25.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/149

1.1

EESRK palankiai vertina tai, kad, plėtodama dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, Komisija pradėjo diskusiją dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų finansavimo taisyklių persvarstymo ir išsamesnio paaiškinimo.

1.2

EESRK visiškai pritaria naujam labiau diversifikuotam ir proporcingesniam požiūriui į skirtingų rūšių viešąsias paslaugas ir atleidimui nuo reikalavimo pranešti apie nedidelės apimties viešąsias paslaugas ir tam tikras socialines paslaugas.

1.3

Todėl EESRK prašo Komisijos kiekvienos finansavimo nuostatos dėl kompensacijos už viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymą atveju išsamiau paaiškinti, ar jos susijusios su Atmark kriterijais, taigi, ar joms netaikomos valstybės pagalbos taisyklės.

1.4

Siekiant, kad tokios paslaugos daugiau nepriklausytų nuo išimtinio įstatyminio arba teismo požiūrio konkrečioje byloje, galima tik pritarti Komisijos siekiui aiškiai atskirti visuotines ekonominės svarbos paslaugas (VESP) ir bendrus interesus tenkinančias neekonomines paslaugas, kadangi EESRK ir toliau tvirtai įsitikinęs, kad atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduriama apibrėžiant šias dvejopo pobūdžio paslaugas, reikėtų sutelkti dėmesį ne į jų ekonominį arba neekonominį pobūdį, bet į specialų minėtų paslaugų uždavinį ir viešosios paslaugos įsipareigojimus.

1.5

EESRK mano, kad tokiomis aplinkybėmis taisykles dėl su valstybės pagalba susijusios kompensacijos už viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymą, turėtų būti demokratiškesnės turint omenyje dešimtis tūkstančių valdžios institucijų, kurios turės jas įgyvendinti tuo atveju, jei bus privaloma taikyti įprastą teisėkūros procedūrą, kaip numatyta SESV 14 straipsnyje nepažeidžiant Sutarties nuostatų.

1.6

Nors valstybių narių raginimas daugiau dėmesio skirti su veiksmingumu susijusioms nuostatoms yra pagirtinas, jis neturėtų būti sutelktas tik į ekonominius kriterijus: reikėtų atsižvelgti ir į socialinius, teritorinius ir aplinkos aspektus. bei apsvarstyti tokius kriterijus kaip kokybė, rezultatai ir tvarumas.

1.7

Tačiau EESRK baiminasi, kad įvedus veiksmingumo sąvoką, sprendimo ir bendrųjų nuostatų vertinimo kriterijus bus bandoma priderinti prie Altmark sprendimo 4-ojo kriterijaus. Be to, tai gali būti taikoma visoms kompensacijoms, įskaitant mokamas už viešąsias paslaugas, kurioms netaikomas pranešimo reikalavimas.

1.8

Dėl Komisijos siekio išsamiau apibrėžti valstybėms narėms taikomas ribas vertinant su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis susijusią veiklą EESRK primena, kad jau daugelį metų Komitetas prašo išsamiau paaiškinti skirtingai aiškinamas įgyvendinimo sąlygas, numatytas SESV 106 straipsnio 2 dalyje.

2.1

Valstybėse narėse teikiama labai įvairi viešoji finansinė parama, pradedant valstybės pagalba užimtumui, mokymui, investicijoms, moksliniams tyrimams, aplinkos apsaugai, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, šeimoms bei sunkumų patiriantiems asmenims ir baigiant pagalba visuotinės svarbos paslaugų (VSP) teikimui.

2.2

Kalbant apie konkurencijos ir vidaus rinkos taisykles, Sutartyje dėl ES veikimo valstybės pagalba apibrėžta kaip valstybės institucijų vienai ar daugiau įmonių bet kokia forma teikiamas išskirtinis pranašumas.

2.3

Valstybės pagalba nustatoma tik jei tenkinami visi šie kriterijai:

2.4

Pirmiau apibrėžta valstybės pagalba yra iš esmės uždrausta Sutartimi (SESV 107 ir 108 straipsniai), bet ją teikti kartais leidžiama, kai tai pateisinama bendro intereso (visuotinės svarbos paslaugų, socialinės ir regioninės sanglaudos, užimtumo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, darnaus vystymosi, kultūrų įvairovės rėmimo ir t. t.) tikslais, taip pat siekiant ištaisyti rinkos trūkumus, tačiau ji neturi iškreipti konkurencijos taip, kad tai prieštarautų ES interesams.

2.5

Valstybėms narėms palikta galimybė teikti valstybės pagalbą apribota keliais teisės aktais ir gausiais bei toliau gausėjančiais Europos Teisingumo Teismo praktikos atvejais, kurių pagrindu valstybėms narėms, norinčioms priimti šio pobūdžio nuostatas, taikomos griežtos taisyklės.

2.6

Todėl valstybės narės paprastai turi nustatyta tvarka pranešti Komisijai apie numatomą teikti pagalbą, išskyrus kelias išimtis (de minimis pagalba, pagalba iki nustatytos ribos, pagalba tam tikriems sektoriams). Pagalbą galima teikti tik gavus oficialų Komisijos sutikimą.

2.7

Tik Komisija yra įgaliota spręsti, ar valstybės pagalba yra suderinama su Sutartimi (nors jos sprendimus galima apskųsti Europos Teisingumo Teismui), taigi ji turi didelius įgaliojimus atlikti tyrimus, priimti sprendimus ir skirti sankcijas.

2.8

Valstybės pagalbą reglamentuojantys teisės aktai netaikomi neekonominėms visuotinės svarbos paslaugoms.

2.9

Kalbant apie VESP, valdžios institucijoms tenka spręsti klausimą, ar kompensacija už viešąsias paslaugas yra valstybės pagalba, suderinama su Sutarties konkurencijos ir vidaus rinkos taisyklėmis.

2.10

Pagal Europos Teisingumo Teismo sprendimą Altmark Trans GmbH byloje C-280/00 valstybės pagalbos VESP nėra, jei tenkinamos šios sąlygos:

2.11

Teismui priėmus sprendimą Altmark byloje Komisija suprato, kad skiriamos kompensacijos labai retai atitinka minėtas keturias sąlygas, todėl visos kitos kompensacijos turi būti laikomos valstybės pagalba. Taigi Komisija priėmė vadinamąjį „Monti-Kroes“ (pagal Komisijos narius M. Monti ir N. Kroes) teisės aktų rinkinį, apimantį:

2.12

Ši sistema, kurioje siekta nustatyti taisykles ir principus dėl sąlygų, kuriomis kompensacija už viešąją paslaugą yra suderinama su bendrąja rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, nebegalios nuo 2011 m. lapkričio mėn.

2.13

Be to, kadangi pagal šią sistemą ir minėtą sprendimą nustatytos taisyklės turi būti vertinamos, Komisija ėmėsi persvarstyti „Monti-Kroes“ teisės aktų rinkinį. Konkrečiau 2008–2009 m. ji paprašė valstybių narių pateikti dabartinio rinkinio taikymo ataskaitas, o 2010 m. pradėjo viešas konsultacijas šiuo klausimu.

2.14

Remdamasi šiais dviem veiksmais Komisija parengė bendro pobūdžio gairių ir pateikė jas aptariamame komunikate. Ji siekia prieš tai, kai bus pradėti rengti naujų teisės aktų projektai, iki šių metų liepos mėn. pradėti įžanginę diskusiją šia tema su Europos institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

3.1

Kadangi reikia sukurti aiškesnes, paprastesnes ir proporcingesnes priemones, komunikate siekiama:

4.1

EESRK pritaria valstybėms narėms ir kitoms tiesiogiai susijusioms šalims, kurios arba ataskaitoje dėl dabartinio Monti-Kroes paketo taikymo, arba per viešąsias konsultacijas šiuo klausimu prašė persvarstyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms taikomas ES valstybės pagalbos taisykles siekiant panaikinti teisinį netikrumą ir užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkos interesų darnesnę pusiausvyrą.

4.2

EESRK visiškai pritaria, kad būtų laikomasi labiau diversifikuoto ir proporcingesnio požiūrio į įvairių rūšių viešąsias paslaugas ir kartu būtų siekiama paaiškinti finansavimo taisykles. Jis taip pat pritaria, kad nereikėtų reikalauti pranešti apie pagalbą nedidelės apimties viešosioms paslaugoms ir tam tikroms socialinėms paslaugoms, tačiau šias paslaugas dar reikia apibrėžti. Ypač svarbu, kad tam tikrose srityse taikomos išimtys (tokios kaip pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, pvz., neįgaliųjų, įdarbinimas) būtų taikomos ir toliau.

4.3

Todėl EESRK neaišku, kodėl Komisija reikalavimo pranešti apie pagalbą netaiko tik tada, kai nedidelės apimties paslaugos yra vietinio pobūdžio, nes sąlyga nepaveikti valstybių narių tarpusavio prekybos turėtų būti tenkinama, kai tokios paslaugos teikiamos ne tik vietos, bet ir regioniniu ir net nacionaliniu lygmenimis.

4.4

Komunikate teigiama, kad šio teisės aktų rinkinio persvarstymas atitinka bendruosius Komisijos viešųjų paslaugų politikos tikslus ir ypač jos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“.

4.5

Atsižvelgdamas į tai EESRK primena, kad savo nuomonėje dėl Bendrosios rinkos akto (INT/548, 2011 m. kovo 15 d.), jis teigė: „Komunikato ir kitų priemonių, skirtų viešosioms paslaugoms, tikslas turėtų būti padėti valstybėms narėms kurti ir gerinti savo viešąsias paslaugas laikantis Protokolo dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų.“

4.6

Todėl EESRK prašo Komisijos kiekvienos finansavimo nuostatos dėl kompensacijos už viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymą atveju išsamiau paaiškinti, ar jos susijusios su Altmark kriterijais, taigi, nėra valstybės pagalba. Šiuo metu vis dar trūksta žinių apie pranešimo procedūras ir įvairias išimtis. Dėl to rinka yra mažesnė, nes organizacijos, norėdamos teikti veiksmingas paslaugas, yra priklausomos nuo kompensacijų, nesugeba konkuruoti, darydamos tiesioginį poveikį ES piliečių gyvenimui, nes iš jų atimama kokybiškų ir prieinamų paslaugų galimybė.

4.7

EESRK nuomone, nors Protokole dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ekonominės ir neekonominės paslaugos atskiriamos, neišspręsta problema, kaip jas atskirti, akivaizdžiai būtina paaiškinti susijusias sąvokas ir nuostatas, įskaitant ne pelno organizacijų vaidmenį ir sąvoką „pagrįstas pelnas“, kad nebereikėtų kiekvienu konkrečiu atveju pradėti teisėkūros ar teismo proceso. Atsižvelgiant į tiek socialinės, tiek konkurencijos politikos tikslus, reikalinga aiškesnė „pagrįsto pelno“ koncepcija. Todėl būtų geriau, jei Europos lygmuo pateiktų reglamentavimo gaires ir paaiškintų susijusius svarstymus.

4.8

Todėl reikia pritarti Komisijos ketinimui paaiškinti, kuo skiriasi VESP ir visuotinės neekonominės svarbos paslaugos. Ankstesnėje nuomonėje dėl Visuotinės svarbos paslaugų ateities (CESE 976/2006) EESRK atkreipė dėmesį, kad skirtumas tarp ekonominių ir neekonominių paslaugų tebėra neaiškus.

4.9

Todėl EESRK tvirtai laikosi nuomonės, kad atsižvelgiant visų pirma į tai, kaip sunku išsamiai apibrėžti visuotinės ekonominės ir neekonominės svarbos paslaugų sampratą, taip pat į apribojimų keliamą riziką, pirmiausia reikėtų kreipti dėmesį ne į paslaugų ekonominį ar neekonominį pobūdį, o į konkrečią jų paskirtį ir reikalavimus (su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus), kuriuos joms kelia valdžios institucija pagal jų paskirtį ir kurie turi būti aiškiai nustatyti.

4.10

Lisabonos sutarties protokole dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų paaiškintos visuotinės ekonominės ir neekonominės svarbos paslaugas reglamentuojančios taisyklės, tačiau 14 straipsnyje taip pat nustatytas naujas visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teisinis pagrindas: Tarybai ir Europos Parlamentui pavesta priimant reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą nustatyti principus ir sąlygas, ypač ekonominius ir finansinius, padedančius jiems atlikti savo užduotis.

4.11

EESRK mano, kad tokiomis aplinkybėmis taisykles dėl su valstybės pagalba susijusios kompensacijos už viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymą, turėtų būti demokratiškesnės turint omenyje dešimtis tūkstančių valdžios institucijų, kurios turės jas įgyvendinti tuo atveju, jei bus privaloma taikyti įprastą teisėkūros procedūrą, kaip numatyta SESV 14 straipsnyje nepažeidžiant Sutarties nuostatų.

4.12

EESRK pritaria Komisijos ketinimui raginti valstybes nares skirti daugiau dėmesio su veiksmingumu susijusioms nuostatoms. Tačiau dėmesys neturėtų būti sutelktas tik į ekonominius kriterijus: kiekvienos valdžios institucijų nustatytos VESP specialaus uždavinio atveju turėtų būti atsižvelgta ir į socialinius, teritorinius ir aplinkos aspektus. Komisija neturėtų apriboti „veiksmingumo“ kriterijų trumpalaikiais vertinimais, bet į juos įtraukti taip pat kokybę, paslaugų rezultatus ir tvarumą, ypač kai teikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, turėtų būti atsižvelgta ir į socialinės ekonomikos įmonių (kooperatyvų, savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų) ypatumus.

4.13

Teikiant daugelį visuotinės svarbos paslaugų, pavyzdžiui, socialinių ar susijusių su sveikatos priežiūra, paslaugos teikėjo ir jos gavėjo santykiai yra asimetriniai ir tuo skiriasi nuo tiekėjų ir vartotojų komercinių santykių. Teikiant visuotinės svarbos paslaugas dažnai priimami sprendimai atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir gavėjų poreikius, jos gali būti teikiamos tik pagal solidarumo principą ir yra labai priklausomos nuo viešojo finansavimo. EESRK norėtų paraginti Komisiją pradėti konsultacijas ir peržiūrėti, kurioms visuotinės svarbos socialinių paslaugų srities paslaugoms galėtų būti taikoma bendroji išimtis, nes jos neturi didelio poveikio konkurencijai ir neteikia tarpvalstybinių galimybių.

4.14

Taikant veiksmingumo kriterijų gali būti derinamas minėto sprendimo ir sistemos vertinimo kriterijus su ketvirtuoju bylos Altmark sprendime nustatytu kriterijumi. Kyla pavojus, kad tai galėtų būti taikoma visoms kompensacijoms, įskaitant kompensacijas už nedidelės apimties viešąsias paslaugas, teikiamas vietos lygmeniu ir nedarančias didelio poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, taip pat už tam tikras visuotinės socialinės svarbos paslaugas, kurioms Komisija vis tiek nori netaikyti reikalavimo pranešti apie pagalbą ir laikyti jas suderinamomis su vidaus rinka. Tai iš esmės reiškia, kad šioms paslaugoms toliau taikoma ex post kontrolė, taigi teisinis netikrumas išlieka.

4.15

Taip pat lieka neaiški Komisijos kompetencija savo iniciatyva vertinti veiksmingumą, nors Teismas savo sprendime sujungtose bylose dėl M6 ir TF1 (T-568/08 ir T-573/08) nustatė, kad ji tokios kompetencijos neturi.

4.16

Dėl Komisijos ketinimo paaiškinti apribojimus, kurių valstybės narės turi laikytis tam tikrą veiklą priskirdamos VESP, EESRK primena, kad jis jau ne vienus metus ragina išaiškinti 106 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo sąlygas; tai iki šiol labai įvairiai aiškinama, viena vertus, kaip nuo bendrųjų Sutartyje nustatytų taisyklių nukrypti leidžianti nuostata arba išimtis (žr. 2007 m. lapkričio 20 d. komunikatą), kita vertus, 2004 m. baltojoje knygoje rašoma, kad „neatitikimų dėl Steigimo sutarties taisyklių taikymo atveju reikia vadovautis nuostata dėl efektyvaus bendro intereso užduočių atlikimo.“