11.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 9/18

—

pripažįsta padarytą pažangą įgyvendinant SVA numatytas priemones, tačiau norint, kad Komisija ir ypač valstybės narės galėtų pasiekti reikšmingesnių rezultatų įgyvendindamos savo tikslus, primygtinai rekomenduoja, jog SVA būtų labiau politiškai saistantis, kad būtų užtikrintas geresnis prisiimtų įsipareigojimų vykdymas ir būtų įveiktos dabartinės kliūtys, trukdančios jį visiškai įgyvendinti,

—

mano, jog SVA būtinas politinis vadovavimas, o strategijoje „Europa 2020“ turi būti aiškiau pripažįstamas SVA, kad, patvirtinus atitinkamą įgyvendinimo planą, nustatantį esminius etapus, kuriuos turi įgyvendinti visos valstybės narės ir kuris turėtų atsispindėti nacionalinėse reformų programose, būtų sukurta tvirtesnė šios politikos valdymo struktūra,

—

įžvelgia geresnes galimybes regionų ir vietos valdžios institucijoms prisidėti prie SVA tikslų ir ragina aiškiau pripažinti vietos ir regionų aspektą, kad būtų skatinami tiek „iš apačios į viršų“, tiek „iš viršaus į apačią“ požiūriai, bei sustiprinti SVA įvaizdį visoje ES; daro išvadą, kad visoje ES nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtina aktyviau skleisti informaciją apie šį aktą ir suteikti jam prioritetą,

—

pabrėžia, kad didžiausia MVĮ iškylanti problema yra susijusi su galimybe gauti lėšų, todėl būtina imtis bendrų veiksmų kituose SVA įgyvendinimo etapuose; taip pat pabrėžia, jog labai svarbios pastangos padėti MVĮ lengviau patekti į rinkas ir pastebimai sumažinti administracinę naštą,

—

labai apgailestauja, kad nebuvo prisiimtas įsipareigojimas įtraukti SVA į Lisabonos strategiją ir vėliau – į strategiją „Europa 2020“ ir todėl kol kas nepasinaudota galimybe nacionalines reformų programas panaudoti kaip vieną iš pagrindinių SVA įgyvendinimo priemonių. Todėl dar kartą primygtinai ragina nedelsiant įtraukti SVA principus ir tikslus į strategiją „Europa 2020“ ir į nacionalines reformų programas.

Pranešėja

Constance HANNIFFY (IE/ELP), Ofalio grafystės tarybos, Midland regiono valdžios atstovė ir Border, Midland ir Western regioninės asamblėjos narė

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Smulkiojo verslo akto Europai apžvalgos

COM(2011) 78 galutinis

1.

palankiai vertina Komisijos „Smulkiojo verslo akto (SVA) Europai apžvalgą“ ir dar kartą patvirtina, jog visapusiškai remia tolesnį šios esminės svarbos politikos, skirtos MVĮ plėtojimui, augimui ir tvarumui visoje ES paremti, įgyvendinimą;

2.

ypač pabrėžia būtinumą spręsti svarbiausius klausimus, trukdančius įgyvendinti SVA visais Europos Sąjungos valdymo lygmenimis, ir ragina valstybes nares teikti didesnį prioritetą svarbiausiems SVA elementams – dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės 3,5 milijono prarastų darbo vietų (1) MVĮ Europoje yra akivaizdus faktas, jog ši problema turi būti politinės darbotvarkės prioritetas;

3.

pripažįsta padarytą pažangą įgyvendinant SVA numatytas priemones, tačiau norint, kad Komisija ir ypač valstybės narės galėtų pasiekti reikšmingesnių rezultatų įgyvendindamos savo tikslus, primygtinai rekomenduoja, jog SVA būtų labiau politiškai saistantis, kad būtų užtikrintas geresnis prisiimtų įsipareigojimų vykdymas ir būtų įveiktos dabartinės kliūtys, trukdančios jį visiškai įgyvendinti;

4.

remia Komisijos pastangas sustiprinti SVA valdymo aspektus, ypač nacionalinių MVĮ atstovų paskyrimą valstybėse narėse, kurie kartu su Komisijos specialiuoju atstovu privalėtų imtis vadovauti SVA įgyvendinimui visoje ES;

5.

mano, jog SVA būtinas politinis vadovavimas, o strategijoje „Europa 2020“ turi būti aiškiau pripažįstamas SVA, kad, patvirtinus atitinkamą įgyvendinimo planą, nustatantį esminius etapus, kuriuos turi įgyvendinti visos valstybės narės ir kuris turėtų atsispindėti nacionalinėse reformų programose, būtų sukurta tvirtesnė šios politikos valdymo struktūra;

6.

įžvelgia geresnes galimybes regionų ir vietos valdžios institucijoms prisidėti prie SVA tikslų ir ragina aiškiau pripažinti vietos ir regionų aspektą, kad būtų skatinami tiek „iš apačios į viršų“, tiek „iš viršaus į apačią“ požiūriai, bei sustiprinti SVA įvaizdį visoje ES;

7.

pabrėžia, kad didžiausia MVĮ iškylanti problema yra susijusi su galimybe gauti lėšų, todėl būtina imtis bendrų veiksmų kituose SVA įgyvendinimo etapuose; taip pat pabrėžia, jog labai svarbios pastangos padėti MVĮ lengviau patekti į rinkas ir pastebimai sumažinti administracinę naštą;

8.

dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad ir toliau svarbu teikti tinkamą paramą MVĮ, tuo užtikrinant ilgalaikį įmonių įvairovės tvarumą; pabrėžia, kad dėmesį reikia skirti ne tik didelį potencialą turinčioms veiklą pradedančioms įmonėms (angl. start-ups), naujoms ir į eksportą orientuotoms MVĮ, bet ir įsitvirtinusioms, besivystančioms ir pertvarkomoms įmonėms, ir sykiu pripažįsta į vietos ir šalies rinką orientuotoms MVĮ, kurios labiausiai ir palaiko vietos ir regionų ekonomikos gyvybingumą, tenkančius iššūkius;

9.

dar kartą pabrėžia, kad SVA ir MVĮ politika visuose lygmenyse turi būti pritaikyta ir priderinta prie skirtingų verslo modelių, be kita ko, socialinės ekonomikos įmonių, kultūros ir kūrybinės pramonės šakų (ikikomercinių ir komercinių), kooperatyvų ir panašios juridinės formos subjektų, kad būtų kiek įmanoma intensyvinamas darbo vietų kūrimas ir tvarus ekonomikos augimas;

10.

labai apgailestauja, kad nebuvo prisiimtas įsipareigojimas įtraukti SVA į Lisabonos strategiją ir vėliau – į strategiją „Europa 2020“ ir todėl kol kas nepasinaudota galimybe nacionalines reformų programas panaudoti kaip vieną iš pagrindinių SVA įgyvendinimo priemonių. Todėl dar kartą primygtinai ragina nedelsiant įtraukti SVA principus ir tikslus į strategiją „Europa 2020“ ir į nacionalines reformų programas;

11.

yra nusivylęs, kad valstybės narės nevienodu mastu įgyvendina SVA; nors Komisijos komunikate apie tai kalbama, tačiau nėra visapusiškai ištirti šiuos skirtumus nulėmę veiksniai, todėl reikia, kad valstybės narės prisiimtų didesnę atsakomybę dėl SVA įgyvendinimo; todėl daro išvadą, kad visoje ES nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtina aktyviau skleisti informaciją apie šį aktą ir suteikti jam prioritetą;

12.

palankiai vertina tai, kad valstybės narės paskyrė nacionalinius MVĮ atstovus, ir ragina visus atstovus visapusiškai vykdyti jiems patikėtas funkcijas, kad užtikrintų, jog administracijos, rengdamos įstatymus, taisykles bei procedūras, galinčias daryti teigiamą poveikį MVĮ veiklos sąlygoms, laikytųsi principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir tinkamai atsižvelgtų į MVĮ kylančias problemas;

13.

konstatuoja, kad dalis MVĮ atstovų skiriama politiniu, dalis – administraciniu lygmenimis, ir rekomenduoja, kad daugiau valstybių narių skirtų atstovus politiniu lygmeniu, taip siekiant aiškiau parodyti, jog SVA skiriamas prioritetas ir jog įsipareigojama jį įgyvendinti bei spręsti MVĮ kylančias problemas;

14.

mano, kad skirtingų ankstesnių programų ir finansinių priemonių naudojimas SVA tikslams pasiekti nenumatant jokio papildomo ar tikslinio finansavimo yra esminis trūkumas;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad paskirtas naujas ES MVĮ atstovas, tačiau dar kartą pabrėžia, kad komunikate nepakankamai dėmesio skiriama MVĮ atstovo vaidmeniui, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad MVĮ atstovui būtų suteikta pakankamai finansinių išteklių ir tinkama parama politiniu lygmeniu tam, kad būtų sėkmingai įgyvendinti SVA tikslai ir kad su MVĮ susijusi politinė veikla būtų labiau matoma ir apie ją būtų geriau informuojama;

16.

palankiai vertina ketinimą suburti SVA patariamąją grupę, sudarytą iš valstybių narių, MVĮ ir MVĮ organizacijų atstovų, ir prašo, kad Regionų komitetas būtų įtrauktas į šios patariamosios grupės narius atsižvelgiant į siekį, kad SVA darytų poveikį ne tik ES ir nacionaliniu lygmenimis, bet ir visais kitais valdymo lygiais;

17.

siūlo, kad valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijos būtų skatinamos perimti SVA principus ir pritaikyti jo priemones prie vietos ir (arba) regioninių sąlygų; mano, kad atspirties tašku šiuo aspektu galėtų būti Europos verslių regionų (EVR) programa;

18.

pripažįsta, kad buvo sėkmingai priimta daugelis su SVA susijusių pasiūlymų dėl teisės aktų, ir ragina valstybes nares priimti Europos privačios bendrovės statutą (EPBS), kuriuo galiausiai bus paskatinta labiau pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, nes sumažės bendrovių įsteigimo išlaidos, ir bus supaprastintą reglamentavimo sistema, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinei prekybai;

19.

prašo valstybių narių priimti direktyvą dėl pavėluotų mokėjimų ir visiškai ją įgyvendinti ir pabrėžia, kad šios direktyvos nuostatų vykdymas yra esminė problema ir kad valstybės narės turi dėti pastangas verslo įmonių ir viešojo administravimo institucijų tarpusavio atsiskaitymų kultūrai gerinti;

20.

pabrėžia, kad, išimtys, kurias siūloma numatyti teisės aktuose tam tikros rūšies bendrovėms, veiklą pradedančioms įmonėms ar mikroįmonėms, kai įmanoma turėtų būti įgyvendinamos taip, kad neatsirastų „antrinių“ įmonių ir nekiltų painiavos rinkoje;

21.

ragina dažniau vykdyti veiklos rezultatų peržiūras siekiant stebėti, įvertinti ir palyginti valstybių narių veiklą įgyvendinant SVA, ir, be kita ko, prašo viešai skelbti visą per veiklos rezultatų peržiūras surinktą informaciją, kuri būtų naudojama kaip komunikacijos priemonė ir kaip būdas motyvuoti valstybes nares dėti dar daugiau pastangų;

22.

atkreipia dėmesį į MVĮ kylančius sunkumus, susijusius su tuo, kad griežtinamos kreditavimo sąlygos, kurias nustato su ekonomikos recesija ir tebesitęsiančia krize tarptautiniame bankų sektoriuje susiduriančios finansų įstaigos (2) ir pabrėžia, kad tai daro neproporcingai didelį poveikį MVĮ, nes jų kreditavimo rizika laikoma didesne ir tai galiausiai labai rimtai pakerta jų galimybes išgyventi ir vykdyti veiklą tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiu;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares remtis 2011 m. kovo mėn. įvykusio nuolatinio MVĮ finansinio forumo antrojo susitikimo išvadomis ir labai palankiai vertina iniciatyvas, pavyzdžiui, mikrofinansų priemonę „Progress“, kurių ėmėsi Komisija siekdama spręsti galimybių gauti paskolą problemą, taip pat Komisijos įsipareigojimą pateikti veiksmų planą, kaip pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, padedant tam tvirtą komercinį pagrindą;

24.

pasisako už SVA veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama palengvinti sąlygas MVĮ gauti finansavimą: i) padidinti bankų bei kitų finansų įstaigų ir MVĮ santykių skaidrumą, ii) derinti skolinamą ir nuosavą kapitalą, iii) didinti kreditavimą naudojant keitimą vertybiniais popieriais, iv) lengvinti tarpvalstybinį rizikos kapitalo investavimą ir v) geriau reglamentuoti mikrokreditų teikimą;

25.

laikosi nuomonės, kad siūloma MVĮ finansavimo vieno langelio sistema yra naudinga, tačiau siūlo ją svarstyti toliau ir kaip pirmą žingsnį rekomenduoja nacionaliniu ir (arba) – tam tikrais atvejais – regioniniu lygmenimis sudaryti visų MVĮ teikiamų paramos formų sąrašą (apimantį ES, nacionalines, regionines ir vietos paramos programas bei paramos agentūras); be to, rekomenduoja Europos Komisijai apsvarstyti ir kitus sėkmingus modelius, duodančius pridėtinę vertę MVĮ pasitelkiant integruotą kompleksinę verslo paramos sistemą, ir šiuos modelius plačiau propaguoti vietos ir regionų lygiu;

26.

palankiai vertina Komisijos siūlymą veiksmingą SVA įgyvendinimą padaryti viena iš teminių išankstinių sąlygų paramai iš ES fondų gauti pagal siūlomą Bendrą strateginę programą, o MVĮ investicijas įtraukti į ERPF reglamento projektą kaip vieną iš teminių prioritetų, nes taip kiekvienoje valstybėje narėje būtų galima pasiekti SVA tikslus vietos ir (arba) regionų lygmeniu;

27.

mano, kad MVĮ skirtų Europos Sąjungos programų pobūdžio ir reikalavimų įvairovė tampa trūkumu, kai reikia gauti finansavimą, ir siūlo ES biudžete labiau susieti MVĮ skirtas Bendrijos priemones ir fondus; reikalauja kitoje daugiametėje finansinėje programoje padidinti paramą visoms programoms ir priemonėms, kuriomis padedama MVĮ, ir šiuo požiūriu apskritai palankiai vertina su MVĮ susijusius pasiūlymus, išdėstytus Komisijos 2014–2020 m. pasiūlyme, tačiau galutinį vertinimą norėtų pateikti tada, kai bus parengti galutiniai biudžetai, bus aiškios konkrečios sumos, skirtos MVĮ paremti, ir suderinti konkretūs įgyvendinimo klausimai;

28.

yra sunerimęs, kad po 2013 m. pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP), kuri yra Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos sudėtinė dalis, nebus skiriama pakankamai lėšų MVĮ poreikiams patenkinti, todėl siūlytų šioje strateginėje programoje numatyti MVĮ atskirą skyrių; ragina sudaryti galimybę lengviau pasinaudoti finansavimo priemonėmis ir tas priemones pritaikyti prie MVĮ poreikių, be kita ko, labiau akcentuojant mikrofinansavimą ir tarpines finansines priemones, pratęsiant ir išplečiant KIP garantines priemones ir naudojant rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, įgyvendinamą pagal bendrąją mokslinių tyrimų programą, taip pat siūlo protingai panaudoti Europos investicijų banko produktus, tokius kaip JASMINE ir JEREMIE iniciatyvos;

29.

pritaria Komisijos sprendimui iki 2011 m. pabaigos pratęsti laikinų valstybės pagalbos priemonių, pagal kurias MVĮ gali gauti papildomą pagalbą, taikymo laikotarpį, ir mano, kad Komisija turėtų pratęsti šių priemonių taikymo laikotarpį po 2011 m., su sąlyga, kad bus atlikta nuodugni patikra, kaip tos priemonės padeda siekti nustatytų tikslų;

30.

siūlo nacionalinėms vyriausybėms apsvarstyti galimybę taikyti mokesčių lengvatas novatoriškoms mažosioms veiklą pradedančioms įmonėms pirmaisiais jų veiklos metais;

31.

su pasitenkinimu pažymi Komisijos pasiūlymą siekti, kad daugiau MVĮ gautų finansavimą pagal griežtesnius paskolos garantavimo mechanizmus, kuriais būtų remiamos investicijos, augimas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ir, be kita ko, palankiai vertina pasiūlymų projektą dėl teisės aktų, skirtų rizikos kapitalo rinkos veiksmingesniam veikimui užtikrinti;

32.

pabrėžia supaprastintų, aiškesnių ir nuoseklių reguliavimo ir administravimo taisyklių svarbą MVĮ veiklai ir mano, kad šiuo aspektu labai svarbu kuo dažniau atlikti poveikio MVĮ tyrimą;

33.

ragina atliekant poveikio vertinimus dažniau vertinti ir poveikį MVĮ, įskaitant ankstyvos stadijos politinių pareiškimų ir pasiūlymų dėl teisės aktų poveikį, ir, be kita ko, mano, kad šis procesas dar sustiprėtų, jei poveikio vertinimo taryba būtų labiau nepriklausoma nuo Komisijos;

34.

tvirtai pasisako už tai, kad visos valstybės narės atliktų poveikio MVĮ tyrimus ir remtųsi principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ne tik nacionaliniame teisės aktų leidybos procese, bet ir priimdamos poveikio MVĮ darančius bendruosius politikos metmenis bei administracines procedūras, ir siūlo, kad atlikdama SVA veiklos apžvalgą Komisija įvertintų, kaip poveikio MVĮ tyrimai atliekami valstybėse narėse;

35.

palankiai vertina Komisijos pasirengimą padėti valstybėms narėms išvengti Europos Sąjungos „perteklinio reguliavimo“ (angl. gold plating), kaip to Regionų komitetas prašė savo ankstesnėje nuomonėje dėl SVA, nurodydamas Europos Sąjungos „perteklinio reguliavimo“ sudaromas nemažas kliūtis mikroįmonių steigimuisi ir vystymuisi;

36.

visiškai remia „vieno karto“ principą ir ragina vietos ir regionų valdžios institucijas taikyti jį visiems administracinės ir reglamentacinės informacijos prašymams iš MVĮ, tačiau pabrėžia, jog esama faktų, kad tais atvejais, kai valdžios institucijos bandė taikyti „vieno karto“ principą ir dalytis surinkta informacija, tam buvo pasipriešinta remiantis duomenų apsaugos ir duomenų saugojimo termino reikalavimais;

37.

pritaria Komisijos siekiui 2011 m. pateikti rinkinį politinių rekomendacijų, kuriomis siekiama supaprastinimo ir bandoma spręsti su verslo perdavimui trukdančių kliūčių pašalinimu susijusias problemas, ir dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad tai itin svarbus klausimas verslo perdavimo tarp šeimos narių atveju, ypač todėl, kad daugelio MVĮ savininkai sensta ir ateinantį dešimtmetį pasitrauks iš šeimos verslo, taip pat pabrėžia, kad panašios problemos kyla ir individualioms MVĮ;

38.

apgailestauja, kad iki šiol buvo padaryta nedidelė pažanga supaprastinant bankroto procedūras, todėl ragina valstybes nares ir Komisiją suteikti šiam klausimui pirmenybę, taip pat dar kartą ragina Komisiją spręsti panašias, nors skirtingas problemas, iškylančias nesėkmę patyrusiems verslininkams, kurie oficialiai nėra paskelbti bankrutavusiais;

39.

pabrėžia, kad bankrutuojantys verslininkai patiria sunkumų norėdami pasinaudoti valstybių narių socialinės apsaugos sistemomis, palyginti su teisėmis, kurias turi jų darbuotojai, kai įmonės būna priverstinai uždaromos;

40.

remia Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) išplėtimą visoms Europos įmonėms ir visiškai pritaria SEPA tarybos 2011 m. gegužės mėn. pareiškimui (3), kuriame raginama skubiai priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatyti galutiniai perėjimo prie SEPA kreditų pervedimo ir SEPA tiesioginio debeto operacijų sistemų terminai; šios sistemos pakeis valstybių narių kreditų pervedimo ir tiesioginio debeto operacijų sistemas ir taip ilgainiui bus sudarytos sąlygos greičiau ir veiksmingiau įgyvendinti SEPA;

41.

palankiai vertina Komisijos prisiimtą įsipareigojimą visiškai įgyvendinti Europos gerosios patirties kodeksą dėl geresnių sąlygų MVĮ dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir ragina Komisiją bei valstybes nares labiau atsižvelgti į ankstesnius Regionų komiteto raginimus skatinti taikyti novatoriškas sutarčių sudarymo priemones, kad MVĮ aktyviau dalyvautų viešuosiuose pirkimuose, pavyzdžiui, skaidyti daugiau konkursų į dalis arba, kai tinka, į kvietimus teikti paraiškas įtraukti sąlygas dėl bendradarbiavimo galimybių;

42.

be to, prašo Komisijos nacionaliniu lygmeniu propaguoti galimybę dalyvaujantiems pirkimų konkursuose kreiptis dėl „pirkimų paso“ išdavimo (elektroninės registracijos sistema), kuris patvirtintų, kad MVĮ turi visus pareiškimus ir dokumentus, kurių pirkimų metu dažnai prašo perkančioji organizacija. Tai, kad MVĮ tokį pasą reikėtų gauti tik vieną kartą, reiškia, kad šioms įmonėms nereikėtų kas kartą teikti tų pačių pareiškimų ir dokumentų. Tai sutaupytų laiko ir išteklių dažnai pirkimų procedūrose dalyvaujančioms MVĮ. Toks pirkimų pasas galiotų nustatytą laikotarpį, kadangi atitinkamos pažymos taip pat galioja ribotą laiką. Panašios sistemos jau veikia ir ligšiolinė patirtis buvo tik teigiama;

43.

dar kartą primena didele dalimi neišnaudotą elektroninių viešųjų pirkimų potencialą ir pritaria Komisijai ir valstybėms narėms skirtam raginimui, kad iki 2012 m. visoje ES būtų užtikrintas abipusis e. atpažinties ir e. autentiškumo pripažinimas; tuo tikslu Regionų komitetas ragina Komisiją apžvelgti 2011 m. pagal šią priemonę padarytą pažangą siekiant užtikrinti, kad būtų imamasi atitinkamų veiksmų, ir nustatyti, į ką reikia kreipti dėmesį ją įgyvendinant;

44.

siūlo geriau pasinaudoti išlaidų mažinimo galimybėmis, kurias teikia IRT sprendimai, nes tik trečdalis viešųjų pirkimų sutarčių Europos Sąjungoje šiuo metu yra priimamos elektroniniu formatu, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti šiam klausimui SVA ir jį įgyvendinti;

45.

dar kartą pabrėžia, kad vis didesnę grėsmę teisėtų MVĮ gyvybingumui kelia juodoji rinka, ir prašo Komisijos spręsti dėl to kylančias problemas, susijusias su nesąžininga konkurencija ir nereguliuojama prekyba; visų pirma reikėtų imtis priemonių, kuriomis būtų gerinama intelektinės nuosavybės apsauga ir užtikrinama intensyvesnė kova su klastojimu;

46.

pripažįsta, kad svarbu skatinti ir vystyti verslumo kultūrą; ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti verslumo ugdymo skatinimui, verslumo skiepijimui besimokančiam jaunimui ir rengiant mokytojus;

47.

siūlo įgyvendinant SVA sustiprinti verslumą skatinančią Europos verslių regionų programą, kuri gali būti įgyvendinama kaip regionų tarptinklinio bendravimo ir geriausios vietos ir regionų MVĮ rėmimo patirties sklaidos priemonė;

48.

palankiai vertina programos „Erasmus programos jauniesiems verslininkams“ įvertinimą ir mano, kad programos bandomajame etape buvo pasiekta daugelis jos tikslų ir buvo gauta tikra pridėtinė vertė ES lygmeniu; pritaria šios programos pratęsimui, jeigu bus pašalinti pagrindiniai bandomojo etapo metu išryškėję trūkumai, visų pirma a) apskritai pagerintas informavimas apie šią iniciatyvą ir jos naudos dalyviams ir priimančioms šalims propagavimas, b) įsteigti vietos ir (arba) nacionaliniai kontaktiniai punktai, skirti komunikavimo bei propagavimo problemoms spręsti, c) pagerinta geografinė dalyvių pusiausvyra, d) sukurta „tolesnių veiksmų“ programa, padėsianti dalyviams įtvirtinti gautą patirtį ir e) sustiprintas programos finansavimas;

49.

pažymi ir remia moterų verslininkių kuravimo programų sukūrimą ir taip pat atkreipia dėmesį į verslininkų imigrantų, kurie dėl šios aplinkybės dažniausiai yra verslesni ir labiau linkę rizikuoti, poreikius bei rekomenduoja atsižvelgti į jaunimo, mažumų ir vyresnio amžiaus verslininkų poreikius ir atskirti skirtingas Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių verslininkų imigrantų problemas ir poreikius;

50.

palankiai vertina strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, kurioje atsižvelgiama į kai kurias konkrečias MVĮ ypatybes ir joms kylančias problemas, ir ragina Komisiją bei valstybes nares užtikrinti, kad SVA būtų atsižvelgiama į įgūdžių ugdymo ir darbo vietų kūrimo politiką, kad būtų maksimaliai išnaudotas MVĮ įgūdžių ugdymo ir darbo vietų kūrimo potencialas.