23.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/126

1.1

Siekiant su Lisabonos sutartimi suderinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 485/2008 dėl valstybių narių atliekamų sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio garantijų fondo finansavimo sistemos dalį, patikrinimo, siūloma reglamente Komisijai numatytus įgyvendinimo įgaliojimus suderinti su Komisijos deleguotų ir įgyvendinimo įgaliojimų atskyrimu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 ir 291 straipsnius.

1.2

Komitetas pasisako už tai, kad rengiant Europos Sąjungos aktus būtų taikomos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procedūros ir kad būtų kaupiama bei panaudojama patirtis.

1.3

Kalbant apie Reglamento Nr. 485/2008 suderinimą su SESV 290 straipsniu, EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymas atitinka pagrindines įgaliojimų delegavimo sąlygas, kurias teisės aktų leidėjas numatė SESV 290 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje. Komisijos pasiūlymas dėl siūlomo reglamento naujo 1 straipsnio 2 dalies antro sakinio turinio aiškiai nubrėžia įgaliojimų delegavimo tikslus, esmę ir taikymo sritį.

1.4

Vis dėlto EESRK mano, kad Komisija nesilaiko įgaliojimų delegavimo terminų, kaip teisės aktų leidėjas numatė SESV 290 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje. Kaip teigiama siūlomo reglamento 13a straipsnyje, Komisijos pasiūlymas, pagal kurį įgaliojimas priimti deleguotuosius aktus jai suteikiamas neribotam laikotarpiui, pažeidžia teisės aktų leidėjo numatytą nuostatą, kad įgaliojimų delegavimo trukmė turi būti aiškiai apibrėžta, ir prieštarauja proporcingumo principui, todėl kvestionuoja legitimumo principą. EESRK laikosi nuomonės, kad Komisijai deleguojamų įgaliojimų trukmė turi būti aiškiai nustatyta, apibrėžiant konkretų laikotarpį.

1.5

EESRK pritaria, kad laikotarpis, per kurį Europos Parlamentas ir Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto, būtų sutrumpintas nuo trijų mėnesių, kaip buvo ankstesnėje sistemoje, iki dviejų mėnesių, su sąlyga, kad būtų numatyta galimybė jį pratęsti dviem mėnesiais.

1.6

EESRK abejoja dėl nuostatų, susijusių su Komisijos įgyvendinimo įgaliojimais, numatytais 13d straipsnyje, vertinimo. Šiame straipsnyje pateikiama nuoroda į Reglamentą Nr. 1290/2005 (1), kuris šiuo metu yra keičiamas (2). Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1290/2005, neabejotinai turinčio didelės reikšmės Reglamentui Nr. 485/2008, turinio mes nežinome (3). Vis dėlto, EESRK manymu, kadangi iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1290/2005 susijęs straipsnis savo ruožtu nurodo į naują komitologijos procedūrą, kaip numatyta naujajame 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (4), ir kadangi ši nauja procedūra supaprastina iki šiol galiojusią tvarką, naujasis siūlomas 13d straipsnis nesudaro įgyvendinimo problemų.

2.1

Pasiūlyme iš dalies pakeisti aptariamą reglamentą Komisija pritaria, kad įgyvendinimo įgaliojimai, kuriais ji naudojasi pagal Tarybos reglamentą Nr. 485/2008, turi būti suderinti su Komisijos deleguotų ir įgyvendinimo įgaliojimų atskyrimu pagal SESV 290 ir 291 straipsnius.

2.2

Naujasis SESV 291 straipsnis grindžiamas Europos bendrijos steigimo sutarties buvusio 202 straipsnio trečia įtrauka ir buvusio 211 straipsnio ketvirta įtrauka, kuriais Komisijai ar, tam tikrais atvejais, Tarybai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai. Tačiau pagal SESV 290 straipsnį teisės Komisijai suteikiami nauji įgaliojimai priimti bendro pobūdžio ne pagal teisėkūros procedūrą priimamus teisės aktus, kuriais papildomos ar iš dalies keičiamos neesminės įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatos. SESV 291 straipsnyje reglamentuojamas Komisijos arba, ypatingais atvejais, Tarybos naudojimasis suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais.

2.3

Komisijos pasiūlyme Reglamentas (EB) Nr. 485/2008 derinamas su SESV 290 straipsniu siūlomo reglamento naujojo 1 straipsnio 2 dalyje ir naujuosiuose 13a, 13b ir 13c straipsniuose. Derinimas su SESV 291 straipsniu daugiausia susijęs su naujuoju 13d siūlomo reglamento straipsniu.

3.1

Komitetas pritaria, kad rengiant Europos Sąjungos aktus būtų taikomos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procedūros ir kad būtų kaupiama bei panaudojama patirtis. EESRK nuomone, šie veiksmai ypatingai svarbūs dabartiniam pasiūlymui suderinti Reglamentą Nr. 485/2008 su Lisabonos sutartimi, nes pakeitimų, kuriais siekiama supaprastinimo, taikymo sritis yra platesnė ir jie nėra grynai techninio pobūdžio. Jie susiję su žemės ūkiu, kuris pagal SESV 4 straipsnio 2 dalies d punktą priklauso pasidalijamosios kompetencijos sričiai, jam taikomos šios sutarties 43 straipsnio nuostatos, ir todėl tai yra itin jautri tema.

3.2

Kalbant apie Reglamente Nr. 485/2008 Komisijai numatytų įgyvendinimo įgaliojimų suderinimą su Komisijai deleguotų ir minėtų įgyvendinimo įgaliojimų atskyrimu, reikėtų aiškiai skirti SESV 290 straipsnyje minimas „norminamojo pobūdžio“ priemones ir 291 straipsnyje numatytus įgyvendinimo aktus. Komunikate dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio įgyvendinimo (5) Komisija teigia, kad siekdamas veiksmingumo teisės aktų leidėjas suteikia Komisijai įgaliojimą priimti deleguotuosius aktus. Tokiu būdu ji gali papildyti ar iš dalies keisti teisės aktų leidėjo darbą. Toks delegavimas visada yra pasirinktinis ir turi atitikti Sutartyje numatytas sąlygas. SESV 291 straipsnis priešingai, leidžia Komisijai priimti vykdomojo, o ne įstatymo galią turinčio pobūdžio teisės aktus. [Pagal SESV 291 straipsnio 1 dalį, siejant ją su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi], valstybės narės atsakingos už teisiškai privalomų Sąjungos aktų vykdymą ir įgyvendinimą ir todėl jos naudojasi savo įgaliojimais, o ne Sąjungos. Šie valstybių narių įgaliojimai gali būti apriboti tik kai teisiškai privalomų Sąjungos aktų vykdymui reikia vienodų sąlygų. Tik šiuo atveju pagal SESV 291 straipsnį Komisija turi pasinaudoti savo įgyvendinimo įgaliojimais, kurie tuomet tampa privalomais (6).

3.3

Kai teisės aktų leidėjas suteikia Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, jis turi nustatyti kiekvieno akto taikymo sritį. Pagal SESV 290 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą įstatymų leidėjas nustato, kad Komisija privalo aiškiai apibrėžti įgaliojimų delegavimo tikslus, turinį, taikymo sritį ir trukmę. Tokiu būdu jis nustato dvejopas įgaliojimų delegavimo ribas: turinio ir laiko (7).

3.4

Šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar teisės aktų leidėjas šiame pasiūlyme dėl reglamento laikosi turinio ir laiko ribų.

3.5

Įgaliojimų delegavimo turinio ribos numatytos siūlomo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, kurioje kalbama apie tai, kad Komisija gali parengti priemonių, kurios dėl savo pobūdžio nėra tinkamos ex post kontrolei, atliekamai tikrinant komercinius dokumentus, ir kurioms šis reglamentas netaikomas, sąrašą.

3.6

Šiuo atveju įgaliojimų delegavimas yra labai aiškus ir gerai apibrėžtas. Jis neprieštarauja SESV 290 straipsniui, nes yra susijęs faktiškai su neesminiais įstatymo galią turinčio teisės akto elementais, o įgaliojimų delegavimo tikslai, turinys ir taikymo sritis yra pakankamai apibrėžti.

3.7

Kalbant apie įgaliojimų perdavimo laiko ribas, siūlomo reglamento 13a straipsnyje Komisija siūlo svarstomame reglamente minimus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikti neribotam laikotarpiui. Tačiau šis Komisijos pasiūlymas iš karto prieštarauja SESV 290 straipsnio 1 dalies antrajai pastraipai, kurioje teigiama, kad įstatymo galią turinčiais teisės aktais, be kita ko, aiškiai turi būti apibrėžta įgaliojimų delegavimo trukmė.

3.8

Kaip išplaukia iš Komisijos komunikato dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio įgyvendinimo (8), svarstomas pasiūlymas grindžiamas argumentu, kad teisės aktų leidėjas aiškiai apibrėžia įgaliojimų delegavimo trukmę, bet toks reikalavimas neturėtų prieštarauti „išlygų dėl aktų galiojimo pabaigos (angl. „sunset clauses“) taikymo praktikai“. „Įtraukus tokias išlygas į įstatymo galią turintį teisės aktą, automatiškai baigia galioti Komisijai suteikti įgaliojimai, todėl, pasibaigus įstatymo leidėjo nustatytam laikui, iš esmės ji priversta pateikti naują teisės akto pasiūlymą. 290 straipsniu pirmiausia reikalaujama, kad įgaliojimų perdavimo ribos būtų aiškios ir numatomos – jame nenustatyta, kad Komisijai turėtų būti taikomi griežti terminai“. Todėl, Komisijos nuomone, įgaliojimai iš principo turėtų būti deleguojami neribotam laikotarpiui. Norėdama dar labiau pagrįsti šį požiūrį, Komisija primena, kad taikant SESV 290 straipsnio 2 dalies a punktą, Europos Parlamentas ir Taryba gali nuspręsti atšaukti įgaliojimų delegavimą: „Teisiniu požiūriu nuostatos dėl atšaukimo poveikis lygiavertis išlygos dėl aktų galiojimo pabaigos poveikiui: abiejomis nutraukiami Komisijai suteikti įgaliojimai, ji įpareigojama vėliau, jei reikia, pateikti teisės akto pasiūlymą. Kitaip tariant, jei įstatymų leidėjas mano, kad tam tikrose srityse būtina vengti, kad įgaliojimai būtų perduoti visam laikui, jis gali numatyti teisę juos atšaukti, kuri, beje, gali būti lanksčiau įgyvendinama nei automatinė išlyga dėl aktų galiojimo pabaigos“.

3.9

Komunikato priede Komisija pateikia naujojo Sutarties straipsnio taikymo pavyzdžių. Įgaliojimų delegavimo laikotarpio klausimu ji siūlo arba neriboti trukmės, arba nustatyti galiojimo trukmę, kuri automatiškai prasitęs lygiavertės trukmės laikotarpiams, jeigu Europos Parlamentas ar Taryba delegavimo neatšauks (9).

3.10

Igaliojimo deleguotuosius aktus priimti neribotą laikotarpį suteikimas Komisijai jokiu būdu nereiškia, kad įgaliojimų delegavimo trukmė yra aiškiai apibrėžta. Sutartyje aiškiai pasakyta, kad įgaliojimų delegavimo trukmė turi būti aiškiai apibrėžta, kad teisės aktų leidėjas galėtų reguliariai ir veiksmingai kontroliuoti Komisiją. SESV 290 straipsnio 2 dalies a punkte Europos Parlamentui ir Tarybai numatyta teisė atšaukti įgaliojimų delegavimą negali pakeisti reikalavimo aiškiai apibrėžti delegavimo trukmę, kurią turi nustatyti teisės aktų leidėjas. Ši jam suteikta atšaukimo teisė yra papildoma saugumo priemonė, padedanti užtikrinti, kad nebus pažeistos teisės aktų leidėjo teisės. Delegavus Komisijai šiuos įgaliojimus neribotam laikotarpiui, būtų pažeistas įpareigojimas deleguoti įgaliojimus ribotam laikotarpiui, kaip numatyta SESV 290 straipsnyje, ir tokiu būdu būtų viršytos Komisijos kompetencijos ribos.

3.11

Pagal SESV 4 straipsnio 2 dalies d punktą, žemės ūkio sektorius yra Europos Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis. Todėl teikiant bet kokią Europos Sąjungos teisės aktų iniciatyvą šiuo klausimu reikia laikytis subsidiarumo principo (Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalis). Svarstomame iš dalies keičiamame reglamente kalbama apie Komisijos ir valstybių narių vykdomą kontrolę, abipusiai teikiamą pagalbą ir vykdomą bendradarbiavimą Europos žemės ūkio garantijų fondo finansavimo sistemos operacijų klausimais. Būtina šiais klausimais taikyti vienodą ir bendrą požiūrį Europos mastu, todėl Europos Sąjunga turėtų priimti šios srities reglamentą. Pagal proporcingumo principą (ES sutarties 5 straipsnio 4 dalis) Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant sutarčių tikslų. Suteikus Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus neribotą laikotarpį būtų prieštaraujama reikalavimui nustatyti šių įgaliojimų delegavimo trukmę. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti reguliarią ir veiksmingą Komisijos kontrolę kuomet ji priima „norminamojo pobūdžio“ priemones. Tokiais veiksmais būtų pažeidžiamas proporcingumo principas, o kartu ir subsidiarumo principas. Pagal 2 protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 8 straipsnį tai gali paskatinti teikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl subsidiarumo principo pažeidimo (10).

3.12

Komisijai deleguojamų įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus klausimas yra susijęs ir su įgaliojimų atskyrimu. Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai yra Europos Parlamentas ir Taryba, tad įgaliojimas priimti „norminamojo pobūdžio“ priemones tik išimties tvarka suteikiamas Komisijai, kuri yra įstatymų vykdomosios valdžios organas. Kadangi čia iškyla esminiai demokratinio legitimumo klausimai, reikia laikytis teisės aktų leidėjo nuostatų dėl aiškaus įgaliojimų delegavimo tikslų, turinio, taikymo srities ir trukmės nustatymo. Be to, kadangi nei SESV 290 straipsnyje, nei 291 straipsnio 3 dalyje nepateikiama nuostatų dėl Komisijos priimtų deleguotųjų aktų kontrolės, svarbu nepažeisti Europos Parlamento ir Tarybos teisės kontroliuoti Komisiją.

3.13

Alternatyva pasiūlymui įgaliojimus deleguoti neribotam laikotarpiui – Komisijos pasiūlymas suteiktus įgaliojimus deleguoti laikotarpiui, kuris automatiškai prasitęs lygiavertės trukmės laikotarpiams, – būtų ne ką mažesnis pirminės Europos Sąjungos teisės pažeidimas.

3.14

Galiausiai Komisijai suteikus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus neribotą laikotarpį būtų netinkamai taikomas SESV 290 straipsnis. Tarybos ir Europos Parlamento teisė atšaukti įgaliojimų delegavimą nėra tinkamas argumentas nenustatyti aiškiai apibrėžtos įgaliojimų delegavimo trukmės siekiant užtikrinti reguliarią ir veiksmingą Komisijos „norminamojo pobūdžio“ priemonių kontrolę. Kai Komisija priima deleguotuosius aktus, ji naudojasi ne jai, o teisės aktų leidėjui priklausančiais įgaliojimais. Negalima riboti kompetentingos institucijos (šiuo atveju – teisės aktų leidėjo) teisės reguliariai ir veiksmingai kontroliuoti Komisiją. Kadangi žemės ūkio sektorius yra Europos Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis ir dėl šios priežasties visos ES teisės aktų iniciatyvos turi atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus, tenka atmesti Komisijos pasiūlymą įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus jai suteikti neribotam laikotarpiui.

3.15

Dviejų mėnesių laikotarpis, skaičiuojant nuo pranešimo datos, nustatytos pasiūlymo dėl reglamento naujajame 13 c straipsnyje, kad Europos Parlamentas ir Taryba pareikštų prieštaravimą, yra trumpesnis palyginti su iki šiol galiojusiu trijų mėnesių laikotarpiu. Tam, kad būtų paspartinta procedūra ir padidintas jos veiksmingumas, EESRK neprieštarauja šiam sutrumpinimui, su sąlyga, kad būtų numatyta galimybė terminą pratęsti dviem mėnesiais.

3.16

Pasiūlymo dėl reglamento 13d straipsnis yra susijęs su SESV 291 straipsnio įgyvendinimu ir suderintas su jo turiniu. Taip pat bus taikomas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (11), kuris supaprastina ankstesnę komitologijos procedūrą, numatydamas tik dviejų procedūrų – patariamosios ir nagrinėjimo – taikymą.

4.1

Reikia pažymėti, kad EESRK buvo paprašytas pateikti nuomonę dėl klausimų, kurie dar nėra tiksliai apibrėžti. Komisijos pasiūlymo ketvirtojoje konstatuojamojoje dalyje, pavyzdžiui, pateikiama nuoroda į 2005 m. birželio 21 d. Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 41 d straipsnio 1 dalį, o pasiūlymo dėl reglamento 13 d. straipsnyje pateikiama nuoroda į to paties dokumento 42d straipsnio 2 dalį (12), tačiau reglamente tokių straipsnių nėra.

4.2

Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies keisti šį reglamentą (13), bet jo priėmimo procedūra dar nebaigta. Komisijos pasiūlymo iki šiol dar nepatvirtino nei Europos Sąjungos Taryba, nei Europos Parlamentas. Net jeigu jis bus patvirtintas ateityje, 41d ir 42d straipsniuose bus pateiktos nuorodos į naują Reglamento Nr. 1290/2005 tekstą, kurio numeracija skirsis. Be to, šio Komisijos pasiūlymo 1 straipsnio 26 punkte teigiama, kad 41 straipsnis bus panaikintas ir visai nekalbama apie 41d straipsnį. Todėl keista, kad Komisija tokį didelį dėmesį skiria Reglamento Nr. 485/2008 keitimo procedūrai, kai iš esmės nežinomas Reglamento Nr. 1290/2005, sudarančio jo pasiūlymo pagrindą, turinys.