[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2011.3.2. KOM(2011) 110 galutinis KOMISIJOS TARPINĖ ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI DĖL KROATIJOS TEISMŲ SISTEMOS IR PAGRINDINIŲ TEISIŲ SRITIES REFORMŲ (23 DERYBŲ SKYRIUS) KOMISIJOS TARPINĖ ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI DĖL KROATIJOS TEISMŲ SISTEMOS IR PAGRINDINIŲ TEISIŲ SRITIES REFORMŲ (23 DERYBŲ SKYRIUS) ĮžANGA 2010 m. lapkričio 9 d. priimtame Komunikate „2010–2011 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“[1] Komisija teigė, kad „atidžiai stebės Kroatijos pažangą teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityse ir 2011 m. pirmąjį ketvirtį apžvelgs situaciją“. Todėl Komisija teikia šią ataskaitą. Komisija pažymėjo, kad dėl šio stojimo derybų skyriaus reikia sukaupti įtikinamų ir patikimų rezultatų, todėl jis greičiausiai bus vienas iš paskutinių preliminariai baigtų skyrių. Būtina pasiekti konkrečių rezultatų teismų sistemos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityje, kad ES plėtros procesas būtų patikimas. Tai atitinka 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos ES atnaujintą konsensusą dėl plėtros. Stojimo derybos su Kroatija dėl teismų sistemos ir pagrindinių teisių (23 skyrius) pradėtos 2010 m. birželio mėnesį, kai Taryba padarė išvadą, kad Kroatija įvykdė derybų skyrių atidarymo orientacinius tikslus. ES bendrojoje pozicijoje dėl skyriaus atidarymo teigta, kad derybas dėl šio skyriaus būtų galima preliminariai užbaigti, pasiekus tam tikrus baigiamuosius orientacinius tikslus šiose keturiose srityse: 1) teismų sistema, 2) kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, 3) pagrindinės teisės ir 4) bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ). Dauguma iš dešimties orientacinių tikslų buvo padalyti į smulkesnius orientacinius tikslus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama priemonių įgyvendinimui ir konkrečių rezultatų pasiekimui. Šią ataskaitą Komisija parengė nuolatos stebėdama Kroatijos pažangą teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje. Ji grįsta Komisijos surinkta ir išnagrinėta informacija, visų pirma Kroatijos valdžios institucijų pateikta informacija. Komisija taip pat pasinaudojo kelių tikslinių tarpusavio vertinimo misijų, kuriose ES valstybių narių vyresnieji teisėjai, prokurorai ir policijos pareigūnai apžvelgė Kroatijos padėtį, rezultatais. Pasinaudota ir kitais šaltiniais, pavyzdžiui, įvairių tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų informacija. Tolesniuose skyriuose apžvelgiami veiksmai, kurių Kroatija ėmėsi, kad įgyvendintų orientacinius tikslus teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje, ir atkreipiamas dėmesys į pagrindines sritis, kuriose nustatyta šalintinų trūkumų. ESAMA PADėTIS ATSKIROSE SRITYSE Teismų sistema 1 baigiamasis orientacinis tikslas. Kroatija atnaujina teismų sistemos reformos strategiją ir veiksmų planą ir užtikrina veiksmingą įgyvendinimą. Kroatija atnaujino prašomus dokumentus ir, siekdama užtikrinti įgyvendinimą, pagerino institucinius gebėjimus, skirtus teismų reformoms valdyti, įskaitant tikrinimą pasibaigus teisėkūros procesui. 2 baigiamasis orientacinis tikslas. Kroatija sustiprina teismų nepriklausomumą, atskaitomybę, nešališkumą ir profesionalumą. Imtasi nemažai priemonių teismų nepriklausomumui sustiprinti, įskaitant konstitucinius pakeitimus, pavyzdžiui, priimtos nuostatos, kuriomis nustatoma nauja Valstybės teisėjų tarybos ir Valstybės prokurorų tarybos skyrimo tvarka. Kroatija reformuoja ir stiprina Valstybės teisėjų tarybą ir Valstybės prokurorų tarybą, siekdama užtikrinti, kad jos veiktų profesionaliai, nešališkai ir nepriklausytų nuo politinės ar kitokios įtakos, visų pirma skiriant teisėjus ir prokurorus, vykdant jų karjeros valdymą ir drausminimą. Pradėjo veikti Valstybės teisėjų ir prokurorų mokykla. Tačiau Kroatija dar nepasiekė įtikinamų rezultatų įdarbinant ir skiriant teisėjus, valstybės prokurorus bei teismo pirmininkus pagal vienodus, skaidrius, objektyvius ir visoje šalyje taikomus kriterijus. Kadangi Valstybės teisėjų taryba ir Valstybės prokurorų taryba pradėjo veikti tik neseniai, jos negalėjo įrodyti gebančios atsakingai vykdyti savireguliavimą. Kroatija turės užtikrinti, kad naujai sudarytos Valstybės teisėjų taryba ir Valstybės prokurorų taryba įrodytų gebančios tinkamai taikyti naujas pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl teisėjų ir prokurorų skyrimo ir patobulintų drausminės procedūros taikymą teisininkams ir teisėjams. 3 baigiamasis orientacinis tikslas. Kroatija pagerina teismų veiksmingumą. Teismuose neišnagrinėtų bylų skaičius yra svarbus kriterijus šiuo atžvilgiu. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. Kroatija šiek tiek sumažino bendrą teismuose neišnagrinėtų bylų skaičių nuo 795 722 iki 785 561 (–1,3 proc.). Neišnagrinėtų senų baudžiamųjų bylų skaičius sumažintas 10,6 proc. Imamasi priemonių, kad bylos teismuose nebūtų bereikalingai vilkinamos, pavyzdžiui, laipsniškai diegiami nauji vykdymo užtikrinimo metodai, didžiausią krūvį turinčiuose teismuose įdarbinami papildomi teisėjai, teismo patarėjai ir sekretoriai, be to, teisėjai skatinami greičiau nagrinėti senas bylas. Pasiekta konkrečių rezultatų įgyvendinant naują baudžiamąjį procesą. Kroatija padarė tam tikrą pažangą teismų fizinės infrastruktūros ir kompiuterizavimo srityje – daugumoje teismų įdiegė integruotą bylų valdymo sistemą. Kroatija toliau racionalizavo municipalinių ir nesunkių nusikaltimų teismus, užtikrindama, kad sujungti teismai veiksmingai dirbtų, ir priimdama apygardos ir komercinių teismų racionalizavimo planą. Tačiau trejus ar daugiau metų neišnagrinėtų senų civilinių bylų skaičius padidėjo 3,8 proc. Kol kas dar nepasiekta įtikinamų civilinio proceso kodekso įgyvendinimo rezultatų. Be to, padaugėjo nepriimtų senų sprendimų dėl vykdymo. Tam tikrų svarbių teismų, įskaitant Zagrebo ir Splito teismą, problema – daug neišnagrinėtų bylų. Kroatija turės dar labiau sumažinti bendrą neišnagrinėtų bylų skaičių, visų pirma senų civilinių bylų ir nepriimtų sprendimų dėl vykdymo skaičių. Reikėtų geriau įgyvendinti civilinio proceso kodeksą, kad civilinis procesas nebūtų pernelyg ilgas. 4 baigiamasis orientacinis tikslas. Kroatija pagerina karo nusikaltimų bylų nagrinėjimą. Kroatija padarė pažangą siekdama konkrečių rezultatų dėl nešališko karo nusikaltimų bylų nagrinėjimo teismuose – užbaigta nemažai bylų prieš įvairios etninės kilmės kaltinamus asmenis. 2011 m. vasario mėn. priimta nebaudžiamumo problemai spręsti skirta strategija. Kroatija įgyvendino bylų asmeniui nedalyvaujant peržiūros veiksmų planą. Tęsta dvišalė ir regioninė veikla. Tačiau nebaudžiamumo problema bylose, kuriose nebuvo vykdomas tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas, nebuvo tinkamai išspręsta, be to, iki šiol neįgyvendinta nauja tokių nusikaltimų tinkamo tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo strategija. Kad pasiektų įtikinamų rezultatų, Kroatija turės toliau spręsti šalyje nagrinėjamas karo nusikaltimų bylas, kurios dar neišnagrinėtos, visų pirma įgyvendindama naują strategiją ir sistemingai naudodama specialias kolegijas. Kova su korupcija 5 baigiamasis orientacinis tikslas. Kroatija pasiekia konkrečių rezultatų, grįstų veiksmingais, efektyviais ir nešališkais tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir teismo sprendimais organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylose visais lygmenimis, įskaitant aukšto lygio pareigūnų korupciją, ir pažeidžiamuose sektoriuose, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų. Sustiprinti Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro (USKOK), kuris yra specializuota baudžiamojo persekiojimo korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bylose tarnyba, veiklos pajėgumai, be to, policija tapo veiksmingesnė. Tiriama nemažai aukšto lygio pareigūnų korupcijos bylų arba jose paskelbtos kaltinamosios išvados. Daugumoje organizuoto nusikalstamumo bylų įvykdyti visi teisminio proceso etapai (tyrimo, baudžiamojo persekiojimo, teismo sprendimo). Taikytos atgrasomosios sankcijos. Tačiau aukščiausio lygio pareigūnų korupcijos ir viešųjų pirkimų bylose teismai dar nepriėmė sprendimų. Teismų gebėjimas tinkamai nagrinėti bylas dar nėra visai aiškus. Iš 436 Policijos nacionalinio kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro (PNUSKOK) postų 20 proc. dar neužpildyta. Policijos depolitizavimo ir profesionalumo didinimo klausimas tebėra nevisiškai išspręstas. Kroatija turės įrodyti, kad sugeba visais svarbiais proceso etapais (tyrimo, baudžiamojo persekiojimo arba teismo sprendimų) veiksmingai išnagrinėti pakankamai bylų, susijusių su aukšto lygio pareigūnų korupcija, vietos lygio pareigūnų korupcija ir, be kita ko, viešaisiais pirkimais bei teismų sistema. Būtina veiksmingai kontroliuoti atvejus, kai prokurorai atmeta pranešimus apie nusikalstamą veiką. Kroatija turėtų labiau sustiprinti PNUSKOK ir priimti naują šiuo metu rengiamą policijos įstatymą, kuriuo visų pirma sprendžiami depolitizavimo ir nuopelnais grindžiamo paskyrimo klausimai. Kroatija turėtų pagerinti agentūrų tarpusavio bendradarbiavimą, įskaitant dalijimąsi informacija. 6 baigiamasis orientacinis tikslas. Kroatija pasiekia konkrečių rezultatų dėl stipresnių prevencinių kovos su korupcija ir interesų konfliktais priemonių. 2011 m. vasario mėn. priimti patobulinti teisės aktai dėl teisės gauti informaciją, politinių partijų finansavimo ir interesų konfliktų. Sustiprintas Interesų konfliktų komisijos pajėgumas – jai suteikta papildomų išteklių. Valstybinėse įmonėse įgyvendinami kovos su korupcija veiksmų planai. Tačiau reikia paaiškinti ir praktiškai išbandyti kai kurias naujai priimtų teisės aktų nuostatas, įskaitant jų derėjimą su kitais teisės aktais. Reikia sustiprinti įgyvendinimo struktūras. Priimti ne visi įgyvendinimo teisės aktai, kurių reikia, kad būtų visiškai taikomas bendrųjų administracinių procedūrų įstatymas. Reikia toliau didinti viešojo administravimo skaidrumą ir vientisumą. Kroatija turės įrodyti, kad naujieji teisės aktai dėl teisės gauti informaciją yra veiksmingai įgyvendinami, padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą, visų pirma skelbti informaciją apie faktinį sutarčių vykdymą, ir visus sektorių teisės aktus priimti laikydamasi bendrųjų administracinių procedūrų įstatymo. Dėl politinių partijų finansavimo įstatymo Kroatija turėtų išaiškinti privačių įnašų priežiūros taisykles ir sukurti administracinius gebėjimus, kurių reikia, kad būtų galima taikyti teisės aktus. Pagrindinės teisės 7 baigiamasis orientacinis tikslas. Kroatija sustiprina mažumų apsaugą, įskaitant veiksmingą Nacionalinių mažumų teisių konstitucinio akto (NMTKA) įgyvendinimą. Apskritai mažumų apsauga pagerėjo, o taikytomis priemonėmis, įskaitant policijos ir žiniasklaidos mokymą, siekta sutaikyti piliečius ir didinti jų tarpusavio toleranciją. Imtasi veiksmų siekiant geriau stebėti, kaip įgyvendinamos su užimtumu susijusios NMTKA nuostatos. Kroatija atlikto išsamų tyrimą dėl per menko mažumų atstovavimo viešajame sektoriuje. Tačiau nepadaryta realios pažangos didinant nacionalinių mažumų užimtumą, kaip reikalaujama NMTKA. Neperžiūrėtas mokyklų vaidmuo siekiant sutaikymo. Dar nepriimtas planas viešojo sektoriaus tyrimo metu nustatytiems trūkumams pašalinti. Kroatija, remdamasi statistiniais duomenimis, turės parengti ilgalaikius planus, kad visapusiškai vykdytų įsipareigojimus pagal NMTKA dėl mažumų užimtumo, ir turėtų priimti tyrime dėl nepakankamo mažumų atstovavimo viešajame sektoriuje nustatytiems trūkumams pašalinti skirtą planą. 8 baigiamasis orientacinis tikslas. Kroatija išsprendžia likusius pabėgėlių grįžimo klausimus. Kroatija iš dalies įgyvendino Būsto suteikimo grįžtantiems pabėgėliams ir (arba) buvusiems nuomininko teisių turėtojams programos veiksmų planą. Ji pasiekė 2008 m. tikslus. Kroatija geriau nagrinėjo skundus dėl atmestų paramos rekonstrukcijai prašymų. Padaryta pažanga rekonstruojant likusį turtą. Tačiau veiksmų plane nustatytas 2009 m. tikslas – skirti 2 070 butus – neįgyvendintas. Iš esamų 1 300 būstų (62,8 proc.), perduota tik 1 024 (49,5 proc.), o 276 dar neperduoti. Palyginti su 2009 m. tikslu, Kroatija nepadarė pažangos aprūpinant būstu asmenis, kurių paraiškos patenkintos. Dėta nepakankamai pastangų sumažinti neišnagrinėtų 4 000 skundų dėl būsto rekonstrukcijos prašymų skaičių. Kroatija turės visiškai įgyvendinti 2009 m. tikslą ir padaryti didelę pažangą aprūpindama būstu jo prašančius asmenis, kurie neįtraukti į 2009 m. tikslą. Kroatija taip pat turėtų išnagrinėti esamus neišnagrinėtus skundus dėl rekonstrukcijos. 9 baigiamasis orientacinis tikslas. Kroatija pagerina žmogaus teisių apsaugą. Patobulinta bendra teisinė žmogaus teisių apsaugos sistema, visų pirma 2010 m. liepos mėn. priėmus tvirtesnes konstitucines nuostatas. Toliau didintas policijos, prokurorų ir teismų informuotumas žmogaus teisių teisės klausimais. Įgyvendinama romų apsaugos ir integracijos strategija ir veiksmų planas. Reikėtų toliau gerbti saviraiškos laisvę. Kroatija sustiprino teisę kreiptis į teismą, pavyzdžiui, ėmėsi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad iki stojimo Administracinis teismas turėtų visišką jurisdikciją, ir kad teisės aktai dėl teisinės pagalbos būtų geriau įgyvendinami, visų pirma supaprastinus procedūras ir padidinus teisininkų honorarus. Kroatija pradėjo siekti konkrečių rezultatų įgyvendindama Įstatymą dėl kovos su diskriminacija ir Įstatymą dėl neapykantos nusikaltimų. Tačiau ombudsmeno tarnyba neturi pakankamai personalo, nes jai skirtos naujos užduotys (pvz., įgyvendinti Įstatymą dėl kovos su diskriminacija) ir kompetencijos (pvz., kankinimo prevencijos srityje), o papildomų išteklių neskirta. Kroatija turės toliau stiprinti ombudsmeno tarnybą, visų pirma užtikrinti, kad būtų įdarbinti numatyti papildomi darbuotojai ir padidintas biudžetas, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų dėl ombudsmeno rekomendacijų ir padaryti tolesnę pažangą įgyvendinant Įstatymą dėl kovos su diskriminaciją ir Įstatymą dėl neapykantos nusikaltimų. Bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai 10 baigiamasis orientacinis tikslas. Visapusiškas bendradarbiavimas su TBTBJ tebėra vienas iš Kroatijos pažangai per visą stojimo procesą, įskaitant šio derybų skyriaus preliminarų uždarymą, taikytinų reikalavimų, pagal derybų programą, kurią Taryba priėmė 2005 m. spalio 3 d. TBTBJ prokuroro tarnybos prašymu Kroatijos vyriausybės agentūrų darbo grupė pradėjo ieškoti naujų svarbių galimybių, vykdydama tyrimus, kuriais siekiama atsekti dingusius artilerijos dokumentus arba nustatyti, kas su jais atsitiko. TBTBJ prokuroras kitą ataskaitą JT Saugumo Tarybai pateiks 2011 m. gegužės mėn. IšVADA Kroatija padarė didelę pažangą teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje. Tačiau reikia imtis papildomų veiksmų, visų pirma pasiekti įtikinamų rezultatų teismų sistemos ir kovos su korupcija srityje, siekiant išspręsti nebaudžiamumo už karo nusikaltimus problemą ir likusius su pabėgėlių grįžimu susijusius klausimus. Atitinkamai Komisija: - ragina Kroatija dėti dvigubai daugiau pastangų, kad būtų pasiekti visi baigiamieji orientaciniai tikslai, nustatyti ES derybų pozicijoje dėl 23 skyriaus atidarymo 2010 m. liepos 23 d., ir visų pirma spręsti šiame pranešime išdėstytus likusius klausimus; - toliau atidžiai stebės Kroatijos pažangą ir rems teikdama technines žinias ir finansinę pagalbą, kad Kroatija galėtų pasiekti šio skyriaus orientacinius tikslus. Kai tik Komisija įsitikins, kad Kroatija atitinka visus baigiamuosius orientacinius tikslus, ji pagal nustatytą tvarką pateiks Tarybai baigiamųjų orientacinių tikslų ataskaitą ir ES pozicijos dėl skyriaus uždarymo projektą. [1] (COM(2010) 660 galutinis).