Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 89/666/EEB, 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos

Europos Parlamentas ir Taryba, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 straipsnio 2 dalies g punktu, 2011 m. kovo 8 d. ir 2011 m. kovo 16 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 89/666/EEB, 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. gegužės 26 d. priėmė savo nuomonę.

472-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. birželio 15–16 d. (birželio 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 144 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 4 susilaikius.

1.1 EESRK pritaria šiai direktyvai ir mano, kad tai svarbus žingsnis vystant bendrąją rinką. Iš tikrųjų, direktyva suteikia galimybę įgyvendinti bendresnius komercinių bendrovių, darbuotojų, vartotojų ir Europos piliečių tikslus, numatytus strategijoje „Europa 2020“ ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtoje iniciatyvoje „Small Business Act“. Vis dėlto, dabartinis pasiūlymo variantas, kuriame numatoma suvienodinti svarbiausius duomenis ir aktus ir savanorišką bendradarbiavimą pakeisti teisiškai privalomu visoje Europos Sąjungos teritorijoje, patenkina tik kai kuriuos iš išsakytų esminių pageidavimų.

1.2 Pasiūlyme yra ir daug neaiškumų dėl įgyvendinimo. Nemažai klausimų paliekama sureguliuoti Komisijai, numatant, kad ji ateityje šiuo tikslu priims taisykles. EESRK taip pat tikisi, kad bus įtrauktas ir į kitus teisėkūros etapus, ir norėtų ir toliau bendradarbiauti su Komisija rengiant minėtas būsimas taisykles.

1.3 EESRK nuomone, būtų buvę geriau, jeigu pasiūlyme būtų sujungtos visos trys keičiamosios direktyvos ir tikrai nepriklausomai būtų suformuluoti Europos Sąjungos reikalavimai šiuo klausimu (1). Kadangi pakeitimai ir deleguotieji aktai bus priimami vėliau, įgyvendinimas nebus toks aiškus. Todėl EESRK laikosi savo pozicijos, kurią yra išsakęs dėl žaliosios knygos, ir pageidautų, kad į ją būtų atsižvelgta būsimojo teisės akto nuostatose.

1.4 Komitetas mano, kad šiame teisės akte yra vienas didelis trūkumas – jame nenumatytas registruotos buveinės perkėlimo klausimas, nors, kaip teigiama žaliojoje knygoje, besivienijančioje rinkoje šis klausimas tampa vis aktualesnis. EESRK nuomone, teisės akto rengėjai nepasinaudojo proga ir neįtvirtino vertybinių popierių skaidrumo principo, kuriuo, beje, remiasi.

1.5 EESRK patvirtina pasiūlyme pateikiamus pakeitimus, susijusius su direktyvomis 89/666/EEB ir 2005/56/EB.

1.7 EESRK sutinka, kad terminas Europos Sąjungai ir valstybėms narėms įgyvendinti būtinus teisės aktus būtų 2014 m. sausio 1 d. Vis dėlto, Komitetas mano, kad Europos Sąjungai būtina nusistatyti vidinį terminą, iki kada reikėtų įgyvendinti deleguotuosiuose aktuose nustatytas priemones.

2.1 Šios direktyvos tikslas – pagerinti teisinės ir mokestinės terpės skaidrumą bendrovėms, kurios vis labiau pasinaudoja bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, ir taip padidinti pasitikėjimą bendrąja rinka, siekiant užtikrinti, kad būtų pasinaudota konkurenciniais pranašumais, kurie atsiranda prekybos partneriams palaikant ryšius.

2.2 Vadovaudamosi šia direktyva, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, užtikrinančių nariams ir trečiosioms šalims galimybę visoje ES naudotis dokumentais ir duomenimis apie bendroves ir jų tarpusavio ryšius. Iki šiol nebuvo tikro įsipareigojimo arba galimybės tai padaryti. Skaidrumo klausimas ypač opus ir skubus, kai abipus sienos esančios bendrovės arba bendrovės vietos filialai jungiasi arba skaidosi pagal kitos valstybės narės teisę.

2.3 Komisijos pasiūlytas sprendimas – iš dalies pakeisti ankstesnes direktyvas:

2.4 Naująja direktyva padarytais pakeitimais išplečiami, paaiškinami ir papildomi dabartiniai reikalavimai bei procedūros, o Komisijai suteikiama teisė įgyvendinant šią direktyvą taikyti kitas konkrečias detales ir papildymus. Pagrindinis šios priemonės tikslas – užtikrinti, kad visas bendroves, filialus ar ūkinės veiklos vykdytojų grupuotes būtų galima aiškiai ir greitai atpažinti ir kad kiekvienas pokytis būtų nedelsiant užregistruotas bei apie jį būtų informuojama. Geriausia priemonė tam pasiekti, kaip pasitvirtino, yra dokumentų ir duomenų laikymas elektroninėse laikmenose bei jų paskelbimas, ir valstybės narės turėtų užtikrinti duomenų pritaikymą skaitmeniniam formatui bei prieinamumą planuojamoje bendroje Europos elektroninėje bazėje.

2.5 Daugelis Europos Komisijos pasiūlytų pakeitimų susiję su Direktyva 2009/101/EB:

2.6 1989 m. ir 2005 m. direktyvų pakeitimai susiję su filialų arba ribotos atsakomybės bendrovių, kurių susijungimas peržengia vienos valstybės ribas, unikaliu atpažinimo kodu ir su elektroninio suderinamumo su kitas registrais reikalavimu.

2.7 Valstybėms narėms direktyvoje nustatomas galutinis tos direktyvos įgyvendinimo terminas – 2014 m. sausio 1 d.; direktyva įsigalios dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo.

3.1 Verslo registrų skaidrumas nėra vien tik svarbus tikslas; tai ir prielaida paskatinti suderinti bendrovių teisę. Valstybių narių registrų tarpusavio suderinamumas iš esmės yra informacijos ir ekonomikos klausimas, bet pasiūlymą būtina paskelbti teisine forma, kadangi negalima nepaisyti teisinių reikalavimų. Suderinimo teisinis pagrindas reikalingas ne tik dėl to, kad būtina rasti tinkamą teisinę formą, – jis dar garantuoja išsamų tyrimą.

3.1.1 Tokiomis aplinkybėmis pirmasis klausimas galėtų būti toks: kaip suderinti šalių, kurios tradiciškai yra kapitalo eksportuotojos, ir šalių, kurios tradiciškai yra kapitalo importuotojos, interesus? Toliau pateiktoje lentelėje išsamiai nurodyti pagrindiniai principai. Vadovaujantis šiais principais, dėl atsižvelgimo į prioritetinius valstybių narių interesus ilgainiui iš esmės apribojama nuodugnaus suderinimo sėkmė, net jei šis klausimas diskutuojant gali pasirodyti esąs ne toks svarbus kaip techniniai klausimai, pavyzdžiui, verslo registrų tarpusavio suderinamumas.

3.2 Kai kuriose šalyse – tose, kur laikomasi fikcijos principo (jose bendrovės nacionaliniu lygmeniu iš esmės pripažįstamos savaime, jei atitinka tam tikrus oficialius reikalavimus), –bendrovių įregistravimui valstybėje narėje nustatyta daug mažiau apribojimų nei kitose. Pastarosiose taip pat stengiamasi apsaugoti vietos bendruomenes, kurios dalyvauja versle, kadangi verslo įmonių, kurios kreipiasi dėl registracijos, atsakomybė didesnė nei valstybės.

3.3 Kitais žodžiais tariant, įregistruojant verslo įmones privatinė teisė viršesnė už viešąją teisę. Kai kuriose šalyse tiesiog negali būti keičiami bendrovės įstatai, o kitose, kai bendrovės būstinė perkeliama į kitą vietą, turi būti pakeista tapatybė, kuri gali būti nustatyta pagal bendrovių įstatymą, taigi ir registras. Dėl to kilo nemažai problemų vidaus rinkoje (žr., pavyzdžiui, Überseering bylą), įskaitant dvigubą tapatybę ir košmarišką dvigubo tapatybės nebuvimo scenarijų (Vokietijos ir Airijos grupuotės atvejis).

3.4 Kai kurios šalys pasaulį mato kaip visumą ir į komercinę veiklą žiūri taip pat, neatsižvelgdamos į tai, kur ji vykdoma – jų šalyje ar užsienyje (individualumo principas). Kitų šalių jurisdikcija pagrįsta teritorialumo principu: svarbu tai, kur verslas įsisteigęs, todėl tarp valstybės teritorijos ir užsienio yra esminis skirtumas. Taigi visa tai būtina suderinti. Pirmuoju atveju (individualumo principas) verslo registrų tarpusavio suderinamumas iš esmės priskiriamas privatinei teisei, o bendrovių teisei atitenka pačių verslo įmonių interesai. Antruoju atveju būtina taikyti viešąsias priemones. Todėl pirmuoju atveju kapitalą eksportuojančioms įmonėms geriau būtų, pavyzdžiui, taikyti projektą BRITE, o ne visišką suderinimą.

3.5 Kalbant apie registraciją, šalys, kurios tradiciškai yra kapitalo eksportuotojos, nenori keisti pagal bendrovių teisę gauto atpažinties kodo, nes mano, kad teisinis tikrumas yra svarbesnis už bet kurį kitą veiksnį. Tačiau kitos šalys mano, kad svarbiausia yra apsaugoti vietos bendruomenes, kurios dalyvauja versle, ir prireikus nedvejodamos reikalauja įmonės teisinio statuso. Būtent dėl šios priežasties pirmosios direktyvos 11 straipsnis (12 straipsnis naujojoje direktyvoje), kuriame pateikiamas išsamus įmonės bankroto priežasčių paaiškinimas, įvairiose šalyse gali būti įgyvendinamas visiškai skirtingai, atsižvelgiant į tai, kaip, tos šalies supratimu, turėtų būti steigiama bendrovė (žr., pavyzdžiui, Ubbink arba Marleasing bylą).

3.6 Šalys, kurios iš esmės nedaro skirtumo tarp vidaus ir išorės veiklos, paprastai labiau pasinaudoja vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, ir tose šalys įregistruotos verslo įmonės galėtų lengvai manyti, kad priimančioji valstybė kenkia joms, nes riboja ES laisves. Kita vertus, realybės, kitaip sakant, teritorialumo, principą pripažįstančių valstybių praktikoje kartais labiau pabrėžiamas užsienio verslo įmonių diskriminavimas. Akivaizdu, kad verslo registrų suvienodinimas visų pirma naudingas kapitalą teikiančioms šalims, kadangi reguliavimas toje srityje yra svarbesnis klausimas valstybėms kapitalo gavėjoms.

4.1 EESRK pritaria šiai direktyvai ir mano, kad tai svarbus žingsnis vystant bendrąją rinką. Iš tikrųjų, suteikiama galimybė įgyvendinti bendresnius komercinių bendrovių, darbuotojų, vartotojų ir Europos piliečių tikslus, kaip jau Komitetas yra anksčiau pareiškęs komentuodamas žaliąją knygą: „Verslo registrų sąveika turi atspindėti dviejų pagrindinių strateginių dokumentų tikslus: strategijos „Europa 2020“ ir „Small Business Act“. Verslo registrų sąveika turėtų padidinti skaidrumą ir palengvinti bendradarbiavimą, taip pat sumažinti tarpvalstybinės komercinės veiklos kliūtis ir palengvinti administracinę naštą, ypač MVĮ. Šiuos tikslus būtina įgyvendinti siekiant konsoliduoti bendrąją rinką ir paskatinti darnią bei tvarią ekonominę ir socialinę pažangą, kuri pabrėžiama Europos Komisijos komunikate „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“, COM(2008) 394 galutinis“ (2).

4.2 Be to, Komitetas pažymi, kad dabartinis pasiūlymo variantas patenkina tik kai kuriuos iš išsakytų esminių pageidavimų – jame numatoma suvienodinti svarbiausius duomenis ir aktus ir savanorišką bendradarbiavimą pakeisti teisiškai privalomu visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Be to, nors Komitetas ir laiko priimtinu administracinių išlaidų ir duomenų apsaugos reguliavimo principą, jis vis dėlto mano, kad daugelį punktų reikėtų patikslinti.

4.3 Tačiau reikėtų pažymėti, kad pasiūlyme yra ir nemažai neapibrėžtumo dėl įgyvendinimo. Apskritai pasiūlyme nuostatas apibrėžti paliekama būsimoms taisyklėms. Vis dėlto, jas žinoti būtų gerai jau dabar. Taigi, pasiūlyme galėjo būti, pavyzdžiui, daugiau informacijos apie tam tikras normas ir tam tikrą turinį, tuo labiau, kad apie tai iš dalies jau buvo užsiminta žaliojoje knygoje ir buvo laukiama atsakymo. Todėl turėjo būti rasta galimybė pateikti praktinių pastabų. Dėl šios priežasties EESRK laikosi savo pozicijos, kurią yra išsakęs dėl žaliosios knygos, ir pageidautų, kad į ją būtų atsižvelgta būsimojo teisės akto nuostatose.

4.4 EESRK galvoja, kad Europos Sąjunga šiuo atveju praleido galimybę žengti ryžtingesnį žingsnį link geresnio bendrovių teisės suderinimo, kuris aprašomas 3 skirsnyje. Komitetas supranta, kad dėl nemažų teisinių ir institucinių skirtumų sunku pasiekti didesnės pažangos šioje gana sudėtingoje srityje ir kad bendrovių teisei suderinti gali prireikti dešimtmečio. Vis dėlto registracija yra viena šio proceso dalis, ir nuodugniai nespręsdami šio klausimo praleidome galimybę rasti bendrus formatus ir pradėti diskusiją šiuo klausimu. Be to, BRITE programa aiškiai rodo, kad suinteresuotieji subjektai gali savireguliacijos būdu patenkinamai išspręsti keletą klausimų, susijusių su detalėmis.

4.5 Komitetas mano, kad šiame teisės akte yra vienas didelis trūkumas – jame nenumatytas registruotos buveinės perkėlimo klausimas, nors, kaip teigiama žaliojoje knygoje, besivienijančioje rinkoje šis klausimas tampa vis aktualesnis. EESRK nuomone, teisės akto rengėjai nepasinaudojo proga ir neįtvirtino vertybinių popierių skaidrumo principo, kuriuo, beje, remiasi.

4.6 Šiuo atveju galbūt būtų buvę geriau, jeigu pasiūlyme būtų sujungtos visos trys keičiamosios direktyvos ir tikrai nepriklausomai būtų suformuluoti Europos Sąjungos reikalavimai šiuo klausimu (3). Kadangi pakeitimai ir deleguotieji aktai bus priimami vėliau, įgyvendinimas nebus toks aiškus, ypač turint omenyje tai, kad šiame pasiūlyme aiškiai neįvardijami registracijos tvarkymo sunkumai ir valstybių narių bendrovių registrų bendradarbiavimas.

4.7 Komitetas laikosi nuomonės, kad įgyvendinant nustatytus tikslus iškils naujų sunkumų, kadangi, atsižvelgiant į pasiūlymo formuluotę, bet, tikėkimės, ne į tikslą, kuris buvo sumanytas iš pradžių, registracijos srityje bendradarbiaujančioms institucijoms, iki šiol aktyviai veikiančioms Europos lygmeniu, oficialioms, dirbančioms savanoriškai ar rinkos sukurtoms, pagal naująją bendradarbiavimo sistemą neliks vietos. Be to, EESRK sutinka, kad ES bendras teisinis portalas (European e-Justice portal) turėtų būti pagrindinė teisinės informacijos prieigos vieta, tačiau mano, kad būtinai reikia palikti pakankamai vietos ir kitoms, galbūt net platesnėms iniciatyvoms. Komitetas taip pat kartoja, jog „ypač svarbu, kad valstybių narių ir Europos institucijos šioje srityje bendradarbiautų su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene“ (4). EESRK taip pat tikisi, kad bus įtrauktas ir į kitus teisėkūros etapus, ir norėtų ir toliau bendradarbiauti su Komisija rengiant būsimas taisykles.

5.1 EESRK patvirtina pasiūlymo pakeitimus, susijusius su direktyvomis 89/666/EEB ir 2005/56/EB.

5.2 Dėl Direktyvos 2009/101/EB pakeitimų Komitetas mano, kad svarbu duomenis paskelbti kuo anksčiau, t. y. kuo greičiau, atsižvelgiant į techninius ir teisinius apribojimus. EESRK laikosi nuomonės, kad per trumpą laiką įmanoma smarkiai sutrumpinti siūlomą terminą. Tačiau jis nori pažymėti, kad kai kuriais atvejais net šis terminas gali būti per ilgas, todėl apie pokyčius galbūt reikėtų pranešti daug greičiau, kitais žodžiais tariant, naudojantis bendrąja Europos elektronine baze (5), atskleidžiant vos tik gavus vietos pranešimą, o patvirtinti jį būtų galima vėliau. Dabartinės informacinės technologijos suteikia tokią galimybę.

5.3 Dėl išlaidų, atsirandančių naudojantis šia informacine paslauga, reikėtų aiškiai nustatyti, ar visas išlaidas turi padengti suma, kurią sumoka pranešusioji šalis, ar taip pat turėtų mokėti informacijos paprašiusi šalis. Dabartinė tvarka šiuo klausimu valstybėse narėse skirtinga. Iki šiol buvo įprasta, kad už paslaugą reikia mokėti tik tada, kai informacija paimama iš kitos šalies prekybos registro. Komitetas jau yra minėjęs, kad tikisi, jog vieningos Europos sistemoje prašymai suteikti pagrindinę informaciją bus nemokami (6).

5.3.1 Komitetas mano, kad komercinėms bendrovėms pagrindine informacija apie verslo partnerius, bendrovių narius, kreditorius ir darbuotojus turėtų būti laikoma informacija apie bendrovės registruotą buveinę, jos savininkus ir aukštesnės grandies vadovus, bendrovės ekonominę ir teisinę padėtį, jos atsparumą ir kartu tikslią atskaitomybę ir balansą.

5.3.2 Komitetas pabrėžia, kad sistemos kūrimo ir eksploatavimo išlaidų klausimas lieka neaiškus. ir apgailestauja, kad pasiūlyme nepateikiama poveikio vertinimo tyrimų, kuriuose jos būtų įvertintos. Vis dėlto Komitetas galvoja, kad Europos Sąjungai būtina numatyti lėšas šioms išlaidoms padengti.

5.4 EESRK džiaugiasi tuo, kad duomenys bus prieinami elektroniniu būdu. Komitetas tikisi, kad naudojantis sistema informaciją bus galima gauti pačiu tiesiausiu būdu. Vis dėlto, jis pripažįsta, kad būtina pasiekti pusiausvyrą tarp reikalavimo atskleisti ir greitos bei saugios procedūros. Komitetas įsitikinęs, kad galimas geras kompromisas ir kad galiausiai bus daugiau viešumo. Kitas didelis Komiteto noras būtų, kad vieninga sistema leistų kuo mažiau informacijos spausdinti popieriuje, taigi sumažėtų ir spausdinimo išlaidų.

5.4.1 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad gali kilti prieštaravimų dėl Europoje privalomų reikalavimų pranešti informaciją ir nacionalinės teisės reikalavimų (pavyzdžiui, dokumentų tikrumo patvirtinimo). Tokia padėtis ilgai tęstis negali.

5.5 Komiteto nuomone, kalbos klausimus taip pat galima nesunkiai techniškai išspręsti, jei bus atliktas pakankamas preliminarus darbas. Moderni perdavimo programinė įranga suteikia galimybę lengvai bet kuria kalba paskelbti vienodus tektus, jei tokie yra ir jie patvirtinti, prieš tai tinkamai pasikonsultavus. Šios rūšies suvienodinimas galėtų būti svarstomas pagrindinės informacijos ir apskaitos dokumentų atžvilgiu.

5.6 Dėl duomenų apsaugos EESRK mano, kad būtų tikslinga taikyti Direktyvos 95/46/EB nuostatas dėl asmens duomenų bendrovių registre.

5.7 ESRK sutinka, kad terminas valstybėms narėms įgyvendinti būtinus teisės aktus būtų 2014 m. sausio 1 d. Vis dėlto, Komitetas mano, kad Europos Sąjungai būtina nusistatyti vidinį terminą, iki kada reikėtų įgyvendinti deleguotuosiuose aktuose nustatytas priemones. Tokiu būdu būtų sukurtas ir veiktų organas, leidžiantis visoje Europos Sąjungoje greitai ir visiems vienodai gauti informaciją apie bendroves.

2011 m. birželio 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) Pirmoji ir Vienuoliktoji direktyvos iš esmės gali būti nesunkiai sujungtos, nes jose nagrinėjama ta pati tema (bendrovių atskleidimas), o direktyvoje dėl tarpvalstybinių susijungimų apsiribota vienu konkrečiu klausimu – prekybos registrų aiškumu tarpvalstybinių operacijų atžvilgiu.

(3) Pirmoji ir Vienuoliktoji direktyvos iš esmės gali būti nesunkiai sujungtos, nes jose nagrinėjama ta pati tema (bendrovių atskleidimas), o direktyvoje dėl tarpvalstybinių susijungimų apsiribota vienu konkrečiu klausimu – prekybos registrų aiškumu tarpvalstybinių operacijų atžvilgiu.

(5) Tai būtų Europos elektroniniame tinkle paskelbtos žinutės arba informacija, tiesiogiai prieinama suinteresuotosioms šalims.