Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl žaliosios knygos „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“

COM(2011) 128 galutinis

2012/C 24/20

Pranešėjas Stefano MALLIA

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. kovo 24 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos„Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“

COM(2011) 128 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 3 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 126 nariams balsavus už, 4 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Pradėdama konsultacijas dėl žaliosios knygos Komisija siekia geriau suprasti internetinių lošimų sektorių, kuris labai sparčiai plečiasi, yra tarptautinio pobūdžio ir kuriam būdingos skirtingos valstybių narių įgyvendinamos nacionalinės sistemos.

1.2   EESRK pažymi, kad yra daug tikslų, kurie yra bendri visoms ES valstybėms narėms. Šie tikslai būtų: kovoti su nelegalia lošimo veikla, apsaugoti vartotojus, palaikyti viešąją tvarką ir finansuoti veiklą, atitinkančią viešąjį interesą (kilnius darbus).

1.3   Vartotojų apsauga – sritis, kurioje ES gali savo piliečiams duoti papildomos naudos. ES turėtų sukurti ES sistemą, kurią sudarytų ES vartotojų apsaugos teisės aktai, privalomi visiems ES licencijuotiems operatoriams. Tokiu būdu būtų sukurti būtiniausi (bet ne žemi) vartotojų apsaugos standartai. Tačiau nacionalinės vyriausybės turi ir toliau turėti teisę savo nacionalinei rinkai, jei to pageidauja, nustatyti aukštesnius vartotojų apsaugos standartus. Konkrečiai kalbant, valstybių narių teisės aktų tikslas, be kita ko, turėtų būti priklausomybės nuo lošimo prevencija ir gydymas.

1.4   Kovoje su sukčiavimu, tapatybės vagystėmis, pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais valstybės narės turi tvirčiau bendradarbiauti ES lygmeniu. EESRK ragina ES lygmeniu sukurti formalizuotą valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimo struktūrą, Pirmiausia kiekviena valstybė narė turėtų sudaryti savo šalies licencijuotų operatorių sąrašus, o Pinigų plovimo direktyvos (1) taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad ji apimtų ne tik kazino, bet ir kitą internetinių lošimų organizavimo veiklą, ir tokiu būdu suteiktų nacionalinėms valdžios institucijoms daugiau galių kovoti su nusikalstama veikla.

1.5   Lošimas gali sukelti priklausomybę. EESRK ragina Komisiją visoje ES atlikti tyrimą siekiant iki galo nustatyti priklausomybės nuo lošimo specifiką. Remiantis šiuo tyrimu turėtų būti imtasi atitinkamų priemonių, įskaitant prevencines priemones, todėl Komitetas rekomenduoja dalį mokestinių pajamų skirti priklausomybės nuo lošimo prevencijai ir gydymui.

1.6   EESRK taip pat ragina įvesti griežtą lošimų reklamos, kuri būtų skirta nepilnamečiams arba kurioje dalyvauja nepilnamečiai ar nacionaliniais įstatymais nustatyto amžiaus, leidžiančio dalyvauti lošimuose, nesulaukę asmenys, draudimo reguliavimą siekiant veiksmingai apsaugoti nepilnamečius ir kitas pažeidžiamas grupes.

1.7   Šiuo metu šiam sektoriui būdingos neteisėtai tiek nelicencijuotų operatorių (žaliojoje knygoje apibrėžiamų kaip juodieji ir neteisėti operatoriai), tiek ir vienoje valstybėje narėje licencijuotų operatorių teikiamos lošimo paslaugos kitoje valstybėje narėje neturint reikiamo leidimo (žaliojoje knygoje apibrėžiami kaip pilkieji operatoriai). Kad sektorius vystytųsi nuosekliai ir viešojo intereso tikslai būtų derinami su vidaus rinkos principais, reikia didesnio teisinio tikrumo.

1.8   Valstybėse narėse esama daug įvairių viešojo intereso veiklos finansavimo būdų. EESRK pritaria principui, pagal kurį nustatyta procentinė pajamų, gautų iš lošimų veiklos, arba už tokią veiklą taikomų mokesčių dalis būtų tiesiogiai skiriama sportui apskritai arba kitai viešojo intereso veiklai.

1.9   EESRK pritaria 2010 m. gruodžio 10 d. Konkurencingumo Tarybos posėdyje priimtoms išvadoms dėl lošimų ir lažybų veiklos organizavimo ES valstybėse narėse pagrindų.

1.10   EESRK ragina Komisiją nustatyti tarptautinių pasiūlymų poveikį sporto finansavimui ir ar toks finansavimas pasiekia sportinę veiklą vietos lygiu, ir pasiūlyti konkrečių priemonių tokiam sporto finansavimui užtikrinti.

1.11   Valstybės narės imasi prevencinių ir baudžiamųjų priemonių prieš neteisėtus internetinių lošimų pasiūlymus. Neteisėtų pasiūlymų paplitimas rodo, kad tokios priemonės yra nepakankamai veiksmingos. Todėl, EESRK nuomone, reikia nustatyti ir apibrėžti pažeidimų ir sankcijų sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą taisyklių taikymą ir sudarytų galimybę sustabdyti minėtą veiklą, uždaryti informacinės visuomenės paslaugų teikimo kanalus, remiančius neteisėtus lošimus, ir netgi konfiskuoti ir sunaikinti bet kokį su tokios veiklos vykdymu susijusį elementą.

1.12   Valdžios institucijos ir socialiniai partneriai turėtų nustatyti garantijas, kurios užtikrintų, kad internetinių lošimų iniciatyvos neturėtų jokio poveikio užimtumui neinternetinių lošimų sektoriuje.

2.   Įžanga

2.1   EESRK palankiai vertina Žaliąją knygą dėl internetinių lošimų kaip puikią iniciatyvą pragmatiškai ir nuodugniai apsvarstyti šio sektoriaus ateitį Europoje. Šiuo tikslu EESRK prašo ES skubiai atlikti išsamų tyrimą siekiant įvertinti galimas pasekmes užimtumui visame viešajame ar privačiajame lošimų sektoriuje.

2.2   Komisijos žaliąja knyga pradėtomis konsultacijomis siekiama plataus dialogo internetinių lošimų klausimais, kad būtų galima geriau suprasti specifines problemas, kylančias vystantis tiek teisėtai, tiek neteisėtai (juodajai ir „pilkajai“ rinkai) teikiamoms internetinių lošimų paslaugoms, skirtoms ES valstybėse narėse gyvenantiems vartotojams. Dėl šių paslaugų pobūdžio nacionalinės vyriausybės dažnai negali kontroliuoti šių savo gyventojams siūlomų žaidimų.

2.3   Žalioji knyga taip pat yra atsakas į 2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo (2). Ją parengti ragino ir Taryba savo 2010 m. gruodžio 10 d. išvadose dėl lošimų ir lažybų valstybėse narėse (3).

2.4   Lošimų reguliavimas ES yra skirtingas ir daugelyje ES valstybių narių yra peržiūrimas atsižvelgiant į šios rinkos internetinio segmento tarptautinę plėtrą.

2.5   Svarbiausias Komisijos tikslas pradedant šias konsultacijas – susidaryti faktais paremtą vaizdą apie esamą padėtį ES internetinių lošimų sektoriuje. Konsultacijomis siekiama aiškiai suprasti, kokie iššūkiai tenka visuomenei ir viešajai tvarkai dėl ES lošimų paslaugų teikimo internetu, ir su kokiais reguliavimo bei techniniais sunkumais susiduriama.

2.6   EESRK ragina ES institucijas, visų pirma Komisiją, skubiai spręsti esminę problemą, kurią sukelia konkurencijos iškraipymas dėl licencijų neturinčių įmonių, kurios yra įsteigtos ne vartotojų, kuriems jos teikia internetines lošimų paslaugas, gyvenamojoje šalyje, o toje šalyje, kurioje yra įsteigtos, naudojasi mažais mokesčiais ir mažomis socialinėmis įmokomis. Lygiagrečiai, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares agresyviai kovoti su neteisėtais operatoriais (juodąja rinka), kurie ir yra daugumos sukčiavimo, pinigų plovimo ir kitų nusikalstamų veikų šaltinis.

3.   Viešojo intereso tikslai

3.1   EESRK nuomone, gyvybiškai svarbu užtikrinti žaliojoje knygoje minimą viešojo intereso tikslų apsaugą, visų pirma vartotojų apsaugą nuo sukčiavimo, problemų dėl lošimo ir priklausomybės, taip pat jų neigiamų pasekmių sveikatai ir pernelyg didelio įsiskolinimo požiūriu. Lošimai turi būti vystomi remiantis valstybių narių suteiktais nacionaliniais leidimais siekiant užtikrinti viešąją tvarką, kovoti su sukčiavimu, užkirsti kelią priklausomybei nuo lošimų, apsaugoti nepilnamečius ir lošėjų teises.

3.2   Šiuo klausimu EESRK pažymi, kad yra daug visoms ES valstybėms narėms bendrų tikslų, būtent: kovoti su neteisėta lošimų organizavimo veikla, apsaugoti vartotojus (žaidėjus, nepilnamečius ir pažeidžiamus asmenis, kovoti su priklausomybe), palaikyti viešąją tvarką (sukčiavimo, pinigų plovimo ir kitų nusikaltimų prevencija), finansuoti viešojo intereso veiklą (kilnius darbus) ir ginti internetinių ir kitokio pobūdžio lošimų sektoriaus darbuotojus.

3.3   EESRK, atsižvelgdamas į ypatingą internetinių lošimų pobūdį turint galvoje socialinius, viešosios tvarkos ir sveikatos priežiūros aspektus ir remdamasis Teisingumo Teismo praktika, nurodo, kad nesant derinimo Bendrijos lygiu, valstybės narės turi „pakankamą diskreciją“ (4) savo lošimų rinką reguliuoti ir kontroliuoti pagal savo tradicijas ir kultūrą. Tačiau jų taikomos griežtos priemonės turi atitikti šių priemonių proporcingumo reikalavimą, nustatytą Teisingumo Teismo praktikoje (5).

3.4   Nepaisant to, yra tikslų, kurių valstybės narės, veikdamos atskirai, negali deramai pasiekti, ir kuriems pasiekti skirti ES lygmens veiksmai suteiktų apčiuopiamą pridėtinę vertę.

3.5   Kadangi tai visų valstybių narių bendri tikslai, EESRK rekomenduoja skatinti valstybių narių keitimąsi geriausia praktika. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad esama ne vienos savireguliavimo iniciatyvos, kurios imasi viešieji ir komerciniai lošimų operatoriai. EESRK pabrėžia, kad sektoriaus savireguliavimas negali pakeisti įstatymų – gali tik juos papildyti. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad tuo pat metu ir ES institucijos turėtų sutelkti pastangas susieti europinį matmenį su šiais bendrais tikslais visapusiškai laikydamosi subsidiarumo principo.

3.6   Visų pirma vartotojų apsaugos srityje ES iš tikrųjų gali sukurti pridėtinę vertę. EESRK mano, kad ES institucijos turėtų sukurti pirminę ES sistemą, kurią sudarytų ES vartotojų apsaugos teisės aktai, privalomi visiems ES licencijuotiems operatoriams. Tokiu būdu būtų sukurtas būtiniausių (bet ne žemų) vartotojų apsaugos standartų paketas. Norint užtikrinti minėtą būtiniausią apsaugos lygį, reikia atsižvelgti į tai, kad būtina užkirsti kelią problemoms dėl lošimo, nustatyti visų azartinių žaidimų ir lažybų dalyvių amžiaus ribas, uždrausti naudoti paskolas ir bet kokią reklamą, kuri skirta nepilnamečiams arba kurioje dalyvauja nepilnamečiai ar nustatyto amžiaus nesulaukę asmenys. Tačiau nacionalinės vyriausybės ir toliau turėtų teisę savo nacionalinei rinkai, jei to pageidauja, nustatyti aukštesnius vartotojų apsaugos standartus.

3.6.1   Visoje ES rinkoje vartotojai turėtų sugebėti atskirti neteisėtas interneto lošimo svetaines nuo ES valstybės narės leidimą turinčių svetainių. Šiuo tikslu EESRK rekomenduoja ES valstybėms narėms įpareigoti visus su šios konkrečios ES valstybės narės licencija dirbančius operatorius nuolatinėje gerai matomoje jų svetainės pradžios tinklalapio vietoje įdėti interaktyvų ženklą, rodantį, kad šis operatorius turi licenciją. Šį ženklą turėtų naudoti visos valstybės narės, jame turėtų būti nurodyti tokie patys elementai, kad šis ženklas būtų lengvai atpažįstamas visose ES valstybėse narėse. Be to, šiame ženkle turi būti aiškiai nurodyta, kokia šalis išdavė licenciją. Europos Komisija turėtų būti atsakinga už šios priemonės įgyvendinimo užtikrinimą.

3.7   EESRK mano, kad būtų galima kiekvienoje valstybėje narėje sukurti nepriklausomą ES organą, kuris stebėtų ir užtikrintų veiksmingą 3.6 punkte minėtų vartotojų apsaugos teisės aktų įgyvendinimą. Priėmus ES vartotojų apsaugos teisės aktus, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti rengiama informacinė kampanija. Nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos kiekvienoje valstybėje narėje turėtų reikalauti, kad lošimo operatoriai gerai matomoje vietoje nurodytų jiems valstybės suteikto leidimo numerį, kad juos būtų galima identifikuoti ir spręsti vartotojų skundus pagal nacionalinius vartotojų apsaugos įstatymus ir teismuose, turinčiuose jurisdikciją šalyje, kurioje įregistruotas operatorius.

3.8   Atsakingo lošimo politika reiškia, kad lošimo veikla vykdoma laikantis kompleksiškos įmonių socialinės atsakomybės politikos, pagal kurią lošimas laikomas sudėtingu reiškiniu, kuris turi būti susietas su prevenciniais, informavimo, priežiūros ir kontrolės veiksmais, taip pat padaryto žalingo poveikio pašalinimu:

3.9   EESRK pažymi, kad ne viena valstybė narė yra surinkusi patikimų duomenų apie priklausomybę nuo lošimo, tačiau yra valstybių narių, kurios tokių duomenų neturi. Atlikta nemažai nacionalinių empirinių tyrimų ir padaryta įvairių, kartais netgi prieštaringų, išvadų. Tačiau viena aišku, kad lošimo galimybės gali paskatinti priklausomybę nuo lošimo, kuri savo ruožtu sukelia visuomeninių problemų. Tai aspektas, į kurį visada reikia atsižvelgti plėtojant šio sektoriaus vartotojų apsaugos politiką.

3.10   Nereikėtų pamiršti ir tokių aspektų kaip naujos internetinių lošimų galimybės, nes dėl naujų technologijų atsirado daugiau lošimo būdų asmenims, praleidžiantiems daugiau laiko namuose, pavyzdžiui, pensininkams, namų šeimininkėms ir bedarbiams. Privaloma užtikrinti, kad nepilnamečiai ir neveiksnūs asmenys, taip pat asmenys, kuriems tai uždrausta savo pačių ar teismo sprendimu, neturėtų prieigos prie internetinių ir interaktyvių azartinių lošimų.

3.11   EESRK ragina visoje ES atlikti išsamų tyrimą siekiant iki galo nustatyti konkrečią priklausomybės nuo lošimo (tiek internete, tiek ir tradicinėje erdvėje) charakteristiką, kad ES teisės aktų leidėjas galėtų imtis efektyvių ir tikslinių veiksmų šiai problemai išspręsti ir jos išvengti.

3.12   EESRK mano, kad veiksmingas būdas sumažinti pinigų plovimo veiklą – valstybių narių bendradarbiavimas ES lygmeniu kovojant su išsikerojusia neteisėta internetinių lošimų organizavimo veikla ES. Taigi EESRK prašo ES valstybių narių sukurti veiksmingus mechanizmus, kad būtų pasiekti šie tikslai, kurie, be jokios abejonės, turės teigiamos įtakos mokestinių pajamų padidėjimui.

3.13   Be to, EESRK tvirtai tiki, kad reikėtų išplėsti Pinigų plovimo direktyvą, kad ji būtų taikoma ne tik kazino, bet ir kitai internetinių lošimų organizavimo veiklai ir tokiu būdu suteiktų nacionalinėms valdžios institucijoms daugiau galių kovoti su nusikalstama veikla.

3.14   Be to, kalbant apie susitarimus dėl varžybų baigties (angl. match-fixing), EESRK mano, kad sąžiningumas sporte turėtų būti išsaugotas bet kokia kaina. EESRK atkreipia dėmesį į visuomenės ir kai kurių privačių lažybų operatorių indėlį užtikrinant sąžiningumą sportinėse lažybose, į švietimo programas sportininkams bei sporto funkcionieriams ir ankstyvojo nustatymo ir įspėjimo sistemas įtartino elgesio lažybose atvejais, ir į nevienodą jų kokybę bei mastą. EESRK mano, jog siekiant šią problemą spręsti visapusiškai ir išvengti išteklių dubliavimosi, būtina sistema koordinuoti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų pastangas. Visų pirma ši sistema neturėtų apsiriboti tik paprastu nustatymu, o turėtų būti numatomos prevencinės, švietimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės.

3.15   Galiausiai, žaliojoje knygoje taip pat kalbama apie labdaringos ir viešojo intereso veiklos, taip pat renginių, nuo kurių priklauso internetinės sportinės lažybos, finansavimą. EESRK palankiai vertina sistemą, pagal kurią tokiai veiklai ir renginiams būtų skiriama dalis pajamų, gautų iš lošimų. EESRK ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių išsaugoti tokius nacionalinius finansavimo mechanizmus kaip nurodyta 2010 m. gruodžio 10 d. Konkurencingumo Tarybos susitikime priimtose išvadose dėl lošimų ir lažybų veiklos organizavimo ES valstybėse narėse pagrindo. Be to, EESRK mano, jog reikėtų būti atsargiems, kad tokia „veikla“ nebūtų prisidengiama siekiant pašalinti visuomenėje vyraujančias neigiamas lošimų sąvokos konotacijas ir kad nebūtų dar labiau skatinami lošimai pasiteisinant, jog tai daroma „kilniais tikslais“. Be to, EESRK ragina valstybes nares dalį mokestinių pajamų skirti priklausomybės nuo lošimo prevencijai ir gydymui, taip pat šio sektoriaus darbuotojų profesiniam ir tęstiniam mokymui.

4.   Įsisteigimas ir licencijavimas

4.1   Dėl skirtingos ES valstybėse narėse taikomos tvarkos internetinių lošimų sektoriui dabartiniu metu būdingas fragmentiškumas.

4.2   Viena svarbiausių šiam sektoriui kylančių problemų yra tai, kad vienoje ar daugiau valstybių narių licencijuoti operatoriai lošimo paslaugas gali teikti kitoje valstybėje narėje neturėdami atitinkamos valstybės narės leidimo, kuris toje valstybėje yra būtinas. Tokie paslaugų pasiūlymai yra laikomi „neleistinais“ (6).

4.3   Kita vertus, nuo 2006 m. balandžio iki 2008 m. vasario Komisija išsiuntė 12 oficialių pranešimų 10 valstybių narių ir 7 iš jų parengė pagrįstas nuomones. 2010 m. gegužės 5 d. Komisija baigė procedūrą prieš Italiją, o 2010 m. lapkričio 24 d. – pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Prancūziją. Komisijai gavus daug skundų dėl galimų Sutarties pažeidimų, buvo pradėta keletas pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl tarpvalstybinio lošimų paslaugų teikimo apribojimų siekiant patikrinti šių apribojimų proporcingumą. EESRK ragina Komisiją tvirtai nuspręsti, kas bus daroma su neišspręstomis bylomis.

4.4   Kalbant apie internetinių lošimų pobūdį ir teisinį statusą, nemažai principų nustatyta remiantis teismo praktika. Pirma, lošimų paslaugoms taikomas SESV 56 straipsnis, todėl jas reglamentuoja taisyklės dėl laisvės teikti paslaugas.

4.5   Kadangi lošimų paslaugoms dar netaikomos visai Sąjungai vienodos taisyklės, valstybės narės turi „pakankamą diskreciją“ (7) reglamentuoti šias paslaugas, įskaitant operatorių skaičiaus, siūlomų žaidimų tipų ir jų apimties ribojimą.

4.6   Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką vienoje valstybėje narėje leidimą gavę operatoriai gali teikti paslaugas vartotojams kitose valstybėse narėse, nebent šios yra įvedusios apribojimus, grindžiamus viršesniais viešaisiais interesais, pavyzdžiui, vartotojų apsauga ar apskritai būtinybe palaikyti viešąją tvarką.

4.7   Tokie apribojimai turi būti proporcingi, nediskriminuojantys ir būti nuosekliai ir sistemingai taikomos politikos dalis.

4.8   EESRK pažymi, kad abipusio pripažinimo principas lošimų sektoriuje netaikomas ir kad valstybei narei faktas, kad operatorius teisėtai siūlo internetinių lošimų paslaugas kitoje valstybėje narėje, nebūtinai bus pakankama garantija, kad jos pačios vartotojai bus apsaugoti nuo sukčiavimo ir nusikaltimų rizikos, turint galvoje sunkumus, su kuriais susiduria operatoriaus įsisteigimo valstybės narės valdžios institucijos, vertindamos operatorių profesines savybes ir sąžiningumą.

4.9   Nepaisant 4.8 punkto, vis tiek akivaizdu, kad reikia didesnio teisinio tikrumo, jei norime, kad sektorius vystytųsi nuosekliai ir viešojo intereso tikslai būtų derinami su vidaus rinkos principais. Konsultacijos dėl žaliosios knygos turėtų suteikti svarbų postūmį šia kryptimi.

4.10   Be to, EESRK mano, kad reikia griežtai reguliuoti lošimų reklamą siekiant apsaugoti pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, nepilnamečius. Todėl itin svarbu riboti tokią reklamą visų pirma siekiant, kad ji nebūtų prieinama nepilnamečiams ir neveiksniems asmenims, kad nebūtų naudojami vaizdai, informacija ar objektai, kurie galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai pažeminti orumą arba pažeisti pagrindines teises ir laisves, ir siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai rasinei ar lytinei diskriminacijai, prievartos kurstymui arba kurstymui imtis nusikalstamos veiklos.

5.   Sportas

5.1   Komisija norėtų sutelkti dėmesį į du su sportu susijusius klausimus: 1) ar sporto renginiai, dėl kurių vyksta lažybos, turėtų gauti deramą pelno, gauto iš susijusios lošimų veiklos, dalį, ir 2) ar esama pasipelnymo pavojaus?

5.2   EESRK pažymi, kad valstybėse narėse yra daug įvairių viešojo intereso veiklos finansavimo būdų. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse remiantis nacionaliniais teisės aktais nacionalinės loterijos nustatytą procentinę pajamų dalį turi skirti tiesiogiai sporto ir (arba) kitai nustatytai viešojo intereso veiklai. Kitose valstybėse narėse finansų ministerija tam tikrą procentinę mokestinių pajamų, gautų iš lošimų veiklos, dalį nukreipia įvairioms pasirinktoms viešojo intereso veiklos rūšims.

5.3   EESRK pritaria principui, pagal kurį nustatyta procentinė pajamų, gautų iš lošimų veiklos, arba už tokią veiklą taikomų mokesčių dalis būtų tiesiogiai skiriama sportui apskritai arba kitai viešojo intereso veiklai.

5.4   EESRK pažymi, kad valstybės arba nacionalinių loterijų ir kitos teisėtos lošimų veiklos indėlis finansuojant sportą, visų pirma vietos lygiu, yra svarbus. EESRK taip pat nurodo, kad tam tikroje valstybėje įsisteigusių operatorių tarpvalstybinės internetinių lošimų ir lažybų paslaugos gali turėti neigiamo poveikio kitos valstybės, kurioje yra teikiamos paslaugos, sporto ir kitų viešojo intereso tikslų finansavimui.

5.5   Todėl EESRK ragina Komisiją nustatyti tarpvalstybinių pasiūlymų poveikį sporto finansavimui ir ar toks finansavimas pasiekia sportinę veiklą vietos lygiu ir pasiūlyti konkrečių priemonių tokiam sporto finansavimui užtikrinti.

5.6   EESRK kelia abejonių galimas „sporto teisės“ arba teisės į teisingą pajamų grąžinimą nustatymas. EESRK nuomone, reikia išsamesnio paaiškinimo, kad būtų galima suprasti, ko bus siekiama numatoma teise į teisingą pajamų grąžinimą ir ar tai paskatins Europos lygiu sukurti naują sporto renginiams taikomą intelektinės nuosavybės teisę.

5.7   Todėl EESRK ragina Komisiją paaiškinti teisės į teisingą pajamų grąžinimą pobūdį, apimtį ir poveikį, taip pat tam taikomą teisinį pagrindą.

5.8   Pasipelnymo klausimas yra mokesčių klausimas, todėl, EESRK nuomone, turėtų priklausyti nacionalinės kompetencijos sričiai. Vis dėlto, EESRK mano, kad ES valstybės narės turi aptarti, koks būtų teisingas metodas visiems susijusiems subjektams užtikrinti pajamų grąžinimą, ir dėl jo susitarti. Sunku šį klausimą aptarti ES lygmeniu, tačiau vėliau tikrai reikės nuodugniau jį aptarti, kad būtų galima išvengti rimtų trikdžių sektoriuje.

5.9   EESRK ragina Komisiją paaiškinti, ar iš tikrųjų žaliojoje knygoje iškeltos sporto problemos yra susijusios su sąžiningumu sporte, o gal tai pavieniai klausimai, kuriuos reikia spręsti atskirai? Komisija taip pat galėtų paaiškinti, ar, jos nuomone, nustatyta teisė į teisingą pajamų grąžinimą arba sporto teisė iš tikrųjų būtų veiksminga priemonė užtikrinti sąžiningumą sporte.

6.   Vykdymo užtikrinimas

6.1   Kita labai svarbi ir skubiai spręstina problema – visoje ES neteisėtai teikiamos lošimo paslaugos (8), darančios žalą vartotojų apsaugai, viešajai tvarkai ir viešojo intereso tikslų finansavimui.

6.2   Valstybių narių bendradarbiavimas siekiant apsaugoti vartotojus ES nuo neteisėtų operatorių turi lemiamos reikšmės. Šiuo klausimu EESRK mano, jog formalizuota ES lygmens bendradarbiavimo reguliavimo klausimais struktūra palengvintų šį bendradarbiavimą (9). Pirmiausia kiekviena valstybė narė turėtų sudaryti savo šalies licencijuotų operatorių sąrašus. Visi šie sąrašai turėtų būti prieinami Komisijai, valstybėms narėms, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir vartotojams. Valstybių narių bendradarbiavimas taip pat turėtų apimti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.

6.3   EESRK taip pat pažymi, kad šiam sektoriui trūksta duomenų. Todėl negalima atlikti reikiamos sektoriaus ir ypatingos jo dinamikos analizės. Atsižvelgdamas į tai, EESRK siūlo ES lygiu nustatyti bendrus duomenų rinkimo reikalavimus ir juos taikyti visoms reguliavimo institucijoms, kurios savo ruožtu įpareigotų visus licencijų turėtojus pateikti reikiamus duomenis. Tada duomenys galės būti agreguojami ES lygmeniu. Be to, būtų naudinga rinkti duomenis apie dėtas pastangas kovoti su neteisėtomis svetainėmis siekiant įvertinti nacionalinių kovos su juodąja rinka priemonių veiksmingumą.

6.4   Kovoje su neteisėtais operatoriais reikalingos veiksmingos vykdymo užtikrinimo priemonės. EESRK mano, jog tai yra silpnoji vieta ir valstybės narės turėtų taikyti daugiau priemonių, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems operatoriams siūlyti savo paslaugas internete, tarp kurių galėtų būti pažeidimų ir sankcijų sistema. Todėl jis ragina Komisiją ištirti galimybę pasiūlyti teisiškai privalomą priemonę, įpareigojančią bankus, kredito kortelių bendroves ir kitus mokėjimų sistemos dalyvius ES blokuoti neteisėtų lošimo operatorių ir jų klientų sandorius, netrukdant teisėtiems sandoriams. Tai gali apimti ir veiklos blokavimą, medijos, per kurią teikiamos informacinės visuomenės paslaugos uždarymą ir netgi su tokios veiklos vykdymu susijusio elemento konfiskavimą ar sunaikinimą.

(1)  Direktyva 2005/60/EB, OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

(2)  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A6-2009-0064+0+DOC+XML+V0//LT

(3)  http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/intm/118398.pdf

(4)  C-212/08 Zeturf prejudicinis sprendimas, 2011 m. birželio 30 d. sprendimas, 39 dalis.

(5)  Placanica ir kiti, 48 pastraipa; Liga Portuguesa ir kiti, 59 dalis.

(6)  Žalioji knyga SEC(2011) 321 galutinis, p. 6.

(7)  C-212/08 Zeturf prejudicinis sprendimas, 2011 m. birželio 30 d. sprendimas, 39 dalis.

(8)  Žr. žaliosios knygos trečio puslapio paskutinę pastraipą.

(9)  Kai kurios valstybės narės savanoriškai dalyvauja Europos reguliavimo institucijų forume, vadinamajame „GREF“, http://www.gref.net/.