrinti bent minimaliai patenkinamos kokybės paslaugas, - IP maršruto parinkimas leidžia interneto paslaugų teikėjams duomenų paketus persiųsti skirtingais ryšio traktais ir taip išvengti tinklo perkrovos arba užtikrinti geresnę paslaugų kokybę. Pavyzdžiui, interneto paslaugų teikėjas gali siųsti duomenų paketus į serverį, kuriame yra pageidaujamos informacijos kopija ir kuris yra to teikėjo tinkle arba netoli jo, - filtravimas leidžia interneto paslaugų teikėjui atskirti saugius ir nesaugius duomenų srautus ir pastaruosius užblokuoti prieš jiems pasiekiant paskirties vietą. Vartotojas nepatogumų nepatiria, jei elektroninis laiškas jį pasiekia praėjus kelioms sekundėms po išsiuntimo, tačiau, jei tiek užtrunka duomenų perdavimas balso pokalbiuose internetu, ryšys laikomas prastu ar net visiškai beverčiu. Daugelis debatuose nagrinėjamų tinklo neutralumo klausimų susiję su duomenų srauto valdymu; taip pat tikimasi gauti atsakymą į klausimą, kas yra geras duomenų srauto valdymas. Siekiant užtikrinti sklandų interneto duomenų perdavimą, ypač tuo paros metu, kai tinklai būna gerokai apkrauti, srautą valdyti būtina. Kai kurie viešų konsultacijų dalyviai atkreipė dėmesį, kad elektroninių ryšių srityje duomenų srauto valdymas nėra naujovė. Pavyzdžiui, pirmumą operatoriai teikia balso duomenų srautui, ypač jei teikiamos mobiliojo interneto paslaugos. Kai kurie respondentai teigia, kad tinkamai naudojami tokie duomenų srauto valdymo būdai turėtų didinti vartotojų pasitenkinimą. Net ir tie viešų konsultacijų dalyviai, kurie užsiminė apie galimą lygiarangių arba interneto telefonijos (VoIP) paslaugų blokavimą, tvirtino, kad duomenų srauto valdymas – reikalinga ir labai svarbi priemonė užtikrinti veiksmingą internetą. Jie sutarė, kad šios priemonės naudojimas siekiant išvengti perkrovos ir užtikrinti saugumą yra visiškai teisėtas ir neprieštarauja tinklo neutralumo principams. Kai kurie respondentai išreiškė susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo valdant duomenų srautą, pavyzdžiui, siekiant kuriai nors vienai paslaugai sudaryti išskirtines sąlygas. Tokios praktikos jie nepateisintų, jei paslaugos būtų panašaus pobūdžio. Iš esmės sutarta dėl to, kad operatoriams ir interneto paslaugų teikėjams, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, būtų leista savarankiškai spręsti, kokį verslo modelį pasirinkti ir kokia komercine praktika vadovautis. Kai kurie respondentai paragino nacionalines reguliavimo institucijas ir operatorius bendradarbiauti ir užtikrinti, kad vartotojams žadamas duomenų srauto valdymo skaidrumas būtų prasmingas ir veiksmingas. Kai kurių respondentų nuomone, duomenų srauto valdymo priemonės turėtų būti taikomos tiek fiksuotojo, tiek judriojo ryšio tinklams, vadovaujantis technologijų neutralumo principu, kuriuo grindžiama ES elektroninių ryšių teisės aktų sistema. Komisija ir toliau bendradarbiaus su EERRI ir stebės padėtį šioje srityje, kad užtikrintų pagrįstą ir skaidrų duomenų srauto valdymą ir taip padėtų siekti ES telekomunikacijos teisės aktų sistemos tikslų. Vartotojai ir paslaugos kokybė Labai svarbi debatų dėl tinklo neutralumo tema – skaidrumas. Turėdami tinkamos informacijos apie galimus apribojimus arba duomenų srauto valdymą, vartotojai galėtų priimti apgalvotus sprendimus. Kaip pranešė EERRI, dauguma nacionalinių reguliavimo institucijų yra gavusios vartotojų skundų dėl reklamuotos ir faktinės interneto ryšio spartos neatitikimo . Visuotinai sutarta, kad skaidrumas – labai svarbus paslaugos kokybės aspektas. Atsižvelgiant į vartotojams siūlomų įvairių interneto paslaugų sudėtingumą ir techninį pobūdį, daugelio respondentų nuomone, būtina užtikrinti, kad vartotojai būtų paprastai, bet aiškiai ir išsamiai informuojami apie siūlomas paslaugas. Kai kurios suinteresuotosios šalys nurodė, kad atviro ir neutralaus interneto užtikrinimo priemonės jau numatytos reguliavimo sistemoje ir kad nacionalinės reguliavimo institucijos, vadovaudamosi Universaliųjų paslaugų direktyvos 22 straipsnio 3 dalimi, turėtų nustatyti tinkamus būtinuosius paslaugų kokybės reikalavimus, jei yra įrodymų, kad teikiamos prastos kokybės paslaugos, esama duomenų srauto perdavimo tinklais kliūčių arba mažinama duomenų perdavimo sparta. 2010 m. lapkričio mėn. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Parlamento nariai ragino imtis papildomų veiksmų, susijusių su paslaugų kokybės rodikliais, ir žadėjo kreiptis į EERRI patarimo, kokios priemonės būtų tinkamiausios. Tarptautinis kontekstas Kai kurie klausimai, pavyzdžiui, ar interneto teikėjai gali kurios nors vienos rūšies turiniui teikti pirmumą, ar judriojo ir fiksuotojo ryšio tinklams turėtų būti taikomos skirtingos taisyklės ir pan., sukėlė nemažų diskusijų ir net nesutarimų įvairiose šalyse už ES ribų. Jungtinių Valstijų federalinė ryšių komisija (FCC) nuolat deklaruoja įsipareigojimą puoselėti atvirą internetą. Šiuo tikslu 2005 m. FCC nustatė keturis pagrindinius principus, kuriais vartotojams užtikrinama galimybė interneto turinį, programas, paslaugas ir įrangą rinktis savo nuožiūra ir kuriais skatinama tinklų, paslaugų ir turinio teikėjų konkurencija. Šie principai iš esmės atitinka peržiūrėtoje ES telekomunikacijų teisės aktų sistemoje nustatytą atviro interneto principą. 2010 m. gruodžio mėn. FCC išleido nutarimą, kuriuo nustatė naujas skaidrumo taisykles ir aiškiau išdėstė, kokių rūšių blokavimą galima taikyti teikiant fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio paslaugas. Fiksuotojo plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjai praktiškai negali blokuoti teisėto turinio, paslaugų, saugios įrangos ir programų, įskaitant ir tuos atvejus, kai vartotojai siekia pasinaudoti konkurentų teikiamomis balso ar vaizdo telefonijos paslaugomis. Požiūris į judriojo plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą dar formuojasi – šiuo metu tokių paslaugų teikėjams draudžiama blokuoti tik tas teisėtas interneto svetaines ir balso ar vaizdo telefonijos programas, kurios konkuruoja su analogiškomis jų siūlomomis paslaugomis. Kitos šalys yra priėmusios teisiškai neprivalomas tinklo neutralumo gaires. Norvegijos pašto ir telekomunikacijų tarnyba (NPT), bendradarbiaudama su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, 2009 m. vasario mėn. priėmė savanorišką susitarimą, kuriuo vartotojams suteikiama teisė į interneto ryšį, i) kurio pajėgumas ir kokybė nustatyti iš anksto, ii) kuris suteikia vartotojams galimybę turinį, paslaugas ir programas pasirinkti savo nuožiūra ir iii) kuris grindžiamas nediskriminaciniu programų, paslaugų ar turinio naudojimu. Padėtis Kanadoje kiek kitokia. 2009 m. spalio mėn. Kanados radijo, televizijos ir telekomunikacijų komisija (CRTC) parengė naują tinklo neutralumo užtikrinimo tvarką, pagal kurią interneto paslaugų teikėjams taikomi sugriežtinti skaidrumo reikalavimai, o duomenų srauto valdymo priemones naudoti leidžiama tik kraštutiniu atveju. Panašu, kad Čilė pirmoji valstybė, tinklo neutralumo principą tiesiogiai įtraukusi į savo teisės aktus. 2010 m. rugpjūčio mėn. Čilės parlamentas priėmė naują tinklo neutralumo įstatymą, kuriuo gerokai apribojo interneto paslaugų teikėjų teisę valdyti turinį ir sugriežtino interneto turinio teikėjų ir vartotojų apsaugą. Komisija atidžiai stebi, kaip padėtis klostosi įvairiose šalyse, ir, priimdama visus su tinklo neutralumu susijusius sprendimus, ketina toliau remtis tų šalių patirtimi. IšVADA Komisijos pareiškime išsakytam siekiui internetą išlaikyti atvirą viešose konsultacijose ir bendrame Komisijos ir Parlamento aukščiausiojo lygio susitikime buvo vienareikšmiškai pritarta. Komisija ir toliau sieks šio tikslo ir stengsis užtikrinti, kad internetas išliktų patikimas, vienodai atviras visiems turinio teikėjams ir visiems prieinamas. Komisija mano, kad skaidrumo, operatoriaus keitimo ir paslaugų kokybės taisyklės, kurios yra peržiūrėtos ES elektroninių ryšių teisės aktų sistemos dalis, turėtų padėti siekti konkurencingų rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės dar nėra iki galo perkėlusios ES elektroninių ryšių teisės aktų į nacionalinę teisę, svarbu skirti pakankamai laiko tam, kad šios nuostatos būtų įgyvendintos, ir stebėti, kaip jos veiks praktikoje. Be to, kaip jau minėta, daugeliu aspektų, ypač svarbių siekiant suprasti dabartinę padėtį Europos Sąjungoje, per viešas konsultacijas sukaupti duomenys nėra pakankamai išsamūs ir tikslūs. Todėl šiuo metu Komisija kartu su EERRI nagrinėja įvairius konsultacijose kilusius klausimus, konkrečiai – kliūtys, su kuriomis susiduriama norint pakeisti operatorių (pavyzdžiui, kiek vidutiniškai turi praeiti laiko, kad vartotojas galėtų nutraukti apmokėjimo po paslaugos suteikimo sutartį, ir kokios nuobaudos (jei numatyta) taikomos), blokavimo ir ribojimo praktika, taip pat lygiaverčio poveikio komercinė praktika, paslaugos skaidrumas ir kokybė, taip pat su tinklo neutralumu susiję konkurencijos klausimai (pavyzdžiui, diskriminacija iš dominuojančią padėtį užimančio rinkos dalyvio pusės). Šiuo požiūriu Komisija pasilieka teisę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnius vertinti bet kokį su duomenų srauto valdymu susijusį elgesį, galintį apriboti arba iškreipti konkurenciją. Tolesni veiksmai Iki metų pabaigos Komisija paskelbs EERRI tyrimų metu paaiškėsiančius duomenis, įskaitant visus tam tikrų rūšių duomenų srauto blokavimo ar ribojimo atvejus. Remdamasi minėtais duomenimis ir tuo, kaip įgyvendinamos telekomunikacijos teisės aktų nuostatos, Komisija pirmiausia spręs, ar tinklo neutralumui užtikrinti reikalingos papildomos gairės . Jei pasitvirtins, kad esama didelių ir nuolatinių problemų ir kad visa įvairius operatorius jungianti sistema neužtikrina, kad su vienu interneto teikėju sutartis sudarę vartotojai galėtų lengvai prieiti prie norimo turinio, paslaugų bei programų ir juos platinti, Komisija spręs dėl galimybės imtis griežtesnių priemonių , kuriomis būtų siekiama vartotojų lūkesčius atitinkančios konkurencijos ir pasiūlos. Skaidrumas ir galimybė lengvai pakeisti operatorių – svarbiausi aspektai, į kuriuos vartotojai kreipia dėmesį rinkdamiesi ar keisdami interneto paslaugų teikėją, tačiau tai galbūt nėra tinkamos priemonės spręsti bendresnius teisėtų paslaugų ar programų ribojimo klausimus. Tokios papildomos priemonės galėtų būti nurodomojo pobūdžio patarimai arba bendros teisėkūros priemonės, kuriomis būtų siekiama didinti konkurenciją ir įvairinti pasiūlą, pavyzdžiui, galėtų būti sudarytos dar palankesnės sąlygos keisti operatorių arba, jei to nepakaktų, visiems interneto paslaugų teikėjams (kad ir kokia būtų jų padėtis rinkoje) galėtų būti nustatyti specialūs įpareigojimai, susiję su nepagrįstu interneto duomenų srauto diferencijavimu. Dar viena galima priemonė – draudimas blokuoti teisėtas paslaugas. Tinklo neutralumas susijęs su įvairiomis teisėmis ir principais, išdėstytais ES pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma su pagarba asmeniniam ir šeiminiam gyvenimui, asmens duomenų apsauga, taip pat saviraiškos ir informacijos laisve. Todėl visi šios srities teisės aktų pasiūlymai turi būti rengiami išsamiai įvertinus jų poveikį pagrindinėms teisėms ir atitiktį ES pagrindinių teisių chartijai[9]. Imantis papildomų reguliavimo priemonių reikėtų stengtis neatgrasyti investuotojų ir naujoviškų verslo modelių diegėjų; tokios priemonės turėtų padėti veiksmingiau išnaudoti tinklus ir sukurti naujų galimybių verslui skirtinguose interneto vertės grandinės lygmenyse, kartu išsaugant naudą, kurią vartotojai gauna turėdami galimybę pagal poreikį pasirinkti interneto prieigos produktus. Komisija tęs dialogą su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, kad užtikrintų sparčią plačiajuosčio ryšio plėtotę, nes tai padėtų mažinti su duomenų srautu susijusias problemas. [1] OL L 337, 2009 m. gruodžio 18 d. [2] COM(2010) 245. [3] http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/library/public_consult/net_neutrality/index_en.htm. [4] http://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/library/public_consult/net_neutrality/index_en.htm. [5] 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB (Pagrindų direktyva). [6] Pavyzdžiui, Duomenų apsaugos direktyvoje (95/46/EB) ir E. privatumo direktyvoje (2002/58/EB). [7] http://stakeholders.ofcom.org.uk/consultations/net-neutrality/?showResponses=true. [8] http://www.arcep.fr/uploads/tx_gspublication/net-neutralite-orientations-sept2010-eng.pdf. [9] Vadovaujantis „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ (COM(2010) 573, 2010 10 19).