Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų

Taryba, 2011 m. sausio 18 d., ir Europos Parlamentas, 2011 m. sausio 27 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. balandžio 6 d. priėmė savo nuomonę.

471-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. gegužės 4–5 d. (gegužės 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 82 nariams balsavus už ir 3 susilaikius.

1.1 EESRK pritaria Europos Komisijos iniciatyvai Kokybės užtikrinimo dokumentų rinkinyje apjungti visus ES teisės aktus, susijusius su žemės ūkio produktų kokybe. Tai leis vykdyti nuoseklesnę bendrą politiką šioje srityje ir taip žengti pirmą žingsnį kuriant stipresnį ir energingesnį Europos žemės ūkio maisto produktų sektorių. Komitetas pritaria, kad svarbu didinti Europos gaminių kokybę ir jų pridėtinę vertę ir geriau informuoti vartotojus tobulinant šioje srityje Sąjungos taikomas priemones ir nuostatas.

1.2 Komitetas palankiai vertina dabartines Sąjungos kokybės schemas (saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografinė nuoroda ir garantuotas tradicinis gaminys) ir sutinka, kad tai puikios iniciatyvos, padedančios populiarinti Europos gaminius. EESRK manymu, dėl to, kad tam tikriems gaminiams suteikiamos tokios nuorodos, vietovė, joje dirbantis ūkininkas ir jo gaminys įgyja konkrečią vertę, o tai naudinga ir galutiniam vartotojui. Komitetas taip pat pritaria Komisijos nuomonei, kad tai yra indėlis į kaimo plėtros politiką. Tačiau Komitetas primena, kad svarbu siekti, kad Europos gaminių kokybė ir gamybos modelis sulauktų pripažinimo ne tik vidaus, bet ir ypač užsienio rinkoje, ir kad būtų skatinama minėta kokybė. Komitetas prašo griežtai vykdyti žemės ūkio produktų pripažinimą ir prekybos kontrolę visuose lygmenyse (1).

1.3 EESRK reiškia pasitenkinimą, kad saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos kokybės schemos ir toliau liks atskirtos, tačiau mano, kad pasiūlytos apibrėžtys yra ne tokios aiškios kaip numatytosios Reglamente 510/2006. Kita vertus, apgailestauja, kad naujame tekste aiškiai neatskiriami trys gamybos etapai (žemės ūkio arba gyvulininkystės produktų gamybos, perdirbimo, pakavimo), o tik kalbama apie „gamybos etapus“.

1.4 Kalbant apie gaminiui, pretenduojančiam į garantuoto tradicinio gaminio nuorodą (GTG), keliamus reikalavimus, EESRK mano, kad tam tikro gaminio tradicinį pobūdį lemia ne tik faktas, kad jis seniai gaminamas, kaip kad nurodoma pasiūlyme, bet ir kiti parametrai, pavyzdžiui, naudojamos žaliavos ypatumai, gamybos arba perdirbimo būdas, vietinė kultūra ir kitos savybės ir kriterijai. Be to, GTG nuolat kinta, todėl EESRK nepritaria tam, kad metų skaičius būtų pagrindiniu parametru priskiriant gaminį šiai kategorijai.

1.5 EESRK pabrėžia, kad garantuotų tradicinių gaminių schemos taikymas tik registruotiems pavadinimams su išimtine naudojimo teise ne tik labai sumažintų registravimų skaičių, bet ir paskatintų atsisakyti priemonės, kuri padeda puoselėti įvairovę ir sudaro sąlygas pasirinkti gaminti produktą laikantis tradicijų. Todėl EESRK siūlo Komisijai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui pasiūlyti sistemą, kuri leistų išsaugoti garantuotus tradicinius gaminius be išimtinės naudojimo teisės iki pradės galioti šioje nuomonėje svarstomas reglamentas.

1.6 EESRK pageidauja, kad būtų išnagrinėta galimybė pripažinti kalnų gaminius ir įtraukti juos kaip neprivalomus kokybės terminus (2).

1.7 Ateityje kokybės sąvoka turėtų būti platesnė. Vartotojui turėtų būti sudarytos galimybės, kaip šiuo metu kiaušinių atveju, geriau atskirti įvairius gyvūnų auginimo būdus. Be to, įtaigi reklama ant pakuočių (pavyzdžiui, vaizduojamos besiganančios karvės arba nuoroda, kad tai yra „Alpių pienas“) turi atitikti produkto kokybę. EESRK pageidautų, kad Komisija pateiktų atitinkamus konkrečius pasiūlymus.

1.8 EESRK ragina Komisiją pasiūlyti, kokių veiksmų derėtų imtis toliau, kad būtų lengviau įgyvendinti dalyvavimui Sąjungos kokybės schemose keliamus techninius reikalavimus.

1.9 Kalbant apie papildomas taisykles, kurios Komisijos siūlymu būtų taikomos produktų specifikacijų turiniui, kai suteikiama saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, taip pat neprivalomų kokybės terminų naudojimo klausimu, EESRK sutinka, kad jos turėtų būti nustatomos deleguotaisiais aktais.

1.10 Kalbant apie žemės ūkio ir gyvulininkystės gaminių auginimo ir (arba) kilmės vietos nuorodą, numatytą prekybos standartuose, EESRK pageidauja, kad visais atvejais į numatytus poveikio vertinimus būtų įtraukiama konkreti sąnaudų ir naudos analizė. Kita vertus, prievolė pateikti tam tikrų žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodą taip pat numatoma pasiūlyme priimti reglamentą dėl vartotojų informavimo; naujausiuose susijusiuose dokumentuose jau pripažįstama, kad kiekvienu atveju reikia įvertinti poveikį. EESRK prašo tęsti darbus siekiant apibrėžti ir užtikrinti abiejų teisės aktų rinkinių darną išvengiant galimo jų dubliavimosi.

1.11 Kalbant apie maisto produktų, kuriuose kaip sudedamosios dalys naudojami saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) ir saugoma geografine nuoroda (SGN) žymimi produktai, ženklinimo etiketėmis gaires ir savanoriško sertifikavimo sistemų geriausios patirties gaires, EESRK pabrėžia šių iniciatyvų svarbą ir ragina remti jų įgyvendinimą.

2.1 Kokybės užtikrinimo dokumentų rinkinys parengtas siekiant patobulinti Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojama kokybė, ir tuos aktus, kurie susiję su nacionalinių ir privačių sertifikavimo sistemų taikymu. Tikimasi, kad taip minėti teisės aktai taps paprastesni, skaidresni ir suprantamesni, galės būti geriau pritaikomi prie inovacijų ir mažiau apsunkins gamintojų bei administracijų darbą.

2.2 2009 m. Komisija paskelbė savo komunikatą COM(2009) 234 dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos, kuriame numatytos šios strateginės gairės:

Šiuo pasiūlymu sustiprinama žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schema ir užtikrinamas tolesnis jos taikymas, tačiau ji nesujungiama su geografinių nuorodų schemomis, taikomomis vynams, spiritiniams gėrimams ir aromatizuotiems vynams. Be to, sutrumpinami dabartinio registravimo proceso laiko terminai, nustatomos būtinosios bendrosios oficialios kontrolės taisyklės ir išsaugoma reglamento taikymo sritis (žmonėms vartoti skirti produktai ir tam tikri kiti produktai).

Išsaugoma šių pavadinimų išimtinės naudojimo teisės schema, tačiau atsisakoma galimybės pavadinimus registruoti nenustačius išimtinės jų naudojimo teisės. Registravimo tvarka supaprastinama, tradiciškumo kriterijus pratęsiamas iki 50 metų ir schema taikoma tik paruoštiems vartoti gaminiams ir perdirbtiems produktams.

Šiuos terminus siūloma įtraukti į šį reglamentą siekiant pabrėžti pridėtinės vertės produktams suteikiančius ypatumus ir paremti tam tikrus konkrečius prekybos standartus (naminiai laisvėje užauginti paukščiai, augalinės kilmės medus, pirmojo šaltojo spaudimo alyvuogių aliejus), minėtus terminus pritaikant prie Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytos teisinės sistemos.

Pasiūlyme numatyta, kad Komisija paprastai nustatys prekybos standartus priimdama deleguotuosius aktus. Visiems sektoriams bus nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis bus reikalaujama etiketėje nurodyti ūkininkavimo vietą atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus. Kiekvienas atvejis bus išnagrinėtas atskirai, pradedant pieno sektoriumi.

Šis principas bus taikomas siekiant visose ES valstybėse narėse užtikrinti pridėtinės vertės suteikiančių schemų pavadinimų ir terminų vienodo lygio apsaugą, kad nebūtų klaidinami vartotojai ir trikdoma Sąjungos vidaus prekyba. Atitinkamos teisės bus veiksmingai nustatomos Europos Sąjungos lygmeniu. Tuo tarpu paraiškos bus tvarkomos ir nagrinėjamos nacionaliniu lygiu, kadangi būtent šiuo lygiu galima užtikrinti maksimalų tokių veiksmų rentabilumą ir veiksmingumą.

Norint užtikrinti kokybės schemų patikimumą ir veiksmingas jų atitikties garantijas, gamintojai privalo įsipareigoti prisiimti su aptariamomis schemomis susijusią naštą ir atitinkamus kokybės įsipareigojimus, kartu įgydami teisę naudotis norima schema. Šios dalyvavimo ir kontrolės sąlygos bus proporcingos atitinkamos kokybės garantijai.

3.1 Kokybės užtikrinimo dokumentų rinkiniu pirma kartą nustatoma bendra bendrijos schemų politika ir pridėtinę vertę suteikiantys žemės ūkio produktų kokybės terminai, taip pat prekybos standartai. Jame taip pat išdėstytos savanoriško sertifikavimo sistemų gairės ir maisto produktų, kuriuose kaip sudedamosios dalys naudojami SKVN ir SGN žymimi produktai, ženklinimo etiketėmis gairės. EESRK palankiai vertina Komisijos pastarųjų trejų metų pastangas sukurti šią vieną plataus užmojo sistemą pasinaudojant daugybe galiojančių teisės aktų, kurie buvo rengiami nenuosekliai, kiekvienam sektoriui atskirai.

3.2 Komisija teigia, kad Europos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos privalumas yra jos įvairovė, gamintojų patirtis ir gamybos vieta bei vietovės. EESRK pritaria šiam požiūriui. Taip pat sutinka, kad bendrijos kokybės schemos skatina produkcijos įvairovę, leidžia apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo tokiais produktais ar jų padirbinėjimo ir vartotojams padeda susipažinti su produktų savybėmis ir ypatumais. EESRK pritaria požiūriui, kad įvairios kokybės schemos yra puikios iniciatyvos, padedančios populiarinti Europos produktus. Tačiau Komitetas primena, kad svarbu siekti tokių produktų savybių pripažinimo tarptautiniu lygmeniu. Kad išliktų ir vystytųsi Europos žemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonės sektorius nepakanka apie tokią europinę kokybę informuoti vidaus rinkoje – reikia ją propaguoti ir kitose rinkose. Todėl EESRK pabrėžia, kad svarbu ginti Europos gamybos modelį ir reikia sudaryti vienodas sąlygas – kokybės, sveikatos, aplinkos ir gyvūnų gerovės požiūriu – prekybai ES produktais ir trečiosiose šalyse pagamintais produktais, kaip kad jau pripažino ES Tarybai pirmininkaujanti šalis savo išvadose dėl Europos Komisijos komunikato dėl BŽŪP artėjant 2020 m.

3.3 Žemės ūkio produktų kokybės schemos regionui, kuriame jos naudojamos, suteikia pridėtinės vertės ir padeda įgyvendinti uždavinį padidinti žemės ūkio ir perdirbimo veiklos konkurencingumą ir išsaugoti jos įvairovę. Taip sudaromos palankios sąlygos siekti kaimo plėtros politikos tikslų, išdėstytų Komisijos komunikate dėl BŽŪP artėjant 2020 m. (COM(2010) 672). EESRK palankiai vertina politikos šiose dviejose srityse dermę ir prašo, kad Reglamentas dėl žemės ūkio kokybės schemų taip pat būtų suderintas su kitų sričių politikos, pavyzdžiui, strategijos „Europa 2020“ (vertės kūrimas, inovacijų skatinimas, produkcijos konkurencingumo didinimas, aplinkos tausojimas, efektyvus išteklių naudojimas ir kt.) prioritetais. Taip pat prašo jame atsižvelgti į bendrajai rinkai iškylančius uždavinius (greitas, tvarus ir tinkamas įmonių augimas ir sklandesnis vidaus rinkos veikimas) ir jį suderinti su politikos, kuri susijusi su vartotojų apsauga ir informavimu, konkurencija ir vidaus rinka, tikslais.

3.4 Kalbant apie maisto produktų, kuriuose kaip sudedamosios dalys naudojami SKVN ir SGN žymimi produktai, ženklinimo etiketėmis gairės (OL 2010/C 341/03), EESRK pabrėžia šios iniciatyvos svarbą ir ragina remti jos įgyvendinimą.

3.5 Komitetas taip pat palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl savanoriško sertifikavimo sistemų geriausios patirties gairių (OL 2010/C 341/04). Pastaraisiais metais pastebėta, kad vis daugiau žemės ūkio produktų parduodama taisyklių neatitinkančiose pakuotėse, todėl buvo įvesti etiniai, socialiniai ir aplinkos apsaugos reikalavimai. Taip pat, kaip pabrėžia Komisija, reikia užtikrinti ir didesnį tiekimo grandinės susitarimų lankstumą, skaidrumą ir aiškumą. Komitetas prašė Komisiją parengti šias gaires (3), todėl ragina visas organizacijas, šiuo metu taikančias žemės ūkio produktų sertifikavimo sistemas, persvarstyti savo procedūras siekiant užtikrinti, kad jos kuo labiau atitiktų geriausios patirties gaires.

4.1 Saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) ir saugomos geografinės nuorodos (SGN)

4.1.1 EESRK palankiai vertina tai, kad buvo išsaugotos abi kokybės schemos, bet apgailestauja, kad siūlomoje naujoje apibrėžtyje nebenurodomi visi trys gamybos etapai (žemės ūkio arba gyvulininkystės produktų gamybos, perdirbimo, pakavimo)

4.1.2 EESRK pripažįsta šių žemės ūkio produktų indėlį užtikrinant tradicinių gamybos formų tęstinumą ir aplinkos apsaugą – tai naudinga ne tik gamintojams ir perdirbėjams, bet ir vartotojams. Be to, minėtų kokybės schemų pripažinimas prisideda prie atitinkamų vietovių kaimo plėtros, kadangi padidėja gyventoju sėslumas, pagerėja jų gyvenimo sąlygos ir kokybė, padaugėja galimybių įsidarbinti ir plėtoti verslą ir jos plėtojamos, kartu sudaromos sąlygos sėkmingai pasinaudoti gamtos ištekliais.

4.1.3 Kad galėtų naudoti SKVN arba IGP, gamintojai turi laikytis produktų specifikacijų nurodymų. Remiantis pasiūlymu ir siekiant užtikrinti, kad minėtose specifikacijose būtų pateikiama svarbi ir glausta informacija, Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti papildomas jų taisykles. Kalbant apie SGN, EESRK mano, kad tuo atveju, kai produktui gaminti naudojamo žemės ūkio produkto kilmės vieta skiriasi nuo perdirbto produkto kilmės vietos, ši informacija turi būti pateikta etiketėje.

4.1.4 EESRK pritaria tam, kad būtent valstybės narės imtųsi administracinių ir teisinių veiksmų, kad išvengtų neteisėto SKVN ir SGN naudojimo, pavyzdžiui, gamintojų grupės prašymu.

4.2.1 EESRK palankiai vertina GTG, kaip vienos iš tam tikrų gaminių kokybės schemų, išsaugojimą, kadangi jie yra vienintelis būdas pripažinti pagal kurios nors valstybės narės tradicijas pagamintus produktus.

4.2.2 Kalbant apie gaminiui, pretenduojančiam į garantuoto tradicinio gaminio nuorodą (GTG), keliamus reikalavimus, EESRK mano, kad GTG schemos taikymas tik registruotiems pavadinimams su išimtine naudojimo teise ne tik labai sumažintų registravimų skaičių, bet ir paskatintų atsisakyti priemonės, kuri padeda puoselėti įvairovę ir sudaro sąlygas pasirinkti gaminti produktą laikantis tradicijų. Todėl EESRK siūlo Komisijai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui pasiūlyti sistemą, kuri leistų išsaugoti garantuotus tradicinius gaminius be išimtinės naudojimo teisės iki pradės galioti šioje nuomonėje svarstomas reglamentas. Kita vertus, tam tikro gaminio tradicinį pobūdį lemia ne tik faktas, kad jis seniai gaminamas, kaip kad nurodoma pasiūlyme, bet ir kiti parametrai, pavyzdžiui, naudojamos žaliavos ypatumai, gamybos arba perdirbimo būdas, vietinė kultūra ir kitos savybės ir kriterijai. Todėl Komitetas siūlo, kad norint tam tikrą gaminį prisikirti GTG kategorijai, nebūtų taikomas vien tik konkretaus metų skaičiaus parametras.

4.3.1 Reglamento pasiūlyme numatyta, kad gamintojų grupės turi prisidėti rinkoje užtikrinant jų produktų kokybę, vykdyti viešinimo ir populiarinimo veiklą, užtikrinti produkcijos atitiktį produktų specifikacijoms ir priimti priemones, kurios padėtų pagerinti schemų veikimą. EESRK palankiai vertina ir palaiko šį schemos patobulinimą, kuris minėtų grupių vaidmeniui suteikė aiškumo ir jį išplėtė ir remia aktyvesnį šių grupių dalyvavimą tiek kalbant apie pasiūlos rinkoje valdymą, tiek apie SKVN ir SGN žymimų produktų, kaip sudedamųjų dalių, naudojimą. Vis tik Komitetas prašo, kad išplečiant vaidmenį nebūtų pažeistos Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 išdėstytos specialiosios nuostatos dėl gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų. Kita vertus, EESRK reiškia pasitenkinimą, kad bus vykdoma oficiali ūkio subjektų, ruošiančių, sandėliuojančių ar teikiančių SKVN, SGN ar GTG, kontrolė.

4.4.1 EESRK mano, kad ateityje EESRK kokybės klausimu turėtų pareikšti konkretesnę nuomonę, pavyzdžiui, dėl gyvūnų auginimo sąlygų (ganyklinis auginimas, auginimas ant kraiko ir kt.). Būtų tikslinga laikytis atitinkamo diferencijavimo, kad vartotojas galėtų geriau atskirti įvairius gamybos būdus. Be to, tai yra būtina norint atskirti pramoninius gamybos būdus nuo ūkininkų taikomų būdų. Galima paminėti konkretų pavyzdį – kiaušinių ženklinimą. Komisija raginama parengti pasiūlymus ir dėl kitų gyvulininkystės sričių.

4.4.2 Be to, šiuo metu vis dar galima ant pakuočių nurodyti savybes, kurios vartotojui sudaro tam tikros kokybės įspūdį, nors iš tikrųjų produktas gali jų ir neturėti. Pavyzdžiui, ant pieno pakuočių vaizduojamos besiganančios karvės, tačiau negarantuojama, kad tai turi būti ganyklose auginamų karvių pienas, arba į rinką pateikiamas „Alpių pienas“, nors pienas yra ne iš Alpių regiono, o, pavyzdžiui, iš Vengrijos. Tai pasakytina ir apie „Švarcvaldo kumpį“, kuris daugeliu atvejų šiame regione tik išrūkomas, o mėsa gaunama iš kitur. EESRK nuomone, tai yra klaidinimas ir tariamos kokybės pateikimas, taigi, vartotojų klaidinimas. Komitetas Komisijos pasiūlymuose pasigenda aiškių nuostatų, kaip kovoti su tokia praktika.

4.5.1 Komisija pateikė keletą pasiūlymų, kaip sutrumpinti registravimo procedūrą, ir EESRK sutinka, kad tai gali pagerinti padėtį. Tačiau kalbant apie pasiūlymą atsisakyti kas mėnesį skelbti pateiktas paraiškas, EESRK pageidauja, kad būtų apsvarstyta galimybė jas ir toliau kas mėnesį skelbti siekiant sudaryti sąlygas stebėti jų nagrinėjimą; reikia turėti omenyje, kad prieštaravimams teikti skirtą laikotarpį siūloma sutrumpinti iki vos dviejų mėnesių.

4.5.2 Kita vertus, kalbant apie garantiją, užtikrinančią, kad bendriniai pavadinimai nebūtų registruojami kaip SKVN ar SGN, EESRK mano, kad pasiūlymas turėtų būti patikslintas atlikus atitinkamą vertinimą valstybių narių ir ES lygmeniu.

2011 m. gegužės 5 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON