15.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 43/94

1.1

Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, ypač ketinimą išplėsti Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programos įgyvendinimo 2012–2013 m. teisinį pagrindą. Tokiu būdu šia programa būtų siekiama įgyvendinti BŽŪP tikslus ir kartu sustiprinti Sąjungos socialinę sanglaudą. Šis pataisymas ypač svarbus dėl to, kad jis atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus.

1.2

EESRK pritaria būtinybei 2012–2013 m. tęsti programos įgyvendinimą ir išlaikyti dabartinio lygio jos finansavimą iš BŽŪP biudžeto. Solidarumas nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupių atžvilgiu visada buvo ir toliau turėtų būti įvairiose politikos srityse Europos Sąjungos ginama vertybė.

1.3

EESRK nuomone, ši parama tikrai labai svarbi, kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės šia programa naudojasi vis daugiau piliečių.

1.4

Sudarytas iš pilietinės visuomenės atstovų, EESRK šį pasiūlymą ypač remia todėl, kad jį valstybėse narėse įgyvendina daugybė savanorių ir humanitarinių organizacijų, kuriems būtų nesuprantamas pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programai skiriamų lėšų sumažinimas 75 proc. 2011–2012 m. ar netgi beveik visiškas jos atsisakymas 2013 m. dėl intervencinių atsargų stygiaus. Komiteto nuomone, ši Europos lėšomis finansuojama programa leidžia Europos piliečiams susidaryti teigiamą įspūdį apie Europos Sąjungą.

1.5

Be to, Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija atsižvelgė į kai kurias jo 2011 m. sausio mėn. (1) nuomonėje pateiktas rekomendacijas, pavyzdžiui, dėl tolesnio visiško (100 proc.) programos finansavimo iš BŽŪP biudžeto 2012–2013 m. laikotarpiu ir dėl galimybės kompensuoti humanitarinių organizacijų patiriamas tam tikras administracines, transportavimo ir saugojimo išlaidas.

1.6

EESRK pritaria tam, kad valstybėms narėms būtų suteikta galimybė pasirinkti Sąjungos kilmės produktus. Tokiu būdu ši programa ne tik padėtų stabilizuoti vidaus rinką, bet ir suteiktų visas garantijas, kad tiekiami produktai atitinka aukštus Europos gamintojams taikomus standartus.

2.1

Reikia priminti, kad nemokamas maisto skirstymas labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims buvo pradėtas 1986–1987 m. po itin atšiaurios žiemos. Humanitarinių asociacijų įvairiose valstybėse narėse skirstomi maisto produktai buvo tiekiami iš intervencinių atsargų.

2.2

Vėliau oficialiai pripažintas darbas su intervencinėmis atsargomis suteikė galimybę siekti dviejų tikslų: remti labiausiai nepasiturinčius Sąjungos asmenis ir kartu padėti atstatyti tam tikrą žemės ūkio rinkų stabilumą.

2.3

Nuo 1992 m. vieną po kitos vykdant BŽŪP reformas, gerokai sumažėjo intervencinių atsargų. Kadaise buvusios pastovios jos pamažu keitėsi, kol tapo trumpalaikio pobūdžio. Dabartinis atsargų lygis pastaraisiais metais nebeleidžia vien tik iš šio šaltinio patenkinti pagalbos maistu poreikio.

2.4

Programa jau buvo pakoreguota 1995 m. ir buvo leidžiama produktų iš intervencinių atsargų trūkumą užpildyti rinkoje įsigytais produktais.

2.5

Išsiplėtus Europos Sąjungai, 2009 m. Komisijai teko pritaikyti programą padidinant jai skiriamą biudžetą.

2.6

2008 m. Komisija, atsižvelgdama į kintančią padėtį, pradėjo svarstymus dėl pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programos. Pasibaigus svarstymams, buvo pateiktas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento siekiant ilgam įtvirtinti pagalbos labiausiai nepasiturintiems asmenims sistemą.

2.7

Buvo siūloma iš dalies pakeisti galiojančias taisykles, susijusias su tiekimo šaltiniais, turimų produktų asortimento padidinimu, trejų metų paskirstymo planu, veiklos prioritetų nustatymu kiekvienoje valstybėje narėje, laipsnišku bendro finansavimo įvedimu, turimo biudžeto padidinimu. Taryboje šis pasiūlymas buvo atmestas susidarius blokuojančiai mažumai.

2.8

Komisija, atsižvelgdama į kai kurias Europos Parlamento pastabas dėl pradinio pasiūlymo (2009 m. kovo 26 d. nuomonė), 2010 m. rugsėjo 17 d. priėmė iš dalies pakeistą pasiūlymą, kuriuo padidinta bendrai finansuojama procentinė dalis, nustatyta ES teikiamo finansavimo 500 mln. eurų metinė viršutinė riba, numatyta galimybė valstybėms narėms pirmenybę teikti Europos kilmės maisto produktams.

2.9

2010 m. rugsėjo 27 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos diskusijos dar kartą baigėsi blokuojančia mažuma.

2.10

EESRK savo nuomonę dėl šio iš dalies pakeisto pasiūlymo paskelbė 2011 m. sausio 20 d. (2)

2.11

2011 m. balandžio 13 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą (bylos Nr. T-576/08) dėl Vokietijos pateikto ieškinio prieš 2009 m. maisto produktų iš intervencinių atsargų paskirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims planą. Teismas neprieštaravo dėl produktų iš intervencinių atsargų kiekio, tačiau anuliavo nuostatas dėl produktų pirkimo rinkoje.

2.12

Taigi, atsižvelgdama į tai, kad pagalba turi būti teikiama tik iš intervencinių atsargų, 2012 m. biudžetiniams metams Komisija numatė gerokai mažesnį biudžetą.

2.13

2011 m. rugsėjo 20 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje 2010 m. rugsėjo 17 d. pasiūlymas nesurinko pakankamos balsų daugumos.

2.14

2011 spalio 20 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybai buvo pateiktas naujas iš dalies pakeistas 2011 m. spalio 3 d. pasiūlymas, tačiau, nors pradinis pasiūlymas buvo papildytas, ir šį kartą susidarė blokuojanti mažuma. Dėl šio naujo pasiūlymo EESRK skubiai prašoma pateikti nuomonę.

3.1

Daugiau nei dvidešimt metų pagalba maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims buvo teikiama iš intervencinių atsargų. Iš pradžių šios atsargos buvo gausios, tačiau dėl viena po kitos vykusių BŽŪP reformų jų gerokai sumažėjo. Jos tapo veikiau trumpalaikiu, nei pastoviu reiškiniu.

3.2

Laipsniškai atsisakyta pirminio BŽŪP tikslo didinti našumą ir pereita prie žemės ūkio tvarumo sąvokos, įskaitant geresnį pasiūlos ir paklausos atitikimą. Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programos teisinis pagrindas turi būti pakoreguotas atsižvelgiant į šią naują padėtį.

3.3

Dėl kelių iš eilės Sąjungos plėtros etapų, pakilusių maisto produktų kainų ir pastarojo meto ekonomikos krizės gerokai išsaugo poreikiai. Iš tikrųjų nepasiturinčių asmenų skaičius Europos Sąjungoje nuolat didėja. 2008 m. pagal šią programą buvo suteikta pagalba daugiau kaip 13 milijonų žmonių. 2010 m. pagalba buvo skirta daugiau kaip 18 mln. žmonių 20 valstybių narių, kuriose ši Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programa buvo vykdoma.

3.4

Nors dabartinė pagalbos maistu programa tebėra grindžiama produktų iš Europos intervencinių atsargų skirstymu, dėl minėtų įvairaus pobūdžio pokyčių numatyta laikinai leisti įsigyti prekes rinkoje siekiant užpildyti nustatytą atsargų trūkumą.

3.5

2011 m balandžio mėn. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas anuliavo 2009 m. paskirstymo plano, kuriuo numatomas produktų pirkimas rinkoje, nuostatas, papildant tuo metu sumažėjusias intervencines atsargas.

3.6

Atsižvelgdama į šį sprendimą, Komisija savo įgyvendinimo reglamente nustatė, kad ištekliai 2012 m. pagalbos maistu programai įgyvendinti skiriami tik iš esamų intervencinių atsargų. Konkrečiai kalbant, 2012 m. paskirstymo plano biudžetas sudaro tik 113 mln. eurų, t. y. ketvirtadalį ankstesnių metinių planų biudžeto.

3.7

Pasiūlyme, dėl kurio Komiteto paprašyta pateikti nuomonę, Komisija atsižvelgia į 2011 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje šis ragina Komisiją ir Tarybą parengti pereinamojo laikotarpio sprendimą, kuris būtų taikomas likusiais dabartinės daugiametės finansinės programos galiojimo metais, siekiant išvengti staigaus pagalbos maistu sumažinimo ir užtikrinti, kad nuo pagalbos maistu priklausomi asmenys nekentės dėl maisto stygiaus.

3.8

Šis naujas Komisijos pasiūlymas grindžiamas dvigubu teisiniu pagrindu: nurodomi ne tik su BŽŪP, bet ir su ekonomine ir socialine sanglauda susiję Sutarties straipsniai.

3.9

Į pasiūlymą perkelti įvairūs jau 2010 m. pasiūlyme buvę elementai, pavyzdžiui, galimybė valstybėms narėms nuspręsti pirmenybę teikti Sąjungos kilmės produktams arba kompensuoti tam tikras paskirtųjų organizacijų administracines, transportavimo ir saugojimo išlaidas. Visa tai, savaime suprantama, turi būti daroma neviršijant turimų išteklių.

3.10

Pradiniame 2008 m. pasiūlyme minimo ir vėliau į 2010 m. pasiūlymą įtraukto bendro finansavimo naujajame pasiūlyme buvo atsisakyta. Pastarajame siūloma išsaugoti dabartinį Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programos finansavimo 100 proc. iš Sąjungos biudžeto lygį ir išlaikyti metinę 500 mln. eurų Sąjungos finansinio įnašo viršutinę ribą.

4.1

Kaip EESRK priminė savo ankstesnėje nuomonėje, „maisto skirstymo nepasiturintiems žmonėms programa vykdoma 20 valstybių narių. (…) maistas skirstomas bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis (…)“.

4.2

Šių organizacijų veikloje dalyvauja daug savanorių. Pastarieji sunkiai įsivaizduoja, kad jų humanitarinės veiklos apimtis gali sumažėti iki 25 proc. ankstesnių metų veiklos apimties, jei Europos lygmeniu skubiai nebus pasiektas joks susitarimas. Veiksmai vietos lygmeniu kaip niekad būtini.

4.3

Nuo 1992 m. viena po kitos vykusios BŽŪP reformos lėmė tai, kad intervencinės atsargos laipsniškai vėl įgavo trumpalaikių priemonių pobūdį. Ateityje bendras šių reformų, susietų su rinkos perspektyvomis, rezultatas turėtų pasireikšti tuo, kad tam tikrais laikotarpiais kai kurių produktų atsargos bus ribotos arba jų visiškai nebus.

4.4

Taigi Komitetas mano, kad, siekiant išspręsti atsargų stygiaus problemą, reikia kuo skubiau parengti pasiūlymą, kuriuo būtų leidžiama valstybėms narėms įsigyti produktus rinkoje papildant intervencines atsargas. Komiteto nuomone, ši galimybė ypač svarbi šiuo metu, kai pagalbos maistu pageidauja vis daugiau žmonių.

4.5

EESRK mano, kad būtina nedelsiant įgyvendinti 4.4 punkte pateiktą pageidavimą, kad iki 2014 m., kol bus priimtos naujos nuostatos dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, būtų išvengta didelio pagal Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programą skirstomų maisto produktų trūkumo.

4.6

EESRK, atstovaujantis įvairialypei Europos pilietinei visuomenei, negali suprasti, kodėl ES ketina sumažinti pagalbą labiausiai nepasiturintiems asmenims, ypač šiuo ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu. Komitetas primena, kad šia pagalbos maistu programa 2008 m. pasinaudojo 13 mln. žmonių 18 ES valstybių narių ir kad 2010 m. šis skaičius viršijo 18 mln.

4.7

Esant tokioms aplinkybėms, EESRK džiaugiasi, kad, nors 2011 m. spalio 20 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje nepasiektas susitarimas šiuo klausimu, pirmininkaujanti Lenkija ketina toliau dėti pastangas, kad 2012 m. nebūtų 75 proc. sumažintos pagalbos maistu programai skiriamos lėšos ir būtų išvengta pavojaus, kad 2013 m. tokios programos labiausiai nepasiturintiems visiškai neliks dėl nepakankamų intervencinių atsargų.

4.8

EESRK labai palankiai vertina tai, kad šis tik 2012–2013 m. taikomas pasiūlymas grindžiamas dvigubu teisiniu pagrindu, pagal kurį nustatyta, kad programa siekiama ne tik įgyvendinti BŽŪP tikslus, vienas kurių – užtikrinti gyventojų aprūpinimą maistu, bet ir stiprinti Sąjungos socialinę sanglaudą.

4.9

Šiedu aspektai – neatsiejama strategijos „Europa 2020“ dalis. Dėl socialinės sanglaudos EESRK primena kovai su skurdu skirtą šios strategijos skyrių. Teisė į pakankamą ir subalansuotą mitybą yra kiekvienos kovos su atskirtimi programos pagrindas.

4.10

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą visada suteikti galimybę atlyginti paskirtųjų organizacijų patiriamas administracines, transportavimo ir saugojimo išlaidas. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ši išlaidų atlyginimo suma bus išskaičiuota iš plano įgyvendinimui skirto finansinio paketo.

4.11

EESRK pritaria Europos Parlamento nuostatai, kad pagal kvietimų dalyvauti konkurse sąlygas valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė pirmenybę teikti Sąjungos kilmės produktams. Šia pagalbos programa siekiama socialinio ir ekonominio tikslo. Viena vertus, ji padeda stabilizuoti vidaus rinką, kita vertus, būtų neteisinga, jei pagalbos maistu programai skirti produktai neturėtų reikiamų garantijų, kad jie atitinka aukštus Europos gamintojams taikomus standartus.

4.12

Kalbant apie bendrą finansavimą, EESRK su malonumu pastebi, kad, priešingai nei nurodyta ankstesniame iš dalies pakeistame pasiūlyme, išsaugomas Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programos finansavimo 100 proc. iš Sąjungos biudžeto lygis. Tai atitinka vieną iš ankstesnėje EESRK nuomonėje pateiktų rekomendacijų. Šis aspektas ypač svarbus, kadangi dabartinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis kai kurios mažesnius finansinius pajėgumus turinčios valstybės narės galėjo nepajėgti bendrai finansuoti programos, jei būtų patvirtinta ankstesnėje pasiūlymo redakcijoje numatyta procentinė dalis.