Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2010-2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. sausio 13 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2010 –2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugpjūčio 31 d. priėmė savo nuomonę.

474-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. rugsėjo 21–22 d. (2011 m. rugsėjo 21 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 151 nariui balsavus už, nė vienam – prieš ir 5 susilaikius.

1.1 EESRK teigiamai vertina 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios ir laiko ją aktyvia politikos priemone Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijai ir su šios konvencijos sudarymų susijusiems įsipareigojimams įgyvendinti. Šia strategija ES oficialiai patvirtina JT neįgaliųjų teisių konvenciją, pripažindama, kad ši yra teisiškai privaloma. EESRK ragina ES žengti kitus ne mažiau svarbius žingsnius ir ratifikuoti konvencijos fakultatyvų protokolą bei užtikrinti, kad galiojančiuose ir būsimuose antrinės teisės aktuose būtų paisoma JT konvencijos nuostatų. EESRK mano, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija nustato aiškų pagrindą, kuris, garantavus neįgaliųjų dalyvavimą ir įtraukimą, leidžia jiems prisidėti prie savo galimybių realizavimo.

1.2 EESRK siūlo susieti Europos strategijos dėl negalios ir strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą. Valstybės narės turėtų įtraukti konkrečius su neįgaliaisiais susijusius tikslus į savo nacionalines reformų programas tam, kad būtų nustatytas skurdo, užimtumo ir švietimo lygis.

1.3 EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos iniciatyvą dėl antidiskriminacinės direktyvos (1), paremtą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsniu (2). Komitetas ragina valstybes nares ir Europos Parlamentą, jeigu straipsniai dėl negalios pripažinimo būtų iš dalies pakeisti pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją, priimti griežtus ir tinkamus ES teisės aktus, kurie neįgaliųjų teises gintų ne tik užimtumo srityje.

1.4 EESRK pabrėžia, kad konsultavimasis su neįgaliųjų organizacijomis ir jų aktyvus įtraukimas į teisės aktų ir politikos strategijų kūrimą ir įgyvendinimą pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnio 3 dalį ir ES sutarties 11 straipsnį, duotų papildomos naudos. Socialiniai partneriai taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį ir savo derybose turėtų dar dažniau kelti su negalia susijusius klausimus. EESRK ragina įgyvendinti 2010 m. kovo 25 d. Europos socialinių partnerių sudarytą bendrąjį susitarimą dėl įtraukiųjų darbo rinkų ir prašo valstybių narių imtis konkrečių finansinių priemonių kolektyvinėms deryboms negalios klausimais skatinti. Komitetas pažymi, kad įgyvendinant neįgaliųjų užimtumo politiką turi būti skiriamas dėmesys tam, kaip apskritai palengvinti neįgaliųjų profesinį gyvenimą (angl. life-streaming), visų pirma mokymuisi visą gyvenimą, įdarbinimui, užimtumo tęstinumui ir sugrąžinimui į darbą, taip pat užtikrinant, kad valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų numatyta pozityvi diskriminacija. Komitetas taip pat palankiai vertina bendrus profesinių sąjungų ir asociacijų veiksmus ir ragina jų imtis, pavyzdžiui, organizuoti bendrą Europos profesinių sąjungų konfederacijos ir Europos neįgaliųjų forumo konferenciją.

1.5 EESRK mano, kad Europą be kliūčių, kurioje būtų užtikrinta neįgaliųjų judėjimo laisvė, galima sukurti priėmus Europos prieinamumo aktą, t. y. griežtą ir tinkamą privalomą teisės aktą, kuriuo neįgaliesiems būtų užtikrinta judėjimo laisvė bei prekių, paslaugų ir fizinės infrastruktūros prieinamumas. Europos ir nacionaliniu lygmenimis reikėtų nustatyti tinkamą ir efektyvų taikymo ir stebėsenos mechanizmą.

1.6 Prieinamumo sąlygų gerinimas prisidėtų prie ES konkurencingumo didinimo ir spartesnio ekonomikos atsigavimo, nes būtų sukurtos naujos pagalbinių prekių ir paslaugų rinkos ir naujos darbo vietos. EESRK palankiai vertina Europos strategijos dėl negalios pasiūlymą iki 2015 m. užtikrinti visišką viešojo sektoriaus interneto svetainių ir svetainių, kuriose teikiamos pagrindinės viešosios paslaugos, prieinamumą.

1.7 EERSK mano, kad Europos mobilumo kortelė būtų konkreti ir efektyvi priemonė neįgaliųjų judėjimo laisvei skatinti, nes suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti paslaugomis visoje ES. Įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios Europos mobilumo kortelę reikėtų įvesti visose valstybėse narėse.

1.8 Formuojant ES politiką EESRK ragina laikytis žmogaus orumo ir lygybės principų. Komitetas kviečia didinti visuomenės, taip pat ir šeimų sąmoningumą, atkreipiant dėmesį į neįgaliųjų padėtį, pagarbą neįgaliųjų teisėms ir orumui. Taip pat reikėtų kovoti su stereotipais, susijusiais su neįgaliaisiais užimtumo, švietimo ir kitose srityse. EESRK tiki ES veiksmų, skirtų panaikinti neįgaliųjų padėties valstybėse narėse atotrūkiui, pridėtine verte. Reikėtų skatinti visas žiniasklaidos priemones propaguoti neįgaliųjų gebėjimus ir jų indėlį. EESRK rekomenduoja nustatyti negalios rodiklius, pagal kuriuos būtų renkami nuoseklūs duomenys visose asmens gyvenimo srityse ir stebimas neįgaliųjų skaičius, tam, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, skurdą ir nedarbo lygį.

1.9 EESRK mano, kad reikia sudaryti Europos negalios komitetą, kuris užtikrintų Europos strategijos dėl negalios struktūruotą valdymą, taip pat reikėtų griežtesnio ir veiksmingesnio mechanizmo koordinuoti ir stebėti, kaip Europoje ir valstybėse narėse pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 1 dalį įgyvendinama konvencija. EESRK taip pat nuolat vertins įgyvendinimą.

1.10 EESRK apgailestauja dėl neigiamo finansų krizės poveikio neįgaliųjų gyvenimui ir jų galimybėms pasinaudoti savo teisėmis. Komitetas ragina remti neįgaliuosius ir krizės sąlygomis ir rekomenduoja nemažinti socialinių išlaidų biudžeto taupymo tikslais. Šiam tikslui pasiekti ir Europos strategijos dėl negalios ir JT neįgaliųjų teisės konvencijos įgyvendinimo finansavimui turėtų būti naudojami Europos struktūriniai fondai ir kitos finansinės priemonės. Reikia papildomų mechanizmų, pavyzdžiui, susijusių su struktūriniais fondais. Tai gali būti ir tiesioginis finansavimo skyrimas (angl. ringfencing) neįgaliesiems ir kitoms pažeidžiamų asmenų grupėms skirtoms priemonėms. Būsima sanglaudos politika taip pat turi atitikti JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Reikia veiksmingai įgyvendinti dabartinio reglamento 16 straipsnį.

1.11 EESRK įsitikinęs, jog visi, įskaitant ir psichosocialinės negalios žmones, asmenis, kuriems reikia intensyvesnės paramos, neįgalius vaikus ir moteris, turėtų turėti tokias pačias žmogaus teises ir pagrindines laisves kaip ir kiti žmonės. Komitetas pripažįsta ir propaguoja teisę gyventi savarankiškai ir ragina remti perėjimą nuo institucinės prie bendruomeninės globos.

1.12 EESRK rekomenduoja 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje pripažinti teisinį Europos strategijos dėl negalios ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos statusą ES ir numatyti finansavimą strategijos ir konvencijos integravimui ir įgyvendinimui. Daugiametė finansinė programa turi remti pagrindinių teisių užtikrinimo ir neįgaliųjų įtraukties tikslus ir turėtų investuoti į kovą su diskriminacija ir prieinamumo gerinimą.

2.1 2010 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos priimtas komunikatas yra pagrindinė neįgaliesiems skirta politikos priemonė. Europos strategija dėl negalios nustato aštuonias pagrindines sritis: prieinamumas, dalyvavimas, lygybė, užimtumas, švietimas ir mokymas, socialinė apsauga, sveikata ir išorės veiksmai. Kiekvienoje srityje numatyti svarbūs veiksmai 2010–2015 m. laikotarpiui, kuriuos įgyvendinus bus parengtos naujos iniciatyvos, o strategija – persvarstyta. Europos strategija dėl negalios siekiama padėti įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir sukurti konvencijos įgyvendinimo mechanizmus ES politikoje ir ES institucijose. Strategijoje taip pat nurodoma, kokios paramos reikės finansavimui, moksliniams tyrimams, visuomenės švietimui, statistikai ir duomenų rinkimui. Prie komunikato pridedami du svarbūs dokumentai: 2010–2015 m. planuojamų konkrečių veiksmų sąrašas (3) ir darbo dokumentas (4), kuriame strategija aiškinama atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvenciją.

2.2 EESRK ragina siekti veiksmingo JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo persvarstant ir rengiant Europos teisės aktus.

2.3 EESRK mano, kad ES politika turėtų atspindėti JT neįgaliųjų teisių konvencijos įdiegtą perėjimą nuo medicininės prie žmogaus teisių paradigmos, ir pats įsipareigoja negaliai taikyti socialinį modelį.

2.4 EESRK rekomenduoja įtraukti JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatą, kad neįgalieji – „tai asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis“ (5).

2.5 EESRK yra įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, ir pabrėžia, kad neįgalieji turi lygiai tokią pačią teisę.

2.6 EESRK piktinasi sunkiomis neįgaliųjų gyvenimo sąlygomis: jie diskriminuojami dėl įvairių priežasčių: lyties, rasės, odos spalvos, etninės arba socialinės kilmės, genetinių savybių, kalbos, religijos arba tikėjimo, politinės arba kitokios nuomonės, priklausymo tautinei mažumai, turto, gimimo, amžiaus, seksualinės orientacijos arba kitokio statuso.

2.7 EESRK pripažįsta, kad neįgalieji sudaro apie 16 proc. ES gyventojų, t. y. 80 milijonų žmonių. Tai sudaro šeštadalį ES darbo jėgos, o 75 proc. šių žmonių, kuriems gali reikėti intensyvios paramos, neturi galimybės įsidarbinti. 38 proc. 16–34 metų amžiaus neįgaliųjų uždirba 36 proc. mažiau nei įgalūs žmonės (6).

2.8 Kaip ir ankstesnėse savo nuomonėse (7), EESRK pakartoja savo pasiryžimą siekti neįgaliųjų lygybės ir įtraukties, tiek įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios, tiek JT neįgaliųjų teisių konvenciją, tiek ES išorės veiksmus.

2.9 EESRK ragina imtis efektyvių priemonių spręsti mokyklos nebaigimo problemą, nes mano, kad skirtingai nuo įgalių žmonių, neįgaliųjų atveju dvigubai mažiau tikėtina, kad jiems pavyks pasiekti aukštąjį (tretinį) mokslą.

2.10 EESRK ragina persvarstyti Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, suderinant ją su JT neįgaliųjų teisių konvencija. Iš esmės, jeigu būtų laikomasi JT neįgaliųjų teisių konvencijos, taikant ir perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę atsisakymas tinkamai pritaikyti sąlygas turėtų būti laikomas viena iš diskriminacijos rūšių. EESRK ragina valstybes nares direktyvą įgyvendinti teisingai, o Europos Komisiją – deramai stebėti direktyvos įgyvendinimą.

2.11 EESRK sutinka, kad struktūrinius fondus reikėtų naudoti ekonomikos atgaivinimui ir socialinei sanglaudai (8). Būsimuose teisės aktuose nediskriminavimas ir prieinamumas turėtų likti horizontaliaisiais principais, reikėtų pripažinti neįgaliųjų organizacijų dalyvavimo visuose proceso etapuose (kūrimo, įgyvendinimo, valdymo, įvertinimo ir stebėsenos) pridėtinę vertę. Nediskriminavimo ir prieinamumo nuostatas reikėtų sugriežtinti – jos turi tapti reglamento kriterijais. Reikėtų sugriežtinti ir dabartinio reglamento 16 straipsnį, o Europos Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti jo įgyvendinimą.

2.12 Taip pat reikėtų išnagrinėti atitinkamus finansinės paramos mechanizmus (9), pavyzdžiui, tiesioginį finansavimo skyrimą neįgaliesiems (10) ir kitoms pažeidžiamoms grupėms skirtoms priemonėms (angl. ringfencing), tuo stengiantis orientuoti sanglaudos politiką į reikiamus prioritetus (11). EESRK jau rekomendavo, kad finansavimas būtų skiriamas konkretiems su socialine įtrauktimi susijusiems tikslams (12). Be to, siekiant užtikrinti reikiamą paramą JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir Europos strategijos dėl negalios principams įgyvendinti, neįgaliųjų socialinė įtrauktis turėtų tapti atskira išlaidų kategorija.

2.13 EESRK tvirtina, kad negalios vaikai turėtų naudotis tokiomis pačiomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis kaip ir kiti, ir primena Vaiko teisių konvenciją ir su ja susijusiais įsipareigojimais.

2.14 EESRK ragina pereiti nuo institucinės prie bendruomeninės neįgaliųjų globos, kad būtų gerbiamos neįgaliųjų teisės gyventi savarankiškai. Europos finansavimas turėtų būti naudojamas ne globos įstaigoms statyti ar remontuoti, bet remti perėjimą nuo institucinės prie bendruomeninės neįgaliųjų globos, įskaitant globos įstaigų pertvarkymą į bendruomenines tarnybas. Komitetas pabrėžia, jog būtina užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį ir aktyvų senėjimą.

3.1 EESRK mano, kad Europos strategijoje dėl negalios iš dalies atspindėti JT neįgaliųjų teisių konvencijos tikslai, ir mano, kad strategijoje numatytos veiksmų sritys yra aktualios ir turėtų būti sustiprintos atsižvelgus į konvenciją.

3.2 EESRK apgailestauja, kad lyčių lygybė nėra kompleksiškai nagrinėjama Europos strategijoje dėl negalios. Komitetas ragina pagal lytis grupuoti negalios duomenis, o renkant statistinius duomenis apie lyčių padėtį rinkti duomenis ir apie neįgalias moteris. EESRK rekomenduoja negaliai skirtose ES finansinėse priemonėse numatyti atskirus biudžetus skirtingų lyčių neįgaliesiems. Lyčių lygybės klausimo integravimas turėtų būti garantuotas įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios.

3.3 EESRK palankiai vertina faktą, kad Europos strategijoje dėl negalios kalbama apie tai, jog trūksta su negalia susijusių duomenų, ir ragina nustatyti rodiklius, kuriuos naudojant būtų galima įvertinti neįgaliųjų užimtumo ir skurdo lygį ir jų galimybes įgyti išsilavinimą.

3.4 Pripažindamas prevencijos svarbą, apie kurią kalbama sveikatai skirtame Europos strategijos dėl negalios skyriuje, EESRK pažymi, kad strategijoje daugiau dėmesio reikėtų skirti neįgaliųjų teisių pripažinimui, šias teises atskiriant nuo prevencijos.

3.5 EESRK palankiai vertina strategijos siekį didinti prieinamumą ir jo teigiamą poveikį visuomenei (pavyzdžiui, vyresniems ir riboto judrumo žmonėms). Neįgaliesiems prieinamos prekybos vietos pritrauktų daugiau klientų (15 proc. vartotojų). Nauji gaminiai sukuria naujas rinkas, jie yra tvaraus ekonomikos augimo šaltinis (13). EESRK primena Europos Sąjungos Tarybos rezoliuciją, kurioje teigiama, kad „toks pritaikymas yra įtrauktimi grindžiamos visuomenės, kurioje užtikrinamas nediskriminavimas, pagrindas“ (14).

3.6 EESRK ragina iš struktūrinių fondų užtikrinti pakankamą strategijos finansavimą. Visų pirma Komitetas siūlo veiksmingiau naudoti Europos socialinį fondą (ESF) integracijos į darbo rinką skatinti ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) aukštam prieinamumo lygiui Europoje užtikrinti.

3.7 EESRK mano, kad strategija turėtų toliau skatinti neįgaliųjų savarankiškumą, teikiant priežiūrą bendruomenėse ir atsisakant globos įstaigose. Europos lėšomis reikėtų finansuoti neįgaliųjų priežiūrą bendruomenėse ir užtikrinti, kad tokia priežiūra atitiktų reikiamus standartus.

3.8 EESRK pabrėžia (13), kad aktyvi įtrauktis turi būti susieta su darbo rinka, kad turi būti užtikrintos tinkamo dydžio pajamos ir galimybė pasinaudoti aukštos kokybės socialinėmis paslaugomis. Dėl šių galimybių turi gerėti ir žmonių, nutolusių nuo darbo rinkos, gyvenimo lygis (15).

3.9 EESRK mano, kad ES, kaip didžiausia pasaulyje išorės pagalbos teikėja, turėtų rodyti pavyzdį ir stengtis integruoti negalios klausimą į savo bendradarbiavimo veiklą.

3.10 EESRK ragina kurti įtraukiąją bendrą rinką ir organizuojant viešuosius pirkimus atsižvelgti į socialinius klausimus. Ypač reikėtų didinti prieinamumą – priimant toli siekiantį ir teisiškai privalomą Europos prieinamumo aktą – ir skatinti užimtumą, nediskriminavimą bei kokybiškas socialines paslaugas. Komitetas teigiamai vertina Europos standartizacijos įgaliojimą Nr. 473 (16) ir ragina nustatyti privalomus prieinamumo standartus, kuriais, remiantis JAV prieinamumo teisės aktų pavuzdžiu, būtų papildyti viešųjų pirkimų įstatymai (17). EESRK pripažįsta, jog nustatant tokius standartus svarbus yra institucijų, pramonės ir pilietinės visuomenės dialogas (18). Vis dėlto praktinė patirtis, susijusi su tokiais standartais, nėra labai sėkminga, todėl ateityje reikės teisiškai privalomo ir labiau struktūruoto mechanizmo.

3.11 EESRK ragina Europos Parlamentą, Europos Tarybą ir Regionų komitetą ryžtingai ginti neįgaliųjų teises ir užtikrinti, kad Europos Sąjungoje JT neįgaliųjų teisių konvencija būtų tinkamai įgyvendinama.

4.1 EESRK ragina pereiti prie struktūruoto Europos strategijos dėl negalios valdymo, kuris būtų patikėtas Europos negalios komitetui. Šis komitetas savo veikla konkrečiai sustiprintų dabar veikiančią negalios reikalų aukšto lygio grupę ir taptų pagal JT konvencijos 33 straipsnio 1 dalį vykdomo konvencijos įgyvendinimo ir stebėsenos koordinatoriumi.

4.2 EESRK mano, kad reikėtų steigti nacionalinius negalios reikalų komitetus, kurie nacionaliniu lygmeniu koordinuotų Europos strategijos dėl negalios ir JT konvencijos įgyvendinimą. Nacionalinis komitetas turėtų užtikrinti, kad koordinavimo procese dalyvautų neįgaliųjų organizacijos, turėtų palaikyti ryšius su kitų valstybių įgaliotomis institucijomis ir atitinkamais Europos subjektais.

4.3 EESRK mano, kad Europos negalios komiteto sudėtis turėtų užtikrinti neįgaliųjų atstovavimą ir konsultavimąsi su EESRK bei kitais suinteresuotaisiais subjektais ir neįgaliųjų organizacijomis.

4.4 EESRK įsipareigoja aktyviai propaguoti JT neįgaliųjų teisių konvenciją, kaip pirmą ES ratifikuotą tarptautinę žmogaus teisių sutartį. Komitetas sieks vidinio strategijos ir JT konvencijos įgyvendinimo. EESRK taip pat didins visuomenės sąmoningumą, kartu su kitomis ES institucijomis ir neįgaliųjų organizacijų atstovais organizuodamas įvairius renginius, pavyzdžiui, aukšto lygio konferencijas.

4.5 EESRK ragina atkreipti dėmesį į JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios turėtų būti įgyvendinamos nedelsiant ir bendradarbiaujant su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis. EESRK pabrėžia, kad įgaliotoji institucija turi būtų tiesiogiai atskaitinga Komisijos generaliniam sekretoriui, ir kad reikia užtikrinti visišką stebėsenos mechanizmo nepriklausomumą ir pliuralizmą.

4.6 EESRK primena apie JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 3 dalimi ir ES sutarties 11 straipsniu nustatytą įpareigojimą įtraukti neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas į JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimą ir stebėseną.

4.7 EESRK mano, kad svarbu stebėti nacionalinių veiksmų, kurie pagal Europos strategiją dėl negalios bus vykdomi iki 2015 m., įgyvendinimą ir užtikrinti, kad valstybės narės pateiktų pažangos ataskaitas. Europos Komisija taip pat turėtų pateikti ES lygmeniu padarytos pažangos ataskaitą. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimas turėtų būti susietas su strategija „Europa 2020“. Valstybės narės turėtų įtraukti konkrečius su neįgaliaisiais susijusius tikslus į savo nacionalines reformų programas tam, kad būtų nustatytas skurdo, užimtumo ir švietimo lygis.

4.8 Būsimomis Europos Komisijos finansavimo programomis, kuriomis bus pakeista PROGRESS programa, turėtų būti remiamas neįgaliųjų organizacijų, atstovaujančių ir kompleksinę negalią, ir kokį nors vieną sutrikimą turintiems asmenims, dalyvavimas. Tai padės įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją.

4.9 EESRK ragina suinteresuotuosius subjektus, t. y. profesines sąjungas, darbdavius, paslaugų teikėjus ir neįgaliųjų organizacijas, laikantis savo įsipareigojimų ir vaidmens, aktyviai dalyvauti Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo procese.

4.10 EESRK mano, kad socialinės ekonomikos subjektams tenka svarbus vaidmuo gerinant neįgaliųjų aplinką ir įsidarbinimo galimybes, taip pat prekių ir paslaugų prieinamumą.

4.11 EESRK ragina profesines sąjungas ir darbdavius įtraukti su negalia susijusias nuostatas į kolektyvines derybas ir taip skatinti įtraukias darbo rinkas ir Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimą. Valstybės narės turėtų numatyti konkrečias finansines priemones tokioms deryboms paremti.

4.12 EESRK mano, kad Europos strategija dėl negalios turėtų skatinti nacionalinių neįgaliųjų organizacijų bei ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų bendradarbiavimą, siekiant skleisti strategijos nuostatas nacionaliniu lygmeniu.

4.13 EESRK siūlo į visas Europos strategijos dėl negalios sritis įtraukti asmenų, kuriems reikalinga intensyvi parama, ir psichosocialinės negalios asmenų poreikius.

5. Europos strategijos dėl negalios persvarstymas 2015 m. ir nauja programa po 2020 m.

5.1 EESRK ragina atidžiai persvarstyti Europos strategiją dėl negalios ir sąrašą plataus užmojo veiksmų kovai su diskriminacija ir lygybei ES užtikrinti po 2015 m.

5.2 EESRK ragina persvarstyti galiojančius ES teisės aktus ir sistemingai remtis JT neįgaliųjų teisių konvencijos principais naujuose ES teisės aktuose ir politikoje.

5.3 EESRK ragina iki 2013 m. atlikti išsamų Europos strategijos dėl negalios persvarstymą, suderinant strategiją su JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, kad strategija, be kita ko, apimtų tokias sritis, kaip teisė į gyvybę ir teisinis asmens pripažinimas.

5.4 EESRK mano, kad svarbiausi Europos strategijos dėl negalios tikslai yra lygybė užimtumo, švietimo, judėjimo laisvės ir kitose neįgaliųjų gyvenimui aktualiose srityse.

5.5 EESRK pakartoja, kad su juo turi būti konsultuojamasi prieš pateikiant ES įgyvendinimo ataskaitą JT neįgaliųjų teisių komitetui.

5.6 EESRK primena apie nuoseklių duomenų svarbą politikos formavimui ir tinkamam Europos strategijos dėl negalios įvertinimui, ir ragina ES lygmeniu nustatyti negalios rodiklius.

Pirmieji pasiūlymai dėl naujo Europos strategijos dėl negalios veiksmų sąrašo po 2015 m.

5.7 EESRK pasirengęs įdėmiai stebėti Europos prieinamumo akto įgyvendinimą valstybėse narėse po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba priims Europos Komisijos pasiūlymą dėl šio teisės akto ir jis taps privalomu. EESRK ragina sudaryti konkretų planą, kad visos ES institucijos (jų infrastruktūra, įdarbinimo procedūros, posėdžiai, tinklalapiai ir informacija) būtų prieinamos neįgaliesiems.

5.8 EESRK pabrėžia, jog svarbu iš dalies pakeisti su negalia susijusius Europos Komisijos pasiūlymo dėl antidiskriminacinės direktyvos straipsnius, kad jie neprieštarautų JT neįgaliųjų teisių konvencijai. Komitetas ragina valstybes nares nuosekliai priimti griežtus Europos teisės aktus, kuriuose neįgaliųjų teisės būtų ginamos ne tik užimtumo srityje.

5.9 EESRK mano, kad naujajame veiksmų, kurių reikės imtis po 2015 m., sąraše turėtų būti priemonės, specialiai skirtos psichosocialinės negalios žmonėms, neįgalioms moterims ir mergaitėms, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, taip pat žmonėms, kuriems reikia didesnės paramos.

5.10 EESRK pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad žmonės su negalia turėtų visišką judėjimo laisvę. EESRK mano, kad reikia įvesti Europos mobilumo kortelę, kuri visose ES šalyse būtų pripažinta parama natūra neįgaliesiems. Tokia kortelė suteiktų galimybę neįgaliems žmonėms, taip, kaip kitiems ES piliečiams, laisvai keliauti po ES. Mobilumo kortelės, kaip ir Europos automobilių statymo kortelės, tikslas turėtų būti užtikrinti galimybę pasinaudoti įvairiomis viešųjų ir privačių institucijų siūlomomis lengvatomis, pavyzdžiui, galimybe naudotis viešuoju transportu, patekti į muziejus ir kt. EESRK laukia konkrečių pasiūlymų, kurie pašalintų kliūtis perkelti invalidumo pašalpas ir konkrečios paramos paslaugas, pavyzdžiui, valstybės paramą ir techninės pagalbos priemones.

5.11 EESRK siūlo sukurti negalios observatoriją, kuri stebėtų neįgaliųjų padėtį ES, keistųsi gerosios praktikos pavyzdžiais ir remtų politikos pokyčius.

5.12 EESRK ragina sukurti teisiškai privalomą Europos Sąjungos bendruomenės paslaugų kokybės sistemą, kuri būtų vystoma ir įgyvendinama valstybėse narėse.

5.13 EESRK teigia, kad pagrindinė švietimo sistema turi būti įtrauki. Komitetas siūlo mokyti ženklų kalbos pradinėse mokyklose, įdarbinti mokytojus, mokančius Brailio raštą ir naudotis kitomis priemonėmis, kuriomis galima padėti neįgaliems mokiniams.

5.14 EESRK ragina sukurti bendrą Europos Sąjungos negalios įvertinimo sistemą, grindžiamą žmogaus teisėmis (19).

5.15 EESRK siūlo siekti, kad neįgalieji būtų lygūs įstatymui. Europos Teisingumo Teismas ir nacionaliniai teismai turi būti prieinami ir imtis visų būtinų priemonių kovai su diskriminacija.

5.16 EESRK primena, kad teisė balsuoti yra žmogaus teisė, kuri JT neįgaliųjų teisių konvencijoje pripažįstama visiems neįgaliesiems. Komitetas primena visoms suinteresuotosioms institucijoms, kad asmens tinkamumą balsuoti ar kelti savo kandidatūrą rinkimuose turi lemti tik amžiaus ir pilietybės reikalavimai. EESRK griežtai ir nevienareikšmiškai atmeta idėją, kad teisė balsuoti arba kelti savo kandidatūrą rinkimuose gali būti atimta dėl negalios, nesvarbu, ar teismo sprendimu, ar kokiu kitu būdu. EESRK ragina ES institucijas ir valstybes nares atsisakyti diskriminuojančių globos įstatymų, kad visi neįgalieji taip pat, kaip ir kiti žmonės, galėtų pasinaudoti savo politinėmis teisėmis. Komitetas pažymi, kad būtina tinkamai pritaikyti balsavimo procedūras, patalpas, įrangą ir balsavimo medžiagą, nes tik taip bus garantuota teisė dalyvauti nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose.

5.17 EESRK ragina surinkti įrodymus apie dabartinių politikos priemonių, kuriomis gerinama neįgaliųjų padėtis, veiksmingumą. Komitetas siūlo tai padaryti finansuojant ES projektus, tyrimus ir mokslinius tyrimus.

2011 m. rugsėjo 21 d., Briuselis

Europos ir ekonomikos socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, SEC(2008) 2180, SEC(2008) 2181.

(2) Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, 19 straipsnio 1 dalis: „Nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų ir neviršydama Sąjungai jomis suteiktų įgaliojimų, Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.“

(5) JT neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnis: http://www.un.org/disabilities/default.asp?id=261.

(16) M/473 – Standartizacijos įgaliojimas CEN, CENELEC ir ETSI įtraukti „Tinkamumą visiems“ į atitinkamas standartizacijos iniciatyvas.

(17) OL C 354, 2008 12 28, p. 8–15. Neįgaliųjų amerikiečių aktas yra teisės aktas, draudžiantis diskriminuoti neįgalius žmones užimtumo, transporto srityse, viešojo naudojimo vietose, komunikacijų srityje ir vyriausybės veikloje. Šis įstatymas nustato reikalavimus ir telekomunikacijų perdavimo paslaugoms.

(18) Žr. pagal įgaliojimus Nr. 376 ir Nr. 420 jau įgyvendinamus standartus ir nuorodą

http://cms.horus.be/files/99909/MediaArchive/M420%20Mandate%20Access%20Built%20Environment.pdf.

(19) Bendra negalios įvertinimo sistema remtųsi teisėmis, įtvirtintomis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje, peržiūrėjus Tarptautinę funkcionavimo, negalios ir sveikatos klasifikaciją (ICF).