Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Komunikatas dėl migracijos“

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. gegužės 4 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Komunikatas dėl migracijos“

Komiteto biuras 2011 m. birželio 14 d. pavedė Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriui atlikti Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 472-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. birželio 15–16 d. (2011 m. birželio 15 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Luis Miguel PARIZA CASTAÑOS ir priėmė šią nuomonę 109 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 6 susilaikius.

1.1 Europos Vadovų Taryba yra numačiusi savo birželio mėn. susitikime aptarti kai kuriuos bendros imigracijos politikos aspektus. Pirmininkas Herman van Rompuy pasiūlė apsvarstyti šiuos klausimus:

1.2 Europos Komisija, norėdama prisidėti prie Tarybos susitikimo, gegužės 4 d. paskelbė komunikatą dėl migracijos (1).

2.1 EESRK keletu nuomonių (žr. priedą) prisidėjo prie kitų institucijų pastangų sukurti bendrą ES prieglobsčio ir imigracijos politiką ir teisės aktus. Nors pažanga padaryta, padėtis nėra patenkinama. Imigrantų ir asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė pagalba, priėmimą reguliuojančių bendrų teisės aktų priėmimas Taryboje ir Parlamente – daug pastangų reikalaujantis darbas.

2.2 Bendra imigracijos politika turi būti grindžiama visuotiniu požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgiama į įvairius aspektus: demografinę ir darbo rinkų padėtį, pagarbą žmogaus teisėms, vienodą požiūrį ir nediskriminavimą, naujų imigrantų priėmimo teisės aktus, prieglobsčio prašytojų priėmimą ir apsaugą, kovą su nusikalstamais prekybos žmonėmis tinklais, bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, Europos solidarumą, socialinę ir integracijos politiką.

2.3 Pastarųjų mėnesių įvykius, politinius pareiškimus ir sprendimus Komitetas stebėjo su dideliu susirūpinimu, kadangi plinta sena ir žinoma europiečių liga – ksenofobija ir atskirtį skatinantis nacionalizmas. Mažumos ir imigrantai tampa menkinimo, įžeidinėjimų ir agresyvios bei diskriminuojančios politikos aukomis.

2.4 Prieš daugelį metų ksenofobiją ir populizmą propagavo ekstremistinės politinės grupuotės, tačiau jos buvo mažuma. O šiandien ši politika įtraukta į daugelio Europos vyriausybių, kurios šią politiką prieš imigrantus ir mažumas naudoja kaip rinkiminį ginklą, darbotvarkę ir programas. EESRK tikisi, kad birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pasirūpins, kad Europos darbotvarkė nebūtų užteršta ksenofobija ir populizmu.

2.5 Pastarosiomis savaitėmis stebėjome netoleruotinus reiškinius, kai nežymiai padidėjęs imigrantų į Viduržemio jūros regioną srautas sukėlė rimtą politinę krizę Europoje. Anksčiau, kai atvykdavo kur kas daugiau nuo karo ir skurdo bėgančių asmenų, Europa vadovavosi solidarumo dvasia, užtikrindama žmogaus teisių apsaugą ir stiprindama Europos integracijos vertybes.

2.6 Šengeno erdvės sukūrimas, Komiteto ir daugumos europiečių nuomone, yra vienas svarbiausių Europos integracijos pažangos etapų. Tačiau kai kurios valstybės narės vykdo sienų kontrolę Europos viduje, o tai prieštarauja Sutarčiai.

2.7 EESRK yra sunerimęs, kad dėl asmenų, kuriems reikalinga apsauga, migracijos susiklosčiusi šiek tiek neįprasta padėtis privertė suabejoti kai kurių valstybių vadovų ir pačios ES vertybių tvirtumu.

2.8 Komitetas norėtų paraginti laikytis nuosaikumo politinėse kalbose ir susigrąžinti pusiausvyrą ir pagarbą demokratijos ir laisvos bei atviros visuomenės principams. Europos vyriausybės turi prisiminti, kad imigrantų integracija yra dvipusis procesas, apimantis ir Europos priimančiųjų bendruomenių, turinčių laikytis integracinio požiūrio, įsipareigojimus. Tačiau visuomenė, sutinkanti, kad jos politiniai lyderiai, vykdydami rinkimų kampanijas ir priimdami politinius sprendimus, skleistų populizmą ir ksenofobiją prieš imigrantus ir mažumas, nėra palanki integracijai.

2.9 Europai reikalinga vidutinės trukmės ir ilgalaikė vizija. ES Tarybai pirmininkavusi Belgija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę (2) dėl imigracijos vaidmens atsižvelgiant į demografinę padėtį Europoje. Šios nuomonės išvados aiškios: per artimiausius metus turi padidėti darbuotojų judumas ES, taip pat turi išaugti darbuotojų ir jų šeimų iš trečiųjų šalių imigracija. Šis scenarijus mus įspėja apie naujus iššūkius, susijusius su didesnės įvairovės įmonėse ir miestuose valdymu. Komitetas ragina Komisiją nedelsiant pristatyti naują Europos integracijos darbotvarkę, parengtą atsižvelgiant į Europos integracijos forumo darbą.

2.10 Pastarojo meto įvykiai pietinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Sąjungoje vykstančios diskusijos bei konfliktai suteikia galimybę sustiprinti ES vertybes ir principus, galiojančias bendras taisykles ir užtikrinti ryškesnį Europos matmenį ES sienų, laisvo judėjimo, prieglobsčio ir imigracijos politikoje.

3.1.1 EESRK mano, kad laisvas asmenų judėjimas yra Europos integracijos proceso principas ir pagrindinė teisė ir vienas pagrindinių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ramsčių. EESRK pritaria Komisijai, kad būtina sukurti aiškesnę ir tvirtesnę Šengeno erdvės valdymo sistemą sukuriant nepriklausomą ir objektyvią Europos sistemą, skirtą įvertinti, kaip valstybės narės taiko Sienų kodeksą. Šiai sistemai vadovauti ir ją koordinuoti turėtų Komisija, padedama išorės ekspertų.

3.1.2 Valstybės narės turi laikytis Sienų kodekse numatytų įsipareigojimų atnaujinti laikiną vidaus sienų kontrolę išskirtiniais atvejais, kai viešosios tvarkos sumetimais reikia imtis skubių veiksmų, visų pirma įsipareigojimo iš anksto informuoti Komisiją, taip pat taikyti kodekse numatytas procedūrines apsaugos priemones (nurodyti priežastis) ir laikytis proporcingumo, solidarumo ir abipusio pasitikėjimo principų.

3.1.3 Komitetas sutinka, kad būtų sukurtas Europos lygmens mechanizmas, leidžiantis koordinuotai atnaujinti vidaus sienų kontrolę tikrai kritinės padėties atveju arba prie išorės sienų netikėtai susidarius dideliam spaudimui dėl migrantų srauto. Vedant derybas dėl šio mechanizmo Taryboje vyriausybėms neturėtų būti suteikta galimybė persvarstyti ir (arba) iš dalies pakeisti Šengeno kodekse numatytas bendras procedūrines apsaugos priemones jas apribojant.

3.1.4 EESRK pritaria Europos Parlamento pasiūlymui, kad Komisija parengtų naują pažeidimų nagrinėjimo mechanizmą (mechanizmai, susiję su galimų pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimų ES ankstyvu nustatymu), kurio pagrindinė funkcija – sustabdyti valstybių narių pagal ES teisę taikomas priemones, pažeidžiančias pagrindines žmogaus teises ir laisves, kol Teisingumo Teismas Liuksemburge pagreitinta tvarka nustatys jų teisėtumą (3).

3.2.1 Europos Sąjungai reikalinga patikima, veiksminga, įteisinta išorės sienų politika, kuriai būtų taikoma griežta demokratinė kontrolė ir atliekami nepriklausomi vertinimai. Komitetas ragina Tarybą ir Europos Parlamentą susitarti dėl Komisijos 2010 m. vasario mėn. pasiūlymo sustiprinti Frontex reglamentą.

3.2.2 EESRK mano, kad valstybės narės Frontex agentūrai turėtų suteikti daugiau įgaliojimų ir autonomijos vykdant veiklą ir valdant išteklius (techninė įranga). Tačiau agentūros koordinuojamoms bendroms operacijoms (įskaitant jų poveikį Sienų kodekse numatytoms pagrindinėms teisėms ir administracinėms garantijoms) turėtų būti numatyta demokratinė kontrolė, kurią vykdytų Parlamentas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra. Be to, turėtų būti atliekamas nuolatinis Frontex veiklos ir susitarimų su trečiosiomis šalimis, bendrų operacijų veiksmingumo ir rizikos analizės kokybės vertinimas.

3.2.3 EESRK nuomone, labai svarbu, kad Frontex vykdytų savo įgaliojimus, susijusius su galimybe gauti tarptautinę apsaugą, ir užtikrintų, pavyzdžiui, negrąžinimo principo laikymąsi, nepriklausomą pagarbos pagrindinėms teisėms kontrolę ir parengtų etikos kodeksą priverstinio grąžinimo atvejams.

3.2.4 Komitetas taip pat pritaria tam, kad ateityje būtų sukurta Europos sienos apsaugos tarnyba, kurią sudarytų Europos sienos apsaugos tarnybų pareigūnai ir kuri vėliau taptų centralizuotos Europos administravimo sistemos dalimi. Jos pagrindinis uždavinys būtų taikyti Sienų kodekse numatytas bendras taisykles.

3.3.1 ES turi suteikti politinį postūmį bendrai teisėtos imigracijos politikai ir sudaryti palankias sąlygas įsidarbinimo tikslais į Europą atvykstančių trečiųjų šalių piliečių judumui ir sąžiningam elgesiui su jais. Įvairiose valstybėse narėse, ypač kai kuriuose sektoriuose ir profesinėse srityse, įmonėms reikia įdarbinti naujus darbuotojus imigrantus atsižvelgiant į jų įgūdžius ir kvalifikaciją. ES turi sukurti darbo jėgos imigracijai skirtą bendrą Europos lygmens teisinę sistemą, kuri būtų nuosekli, visapusiška, horizontalaus pobūdžio ir orientuota į pagarbą darbuotojų teisėms, vienodas sąlygas ir įmonių poreikius.

3.3.2 Komitetas jau anksčiau yra parengęs nuomones dėl direktyvų dėl sezoninių darbuotojų, komandiruotų darbuotojų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir tyrėjų. Kad išvengtų protų nutekėjimo, ES, bendradarbiaudama su kilmės šalimis, turi priimti naujus gabius žmones, kurie reikalingi dinamiškai, pažangiai ir konkurencingai ekonomikai vystyti.

3.3.3 EESRK nuomone, reikia, kad Taryba ir Europos Parlamentas skubiai pasiektų susitarimą dėl direktyvos dėl vienodų teisių ir vieno leidimo (4). Įvairių kategorijų trečiųjų šalių darbuotojų teisių skirtumai ES lygmeniu turi būti išlyginti. Dabartinei bendrai teisinei sistemai būdingas sektorinis metodas, kuris skatina nevienodas ir diskriminuojančias atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas bei teises skirtingų kategorijų dirbantiems imigrantams.

3.3.4 EESRK palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą 2013 m. pristatyti bendrą imigracijos kodeksą. Kodeksu turėtų būti sutvirtinti teisės aktai nustatant vienodą ir skaidrią imigrantų teisių, garantijų ir pareigų sistemą. Kodeksas turėtų būti pagrįstas lygybės ir vienodų sąlygų taikymo principais. ES turėtų aktyviau skatinti valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę kai kurių organizacijų, pavyzdžiui, JT, Europos Tarybos ir TDO, priimtas tarptautines ir Europos konvencijas bei sutartis.

3.4.1 EESRK pritaria Komisijos komunikate „Migracijos, judumo ir saugumo dialogas su pietinėmis Viduržemio jūros regiono valstybėmis“ (5) išdėstytiems bendriems teiginiams. ES turi toliau plėtoti visuotinį požiūrį į migraciją ir pirmenybę teikti tam, kad būtų sudarytos palankios sąlygos teisėtiems migracijos ir judumo kanalams.

3.4.2 EESRK palankiai vertina iniciatyvą užmegzti ES judumo partnerystę su Tunisu, Egiptu ir Libija. Tačiau reikėtų atlikti nepriklausomą šiuo metu veikiančių judumo partnerysčių veiksmingumo ir poveikio įvertinimą. EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai užtikrinti, kad judumo partnerystė turėtų veiksmingą vertinimo mechanizmą. Kita vertus, reikėtų, kad judumo partnerystė, kuri yra dalyvaujančioms šalims neprivaloma bendra politinė deklaracija, taptų tarptautiniais susitarimais.

4.1 EESRK tikisi, kad 2012 m. Taryba ir Parlamentas priims bendrus teisės aktus, reikalingus bendrai prieglobsčio sistemai sukurti.

4.2 Komitetas mano, kad reikia sustiprinti valstybių narių solidarumą priimant į Europą atvykstančius asmenis, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Be to, teigia, kad ES galėtų numatyti perkėlimo programas, kaip siūlė Komisija.

2011 m. birželio 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(3) 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija apie pagrindinių teisių padėtį Europos Sąjungoje (2009 m.). Veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (2009/2161(INI)) - P7_TA(2010)0483, 39 punktas.