Europos ekonomikos ir socialinių reikalų skyriaus nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo

Taryba, 2011 m. birželio 15 d., ir Europos Parlamentas, 2011 m. birželio 7 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugpjūčio 30 d. priėmė savo nuomonę.

474-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. rugsėjo 21–22 d. (2011 m. rugsėjo 21 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 131 nariui balsavus už ir 3 susilaikius.

1.1 Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo. Sėkmingai įgyvendinta iniciatyva padės plėstis tokioms skaitmeninėms bibliotekoms kaip Europeana (1) ir kitoms viešosioms įstaigoms, atliekančioms viešojo intereso misiją, kaip nurodyta siūlomos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje, ir suteikiančioms piliečiams prieigą prie įvairiapusio ir turtingo Europos kultūros paveldo.

1.2 Komitetas šiuo metu rengia atskirą nuomonę dėl naujojo Komisijos komunikato, kuriame siūloma strategija bendrosios intelektinės nuosavybės rinkai sukurti (2). Intelektinės nuosavybės teisės yra vienas svarbiausių technologinių ir komercinių inovacijų, galinčių padėti ekonomikai atsigauti ir augti ateityje, skatinimo veiksnys (3). Intelektinės nuosavybės teisių valdymo pobūdis yra labai svarbus siekiant užtikrinti Europos kultūros klestėjimą ir europiečių gyvenimo kokybę.

1.3 Komitetas mano, kad strategijos „Europa 2020“ dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo nebus galima įgyvendinti, jei nebus sukurta tikra intelektinės nuosavybės bendroji rinka. Jau daug metų Komitetas ragina suderinti Europos ir nacionalines taisykles, skatinančias inovacijas, kūrybingumą ir piliečių gerovę, nepamirštant iniciatyvų, padedančių, kad kūriniai, prekės ir paslaugos taptų prieinamesnės kuo platesniam žmonių ratui (4).

1.4 Apskritai Komitetas pritaria siūlomai direktyvai sukurti teisinę sistemą, užtikrinančią teisėtą tarpvalstybinę prieigą prie nenustatytų autorių teisių kūrinių (5). EESRK savo nuomonėje dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės (6) tvirtai remia tokius veiksmus, kaip šios sistemos, padėsiančios spręsti kultūrinio ir ekonominio susiskaidymo bendrojoje rinkoje problemas, įgyvendinimas.

1.5 Komitetas tvirtai remia Europos kultūros paveldo skaitmeninimą ir plačią sklaidą (7). Komitetas mano, kad šios medžiagos pateikimas internete yra pagrindinis žinių visuomenės Europoje vystymo veiksnys ir kad labai svarbu užtikrinti piliečiams turtingą ir įvairų kultūrinį gyvenimą. Todėl Komitetas palankiai vertina Komisijos siūlomą direktyvą, skirtą ypatingai nenustatytų autorių teisių kūrinių problemai spręsti.

1.6 EESRK pripažįsta, kad direktyva yra būtina, nes tik labai mažai valstybių narių įgyvendino nenustatytų autorių teisių kūrinius reglamentuojančius teisės aktus. Be to, bet kokie esami nacionaliniai teisės aktai riboja prieigą, nes minėtais kūriniais gali naudotis tik tam tikroje nacionalinėje teritorijoje gyvenantys piliečiai.

1.7 Iš esmės, Komitetas pritaria keturių ramsčių principui, kuris siūlomas direktyvoje:

1.8 Kad autorių teisių turėtojų paieška būtų veiksminga ir nenustatytų autorių teisių kūrinių sklaida – plati, labai svarbu, kad kiekviename sektoriuje būtų galima naudotis teisių internetinėmis duomenų bazėmis ir registrais, panašiais į tuos, kurie yra naudojami knygų leidybos sektoriuje (8). Komitetas ragina Komisiją padėti atitinkamoms organizacijoms kurti šias priemones.

1.9 EESRK laikosi nuomonės, kad valstybės narės savo šalyse turėtų turėti oficialiai patvirtintų duomenų bazių, kuriose būtų užfiksuoti kruopščių paieškų jų teritorijose rezultatai, registrą, kaip nurodyta direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje. Tokie registrai padėtų kitų ES šalių institucijoms įsitikinti, kad šaltiniai yra oficialiai pripažinti ir patikimi.

1.10 Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į tradicinės muzikos, sakytinės istorijos, fotografijų ir kinematografijos darbų svarbą ES kultūros paveldui ir prašo bet kurios 1 straipsnio 1 dalies 1 įtraukoje išvardytų įstaigų archyvuose esantiems tokiems įrašams ir atvaizdams taikyti vienodas sąlygas nustatant, ar kūrinys yra nenustatytų autorių teisių kūrinys, ir jį skelbiant. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvos 11 straipsnyje nustatyta, kad į direktyvos taikymo sritį gali būti įtraukti saugomi dalykai, kurie šiuo metu nėra įtraukti, visų pirma fonogramos ir atskiros fotografijos, ir ragina Komisiją kuo greičiau juos įtraukti.

1.11 Be to, Komitetas palankiai vertina Komisijos siekį pasirašyti Susitarimo memorandumą tarp bibliotekų, leidėjų, autorių ir kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijų ir tokiu būdu padėti rasti su leidimų išdavimu susijusius sprendimus skaitmeninti ir skelbti knygas (9), kuriomis nebeprekiaujama.

2.1 Komisija pasiūlė intelektinės nuosavybės teisių strategiją (10), kuri yra neatsiejama nuo bendros darbotvarkės, skirtos skatinti tvarų augimą ir kurti darbo vietas bendrojoje rinkoje ir didinti Europos konkurencingumą pasaulyje. Strategija papildo strategiją „Europa 2020“, Bendrosios rinkos aktą (11) ir Skaitmeninę Europos darbotvarkę ir yra svarbi jų dalis.

2.2 Neseniai pristatytame komunikate, dėl kurio šiuo metu Komitetas rengia atskirą nuomonę, Komisija numačiusi sukurti intelektinės nuosavybės teisių (INT) bendrąją rinką (12). Vieni pirmųjų šios intelektinės nuosavybės teisių strategijos rezultatų – pasiūlyta direktyva, skirta palengvinti leidimų naudoti nenustatytų autorių teisių kūrinius išdavimą, kad daug kultūros kūrinių kiekvienoje valstybėje narėje būtų prieinami internete. Taip būtų lengviau kurti europines skaitmenines bibliotekas, kurios saugo ir skleidžia turtingą Europos kultūros ir intelektinį paveldą.

2.3 Nenustatytų autorių teisių kūrinių skaitmeniniams ir sklaida yra ypatingas kultūrinis ir ekonominis iššūkis. Kai nėra žinomas teisėtas teisių turėtojas, tuomet naudotojai negali gauti reikiamo leidimo, todėl, pavyzdžiui, knyga negali būti suskaitmeninta. Nenustatytų autorių teisių kūriniai sudaro didelę Europos kultūros įstaigų fondų dalį, pavyzdžiui, apytikriais „British Library“ skaičiavimais, 40 proc. jos turimų kūrinių (iš viso 150 mln.), kurių autorių teisės saugomos, sudaro nenustatytų autorių teisių kūriniai.

2.4 Šiuo metu Komisija siūlo priimti direktyvą, numatančią bendras taisykles visoms valstybėms narėms, kaip elgtis su tokiais kūriniais, kad būtų palengvintas nenustatytų autorių teisių kūrinių skaitmeninimas plačiu mastu, kaip reikalaujama Europos skaitmeninėje darbotvarkėje.

2.5 Komisija atliko poveikio vertinimą ir apsvarstė šešias skirtingas galimybes dėl nenustatytų autorių teisių kūrinių iniciatyvos (13). Buvo padaryta išvada, kad geriausiai būtų remtis nenustatytų autorių teisių kūrinio statuso valstybių narių tarpusavio pripažinimo metodu. Tai leistų bibliotekoms ir kitiems gavėjams, nurodytiems siūlomos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje, įgyti teisinį tikrumą dėl konkrečiam kūriniui suteikto nenustatytų autorių teisių kūrinio statuso. Be to, tarpusavio pripažinimu užtikrinama, kad visi Europos piliečiai turės prieigą prie skaitmeninėje bibliotekoje laikomų nenustatytų autorių teisių kūrinių.

3.1 Komitetas mano, kad svarbu įgyvendinant visas intelektinės nuosavybės teisių politikos iniciatyvas rasti kūrėjų bei turėtojų teisių ir naudotojų bei galutinių vartotojų interesų pusiausvyrą, kad kūriniais galėtų naudotis kuo platesnis žmonių ratas visose valstybėse narėje.

3.2 Kad būtų lengviau atlikti intelektinės nuosavybės teisių paiešką, Komisija galėtų paskelbti ir reguliariai atnaujinti direktyvos 1 straipsnio1 dalyje išvardytų įstaigų, atsakingų už nenustatytų autorių teisių kūrinių tvarkymą, sąrašą.

3.3 Be to, šios įstaigos turi žinoti, kad kruopščių paieškų įrašų šaltiniai kitoje ES valstybėje narėje yra oficialiai pripažinti ir patikimi. Todėl valstybės narės savo šalyse turėtų turėti oficialiai patvirtintų duomenų bazių, kuriose būtų fiksuojami kruopščių paieškų jų teritorijose rezultatai, registrą, kaip nurodyta direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje.

3.4 Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvos 11 straipsnyje nustatyta, kad į direktyvos taikymo sritį gali būti įtraukti saugomi dalykai, kurie šiuo metu nėra įtraukti, visų pirma fonogramos ir atskiros fotografijos. Nepaisant šios nuostatos dėl peržiūros, tai reikia atlikti dabar, kad būtų galima netrukus paskelbti šiuos kultūrinius artefaktus.

3.4.1 Tradicinė muzika ir sakytinė istorija yra labai svarbios ES kultūros paveldui. Ne tik viešosiose transliuojančiose organizacijose, bet ir kitose 1 straipsnio 1 dalies 1 įtraukoje išvardytose įstaigose visoje ES sukauptas gausus įrašytos medžiagos archyvas. Visai šiai garso ir garso bei vaizdo medžiagai reikėtų taikyti tokias pat paieškos, klasifikavimo ir naudojimo sąlygas kaip ir kitiems direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje išvardytiems kūriniams.

3.4.2 Fotografijos ir kinematografijos darbai taip pat yra gausus informacijos šaltinis, leidžiantis pažinti ir suprasti Europos civilizaciją. Jei šiuos darbus galima suklasifikuoti kaip nenustatytų autorių teisių kūrinius, reikėtų dėti visas pastangas, kad ši medžiaga nebedūlėtų viešųjų įstaigų užslėptuose archyvuose.

2011 m. rugsėjo 21 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) Europeana suteikia žmonėms galimybę ištyrinėti Europos muziejų, bibliotekų, archyvų ir garso bei vaizdo medžiagos fondų skaitmeninius išteklius. Projektą finansuoja Europos Komisija. Jis pradėtas 2008 m. siekiant, kad Europos kultūros ir mokslo paveldas taptų prieinamas visuomenei. Žr. www.europeana.eu.

(2) COM(2011) 287 galutinis „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka“.

(3) Žr. „2020 m Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM (2010) 2020 galutinis), Metinė augimo apžvalga 2011 m. (COM (2011) 11 galutinis), Europos skaitmeninė darbotvarkė (COM (2010) 245 galutinis), Bendrosios rinkos aktas (COM (2011) 206 galutinis) ir Inovacijų sąjunga (COM (2010) 546 galutinis).

(5) Nenustatytų autorių teisių kūriniai yra knygos, laikraščių ar žurnalų straipsniai, kurių autorių teisės vis dar saugomos, bet autorių teisių turėtojų negalima rasti, kad būtų gautas autorių teisių leidimas. Tai kinematografiniai ir audiovizualiniai kūriniai. Nenustatytų autorių teisių kūrinių esama Europos bibliotekų fonduose.

(8) ARROW (angl. Accessible Registries of Rights Information and Orphan Works) yra Europeana skirtas projektas. Tai Europos nacionalinių bibliotekų, leidėjų ir bendro valdymo organizacijų konsorciumo, kuris atstovauja ir rašytojams per jų pagrindines europines asociacijas ir nacionalines organizacijas, projektas. Žr. www.arrow-net.eu.

(10) COM(2011) 287 galutinis „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka“.

(11) COM(2011) 2006 galutinis, „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“.

(13) SEC(2011) 615 galutinis „Poveikio tarpvalstybinei prieigai prie nenustatytų autorių teisių kūrinių vertinimas“.