28.1.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/111

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“

COM(2011) 244 galutinis

2012/C 24/24

Pranešėjas Lutz RIBBE

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 262 straipsniu, 2011 m. gegužės 3 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato„Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“

COM(2011) 244 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 6 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Lutz RIBBE.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 120 narių balsavus už, 5 – prieš ir 6 susilaikius.

1. Komiteto išvadų ir rekomendacijų santrauka

1.1	Pateikdamas šią nuomonę, kuri per pastaruosius ketverius metus jau yra ketvirtoji nuomonė biologinės įvairovės politikos klausimais, EESRK dar kartą išreiškia savo pasitenkinimą aiškiu Komisijos nurodymu, jog siekiant Europos Vadovų Tarybos nustatytų tikslų turi būti nuveikta daug daugiau.

1.2

EESRK kritiškai vertina tai, kad Komisija rimtai neišanalizavo, kodėl jau daugelį metų žinomi reikalavimai, kuriems Komitetas visada pritarė, pavyzdžiui, 160 biologinės įvairovės veiksmų plano, priimto 2006 m., priemonės, nebuvo įgyvendintos arba įgyvendintos tik iš dalies. Ypač svarbu išnagrinėti priežastis, kodėl liko neįgyvendintas arba netgi žlugo išsamus 2006 m. biologinės įvairovės veiksmų plano priemonių paketas, nes galiausiai tik taip galima tikslingai kurti naujus perspektyvesnius veiksmus ir strategijas.

1.3

Pateiktoje dabartinėje strategijoje iš esmės nėra nieko naujo. Nauju strateginiu dokumentu, kuriame pateikiami seniai žinomi reikalavimai, problemų nepavyks išspręsti. Kad būtų galima išsaugoti biologinę įvairovę mums trūksta ne įstatymų, direktyvų, programų, pavyzdinių projektų, politinių deklaracijų ar rekomendacijų, o įgyvendinimo ir suderintų veiksmų visais politiniais lygmenimis.

1.4

Politikams iki šiol trūko ryžto, tiksliau valios įgyvendinti priemonių, kurios jau ne vienerius metus vertinamos kaip būtinos, nors komunikate dar kartą aiškiai nurodoma, kad ryžtingai įgyvendinama biologinės įvairovės politika naudinga tiek visuomenei, tiek ir ekonomikai. Valstybės narės netgi nėra iki galo įgyvendinusios pagrindinių ES gamtos apsaugos direktyvų, nors nuo jų įsigaliojimo praėjo atitinkamai 32 arba 19 metų.

1.5	Vis dėlto EESRK pripažįsta, kad biologinės įvairovės apsaugos srityje pasiekta ir tam tikrų teigiamų rezultatų. Tačiau tai neturėtų mūsų suklaidinti, nes apskritai biologinė įvairovė dramatiškai nyksta. Todėl ES tenka uždavinys – parengti į įgyvendinimą orientuotą strategiją.

1.6

Deja, vis dar neaišku, kaip rasti politinės valios, kurios iki šiol trūko. Todėl pateikta biologinės įvairovės strategija iš esmės nėra žingsnis į priekį. Iki šiol vykę Ministrų Tarybos debatai dėl šio komunikato rodo, kad dar esame labai nutolę nuo biologinės įvairovės politikos integravimo į kitas politikos sritis.

1.7

Todėl labai svarbu, kad būsimi politinių reformų procesai (pavyzdžiui, žuvininkystės, žemės ūkio, transporto, energijos ir sanglaudos politikos) būtų glaudžiai susieti su biologinės įvairovės strategija. Vis dėlto EESRK šioje srityje įžvelgia labai didelių trūkumų. Tai pasakytina ir apie pateiktus planus dėl 2014–2020 m. finansinės programos, kurie, EESRK nuomone, nėra tinkami užtikrinti reikiamo dydžio būtinus finansinius išteklius. Pati Komisija turėtų rimčiau vertinti savo biologinės įvairovės strategiją.

1.8

Rengiant šią nuomonę, žinoma, buvo pastebėta panašumų tarp šio diskusijų klausimo ir įsiskolinimo bei euro krizės. Jei ES valstybės narės pačios nepaiso savo principų ir kriterijų, pavyzdžiui, gamtos apsaugos reikalavimų arba Mastrichto sutartyje nustatytų pinigų sąjungos stabilumo kriterijų, tuomet nereikia stebėtis, kad šioje politikos srityje kyla problemų ir piliečiai praranda pasitikėjimą politikais.

1.9	Akivaizdžiai trūksta informacijos ir žinių apie biologinę įvairovę, jos kompleksinę sąveiką su vystymusi ir užimtumu, taip pat nustatytų sėkmingos praktikos pavyzdžių ir jų rėmimo.

1.10	Komisija raginama pagaliau pateikti dar 2006 m. žadėtą žalingų subsidijų sąrašą.

2. Pagrindinės Komisijos dokumento dalys ir prielaidos

2.1	2001 m. Geteborgo Europos Vadovų Taryba priėmė ES tvarumo strategiją, kurioje taip pat aiškiai suformuluotas biologinės įvairovės politikos srities tikslas. Šis tikslas skambėjo taip: „saugoti ir atkurti buveines ir natūralias sistemas ir iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą“ (1).

2.2

2010 m. kovą ES valstybių ir vyriausybių vadovai turėjo pripažinti, kad savo tikslo nepasiekė. Todėl jie pritarė naujam, Komisijos komunikate „ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinktys“ (2) pasiūlytam 2020 m. tikslui kuris skamba taip: „iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir jas kuo labiau atkurti, kartu intensyvinant Europos Sąjungos veiksmus siekiant užkirsti kelią visuotiniam biologinės įvairovės nykimui“.

2.3	Taryba įpareigojo Komisiją parengti naujos strategijos šiam tikslui pasiekti projektą, kuris ir pateikiamas šiuo komunikatu.

2.4

Nurodydama jau daugelį metų žinomus dalykus, Komisija komunikate pabrėžia, jog pagaliau būtina imtis veiksmų:

—	biologinės įvairovės nykimas, kaip ir klimato kaita, vertinamas kaip „didžiausia pasaulinio masto grėsmė aplinkai“ ir kartu pažymima, kad šie abu reiškiniai yra labai glaudžiai susiję;

—	šiuo metu rūšys nyksta kaip niekad greitai: dabartinis rūšių nykimo tempas nuo 100 iki 1 000 kartų viršija natūralų nykimo tempą;

—	tik 17 proc. Europos Sąjungos buveinių ir rūšių ir 11 proc. pagrindinių ekosistemų, saugomų pagal ES teisės aktus, būklė yra palanki (3) (4);

—

šių nuo 2001 m. taikomų veiksmų naudą „atsvėrė nuolatinis ir vis didėjantis neigiamas poveikis Europos biologinei įvairovei: žemėnaudos pokyčiai, biologinės įvairovės ir jos sudedamųjų dalių pereikvojimas, invazinių svetimų rūšių skvarba, tarša ir klimato kaita, kurios išliko tokio paties masto ar net padidėjo“;

—	faktas, kad į biologinės įvairovės ekonominę vertę neatsižvelgiama priimant sprendimus, taip pat daro didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei.

2.5

Komunikate daugiau dėmesio nei ankstesniuose ES dokumentuose skiriama ekonominiams biologinės įvairovės nykimo aspektams. Tai akivaizdžiai rodo dažniau vartojama sąvoka „ekosistemų funkcijos“. Dar kartą remiamasi TEEB (5) tyrimu, kuris pateikiamas kaip pavyzdys, kad vien vabzdžių atliekamo apdulkinimo ekonominė vertė ES yra 15 mlrd. EUR per metus. Remiantis tuo daroma išvada, kad „jei bitės ir kiti apdulkinantys vabzdžiai nyks ir toliau, Europos ūkininkai ir žemės ūkio pramonės sektorius gali patirti skaudžių padarinių“.

2.6

Komunikato 3 dalyje aprašoma kito dešimtmečio veiksmų programa, kurią sudaro 6 tikslai:

—	1 tikslas. Iki galo įgyvendinti paukščių ir buveinių direktyvas

—	2 tikslas. Išlaikyti esamą ekosistemų ir jų funkcijų būklę ir ją pagerinti

—	3 tikslas. Didinti žemės ūkio ir miškininkystės indėlį į esamos biologinės įvairovės būklės išlaikymą ir jos gerinimą

—	4 tikslas. Užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą

—	5 tikslas. Kova su invazinėmis svetimomis rūšimis ir

—	6 tikslas. Padėti sustabdyti pasaulio biologinės įvairovės nykimą.

2.7	Kiekvienam tikslui numatyti veiksmai konkrečiai su tikslu susijusiai problemai spręsti. Iš viso apibūdinti 37 veiksmai.

2.8	Komunikate ne kartą nurodoma, kad biologinės įvairovės politiką reikia geriau integruoti į kitas ES politikos sritis (pavyzdžiui, žemės ūkio ar žuvininkystės politiką).

2.9	Dviejose srityse ypač reikia finansavimo – kad būtų baigtas kurti tinklas Natura 2000 ir įvykdyti pasaulinio masto įsipareigojimai, dėl kurių buvo susitarta (6).

2.10	Be to, nurodoma, kad biologinei įvairovei „taip pat bus naudinga žalingų subsidijų skyrimo pertvarka“.

3. Bendrosios pastabos

3.1	EESRK savo nuomonę biologinės įvairovės politikos klausimais yra pateikęs 2007 m. vasarį, 2009 m. liepą ir 2010 m. rugsėjį.

3.2	EESRK pažymi, kad dabartiniame strategijos projekte minimos sritys, tikslai ir veiksmai dar 2006 m. buvo labai svarbi tuometinio veiksmų plano dalis.

3.3

Dabartinėje pateiktoje strategijoje iš esmės nėra nieko naujo, joje tik dar kartą nurodoma, kokie metodai yra absoliučiai būtini, kokius metodus būtina kuo skubiau taikyti ir kokie bus sėkmingiausi. Galima sakyti, kad iš esmės strategijoje „nukopijuoti ir įklijuoti“ seni, gerai žinomi faktai, reikalavimai ir priemonės. Tai rodo, kad viskas yra pakankamai gerai žinoma. Nereikia kelti klausimo, ką daryti, veikiau – kodėl niekas nedaroma ir kaip pradėti tikslingai veikti. Tačiau strategijoje vis dar nėra atsakymo į šį esminį klausimą.

3.4	Todėl Komisijos dokumentas yra nepatenkinamas. Atsižvelgdamas į tai EESRK ragina 2020 m. biologinės įvairovės strategiją labiau orientuoti į įgyvendinimą.

3.5

EESRK norėtų trumpai priminti, ką yra sakęs dar 2007 m.:

—	Būtina išsaugoti biologinę įvairovę, tai yra svarbiausias uždavinys, kuris nėra vien tik etinis ir moralinis įsipareigojimas. Yra ir ekonominių priežasčių, dėl kurių būtina veikti greičiau ir veiksmingiau.

—	Rūšių mažėjimą lėmė milijonai paskutiniaisiais dešimtmečiais priimtų atskirų sprendimų; absoliuti šių sprendimų dauguma buvo priimta laikantis galiojančių įstatymų.

—	Biologinė įvairovė ir toliau nyksta. Lig šiol trūko politinės valios iš tikrųjų įgyvendinti priemones, kurios seniai pripažįstamos būtinomis.

—	Komisija teisingai įvardija to priežastis: „prastos valdančiosios struktūros ir nuvertinantis tradicinės ekonomikos požiūris į natūralių turtų ir ekosistemų funkcijų ekonominę vertę“.

—	Visa tai ir faktas, kad etinės ir moralinės biologinės įvairovės išsaugojimo priežastys planavimo ir politinių svarstymų procesuose buvo mažiau svarbios, lėmė dabartinį padėties paaštrėjimą.

—

Komitetas pritarė 2006 m. veiksmų planui ir pripažino, kad jame pateiktos 160 (!) priemonių yra tikslingos; daugelis šių priemonių jau tuo metu nebebuvo naujos – jos jau daugelį metų buvo darbotvarkės dalis. EESRK apgailestauja, kad Komisijos komunikate ir veiksmų plane nėra strateginių debatų dėl 2006 m. gegužės 18 d. tiriamojoje nuomonėje (7) iškelto klausimo, kodėl siekiant išsaugoti biologinę įvairovę egzistuoja tokie dideli skirtumai tarp veiksmų, kurių reikia imtis, veiksmų, kurie buvo paskelbti, ir tikrovės.

—	EESRK pritaria visuotinei ES atsakomybės idėjai.

3.6	Šie pagrindiniai 2007 m. plenarinės asamblėjos priimtos nuomonės teiginiai visiškai neprarado savo aktualumo. EESRK labai apgailestauja, kad paskutiniaisiais metais neįvyko jokių esminių pokyčių.

3.7

Šiame Komisijos komunikate taip pat pasigendama analizės, kodėl liko neįgyvendintas ar netgi žlugo išsamus 2006 m. biologinės įvairovės veiksmų plano priemonių paketas. Tokia išsami nesėkmės priežasčių analizė yra labai svarbi, nes galiausiai tik taip galima tikslingai kurti naujus perspektyvesnius veiksmus ir strategijas. Nauju strateginiu dokumentu, kuriame pateikiami seniai žinomi reikalavimai, nepavyks išspręsti problemų.

3.8

Nors jau daugelį metų Komisija stengiasi atkreipti dėmesį į ekonominius biologinės įvairovės išsaugojimo aspektus, tačiau pasiekta labai nedaug. EESRK, kuris biologinės įvairovės politiką yra įvardijęs kaip „ilgalaikio taupaus išteklių naudojimo klausimą, todėl galų gale jo turėtų imtis ir ekonomikos ir finansų ministrai“ (8), viena vertus, palankiai vertina bandymą parodyti neįgyvendinamos biologinės įvairovės politikos pasekmes ekonomikai. Tačiau iki šiol biologinės įvairovės politika nepakankamai integruojama į ES ekonomikos ir finansų politiką. Naujojoje strategijoje turėtų būti atsakymas į klausimą, kaip tai būtų galima pakeisti.

3.9

Kita vertus, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į pavojų, kuris gali kilti dėl vis svarbesniais tampančių ekonominių aspektų. Būtent todėl, kad pastangos išsaugoti biologinę įvairovę ateityje gali būti sutelktos tose srityse, kuriose trumpuoju laikotarpiu bus gaunama ekonominė nauda arba tikimasi jos gauti. Taigi, Komisija turėtų apsvarstyti, kaip elgtis su rūšimis ir buveinėmis, kurių ekonominės vertės negalima tiesiogiai apskaičiuoti. Pavyzdžiui, stambiųjų žinduolių, tokių kaip vilkai, lokiai ar lūšys, vertę gali būti sunku įvertinti eurais ir centais. Tai pasakytina ir apie pievines varles, skėrius, baltuosius gandrus ir tūkstančius kitų rūšių. Be to, politinėse diskusijose visiškai nekalbama apie rūšis, kurių „funkcijų“ ekonominė vertė yra neįkainojama. Kodėl nėra bakterijų, grybų ar sliekų – medžiagas ardančių organizmų – be kurių nebūtų įmanomas organinių medžiagų skaidymasis, apsaugos programų?

3.10

Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkiui ir miškininkystei, taip pat žuvininkystės politikai. Viena vertus, tai pateisinama, nes a) šiose srityse daromas poveikis biologinei įvairovei ir b) tai politikos sritys, kurios apima dideles teritorijas, ir ES joms gali daryti poveikį. Kita vertus, mažai dėmesio skiriama kitoms biologinei įvairovei žalą darančioms sritims, pavyzdžiui, transportui ir urbanizacijai.

3.11	Strategijos projekte Komisija pagrįstai teigia, kad „biologinei įvairovei taip pat bus naudinga žalingų subsidijų skyrimo pertvarka“. Tačiau pirmiausiai ji turėtų pateikti tokį žalingų subsidijų sąrašą. Pažadas buvo duotas dar 2006 m., tačiau jis neištesėtas iki šiol.

3.12	EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą patikrinti visas išlaidas, ar nedaromas poveikis biologinei įvairovei, ir pasirūpinti, kad pradėjus „grynojo biologinės įvairovės nykimo nebuvimo“ iniciatyvą biologinei įvairovei nebūtų daroma papildoma žala.

4. Pastabos dėl konkrečių tikslų

4.1

Išanalizavęs šešis tikslus ir kai kuriuos veiksmus, EESRK nori paaiškinti, kodėl, jo nuomone, pateikti nauji biologinės įvairovės strategijos tikslai dalykiniu požiūriu nėra aukšti. Tai, kad Komisija suformulavo neryžtingus veiksmus, greičiausiai lėmė politinės priežastys. Ypač lėtos derybos Aplinkos taryboje nustatant atskirus veiksmus rodo, kad biologinė įvairovė vis dar neintegruojama į kitas politikos sritis.

4.2

1 tikslas

4.2.1

1979 m. paukščių direktyva ir 1992 m. faunos, floros ir buveinių direktyva yra svarbiausios Europos gamtos apsaugos direktyvos, kurių iki galo neįgyvendinus gamtos apsauga Europoje neįmanoma. Tai, kad pirmasis naujos biologinės įvairovės strategijos tikslas yra „iki galo įgyvendinti paukščių ir buveinių direktyvas“, gali reikšti labai blogą ženklą. EESRK nuomone, tai didžiausia Europos biologinės įvairovės politikos problema, kad šios direktyvos net po 32 ar 19 metų vis dar iki galo neįgyvendintos. Tai akivaizdžiai įrodo, kad siekiant išsaugoti biologinę įvairovę trūksta ne teisinio pagrindo ar strategijų, o politinės valios. Žinoma, tai ir Europos Teisingumo Teismo uždavinys, nes net labai geros strategijos negali pakeisti, kaip atrodo, stingančios politinės valios.

4.2.2

EESRK nusivylimą lėtu šių direktyvų įgyvendinimu dar labiau patvirtina tai, kad daugelis praktinių veiksmų, galinčių duoti teigiamą poveikį, yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su šiomis gamtos apsaugos direktyvomis. Kartais užduodamas politinis klausimas, ar šios direktyvos ir jų tikslai vis dar „aktualūs“. EESRK į šį klausimą atsako aiškiu ir nedviprasmiu „taip“, nes, jo nuomone, nėra jokių galimybių pasiekti naujus tikslus, jei nebus greitai ir iki galo įgyvendintos esamos direktyvos.

4.2.3

Rengiant šią nuomonę, žinoma, buvo pastebėta panašumų tarp šio diskusijų klausimo ir įsiskolinimo bei euro krizės. Jei ES valstybės narės pačios nepaiso savo principų ir kriterijų, pavyzdžiui, gamtos apsaugos reikalavimų ar Mastrichto sutartyje nustatytų pinigų sąjungos stabilumo kriterijų, tuomet nereikia stebėtis, kad šioje politikos srityje kyla problemų ir piliečiai praranda pasitikėjimą politikais.

4.2.4

Iš šiam tikslui pasiekti skirtų tikslų svarbiausiu laikomas – „užtikrinti tinkamą Natura 2000 teritorijų finansavimą“. EESRK pritaria šiam teiginiui, tačiau iš pateikto 2014–2020 m. finansinės programos projekto nemato, kad naujuoju finansavimo laikotarpiu įvyks būtini esminiai pokyčiai. Išmoka už ūkinę veiklą Natura 2000 teritorijose, pavyzdžiui, žemės ūkio veiklą, būtų geras ženklas, tačiau BŽŪP reformoje tokia išmoka nenumatyta.

4.2.5

Tik 17 proc. Europos Sąjungos buveinių ir rūšių ir 11 proc. pagrindinių ekosistemų, saugomų pagal ES teisės aktus, būklė yra palanki. EESRK prašo Komisijos pateikti informacijos, ar nustatyto tikslo iki 2020 m. pasiekti, kad „100 % daugiau buveinių ir 50 % daugiau rūšių […] būtų geresnės apsaugos būklės“ pakaks iš tikrųjų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Komitetas šią formuluotę supranta taip, jog Komisija pasitenkintų tuo, kad 2020 m. 34 proc. buveinių ir rūšių, saugomų pagal ES teisės aktus, būklė yra palanki (taigi, 2/3 buveinių ir rūšių būtų nepalanki).

4.3

2 tikslas

4.3.1

2 tikslas„Išlaikyti esamą ekosistemų ir jų funkcijų būklę ir ją pagerinti“. Tai pažadas, kurį valstybių ir vyriausybių vadovai yra davę dar 2001 m. Be to, iki 2020 m., įdiegus žaliąją infrastruktūrą ir atkūrus bent 15 proc. nualintų ekosistemų, būklė turėtų pagerėti (9).

4.3.2

EESRK pabrėžia, jog paskutiniaisiais dešimtmečiais visose srityse (pavyzdžiui, žemės ūkio ir miškininkystės, energijos gavybos, transporto, urbanizacijos) ypač paaštrėjo prieštaravimai dėl žemėnaudos. Nualintų ekosistemų atkūrimas dabartinėmis sąlygomis dar labiau sustiprins prieštaravimus dėl žemėnaudos, nes žemės naudotojai gamtos apsaugą vertina kaip papildomą konkurentą dėl žemės. EESRK ragina įgyvendinimo strategijoje, kurią pažadėta pateikti 2012 m., numatyti būdus šiems prieštaravimams pašalinti.

4.4

3 tikslas

4.4.1

3 tikslas„Didinti žemės ūkio ir miškininkystės indėlį į esamos biologinės įvairovės būklės išlaikymą ir jos gerinimą“ taip pat jau daugelį metų lieka neišspręstu diskusijų klausimu. EESRK ne kartą yra nurodęs, kad ūkininkų ir miškininkų profesija yra ypač glaudžiai susijusi su gamtos ir biotopų apsauga. Daugelis pavyzdinių projektų rodo, kad veikiant drauge galima daug pasiekti.

4.4.2

Ūkininkai yra pasirengę iššūkiams, nes visuomenė iš jų tikisi „įvairialypės veiklos“, o ne vien tik gamybos. Tačiau jie turi atlikti pinigus kainuojančias, bet pajamų neduodančias užduotis, kadangi į gamintojų kainas neįtrauktos papildomos žemės ūkio sektoriaus funkcijos, kurių iš jo tikimasi.

4.4.3

Todėl bendra žemės ūkio politika turi būti atitinkamai pakeista, kad būtų galima išspręsti šią dilemą. Komitetas daro nuorodą į priimtas susijusias nuomones ir šiuo aspektu aktyviai stebės, kaip bus vykdoma būsima BŽŪP reforma.

4.4.4

Reikėtų apsvarstyti finansavimo ne iš ES žemės ūkio biudžeto metodus, kad būtų galima suteikti reikiamą paskatą.

4.5

4 tikslas

4.5.1

4 tikslas„Užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą“ yra tiesiogiai skirtas ES žuvininkystės politikai. Komercinės žuvininkystės ir biologinės įvairovės apsaugos interesai vis dar yra visiškai nesuderinami. Nelabai stebina, kad žuvininkystės srities tikslai (pavyzdžiui, 13 veiksmas „Patobulinti žvejojamų išteklių valdymą“) yra labai bendro pobūdžio ir turint galvoje gamtos apsaugą kiekybiškai beveik neįvertinami. EESRK palankiai vertina tikslą – nuo 2015 m. (o ne nuo 2020 m.) palaikyti tokį žuvų išteklių kiekį (arba atkurti tokį jų kiekį), kad „vandenyse būtų pasiektas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis“. Tačiau reikia pripažinti, kad tai veikiau žuvininkystės, o ne gamtos apsaugos politikos tikslas. Tačiau konsultacijos Taryboje parodė, kad netgi tokiai gana neįpareigojančiai formuluotei labai stipriai prieštaraujama. EESRK tai ženklas, kad biologinės įvairovės politikai kaip ir anksčiau skiriama mažiau dėmesio nei gamybos metodams, kurie jau seniai yra pripažinti netvariais. Komitetas aktyviai stebės tolesnes derybas dėl žuvininkystės politikos reformos.

4.6

5 ir 6 tikslai

4.6.1

Dėl 5 tikslo„Kova su invazinėmis rūšimis“ EESRK jau yra pateikęs savo nuomonę (10); ši problema taip pat nėra nauja ir ją reikia išspręsti kaip ir 6 tikslą„Padėti sustabdyti pasaulio biologinės įvairovės nykimą“. Galiausiai Komitetas pažymi, kad daugelio ketinimų ir pažadų siekiant išsaugoti biologinę įvairovę pasaulyje yra akivaizdžiai nesilaikoma. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti „Yasuni nacionalinio parko“ projektas Ekvadore. Pasaulio bendruomenė norėjo padėti finansiškai, kad parke nebūtų išgaunama nafta. Tačiau nebuvo skirta pinigų tiek, kiek buvo žadėta, todėl šiame parke vis dėlto bus išgaunama nafta ir niokojamas atogrąžų miškas.

4.6.2

EESRK prašo Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento aiškiai nurodyti, kiek pinigų naujuoju 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu bus skirta „visuotinei biologinės įvairovės politikai“; dabartiniuose dokumentuose tokios informacijos nerandama. Iki šiol ES ir valstybės narės visuotinėms biologinės įvairovės vystymosi ir išsaugojimo priemonėms skyrė mažiau nei 0,004 proc. savo ekonominių išteklių. Tokia suma nepadės išspręsti problemų, kurios dėl žemėnaudos srityje vykstančios visuotinės konkurencijos šiuo metu netgi aštrėja.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) COM (2001) 264 galutinis, 2001 4 15, p. 14.

(2) COM (2010) 4 galutinis.

(3) http://www.eea.europa.eu/publications/eu-2010-biodiversity-baseline/.

(4) Apie buveines ir rūšis, nesaugomas pagal ES teisės aktus, duomenys nepateikiami, nors jos biologinei įvairovei yra vienodai svarbios.

(5) „The Economics of Ecosystems and Biodiversity“ (TEEB), žr. http://teebweb.org.

(6) Žr. 2010 m. Nagojoje įvykusią Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusiųjų šalių (COP 10) konferenciją.

(7) OL C 195, 2006 8 18, p. 96.

(8) OL C 48, 2011 2 15, p. 150, 1.6 punktas.

(9) Šis tikslas sutampa su atitinkamu Biologinės įvairovės konvencijos tikslu.

(10) OL C 306, 2009 12 16, p. 42.