[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.1.19

KOM(2011) 13 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl Teminės atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijos įgyvendinimo SEK(2011) 70 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl Teminės atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijos įgyvendinimo

ĮVADAS

ES atliekų politika prisideda prie ES išteklių naudojimo veiksmingumo didinimo ir neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai per išteklių gyvavimo ciklą mažinimo. 2005 m. patvirtintoje Teminėje atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijoje (strategija)[1] nustatytas ilgalaikis tikslas – kad ES taptų atliekas perdirbančia visuomene, siekiančia išvengti atliekų ir panaudoti jas kaip išteklių. Šiuo tikslu strategijoje nustatyti pagrindiniai veiksmai, skirti esamai teisinei sistemai modernizuoti ir atliekų prevencijai, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui skatinti, kai atliekos šalinamos tik išnaudojus visas kitas galimybes.

Šiame pranešime apžvelgiama strategijos tikslų siekimo pažanga, jis bus įtrauktas į 6-osios Aplinkosaugos veiksmų programos[2] įvertinimą.

Prie pranešimo pridedamas tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama papildomos aiškinamosios informacijos apie 2 skyriuje išdėstytus pagrindinius veiksmus ir išsamios nuorodos į 3 skyriuje naudotus duomenis ir į toliau paminėtus teisės aktus. Jame taip pat pateikiama suinteresuotųjų šalių konsultacijų pagrindinių išvadų suvestinė.

PAGRINDINIų STRATEGIJOS VEIKSMų įGYVENDINIMO PAžANGA

Strategijoje išskirti 7 pagrindiniai veiksmai jos tikslams pasiekti. Šiame skyriuje įvertinama šių veiksmų įgyvendinimo pažanga.

Esamų ES teisės aktų dėl atliekų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

Nuo 2005 m. Komisija ėmė aktyviau remti veiksmus, kuriais siekiama pagerinti ES acquis dėl atliekų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą nacionaliniu lygiu. Ji suorganizavo daugiau kaip 60 susitikimų, per 40 sąmoningumo ugdymo ir keitimosi informacija renginių visose valstybėse narėse. Buvo paskelbtos 5 ES rekomendacijos dėl atliekų teisės aktų pagrindinių koncepcijų aiškinimo ir įgyvendinimo, siekiant išspręsti aiškinimo nesklandumus.

Bendradarbiaujant su nacionalinėmis inspekcijos įstaigomis buvo atlikta daugiau kaip 10 000 bendrų atliekų siuntų kontrolinių patikrinimų 22 valstybėse narėse ir kaimyninėse šalyse – paaiškėjo, kad maždaug 19 proc. atliekų pervežimų per sieną atvejų pažeidžiami teisės aktai dėl atliekų. Vykdant Sanglaudos politiką suteikta finansinės paramos atliekų tvarkymui gerinti. 2005–2006 m. maždaug 4,1 mlrd. EUR buvo išleista paramai neteisėtiems sąvartynams uždaryti arba jų aplinkai atkurti, atliekų tvarkymo infrastruktūrai sukurti ir atskiroms atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemoms remti.

Neseniai pateiktoje Komisijos ataskaitoje patvirtinama, kad dėl netinkamo teisės aktų įgyvendinimo dažnai nepavyksta praktiškai pasiekti sutartų aplinkos apsaugos tikslų ir esama didelių šios srities skirtumų tarp valstybių narių. 2009 m. pabaigoje su atliekomis buvo susiję vidutiniškai 20 proc. visų aplinkosaugos pažeidimų atvejų.

Supaprastinimas ir modernizavimas

Nuo strategijos priėmimo Komisija nuolat stengėsi, kad ES atliekų teisės aktai taptų ekonomiškesni ir taip sudarytų pagrindą tvariam augimui.

2007 m. įsigaliojo pataisytas Atliekų vežimo reglamentas[3], sustiprinantis ir supaprastinantis esamą atliekų vežimo kontrolės tvarką ir stiprinantis valstybių narių bendradarbiavimą. Direktyvos dėl titano dioksido pramonės atliekų buvo įtrauktos į naująją Direktyvą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų[4], kuria jos reglamentuojamos veiklos srityje ES lygiu sumažinama administracinė našta ir taip sutaupoma 32 mln. EUR.

2008 m. Komisija pasiūlė toliau modernizuoti ir racionalizuoti Direktyvas dėl elektronikos atliekų (EEĮA[5] ir PMNA[6]) ir užtikrinti darną su naujesniais teisės aktais, pvz., REACH[7] ir pataisyta Atliekų pagrindų direktyva (APD)[8]. EEĮA direktyvoje Komisijos siūlomi registravimo reikalavimai padėtų sumažinti administracinę naštą ir sutaupyti iki 66 mln. EUR.

APD dar labiau modernizuotas ir supaprastintas atliekų acquis . Pvz., į APD buvo įtrauktos Pavojingų atliekų ir Naudotų alyvų direktyvos, ja racionalizuoti nacionalinių atliekų tvarkymo planų reikalavimai. Komisija toliau vertins galimybes didinti ES atliekų acquis nuoseklumą, atlikdama ex-post vertinimą, numatytą 2011 m. Galiausiai, buvo atsižvelgta į daugelį Aukšto lygio grupės rekomendacijų, kuriose siūloma, kaip sumažinti administracinę naštą.

Gyvavimo ciklo sampratos įdiegimas į atliekų politiką

Gyvavimo ciklo samprata skirta poveikiui aplinkai per visą gaminio gyvavimo ciklą nuo išteklių gavybos iki jų pašalinimo etapo įvertinti. Atliekų hierarchiją sudaro atliekų prevencija, po to – pakartotinis panaudojimas, perdirbimas, utilizavimas, o šalinimas yra tik paskutinė priemonė, kai kitų pritaikyti neįmanoma. Tačiau, kadangi skirtingi atliekų apdorojimo metodai gali turėti skirtingų padarinių aplinkai ir sveikatai, valstybės narės gali nesilaikyti šios atliekų hierarchijos, jei gyvavimo ciklo samprata tai pateisina. Komisija naudos šią priemonę vertindama nacionalinius atliekų tvarkymo planus ir 2011 m. paskelbs rekomendacijų, kaip taikyti šią priemonę atliekų politikoje, dokumentų rinkinį.

APD taip pat modernizuota „atliekų“ sąvoka, siekiant paskatinti taikyti gyvavimo ciklo sampratą, pvz., paaiškinant skirtumą tarp atliekų ir „šalutinių produktų“ ir įvedant „nebelaikymo atliekomis“ kriterijus, paaiškinančius, kada atliekos nustoja būti atliekomis. Buvo supaprastinta ir modernizuota „naudojimo energijai gauti“ apibrėžtis, nustatant aiškų energetinio naudingumo slenkstį, kurį taikant palengvinamas vidaus rinkos veikimas. Ekologinio projektavimo direktyvoje[9] gyvavimo ciklo samprata taikoma nustatant ekologinio projektavimo priemones gaminių ekologiškumui didinti.

Atliekų prevencija

Atliekų prevencija išlieka aiškiu atliekų tvarkymo prioritetu. Nuo strategijos patvirtinimo APD įvesta keletas nuostatų, kuriomis siekiama kuo labiau sustiprinti prevencinius veiksmus, pirmiausia nacionalinėmis atliekų prevencijos programomis. Komisija paskelbs prevencijos rekomendacijas ir atnaujins savo geriausios praktikos pavyzdžių iš visos ES rinkinį.

Kitais teisės aktais, pvz., Baterijų direktyva[10] ir Direktyva dėl išgaunamų atliekų tvarkymo[11] (abi priimtos 2006 m.), REACH, Pramoninių išmetamųjų teršalų ir Ekologinio projektavimo direktyva, taip pat galima pagerinti atliekų prevenciją. 2008 m. priėmus Tvaraus vartojimo ir gamybos veiksmų planą[12] buvo pradėtos papildomos iniciatyvos, skirtos projektavimo, gamybos ir vartojimo aspektams.

Padedant Komisijai 2009 m. ES buvo surengta Europos atliekų prevencijos savaitė.

Žinių bazės gerinimas

Įrodymais pagrįstas politikos formavimas ir toliau lieka vienu iš Komisijos principų, taip pat sudėtingoje atliekų tvarkymo politikos srityje. Reikiamą gyvavimo ciklo sampratos ekspertizę ir įvertinimą teikia speciali grupė, įsikūrusi Jungtiniame tyrimų centre (JRC). Komisija taip pat bendradarbiauja su Eurostatu, Europos aplinkos agentūra (EAA) ir tarptautinėmis organizacijomis. Eurostate įsikūręs Atliekų duomenų centras, kuris renka atliekų duomenų ataskaitas ir suteikia galimybę šiais duomenimis pasinaudoti. EAA, padedama savo Temų centro, reguliariai skelbia naujienas apie atliekas ir perdirbimą.

Siekdama pagerinti nacionalinės atskaitomybės kokybę, 2010 m. Komisija paskelbė iniciatyvą, skirtą Direktyvai dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių[13]. Ateityje galėtų būti paskelbta panašių iniciatyvų, skirtų atskaitomybės įpareigojimams pagal kitus atliekų teisės aktus.

Perdirbimo standartų parengimas

Strategijoje siūloma keletas priemonių, kuriomis nustatomi būtiniausi perdirbimo veiklos ES standartai, kad būtų užtikrintas tinkamas perdirbimo vidaus rinkos veikimas, o tinkama praktika paskleista po visą ES, ypač susijusi su iš biologinių atliekų gaunamais produktais.

2006 m. buvo paskelbtas informacinis dokumentas apie Atliekų tvarkymo pramonės geriausias turimas technologijas[14]. 2007 m. Komisijos pasiūlyme dėl Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos[15] pateiktos išsamios atliekų tvarkymo infrastruktūros leidimų specifikacijos.

Komisija pradėjo rengti „nebelaikymo atliekomis“ kriterijus atliekoms, kurios po utilizavimo nustojo būti atliekomis – pradedant plieno ir aliuminio laužu ir tęsiant variu, stiklu, popieriumi ir kompostu.

Tolesnis ES perdirbimo politikos tobulinimas

Nuo 2005 m. naujais arba persvarstytais surinkimo ir perdirbimo tikslais vidaus rinka toliau buvo skatinama užsiimti perdirbimu.

Direktyvoje dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių nustatyti 85 proc. atliekų pakartotinio panaudojimo, perdirbimo ir utilizavimo tikslai, kurie papildomi rinkai tiekiamų transporto priemonių perdirbamumo ir pakartotinio panaudojamumo teisiniais projektavimo reikalavimais[16], 2006 m. buvo išnagrinėti ir palikti to paties lygio. 2006 m. priimtoje Baterijų direktyvoje nustatyti visų tipų baterijų surinkimo ir perdirbimo tikslai.

2008 m. pataisytoje APD buvo nustatytas 50 proc. buitinių atliekų, sudarytų bent iš popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo, perdirbimo tikslas ir 70 proc. statybos bei griovimo atliekų perdirbimo tikslas (abu reikia pasiekti iki 2020 m.). Tais pačiais metais Komisija pasiūlė persvarstyti elektroninių atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslus, įskaitant pakartotinio panaudojimo tikslą.

Sąvartynų direktyvos[17] tikslų taikymas padėjo paskatinti išteklių gavybą iš atliekų, palaipsniui nustojant tam tikras atliekas vežti į sąvartynus: iki 2006 m. (arba 4 metais vėliau kai kurioms valstybėms narėms, kurioms taikoma išlyga) į sąvartynus išvežamų biologiškai skaidžių atliekų kiekis turėjo būti sumažintas iki 75 proc. 1995 m. lygio, o iki 2009 m. – iki 50 proc. 1995 m. lygio. Biologinių atliekų tvarkymo srityje ES vis dar neišnaudotas visas potencialas. Todėl 2010 m. Komunikate dėl ES biologinių atliekų tvarkymo[18] siūlomi tolesni veiksmai ir pirmiausia rekomendacijų dėl biologinių atliekų prevencijos ir gyvavimo ciklo sampratos taikymo tvarkant biologines atliekas parengimas. Buvo pradėtas tyrimas, skirtas plačiau išanalizuoti ES biologinių atliekų surinkimo ir (arba) perdirbimo tikslų nustatymo galimybes. Kitos iniciatyvos skirtos parengti komposto standartams taikant nebelaikymo atliekomis kriterijus ir komposto išbarstymo ant žemės kokybės standartus persvarstant Kanalizacijos dumblo direktyvą[19].

ILGALAIKIų TIKSLų SIEKIMO PAžANGA

Vienas iš pagrindinių lauktų strategijos pasiekimų buvo padaryti pažangą pereinant prie ES perdirbančios visuomenės, siekiančios išvengti atliekų ir naudoti jas kaip išteklių. Daugiau ir geresnio perdirbimo, mažiau į sąvartynus išvežamų atliekų ir daugiau komposto bei energijos gavybos iš atliekų turėjo suteikti reikšmingos aplinkosauginės, ekonominės ir socialinės naudos. Šiame skyriuje įvertinama pažanga siekiant šių ilgalaikių strategijos tikslų.

Panašu, kad daugelyje valstybių narių bendras susidarančių atliekų kiekis didėja, arba geriausiu atveju išlieka toks pat. Tačiau kadangi 4 valstybėse narėse nuo 2006 m. iki 2008 m. bendras metinis susidarančių atliekų kiekis smarkiai sumažėjo , , visoje ES-27 šis kiekis taip pat sumažėjo 10 proc.. Reikia papildomos analizės, kad būtų patikrinta, kiek šį sumažėjimą lėmė ekonominės krizės poveikis, atnaujinti atskaitybos metodai ir (arba) prevencijos pažanga. Susidarantis buitinių kietųjų atliekų (BKA) kiekis (7 proc. visų atliekų) ES-27 dabar stabilizavosi ties maždaug 524 kg per metus vienam gyventojui (2008 m.). Atliekų susidarymas ir vartojimas (kuris nuo 1999 m. iki 2007 m. išaugo 16,3 proc.) yra santykinai atsieti. Tarp valstybių narių yra didžiuliai skirtumai – nuo maždaug 400 kg iki 800 kg žmogui. Palyginti, JAV šis skaičius yra 750 kg, o Japonijoje – 400 kg.

Jei kiekybinės atliekų prevencijos srityje apčiuopiama pažanga nedidelė, taikant kokybinę atliekų prevenciją tam tikrų rezultatų pasiekta. Pvz., taikant PMNA direktyvos cheminių medžiagų draudimą nuo 2006 m. galimai žalingų medžiagų kiekis ES rinkai tiekiamoje elektronikoje sumažėjo maždaug 110 000 tonų kasmet.

Pavojingų atliekų (3 proc. visų atliekų) ES-12 toliau mažėja, pirmiausia dėl švaresnės technologijos įdiegimo ir kasyklų uždarymo, nors ES-27 lygiu galima pastebėti 0,5 proc. metinį didėjimą. Tai taip pat reiškia santykinę atsają nuo BVP augimo.

Susidarančių gamybos atliekų kiekis (12 proc. visų atliekų) nuo 2004 m. iki 2006 m. sumažėjo 5,4 proc.. Kasybos ir karjerų atliekų (25 proc. visų atliekų) per tą patį laikotarpį sumažėjo 14 proc.. Tai greičiausiai yra veiksmingumo priemonių, kurių imtasi pramonėje, poveikis arba besikeičiančios ES ekonomikos, kuri teikia pirmenybę paslaugų pramonei, o ne tokiai gamybinei veiklai kaip gamyba ir kasyba, rezultatas. Tuo pat metu kitų ekonomikos sektorių ( paslaugų ) atliekos išaugo 6,2 proc..

Kai kuriose srityse pakartotinio panaudojimo rinkas remia valstybinės institucijos. APD pateikta aiški „pakartotinio naudojimo“ apibrėžtis, o pasiūlyme dėl pataisytos EEĮA direktyvos –nauji pakartotinio naudojimo tikslai. Todėl ateinančiais metais turi būti gauta atitinkamų duomenų. Pakartotinis panaudojimas taip pat turi kitų privalumų: darbo vietų sukūrimas, perteklinio vartojimo sumažinimas ir panaudotų gaminių tiekimas prieinamomis kainomis.

Nors perdirbimo apimtys įvairiuose atliekų srautuose skiriasi, bendras atliekų perdirbimas ES išaugo. 2008 m. atliekų perdirbimas sudarė 38 proc. ir, palyginti su 2005 m., padidėjo 5 proc., o palyginti su 1995 m., – 18 proc.. 2008 m. buvo perdirbtos arba paverstos į kompostą 40 proc. buitinių atliekų (2005–2008 m. ši dalis padidėjo 11,4 proc.); skirtingose valstybėse narėse ši dalis labai skiriasi (nuo kelių procentų iki 70 proc.).

Energijos gavyba iš atliekų padidėjo (nuo 96 kg vienam gyventojui 2005 m. iki 102 kg –2008 m.), dėl to išaugo energijos gamyba: maždaug 1,3 proc. bendro ES-27 energijos kiekio pagaminama deginant BKA. Apskaičiuota, kad 50–60 proc. buitinių atliekų deginimo krosnių ES atitiks naujuosius APD energetinio naudingumo kriterijus.

Nuo Strategijos patvirtinimo mažiau atliekų išvežama į sąvartynus : maždaug 40 proc. 2008 m., palyginti su 49 proc. 2005 m. ir 65 proc. 1995 m. Dėl atliekų acquis modernizavimo ir supaprastinimo tai daryti tapo ekonomiškiau. Deja, tarp valstybių narių išlieka dideli įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo skirtumai . Atsižvelgiant į tikslus ir atliekų srautus, kai kurios valstybė narės smarkiai viršijo būtiniausius Europos perdirbimo arba sąvartynų atsisakymo tikslus, o kitoms dar reikės papildomai pasistengti, kad atitiktų ES reikalavimų. Be tinkamo valdymo ir tvirtos politinės valios pažangiosios valstybės narės sukūrė geresnes sąlygas perdirbimo rinkoms optimaliai panaudodamos teisines ir ekonomines priemones, pvz., sąvartynų draudimus, mokesčių ir rinkliavų taikymą pagal atliekų hierarchiją ir gamintojo atsakomybės sampratos taikymą įvairiems atliekų srautams. Dėl to atliekų tvarkymo išlaidos palaipsniui įtraukiamos į gaminių ir paslaugų kainą.

Pagerėjęs atliekų tvarkymas mažina neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai , kylantį dėl atliekų šalinimo sukeliamo teršalų išmetimo į orą, dirvožemį bei vandenį ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo. Tiesioginis ŠESD išmetimas atliekų sektoriuje ES-27, 2007 m. sudaręs 2,8 proc. bendro išmetamų teršalų kiekio, nuo 1995 m. iki 2007 m. sumažėjo daugiau kaip 30 proc..

Nuo strategijos priėmimo, uždarius standarto neatitinkančius sąvartynus ir deginimo krosnis, labai sumažėjo vandens, dirvožemio ir oro užterštumas. Buvo uždaryta daug standartų neatitinkančių sąvartynų (nuo 2004 m. iki 2006 m. – maždaug 3 300). Nepaisant to, Komisija nustatė, kad maždaug 1 000 sąvartynų neatitinka standarto ir turi būti kuo skubiau atnaujinti arba uždaryti.

Perdirbant atliekas suteikiama naujų ekonominių galimybių . Įvairiu mastu didėja ES ekonomikai būtinų vertingų žaliavų pasiūla. Pvz., iš metalo laužo dabar pagaminama nuo 40 proc. iki 56 proc. ES metalo. Deja, kai kurių metalų, būtinų tam tikriems svarbiems taikmenims, perdirbimas ES išlieka mažas. Apskaičiuota, kad 2009 m. atliekų tvarkymo ir perdirbimo pramonės apyvarta ES siekė 95 mlrd. EUR. Sektorius suteikia nuo 1,2 iki 1,5 mln. darbo vietų, padėdamas siekti ES 2020 m. tikslo – 75 proc. užimtumo lygio – ir sudarydamas maždaug 1 proc. BVP. Be to, kad išvengiama atliekų, pakartotinis panaudojimas turi ir kitų privalumų: sukuriamos darbo vietos, sumažinamas perteklinis vartojimas ir tiekiami panaudoti gaminiai prieinamomis kainomis.

TARPTAUTINIAI ASPEKTAI

Tarptautinė aplinka tampa vis svarbesnė. Dėl didėjančios globalizacijos ir ES ekonomikos pokyčių padidėjo žaliavų ir pusgaminių importas. Kartu išaugo ir atliekų, kurios gali būti paverstos vertingomis antrinėmis žaliavomis ir kurių naudojimas padėtų sumažinti žaliavų paklausą, eksportas. Todėl 2008 m. ES importavo šešis kartus daugiau išteklių nei eksportavo. Todėl kyla problemiški klausimai dėl žaliavų tiekimo ES ir galimo aplinkosauginių problemų eksporto į trečiąsias šalis, kai ištekliai arba pusgaminiai importuojami iš standartų neatitinkančių gamybos infrastruktūrų arba eksportuojamos atliekos patenka į standartų neatitinkančias atliekų tvarkymo infrastruktūras..

Komisija ėmėsi keleto iniciatyvų, kad paskatintų patikimą atliekų tvarkymą, pirmiausia per Teminę aplinkosaugos ir gamtos išteklių programą. Be to, per Europos kaimynų programą buvo finansuota keletas priemonių, kuriomis remiamas nacionalinių teisės aktų, susijusių su atliekomis derinimas su ES acquis.

Komisija šiuos klausimus sprendžia ir pagal Žaliavų iniciatyvą[20], kurioje perdirbimo politikai skirtas svarbus vaidmuo, taip pat remdama tinkamesnį ES atliekų vežimo reglamento vykdymo užtikrinimą. Nepaisant šių pastangų, neteisėtas atliekų eksportas išlieka problema, kurią iš esmės sunku kiekybiškai įvertinti. Komisija taip pat aktyviai dalyvauja tarptautiniuose pasitarimuose dėl Bazelio draudimo, kuriuo draudžiama eksportuoti pavojingas atliekas į ne OECD šalis.

Nuo strategijos priėmimo trečiosios šalys įveda panašią atliekų ir perdirbimo politiką, kaip ir ES, o tai ES pramonei suteikia lyderio privalumų. Pvz., Kinija, JAV ir Indija priėmė panašias nuostatas dėl pavojingų medžiagų naudojimo ribojimo elektronikos įrangoje.

ATEITIES TENDENCIJOS

Toliau augant pasaulio gyventojų skaičiui ir stiprėjant naujoms ekonomikoms numatoma, kad bendras vartojimas smarkiai augs . Dėl to didės išteklių vartojimas ir atitinkamai poveikis aplinkai ir sveikatai, ypač susijęs su biotinėmis medžiagomis, mineralais ir metalais. Kadangi žaliavų paklausa ES toliau auga, o ES priklauso nuo daugelio žaliavų importo, perdirbimo svarba tolydžio didės.

Atliekų susidarymo ir tvarkymo ateities tendencijų prognozės rodo, kad, jei nebus papildomos atliekų prevencijos politikos, atliekų susidarymas nuo 2008 m. iki 2010 m. padidės 7 proc.. Tikimasi, kad, taikant REACH ir nacionalinę prevencijos politiką, sumažės pavojingų atliekų susidarymas. Visiškai įgyvendinus esamą acquis , perdirbimas padidėtų nuo 40 proc. 2008 m. iki 49 proc. 2020 m. Išmetimas sąvartynuose sumažėtų 10 proc. ir stabilizuotųsi ties 28 proc.. Ateityje mažiau biologinių atliekų turėtų patekti į sąvartynus, o tai sudarytų naujas augimo perspektyvas komposto ir dujų gamybai.

Šalia numatyto Sąvartynų direktyvos poveikio, didesnė prevencija ir perdirbimas galėtų duoti papildomos reikšmingos naudos. Visiškai įgyvendinus ES atliekų teisės aktus ir padidinus prevenciją bei perdirbimą, galėtų būti papildomai sumažintas ŠESD išmetimas , o tai sudarytų didelę Europos klimato kaitos stabdymo tikslų, pasiektinų iki 2020 m., dalį. Perdirbant atliekas toliau daugės ekonominių galimybių, nes didės ES ekonomikos išteklių naudojimo veiksmingumas. Apskaičiuota, kad atliekų perdirbimo sektoriuje gali būti sukurta iki pusės milijono naujų darbo vietų .

Numatoma, kad išliks dideli įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo skirtumai tarp valstybių narių, nebent ES lygiu būtų imtasi papildomų priemonių valstybėms narėms paremti ir vienodoms veiklos sąlygoms užtikrinti, ypač nacionalinių inspekcijų srityje. ES surinkimo, perdirbimo ir sąvartynų atsisakymo tikslų laikymasis išliks prioritetu ir kai kurios valstybės narės turės labai pasistengti, kad pasiektų šiuos ES tikslus.

IšVADOS

Strategija atliko svarbų vaidmenį formuodama politikos raidą. Didelė pažanga pasiekta keliose srityse, ypač tobulinant ir supaprastinant teisės aktus, suformuluojant ir populiarinant pagrindines koncepcijas, pvz., atliekų hierarchijos ir gyvavimo ciklo sampratas, sutelkiant dėmesį į atliekų prevenciją, koordinuojant pastangas skleisti žinias ir nustatant naujus Europos atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslus.

Apskritai perdirbimo rodikliai pagerėjo, į sąvartynus išvežamų atliekų kiekis sumažėjo ir sumažėjo pavojingų atliekų naudojimas kai kuriuose atliekų srautuose. Taikant dabartinę politiką sumažėjo vienos tonos apdorotų atliekų santykinis poveikis aplinkai. Deja, tai nusveria neigiamas poveikis aplinkai dėl numatyto atliekų susidarymo augimo.

Be papildomų iniciatyvų bus prarastos galimybės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir poveikį aplinkai apskritai, sukurti darbo vietų ir patenkinti būsimą išteklių paklausą.

Būtinos tolesnės pastangos gerinant žinių bazę : reikia naujų rodiklių perėjimo prie perdirbančios visuomenės pažangai įvertinti, atliekų bei medžiagų ir išteklių srautų planams sudaryti. Turėtų būti gaunama tikslesnė informacija ir prognozės dėl vartojimo ciklu pagrįsto atliekų politikos poveikio aplinkai ir sveikatai, dėmesį sutelkiant į išteklių ir klimato politiką.

Esamo ES atliekų acquis tinkamas įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas turi likti prioritetu, pirmiausia užtikrinant pagrindinių ES tikslų laikymąsi ir visišką APD ir AVR įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai ir remiantis nacionaliniais atliekų tvarkymo planais, bus parengta aktyvi patikros tvarka, susieta su išankstinio įspėjimo sistema dėl pagrindinių ES tikslų laikymosi. Komisija priims priemones, skirtas nacionalinei atliekų prevencijos politikai, įskaitant biologinių atliekų prevenciją ir maisto atliekų mažinimą, labiau remti.

Komisija išnagrinės naujas priemones įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiklai remti, ypač atsižvelgiant į neseniai Vengrijoje įvykusią avariją. Ypatingas dėmesys bus sutelktas į nacionalinės kontrolės veiklos ES koordinavimą, kad ji būtų grindžiama rezultato siekimo strategija ir tarpusavio vertinimo patikrinimų bei nepriklausomo audito schemų skatinimu, ypač infrastruktūrose, galinčiose turėti tarptautinį poveikį.

Kur kas didesnės pažangos reikia siekiant dabartinių ES būtiniausių atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų. Tuo tikslu turėtų būti tvirtai raginama įdiegti pažangių valstybių narių naudojamas priemones, ypač tose valstybėse narėse, kurių rezultatai prastesni. Turėtų būti skatinama taikyti optimalų ekonominių ir teisinių priemonių derinį, pirmiausia taikant sąvartynų draudimus ir gamintojo atsakomybės sąvoką naujiems atliekų srautams, remiantis bendra Europos metodika.

ES perdirbimo pramonės konkurencingumo didinimas lemia darbo vietų kūrimą ES. Atsižvelgiant į tai, svarbiausias Komisijos prioritetas yra užtikrinti, kad konkurencija vyktų pagal sistemą, išlaikančią aukštą aplinkos apsaugos lygį. Be to, Komisija ieškos būdų, kaip geriau užkirsti kelią neteisėtam atliekų eksportui ir užtikrinti, kad į trečiąsias šalis eksportuojamos atliekos būtų apdorojamos aukštų standartų insfrastruktūrose, ypač išardant laivus.

Atliekų politika galima padėti išvystyti antrinių žaliavų rinkas ir sustiprinti jų pasiūlą ES, taip padidinant išteklių naudojimo veiksmingumą ES ekonomikoje. Turi būti išnagrinėti nauji rinkos mechanizmai, teikiantys pirmenybę antrinėms žaliavoms, įskaitant ekonomines lengvatas, pirmiausia tam, kad būtų geriau atsižvelgta į didelį ŠESD išmetimo sumažinimo perdirbimo sektoriuje potencialą. Nustačius naujus ir ambicingesnius prevencijos ir perdirbimo tikslus ir perėjus prie konkrečioms medžiagoms skirtų tikslų galima tiesiogiai prisidėti prie „Europa 2020“ tikslo „skatinti veiksmingo išteklių naudojimo ekonomiką“ įgyvendinimo ir prie susijusios Pavyzdinės iniciatyvos . Šia prasme, griežtesni tikslai turėtų būti nustatyti medžiagoms, kurios visą jų gyvavimo ciklą turi neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai, įskaitant energijos sunaudojimo ir klimato kaitos aspektus. Šie tikslai galėtų būti įtraukti į valstybių narių pažangos siekiant veiksmingu išteklių naudojimu pagrįsto augimo stebėjimą, teikiant nacionalines ataskaitas dėl „Europos 2020“. Kadangi siekiant aukštų perdirbimo ir prevencijos tikslų būtinas visos pilietinės visuomenės dalyvavimas, bus nuolat stengiamasi didinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir kelti visuomenės sąmoningumą .

Ypač daug dėmesio reikės skirti naujoms iniciatyvoms, skirtoms per Pagrindų programą bei Naujovių partnerystes įgyvendinamoms naujovėms remti ir gyvavimo ciklo sampratai rengiant politiką geriau įdiegti. Tai reikštų didesnę darną tarp atliekų ir gaminių projektavimo politikų, įskaitant taisyklių dėl mažiausio būtino perdirbtų medžiagų kiekio panaudojimo svarbiausiuose gaminiuose, gaminių perdirbamumo ir ilgaamžiškumo bei pavojingų medžiagų naudojimo sumažinimo apsvarstymą. Bus skatinama naudoti struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšas laikantis atliekų hierarchijos ir taikant geriausias galimas technologijas.

Praėjus 5 metams pagrindiniai strategijos tikslai išlieka aktualūs. Intervencija sutelkta į geresnį įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, perėjimą prie aukštesnių atliekų hierarchijos pakopų, prevencijos skatinimą visais jos aspektais ir perėjimą prie labiau holistinės ir konsoliduotos išteklių politikos, apimančios atliekų tvarkymą kaip esminį didesnės sistemos elementą. Komisija mano, kad reikia toliau konsoliduoti jos atliekų politiką, ir teiks tolesnius pasiūlymus 2012 m., įskaitant konkrečius žingsnius, kuriuos ji numato pereinant prie išteklius veiksmingai naudojančios ir perdirbančios ES visuomenės.

[1] COM (2005) 666.

[2] Sprendimas 1600/2002/EB.

[3] Reglamentas 1013/2006.

[4] COM(2007) 843.

[5] 2002/96/EB.

[6] 2002/95/EB.

[7] Reglamentas 1907/2006.

[8] 2008/98/EB.

[9] 2009/125/EB.

[10] 2006/66/EB.

[11] 2006/21/EB.

[12] COM/2008/0397.

[13] 2000/53/EB.

[14] Žr. http://eippcb.jrc.es/reference/wt.html.

[15] COM/2007/0844.

[16] Direktyva 2005/64/EB.

[17] 99/31/EB.

[18] COM/2010/235.

[19] 86/278/EB.

[20] COM/2008/699.