KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES atskaitomybės už vystymosi finansavimą didinimas siekiant tarpusavyje peržiūrėti ES oficialią paramą vystymuisi

TURINYS

1. Įžanga 3

2. ES teikiamas vystymosi finansavimas pasaulyje 3

3. ES veikla 2010 metais 5

3.1. Teikti daugiau išteklių vystymuisi ir pasaulinio masto uždavinių sprendimui 5

3.1.1. Parama vidaus išteklių mobilizavimui vystymosi tikslams 5

3.1.2. ES yra didžiausia paramos teikėja, bet 2010 m. tikslai neįvykdyti 6

3.1.3. ES finansavimas, skirtas klimato kaitai ir biologinei įvairovei 7

3.1.4. Inovaciniai vystymosi finansavimo šaltiniai ir mechanizmai 8

3.1.5. OPV naudojimas pritraukiant daugiau privačiojo finansavimo lėšų 8

3.1.6. Besivystančių šalių prekybos galimybių rėmimas naudojant pagalbą prekybai 9

3.1.7. Reikia užkirsti kelią būsimoms skolų krizėms besivystančiose šalyse 10

3.2. ES pagalbos poveikis 10

3.2.1. Geresnis pagalbos naudojimas 10

3.2.2. Pasaulinis finansų valdymas, įgaliojimų suteikimas besivystančioms šalims 10

4. Išvados 10

ĮžANGA

Po pasaulinės krizės ir praėjusių metų atnaujinto įsipareigojimo padėti besivystančioms šalims siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) šiame komunikate ir prie jo pridėtame Tarnybų darbiniame dokumente[1] analizuojama ES ir jos valstybių narių veikla, kurios tikslas – įvykdyti bendrus įsipareigojimus dėl vidaus (mokesčių valdymo) ir tarptautinių išteklių mobilizavimo vystymosi tikslams, prekybos galimybių ir investicijų didinimo, oficialiosios paramos vystymuisi (OPV), inovacinių finansavimo šaltinių ir mechanizmų, pagalbos efektyvumo, skolų, su kovos su klimato kaita finansavimo ir besivystančių šalių girdimumo ir atstovavimo joms tarptautinėse finansų institucijose. Dokumentuose sistemiškai pateikiama informacija apie pažangą, padarytą minėtose srityse, ir apibūdinama, kuriose srityse ES pasiekė rezultatų, o kuriose reikia dirbti daugiau. Juose taip pat kalbama apie tarptautinio bendradarbiavimo skaidrumo ir atskaitomybės pažangą: pirmą kartą skelbiami sutinkančių tą daryti valstybių narių ir Komisijos atsakymai į metinį klausimyną.

Šis komunikatas taip pat yra dokumentas, skirtas Stambulo JT konferencijai dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių[2] ir Busano IV aukšto lygio forumui pagalbos veiksmingumo klausimais[3].

Komunikate primenami pasiūlymai, kaip siekti bendrų ES tikslų, svarstoma, kaip užpildyti apskaičiuotą dabartinės OPV ir 2015 m. numatytos OPV 50 mlrd. EUR spragą, formuluojamas pagrindas Tarybos ataskaitai Europos Vadovų Tarybai, skirtai metinei OPV tarpusavio peržiūros diskusijai, kaip iki 2015 m. įvykdyti ES OPV tikslus[4].

ES TEIKIAMAS VYSTYMOSI FINANSAVIMAS PASAULYJE

ES pirmauja skatindama geresnius gyvenimo standartus besivystančiose šalyse. Kai praėjusį rudenį pasaulio valstybių vadovai Niujorke susirinko į JT aukščiausiojo lygio susitikimą dėl TVT, ES aktyviai skatino siekti pasaulinio sutarimo dėl bendrųjų veiksmų. Siekiant kovoti su skurdu būtina mobilizuoti daugiau vystymosi finansavimo lėšų iš visų turimų šaltinių. Tačiau vien daugiau lėšų nepaskatins vystymosi. Besivystančios šalys yra labiausiai atsakingos už savo vystymąsi ir politikos bei valdymo sistemų gerinimą. ES yra ne tik dosni pagalbos teikėja, bet ir turi visapusišką veiksmų rinkinį, skirtą remti besivystančių šalių tvaraus vystymosi siekį, ypač rengiant pagalbos politiką su valstybėmis partnerėmis, užtikrinant, kad ES vidaus politika atitiktų vystymosi tikslus, ir padedant besivystančioms šalims spręsti pasaulinės reikšmės uždavinius. Priešingai nei dauguma pagalbos teikėjų ES nusistatė kiekybinius ir kokybinius tikslus, pagal kuriuos būtų galima vertinti pažangą.

ES įsipareigojimai pagrįsti pasauline Vystymosi finansavimo darbotvarke[5], kuri apima skirtingus finansavimo šaltinius, nors ši darbotvarkė pakankamai neatspindi pasaulinės padėties pokyčių, pvz., naujų oficialių pagalbos teikėjų ir investuotojų, labdaros organizacijų, Pietų šalių tarpusavio bendradarbiavimo ir privačiojo sektoriaus veiklos. OPV yra geriausiai žinomas oficialių pagalbos teikėjų pasiryžimo rodiklis – jam šiame dokumente teikiama daugiausia dėmesio, bet tai nėra vienintelis vystymuisi mobilizuotų lėšų šaltinis.

2004–2010 m. laikotarpiu ES ir jos valstybės narės skyrė 57 % grynosios OPV besivystančioms šalims iš visų EBPO Paramos vystymuisi komiteto ir ES paramos teikėjų, o kalbant apie OPV padidėjimą 25,7 mlrd. EUR – ES ir jos valstybių narių dalis sudarė 65 %. 2010 m. EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) ir ES paramos teikėjų OPV pasiekė 97,2 mlrd. EUR nominaliąja verte. Visa ES teikia 58 % šios pagalbos. ES ir jos valstybės narės, kurios jau yra didžiausios pasaulio paramos teikėjos, pažadėjo iki 2015 m. išlaidas OPV padidinti iki 0,7 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Taip prie dabartinių 53,8 mlrd. EUR pridedama dar 50 mlrd. EUR.

Schema. ES ir jos valstybių narių ir kitų ne ES Didžiojo aštuoneto (G8) narių OPV

[pic]

Šaltinis: EBPO DAC 1 lentelė

Be OPV besivystančios šalys gali gauti lėšų ir iš kitų svarbių šaltinių. Pvz., manoma, kad 2010 m. pasauliniai migrantų pervedimai galėjo sudaryti apie 245 mlrd. EUR; kai kuriais skaičiavimais privačios labdaros organizacijos per metus teikia apie 35 mlrd. EUR[6]; pasauliniai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautai beveik prilygsta OPV, o naujos ekonomiškai stiprios valstybės – Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija – skiria vis daugiau lėšų besivystančioms šalims remti. Nors šios lėšos yra išskirtinės ir valdomos atskirai nuo OPV, kartu (jei papildytų OPV) jos galėtų padėti labiau skatinti vystymąsi ir spręsti pasaulinės svarbos uždavinius.

ES VEIKLA 2010 METAIS

Šiame komunikate ir papildomuose dokumentuose parodyta, kokių veiksmų ėmėsi ES ir jos valstybės narės, kad įvykdytų įvairius įsipareigojimus. Parodyta, kad apskritai visa ES ir toliau darė pažangą vykdydama įsipareigojimus, nors įvairių klausimų ir įvairių valstybių narių padėtys smarkiai skiriasi.

Teikti daugiau išteklių vystymuisi ir pasaulinio masto uždavinių sprendimui

Parama vidaus išteklių mobilizavimui vystymosi tikslams

Plačiai pripažįstama, kad svarbiausias būdas siekti tvaraus vystymosi ir ilgainiui atsisakyti priklausomybės nuo paramos yra panaudoti daugiau vidaus išteklių. Besivystančių šalių valstybių biudžetai yra didžiausias vystymosi finansavimo šaltinis. Didėjant finansinei nepriklausomybei nuo išorės paramos susidaro fiskalinė erdvė, būtina TVT finansuoti, ir stiprinamas valstybės ir jos piliečių ryšys.

2010 m. ES ir jos valstybės narės toliau tobulino su šiais klausimais susijusio darbo su šalimis partnerėmis metodus siekdamos teikti geresnę paramą (įskaitant gebėjimų stiprinimą) vidaus įplaukų mobilizavimui besivystančiose šalyse laikantis gero mokesčių valdymo (skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos konkurencijos mokesčių srityje) principų – tai yra platesnių pastangų stiprinti gerą valdymą ir viešųjų finansų valdymą dalis. ES ir toliau skatins laikytis šių principų ir remti besivystančios šalis, kad būtų kovojama su mokesčių slėpimu ir žalinga mokesčių srities praktika, kad būtų plėtojama skaidri, bendradarbiavimą skatinanti tarptautinė mokesčių aplinka.

ES jau sustiprino paramą Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvai (EITI) kaip naujam pasauliniam įplaukų skaidrumo ir atskaitomybės standartui ir skatins besivystančių šalių pastangas gerinti jų šalyse veikiančios gavybos pramonės valdymą. ES taip pat tęsia darbą siekdama didesnės vystymosi politikos darnos, pvz., kad padidėtų skaidrumas ir įmonių valdymas, siekiama galimo tarptautinių bendrovių finansinių duomenų atskleidimo atskirai pagal šalis. Komisija svarsto teisėkūros priemones dėl šio klausimo, bent kiek tai susiję su kotiruojamomis gavybos sektoriuje veikiančiomis įmonėmis; jų būtų imtasi vykdant rudenį numatytą Skaidrumo direktyvos peržiūrą. Didesnis skaidrumas ir geresnis įmonių valdymas padės besivystančioms šalims optimizuoti pajamų surinkimą ir padidinti fiskalinius išteklius, kad būtų užtikrintas viešųjų prekių tiekimas ir viešųjų paslaugų teikimas.

ES yra didžiausia paramos teikėja, bet 2010 m. tikslai neįvykdyti

ES yra didžiausio užmojo pasaulio paramos teikėjų grupė, įsipareigojusi iki 2015 m. skirti 0,7 % BNP oficialiai paramai vystymuisi (OPV) siekdama ilgalaikio JT tikslo. ES valstybių vadovai 2005 m. susitarė dėl šio bendro tikslo, remdamiesi valstybių narių diferencijuotais individualiais tikslais.

Tarpinis bendras tikslas iki 2010 m. skirti 0,56 % OPV/BNP buvo susitarimo dalis. Nors pasiektas istoriškai aukštas 53,8 mlrd. EUR lygis, kuris sudaro 0,43 % OPV/BNP, ir nepaisant nepalankių ekonominių sąlygų papildomai mobilizuota daugiau kaip 4,5 mlrd. EUR, valstybės narės nepasiekė tarpinio tikslo – jam įvykdyti pritrūko 15 mlrd. EUR.

Tebėra dideli valstybių narių skirtumai: vienos valstybės stengiasi įvykdyti savo dalį bendro susitarimo, o kitos nevykdo savo individualių įsipareigojimų siekiant bendrų ES rezultatų. Tai pažeidžia sąžiningo ES vidaus naštos pasidalijimo principą ir iš dalies gali būti priežastis, dėl kurios tam tikrose valstybėse narėse, kurių OPV lygis siekia arba viršija 0,7 % BNP, paramai skirtos lėšos mažinamos. Kad ES galėtų pasiekti bendrą 2015 m. tikslą, visos ES valstybės narės turi vykdyti savo dalį sutartų įsipareigojimų. Šiomis aplinkybėmis ypač svarbu, kad kai kurios valstybės narės pranešė apie OPV mažinimą nuo 2011 m. ir vėliau, o tai gali kelti sunkumų siekiant bendrų ES tikslų. Europos Komisija pranešė, kad 2010 m. OPV skirta 14,95 mlrd. EUR grynųjų išmokų. Į šią sumą įtraukta 5,15 mlrd. EUR ne dotacijų formos lengvatinių EIB paskolų, kurios daugiausia finansuojamos iš EIB nuosavų išteklių, o likusi dalis – iš Europos plėtros fondo ir ES biudžeto.

Schema. 2010 m. valstybių narių su OPV susijusi veikla BNP procentais

[pic]

Šaltinis: EBPO DAC ir ES metinis klausimynas dėl vystymosi finansavimo

OPV Afrikai . ES ir jos valstybės narės kartu lieka didžiausios paramos teikėjos Afrikai – 2009 m. jos šiam žemynui skyrė 20,5 mlrd. EUR. Tačiau 2005 m. įsipareigojimas padidinti OPV Užsachario Afrikai ir nukreipti bent 50 % padidintos bendros pagalbos šiam žemynui buvo įvykdytas tik iš dalies. Nors OPV Užsachario Afrikai nuo 2004 m. padidėjo 2,7 mlrd. EUR, Afrikos žemynui realiai teko tik 26 % visos padidintos OPV.

OPV mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) . Iš bendrų OPV įsipareigojimų ES 2008 m. įsipareigojo iki 2010 m. kartu skirti bent 0,15 % bendro BNP oficialiai paramai vystymuisi, kuri būtų teikiama mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Šio tikslo pasiekti nepavyko, nors trūko nedaug. Remiantis turimais preliminariais duomenimis bendra ES OPV, skirta mažiausiai išsivysčiusioms šalims, 2010 m. atitiko 0,13 % BNP. 2009 m. aštuonios valstybės narės atskirai pasiekė nustatytą ribą, o kitos trys valstybės narės paskyrė bent trečdalį savo bendro OPV mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir taip pademonstravo savo ryžtą padėti neturtingiausioms šalims.

ES finansavimas, skirtas klimato kaitai ir biologinei įvairovei

Besivystančioms šalims reikia didesnės paramos siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir jį sušvelninti. Rengdamasi 2009 m. Kopenhagos konferencijai dėl JTBKKK, ES įsipareigojo besivystančioms šalims skirti 7,2 mlrd. EUR per 2010–2012 m. laikotarpį „skubios pradžios“ klimato finansavimui [7]. 2010 m. laikydamasi bendro 2010–2012 m. tikslo visa ES suteikė 2,34 mlrd. EUR[8]. ES taip pat svarsto būdus įvykdyti išsivysčiusių šalių įsipareigojimus pagal Kankūno susitarimus iki 2020 m. drauge iš įvairių šaltinių (viešųjų, privačiųjų, dvišalių, daugiašalių ir inovacinių šaltinių) mobilizuoti 100 mlrd. USD per metus, kad būtų patenkinti besivystančių šalių poreikiai[9]. Palyginamų ir skaidrių kovos su klimato kaita finansavimo vertinimo, ataskaitų rengimo ir tikrinimo metodų kūrimas tebelieka svarbiausias uždavinys. Nors ES ir jos valstybės narės padarė didelę pažangą skaidriai pranešdamos apie „skubios pradžios“ finansavimo įgyvendinimą, bus labai svarbu toliau gerinti padėtį šioje srityje, ypač kiek tai susiję su ilgesnio laikotarpio finansavimu, kad išliktų pasitikėjimas tarptautiniu procesu.

Svarbią vietą ES darbotvarkėje užima ir biologinės įvairovės apsauga. 2010 m. Nagojos konferencijoje dėl Biologinės įvairovės konvencijos (CBD) ES įsipareigojo iki 2020 m. gerokai padidinti finansinius išteklius, kad būtų veiksmingai įgyvendinamas 2011–2020 m. strateginis planas ir „imtis veiksmingų ir neatidėliotinų veiksmų, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ... prisidėdamos prie žmonių gerovės ir skurdo mažinimo“. Keletas valstybių narių pranešė, kad smarkiai didins įsipareigojimus, susijusius su biologinės įvairovės išsaugojimu besivystančiose šalyse.

Inovaciniai vystymosi finansavimo šaltiniai ir mechanizmai

Kadangi pagalbos niekada nepakaks tam, kad būtų patenkinti besivystančių šalių poreikiai, siekiant su TVT ir kitų tarptautiniu lygiu suderintų vystymosi tikslų, ES įsipareigojo rimtai svarstyti inovacinius finansavimo mechanizmus, kuriais gali būti surinkta daugiausia pajamų, kad būtų užtikrintas nuspėjamas tvaraus vystymosi finansavimas[10]. Keletas ES valstybių narių jau naudojasi įvairiais inovaciniais šaltiniais ir mechanizmais, kurie iki šiol padėjo vystymuisi surinkti apie 13 mlrd. EUR. Nors keletas valstybių narių svarsto naudoti kitus šaltinius ir mechanizmus, dar nėra bendro ES požiūrio į inovacinius šaltinius ir mechanizmus, kuriais gali būti surinkta daugiausia pajamų. Iš inovacinių šaltinių gautų pajamų naudojimo mechanizmai turi atitikti suderintus tarptautinius pagalbos veiksmingumo principus ir turi būti vengiama kurti lygiagrečius lėšų naudojimo kanalus.

OPV naudojimas pritraukiant daugiau privačiojo finansavimo lėšų

ES jau seniai mato didelį bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi potencialą, naudojant jį kaip integracinio augimo ir tvaraus vystymosi skatinimo mechanizmą. ES ir jos valstybės narės naudoja įvairias paskatas (investicijų garantijas, tikslinius fondus, lengvatines paskolas, paramą bendrosioms įmonėms ir t. t.), kad paskatintų privačiojo kapitalo srautus į besivystančias šalis ir paremtų atsakingo įmonių elgesio stipresnę tarptautinę sistemą. ES ir jos valstybės narės galėtų naudoti daugiau paskolų ir dotacijų derinių arba naudoti lėšas turto arba rizikos dalijimosi priemonėms, kad mobilizuotų papildomų lėšų, įskaitant privačiojo sektoriaus teikiamas lėšas, kad būtų padengti mūsų šalių partnerių investiciniai poreikiai. Šis klausimas bus sprendžiamas būsimuose politikos pasiūlymuose dėl būsimo ES vystymosi politikos.

Migrantų piniginės perlaidos , kurių privatų pobūdį ES pabrėžia, yra kitas svarbus srautas į besivystančias šalis, kuris gali padėti vystymuisi. Perlaidos iš ES į besivystančias šalis, net konservatyviu vertinimu[11], beveik prilygsta visam ES OPV. Šių srautų svyravimai gali padaryti didelį poveikį besivystančiose šalyse gyvenančių gavėjų gyvenimo sąlygoms. ES pažadėjo sumažinti piniginių perlaidų kainą ir supaprastinti jų tvarką[12]. Šiuo tikslu 2010 m. ES ir jos valstybės narės tęsė darbą keliomis kryptimis, pvz., tobulino duomenis, didino mokėjimo paslaugų rinkos skaidrumą ir konkurencingumą, finansavo su perlaidomis susijusius projektus, rėmė finansines paslaugas besivystančiose šalyse ir gerino migrantų finansinį raštingumą. Kai kuriose šalyse piniginių perlaidų kaina sumažėjo, bet kitose išaugo[13]. Likę spręstini uždaviniai: i) gauti tikslius duomenis apie pagrindinius koridorius, siuntimo išlaidas ir neoficialius srautus iš ES; ii) sumažinti besivystančiose šalyse gyvenančių gavėjų išlaidas; iii) sukurti galimybes teikiančią aplinką; ir iv) padidinti galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis ir finansinį raštingumą.

Besivystančių šalių prekybos galimybių rėmimas naudojant pagalbą prekybai

Prekyba regioninėse ir tarptautinėse rinkose turi didelį potencialą remti integracinį augimą ir buvo svarbi daugelio sėkmingų vystymosi pavyzdžių varomoji jėga. ES nuosekliai rėmė besivystančias šalis naudodama prekybą kaip vystymosi priemonę. Visa ES susitarė imtis veiksmų didinti prekybą ir stiprinti jos poveikį – tai dalis jos bendros pagalbos prekybai strategijos. 2009 m. bendra ES suteikta pagalba prekybai siekė 10,5 mlrd. EUR[14] – išlaikytas ankstesniais metais užregistruotas visų laikų rekordinis lygis. ES ir valstybių narių su prekyba susijusi parama (paramos prekybai antrinis komponentas) 2009 m. gerokai išaugo – bendrai iki 3 mlrd. EUR; tai smarkiai viršija 2 mlrd. EUR per metus išlaidų tikslą (nuo 2010 m. ir vėliau).

2009 m. Afrika gavo daugiausiai bendros ES su prekyba susijusios paramos ir pagalbos prekybai. Iš 2009 m. duomenų taip pat matyti, kad smarkiai išaugo pagalba prekybai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims; ji sudarė 3,6 mlrd. EUR. ES ir jos valstybių narių pagalbos prekybai, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, proporcija išliko pastovi ir iš viso sudarė 22 %.

ES vietos biurų ataskaitose pažymima, kad vidutiniškai pagerėjo procesai, kurie yra svarbūs pagalbos prekybai kiekiui ir veiksmingumui, pvz., prekybos klausimų aptarimas ES pagalbos teikėjų ir partnerių politikos dialoge, šalių partnerių pagalbos prekybai poreikio didinimas, prekybos strategijų rengimo ir įgyvendinimo koordinavimas, prekybos poreikių vertinimas; bendros operacijos ir derinimas, strateginių ekonominių regioninės integracijos prioritetų įtraukimas į nacionalinius vystymosi planus ir prekybos strategiją. Visiems šiems aspektams reikia nuolat aktyviai skirti dėmesį. Mažiausiai išsivysčiusiose šalyse su prekyba susijusiai paramai skirta sustiprinta integruota sistema teikia ypatingą galimybę padėti šioms šalims sutelkti dėmesį į su prekyba susijusius klausimus ir padidinti veiksmingą pagalbą prekybai.

Reikia užkirsti kelią būsimoms skolų krizėms besivystančiose šalyse

ES ir jos valstybės narės dirba padėdamos visiškai įgyvendinti Daugiašalio skolų mažinimo ir Labai įsiskolinusių neturtingų šalių iniciatyvas. Dažniau naudojant paskolų ir dotacijų derinius besivystančių šalių paramai reikia atsižvelgti į skolų tvarumą ir galimos dėl skolų susidariusios nepalankios padėties riziką mažų arba vidutinių pajamų šalyse. Siekiant išvengti naujų skolų krizių, reikia remti geresnius patikimo skolų valdymo gebėjimus ir atsakingą skolinimo ir skolinimosi praktiką.

ES pagalbos poveikis

Geresnis pagalbos naudojimas

ES paskatino tarptautines pastangas veiksmingiau naudoti pagalbą. Pagalbos veiksmingumo principai, nustatyti Paryžiaus deklaracijoje ir Akros veiksmų darbotvarkėje įtraukti į ES Pagalbos veiksmingumo veiksmų sistemą[15], kurioje įvardyti įsipareigojimai ir svarbiausi įvykiai, kurie leidžia ES ir jos valstybėms narėms įvertinti jų pažangą veiksmingiau naudojant OPV. Nors keli rodikliai jau geresni, reikia imtis daugiau veiksmų siekiant bendro tikslo, kad išleistos lėšos duotų kuo daugiau naudos. Tikslas turėtų būti – pagerinti visos ES pagalbos vystomąjį poveikį. Ši kryptis bus toliau nagrinėjama komunikatuose dėl ES bendros pagalbos programavimo ir bendros ES pozicijos, skirtos Busano konferencijai, įvyksiančiai 2011 m. antrąjį pusmetį. Busane platesnėmis vystymosi aplinkybėmis bus peržiūrėti pagalbos veiksmingumo principų įgyvendinimo faktai. Tolesnis uždavinys bus užfiksuoti pagalbos veiksmingumo principus didelį poveikį turinčios pagalbos atvejais ir toliau stiprinti šių principų įgyvendinimą šalies lygiu.

Pasaulinis finansų valdymas, įgaliojimų suteikimas besivystančioms šalims

ES nuolat pasisakė už tai, kad besivystančios šalys galėtų aktyviau dalyvauti tarptautinių finansinių institucijų veikloje. 2010 m. TVF ir Pasaulio bankas patvirtino dideles valdymo reformas, pvz., padidino besivystančių ir pereinamojo laikotarpio šalių balsų skaičių ir kvotas. ES turi padėti užtikrinti, kad tai būtų greitai įgyvendinta abejose institucijose. Komisijos nuomone, iki kitos 2015 m. Pasaulio banko akcininkams skirtos peržiūros įnašai, skirti Tarptautinei vystymosi asociacijai (Pasaulio banko lengvatinių paskolų padaliniui), turėtų būti nuolat ir tinkamai įtraukti į balsavimo teisių formulę, kad visiems akcininkams būtų sudarytos vienodos paskatos užtikrinti ilgalaikį institucijos finansinį tvarumą. ES taip pat turėtų sustiprinti koordinavimą tarptautinėse finansų institucijose, kad svarbiausiais klausimais pasisakytų vieningai.

IšVADOS

Remdamasi šioje ataskaitoje pateiktais faktais Komisija rekomenduoja imtis toliau įvardytų veiksmų.

1. ES ir jos valstybės narės turėtų labiau remti besivystančių šalių pastangas vystymuisi mobilizuoti vidaus išteklius laikantis gero mokesčių srities valdymo principų .

2. Kadangi tarpinio 2010 m. OPV tikslo (0,56 % BNP) pasiekti nepavyko, valstybės narės, laikydamosi 2005 m. įsipareigojimo, turėtų:

3. patvirtinti ES bendrą įsipareigojimą iki 2015 m. padidinti OPV iki 0,7 % bendro BNP. Remiantis akivaizdžiais įrodymais, kad vystymosi politika ES lygmeniu gali duoti didelę papildomą naudą, ES OPV irgi turėtų padidėti[16];

4. patvirtinti, kad jos pasieks savo individualius OPV tikslus, kadangi kiekviena valstybė narė, kuri neįvykdo savo suderintų tikslų dalies, stabdo bendras ES pastangas siekiant 0,7 % tikslo:

5. ES-15 turi kuo greičiau pasiekti bent 0,51 % OPV/BNP ir iki 2015 m. – 0,7 % BNP, o šį lygmenį jau pasiekusios valstybės narės įsipareigoja jį išlaikyti;

6. ES-12 turi stengtis kuo greičiau pasiekti bent 0,17 % BNP OPV lygį, o iki 2015 m. – 0,33 % BNP;

7. imtis konkrečių veiksmų nacionaliniu lygmeniu, kad įvykdytų tikslus, įskaitant daugiamečių veiksmų planų kūrimą ir OPV tikslų įtraukimą į nacionalinę teisę;

8. dalytis prognozių duomenimis, susijusiais su jų individualiais veiksmais, iš kurių būtų matyti, kaip kasmet augs OPV skirtas biudžetas siekiant 2015 m. tikslo, ir pateikti šiuos duomenis kaip dalį Tarybos metinės OPV ataskaitos Europos Vadovų Tarybai.

9. Valstybės narės turėtų patvirtinti bendrą įsipareigojimą padidinti OPV Afrikai ir pasiekti konkrečių rezultatų . ES OPV Afrikai neaugo taip pat greitai kaip bendras ES OPV. Valstybės narės turėtų aktyviau skirti bent pusę didesnės OPV Afrikos kontinentui. ES ir jos valstybės narės turėtų koordinuoti savo veiksmus, kad teiktų daugiau OPV labiausiai nepasiturinčioms Afrikos šalims.

10. Valstybės narės turėtų patvirtinti įsipareigojimą padidinti OPV mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir pasiekti konkrečių rezultatų . Jos turėtų koordinuoti pagalbos didinimą pagal skurdo lygį ir siekti suteikti bent 0,15 % savo BNP mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Visos ES valstybės narės turi padėti siekti šio tikslo.

11. ES ir jos valstybės narės turėtų svarstyti pagalbos veiksmingumo įgyvendinimo įsipareigojimų stiprinimą, sudarydamos šalims partnerėms galimybes savarankiškai vadovauti savo pačių vystymuisi ir valdyti pagalbą, be kita ko,

12. toliau plėtodamos visos ES pagalbos bendrą programavimą (vėliau 2011 m. Komisija pateiks pasiūlymą);

13. stiprindamos galiojančią ES pagreitintą darbo pasidalijimo iniciatyvą , ją plečiant, kad ji apimtų platesnį paramos tinklą, skirtą įgyvendinti ES Pagalbos veiksmingumo veiksmų sistemą;

14. remiantis ES pagalbos veiksmingumo įsipareigojimų įgyvendinimo patirtimi, dirbdamos drauge siekiant rezultatyvios Busano konferencijos , kurios tikslas – rasti būdą kuo labiau padidinti pagalbos veiksmingumo krypčių poveikį vystymosi rezultatams šalių partnerių lygmeniu. Vėliau 2011 m. Komisija pateiks pasiūlymą dėl bendros ES pozicijos Busano konferencijoje.

15. Pagalbos prekybai klausimu ES ir jos valstybės narės turi:

16. stiprinti Pagalbos prekybai paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims , t. y. daugiau dėmesio skirdamos mažiausiai išsivysčiusių šalių gebėjimui rengti ir įgyvendinti prekybos vystymo strategijas remiant integracinį tvarų augimą; ypač daug dėmesio reikia skirti sustiprintos integruotos sistemos galimybių naudojimui su prekyba susijusiai paramai mažiausiai išsivysčiusioms šalims – tai būtų suinteresuotųjų šalių koordinavimo ir strategijos vystymo priemonė;

17. didinti šalies lygmeniu nustatytos pagalbos prekybai veiksmingumą , pvz., geriau naudoti prekybos poreikių vertinimą, stiprinti forumų, skirtų su prekyba susijusių strategijų plėtrai remti, veiksmingumą; ir naudotis galimybėmis didinti bendrų veiksmų skaičių;

18. toliau aktyviau remti regioninę integraciją , be kita ko, naudojant nacionaliniu lygmeniu teikiamą paramą;

19. remti šalių partnerių savarankišką pagalbos prekybai rezultatų ir poveikio bei jų prekybos plėtros strategijų pažangos stebėjimą.

20. Inovaciniai finansavimo šaltiniai turi didelį potencialą padėti užpildyti vystymosi finansavimo spragą. Valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į inovacinius mechanizmus, kurie turėtų didelį pajamų surinkimo potencialą, ir užtikrinti, kad didelė dalis taip surinktų pajamų būtų panaudota besivystančioms šalims.

21. OPV ir kovos su klimato kaita finansavimas papildo vienas kitą, nes jų abiejų tikslas – remti besivystančių šalių veiksmus, kuriais jos kuriasi atsparią klimato kaitos poveikiui ateitį:

22. ES paramos teikėjai ir besivystančios šalys turi turėti vieną klimato tikslus atitinkančią vystymosi strategiją, kuri apimtų ir prisitaikymą, ir padarinių švelninimą;

23. ES paramos teikėjai turėtų skatinti kitus dalyvius įgyvendinti kovos su klimato kaita finansavimo veiksmus laikydamiesi suderintų pagalbos efektyvumo principų;

24. pagal Kankūno susitarimus kovos su klimato kaita finansavimas turi būti „naujas ir papildomas“ – dėl šio klausimo yra daug įvairių požiūrių. Reikia toliau daryti pažangą nustatant patikimus metodus, kuriais būtų užtikrinama, kad kovos su klimato kaita finansavimas netrukdytų kovoti su skurdu ir pažangai siekiant TVT, kaip 2009 m. susitarė Europos Vadovų Taryba.

[1] SEC(2011) 500 final « EU Accountability Report 2011 on Financing for Development » ES atskaitomybės už vystymosi finansavimą ataskaita.

[2] MIŠ IV konferencija, Stambulas, 2011 m. gegužės mėn.

[3] IV ALF, Busanas, 2011 m. lapkričio mėn.

[4] 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, 20 punktas.

[5] 2002 m. Monterėjaus konsensusas, 2008 m. Dohos deklaracija dėl vystymosi finansavimo.

[6] http://www.hudson.org/files/pdf_upload/Index_of_Global_Philanthropy_and_Remittances_2010.pdf.

[7] Tai dalis bendro išsivysčiusių šalių įsipareigojimo skirti naujų ir papildomų išteklių, tuo laikotarpiu siekiančių 30 mlrd. USD.

[8] Pagal valstybių narių atsakymus į Komisijos metinę apklausą dėl vystymosi finansavimo, žr. II tomą, (SEC(2011) 501 final 4 priedas). Valstybių narių pateikti skaičiai truputį patikslinti, palyginti su preliminariais duomenimis, nurodytais „skubios pradžios“ finansavimo ataskaitoje, pateiktoje Kankūne, kurią Taryba priėmė 2010 m. gruodžio 6 d.

[9] Žr. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą SEC(2011) 487 „Klimato tarptautinio finansavimo didinimas po 2012 m.“.

[10] 2010 m. birželio 15 d. Tarybos išvados dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

[11] http://data.worldbank.org/data-catalog/world-development-indicators.

[12] 2008 m. lapkričio 11 d. Tarybos išvados – Bendra ES pozicija, skirta Dohos vystymosi finansavimo konferencijai.

[13] http://remittanceprices.worldbank.org/.

[14] 2010 m. duomenų dar nėra.

[15] 2011 m. sausio 11 d. konsoliduotas tekstas, 18239/10, Tarybos generalinis sekretoriatas.

[16] 2010 m. spalio 19 d. ES biudžeto peržiūra, COM(2010) 700.