Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. vasario 2 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo

Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. birželio 7 d. priėmė savo nuomonę.

473-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. liepos 13–14 d. (liepos 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 142 nariams balsavus už, 4 – prieš ir 3 susilaikius.

1.1 EESRK palankiai vertina Komisijos dokumentą COM(2011) 25 galutinis „Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“ ir Europos žaliavų iniciatyvą, kaip svarbius veiksmus sprendžiant šią gyvybiškai svarbią problemą.

1.2 Nors nėra priežasties manyti, kad ilgainiui pasaulyje bus išeikvotos kokių nors gyvybiškai svarbių žaliavų atsargos, reali stygiaus trumpalaikėje perspektyvoje grėsmė yra. Toks stygius gali atsirasti dėl politinių ar ekonominių veiksnių, jei tam tikros žaliavos, reikalingos ES pažangiųjų technologijų gamybai, bus gaminamos tik kelete šalių. Išteklių, kuriuos būtų galima panaudoti dabar tiekiamiems ištekliams pakeisti, pakanka ir jie gali būti išgaunami kelete šalių, pavyzdžiui, Australijoje, Danijoje (Grenlandijoje), JAV; tačiau šiuo metu daug pigiau pasikliauti dabartine tiekimo grandine. Kai kurios šalys jau parodė, kad pasinaudos šiuo veiksniu savo ekonominiams ar politiniams interesams patenkinti.

1.3 Todėl EESRK ragina EK stebėti tarptautinės prekybos svarbiausiomis žaliavomis (jų sąrašas pateiktas dokumente COM(2011) 25 galutinis ir yra reguliariai atnaujinamas) padėtį. EESRK rekomenduoja parengti keletą patikimų scenarijų, įskaitant blogiausio atvejo, ir apibūdinti grėsmes bei galimus sprendimus. Be to, pritariame, jog reikia tęsti derybas tarptautiniu lygmeniu (PPO), kad būtų skatinama laisvoji prekyba biržos prekių rinkose. Turėtų būti sustiprintas bendradarbiavimas su kitomis panašioje padėtyje esančiomis šalimis (JAV, Japonija, Pietų Korėja).

1.4 EESRK primygtinai ragina imtis aktyvesnės užsienio politikos, kad ES pramonei būtų užtikrintos žaliavos. Šiuo tikslu reikėtų apibrėžti pagrindines naujosios diplomatijos žaliavų srityje gaires ir jas suderinti tarp valstybių narių. Dvišalės prekybos sutartys ir diplomatija labai svarbūs pagrindinėms ES pramonės žaliavoms užtikrinti. Tai yra artimiausias sunkus iššūkis naujai sukurtai ES diplomatinei tarnybai. Labai svarbu ne tik sutelkti dėmesį į gyvybiškai svarbių žaliavų užtikrinimą, bet ir tikslinėse šalyse kurti ES interesams palankią aplinką. Reikia pasinaudoti tuo, kad ES yra viena iš pasaulio populiariausių ir svarbiausių rinkų.

1.6 EESRK mano, kad svarbiausių žaliavų strateginis rezervas yra vienas iš galimų sprendimų, ir rekomenduoja atlikti poveikio įvertinimą siekiant nustatyti, ar tokia galimybė yra įmanoma atsižvelgiant į blogiausio atvejo scenarijų. Tokia priemonė gali turėti ir neigiamą šalutinį poveikį (pavyzdžiui, nepakankamas lankstumas, poveikis prekės kainai ir pan.), todėl ją reikėtų išsamiai išnagrinėti, surengti konsultacijas ir sprendimus priimti kartu su ES pramonės atstovais.

1.7 EESRK rekomenduoja imtis iniciatyvų moksliniams tyrimams, duomenų rinkimui ir stebėjimui paremti, ir tose iniciatyvose dėmesys turėtų būti skiriamas dabartiniams ar galimiems žaliavų ištekliams tiek valstybėse narėse, tiek trečiosiose šalyse. Mokslinių tyrimų duomenys arba surinkti duomenys, kurie buvo gauti naudojantis viešosiomis lėšomis, turi būti prieinami visiems ES rinkos dalyviams, taip pat ES ir valstybių narių institucijoms.

1.8 Komitetas mano, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbus žaliavų politikos veiksnys. Kad būtų pasiekta pažanga, turi dalyvauti pagrindiniai gamybos sektoriai (žaliavų partnerystės iniciatyva pagal EK komunikatą „Inovacijų Sąjunga“). Būsimoje aštuntojoje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrojoje programoje žaliavų politika turi būti atspindėta kaip pirmenybinė sritis.

1.9 EESRK rekomenduoja remti dabar vykdomą ar naują žaliavų gavybą valstybėse narėse, atitinkančią ES aplinkos, socialinius, sveikatos ir saugos teisės aktus. Vietos tiekimas turėtų būti vienas iš žaliavų politikos ramsčių.

1.10 EESRK remia žaliavų antrinį perdirbimą ir pabrėžia būtinybę, kai ekonomiškai ir techniškai galima, užtikrinti aukščiausią perdirbimo spartos lygį. EESRK rekomenduoja remti gavybą iš senų kasybos atliekų, kuriose yra didelis įvairių metalų kiekis.

1.11 Komitetas remia Europos Komisijos priemones, skirtas reguliuoti finansines biržos prekių rinkas siekiant didinti skaidrumą, gerinti informacijos kokybę ir tobulinti priežiūros sistemas.

2.1 2011 m. vasario 2 d. Komisija paskelbė dokumentą „Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“, COM(2011) 25 galutinis. Šis dokumentas išplėstas, palyginti su pirminiais ketinimais aprėpti tik su žaliavomis susijusius uždavinius. Dabar jis apima ir fizines rinkas, kur prekiaujama žaliavomis, ir su jomis susijusias finansų rinkas.

2.2 Biržos prekė yra bet kuris produktas, kurio pridėtinė vertė nedidelė ir kuris dėl to labai jautrus kainų konkurencijai. Biržos prekės yra žaliavos, žemės ūkio produktai ir pagrindinės prekės. Pastaraisiais metais biržos prekių rinkos pasižymėjo didesniu svyravimu ir beprecedente kainų kaita.

2.3 Nors diskusijos apie sąlyginę daugialypių veiksnių, darančių poveikį prekių kainoms, svarbą tebevyksta, akivaizdu, kad kainų svyravimai skirtingose biržos prekių rinkose tampa vis labiau tarpusavyje susiję ir kad biržos prekių rinkos tampa vis labiau susietos su finansų rinkomis.

2.4 2002–2008 m. laikotarpiu dėl didelio pasaulinio ekonomikos augimo sparčiai augančios ekonomikos šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje, taip pat mažesnėse Azijos, Amerikos ir ypač Afrikos sparčiai augančios ekonomikos šalyse labai išaugo žaliavų paklausa. Išaugusią paklausą dar labiau sustiprins sparti tolesnė šių šalių industrializacija ir urbanizacija.

2.5 Be to, kad biržos prekių kaina nepastovi, pastaraisiais metais kai kurios šalys nustatė tam tikrų gyvybiškai svarbių žaliavų, pavyzdžiui, retųjų žemės elementų (pvz., prazeodimis ir neodimis, taip pat keletas kitų elementų ir mineralų, kurie laikomi svarbiais, kadangi vis plačiau naudojami naujosiose technologijose), eksporto apribojimus. Šie apribojimai, kaip ir kitos tvaraus žaliavų tiekimo kliūtys, yra tikras iššūkis Europos pramonei ir vartotojams, kurį būtina įveikti.

2.6 Komunikate apibūdinti pokyčiai pasaulinių biržos prekių rinkose, paaiškinantys pokyčius fizinėse rinkose (energija, žemės ūkis ir maisto tiekimo saugumas, žaliavos), taip pat didėjanti biržos prekių ir susijusių finansų rinkų tarpusavio priklausomybė. Tokia pat logine struktūra nušviečiamas ES politikos atsakas.

2.7 ES lygmeniu buvo įgyvendinama iniciatyva, kuria siekiama stiprinti prekybos energijos rinkose priežiūrą, vientisumą ir skaidrumą. Taip pat buvo įgyvendinama keletas kitų iniciatyvų, kuriomis siekiama gerinti maisto grandinės veikimą ir didinti žemės ūkio prekių rinkų skaidrumą. Įgyvendinant finansinių rinkų reguliavimo sistemos reformas, Komisija taip pat nustatė priemones, skirtas stiprinti biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų vientisumą ir didinti skaidrumą.

2.8 Europos žaliavų iniciatyva – labai svarbi dokumento dalis. Ji pagrįsta trimis ramsčiais:

Joje nagrinėjami iki šiol pasiekti rezultatai nustatant svarbiausias žaliavas ir prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų, efektyvaus išteklių naudojimo bei antrinio perdirbimo srityse.

2.9 Nors įgyvendinant Žaliavų iniciatyvą padaryta didelė pažanga, būtina toliau gerinti padėtį. Itin svarbus trimis ramsčiais grindžiamas kompleksinis požiūris, kadangi kiekvienas ramstis padeda siekti tikslo užtikrinti sąžiningą ir tvarų žaliavų tiekimą į ES.

3.1 EESRK pripažįsta Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama spręsti žaliavų klausimą, ir komunikatą, kuriame apibendrinami plataus analitinio darbo šia tema rezultatai. Taip pat vertiname suinteresuotųjų subjektų konsultacijų apmąstymus ir kitų dalyvaujančių ES institucijų indėlį.

3.2 Europa turi užimti savo vietą naujajame pasaulyje, kuriame sparčiai augančios ekonomikos šalys sunaudos didesnę dalį Žemėje esančių žaliavų, kaip kad dabar daro išsivysčiusios šalys. Žinome, kad tai neįmanoma, ir Europa turi pereiti prie neintensyvaus žaliavų naudojimo. Pirmoji šios naujosios tikrovės apraiška yra tai, kad pramoninių žaliavų kainas nustato Kinijos, kuri yra pagrindinė vartotoja pasaulyje, o dažnai ir pirmoji gamintoja, rinka. Tokio dominavimo pasekmės – artimiausiais metais Kinijoje bus sukurtos naujos žaliavų rinkos (neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių). Šios rinkos vis labiau tampa sektoriaus atskaitos tašku.

3.4 Kita vertus, tai, kad įtrauktos biržos prekių rinkos ir net finansų rinkos, šiek tiek atitraukia dėmesį nuo pagrindinės komunikato temos. Komitetas supranta, kad būtina turėti platesnį problemos vaizdą. Tačiau kyla klausimas, ar komunikate proporcingai paskirstytas dėmesys.

3.5 Akivaizdu, kad biržos prekių rinkos – ir fizinės, ir su biržos prekėmis susijusių išvestinių finansinių priemonių – turi daug panašumų, bet dėl joms būdingų specifinių dalykų jos ir labai skirtingos. Bloko (ES) perkamoji galia turėtų būti labai stiprus argumentas daugiausia dvišaliu lygmeniu vykdant konkrečias prekybos politikos ir pirkimo derybas.

3.6 Aišku, kad dvišalėse derybose turi būti atspindėta bendra ES strategija, taigi turi praktiškai įsigalėti diplomatijos žaliavų srityje sąvoka. EESRK perspėja, kad be „sunkiųjų faktų“ svarbų vaidmenį atliks ir „lengvieji klausimai“, pavyzdžiui, pozityvios emocinės aplinkos kūrimas. Europa turi apibrėžti pagrindines naujosios diplomatijos žaliavų srityje gaires, apimančias:

3.7 Tiksline žaliavų strategija turėtų būti siekiama bendro tikslo – turėti stiprią, labai konkurencingą Europos pramonę, kuri ne tik į aplinką išskirtų mažai anglies dioksido, bet ir išmaniai naudotų išteklius ir atitiktų ES vartotojų ir piliečių reikalavimus.

3.8 Pasaulio mastu mūsų regionas tampa vis mažesnis, todėl reikiamų žaliavų nebegalime gauti taip lengvai kaip seniau, nes jų prireikė ir daugeliui kitų. Taigi, turimas ar kitur gaunamas žaliavas turime naudoti dvigubai išmaniau. Žaliavų politika iš tikrųjų yra susijusi su mūsų visuomenės ateitimi ir netgi su nacionaliniu saugumu – kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

3.9 Pati ES žaliavų politikos kūrimo priežastis rodo, kad negalime pasikliauti tik tuo, kad žaliavų daugės. Žaliavas naudoti turime išmintingai: tai reiškia, kad iš kiekvienos mūsų sunaudotos tonos reikia sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę.

3.10 Yra ir kitų nuoseklios žaliavų politikos aspektų, į kuriuos neatsižvelgta, nors jų poveikis galimybei apsirūpinti žaliavomis gali būti netgi didesnis. Toks aspektas, pavyzdžiui, yra šios politikos ir kitų sričių ES politikos, kurios taip pat turi derėti tarpusavyje, nuoseklumas, kad būtų galima išvengti prieštaravimų dėl žaliavų prieinamumo.

3.11 Žaliavų politika ir jos įgyvendinimas ES ir valstybių narių lygmeniu turi tobulai derėti su pramonės politika, inovacijų politika, efektyviu išteklių naudojimu, aplinkos politika, žemės ūkio politika ir priemonėmis, energetika ir ypač atsinaujinančiosios energijos politika, prekyba ir konkurencija. Ši kompleksinė perspektyva sudarys sąlygas ES pramonės įmonėms naudoti joms reikiamas žaliavas išmaniai ir tausiai ir taip prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo.

3.12 Neužtenka žaliavų politiką grįsti trumpalaike kai kurių žaliavų svarba. Reikia rimtai išanalizuoti kai kurių ES politikos sričių vidutinės trukmės ir ilgalaikius padarinius ir įvertinti jų poveikį žaliavoms. Kai kurių pagrindinių žaliavų, kurios šiandien lengvai prieinamos, per palyginti trumpą laikotarpį gali pristigti. Į komunikatą neįtrauktos svarbios žaliavos (pvz., geležies rūdos ir koksinės akmens anglys), nors greitai turėtų kilti pavojus, kad šių žaliavų pakankamo kiekio ir pakankamos kokybės nebebus. Be to, jų kainų nepastovumas ir nuolatinis didėjimas yra pagrindinių Europos gamybos sektorių vertės grandinių netikrumo elementas.

3.13 Pavyzdžiui, jei privalomi atsinaujinančiosios energijos tiksliniai rodikliai liktų nepakeisti, pavojus kiltų klasikinėms ir naujoms biologinės pramonės rūšims. Tai skatina daug sudėtingesnes diskusijas tausaus, pakaitinio, išmintingo išteklių naudojimo klausimais. Mums reikia politinės drąsos diskutuoti šiais klausimais ir derinti įvairių sričių viena kitai prieštaraujančią politiką. Prireikus ES turėtų būti ryžtinga ir persvarstyti iki šiol priimtus sprendimus atsižvelgdama į holistinį poveikio vertinimą, pagal kurį išsamiai įvertinamos svarbiausios aukštų aplinkosaugos tikslų pasekmės, visų pirma tais atvejais, kai ES sprendimų neremia atitinkamos kitų ekonominių blokų priemonės.

4.1.1 Be abejonės, pasaulyje daugėjant gyventojų (9 mlrd. 2050 m.), didės konkurencija pirminės energijos išteklių (visų pirma dujų ir naftos) rinkose. Padėtis anglių rinkoje darosi vis įtemptesnė. Taigi, jei ES nori valstybėse narėse išlaikyti socialinius ir gerovės standartus, turi būti sutelkti visi vietiniai pirminės energijos ištekliai, įskaitant naujai atrastas skalūnų dujų atsargas. Žinoma, tokių išteklių sutelkimas turi atitikti ES aplinkos standartus.

4.1.2 Elektra – būtina žmonijos deramos raidos sąlyga. Nesuderintas jos gamybos pajėgumų ir perdavimo tinklų plėtojimas gali turėti katastrofiškų padarinių ir lemti socialinių ir ekonominių visuomenės struktūrų žlugimą. Bendra ES energetikos politika turėtų panaikinti visą nesuderinamumą ir netikrumą investicinėje aplinkoje, kad užkirstų kelią galimam energijos gamybos pajėgumų trūkumui po 2020 m.

4.1.3 EESRK supranta, kad apsirūpinimo maistu saugumas nestabiliose rinkose yra rimta problema. Kita vertus, ES bendra žemės ūkio politika ir kitų aktualių sričių ES ir valstybių narių politika turėtų būti plėtojamos taip, kad šio saugumo užtikrinimas taptų svarbiausiu prioritetu. EESRK ragina išsaugoti derlingą žemę žemės ūkio reikmėms; į tai turi būti atsižvelgta visų atitinkamų sričių politikoje, kuri turi būti formuojama ir koordinuojama siekiant išvengti tokių žemių praradimo, visų pirma dėl konkurencinės politikos ar iniciatyvų arba dėl urbanizacijos. Atsižvelgiant į tai, reikia nustatyti sąžiningas žaidimo taisykles ir tarptautinės prekybos srityje atspindint individualias gamtines konkrečių geografinių regionų sąlygas.

4.1.4 Plataus tarptautinio bendradarbiavimo reikia ir vertinant bei diferencijuojant pasaulines tendencijas ir pasitaikančius rinkos ar derliaus svyravimus. Reikėtų užkirsti kelią pavojingoms tendencijoms.

4.1.5 Pasėlių derliui išlaikyti ir padidinti reikėtų naudotis patikimu mokslu, nes dirbamos žemės mažėja, o 2050 m. maisto, kaip apskaičiuota, reikės 9 mlrd. pasaulio gyventojų.

4.2.1 Nepaisant daugelio pastaraisiais metais Europos Komisijos įgyvendintų finansų rinkų reguliavimo priemonių, investicijų srautai biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose ir toliau pastebimai tolsta nuo rizikos draudimo funkcijos, dėl kurios buvo sukurti, ir krypsta į trumpalaikes spekuliacinio pobūdžio operacijas, kurios labai iškreipia kainas ir daro didelę žalą silpniausiems rinkos dalyviams, ypač vartotojams ir MVĮ.

4.2.2 Komitetas patvirtina Komisijos pastabą, kad reikia geriau suprasti fizinių ir finansinių biržos prekių rinkų tarpusavio ryšį. Taip pat remia rekomenduojamą siekį, kad iš tų rinkos dalyvių, kurie pažeis sutartas taisykles, būtų reikalaujama didesnio skaidrumo ir net atskaitomybės. Kaip pagrindinis tolesnio vystymosi ir inovacijų prioritetas, pavieniams rinkos dalyviams, daugiausia MVĮ, turėtų būti palengvintos galimybės gauti finansų.

4.3.1 Komitetas šią iniciatyvą vertina kaip svarbią strategijos „Europa 2020“ sudedamąją dalį. Joje taip pat atsispindi efektyvaus išteklių naudojimo sąvoka, nors šių dviejų sričių politika turėtų būti suderinta siekiant kuo didesnio nuoseklumo ir kuo didesnės pridėtinės vertės ES gyventojams.

4.3.2 Tačiau svarbumo sąvoka Žaliavų iniciatyvoje užgožia tai, kad reikia bendresnės aktualių sričių politikos apžvalgos ir išsamesnio vertinimo. Tokio holistinio požiūrio rezultatas turėtų būti pakankamas politikos vientisumas, ir tai užtikrintų didesnę sinergiją.

4.3.3 Kita vertus, naujai įsteigtai ES diplomatinei tarnybai vykdant diplomatiją žaliavų srityje, svarbiausių žaliavų sąrašas leidžia orientuotis, kokių prioritetų reikėtų laikytis ES lygmeniu.

4.3.4 Žinoma, norint nustatyti, ar į sąrašą įtrauktos žaliavos vis dar svarbios, sąrašą reikės reguliariai tikrinti pagal nustatytus kriterijus. Žaliavų iniciatyvai neginčijamai reikia nuoseklių duomenų, techninių žinių bei rinkos išmanymo.

4.3.5 Be abejonės, kadangi yra toks žaliavų stygius, nuolat reikia tikrinti, ar ištekliai naudojami efektyviai. Kita vertus, nuolat augančios kainos yra geriausias efektyvumo, būdingo bet kuriam tvariam verslui, skatinamasis veiksnys. Nuolat siekiant kuo efektyviau naudoti išteklius, naudingi gali būti veiklos standartai ir ekologinis projektavimas.

4.3.6 Nuolat mažėjančių žaliavų ir didėjančių kainų pavojus turėtų būti analizuojamas mikroekonomikos lygmeniu siekiant parodyti to poveikį konkurencingumui ir netgi darbo vietų išlaikymui sektoriuose, kuriems kyla pavojus.

4.3.7 ES žaliavų prekybos strategija turi būti pakankamai tiksli ir lanksti. Kadangi reali prekyba daugiausia vykdoma dvišaliu atskirų valstybių narių pagrindu, turėti vieną bendrą ES prekybos politiką yra dar sunkiau. Akivaizdu, kad iš PPO per daug tikėtis neverta, nors didinant pasitikėjimą reikia laikytis abipusiškai sutartų taisyklių.

4.3.8 Be to, žaliavų stygius skatina plėtoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų procesus, nukreiptus ir į vis efektyvesnį išteklių naudojimą ir į tinkamų kai kurių žaliavų pakaitalų paieškas. Būtina paminėti, kad kai kurių svarbiausių žaliavų gyvybiškai reikia labai našioms technologijoms, taigi atsiduriame lyg užburtame rate.

4.3.9 Komisija, remdamasi savo pavyzdinei iniciatyvai skirtu komunikatu „Inovacijų Sąjunga“ ir atsižvelgdama į pastaraisiais metais prastėjančius kai kurių žaliavų kokybės standartus, turėtų pagrindinius Europos gamybos sektorius įtraukti į konkrečią žaliavų partnerystės iniciatyvą, visų pirma pasinaudodama Europos technologijų platformomis. Reikia kuo daugiau kvalifikuotų darbo vietų, kad būtų galima panaudoti didelį gamybos procesų inovacinį potencialą.

4.3.10 Komitetas vertina Komisijos iniciatyvą kurti gaires, kaip suderinti konkurencinę mineralų gavybos veiklą ir „Natura 2000“ aplinkos apsaugos teisės aktus. Tai labai svarbu siekiant sąžiningos, sveikos ir darnios kaimynystės ir užtikrinant vietos žaliavų tiekimą, ir tai turi būti vienas iš žaliavų politikos ramsčių.

4.3.11 EESRK taip pat atkreipia dėmesį į savo nuomonę dėl galimybės gauti antrinių žaliavų (1) ir patvirtina jos išvadas ir rekomendacijas. Dabar turėtume paminėti ir rekomendaciją dėl priemonių lankstumo, kurio reikia, kad kuo mažiau šių antrinių žaliavų būtų išvežta iš Europos Sąjungos.

4.3.12 Komitetas taip pat pasigenda informacijos apie žaliavų politikos poveikį užimtumui, visų pirma, kokiam skaičiui darbo vietų kiltų grėsmė tuo atveju, jei nebūtų pasiekti politikos tiksliniai rodikliai.

4.4 Taip pat reikėtų rimtai aptarti blogiausio atvejo scenarijus, pavyzdžiui, laikiną kai kurių svarbiausių žaliavų stygių trumpalaikėje perspektyvoje. Poveikio Europos pramonei švelninimo politika galėtų apimti ir sprendimą naudoti kai kurias strategines pasirinktų žaliavų atsargas. Ši politika buvo aptarta ne Europos šalyse (JAV, Korėjoje ir Japonijoje). Nors ji ir gali turėti tam tikrą neigiamą poveikį biržos prekių rinkoms, tačiau galėtų būti naudinga, kai rinkoje trūktų kokių nors konkrečių žaliavų.

2011 m. liepos 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) EESRK nuomonė dėl galimybės gauti antrinių žaliavų (geležies laužo, perdirbto popieriaus ir kt.), OL C 107, 2011 4 6, p. 1.