Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ “

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. balandžio 13 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ “

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 3 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 150 narių balsavus už ir 4 susilaikius.

1.1 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atidžiai stebėjo bendrąją rinką iš pilietinės visuomenės perspektyvos ir tuo tikslu 1994 m. įsteigė Bendrosios rinkos observatoriją (BRO). EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą atgaivinti ir sustiprinti bendrąją rinką, bet apgailestauja, kad Komisija deramai neatsižvelgė į Mario Monti, Alain Lamassoure ir Felipe González, Louis Grech ir p. Herzog ataskaitas ir iš tiesų neužtikrino, kad bendroji rinka tarnautų vartotojų ir piliečių labui, kaip kad Europos Parlamentas ragino 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje.

1.2 Savo nuomonėje dėl Bendrosios rinkos akto (1) EESRK nustatė nemažai priemonių, kurios neįtrauktos į Bendrosios rinkos aktą. Neįtraukti svertai: autorių teisių mokesčiai, autorių teisių direktyvos peržiūra, tinklo neutralumas, duomenų apsauga, investuotojų apsauga, socialinės pažangos protokolas, Europos privačių bendrovių statutai, e. viešieji pirkimai, Europos kredito reitingų agentūros, lyčių lygybė, mikroįmonės ir šeimos įmonės, priemonės paremti naujų bendrovių steigimą ir išplėsti esamas įmones, kredito ir debeto kortelės, e. mokėjimai, vartojimo kreditas ir pernelyg didelis įsiskolinimas, tarpbankiniai lėšų pervedimai, jaunimas, priemonės, užbaigsiančios visišką euro įvedimą, ir Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) veikimo pagerinimas ir kt.

1.3 Komitetas atrinko integruotos bendrosios rinkos prioritetus, kurie išvardyti prioritetinių veiksmų, vadinamųjų dvylikos svertų, sąraše. Tai Pagrindinių teisių chartija – neatsiejama bendrosios rinkos dalis, paslaugos, mažmeninės finansinės paslaugos, visuotinės svarbos paslaugos, tvarus vystymasis, mažosios ir vidutinės įmonės bei kitos verslumo formos, konkurencingumas, standartizavimas, bendroji skaitmeninė rinka, įmonių valdymas ir darbuotojų dalyvavimas, laisvas darbuotojų judėjimas ir ekonominės laisvės, viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, išorės matmuo, teisė kreiptis į teismus / kolektyviniai ieškiniai.

2.1 Vidaus rinka turi trūkumų, kuriuos savo ataskaitoje „Nauja bendrosios rinkos strategija“ pažymėjo Mario Monti, o Louis Grech ataskaitoje „Dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo“ – Europos Parlamentas. Tam reikia parengti aktyvią ir įvairias sritis apimančią strategiją. Tai reiškia, kad būtina panaikinti rinkos susiskaidymą ir pašalinti prekių judėjimo, inovacijų ir kūrybiškumo kliūtis bei suvaržymus. Tai reiškia, kad reikia stiprinti piliečių pasitikėjimą vidaus rinka ir suteikti galimybę vartotojams naudotis visais tos rinkos teikiamais privalumais.

2.2 Reaguodama į šiuos iššūkius, Komisija pradėjo diskusijas dėl penkiasdešimties pasiūlymų. Tie pasiūlymai buvo pateikti komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (2). Remdamasi viešųjų konsultacijų rezultatais, Komisija nustatė dvylika svertų. Komisija siūlo, kad iki 2012 m. pabaigos kiekvienam iš jų ES priimtų pagrindines priemones augimui skatinti ir piliečių pasitikėjimui stiprinti.

2.3 Kad siūlomomis priemonėmis būtų pasiektas laukiamas augimas ir sukurta naujų darbo vietų, būtina įvykdyti tam tikras jų parengimo ir veiksmingo įgyvendinimo sąlygas. Jų yra bent keturios: 1) glaudesnis dialogas su visa pilietine visuomene, 2) glaudi partnerystė su įvairiais rinkos dalyviais, 3) piliečiams ir įmonėms veiksmingai pateikiama informacija ir 4) geresnė bendrosios rinkos taisyklių taikymo kontrolė. 2012 m. pabaigoje reikės pradėti naują bendrosios rinkos vystymo etapą. Vertinant bus remiamasi plataus masto ekonominiu tyrimu, kurio rezultatai turėtų padėti nustatyti sritis, kuriose yra neišnaudotų augimo galimybių ir, esant reikalui, nustatyti naujus augimo svertus. Komisija, taikydama naujas valdymo priemones, taip pat konsultuosis su pilietine visuomene ir visais bendrosios rinkos dalyviais.

3.1 EESRK palankiai vertina Komisijos užmojį padidinti augimą ir stiprinti pasitikėjimą bendrąja rinka. Komitetas primena, kad bendroji rinka yra vienas pagrindinių Europos integracijos variklių, galintis atnešti tiesiogiai juntamos naudos Europos suinteresuotiesiems subjektams ir skatinti tvarų Europos ekonomikos augimą. Todėl veikianti, į ateitį nukreipta bendroji rinka dabartinėmis sąlygomis yra ne tik pageidautina, bet ir iš esmės būtina kuriant politinę ir ekonominę Europos Sąjungos ateitį. Šiai naudai gauti būtina, kad Komisija teiktų plataus užmojo, ne vien paprastų, antraeilių problemų sprendimui skirtus pasiūlymus.

3.2 Komitetas pripažįsta, kad Komisijos komunikatas yra tik antras žingsnis daug daugiau žingsnių pareikalausiančiame procese. Šiame komunikate išdėstytas Komisijos sprendimas toliau taikyti 12 svertų, atrinktų iš 50-ies komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ pateiktų pasiūlymų. Komitetas atkreipė dėmesį, kad daugelis pateiktų svertų nėra nauji, kaip buvo žadėta, nes jie jau buvo įtraukti į Komisijos 2010 ir 2011 m. programas (3).

3.3 Be to, Komitetas norėtų žinoti, kokia logika slypi už bendrosios politinės galimybės, susijusios su bendrosios rinkos sukūrimu, leidžianti Komisijai atrinkti dvylika svertų iš daugelio kitų. Nei komunikatas, nei nurodytų priemonių analizė nepaaiškina paties atrankos proceso.

3.4 EESRK ragina Komisiją toliau nagrinėti likusius Komunikate COM(2010) 608 išvardytus pasiūlymus, neįtrauktus į 12-os svertų sąrašą. Jis taip pat rekomenduoja Komisijai apsvarstyti neatrinktus svertus (žr. 1.2 punktą), išvardytus ankstesnėje Komiteto nuomonėje dėl Bendrosios rinkos akto. Komitetas pageidauja, kad būtų informuojamas apie veiksmus abejose srityse ir primena Komisijai, kad būtina skubiai imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad vystydamasi bendroji rinka galėtų daryti teigiamą poveikį Europos augimui artimoje ateityje.

3.5 Jau rengiama nemažai pasiūlymų ir planuojama juos pateikti iki šių metų pabaigos. EESRK tikisi, kad Komisija su juo konsultuosis dėl šių ir kitų konkrečių pasiūlymų, kad būtų susipažinta su visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomonėmis. EESRK taip pat yra pasirengęs dalyvauti vertinant naujų teisės aktų poveikį bendrajai rinkai ir prisidėti prie visa apimančio ekonomikos tyrimo, kurio rezultatai turėtų padėti nustatyti nišas, kuriose slypi nepanaudotas augimo potencialas ir galimi nauji augimo svertai. EESRK pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti, kokį poveikį darė ir daro ankstesni ir dabartiniai bendrosios rinkos teisės aktai, pagrindinį dėmesį skiriant tam, ar priemonių derinys leido sėkmingai žengti žingsnį link bendrosios rinkos veikimo permainų, atnešančių tiesiogiai juntamą naudą verslui, darbuotojams ir vartotojams.

3.6 Be to, EESRK pabrėžia, kad bendrosios rinkos vystymąsi lemia ne tik veiksmai ir priemonės, už kuriuos atsakingas Rinkos GD, bet ir veiksmai daugelyje kitų politikos sričių. Todėl Komitetas pabrėžia tokių iniciatyvų kaip Skaitmeninė darbotvarkė (4) ir ES pilietybės ataskaita (5) svarbą ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų daroma pažanga užtikrinant bendrosios rinkos veikimą tose politikos srityse, kurioms skirti šie komunikatai.

3.7 Įžangoje Komisija pabrėžia tvaraus vystymosi svarbą. Komitetas apgailestauja, kad šiame komunikate neaptariami tolesni veiksmai, susiję su Komisijos 2008 m. priimta plataus užmojo tvaraus vystymosi strategija. Turėtų būti remiamos būtinos permainos, siekiant tvaresnių gamybos ir vartojimo modelių.

3.8 Iki Lisabonos sutarties besivienijanti Europa teikė pirmenybę ne socialiniams klausimams ir tvarumui, o politiniams ir ekonominiams interesams. Lisabonos sutartyje ši nelygybė, be abejonės, buvo ištaisyta, dabar kiti interesai yra tokie pat svarbūs kaip ekonominiai (dar teks palaukti, kol bus įgyvendinta praktiškai). Bet komunikate keletą kartų paminėta, kad negali būti uždėta papildoma našta verslui ar papildomos išlaidos vartotojams, tačiau nieko nekalbama apie poveikį darbuotojams ir viešosios valdžios institucijoms.

3.9 EESRK nori dar kartą paraginti taikyti holistinį požiūrį. Komitetas pritaria, kad labai svarbu skatinti augimą ir plėtoti verslo galimybes, tačiau, jo manymu, pasiūlymuose turėtų būti daugiau dėmesio skiriama vartotojams ir piliečiams, kurie yra nepriklausomi bendrosios rinkos kūrimo dalyviai.

3.10 EESRK ragina netoleruoti, kad valstybės narės neįgyvendina ES teisės aktų, ir primena Tarybai ir Komisijai, kad didele bendrosios rinkos veikimo kliūtimi ir toliau lieka pavėluotas, nenuoseklus ir nevisiškas ES teisės aktų įgyvendinimas. Komitetas labai palankiai vertintų tai, kad valstybės narės paskelbtų nacionalinių ir ES teisės aktų nuostatų atitikties lenteles ir tokiu būdu prisidėtų prie geresnio bendrosios rinkos propagavimo ir supratimo (6).

4.1.1 EESRK palankiai vertina pasiūlymus, kurie turėtų padėti išspręsti kai kurias MVĮ kylančias problemas, visų pirma tas, kurios susijusios su geresne galimybe gauti tarpvalstybinio rizikos kapitalo finansavimą. Tačiau Komitetas pažymi, kad to neužteks siekiant spręsti bendresnę ribotų galimybių gauti finansavimą problemą, su kuria pokriziniu laikotarpiu susiduria daugelis MVĮ visoje Europoje. Be to, daugiau dėmesio reikėtų skirti mikroįmonių ir šeimos įmonių poreikiams, nes jos dažnai negali pasinaudoti esamais paramos mechanizmais ir jų finansiniam tvarumui dažnai kenkia pavėluotas mokėjimas arba nemokėjimas. Reikėtų įvertinti susitarimo „Bazelis III“ poveikį bankų ketinimui finansuoti MVĮ.

4.1.2 ESRK taip pat norėtų priminti, kad dauguma kitų pagrindinių veiksmų didesniu ar mažesniu mastu darys poveikį MVĮ. Nereikėtų nuvertinti Smulkiojo verslo akto vaidmens. Todėl principas „pradėk nuo mažo“ turėtų būti taikomas kiekviename pasiūlyme dėl teisės akto, kurio poveikis MVĮ, mikroįmonėms ir šeimos įmonėms turėtų būti nagrinėjamas ex ante. Įgyvendinimas ir jo stebėsena turėtų būti ES MVĮ politikos prioritetas.

4.1.3 Būsimos ES patento kalbų vartojimo taisyklės turi užtikrinti, kad tų šalių, kurių oficialioji kalba nėra ES patento oficialioji kalba, bendrovės gautų finansinę paramą, ir taip būtų išvengta diskriminacijos.

4.2.1 Kaip pagrindinis veiksmas piliečių judumui didinti siūlomas profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemos modernizavimas. Skatinant darbuotojų profesinį ir geografinį judumą galima būtų prisidėti prie Europos darbo rinkos veikimo ir tarpvalstybinių paslaugų teikimo gerinimo. Bendrovės visoje Europoje susiduria su įgūdžių trūkumo problema, kurią iš dalies sukelia nepakankamas profesinis lavinimas ir mokymas. Komitetas palankiai vertintų pažangą šioje srityje, tačiau kartu pageidautų, kad Komisija stengtųsi pašalinti ir daugelį kitų kliūčių, neleidžiančių piliečiams laisvai judėti kertant sienas ES viduje.

4.2.2 Devinto dešimtmečio pabaigoje, kai valstybių narių buvo mažiau, jau buvo bandyta užtikrinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą. 2005 m. priimta profesinių kvalifikacijų direktyva buvo konsoliduotos 15 ankstesnių direktyvų, apimančių atskiras reglamentuojamų profesijų kategorijas. Kadangi ji iki šiol nepasiekė savo tikslo, Europos Komisija 2010 m. pradėjo šios direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus peržiūrą.

4.2.3 EESRK norėtų pabrėžti, kad prieš priimant šią direktyvą papildančius teisės aktus reikėtų nuodugniai ištirti, kaip galima būtų iš dalies pakeisti dabartinius teisės aktus, kad būtų toliau remiamas profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo procesas. EESRK pabrėžia, kad:

4.2.4 EESRK siūlo, kad tol, kol 27 valstybės narės visiškai suderins savo sistemas, reikėtų įvertinti galimybę taikyti kitą požiūrį, paremtą bendra mažesnio valstybių narių skaičiaus veikla, kuris galėtų būti grindžiamas glaudesniu bendradarbiavimu atsižvelgiant į migracijos modelius ir darbo rinkos pokyčius; taip būtų galima sėkmingai pagerinti darbuotojų judumą. Po šio pirmo žingsnio būtų lengviau siekti visiško sistemų suderinimo.

4.2.5 EESRK nemato reikalo persvarstyti direktyvą dėl profesinių pensijų įstaigų, nes šia direktyva nustatyta teisinė sistema yra pakankama. Tačiau vis dar būtina pagerinti jos tarpvalstybinių aspektų veikimą.

4.3.1 INT turi tarnauti kūrėjams, autorių teisių naudotojams ir vartotojams (8). Bet kurioje ES vietoje įsikūrę vartotojai turi turėti galimybę naudotis autorių teisėmis saugomu turiniu ir produktais bei autorių teisių saugomą medžiagą naudojančiomis paslaugomis. Reikia taikyti platesnį visą Europą apimantį požiūrį licencijavimo ir autorių teisių mokesčių srityse.

4.3.2 Dabartinė INT teisinė sistema trikdo vartotojus, dar blogesnė padėtis susidarė visos Europos lygmeniu. Reikia tikslinti teisinę sistemą, o teisinės sankcijos ir jų taikymas turi būti proporcingi: reikėtų skirti paprastus vartotojus, kurie gali netyčia ir (arba) nedideliu mastu pažeisti INT asmeninio naudojimo tikslais, ir didelio masto (komercinę) kriminalinę veiklą.

4.4.1 Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai (AGSB) gali būti naudinga priemonė, kuri padėtų apsaugoti vartotojus ir leistų jiems greitai ir be didelių išlaidų ginti savo teises. Tai taikoma ne tik e. prekybai, bet ir visoms kitoms sritims. Šis neteisminis mechanizmas visų pirma rūpintųsi vartotojų interesais, tačiau jie taip pat turėtų turėti galimybę prireikus rinktis teisinį kelią. Komitetas palankiai vertina į Komisijos 2011 m. darbo programą įtrauktą pasiūlymą dėl teisės akto dėl AGSB ir primena, kad pasiūlyme turi būti numatyta aukšto lygio apsauga.

4.4.2 Be AGSB, Teisingumo GD surengė konsultacijas ir dėl kolektyvinių ieškinių. Gaila, tačiau lapkritį numatyta pateikti ne pasiūlymą dėl teisės akto, o tik komunikatą dėl pavasarį surengtos konsultacijos rezultatų. Dabar pats laikas nuo konsultavimosi pereiti prie veiksmų. Komitetas tikisi artimiausioje ateityje sulaukti pasiūlymo dėl teisės akto. Tokiu pasiūlymu turi būti sukurtas kolektyvinių ieškinių mechanizmas, kuris veiktų nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenims ir juo galėtų pasinaudoti visi bendrosios rinkos vartotojai.

4.4.3 Šiais mechanizmais turi turėti galimybę pasinaudoti visi tie, kurių teisės buvo pažeistos bendrojoje rinkoje. Ne tik vartotojai mano, kad jų teises pažeidžia prekių tiekėjai ir paslaugų teikėjai, taikydami nesąžiningas sutarčių sąlygas ir užsiimdami nesąžininga komercine veikla. Galimybę naudotis kolektyvinių ieškinių mechanizmais turėtų turėti ir darbuotojai, kurių teisės pažeistos, bei apskritai visi piliečiai, kurie yra diskriminuojami. MVĮ gali prireikti panašios apsaugos nesąžiningos komercinės veiklos ir pan. atvejais.

4.4.4 Apskritai vartotojai dar nejaučia, kokią naudą jiems duoda bendroji rinka mažmeninių finansinių paslaugų srityje. Komitetas palankiai vertina tai, kad tęsiamas darbas banko mokesčių skaidrumo ir geresnės skolininkų apsaugos srityse, tačiau reikia įdėti dar daugiau darbo siekiant skatinti tarpvalstybines galimybes pasinaudoti mažmeninėmis finansinėmis paslaugomis. Be to, turėtų būti sudaryta galimybė visiems piliečiams visoje ES naudotis pagrindinėmis mokėjimo sąskaitomis.

4.4.5 EESRK palankiai vertina Bendros gaminių saugos direktyvos peržiūrą, kurioje daugiau dėmesio skiriama vartotojų požiūriui, ir pasirengęs pateikti pastabas dėl konkrečių pasiūlymų. Taip pat būtų palankiai vertinama aukštesnio lygio nacionalinių ir visos Europos rinkų priežiūra.

4.4.6 Tiesiogiai su bendrąja rinka susijusios vartotojų ir piliečių teisės yra vienas pamatinių rinkos integracijos akmenų ir teikia tiesiogiai gaunamą Europos ekonomikos integracijos naudą tokiose srityse kaip keleivių teisės, tarptinklinio ryšio kainos ar e. prekyba. Vartotojai / keleiviai turi turėti galimybę greitai ir lengvai naudotis mechanizmais, kurie gali padėti jiems užtikrinti savo teises, ypač tais atvejais, kai jie atsiduria sunkioje padėtyje, pavyzdžiui, jie užstringa užsienyje neturėdami lėšų sugrįžti į savo šalį. Be to, labai svarbus yra vienodas taikymas, kadangi su keleiviais Europos Sąjungoje elgiamasi nevienodai, nes gerokai įvairuojama taikant teisės aktus ir aiškinant galiojančias taisykles bei reglamentus.

4.5.1 Komitetas remia pasiūlymą taikyti standartus ir paslaugoms, tačiau pabrėžia, jog turėtų būti atsižvelgta į paslaugų specifinį pobūdį, ir negalima automatiškai kopijuoti prekių standartizacijos modelį. Toliau rengiant standartus paslaugų srityje reikia atsižvelgti į rinkos ir visuomenės poreikius, taip pat vartotojų saugą.

4.5.2 EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl aukšto lygio grupės dėl paslaugų sukūrimo, kuri nagrinėtų svarbiausias kliūtis ir trukdžius rinkoje.

4.5.3 Komitetas palankiai vertina Komisijos iniciatyvą modernizuoti valstybės valdymo institucijas įsteigiant „kontaktinius centrus“ ir gali tik pritarti besiplečiančiam valstybinių institucijų bendradarbiavimui tarpvalstybiniais klausimais. Toks bendradarbiavimas turi būti plėtojamas ir tose politikos srityse, kuriose įsipareigojimų laikymasis yra labai svarbus. EESRK mano, kad Komisijos išvados dėl Paslaugų direktyvos poveikio paslaugų sektoriaus veikimui yra skubotos, nes Direktyva galioja dar tik kelerius metus (9).

4.6.1 Energetikos tinklų srityje (10) Komitetas laikosi nuomonės, kad valstybės narės turi išsaugoti laisvę pasirinkti joms tinkamą energetikos rūšį. Viešasis interesas užtikrinamas gerais tinklais, kokybiškomis paslaugomis ir visomis priemonėmis, padedančiomis už prieinamą kainą užtikrinti prieigą prie jų, saugumą ir tęstinumą. Europos Sąjunga tarptautinėje arenoje turi laikytis vieningos nuomonės su energija ir energetikos tinklais susijusiais klausimais; šių klausimų, visų pirma energijos tiekimo saugumo klausimo, sprendimas turi būti neatsiejama ES diplomatinio darbo dalis (Europos kaimynystės politika), taip pat turi būti siūloma taikyti valdymo standartus tranzito šalims. Valstybės narės kartu su Europos Sąjunga turėtų ginti savo solidarumą energetikos srityje pasaulio mastu, o Sąjungoje laikytis viešojo intereso principo. Be to, EESRK ragina sukurti Europos patariamąjį komitetą energijos ir klimato kaitos klausimais.

4.6.2 Transporto srityje (11) EESRK ragina geriau sujungti tiek ES vakarus ir rytus, tiek ir šiaurę bei pietus. Jis taip pat pageidauja, kad būtų aiškiai aptariama galimybė išplėsti vadinamąją kaimynystės politiką nutiesiant jungtis į ES rytų ir pietų kaimynines šalis. Komisija ir valstybės narės turėtų visų pirma skirti dėmesį tinklui, o ne atskiriems infrastruktūros projektams. Tai taip pat propaguotų valstybių narių solidarumą. Komitetas norėtų pabrėžti, kad siekiant ES tikslo sukurti tikrą integruotą bendrą Europos transporto rinką ir tęsti sanglaudos politiką, būtina radikaliai keisti tinklų atrankos tvarką. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria neseniai pataisytai transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikai. Be to, Komitetas rekomenduoja kruopščiai ir pasirinktinai naudoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę finansuojant TEN-T projektus. Reikėtų atsižvelgti į skirtingą valstybių narių patirtį; būtina nuosekli finansavimo strategija, kuri sutelktų visas svarbias ES ir nacionalines finansavimo priemones pagal „geresnio finansavimo“ principą.

4.7.1 Atrodo, elektroninė prekyba yra viena iš sričių, labiausiai kenčiančių dėl bendrosios rinkos susiskaidymo. Iki galo išnaudoti didžiules tarpvalstybinės prekybos siūlomas galimybes teikėjams ir vartotojams trukdo suderintų taisyklių nebuvimas, informacinių sistemų sąveikumo trūkumas (12), neišspręstos intelektinės nuosavybės teisių problemos, nepakankamas mokėjimo saugumas ir netikrumas vartotojų teisių srityje, ypač produktų saugos aspektu. Komisijos komunikate pateiktais veiksmais bus šalinamos kai kurios bendrajai skaitmeninei rinkai įsigalėti trukdančios kliūtys, tačiau EESRK primena, kad reikia nuveikti daug daugiau siekiant parengti bendrąją rinką žinių erai, be kita ko, pavyzdžiui, priimti vienodas aukšto lygio duomenų apsaugos taisykles, pavyzdžiui elektroninio parašo srityje. Todėl EESRK pakartoja prašymą pripažinti tinklo neutralumą vienu pagrindinių skaitmeninės bendrosios rinkos principų.

4.7.2 Išsprendus komunikate paminėtas su e. prekyba susijusias problemas, galėtų padidėti pasitikėjimas bendrąją rinka. Tačiau kol kas pasiūlyta nedaug konkrečių veiksmų. Komitetas ragina Komisiją parengti plataus užmojo veiksmų planą, skirtą į vartotojo interesus orientuotai e. prekybai vystyti. Reikia siekti sukurti internetinę ES rinką, kurioje vartotojai galėtų jaustis apsaugoti ir saugūs; jie turėtų žinoti, kaip apginti savo teises pažeidimų atveju.

4.7.3 Bendroji skaitmeninė rinka pradės veikti tik tada, kai vartotojai ir įmonės pajus, jog panaikintos pilietybe ir (arba) gyvenamąja (įsisteigimo) vieta pagrįstos kliūtys. Vartotojai turi turėti galimybę nekliudomi užsisakyti skaitmeninius produktus, tokius kaip muzikos įrašai, iš kitų ES šalių; tai ypač svarbu siekiant užtikrinti bendrosios rinkos svarbą kitoms europiečių kartoms.

4.8.1 EESRL palankiai vertina socialinio verslumo propagavimą ir Komisijos iniciatyvą dėl naujos politikos, skirtos realizuoti jos potencialą. Iniciatyvos, skirtos socialiniam verslumui, turėtų būti įgyvendinamos laikantis bendrosios rinkos teisės aktų pagrindinių principų, pavyzdžiui, konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių ir atsižvelgti į EESRK nuveiktą darbą šioje srityje (13).

4.8.2 EESRK pritarė Europos fondų statuto sukūrimui, bet ragina Komisiją apsvarstyti, ar nebūtų naudingiau vietoj Europos fondo statuto priimti teisės aktus, kurie sudarytų palankias sąlygas esamiems fondams vykdyti tarpvalstybines operacijas, atsižvelgiant į tai, jog jau priimtas Europos kooperatinės bendrovės statutas ir Europos bendrovės statutas nėra plačiai taikomi.

4.8.3 Komisija turi sustiprinti ES įsipareigojimą gerinti įmonių valdymą, kad būtų galima išplėsti darbuotojų dalyvavimą ir padidinti įmonės teikiamos informacijos skaidrumą. Darbuotojų teisė į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą yra numatyta Sutartyje kaip pagrindinė teisė, įgaunanti įvairias darbuotojų dalyvavimo formas: Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnio 1 dalyje kalbama apie „administracijos ir darbuotojų dialogą“, o 153 straipsnio 1 dalies f punkte sakoma, kad Sąjunga rems ir papildys valstybių narių veiklą „atstovavimo darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų ir bendrų sprendimų kolektyvinio gynimo“ srityse. Todėl su visuomene reikėtų konsultuotis dėl būdų pagerinti įmonių teikiamos informacijos socialiniais, ekologiniais ir žmogaus teisių klausimais skaidrumą. EESRK kritiškai įvertins Socialinio verslumo iniciatyvą, įskaitant galimybę išlaikyti įmonių socialinės atsakomybės savanoriškumo principą, kai Komitetas gaus konkretų prašymą dėl nuomonės.

4.9.1 Energijos apmokestinimo direktyvos persvarstymo klausimu EESRK pabrėžia, kad anglies dioksido mokestis turėtų papildyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir Efektyvaus energijos vartojimo planą (14). Anglies dioksido mokestis turėtų būti skirtas finansuoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pastangas, kad būtų paspartinti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių procesų ir novatoriškų technologijų tyrimai, už kurį gautos pajamos būtų panaudotos išimtinai šiais tikslais. Šis mokestis neturi mažinti augimo ar lemti politikų ar visuomenės pasipriešinimo, o įgyvendinimas – negilinti energetikos nepritekliaus.

4.9.2 Anglies dioksido mokestis turi būti paremtas vartojimu, o ne gamyba. Komisija turėtų parengti bendrų gairių rinkinį, kaip rinkti šį anglies dioksido mokestį, o dėl konkrečių taikymo būdų turėtų apsispręsti pačios ES valstybės narės. Jos galėtų šitą mokestį rinkti atsižvelgdamos į savo gamybos ir energijos gamybos pramonės struktūras.

4.9.3 Komitetas palankiai vertina veiksmus, kuriais bus sprendžiamos nenuoseklaus apmokestinimo problemos tokiose srityse kaip PVM, energijos mokesčiai ir pelno mokesčio bazė. Reikėtų užtikrinti, kad atskiros valstybės narės ir toliau galėtų finansuoti savo viešąsias paslaugas laikydamosi subsidiarumo principo, tačiau tam, kad bendroji rinka galėtų veiksmingiau veikti, būtina taip pat sutelkti dėmesį į dėl skirtingų apmokestinimo sistemų ir jų įgyvendinimo kylančius sunkumus, su kuriais bendrojoje rinkoje susiduria piliečiai ir MVĮ kasdienėje savo veikloje. Siūlomas finansinių sandorių mokestis turėtų padėti spręsti kai kurias nestabilumo problemas tame sektoriuje.

4.10.1 EESRK remia Komisijos mintis, kurias ji išsakė pristatydama socialinės sanglaudos svertą. Siekiama didesnių tikslų, o ne vien tik geresnio Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimo, kaip iš pradžių Komisija siūlė komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“. Komisija ketina priimti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo siekiama pagerinti Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimą; į tą teisės aktą bus įtrauktas patikslinimas dėl naudojimosi pagrindinėmis socialinėmis teisėmis esant bendrosios rinkos ekonominėms laisvėms. Tai nereiškia, jog teisės aktas bus pataisytas, tačiau leidžiama suprasti, kad bus priimtas kitas teisės aktas dėl geresnio direktyvos įgyvendinimo. Komitetas mano, kad reikėtų pašalinti direktyvos taikymo prieštaravimus ir tinkamai apibrėžti valstybių narių kompetenciją taikyti savo darbo standartus ir darbo santykių sistemas, įskaitant labai svarbų įvairių formų kolektyvinių derybų vaidmenį. Atlikus tokį patikslinimą turėtų tapti aišku, ar reikalinga pataisyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą. Tai neturėtų pažeisti konkurencijos taisyklių ir nediskriminavimo pilietybės pagrindu principo. Bet kokia galiojančių teisės aktų peržiūra arba bet koks naujas teisės aktas turėtų remtis konsultacijomis su socialiniais partneriais bei aukštų darbo standartų ir ekonominės laisvės pusiausvyra, ir siekiant spręsti juodųjų darbo rinkų nulemtas problemas.

4.11.1 Reglamentavimo negalima vadinti kliūtimi arba našta, jeigu taip apsaugomi visuomenės interesai, be kita ko, vartotojų ir darbuotojų teisės. Pasiūlymas supaprastinti apskaitos direktyvas, tokiu būdu sumažinant administracinę naštą, tenkančią įmonėms, ypač MVĮ, atrodo, yra teisingas žingsnis siekiant kurti įmonėms palankią aplinką, bet tuo neturėtų būti apsiribota persvarstant visą nebūtino reglamentavimo naštą, kuri yra užgulusi Europos įmones ir mažina jų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

4.11.2 EESRK palankiai vertina ir remia siūlomus veiksmus, tokius kaip verslo registrų sąveika, Europos privačios bendrovės statutas, darnesnis Smulkaus verslo akto, kuris atitinka visuomenės poreikius, įgyvendinimas ES ir valstybėse narėse, tačiau pabrėžia, jog reikia sumažinti nebūtiną administracinę naštą, taip pat tikisi, kad Komisija pasiūlys tikslus, siektinus po 2012 m., kai administracinė našta jau bus sumažinta 25 proc. Komitetas pažymi, kad nebūtinos naštos įmonėms, vartotojams ar valdžios institucijoms sumažinimas yra visuomet pageidautinas, tačiau reikia atlikti kruopštų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad laikomasi pradžioje teisės aktui iškelto tikslo. Komitetas primena, kad sutarus dėl bendro ES požiūrio irgi galima būtų sumažinti administracinę naštą, nes jis pakeistų 27 skirtingus nacionalinius požiūrius.

4.12.1 EESRK palankiai vertina iniciatyvą parengti subalansuotą viešųjų pirkimų politiką, kuria remiama aplinką tausojančio, novatoriško ir socialinės atsakomybės principais grindžiamo vystymosi poreikis. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad korupcijos ir valstybės lėšų švaistymo viešuosiuose pirkimuose problemos būtų sprendžiamos visoje ES. Tačiau viešiesiems pirkimams kyla pavojus, nes jie tampa pernelyg sudėtingi, kad būtų galima juos nuosekliai vykdyti (15). Reikėtų bent jau daugiau dėti pastangų didinant valstybės valdymo institucijų gebėjimą nuosekliai taikyti viešųjų pirkimų taisykles ir kartu sudarant jiems galimybes įtraukti į viešųjų pirkimų specifikacijas naujus poreikius, kuriuos jie turi patenkinti. Be to, Komisija turėtų propaguoti, kad valdžios institucijos plačiau taikytų elgesio kodeksą, kad MVĮ būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (16).

4.12.2 Nuo pat bendrosios rinkos projekto pradžios devintajame dešimtmetyje buvo diskutuojama dėl pamatinių socialinių nuostatų įtraukimo į viešųjų pirkimų taisykles. Šie reikalavimai buvo iš dalies įvykdyti 2005 m., kai buvo pataisytos viešųjų pirkimų taisyklės. ES viešųjų pirkimų direktyvas reikėtų persvarstyti taip, kad socialinius ir aplinkosauginius kriterijus į viešųjų pirkimų sutartis įtraukti taptų paprasčiau (tai būtų taikoma ir paslaugų teikėjams iš trečiųjų šalių), jeigu tie kriterijai atitinka pagrindinius ES teisės principus, įtvirtintus Lisabonos sutartyje.

4.12.3 Komisijos iniciatyva viešųjų pirkimų srityje reikėtų labiau atsižvelgti į tai, kad niekaip nepavyksta pasiekti ES ir jos pagrindinių prekybos partnerių viešųjų pirkimų rinkų atvirumo balanso. Reikėtų pagalvoti, kokiu mastu ES viešųjų pirkimų rinkos turėtų tvariai išlikti atviros, kol trečiosios šalys nesudaro vienodų konkurencinių sąlygų. Šiuo požiūriu visi dalyviai, valstybės narės ir trečiosios šalys privalo laikytis ratifikuotų TDO konvencijų ir žmogaus teisių. ES turėtų aktyviai skatinti šią politiką pasaulio mastu.

5.1 Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate pripažįstama pilietinės visuomenės svarba ir noras dalyvauti kuriant bendrąją rinką. EESRK primena, kad jis atlieka tilto tarp Europos ir organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį ir todėl turi nepakartojamą galimybę padėti Komisijai toliau kurti bendrąją rinką. Atsižvelgdamas į tai Komitetas primena Komisijai, kad nepakanka tik konsultuotis – reikia parodyti, kokį poveikį pasiūlymams padarė konsultacijos ir patariamosios nuomonės.

5.2 Bendrosios rinkos forumas turėtų tapti veiksmingu pagrindu pagrindinių veikiančių subjektų sąveikai su ES ir nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už sklandų bendrosios rinkos veikimą. Komitetas tvirtai remia Komisijos nario Michel Barnier idėją paskelbti bendrosios rinkos savaitę, kurios metu susitiktų atskirų valstybių narių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.

5.3 Vidaus rinkos informacinės sistema (17), kuri yra pagrindinė nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimo priemonė ir gali užtikrinti bendrosios rinkos vartotojų sąveiką.

5.4 Europos piliečių parama Europos integracijai silpnėja, todėl būtina intensyvi tikslinė komunikacijos strategija pasitelkiant visas priemones, kurios teikia paramą įmonėms, darbuotojams ir piliečiams, tokias kaip „Solvit“ tinklas, Europos įmonių tinklas, EURES, Europos vartotojų centrų tinklas, RAPEX ir kt. Bendros prieigos („Jūsų Europa“) įmonėms ir piliečiams sukūrimas būtų naudingas, bet tik tuo atveju, jei informacija būtų išsami, tinkama, patvirtinta ir prieinama. Reikia pripažinti, kad piliečiai ir įmonės taip pat turi turėti galimybę pateikti klausimus asmeniškai, o ne naudodamiesi elektronine įranga.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(4) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0245:FIN:EN:PDF.

(16) „Europos gerosios patirties kodeksas, sudarant MVĮ palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų sutartyse“, SEC(2008) 2193.

(17) Daugiau informacijos pateikiama http://ec.europa.eu/internal_market/imi-net/index.html