2011 m. liepos 5 d., antradienis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (2),

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

(1)

2008 m. rugsėjo mėn. per finansų krizės piką kai kurių valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų kompetentingos institucijos patvirtino ypatingas priemones, siekdamos apriboti arba uždrausti kai kurių arba visų skolintų vertybinių popierių pardavimą. Jos veikė, atsižvelgdamos į susirūpinimą, kad didelio finansinio nestabilumo laikotarpiu dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo gali labiau įsisukti akcijų kainų mažėjimo spiralė, ypač finansų įstaigų, todėl galiausiai gali kilti grėsmė šių įstaigų gyvybingumui ir atsirasti sisteminė rizika. Valstybės narės patvirtino skirtingas priemones, nes Sąjunga neturi konkrečios teisės aktų sistemos, taikytinos sprendžiant skolintų vertybinių popierių pardavimo problemas;

(2)

todėl, siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą, gerinti jos, ypač finansų rinkų, veikimo sąlygas ir užtikrinti aukštą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį, reikėtų nustatyti bendrą su skolintų vertybinių popierių pardavimu ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusią reikalavimų ir įgaliojimų sistemą ir užtikrinti geresnį valstybių narių veiklos koordinavimą ir nuoseklumą, kai reikia imtis priemonių išskirtinėmis aplinkybėmis. Būtina derinti skolintų vertybinių popierių pardavimo sistemą ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių tam tikrus aspektus, siekiant išvengti, kad vidaus rinkai nebūtų sudaroma kliūčių, nes tikėtina, kad valstybės narės ir toliau imsis skirtingų priemonių;

(3)

tikslinga ir būtina pateikti nuostatas teisine reglamento forma, nes kai kuriomis nuostatomis nustatomi tiesioginiai įpareigojimai privačioms šalims pateikti ir atskleisti informaciją apie grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su tam tikromis priemonėmis ir nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimu. Reglamento reikia ir norint suteikti Europos priežiūros institucijai ( Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ) (EVPRI), įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010  (3), įgaliojimus koordinuoti kompetentingų institucijų priemones arba pačiai imtis priemonių;

(4)

siekiant panaikinti dabartinį nenuoseklumą, kai kelios valstybės narės imasi skirtingų priemonių, ir apriboti kompetentingų institucijų galimybę imtis skirtingų priemonių, svarbu darniai mažinti galimą riziką, kylančią dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių. Nustatytinais reikalavimais reikėtų mažinti nustatytą riziką atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus ir galimą ekonominį reikalavimų poveikį ir pernelyg nemažinant skolintų vertybinių popierių pardavimo naudos rinkų kokybei, didinant rinkos likvidumą (nes skolintų vertybinių popierių pardavėjai parduoda vertybinius popierius, o vėliau įsigyja tų vertybinių popierių, kad galėtų padengti skolintų vertybinių popierių pardavimą) bei sudarant investuotojams sąlygas veikti tada, kai jie mano, kad vertybinis popierius pervertintas, nes dėl to galima užtikrinti efektyvesnę vertybinių popierių kainodarą;

(4a)

biržos prekių rinkos ir ypač žemės ūkio rinkos nepatenka į šio reglamento taikymo sritį. Kadangi tam tikri šiame reglamente nurodyti rizikos atvejai gali būti būdingi ir šioms rinkoms bei atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo, Komisija iki 2012 m. sausio 1 d. turėtų pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie šiose rinkose egzistuojančią riziką, atsižvelgiant į jų specifiškumą, ir pateikti atitinkamus pasiūlymus. Su energetikos sektoriumi susijusių biržos prekių klausimas turėtų būti įtrauktas į Komisijos pasiūlymą dėl Reglamento dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (COM(2010)0726);

(5)

Reglamento taikymo sritis turėtų būti kuo platesnė, kad būtų numatyta prevencinė sistema, naudotina išskirtinėmis aplinkybėmis. Ši sistema turėtų apimti visas finansines priemones, bet ja reikėtų numatyti proporcingą atsaką į riziką, galinčią kilti dėl įvairių skolintų priemonių pardavimo. Todėl kompetentingoms institucijoms ir EVPRI reikėtų suteikti įgaliojimą tik išskirtinėmis aplinkybėmis imtis priemonių dėl visų rūšių finansinių priemonių, viršijant nuolatines priemones, kurios taikomos tik tam tikrų rūšių finansinėms priemonėms, kai kyla aiškiai nustatyta rizika, kurią šiomis priemonėmis reikia mažinti;

(6)

didesnis skaidrumas dėl konkrečių finansinių priemonių reikšmingų grynųjų trumpųjų pozicijų tikriausiai bus naudingas ir reguliavimo institucijoms, ir rinkos dalyviams. Akcijoms, kuriomis leista prekiauti prekybos vietose Sąjungoje, reikėtų nustatyti dviejų trečdalių modelį, kuriuo būtų užtikrintas didesnis tinkamo lygmens reikšmingų grynųjų trumpųjų akcijų pozicijų skaidrumas. Viršijus tam tikrą ribą, apie poziciją turėtų būti privačiai pranešama susijusioms reguliavimo institucijoms, kad jos galėtų stebėti ir, jei būtina, tirti skolintų vertybinių popierių pardavimą, dėl kurio gali atsirasti sisteminė rizika arba kuriuo gali būti piktnaudžiaujama. Pasiekus aukštesnę ribą, informaciją apie pozicijas reikėtų taip pat anonimine forma viešai atskleisti rinkai, kad kitiems rinkos dalyviams būtų teikiama naudinga informacija apie reikšmingas pavienes skolintų akcijų pardavimo pozicijas;

(7)

atskleidžiant informaciją apie reikšmingas grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su valstybės skolos vertybiniais popieriais, reguliavimo institucijoms būtų teikiama svarbi informacija, į kurią atsižvelgdamos jos galėtų geriau stebėti, ar dėl tokių pozicijų iš tikrųjų neatsiranda sisteminė rizika ir ar jomis nepiktnaudžiaujama. Todėl reikėtų numatyti, kad reguliavimo institucijoms būtų pranešama apie reikšmingas grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su valstybės skolos vertybiniais popieriais Sąjungoje. Toks reikalavimas turėtų apimti tik privatų informacijos atskleidimą reguliavimo institucijoms, nes informaciją apie tokias priemones skelbiant rinkai galima neigiamai paveikti valstybės skolos vertybinių popierių rinkas, kurių likvidumas ir taip sumažintas; ▐

(8)

reikalavimus dėl pranešimo apie valstybės skolos vertybinius popierius reikėtų taikyti skolos vertybiniams popieriams, kuriuos išleido Sąjunga ir valstybės narės, įskaitant visas ministerijas, departamentus, centrinius bankus, agentūras arba žinybas, kurios išleidžia skolos vertybinius popierius valstybės narės vardu, išskyrus skolos vertybinius popierius išleidžiančias regionines arba pusiau valstybines įstaigas;

(9)

siekiant užtikrinti išsamų ir veiksmingą skaidrumo reikalavimą, svarbu įtraukti ne tik tas trumpąsias pozicijas, kurios atsiranda prekiaujant akcijomis arba valstybės skolos vertybiniais popieriais prekybos vietose, bet ir tas, kurios atsiranda prekiaujant ne prekybos vietose, ir ekonomines grynąsias trumpąsias pozicijas, atsirandančias naudojant išvestines finansines priemones , pvz., pasirinkimo ir ateities sandorius, su indeksu susietas priemones, sutartis dėl kainų skirtumų bei pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo lažybų (angl. spread bet) sandorius, susijusius su akcijomis arba valstybės garantuojamos skolos vertybiniais popieriais ;

(10)

kad bet koks skaidrumo režimas būtų naudingas reguliavimo institucijoms ir rinkai, pagal jį reikėtų teikti išsamią ir tikslią informaciją apie fizinio arba juridinio asmens pozicijas. Ypač teikiant informaciją reguliavimo institucijai arba rinkai reikėtų atsižvelgti ir į trumpąsias, ir į ilgąsias pozicijas, kad būtų galima pateikti vertingą informaciją apie grynąją trumpąją fizinio arba juridinio asmens akcijų, valstybės skolos vertybinių popierių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių poziciją;

(11)

apskaičiuojant trumpąją arba ilgąją poziciją, reikėtų atsižvelgti į bet kokį ekonominį fizinio arba juridinio asmens interesą, susijusį su išleistu įmonės akciniu kapitalu arba valstybės narės (arba Sąjungos) išleistu valstybės skolos vertybiniu popieriumi. Ypač reikėtų atsižvelgti į interesą, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai įgytas naudojant išvestines finansines priemones, pvz., pasirinkimo ir ateities sandorius, sutartis dėl kainų skirtumų bei pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo lažybų (angl. spread bet) sandorius, susijusius su akcijomis arba valstybės skolos vertybiniais popieriais bei indeksus, krepšelius ir fondus, kurių akcijomis prekiaujama biržoje. Jei pozicijos susijusios su valstybės skolos vertybiniais popieriais, reikėtų atsižvelgti ir į kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, susijusius su valstybės skolos vertybinių popierių emitentais;

(12)

be informacijos apie grynąsias trumpąsias akcijų pozicijas pateikimo skaidrumo režimo, reikėtų nustatyti reikalavimą ženklinti ▐ skolintų vertybinių popierių pardavimo pavedimus , fiksuotus dienos pabaigoje , kad būtų teikiama papildoma informacija apie ▐ skolintų akcijų pardavimo mastą. Informaciją apie skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorius turėtų sujungti ir kompetentingai institucijai bent kartą per dieną perduoti įmonė , siekiant padėti kompetentingoms institucijoms ▐ stebėti skolintų vertybinių popierių pardavimo lygius;

(13)

kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pirkimą neturint ilgosios pagrindinio valstybės skolos vertybinio popieriaus pozicijos arba tarp turto ar turto portfelio neturint kitos pozicijos, kurios vertę gali neigiamai paveikti atitinkamos valstybės kreditingumo smukimas , ekonominiu požiūriu galima prilyginti pagrindinės skolos priemonės trumposios pozicijos įgijimui. Todėl apskaičiuojant grynąją trumpąją poziciją valstybės skolos vertybinių popierių atžvilgiu reikėtų įtraukti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, susijusius su valstybės skolos vertybinio popieriaus emitento įsipareigojimu. Į kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių poziciją reikėtų atsižvelgti ne tik nustatant, ar fizinis arba juridinis asmuo turi reikšmingą grynąją trumpąją poziciją, susijusią su valstybės skolos vertybiniais popieriais, apie kurią reikia pranešti kompetentingai institucijai ▐ ;

(14)	siekiant užtikrinti nuolatinę pozicijų stebėseną, skaidrumo įpareigojimai taip pat turėtų apimti informacijos pranešimą arba atskleidimą, kai pasikeitusi grynoji trumpoji pozicija tampa didesnė arba mažesnė už tam tikras ribas;

(15)

siekiant užtikrinti veiksmingumą, svarbu, kad skaidrumo įpareigojimai būtų taikomi neatsižvelgiant į fizinio arba juridinio asmens buvimo vietą, įskaitant tuos atvejus, kai fizinis arba juridinis asmuo yra ne Sąjungoje, bet turi reikšmingą grynąją trumpąją poziciją įmonėje, kurios akcijomis leista prekiauti prekybos vietoje Sąjungoje, arba grynąją trumpąją valstybės narės arba Sąjungos išleisto valstybės skolos vertybinio popieriaus poziciją;

(16)

▐ dėl nesutartų pasiskolinti akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo gali padidėti neatsiskaitymo , nestabilumo ir piktnaudžiavimo rinka rizika. Siekiant mažinti šią riziką, tikslinga taikyti proporcingus apribojimus nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimui , atsižvelgiant į tai, kad sisteminė rizika nesukeliama, jei iki prekybos dienos pabaigos susitariama dėl paskolinimo . Jei trumpoji pozicija nebūtų likviduota iki prekybos dienos pabaigos, derėtų taikyti gerokai didesnes nuobaudas, kad pardavėjas negalėtų gauti pelno;

(16a)

nors atsiskaitymo drausmė yra svarbi puikiai veikiančių finansų rinkų dalis, techninės atsiskaitymo drausmės sistemos detalės neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį ir jas derėtų apibrėžti atitinkamame Komisijos poprekybiniame teisėkūros pasiūlyme, atsižvelgiant į darbą, kurį šiuo klausimu atliko Komisija ir atsiskaitymo ciklų suderinimo darbo grupė. Todėl Komisija iki 2011 m. pabaigos turėtų pateikti konkrečių pasiūlymų kartu su pasiūlymu sukurti suderintą centrinių vertybinių popierių depozitoriumų teisinę sistemą.

(16b)

valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai turėtų būti pagrįsti suinteresuotumo draudimo objektu (angl. insurable interest) principu, kartu pripažįstant, kad gali būti kitokių su suverenia valstybe susijusių interesų nei obligacijų turėjimas;

(17)

priemonėmis, susijusiomis su valstybės skolos vertybiniais popieriais ir valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, įskaitant didesnį skaidrumą ir nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimo apribojimus, reikėtų nustatyti proporcingus reikalavimus ir kartu išvengti neigiamo poveikio valstybės obligacijų rinkų ir valstybės obligacijų atpirkimo rinkų likvidumui;

(18)

vis dažniau akcijomis leidžiama prekiauti įvairiose prekybos vietose Sąjungoje ir ne Sąjungoje. Be to, daug didelių ne Sąjungoje įsikūrusių įmonių akcijomis leidžiama prekiauti Sąjungos prekybos vietose. Siekiant efektyvumo, tam tikrų informacijos pranešimo ir atskleidimo reikalavimų tikslinga netaikyti vertybiniams popieriams, jei pagrindinė tos finansinės priemonės prekybos vieta yra ne Sąjungoje;

(19)

rinkos formavimo veikla labai svarbi užtikrinant Sąjungos rinkų likvidumą, o rinkos formuotojai turi įgyti trumpąsias pozicijas, kad galėtų vykdyti šią funkciją. Nustačius reikalavimus tokiai veiklai būtų labai sumažintos rinkos formuotojų galimybės užtikrinti likvidumą ir būtų daromas didelis neigiamas poveikis Sąjungos rinkų efektyvumui. Be to, rinkos formuotojai retai turi reikšmingų trumpųjų pozicijų, nebent labai trumpam. Todėl tokia veikla užsiimantiems fiziniams arba juridiniams asmenims tikslinga netaikyti reikalavimų, kuriais būtų mažinamos jų galimybės atlikti šią funkciją ir kuriais dėl to būtų daromas neigiamas poveikis Sąjungos rinkoms. Siekiant nustatyti lygiaverčius trečiosios šalies subjektus, būtina taikyti trečiosios šalies rinkų lygiavertiškumo vertinimo procedūrą. Šią išimtį reikėtų taikyti įvairių rūšių rinkos formavimo veiklai, išskyrus prekybą savo sąskaita. Išimtį tikslinga taikyti ir tam tikroms pirminės rinkos operacijoms, pvz., susijusioms su valstybės skolos vertybiniais popieriais ir stabilizavimo sistemomis, nes šia svarbia veikla galima didinti rinkų veikimo efektyvumą. Kompetentingoms institucijoms reikėtų pranešti apie naudojimąsi išimtimis ir jos turėtų turėti įgaliojimą fiziniams arba juridiniams asmenims uždrausti naudotis išimtimi, jei jie netenkina atitinkamų išimties taikymo kriterijų. Be to, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę prašyti fizinio arba juridinio asmens pateikti informaciją, kad galėtų stebėti, kaip jis naudojasi išimtimi;

(20)

vykstant neigiamiems pokyčiams, kai kurioje nors valstybėje narėje arba Sąjungoje kyla didelė grėsmė finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka, kompetentingos institucijos turėtų turėti intervencinius įgaliojimus reikalauti didesnio skaidrumo arba nustatyti laikinus skolintų vertybinių popierių pardavimo, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo arba kitų sandorių apribojimus, siekdamos užkirsti kelią nevaldomam finansinės priemonės kainos mažėjimui. Tokių priemonių gali reikėti imtis dėl įvairiausių neigiamų įvykių arba pokyčių, įskaitant ne tik finansinius ar ekonominius įvykius, bet ir, pvz., gaivalines nelaimes arba teroro aktus. Be to, kai kurie neigiami įvykiai arba pokyčiai, dėl kurių būtina imtis priemonių, gali vykti tik vienoje valstybėje narėje ir neturėti tarpvalstybinio poveikio. Įgaliojimai turėtų būtų pakankamai lankstūs, kad būtų galima veikti skirtingomis išskirtinėmis aplinkybėmis;

(21)

nors kompetentingos institucijos paprastai turi geriausias galimybes stebėti rinkos sąlygas ir pirmiausia reaguoti į neigiamą įvykį arba pokytį, spręsdamos, ar atsirado didelė grėsmė finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka ir ar būtina imtis priemonių šiai padėčiai gerinti, reikėtų kuo geriau suderinti įgaliojimus ir naudojimosi jais sąlygas ir procedūras;

(22)

labai kritus finansinės priemonės kainai prekybos vietoje, kompetentinga institucija turėtų taip pat turėti galimybę laikinai apriboti atitinkamos skolintos finansinės priemonės pardavimą toje prekybos vietoje savo jurisdikcijoje arba kreiptis į EVPRI dėl tokio apribojimo kitose jurisdikcijose , kad prireikus galėtų skubiai įsikišti, siekdama užtikrinti, kad ▐ nevaldomai nekristų atitinkamos finansinės priemonės kaina;

(23)

kai neigiamas įvykis arba pokytis susidaro daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba turi kitą tarpvalstybinį poveikį, svarbu, kad kompetentingos institucijos išsamiai konsultuotųsi ir glaudžiai bendradarbiautų. Tokiomis aplinkybėmis EVPRI turėtų imtis pagrindinio koordinavimo vaidmens ir▐ užtikrinti kompetentingų institucijų veiksmų nuoseklumą. Atlikti tokį vaidmenį padės EVPRI sudėtis, t. y. tai, kad joje bus atstovaujama kompetentingoms institucijoms;

(24)

EVPRI turėtų ne tik koordinuoti kompetentingų institucijų priemones, bet ir užtikrinti, kad kompetentingos institucijos priemonių imtųsi tik tada, kai būtina, ir laikydamosi proporcingumo principo. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai reikėtų suteikti įgaliojimą teikti kompetentingoms institucijoms nuomones dėl naudojimosi intervenciniais įgaliojimais;

(25)

nors kompetentingos institucijos dažnai turi geriausias galimybes stebėti ir sparčiai reaguoti į neigiamą įvykį arba pokytį, EVPRI taip pat turėtų turėti įgaliojimą pati imtis priemonių, kai skolintų vertybinių popierių pardavimas ir kita susijusi veikla kelia grėsmę metodiškam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, kai tai turi tarpvalstybinį poveikį ir kompetentingos institucijos nesiėmė pakankamų šios grėsmės mažinimo priemonių. ▐ EVPRI ▐ , kai tik įmanoma, turėtų informuoti Europos sisteminės rizikos valdybą , įsteigtą 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010  (4) , ir kitas susijusias institucijas, kai priemonė gali turėti įtaką ne tik finansų rinkoms, kaip gali atsitikti su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis apdraudžiamos fizinės pozicijos;

(26)

pagal šį reglamentą nustatyti EVPRI įgaliojimai išskirtinėmis aplinkybėmis apriboti skolintų vertybinių popierių pardavimą ir kitą susijusią veiklą pagrįsti Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalyje nustatytais įgaliojimais. EVPRI suteikti įgaliojimai išskirtinėmis aplinkybėmis neturėtų pažeisti EVPRI įgaliojimų kritinės padėties atvejais pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 18 straipsnį. Visų pirma EVPRI turėtų turėti galimybę priimti atskirus sprendimus, kuriais iš kompetentingų institucijų reikalaujama imtis priemonių, arba atskirus finansų rinkos dalyviams skirtus sprendimus pagal tą straipsnį;

(27)	kompetentingų institucijų ir EVPRI intervenciniai įgaliojimai apriboti skolintų vertybinių popierių pardavimą, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo ir kitus sandorius turėtų būti tik laikini ir jais reikėtų naudotis tik tiek laiko ir tokiu mastu, kiek būtina mažinant konkrečią grėsmę;

(28)

naudojant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius gali kilti specifinė rizika, todėl kompetentingos institucijos turi atidžiai stebėti tokius sandorius. Visų pirma kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimą išskirtiniais atvejais iš fizinių arba juridinių asmenų, sudarančių tokius sandorius, prašyti pateikti informaciją apie šio sandorio sudarymo tikslą;

(29)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai reikėtų suteikti bendrąjį įgaliojimą tirti su skolintų vertybinių popierių pardavimu arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių naudojimu susijusį klausimą ar praktiką, kad ji įvertintų, ar dėl šio klausimo arba praktikos nekyla galima grėsmė finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka. Atlikusi tokį tyrimą, ▐ EVPRI ▐ turėtų paskelbti ataskaitą su jos išvadomis ir, jeigu ji mano, kad priemonę reikėtų įgyvendinti Sąjungos lygmeniu, jos sprendimas kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų būti privalomas ;

(30)

kai kurios priemonės gali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims arba veiklai ne Sąjungoje, todėl būtina, kad tam tikromis aplinkybėmis kompetentingos institucijos bendradarbiautų su trečiųjų šalių institucijomis. Todėl kompetentingos institucijos turėtų sudaryti susitarimus su trečiųjų šalių institucijomis. EVPRI turėtų koordinuoti tokių bendradarbiavimo susitarimų rengimą ir kompetentingų institucijų keitimąsi iš trečiųjų šalių gauta informacija;

(31)

šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, kurie visų pirma pripažinti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) , ypač teisės į asmens duomenų apsaugą, pripažintos SESV 16 straipsnyje ir Chartijos 8 straipsnyje. Visų pirma su reikšmingomis grynosiomis trumposiomis pozicijomis susijęs skaidrumas, įskaitant viešą informacijos atskleidimą viršijus tam tikrą ribą , kaip numatyta šiuo reglamentu, yra būtinas dėl finansų rinkos stabilumo ir investuotojų apsaugos priežasčių. Šis skaidrumas reguliavimo institucijoms sudarys sąlygas stebėti skolintų vertybinių popierių pardavimo naudojimą piktnaudžiavimo tikslais ir pasekmes tinkamam rinkų veikimui. Be to, šis skaidrumas gali padėti išvengti informacijos asimetrijos užtikrinant, kad visi rinkos dalyviai būtų pakankamai informuojami apie tai, kaip skolintų vertybinių popierių pardavimas veikia kainas. Visais atvejais keisdamosi informacija arba ją perduodamos, kompetentingos institucijos turėtų laikytis 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nustatytų asmens duomenų perdavimo taisyklių (5). Visais atvejais keisdamasi informacija arba ją perduodama, EVPRI turėtų laikytis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (6), kuris turėtų būti visapusiškai taikomas asmens duomenų tvarkymui šio reglamento tikslais, nustatytų asmens duomenų perdavimo taisyklių;

(32)

remdamosi EVPRI patvirtintomis gairėmis ir atsižvelgdamos į Komisijos komunikatą dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo, valstybės narės turėtų nustatyti už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikytinų baudų taisykles ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Šios baudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios. Sąjungoje taip pat turėtų būti sukurta suderinta baudų sistema; ▐

(34)

siekiant …., Komisijai pagal SESV 290 straipsnį reikėtų suteikti įgaliojimus deleguotuosius teisės aktus dėl išsamios informacijos, susijusios su trumpųjų pozicijų apskaičiavimu, kai fizinis arba juridinis asmuo turi nepadengtą kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio poziciją, informacijos pranešimo arba atskleidimo ribomis ir kriterijų bei veiksnių, pagal kuriuos nustatoma, kada dėl neigiamo įvykio arba pokyčio atsiranda didelė grėsmė finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka valstybėje narėje arba Sąjungoje, papildomu patikslinimu. Labai svarbu, kad Komisija vykdytų atitinkamas konsultacijas savo paruošiamųjų darbų metu, įskaitant ekspertų lygmeniu. EVPRI turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį parengiant deleguotuosius teisės aktus, teikdama patarimus Komisijai;

(35)

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertintas numatytų ribų, kurias pažeidus būtina pateikti informaciją arba viešai ją atskleisti, tinkamumas, grynųjų trumpųjų pozicijų skaidrumo apribojimų ir reikalavimų taikymas ir ar tikslinga nustatyti kokius nors kitus skolintų vertybinių popierių pardavimo arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių apribojimus arba sąlygas;

(36)

nors nacionalinės kompetentingos institucijos turi geresnes sąlygas stebėti rinkos pokyčius ir geriau juos išmano, bendrą su skolintų vertybinių popierių pardavimu ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusių problemų poveikį galima visapusiškai įvertinti tik Sąjungos lygmeniu. Todėl šio reglamento tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu; laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(37)	kai kurios valstybės narės jau yra nustačiusios skolintų vertybinių popierių pardavimo apribojimus, o tam, kad būtų galima tinkamai taikyti nustatytiną sistemą, reikia priimti numatomus deleguotuosius teisės aktus ir privalomus techninius standartus, todėl būtina palikti pakankamai laiko,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas šioms finansinėms priemonėms:

(1)	finansinėms priemonėms, kuriomis leista prekiauti Sąjungos prekybos vietose, įskaitant priemones, kuriomis prekiaujama ne prekybos vietose;

(2)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB (7) dėl finansinių priemonių rinkų I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytoms išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su a punkte nurodyta finansine priemone arba a punkte nurodytos finansinės priemonės emitentu, įskaitant išvestines finansines priemones, kuriomis prekiaujama ne prekybos vietose;

(3)

valstybės narės arba Sąjungos išleistoms skolos finansinėms priemonėms ir Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytoms išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su tokiomis valstybės narės arba Sąjungos išleistomis skolos finansinėmis priemonėmis arba valstybės narės arba Sąjungos įsipareigojimu.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

įgaliotasis pirminis makleris – fizinis arba juridinis asmuo, pasirašęs susitarimą su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu, pagal kurį šis fizinis arba juridinis asmuo įsipareigoja būti su to emitento išleistais skolos vertybiniais popieriais susijusių pirminės ir antrinės rinkos operacijų vykdytoju;

b)	pagrindinė sandorio šalis – subjektas, kuris teisinėmis priemonėmis užima sandorio šalių tarpininko padėtį vienoje arba daugiau finansų rinkų ir taip tampa pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams, ir kuris yra atsakingas už tarpuskaitos sistemos veikimą;

c)

kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris – išvestinių finansinių priemonių sandoris, kurio viena šalis moka mokestį kitai šaliai už kompensaciją arba mokėjimą pagrindinio subjekto įsipareigojimų neįvykdymo arba su tuo pagrindiniu subjektu susijusio kredito įvykio atveju, ir bet kuris kitas išvestinių finansinių priemonių sandoris, turintis panašų ekonominį poveikį;

d)	finansinė priemonė – Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodyta priemonė ;

e)	reguliuojamos rinkos, investicinės įmonės, veikiančios daugiašalėje prekybos sistemoje, arba bet kurios kitos investicinės įmonės buveinės valstybė narė – tos reguliuojamos rinkos arba investicinės įmonės buveinės valstybė narė, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte;

f)	investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies l punkte;

g)	valstybės skolos vertybinis popierius – skolos finansinė priemonė, kurią išleido Sąjunga arba valstybė narė, įskaitant visas valstybės narės ministerijas, departamentus, centrinį banką, agentūras ir žinybas;

h)	išleistas akcinis kapitalas (kai kalbama apie įmonę) – visos įmonės išleistos paprastosios ir bet kurios privilegijuotosios akcijos, išskyrus konvertuojamuosius skolos vertybinius popierius;

i)

išleisti valstybės skolos vertybiniai popieriai: i) kai kalbama apie valstybę narę – bendra neišpirktų valstybės narės arba bet kurios jos ministerijos, departamento, centrinio banko, agentūros arba žinybos išleistų valstybės skolos vertybinių popierių vertė; ii) kai kalbama apie Sąjungą – bendra neišpirktų Sąjungos išleistų valstybės skolos vertybinių popierių vertė;

j)	vietos įmonė – įmonė, nurodyta Direktyvos 2004/39/EB 2 straipsnio 1 dalies l punkte, prekiaujanti kitų rinkos narių sąskaita arba nustatanti jiems kainas;

k)

rinkos formavimo veikla – veikla, kurią vykdo investicinės įmonės, trečiosios šalies subjektai arba vietos įmonės, kurios yra trečiosios šalies prekybos vietos arba rinkos narės, kurių teisės ir priežiūros sistema Komisijos pripažinta lygiaverte pagal 15 straipsnio 2 dalį, jei jos yra prekybos finansine priemone vykdytojos prekybos vietoje arba už jos ribų, atliekant bet kurią iš šių funkcijų: i) sinchroniškai skelbia pastovius palyginamo dydžio pasiūlos ir paklausos kursus konkurencingomis kainomis, tokiu būdu reguliariai ir nuolat užtikrindamos rinkos likvidumą; ii) vykdydamos įprastą veiklą, vykdo klientų pavedimus arba jų prašymus prekiauti ir apdraudžia šiais sandoriais sukuriamas pozicijas;

l)	daugiašalė prekybos sistema ▐ – daugiašalė sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

m)	pagrindinė prekybos vieta (kai kalbama apie akciją) – tos akcijos didžiausios apyvartos prekybos vieta;

n)	reguliuojama rinka – daugiašalė sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

o)

atitinkama kompetentinga institucija: i) kai kalbama apie valstybės narės išduotą valstybės skolos vertybinį popierių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį, susijusį su valstybės narės įsipareigojimu – tos valstybės narės kompetentinga institucija; ii) kai kalbama apie Sąjungos išduotą valstybės skolos vertybinį popierių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį, susijusį su Sąjungos įsipareigojimu – tos jurisdikcijos, pagal kurią įsteigtas Europos finansinio stabilumo fondas, kompetentinga institucija; iii) kai kalbama apie kitą finansinę priemonę, nenurodytą i arba ii punktuose – tos finansinės priemonės atžvilgiu kompetentinga institucija, apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 (8) 2 straipsnio 7 dalyje ir nustatyta pagal to reglamento 9 – 16 straipsnius ; iv) kai kalbama apie finansinę priemonę, kuri neįtraukta į i, ii arba iii punktus – tos valstybės narės, kurioje pirmą kartą leista prekiauti finansine priemone prekybos vietoje, kompetentinga institucija;

p)

skolintos finansinės priemonės pardavimas (kai kalbama apie akciją arba skolos vertybinį popierių) – pardavimo susitarimo sudarymo metu pardavėjui nepriklausančios bet kokios akcijos arba bet kokio skolos vertybinio popieriaus pardavimas, įskaitant pardavimą, kai pardavimo susitarimo sudarymo metu pardavėjas yra pasiskolinęs arba susitaręs pasiskolinti akciją arba skolos vertybinį popierių, kad galėtų jį pateikti atsiskaitydamas;

q)	prekybos diena – prekybos diena, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 4 straipsnyje;

r)	prekybos vieta – reguliuojama rinka arba daugiašalė prekybos sistema Sąjungoje;

s)	akcijos apyvarta – apyvarta, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 2 straipsnio 9 dalyje ;

sa)	nesutartos pasiskolinti akcijos ar skolos finansinės priemonės pardavimas – akcijos ar skolos finansinės priemonės pardavimas, netenkinantis 12 straipsnio 1 dalies sąlygų.

2.   Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 36 straipsnį, kuriais patikslinamos 1 dalyje nustatytos apibrėžtys ir visų pirma nurodoma, kada laikoma, kad fiziniam arba juridiniam asmeniui priklauso finansinė priemonė taikant 1 dalies p punkte pateiktą skolintų vertybinių popierių pardavimo apibrėžtį.

3 straipsnis

Trumposios ir ilgosios pozicijos

1.   Šiame reglamente trumpoji pozicija, susijusi su išleistu akciniu įmonės kapitalu arba išleistais valstybės narės arba Sąjungos valstybės skolos vertybiniais popieriais, laikoma pozicija, kuri atsiranda vienu iš šių būdų:

a)	parduodant skolintą įmonės išleistą akciją arba valstybės narės arba Sąjungos išleistą skolos finansinę priemonę;

b)

fiziniam arba juridiniam asmeniui sudarant sandorį, kuriuo sukuriama finansinė priemonė, nenurodyta a punkte, arba kuris susijęs su tokia priemone, o sandorio tikslas arba vienas iš tikslų yra suteikti finansinį pranašumą tam fiziniam arba juridiniam asmeniui, jei sumažėtų šios akcijos arba skolos finansinės priemonės kaina arba vertė.

2.   Šiame reglamente ilgoji pozicija, susijusi su išleistu akciniu įmonės kapitalu arba išleistais valstybės narės arba Sąjungos valstybės skolos vertybiniais popieriais, laikoma pozicija, kuri atsiranda vienu iš šių būdų:

a)	turint įmonės išleistą akciją arba valstybės narės arba Sąjungos išleistą skolos finansinę priemonę;

b)

fiziniam arba juridiniam asmeniui sudarant sandorį, kuriuo sukuriama finansinė priemonė, nenurodyta a punkte, arba kuris susijęs su tokia priemone, o sandorio tikslas arba vienas iš tikslų yra suteikti finansinį pranašumą tam fiziniam arba juridiniam asmeniui, jei padidėtų šios akcijos arba skolos finansinės priemonės kaina arba vertė.

3.    Pagal 1 dalį atliekamą trumposios pozicijos apskaičiavimą bet kokios atitinkamo asmens netiesiogiai turimos trumposios pozicijos (įskaitant atvejus, kai taikomas koks nors indeksas, vertybinių popierių krepšelis arba esant interesams, susijusiems su biržiniu fondu ar panašia priemone) atžvilgiu nustato atitinkamas protingai veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, atsižvelgdamas į viešai prieinamą informaciją apie atitinkamo indekso arba vertybinių popierių krepšelio sudėtį ar apie tai, kokie interesai susiję su biržiniu fondu ar panašia priemone. Siekiant išvengti dvejonių, apskaičiuojant tokias trumpąsias pozicijas, iš jokio asmens nereikalaujama iš jokio asmens gauti realiu laiku pateikiamą informaciją apie tokią sudėtį.

Pagal 2 dalį apskaičiuojant ilgąsias pozicijas bet kokiais tikslais įtraukiami (kaip ilgosios pozicijos) bet kokie atitinkamo asmens turimi interesai, susiję su obligacijomis ar skolos vertybiniais popieriais, kurie gali būti paverčiami į atitinkamos bendrovės išleistas akcijas.

1 ir 2 dalyse apskaičiuojant su valstybės skolos vertybiniu popieriumi susijusią trumpąją ir ilgąją poziciją įskaitomi visi kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai, susiję su valstybės narės arba Sąjungos įsipareigojimu arba kredito įvykiu.

4.   Šiame reglamente poziciją, likusią iš visų fizinio arba juridinio asmens trumpųjų pozicijų, susijusių su įmonės išleistu akciniu kapitalu, atėmus visas fizinio arba juridinio asmens ilgąsias pozicijas, susijusias su šiuo kapitalu, reikėtų laikyti grynąja trumpąja pozicija, susijusia su tos įmonės išleistu akciniu kapitalu.

5.   Šiame reglamente poziciją, likusią iš visų fizinio arba juridinio asmens trumpųjų pozicijų, susijusių su valstybės narės arba Sąjungos išleistais valstybės skolos vertybiniais popieriais, atėmus visas fizinio arba juridinio asmens ilgąsias pozicijas, susijusias su tais pačiais skolos vertybiniais popieriais, reikėtų laikyti grynąja trumpąja pozicija, susijusia su išleistais valstybės narės arba Sąjungos valstybės skolos vertybiniais popieriais.

6.   Pagal 1–5 dalis apskaičiuojama kiekvienos atskiros valstybės narės arba Sąjungos valstybės skola, net jei atskiri valstybės narės arba Sąjungos subjektai išleidžia valstybės skolos vertybinius popierius valstybės narės arba Sąjungos vardu.

Valdymo veiklos atveju, kai įvairios investavimo strategijos yra vykdomos atsižvelgiant į konkretų emitentą, naudojant atskirus fondus, valdomus to paties fondo valdytojo, grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų apskaičiavimas 3–5 dalių tikslais atliekamas kiekvieno fondo lygmeniu. Kai yra laikomasi tos pačios investavimo strategijos, atsižvelgiant į konkretų emitentą, naudojant daugiau nei vieną fondą, grynosios trumposios ir ilgosios pozicijos kiekviename iš šių fondų turi būti sujungiamos. Kai du ar daugiau to paties subjekto portfelių yra valdomi savo nuožiūra, vadovaujantis ta pačia investavimo strategija, atsižvelgiant į konkretų emitentą, šios pozicijos apjungiamos, siekiant apskaičiuoti grynąsias trumpąsias ir ilgąsias pozicijas. Kalbant apie kliento portfelio valdymą ne savo nuožiūra, grynosios trumposios arba ilgosios pozicijos apskaičiavimas – kliento teisinė atsakomybė.

7.   Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 36 straipsnį ▐ , kuriuose nustatoma:

a)	atvejai, kuriais laikoma, kad taikant 2 dalį fizinis arba juridinis asmuo turi akciją arba skolos finansinę priemonę;

b)	atvejai, kai fizinis arba juridinis asmuo turi grynąją trumpąją poziciją taikant 4 ir 5 dalis, ir pozicijos apskaičiavimo metodas;

c)	pozicijų apskaičiavimo metodas taikant 3, 4 ir 5 dalis, kai įvairūs grupės subjektai turi ilgąsias arba trumpąsias pozicijas, arba su atskirais fondais susijusių lėšų valdymo veiklos atveju.

4 straipsnis

Nepadengta kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija

1.   Šiame reglamente laikoma, kad fizinis arba juridinis asmuo turi nepadengtą kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio poziciją, susijusią su valstybės narės arba Sąjungos įsipareigojimu, jei kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris nenaudojamas draudžiant nuo emitento įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, kai fizinis arba juridinis asmuo turi ilgąją to emitento valstybės skolos vertybinių popierių poziciją , arba nuo rizikos, susijusios su turtą ar turto portfelį turinčio fizinio ar juridinio asmens turimo turto ar turto portfelio vertės sumažėjimu, kai šio turto ar turto portfelio kainos sumažėjimas stipriai susijęs su valstybės narės arba Sąjungos įsipareigojimų vertybinių popierių kainos sumažėjimu sumažėjus valstybės narės ar Sąjungos kreditingumui . Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio šalis, kuri privalo atlikti mokėjimą arba sumokėti kompensaciją įsipareigojimų neįvykdymo arba kredito įvykio atveju, susijusiu su pagrindiniu subjektu, dėl šio įpareigojimo neturi nepadengtos pozicijos taikant šią dalį.

2.   Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 36 straipsnį ▐ , kuriuose 1 dalies tikslams nustatoma:

a)	atvejai, kuriais kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris laikomas draudimu nuo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ▐ , ir nepadengtos kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos apskaičiavimo ▐ metodas;

b)	pozicijų apskaičiavimo ▐ metodas, kai įvairūs grupės subjektai turi ilgąsias arba trumpąsias, arba su atskirais fondais susijusių lėšų valdymo veiklos atveju.

II   SKYRIUS

GRYNŲJŲ TRUMPŲJŲ POZICIJŲ SKAIDRUMAS

5 straipsnis

Pranešimas kompetentingoms institucijoms apie reikšmingas grynąsias trumpąsias akcijų pozicijas

1.   Fizinis arba juridinis asmuo, turintis grynąją trumpąją poziciją, susijusią su įmonės, kurios akcijomis leista prekiauti prekybos vietoje, išleistu akciniu kapitalu, atitinkamai kompetentingai institucijai praneša, kai ši pozicija siekia atitinkamą 2 dalyje nurodytą pranešimo ribą arba jos nesiekia.

2.   Atitinkama pranešimo riba yra 0,2 % susijusios įmonės išleisto akcinio kapitalo vertės ir kas 0,1 % už ją didesnė vertė.

3.    Prireikus Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI) gali parengti ir perduoti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomonę dėl 2 dalyje nurodytų ribų suderinimo, atsižvelgdama į finansų rinkų pokyčius. Komisija per tris mėnesius po to, kai gauta EVPRI nuomonė , priimdama deleguotuosius teisės aktus pagal 36 straipsnį ▐ , gali keisti 2 dalyje nurodytas ribas atsižvelgdama į finansų rinkų pokyčius.

3a.     Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai atliekami remiantis 9 straipsniu, o grynosios trumposios pozicijos skaičiuojamos remiantis 3 straipsniu.

6 straipsnis

Skolintų vertybinių popierių pardavimo ataskaitos kompetentingoms institucijoms

Visos investicinės įmonės ir visos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos narės į savo sandorių ataskaitas, nurodytas Direktyvos 2004/39/EB direktyvos 25 straipsnio 3 dalyje, įtraukia laukelį, kuriame akcijų sandorių atveju nurodoma, ar sandoris yra skolintų akcijų pardavimas ar ne. Tarpininkai, kurie atlieka skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorius, juos kaip tokius nurodo šių pardavimų sandorių ataskaitoje, pateikiamoje atitinkamai kompetentingai institucijai prekybos dienos pabaigoje. Ta informacija nepateikiama visuomenei.

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 36 straipsnį, kuriuose nustatoma, kaip tokia informacija perduodama kompetentingoms institucijoms.

7 straipsnis

Viešas informacijos apie grynąsias trumpąsias akcijų pozicijas atskleidimas

1.    Atitinkama kompetentinga institucija viešai skelbia informaciją apie poziciją, kai ši pozicija siekia atitinkamą 2 dalyje nurodytą atskleidimo ribą arba jos nesiekia. Skelbiant šią informaciją nenurodoma grynosios trumposios pozicijos turėtojo tapatybė.

2.   Atitinkama atskleidimo riba yra 0,5 % išleisto susijusios įmonės akcinio kapitalo vertės ir kas 0,1 % už ją didesnė vertė.

3.    Prireikus EVPRI gali parengti ir perduoti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomonę dėl 2 dalyje nustatytų ribų suderinimo, atsižvelgdama į finansų rinkų pokyčius.

Komisija per tris mėnesius po to, kai gauta EVPRI nuomonė , priimdama deleguotuosius teisės aktus pagal 36 straipsnį ▐ , gali keisti 2 dalyje nurodytas ribas atsižvelgdama į finansų rinkų pokyčius.

3a.     Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai atliekami remiantis 9 straipsniu, o grynosios trumposios pozicijos skaičiuojamos remiantis 3 straipsniu.

8 straipsnis

Pranešimas kompetentingoms institucijoms apie reikšmingas valstybės skolos vertybinių popierių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių grynąsias trumpąsias pozicijas

1.   Fizinis arba juridinis asmuo, turintis grynąją trumpąją poziciją, susijusią su valstybės narės ar Sąjungos garantuojamos skolos finansinėmis priemonėmis , atitinkamai kompetentingai institucijai praneša, kai kuri nors iš šių pozicijų siekia atitinkamą susijusiai valstybei narei arba Sąjungai taikomą pranešimo ribą arba jos nesiekia.

▐

2.   Atitinkamas pranešimo ribas sudaro pradinė suma ir papildomi ribiniai lygiai, susiję su kiekviena valstybe nare ir Sąjunga, kaip nustatyta priemonėmis, kurių Komisija imasi pagal 3 dalį. EVPRI savo tinklavietėje skelbia pranešimo ribas kiekvienai valstybei narei.

3.   Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 36 straipsnį ▐ , kuriuose nustatomos 2 dalyje nurodytos sumos ir ribiniai lygiai , taikant šias sąlygas :

a)	nustatytos ribos neturi būti tokios, kad reikėtų pranešti apie mažiausios vertės pozicijas;

b)	atsižvelgiama į bendrą likusių išleistų kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos valstybės skolos vertybinių popierių vertę ir rinkos dalyvių turimų pozicijų, susijusių su tos valstybės narės arba Sąjungos valstybės skolos vertybiniais popieriais, apyvartą ir dydžio vidurkį.

3a.     Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai atliekami remiantis 9 straipsniu, o grynosios trumposios pozicijos skaičiuojamos remiantis 3 straipsniu.

9 straipsnis

Informacijos pranešimo ir atskleidimo būdas

1.   Kiekvieną kartą pranešant ▐ informaciją pagal 5 ▐ arba 8 straipsnius, nurodomi atitinkamą poziciją turinčio fizinio arba juridinio asmens tapatybės duomenys, atitinkamos pozicijos dydis, emitentas, kurio atžvilgiu turima atitinkama pozicija, ir atitinkamos pozicijos atsiradimo, pakeitimo arba panaikinimo data.

Atskleidžiant informaciją pagal 7 straipsnį, anonimiškai nurodomas atitinkamos pozicijos dydis, emitentas, kurio atžvilgiu turima atitinkama pozicija, ir atitinkamos pozicijos atsiradimo, pakeitimo arba panaikinimo data.

5–8 straipsnių tikslais fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys reikšmingų grynųjų trumpųjų pozicijų privalo penkerius metus saugoti duomenis apie bendrąsias pozicijas, sudarančias reikšmingą grynąją trumpąją poziciją.

2.   Grynoji trumpoji pozicija apskaičiuojama prekybos dienos, kurią fizinis arba juridinis asmuo turi atitinkamą poziciją, pabaigoje, išskyrus automatizuotus naktinius sandorius, kuriems taikoma formulė T+1 . Pranešama arba atskleidžiama ne vėliau kaip kitos prekybos dienos 15.30 val.

3.   Informacija atitinkamai kompetentingai institucijai pranešama pagal Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą sistemą.

4.   Atskleidžiant informaciją viešai, kaip nustatyta 7 straipsnyje, užtikrinama galimybė greitai susipažinti su informacija nediskriminacinėmis sąlygomis. Informacija pateikiama naudojant 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (9) dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą oficialiai nustatytą akcijų emitento buveinės valstybės narės mechanizmą ▐ .

5.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymo suderinimą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų , kuriais nustatoma informacija, teiktina 1 dalies tikslais , projektus . EVPRI pateikia Komisijai šių techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip [2011 m. gruodžio 31 d.].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

6.   Siekdama užtikrinti vienodas 4 dalies taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų , kuriais nustatomi galimi informacijos atskleidimo visuomenei būdai, projektus . EVPRI pateikia Komisijai šių techninių įgyvendinimo standartų projektus ne vėliau kaip [2011 m. gruodžio 31 d.].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

10 straipsnis

Taikymas ne Sąjungoje

5, 7 ir 8 straipsniuose nustatyti informacijos pranešimo ir atskleidimo reikalavimai taikomi fiziniams arba juridiniams asmenims, turintiems buveinę arba įsikūrusiems Sąjungoje arba ne Sąjungoje.

11 straipsnis

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai teiktina informacija

1.   Kompetentingos institucijos kas ketvirtį teikia informacijos apie su akcijomis arba valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas ▐ santrauką Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri joms yra atitinkama kompetentinga institucija ir gauna pranešimus pagal 5–8 straipsnius.

2.   Vykdydama savo pareigas pagal šį reglamentą, EVPRI bet kada gali reikalauti iš valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos pateikti papildomą informaciją apie su vertybiniais popieriais, indeksais arba valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas ▐ .

Kompetentinga institucija pateikia prašytą informaciją Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas. Kai vyksta neigiami įvykiai arba pokyčiai, dėl kurių atitinkamoje valstybėje narėje arba kurioje nors kitoje valstybėje narėje kyla didelė grėsmė finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka, kompetentinga institucija pateikia prašytą informaciją EVPRI per 24 valandas.

2a.     Siekiant užtikrinti šio straipsnio nuoseklų suderinimą, EVPRI gali parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose nurodoma, kokia išsami informacija, nurodyta 1 ir 2 dalyse, turi būti teikiama, projektus. EVPRI pateikia Komisijai šių techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip [2011 m. gruodžio 31 d.].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2b.     Siekdama užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomi informacijos pateikimo pagal 1 ir 2 dalis būdai, projektus. EVPRI pateikia Komisijai šių techninių įgyvendinimo standartų projektus ne vėliau kaip [2011 m. gruodžio 31 d.].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

III   SKYRIUS

SKOLINTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ PARDAVIMO IR KREDITO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO APSIKEITIMO SANDORIŲ REGLAMENTAVIMAS

12 straipsnis

Nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimo ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių apribojimai

1.   Fizinis arba juridinis asmuo gali sudaryti skolintos akcijos, kuria leista prekiauti prekybos vietoje, arba skolintos valstybės skolos finansinės priemonės pardavimo susitarimą tik tuo atveju, jei iki prekybos dienos pabaigos tenkinamos šios sąlygos:

a)	fizinis arba juridinis asmuo yra pasiskolinęs šią akciją arba valstybės skolos finansinę priemonę;

b)	fizinis arba juridinis asmuo yra sudaręs šios akcijos arba valstybės skolos finansinės priemonės skolinimo susitarimą;

c)

fizinis arba juridinis asmuo yra sudaręs susitarimą su trečiąja šalimi, pagal kurį ši trečioji šalis patvirtino, kad susitarta pasiskolinti akciją arba valstybės skolos priemonę ir kad ji rezervuota fiziniam arba juridiniam asmeniui pasiskolinti, kad atėjus atsiskaitymo terminui, būtų galima atsiskaityti.

1a.     Fizinis arba juridinis asmuo gali sudaryti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, susijusius su valstybės narės arba Sąjungos įsipareigojimu, tik tada, kai dėl šio sandorio nesudaroma 4 straipsnyje nurodyta nepadengta kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicija.

2.   Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymo suderinimą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų , kuriais nustatoma, kokių tipų sutartimis arba susitarimais deramai užtikrinama, kad akciją arba valstybės skolos finansinę priemonę bus galima gauti, kai reikės atsiskaityti, projektus . EVPRI pirmiausia atsižvelgia į poreikį išsaugoti rinkų, ypač valstybės obligacijų rinkų ir valstybės obligacijų atpirkimo rinkų, efektyvumą . EVPRI pateikia Komisijai šių techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

▐

14 straipsnis

Išimtis, kai pagrindinė prekybos vieta yra ne Sąjungoje

1.   5, 7, 12 ir 13 straipsniai netaikomi įmonės akcijoms, kuriomis leista prekiauti Sąjungos prekybos vietoje, jei pagrindinė akcijų prekybos vieta yra ne Sąjungos šalyje.

2.   Atitinkama kompetentinga institucija bent kas dvejus metus nustato, ar įmonės akcijų, kuriomis prekiaujama Sąjungos prekybos vietoje ir ne Sąjungos prekybos vietoje, pagrindinė prekybos vieta yra ne Sąjungoje.

Atitinkama kompetentinga institucija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai praneša apie visas tokias akcijas, kurių pagrindinė prekybos vieta nustatyta esanti ne Sąjungoje.

EVPRI kas dvejus metus skelbia akcijų, kurių pagrindinė prekybos vieta yra ne Sąjungoje, sąrašą. Šis sąrašas galioja dvejus metus.

3.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymo suderinimą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų , kuriais nustatomas apyvartos apskaičiavimo metodas, siekiant nustatyti pagrindinę akcijos prekybos vietą, projektus . EVPRI pateikia Komisijai šių techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

4.   Siekdama užtikrinti vienodas 1 ir 2 dalių taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus , kuriais nustatoma:

a)	kada ir kuriam laikotarpiui turi būti apskaičiuojama pagrindinė akcijos prekybos vieta;

b)	kada atitinkama kompetentinga institucija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai turi pranešti apie tas akcijas, kurių pagrindinė prekybos vieta yra ne Sąjungoje;

c)	nuo kada turi galioti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos paskelbtas sąrašas.

EVPRI pateikia Komisijai šių techninių įgyvendinimo standartų projektus ne vėliau kaip [2011 m. gruodžio 31 d.].

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

15 straipsnis

Išimtis rinkos formavimo ir pirminės rinkos operacijoms

1.   5–8 ir 12 straipsniai netaikomi rinkos formavimo veiklai.

2.   Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 36 straipsnį , kuriuose nustatoma, kad trečiosios šalies teisės ir priežiūros sistema užtikrinama, jog toje trečiojoje šalyje įgaliota rinka atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie 1 dalyje nustatytos išimties taikymo atžvilgiu atitinka Direktyvos 2004/39/EB III antraštinės dalies, 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB (10) dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) ir Direktyvos 2004/109/EB reikalavimus ir kurie toje trečiojoje šalyje veiksmingai prižiūrimi ir vykdomi.

Trečiosios šalies teisės ir priežiūros sistema gali būti laikoma lygiaverte, jei šioje šalyje sistema atitinka visas šias sąlygas:

a)	▐ rinkoms taikomas veiklos leidimas, joms nuolat veiksmingai taikoma priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

b)	rinkose nustatytos aiškios ir skaidrios leidimo prekiauti vertybiniais popieriais taisyklės, kad vertybiniais popieriais būtų galima prekiauti sąžiningai, metodiškai ir veiksmingai ir kad jie laisvai judėtų;

c)	vertybinių popierių emitentams taikomi periodiniai ir nuolatiniai informacijos teikimo reikalavimai, kuriais užtikrinamas aukštas investuotojų apsaugos lygis;

d)	rinkos skaidrumas ir vientisumas užtikrinami užkertant kelią piktnaudžiavimui rinka naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliuojant rinka.

3.   8 ir 12 straipsniai netaikomi fizinių arba juridinių asmenų veiklai, jei jie, veikdami kaip įgaliotieji pirminiai makleriai pagal susitarimą su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu, yra finansinės priemonės pirminės arba antrinės rinkos operacijų, susijusių su valstybės skolos vertybiniais popieriais, vykdytojai.

4.   5–7 ir 12 straipsniai netaikomi fiziniams arba juridiniams asmenims, sudarantiems skolinto vertybinio popieriaus pardavimo susitarimą arba turintiems grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su stabilizavimo užtikrinimu pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2273/2003  (11), įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl išimčių, taikomų išperkamojo pirkimo programoms ir finansinių priemonių stabilizavimui, III skyrių.

5.   1 ir 3 dalyse nurodytos išimtys taikomos tik tuo atveju, jei susiję fiziniai arba juridiniai asmenys savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pirmiausia raštu pranešė, kad ketina pasinaudoti išimtimi. Pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip trisdešimt kalendorinių dienų iki fizinio arba juridinio asmens numatytos išimties taikymo pradžios.

6.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali uždrausti naudotis išimtimi, jei mano, kad fizinis arba juridinis asmuo netenkina išimties sąlygų. Bet koks draudimas nustatomas per pirmojoje pastraipoje nurodytą 30 kalendorinių dienų laikotarpį arba vėliau, jei kompetentinga institucija sužino, kad pasikeitė asmens aplinkybės ir jis nebetenkina sąlygų.

7.   Trečiosios šalies subjektas, neturintis leidimo veikti Sąjungoje, siunčia 5 dalyje nurodytą pranešimą Sąjungos pagrindinės prekybos vietos, kurioje jis prekiauja, kompetentingai institucijai.

8.   Fizinis arba juridinis asmuo, pateikęs pranešimą pagal 5 dalį, savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai kuo greičiau raštu praneša, jei įvyko pokyčių, turinčių įtakos jo tinkamumui naudotis išimtimi.

9.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali raštu prašyti iš fizinio arba juridinio asmens, kuris veikia naudodamasis 1, 3 arba 4 dalyse nustatytomis išimtimis, pateikti informaciją apie pagal šią išimtį turimas trumpąsias pozicijas arba vykdomą veiklą. Fizinis arba juridinis asmuo pateikia informaciją ne vėliau kaip per keturias kalendorines dienas po prašymo pateikimo datos.

10.   Atitinkama kompetentinga institucija, atsižvelgdama į 5 arba 8 dalis, per dvi savaites nuo pranešimo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai praneša apie visus rinkos formuotojus ir įgaliotuosius pirminius maklerius, kurie naudojasi šia išimtimi, ir apie visus rinkos formuotojus ir įgaliotuosius pirminius maklerius, kurie nebesinaudoja šia išimtimi.

11.   EVPRI savo tinklavietėje skelbia rinkos formuotojų ir įgaliotųjų pirminių maklerių, kurie naudojasi šia išimtimi, sąrašą ir jį atnaujina.

V   SKYRIUS

INTERVENCINIAI KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ IR EVPRI ĮGALIOJIMAI

1   skirsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

16 straipsnis

Informacijos atskleidimas išskirtinėmis aplinkybėmis

1.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų, turinčių grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su konkrečiomis finansinėmis priemonėmis arba jų klase, pateikti jai arba atskleisti visuomenei informaciją apie poziciją, kai ji siekia kompetentingos institucijos nustatytą pranešimo ribą arba jos nesiekia, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	vyksta neigiami įvykiai arba pokyčiai, dėl kurių kyla didelė grėsmė finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka valstybėje narėje arba vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse;

b)	atskleidus informaciją visuomenei priemonė neturės žalingo poveikio finansų rinkų efektyvumui, kuris būtų neproporcingas jos naudai.

2.   1 dalis netaikoma finansinėms priemonėms, kurioms jau taikomi ▐ 5–8 straipsniuose nustatyti skaidrumo reikalavimai.

16a straipsnis

Skolintojų teikiama informacija išskirtinėmis aplinkybėmis

1.     Valstybės narės kompetentinga institucija gali imtis 2 dalyje nurodytos priemonės, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	vyksta neigiami įvykiai arba pokyčiai, dėl kurių kyla didelė grėsmė finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka valstybėje narėje;

b)	priemonė neturės žalingo poveikio finansų rinkų efektyvumui, kuris būtų neproporcingas jos naudai.

2.     Valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti, kad fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie skolina konkrečią finansinę priemonę arba finansinių priemonių klasę, praneštų apie ženkliai išaugusius mokesčius, kurių reikalaujama už tokį skolinimąsi.

17 straipsnis

Skolintų vertybinių popierių pardavimo ir panašių sandorių apribojimai išskirtinėmis aplinkybėmis

1.   Valstybės narės , kurioje yra pagrindinė finansinės priemonės prekybos vieta, kompetentinga institucija gali imtis 2 arba 3 dalyje nurodytos priemonės, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	vyksta neigiami įvykiai arba pokyčiai, dėl kurių kyla didelė grėsmė finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka valstybėje narėje arba vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse;

b)	šios priemonės neturės žalingo poveikio finansų rinkų efektyvumui, kuris būtų neproporcingas jų naudai .

2.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali nustatyti draudimą arba sąlygas fiziniams arba juridiniams asmenims, sudarantiems:

a)	skolintų vertybinių popierių pardavimo susitarimą; arba

b)	ne skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį, o kitokį sandorį, kuriuo sukuriama finansinė priemonė arba kuris su ja susijęs ir kurio tikslas arba vienas iš tikslų yra suteikti finansinį pranašumą tam fiziniam arba juridiniam asmeniui sumažėjus kitos finansinės priemonės kainai arba vertei.

3.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali uždrausti fiziniams arba juridiniams asmenims sudaryti su finansinėmis priemonėmis susijusius sandorius arba apriboti galimų sudaryti finansinių priemonių sandorių vertę.

4.   2 arba 3 dalyse nurodyta priemonė gali būti taikoma sandoriams, susijusiems su visomis finansinėmis priemonėmis, konkrečios klasės finansinėmis priemonėmis arba konkrečia finansine priemone. Ši priemonė gali būti taikoma atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytomis aplinkybėmis arba taikant jos nustatytas išimtis. Pirmiausia išimtys gali būti nustatytos rinkos formavimo ir pirminės rinkos veiklai.

18 straipsnis

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių apribojimai išskirtinėmis aplinkybėmis

1.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali apriboti fizinio arba juridinio asmens galimybę sudaryti su jos pačios valstybės narės arba Sąjungos įsipareigojimu susijusius kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius arba apriboti nepadengtų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijų, susijusių su jos pačios valstybės narės arba Sąjungos įsipareigojimu, kurias gali turėti fizinis arba juridinis asmuo, vertę, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	vyksta neigiami įvykiai arba pokyčiai, dėl kurių kyla didelė grėsmė finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka valstybėje narėje arba vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse;

b)	priemonė neturės žalingo poveikio finansų rinkų efektyvumui, kuris būtų neproporcingas jos naudai .

2.    Pagal 1 dalį vykdomą priemonę galima taikyti konkrečios klasės arba konkretiems kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams. Ši priemonė gali būti taikoma atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytomis aplinkybėmis arba taikant jos nustatytas išimtis. Pirmiausia išimtys gali būti nustatytos rinkos formavimo ir pirminės rinkos veiklai.

2a.     Kompetentinga institucija, kuri ėmėsi priemonės pagal 1 dalį, gali paprašyti EVPRI apsvarstyti galimybę pasinaudoti savo galiomis pagal 24 straipsnio 1 dalies c punktą, jei siekiant užkirsti kelią neigiamiems įvykiams ar pokyčiams būtina taikyti priemonę Sąjungos lygmeniu.

19 straipsnis

Įgaliojimas laikinai apriboti skolintų finansinių priemonių pardavimą labai sumažėjus kainai

1.   Kai finansinės priemonės kaina prekybos vietoje per vieną prekybos dieną sumažėja 4 dalyje nurodyta verte, palyginti su ankstesnės prekybos dienos rinkos uždarymo kaina toje prekybos vietoje, tos prekybos vietos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija apsvarsto, ar tikslinga uždrausti fiziniams arba juridiniams asmenims arba apriboti jų galimybę užsiimti tos skolintos finansinės priemonės pardavimu toje prekybos vietoje arba kitaip apriboti sandorius, susijusius su šia finansine priemone, toje prekybos vietoje, siekiant išvengti nevaldomo šios finansinės priemonės kainos mažėjimo.

Kompetentinga institucija, pagal pirmą pastraipą nusprendusi, kad nustatyti draudimą arba apribojimą tikslinga, akcijos arba skolos vertybinio popieriaus atveju uždraudžia asmenims toje prekybos vietoje sudaryti skolintų vertybinių popierių pardavimo susitarimus arba apriboja tokių susitarimų sudarymo galimybę arba kitos rūšies finansinės priemonės atveju – apriboja galimybę toje prekybos vietoje sudaryti šios finansinės priemonės sandorius.

2.   Ši priemonė taikoma ne ilgiau nei iki kitos prekybos dienos, einančios po tos prekybos dienos, per kurią sumažėjo kaina, pabaigos. Buveinės valstybės narės gali pratęsti priemonės taikymą, jei tokį pratęsimą pateisina priežastys, dėl kurių buvo imtasi šios priemonės.

3.   Ši priemonė taikoma kompetentingos institucijos nustatytomis aplinkybėmis arba taikant jos nustatytas išimtis. Pirmiausia išimtys gali būti nustatytos rinkos formavimo ir pirminės rinkos veiklai.

3a.     Gavusi kompetentingos institucijos pranešimą apie sprendimą uždrausti fiziniams arba juridiniams asmenims arba apriboti jų galimybę užsiimti skolintos finansinės priemonės pardavimu atitinkamoje prekybos vietoje arba kitaip apriboti sandorius, susijusius su šia finansine priemone, toje prekybos vietoje, EVPRI iki kitos prekybos dienos pradžios apsvarsto, ar derėtų šią priemonę taikyti visoms prekybos vietoms, kuriose prekiaujama finansine priemone, kuriai taikoma priemone pagal 24 straipsnį.

4.   Akcijos vertės sumažėjimas yra 10 % arba daugiau, o kitų klasių finansinių priemonių vertės sumažėjimas – Komisijos nustatytina suma.

Prireikus EVPRI gali parengti ir perduoti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomonę dėl 4 dalyje nustatytų ribų suderinimo, atsižvelgdama į finansų rinkų pokyčius.

Komisija per tris mėnesius po to, kai gauta EVPRI nuomonė, priima deleguotuosius teisės aktus pagal 36 straipsnį ▐ , kuriuose nustato priemonės taikymo laikotarpio alternatyvas ir finansinių priemonių ▐ vertės sumažėjimą, atsižvelgdama į kiekvienos klasės finansinių priemonių specifiką ir nestabilumo skirtumus .

5.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymo suderinimą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų , kuriais nustatomas 10 % akcijų ir 4 dalyje nurodytos Komisijos nustatytos vertės sumažėjimo apskaičiavimo metodas, projektus . EVPRI pateikia Komisijai šių techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

20 straipsnis

Apribojimų laikotarpis

Bet kuriai pagal 16, 16a, 17 ir 18 straipsnius nustatytai priemonei galioja pirminis trijų mėnesių neviršijantis laikotarpis nuo 21 straipsnyje nurodyto pranešimo paskelbimo datos.

Šių priemonių galiojimo laikas gali būti pratęstas trijų mėnesių neviršijančiais laikotarpiais, jei priežastys, dėl kurių buvo imtasi priemonės, ir toliau egzistuoja . Jei praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui priemonės galiojimo laikas nepratęsiamas, ji savaime nustoja galioti.

21 straipsnis

Pranešimas apie apribojimus

1.   Kompetentinga institucija savo svetainėje skelbia pranešimą apie bet kokį sprendimą taikyti arba atnaujinti bet kurią 16–19 straipsniuose nurodytą priemonę.

2.   Pranešime pateikiami bent šie duomenys:

a)	nustatytos priemonės, įskaitant sandorių finansines priemones ir klasę, kuriai jos taikomos, ir jų taikymo trukmė;

b)	priežastys, dėl kurių kompetentinga institucija mano, kad būtina nustatyti priemones, įskaitant šias priežastis pagrindžiančius įrodymus.

3.   16–19 straipsniuose nurodyta priemonė įsigalioja, kai pranešimas paskelbiamas arba vėliau, pranešime nurodytu laiku, ir taikoma tik tiems sandoriams, kurie sudaryti po šios priemonės įsigaliojimo.

22 straipsnis

Pranešimas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitoms kompetentingoms institucijoms

1.   Prieš nustatydama arba atnaujindama bet kurią priemonę pagal 16, 16a, 17 arba 18 straipsnius ir prieš nustatydama bet kurį apribojimą pagal 19 straipsnį, kompetentinga institucija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitoms kompetentingoms institucijoms praneša apie savo siūlomą priemonę.

2.   Pranešime pateikiama informacija apie siūlomas priemones, finansinių priemonių ir sandorių, kuriems jos bus taikomos, klasę, šias priežastis pagrindžiančius įrodymus ir numatomos priemonių taikymo pradžios datą.

3.   Apie pasiūlymą nustatyti arba atnaujinti priemonę pagal 16, 16a, 17 ir 18 straipsnius pranešama ne vėliau nei likus 24 valandoms iki numatytos priemonės taikymo arba atnaujinimo pradžios. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai neįmanoma pranešti prieš 24 valandas, kompetentinga institucija gali pranešti vėliau nei likus 24 valandoms iki numatytos priemonės taikymo pradžios. Pranešimas pagal 19 straipsnį pateikiamas prieš numatytą priemonės taikymo pradžią.

4.   Valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi pranešimą pagal šį straipsnį, gali imtis 16–19 straipsniuose nurodytų priemonių toje valstybėje narėje, jei ji sutinka, kad būtina imtis priemonės padedant kitai kompetentingai institucijai. Be to, kompetentinga institucija pagal 1, 2 ir 3 dalis praneša apie siūlymą imtis priemonių.

2   skirsnis

EVPRI įgaliojimai

23 straipsnis

EVPRI koordinavimas

1.   Kompetentingoms institucijoms imantis priemonių pagal 1 skirsnį, EVPRI atlieka pagalbinį ir koordinavimo vaidmenį. Pirmiausia EVPRI užtikrina, kad kompetentingos institucijos taikytų nuoseklų požiūrį priemonėms pagal 1 skirsnį, ypač kai būtina naudotis intervenciniais įgaliojimais pagal 1 skirsnį, taip pat nustatytų priemonių pobūdžio ir jų taikymo pradžios ir trukmės atžvilgiu.

2.   Pagal 22 straipsnį gavusi pranešimą apie bet kokią pagal 16, 16a, 17 arba 18 straipsnį nustatytiną arba atnaujintiną priemonę, EVPRI per 24 valandas pateikia sprendimą dėl to , ar ▐ taikomos arba siūlomos priemonės imtis būtina siekiant pagerinti išskirtinę padėtį. Sprendime nurodoma, ar EVPRI mano, kad vyksta neigiami įvykiai arba pokyčiai, dėl kurių kyla didelė grėsmė finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka vienoje ar daugiau valstybių narių, ar taikoma arba pasiūlyta priemonė tikslinga ir proporcinga siekiant mažinti šią grėsmę ir ar pagrįsta pasiūlyta priemonių taikymo trukmė. EVPRI sprendime taip pat nurodo, jei mano, kad siekiant mažinti grėsmę būtinai reikia, kad kitos kompetentingos institucijos imtųsi priemonių, ir pareikalauja, kad šios kompetentingos institucijos per 24 valandas imtųsi tokių priemonių . Sprendimas skelbiamas EVPRI tinklavietėje.

3.    Jei EVPI (EVPRI) mano, kad tam tikra priemonė turėtų būti nustatyta Sąjungos lygmeniu, jos sprendimas kompetentingoms institucijoms yra privalomas ir įgyvendinamas per 24 valandas.

3a.     EVPRI reguliariai ir, bet kuriuo atveju, bent kas tris mėnesius peržiūri pagal šį straipsnį nustatytas priemones. Jei praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui priemonės galiojimo laikas nepratęsiamas, ji savaime nustoja galioti.

24 straipsnis

Intervenciniai EVPRI įgaliojimai

1.   Jei tenkinamos abi 2 dalies sąlygos, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalimi EVPRI imasi vienos arba daugiau iš šių priemonių:

a)	prašo iš fizinių arba juridinių asmenų, turinčių grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su konkrečia finansine priemone arba finansinių priemonių klase, pranešti kompetentingai institucijai arba atskleisti visuomenei informaciją apie visas šias pozicijas;

b)

nustato draudimą arba sąlygas fiziniams arba juridiniams asmenims, sudarantiems skolintų vertybinių popierių pardavimo susitarimus arba sandorius, kuriais sukuriama finansinė priemonė arba kurie yra su ja susiję ir kurių tikslas arba vienas iš tikslų yra suteikti finansinį pranašumą tam fiziniam arba juridiniam asmeniui sumažėjus kitos finansinės priemonės kainai arba vertei;

c)

apriboja fizinio arba juridinio asmens galimybę sudaryti su valstybės narės arba Sąjungos įsipareigojimu susijusius kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius arba apriboja nepadengtų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijų, susijusių su valstybės narės arba Sąjungos įsipareigojimu, kurias gali turėti fizinis arba juridinis asmuo, vertę;

d)	neleidžia fiziniams arba juridiniams asmenims sudaryti su finansinėmis priemonėmis , kurioms taikomas šis reglamentas, susijusius sandorius arba apriboja galimų sudaryti finansinių priemonių sandorių vertę.

Priemonė gali būti taikoma atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytomis aplinkybėmis ir jai gali būti taikomos šios institucijos nustatytos išimtys. Pirmiausia išimtys gali būti nustatytos rinkos formavimo ir pirminės rinkos veiklai.

2.   EVPRI priima sprendimą pagal 1 dalį tik tuo atveju, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	1 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose išvardytomis priemonėmis mažinama grėsmė metodiškam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui ir daromas tarpvalstybinis poveikis;

b)	kompetentinga institucija ▐ nesiėmė priemonių grėsmei mažinti arba priemonėmis, kurių imtasi, grėsmė pakankamai nesumažinama.

3.   Imdamasi 1 dalyje nurodytų priemonių, EVPRI atsižvelgia į tai, kiek priemone:

a)	bus reikšmingai mažinama grėsmė metodiškam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui arba reikšmingai didinamas kompetentingų institucijų gebėjimas stebėti grėsmę;

b)	nebus sudaroma reguliacinio arbitražo rizika;

c)	nebus daromas žalingas poveikis finansų rinkų efektyvumui, įskaitant tų rinkų likvidumo mažinimą arba neaiškumo sukėlimą rinkos dalyviams, kuris būtų neproporcingas priemonės naudai.

Jei kompetentinga institucija arba kompetentingos institucijos ėmėsi priemonės pagal 16, 16a, 17 arba 18 straipsnį, EVPRI gali imtis bet kurios 1 dalyje nurodytos priemonės, nepateikdama 23 straipsnyje numatyto sprendimo .

4.   Prieš nuspręsdama nustatyti arba atnaujinti 1 dalyje nurodytą priemonę, EVPRI prireikus konsultuojasi su ESRV ir kitomis atitinkamomis institucijomis.

5.   Prieš nuspręsdama nustatyti arba atnaujinti 1 dalyje nurodytą priemonę, EVPRI praneša kompetentingoms institucijoms apie siūlomą priemonę. Pranešime pateikiama informacija apie siūlomas priemones, finansinių priemonių ir sandorių, kuriems jos bus taikomos, klasę, šias priežastis pagrindžiančius įrodymus ir ▐ priemonių taikymo pradžios datą.

6.   Pranešama ne vėliau nei likus 24 valandoms iki ▐ priemonės taikymo arba atnaujinimo pradžios. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai neįmanoma pranešti prieš 24 valandas, EVPRI gali pranešti vėliau, nei likus 24 valandoms iki numatytos priemonės taikymo pradžios.

7.   EVPRI savo svetainėje skelbia pranešimą apie bet kokį sprendimą nustatyti arba atnaujinti bet kurią 1 dalyje nurodytą priemonę. Pranešime nurodomi bent šie duomenys:

a)	nustatytos priemonės, įskaitant sandorių finansines priemones ir klasę, kuriai jos taikomos, ir priemonių taikymo trukmė;

b)	priežastys, dėl kurių EVPRI mano, kad būtina nustatyti priemones, įskaitant priežastis pagrindžiančius įrodymus.

8.   Priemonė įsigalioja, kai pranešimas paskelbiamas arba vėliau, pranešime nurodytu laiku, ir taikoma tik tiems sandoriams, kurie sudaryti po priemonės įsigaliojimo.

9.   EVPRI 1 dalyje nurodytas priemones persvarsto periodiškai ir bent kas tris mėnesius. Jei praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui priemonės galiojimo laikas nepratęsiamas, ji savaime nustoja galioti. Priemonių atnaujinimui taikomos 2–8 dalys.

10.   Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagal šį straipsnį patvirtinta priemonė yra viršesnė už bet kurias ankstesnes priemones, kurių kompetentinga institucija ėmėsi pagal 1 skirsnį.

25 straipsnis

Neigiamų įvykių arba pokyčių tikslinimas

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 36 straipsnį ▐ , kuriais nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos kompetentingos institucijos ir EVPRI privalo atsižvelgti, nustatydamos, ar vyksta 16, 16a, 17, 18 ir 23 straipsniuose nurodyti neigiami įvykiai arba pokyčiai ir kyla 24 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta grėsmė.

VI   SKYRIUS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ VAIDMUO

26 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Kiekviena valstybė narė šiam reglamentui įgyvendinti skiria kompetentingą instituciją. Tos kompetentingos institucijos yra viešosios valdžios institucijos. Valstybės narės apie tuos paskyrimus praneša Komisijai, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

27 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.   Kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, joms suteikiami visi priežiūros ir tyrimų įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Jos naudojasi savo įgaliojimais bet kuriuo iš šių būdų:

a)	tiesiogiai;

b)	bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)	kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

2.   Kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas, joms, laikantis nacionalinės teisės, suteikiami šie įgaliojimai:

a)	susipažinti su bet kokiu dokumentu bet kokia forma ir jį gauti arba pasidaryti jo kopiją;

b)	reikalauti iš bet kokio fizinio arba juridinio asmens suteikti informacijos ir, jei būtina, iškviesti ir apklausti fizinį arba juridinį asmenį siekiant gauti informacijos;

c)	perspėjus arba be perspėjimo atlikti patikrinimus vietoje;

d)	reikalauti esamų telefono skambučių ir esamo duomenų srauto įrašų;

e)	reikalauti nutraukti bet kokią šio reglamento nuostatoms prieštaraujančią praktiką;

f)	reikalauti įšaldyti ir (arba) areštuoti turtą.

3.   Nepažeidžiant 2 dalies a ir b punktų, valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikiamas įgaliojimas atskirais atvejais iš kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio susitarimą sudarančio fizinio arba juridinio asmens reikalauti pateikti ▐ šiuos duomenis:

a)	paaiškinimą apie sandorio tikslą ir ar jis sudaromas siekiant apsidrausti nuo rizikos ar kitais tikslais;

b)	informaciją, kuria patvirtinama pagrindinė rizika, jei sandoris sudaromas apsidraudimo tikslais.

28 straipsnis

EVPRI tyrimai

Vienos arba kelių kompetentingų institucijų , Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva EVPRI gali atlikti konkretaus klausimo arba praktikos, susijusios su skolintų vertybinių popierių pardavimu arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių naudojimu, tyrimą, kad įvertintų, ar dėl šio klausimo arba praktikos kyla grėsmė finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka Sąjungoje.

EVPRI per tris mėnesius po tyrimo pabaigos viešai paskelbia ataskaitą, kurioje pateikiamos tyrimo išvados ir visos su tuo klausimu arba praktika susijusios rekomendacijos.

29 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.   Įsipareigojimas saugoti profesinę paslaptį taikomas visiems fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie dirba ar dirbo kompetentingoje institucijoje arba bet kurioje institucijoje ar pas fizinį arba juridinį asmenį, kuriems kompetentinga institucija perdavė savo užduotis, įskaitant auditorius ir ekspertus, kuriuos samdo kompetentinga institucija. Konfidenciali informacija, laikoma profesine paslaptimi, negali būti atskleista jokiam kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ar institucijai, išskyrus atvejus, kai jos atskleidimas būtinas teisminiam nagrinėjimui.

2.   Visa informacija, kuria pagal šį reglamentą tarpusavyje keičiasi kompetentingos institucijos ir kuri susijusi su verslo ar veiklos sąlygomis ar su kitais ekonominiais ar asmeniniais reikalais, ne ilgiau kaip 10 metų laikoma konfidencialia ir yra profesinės paslapties objektas , išskyrus atvejus, kai tokios informacijos perdavimo metu kompetentinga institucija pareiškia, kad ši informacija gali būti atskleidžiama, arba kai jos atskleidimas būtinas teisminiam nagrinėjimui.

30 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti

Valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja, kai būtina arba tikslinga šio reglamento įgyvendinimo tikslais. Pirmiausia kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia viena kitai informaciją, kuri svarbi joms vykdant savo pareigas pagal šį reglamentą.

30a straipsnis

Bendradarbiavimas su EVPRI

1.     Šio reglamento tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2.     Kompetentingos institucijos nedelsdamos suteikia EVPRI visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

31 straipsnis

Bendradarbiavimas gavus prašymą atlikti patikrinimus vietoje arba tyrimus

1.   Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos padėti atlikti patikrinimus vietoje arba tyrimus.

Kompetentinga institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie bet kokį pirmojoje pastraipoje nurodytą prašymą. Jei patikrinimas arba tyrimas turi tarpvalstybinį poveikį, EVPRI koordinuoja patikrinimą arba tyrimą.

2.   Kompetentinga institucija, gavusi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą atlikti patikrinimą vietoje arba tyrimą, gali:

a)	atlikti patikrinimą vietoje arba tyrimą pati;

b)	leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti patikrinime vietoje arba tyrime;

c)	leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai pačiai atlikti patikrinimą vietoje arba tyrimą;

d)	paskirti auditorius arba ekspertus atlikti patikrinimą vietoje arba tyrimą;

e)	pasidalyti konkrečiomis su priežiūros veikla susijusiomis užduotimis su kitomis kompetentingomis institucijomis.

2a.     EVPRI taip pat gali atlikti visus reikalingus patikrinimus vietoje, pranešusi iš anksto arba be išankstinio pranešimo.

EVPRI gali reikalauti, kad valstybės narės kompetentingos institucijos atliktų specialias tyrimo užduotis ir patikrinimus vietoje.

32 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1.   Kompetentingos institucijos su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis sudaro bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, iš šio reglamento kylančių įpareigojimų vykdymo trečiosiose šalyse ir dėl panašių priemonių, kurių turėtų imtis kompetentinga institucija, siekdama papildyti priemones, kurių imamasi pagal 16–25 straipsnius .

Kompetentinga institucija informuoja EVPRI ir kitas kompetentingas institucijas apie savo siūlymą sudaryti tokį susitarimą.

1a.     Pagal 30a straipsnį kompetentingos institucijos perduoda iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų gautą informaciją EVPRI.

2.   EVPRI koordinuoja valstybių narių kompetentingų institucijų ir atitinkamų trečiųjų šalių priežiūros institucijų bendradarbiavimo susitarimų rengimą. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 [EVPRI] 16 straipsnį EVPRI patvirtina gaires susitarimo šablonui, kurį naudoja kompetentingos institucijos , parengti .

EVPRI taip pat koordinuoja kompetentingų institucijų keitimąsi informacija, gauta iš ▐ trečiųjų šalių priežiūros institucijų, kuri gali būti svarbi, imantis priemonių pagal 16–25 straipsnius .

3.   Kompetentingos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis tik tokiu atveju, jei atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos bent lygiavertės išdėstytoms 29 straipsnyje. Toks keitimasis informacija ▐ skirtas minėtų kompetentingų institucijų užduotims vykdyti.

33 straipsnis

Asmens duomenų perdavimas ir saugojimas

Valstybės narės, perduodamos asmens duomenis viena kitai arba trečiajai šaliai (ir atvirkščiai), taiko Direktyvą 95/46/EB. Perduodama asmens duomenis valstybėms narėms arba trečiajai šaliai, EVPRI laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

Duomenys saugomi ilgiausiai penkis metus.

34 straipsnis

Informacijos atskleidimas trečiosioms šalims

Valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti trečiosios šalies priežiūros institucijai duomenis ir jų analizę, jei tenkinamos Direktyvos 95/46/EB 25 arba 26 straipsnyje nustatytos sąlygos ir tik pavieniais atvejais. Valstybės narės kompetentinga institucija sutinka, kad perduoti duomenis būtina taikant šį reglamentą. Duomenys perduodami tik tuo atveju, jei trečioji šalis užtikrina, kad duomenys nebus perduoti kitai trečiajai šaliai negavus aiškaus raštiško valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo.

Valstybės narės kompetentinga institucija informaciją, kuri yra konfidenciali pagal 29 straipsnį ir kuri buvo gauta iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos ▐ , trečiosios šalies priežiūros institucijai atskleidžia tik tuo atveju, jei susijusi valstybės narės kompetentinga institucija gavo aiškų informaciją pateikusios kompetentingos institucijos sutikimą ir, jei taikoma, informacija atskleidžiama tik tais tikslais, dėl kurių ši kompetentinga institucija davė sutikimą.

35 straipsnis

Nuobaudos

Remdamosi EVPRI priimtomis gairėmis ir atsižvelgdamos į Komisijos komunikatą dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo, valstybės narės , vadovaudamosi esminiais savo nacionalinės teisėkūros principais, nustato taisykles dėl administracinių priemonių, sankcijų ir piniginių baudų, taikytinų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad šios nuostatos būtų įgyvendintos. Numatytos priemonės, sankcijos ir baudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios. Jei pardavėjas pažeidžia 12 straipsnio nuostatas, nuobaudos turi būti pakankamai didelės, kad pardavėjas negalėtų gauti pelno.

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 EVPRI priima gaires dėl administracinių priemonių ir nuobaudų, kurias turi nustatyti valstybės narės, rūšių.

Valstybės narės praneša apie pirmoje ir antroje pastraipoje nurodytas nuostatas Komisijai ir EVPRI ne vėliau kaip [2012 m. liepos 1 d.] ir nedelsdamos praneša joms apie visus vėlesnius šiomis nuostatoms įtakos turinčius pakeitimus.

EVPRI savo tinklavietėje skelbia ir nuolat atnaujina esamų administracinių priemonių ir nuobaudų kiekvienoje valstybėje narėje atskirai sąrašą.

Valstybės narės kasmet pateikia EVPRI apibendrintą informaciją apie visas taikytas administracines priemones ir nuobaudas. Jei kompetentinga institucija atskleidžia visuomenei informaciją, kad taikyta administracinė priemonė ar nuobauda, ji tuo pačiu metu apie tai praneša EVPRI.

VII   SKYRIUS

DELEGUOTIEJI TEISĖS AKTAI

36 straipsnis

Įgaliojimų vykdymas

1.    Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje išdėstytos sąlygos.

2.   Įgaliojimai priimti 2 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 7 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje, ▐ 15 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytus deleguotuosius teisės aktus suteikiami Komisijai neribotam laikui.

2a.     Prieš priimdama deleguotąjį teisės aktą, Komisija turi pasikonsultuoti su EVPRI.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 7 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje, ▐ 15 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas atšaukti delegavimą įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui. ▐

4.    Kai tik Komisija priima deleguotąjį teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.    Pagal 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 7 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnį priimti deleguotieji teisės aktai įsigalioja tik tada, jei per tris mėnesius nuo pranešimo apie atitinkamą aktą Europos Parlamentui ir Tarybai datos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimo arba jei iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

▐

39 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB (12). Šis komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011  (13).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis , atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

▐

39a straipsnis

Deleguotų aktų priėmimo terminas

Komisija priima 2 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 7 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytus deleguotuosius teisės aktus ne vėliau kaip … (14).

VIII   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis

Peržiūra ir ataskaita

Atsižvelgdama į diskusijas su kompetentingomis institucijomis ir EVPRI, Komisija iki 2013 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie:

a)	informacijos pateikimo ir jos ▐ atskleidimo ribų pagal 5, ▐ ir 8 straipsnius tinkamumą;

aa)	viešo atskleidimo reikalavimo ir reikalavimo atskleisti informaciją, taip pat atskleidimo ribų pagal 7 straipsnį tinkamumą, ypač atsižvelgiant į jų poveikį finansų rinkų efektyvumui ir nestabilumui;

ab)	tai, ar tikslingas centralizuotas ataskaitų teikimas tiesiogiai EVPRI;

b)	II skyriuje nustatytų apribojimų ir reikalavimų taikymą;

c)	tai, ar tikslinga nustatyti kitus skolintų vertybinių popierių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių apribojimus arba sąlygas.

41 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Į šio reglamento taikymo sritį patenkančios esamos nuostatos, galiojančios iki 2010 m. rugsėjo 15 d., gali būti taikomos toliau iki [2013 m. liepos 1 d.], jei apie jas pranešta Komisijai.

41a straipsnis

EVPRI darbuotojai ir ištekliai

Iki 2011 m. gruodžio 31 d. EVPRI įvertina personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal šį reglamentą prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

42 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [2012 m. liepos 1 d.].

---

(1)  OL C 84, 2011 3 17, p. 34.

(2)  OL C 91, 2011 3 23, p. 1.

(3)  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(4)  OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(5)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(6)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(7)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(8)  2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų, (OL L 241, 2006 9 2, p. 1).

(9)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

(10)  OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

(11)  OL L 336, 2003 12 23, p. 33.

(12)  OL L 191, 2001 7 13, p. 45.

(13)   OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(14)  Šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.