Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga““

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. spalio 6 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga““

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. kovo 4 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 184 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 2 susilaikius.

1.1 Inovacijos užtikrina pažangą, augimą, klestėjimą, socialinį saugumą, tarptautinį konkurencingumą ir užimtumą. Jos turi padėti spręsti svarbiausias visuomenės problemas. Inovacijoms būtina tikėjimo ir pasitikėjimo savimi visuomeninė aplinka ir jos padeda kurti tokią aplinką, kuri, savo ruožtu, pasaulinės konkurencijos sąlygomis gali padėti siekti tolesnės pažangos ir konstruktyvios dinamikos. Kad jos klestėtų, reikia bendrų Europos veiksmų ir Europos bendrosios rinkos, kurioje svarbų vaidmenį atlieka Europos mokslinių tyrimų erdvė, turinti galingą bendrąją MTTP programą.

1.2 Todėl Komitetas palankiai vertina ir iš esmės remia Komisijos komunikatą ir jo tikslus, taip pat ir su tuo susijusias 2010 m. lapkričio 25–26 d. ir 2011 m. vasario 4 d. Konkurencingumo tarybos išvadas. „Inovacijų sąjungos“ sąvoka yra esminė strategijos „Europa 2020“ dalis.

1.3 Komitetas itin palankiai vertina tai, kad inovacijos suprantamos ir apibrėžtos visapusiškai, susiejant įvairias sritis, bei apima ne tik mokslinius tyrimus, technologijas ir produktus, bet ir žmonių santykius ir organizacijos formas, pavyzdžiui, socialinius klausimus, įmonių procesus, verslo modelius, dizainą, prekių ženklus, gamybos procesus ir paslaugas, taip pat įvairius jų sąveikas. Komitetas taip pat pasisako už tai, kad socialinių inovacijų klausimu būtų konsultuojamasi su socialiniais partneriais.

1.4 Komitetas pritaria inovacijų partnerystės koncepcijai, su sąlyga, kad – remiantis gerai apibrėžta valdysena – tokia partnerystė bus pagrįsta ir suderinta su jau įgyvendinamais procesais bei priemonėmis ir jei jos netrukdys administracinių procedūrų racionalizavimo ir supaprastinimo procesui. Komitetas rekomenduoja pradėti nuo itin pageidaujamos inovacijų partnerystės „aktyvus ir sveikas senėjimas“ ir pasisemti patirties. Ši partnerystė būtų geras visuomeninių, mokslinių ir techninių inovacijų sąveikos pavyzdys.

1.5 Komitetas siūlo pritaikyti paramos priemones, finansinę paramą ir vertinimo kriterijus tiek prie nuosaikesnio pobūdžio (inkrementinių) inovacijų, kurios reaguoja į dominuojančias rinkos jėgas ir visuomenės poreikius, tiek ir prie radikalesnio pobūdžio inovacijų, kurios pačios formuoja rinkos jėgas ir kuria naujus visuomenės poreikius, bet dažnai joms tenka visų pirma įveikti itin didelius sunkumus.

1.6 Atsižvelgdamas į neatidėliotiną Europos Bendrijos patento poreikį, Komitetas labai palankiai vertina ir tvirtai remia neseniai paskelbtą Komisijos pasiūlymą, nes būtų galima žengti didelį žingsnį į priekį siekiant sumažinti patentų kainą. Šis pasiūlymas leidžia gerokai sumažinti patento sąnaudas dalyvaujančiose valstybėse narėse ir pasiekti lemiamą etapą siekiant ES patento galutinio tikslo.

1.7 Komitetas primygtinai pabrėžia svarbų MVĮ ir mikroįmonių vaidmenį inovacijų procese ir rekomenduoja specialiai pritaikyti paramą ir priemones prie šių įmonių konkrečių poreikių. Be to, Komitetas rekomenduoja apsvarstyti, ar naujai įkurtoms įmonėms būtų galima pakankamai ilgą laiką netaikyti daugumos įprastų administracinių procedūrų ir nuostatų ir kaip tai būtų galima padaryti, ir ar galėtų būti sukurtos konkrečios papildomos paskatos. Tai turi apimti ir socialinės ekonomikos įmones.

1.8 Esminė politinė užduotis – sukurti patikimas, inovacijoms palankias, visą Europą apimančias bendrąsias sąlygas ir sistemas, kuriose būtų pakankamai veiksmų laisvės, ir tokiu būdu išlaisvinti potencialius išradėjus ir inovacijų procesus nuo naštos, susidarančios dėl dabartinio reguliavimo sistemų susiskaldymo ir perkrovimo ir 27 valstybių narių bei Komisijos nustatytų skirtingų biurokratinių reikalavimų. Ši našta verčia atsisakyti naujų ir gerų idėjų, kurios iš tiesų gali tapti inovacijomis, arba vėluojama jas įgyvendinti – tai yra Europos trūkumas pasaulinės konkurencijos srityje ir jį reikia kuo skubiau pašalinti. Todėl su visomis visuomenės grupėmis turime skatinti ir praktiškai įgyvendinti požiūrį, kad pažanga ir inovacijos yra ne rizika, o galimybė ir būtinybė.

1.9 Komitetas rekomenduoja dėti kur kas daugiau pastangų šalinant visas kliūtis, trukdančias greitai įgyvendinti inovacijas ar kurti Inovacijų sąjungą. Nors Komitetas palankiai vertina galimybę padaryti didelę pažangą patentų srityje, dauguma dar neišspręstų problemų yra susijusios su tomis pačiomis kliūtimis, kurios trukdo baigti kurti bendrąją rinką ir Europos mokslinių tyrimų erdvę. Svarbu nenuleisti rankų ir toliau derinti, paprastinti, didinti patikimumą ir suteikti veiksmų laisvę. Komitetas palankiai vertina Komisijos pastangas, kurios yra akivaizdžios neseniai pateiktoje žaliojoje knygoje (1), ir jis parengs atskirą nuomonę šiuo klausimu. Komitetas visų pirma ragina valstybes nares ir organizuotos pilietinės visuomenės subjektus savo ruožtu imtis šios užduoties ir prisidėti prie problemų sprendimo.

2.1 Komisija siūlo visuotinę koncepciją, vadinamą Inovacijų sąjunga, kuri yra viena iš septynių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų. Įgyvendindama šią iniciatyvą, ES turėtų prisiimti kolektyvinę atsakomybę už strateginę, integruotą ir į verslą orientuotą mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, kad išspręstų pagrindines visuomenės problemas, sustiprintų konkurencingumą ir sukurtų naujų darbo vietų. Tai papildo kitas pavyzdines iniciatyvas, pavyzdžiui, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ iniciatyvą, kurios tikslas – užtikrinti tvirtą, konkurencingą ir įvairią gamybos vertės grandinę, daugiausia dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

2.2 Įvairūs veiksmai, kurių reikia imtis, yra nurodyti dešimties punktų sąraše, kuriame išvardytos priemonės žinių bazės stiprinimo, gerų idėjų teikimo rinkai, socialinės ir teritorinės sanglaudos didinimo, politikos poveikio didinimo kitose šalyse, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų reformavimo bei įvertinimo ir Europos inovacijų partnerystės kūrimo srityse.

2.3 Kad būtų galima šiuos tikslus pasiekti, komunikate pateikiama 34 punktų programa – pagrindinis šio dokumento tekstas – kurioje apibrėžiami valstybių narių įsipareigojimai ir Komisijos planuojamos priemonės.

2.4 Trijuose prieduose nagrinėjamos šios temos ir nurodomos atitinkamos priemonės:

3.1 Temos svarba. Inovacijos užtikrina pažangą, augimą, socialinį saugumą, klestėjimą, tarptautinį konkurencingumą ir užimtumą. Jos turi padėti spręsti svarbiausias visuomenės problemas. Inovacijoms būtina tikėjimo ir pasitikėjimo savimi visuomeninė aplinka ir jos padeda kurti tokią aplinką, kuri, savo ruožtu, pasaulinės konkurencijos sąlygomis gali padėti siekti tolesnės pažangos ir konstruktyvios dinamikos. Todėl „Inovacijų sąjungos“ koncepcija yra esminė strategijos „Europa 2020“ dalis, kuri yra itin svarbi Europos ateičiai. Ji taip pat turėtų padėti siekti Lisabonos strategijoje ES nustatytą tikslą: „iki 2020 m. ES MTTP išlaidas padidinus iki 3 proc. BVP, iki 2025 m. būtų sukurta 3,7 mln. darbo vietų, o metinis BVP padidėtų beveik 800 mlrd. eurų“. Todėl, net ir biudžeto lėšų taupymo laikais ES ir valstybės narės privalo daugiau investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas.

3.2 Inovacijos ir jų aplinka. Inovacijos plačiąją prasme apima visus socialinius, ekonominius, švietimo, mokslo, technikos, darbo ir organizacinius lygmenis, kultūrinius aspektus ir veiklos rūšis. Išplėsta inovacijų sąvoka apima gamybos, paslaugų, techninę, socialinę ir funkcinę veiklą visuose sektoriuose ir visų rūšių organizacijose, įskaitant įmones, pelno nesiekiančias organizacijas, fondus ir viešojo sektoriaus organizacijas. Inovacijos nebūtinai yra linijinio proceso rezultatas, bet atsiranda dėl įvairių veiksnių sinergijos ir sąveikos, jos klesti sveikoje „ekonominėje ir socialinėje ekosistemoje“, sudarytoje iš įvairių koncepcijų ir kompetencijų derinio ir junginio.

3.3 Tarybos darbo grupės, sprendžiančios konkurencingumo ir mokslinių tyrimų klausimus. Svarbu, kad šios darbo grupės veiktų išvien ir prieitų bendros išvados, taip pat derintų savo darbą su tokiomis susijusiomis politikos sritimis kaip pramonė, švietimas, energetika ir informacinė visuomenė. Taip pat būtinos glaudžios sąsajos su kitomis pavyzdinėmis iniciatyvomis, ypač švietimo, mokymo ir užimtumo srityse.

3.4 Bendras pritarimas ir parama. Todėl Komitetas palankiai vertina ir iš esmės remia Europos Komisijos komunikatą ir jo tikslus, taip pat su tuo susijusias 2010 m. lapkričio 25–26 d. ir 2011 m. vasario 4 d. Tarybos išvadas.

3.4.1 Svarbiausios nuomonės nuostatos. Komunikatas yra pernelyg plačios apimties, kad būtų galima šioje nuomonėje išnagrinėti visus jo aspektus. Todėl, nors Komitetas iš esmės pritaria komunikato bendram tikslui ir daugeliui jame siūlomų atskirų priemonių, šioje nuomonėje išsamiausiai nagrinėjami tie klausimai, kurie nusipelno ypatingo dėmesio arba kuriuos reikia išsamiau paaiškinti.

3.5 Vykstančių procesų ir jau pasiektos pažangos įtraukimas. Komunikate pateikiama naujų minčių, pasiūlymų ir nustatomi ryšiai su skirtingomis politikos sritimis siekiant sukurti visa apimančią ir nuoseklią politiką. Tačiau daugelis situacijų analizių ir tikslų yra susiję su problemomis ir siekiais, kurie jau ilgą laiką nagrinėjami komunikatuose (COM), nuomonėse (EESRK) ir Tarybos sprendimuose (pavyzdžiui, Liublianos procesas). Kompleksinės priemonės ir procesai jau pradėti (3), todėl juos reikėtų visapusiškai pripažinti ir į juos atsižvelgti, kad nebūtų prarasta Komisijos ir kitų suinteresuotųjų subjektų iki šiol pasiekta pažanga, bet priešingai – būtų galima ja visapusiškai pasinaudoti ir remtis. Siūlomas naujas priemones ir instrumentus reikėtų suderinti su jau vykstančiais procesais, vengti papildomos sumaišties ir dubliavimosi, taip pat užtikrinti būtiną tęstinumą, teisinį tikrumą ir stabilumą (4).

3.6 Racionalizavimas. Naujai pasiūlytos priemonės, pavyzdžiui, inovacijų partnerystės (žr. 4.4 punktą), turi atnešti papildomos naudos, palyginti su šiuo metu taikomomis priemonėmis. Tai reiškia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo priemones reikia suderinti ir racionalizuoti (žr. 3.8.2 punktą) ir sudaryti paprastesnes sąlygas dalyvauti programose, tačiau kaip pagrindinį kriterijų išlaikyti aukštą kvalifikacijos lygį. Reikėtų užtikrinti palankesnes ir plačiau prieinamas galimybes naudotis mokslinių tyrimų rezultatais, t. y. šiuo tikslu pagerinti žinių ir praktinės patirties perdavimą (5) (taip pat žr. 3.8.3 punktą ir 12 išnašą).

3.7 Veiksmų laisvės suteikimas. Idėjos, koncepcijos ir išradimai, kurių terpėje formuojasi inovacijos, pagal savo pobūdį yra visiškai nenuspėjami. Tačiau, kad visa tai būtų sėkmingai plėtojama ir skatintų kurti inovacijas, reikalinga pakankama veiksmų laisvė ir stimuliuojančios bei patikimos bendrosios sąlygos. Veiksmų laisvė, parama ir pripažinimas yra kūrybingumo ir inovacijų pagrindas, taip pat paskata savarankiškai veiklai, verslumui, norui rizikuoti ir prisiimti riziką. Todėl esminė politinė užduotis – sukurti naujovėms palankią „ekonominę ir socialinę ekosistemą“, sudaryti šias visą Europą apimančias bendrąsias sąlygas ir apsaugoti potencialius išradėjus ir inovacijų procesus nuo pernelyg reiklių skirtingų reguliavimo sistemų ir biurokratijos (žr. 3.12 ir 3.13 punktus).

3.7.1 Koncentracija ir platus mastas. Esama tam tikrų aiškiai apibrėžiamų vystymosi tikslų (pavyzdžiui, spręsti energetikos ir klimato kaitos problemas (6), dėl kurių gali prireikti sutelkti turimus išteklius. Nemažiau svarbi yra pakankamai plataus masto įvairių raidos linijų ir galimų jų tinklų „ekonominė ekosistema“. Priešingu atveju kyla pavojus pernelyg anksti atmesti būtent tuos spendimus, kurie yra iš esmės naujoviški ir novatoriški, tačiau kurių potencialas iš pradžių nesusilaukia pripažinimo, netgi ekspertų. Tokiu atveju rizikuojame, kad vietoje to, kad taptume pradininkais ir patys diktuotume svarbiausias „madas“, atsiliksime nuo kitų subjektų ir pralaimėsime pasaulinės konkurencijos kovą. Ši situacija paprastai yra būdinga centralizuotos planinės ekonomikos šalims. Todėl tokio pobūdžio ekonomikos ypatumų reikėtų vengti bet kokia kaina ir laikytis subsidiarumo principo.

3.7.2 Rinkos jėgos. Paprastai inovacijos procesus formuoja dominuojančios rinkos jėgos ir vartotojų poreikiai, kuriuos jie siekia patenkinti. Vis dėlto pastebima, kad iš tiesų didelėms inovacijoms būdinga tai, kad jos pačios formuoja rinkos jėgas ir kuria naujus vartotojų poreikius bei rinkos nišas (7). Tokioms inovacijų rūšims reikia specialios pagalbos kritinės svarbos pradiniu „nevaisingu“ laikotarpiu, kol jos susilaukia pripažinimo bei finansinės sėkmės ir padaro didžiulį ekonominį poveikį.

3.8 Susiskaldymas. Komisija ir vėl nurodo, kad Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sritis yra susiskaldžiusi. Nors šis teiginys apibūdina padėtį keletu svarbių bruožų, jis teisingas tik iš dalies, todėl jį reikėtų patikslinti.

3.8.1 Veikiantys bendradarbiavimo tinklai. Tiek pramonės ir mokslo srityje (8), tiek ir socialiniuose bei kūrybiniuose sektoriuose, jau ilgą laiką plėtojami europiniai – o dažnai netgi ir pasauliniai – ryšiai ir bendradarbiavimo tinklai (9), kurie nuolat tobulina ir iš naujo apibrėžia bendradarbiavimo ir konkurencijos sąveikos ribas. Tai svarbūs atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir jų organizacijų saviorganizacijos procesai. Europos Komisija juos turėtų pastebėti, pripažinti, remti ir jais naudotis. Būtent dėl tokių procesų reikia šalinti likusias kliūtis vidaus rinkai Europos inovacijų erdvės naudai.

3.8.2 Taisyklės – supaprastinimas ir suderinimas. Reikia pasiekti, kad valstybės narės, tiek tarpusavyje, tiek ir su Komisija laipsniškai supaprastintų ir suderintų teisines, administracines ir finansines taisykles (10), nes tai svarbus žingsnis į priekį baigiant kurti Europos vidaus rinką, Europos mokslinių tyrimų erdvę ir Europos Komisijos siekiamą Europos inovacijų erdvę. Jeigu, kalbėdama apie susiskaldymą, Europos Komisija omenyje turi dabartinę įvairovę, perteklinį reglamentavimą, taisyklių sudėtingumą, Komitetas jai visiškai pritaria.

3.8.3 Ankstesnės nuomonės. Vis dėlto susiskaldymas ir painios taisyklės ir priemonės būdingos ne tik valstybėms narėms, bet ir pačiai Europos Komisijai. Komitetas jau skyrė nuomonę konkrečiai šiam klausimui ir dar kartą pakartoja joje pateiktas rekomendacijas (11). Be to, Komitetas taip pat pritarė šiems svarbiems tikslams savo nuomonėse dėl valstybių narių bendro mokslinių tyrimų programų planavimo (12), bendrosios MTTP programos, inovacijų politikos besikeičiančiame pasaulyje (13), ir pramonės, MVĮ ir viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų bendradarbiavimo (14). Komitetas primena savo rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos, perdavimo ir panaudojimo, ypač dėl specialiai šiam tikslui skirtos internetinės paieškos sistemos sukūrimo (15).

3.8.4 Mokslinių tyrimų infrastruktūra. Susiskaldymo pavyzdys gali būti ir brangūs infrastruktūros objektai, jeigu jų nenaudoja ir nefinansuoja tarptautinė bendruomenė. Kai kurie jų gali būti pavienei valstybei narei neįperkami, turint omenyje reikalingų investicijų ir eksploatacinių išteklių dydį ir būtinybę optimaliai juos eksploatuoti ir naudoti. Komitetas visiškai pritaria išnašoje cituojamam Europos Komisijos teiginiui (16). Todėl bendri veiksmai suteiktų aiškią pridėtinę vertę (17). Dėl šios priežasties juos turėtų bendrai finansuoti valstybės narės ir ES.

3.9 ES patentas. Dėl to, kad dar nėra Bendrijos patento, atsiranda nepriimtinas, brangiai kainuojantis ir žalą darantis susiskaldymas, kurį reikia šalinti siekiant padidinti ES konkurencingumą ir pasiųsti teigiamą signalą visoms Inovacijų sąjungos sritims. Tai Europos pramonės ir inovacijų politikos Achilo kulnas, dėl kurio Komisija ne kartą bandė rasti priimtiną sprendimą. Todėl Komitetas giria Europos Komisiją už neseniai (2010 m. gruodžio 14 d.) pateiktą pasiūlymą dėl dalyvaujančių valstybių narių tvirtesnio bendradarbiavimo, vadovaujantis ES sutartimis, siekiant lemiamo tarpinio sprendimo dėl galutinio ES patento (taikomo visų valstybių narių) sukūrimo. Komitetas prašo Europos Parlamento (18) ir Tarybos patvirtinti siūlomą procedūrą kaip ryžtingą ir svarbų žingsnį siekiant galutinio ES patento sukūrimo. Komitetas pritaria nuomonei (19), kad tai „ekonomiškai būtina ir politiniu požiūriu priimtina“.

3.10 Žmonių savitarpio santykiai ir organizacijų formos. Platus žmonių savitarpio santykių ir organizacijų formų spektras turi didelį inovacijų potencialą. Komitetas remia Europos Komisijos tikslą skatinti tokias plataus masto inovacijas, apimančias socialinius, ekonominius, mokslinius, techninius, aplinkos apsaugos, organizacinius, užimtumo politikos, taip pat kultūrinius aspektus ir veiklą. Tai apima ir naujausius verslo ir organizacinius modelius ir procesus, privačias paslaugas, viešąsias paslaugas ir visuotinės svarbos paslaugas, švietimą ir mokymą, žiniasklaidą, meną ir pramogas, iš tikrųjų – visus žmogaus veiklos ir sambūvio aspektus.

3.10.1 Įmonės ir darbo vietos. Darbuotojų vaidmuo. Optimalus darbo organizavimas – svarbus konkurencinis pranašumas. Todėl naujoviškos darbo vietos padeda pagerinti darbuotojų našumą ir įmonių veiklos rezultatus. Įmonės ir jos darbuotojų novatoriškumas atsispindi gebėjimuose kurti ir tobulinti produktus ar paslaugas, arba socialines ir funkcines koncepcijas, kad jie teiktų papildomą naudą klientams. Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka mokymasis visą gyvenimą ir patirties kaupimas. Šiuo požiūriu darbuotojai yra svarbūs kaip žinių ir idėjų šaltiniai, šį potencialą reikėtų geriau išnaudoti. Geresnis laidumas tarp skirtingų hierarchinių lygmenų padėtų skleisti naujas idėjas ir pasiūlymus.

3.10.2 Socialinių partnerių tarpusavio bendradarbiavimas. Įmonės lygmeniu svarbiausia socialinių partnerių pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, įžvalgumas, kompetencija, motyvacija, nuoseklus darbas ir veiksmingo inovacijų valdymo gebėjimai.

3.10.3 Paslaugos ir viešųjų pirkimų sektorius. Viešasis sektorius taip pat gali būti inovacijų varomoji jėga. Komitetas pritaria Europos Komisijos teiginiui (žr. I priedą), kad „viešasis sektorius suteikia akstiną skatinti inovacijas savo organizacijose ir viešųjų paslaugų teikimo srityje“. Tai apima patį paslaugų sektorių (privatų ir viešąjį), taip pat apdirbamąją pramonę, kuri pasitelkdama šias paslaugas bando rasti naujų konkurencinių pranašumų. Inovacijų sąjunga turi duoti aiškų signalą, kad ES yra pasiryžusi šį potencialą (privatų ir viešąjį) išnaudoti.

3.10.4 Socialinės inovacijos. Socialinės inovacijos turėtų atsižvelgti į tuos poreikius, kurių tinkamai nepatenkina rinka arba viešasis sektorius. Jos yra susijusios su nauja žmonių elgsena, sąveika, institucine sąranga ir tinklais. Socialinės, technologinės ir netechnologinės inovacijos dažnai yra tarpusavyje susiję ir gali stiprinti gamintojo ir naudotojo sąveiką, skatinti struktūros ir paramos metodų bei technologijų kūrimą. Įvairiapusis technologijų (pavyzdžiui, IRT) naudojimas sudaro sąlygas taikyti naujus bendradarbiavimo, veiklos ir valdymo metodus. Komitetas palankiai vertina tai, kad Europos Komisija ketina konsultuotis su socialiniais partneriais siekdama nustatyti, kaip žinių ekonomika galėtų aprėpti visus profesijų lygmenis ir visus sektorius.

3.11 Inovacijų sąjungos koncepcija. Komitetas mano, kad Inovacijų sąjungos koncepcija puikiai tinka komunikate išdėstytiems tikslams apibendrinti ir juos įkūnyti. Ji turi būti realizuota vienodomis sąlygomis ir kartu su sukurtomis vidaus rinkos ir Europos mokslinių tyrimų erdvės koncepcijomis. Todėl Komitetas be jokių išlygų pritaria komunikato 2.2 punkto nuostatoms. Komitetas palankiai vertina tai, kad daugelis toliau išdėstytų jo rekomendacijų minima komunikate.

3.12 Kliūčių šalinimas. Vienas pagrindinių Europos Komisijos nustatytų tikslų – Europos lygmeniu šalinti kliūtis, trukdančias diegti inovacijas. Nors Komitetas supranta, kad tai yra didelis ir sudėtingas uždavinys, glaudžiai susijęs su tolesne vidaus rinkos kūrimo pažanga, vis dėlto Komisijos komunikate trūksta išsamios informacijos apie tai, ką konkrečiai Europos Komisija ketina daryti šiuo svarbiu klausimu. Komitetas palankiai vertina Komisijos pastangas, kurios yra akivaizdžios neseniai pateiktoje žaliojoje knygoje (20), ir jis parengs atskirą nuomonę.

3.13 Pagrindinis politinis uždavinys ir svarbiausia rekomendacija. Pagrindinis politinis uždavinys ir svarbiausia rekomendacija – sukurti patikimas, inovacijoms palankias, visą Europą apimančias bendrąsias sąlygas ir sistemas, kuriose būtų pakankamai veiksmų laisvės, ir tokiu būdu išlaisvinti potencialius išradėjus ir inovacijų procesus nuo naštos, susidarančios dėl dabartinio reguliavimo sistemų susiskaldymo ir perkrovimo ir 27 valstybių narių bei Komisijos nustatytų skirtingų biurokratinių reikalavimų. Ši našta verčia atsisakyti iniciatyvų ir būtinų procesų, lemiančių inovacijų gimimą iš naujų ir gerų idėjų, arba tiesiog trukdo jas laiku įgyvendinti. Tai yra Europos trūkumas pasaulinėje konkurencijoje ir jį reikia skubiai pašalinti. Todėl su visomis visuomenės grupėmis turime skatinti ir praktiškai įgyvendinti požiūrį, kad pažanga ir inovacijos yra ne rizika, o galimybė ir būtinybė. Komitetas visų pirma ragina valstybes nares ir organizuotos pilietinės visuomenės subjektus savo ruožtu imtis šios užduoties ir prisidėti prie problemų sprendimo.

3.14 Geresnė mokymo kokybė ir pripažinimas: Komitetas pritaria Komisijos siekiui visais lygmenimis modernizuoti švietimo sistemas. Šiuo tikslu mums reikėtų daugiau pasaulinio lygio aukštųjų mokyklų ir turėtume kelti kvalifikacijos lygį. Reikia veiksmingomis priemonėmis skatinti, kad gamtos mokslų ir techninės profesijos būtų labiau vertinamos ir kad jos būtų labiau pripažįstamos.

3.15 Įtemptas grafikas. Atsižvengiant į komunikate nagrinėjamų aspektų sudėtingumą ir įvairovę, taip pat svarstomų tikslų ir dokumento minčių svarbą, Komisijos siūlomas grafikas yra gana įtemptas. Todėl Komitetas rekomenduoja imantis veiksmų atskirti skubius pagrindinius tikslus nuo siūlomų priemonių bei instrumentų vystymo.

4.1 MVĮ – pagrindiniai dalyviai. Komitetas sutinka su Europos Komisija, kad mažosios ir vidutinės įmonės yra svarbūs ūkio subjektai, todėl turėtų pasinaudoti šia inovacijų iniciatyva ir jos paramos priemonėmis. Tačiau reikėtų persvarstyti mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžtį ir klasifikavimą, nes naujos tinklaveikos galimybės, kurias suteikia IRT, reiškia, kad mikroįmonės ir net individualios įmonės tampa vis reikšmingesnės. Galbūt reikėtų apsvarstyti, kur yra skiriamoji riba tarp šių įmonių ir laisvųjų profesijų. Komitetas pabrėžia, kad inovacijos paslaugų sektoriuje ir darbo vietose yra visų pirma svarbios MVĮ konkurencingumui ir produktyvumui (žr. 3.10.1 ir 3.10.2 punktus).

4.1.1 Nepalankios sąlygos MVĮ. Daug pirmiau minėtų biurokratinių kliūčių inovacijoms yra dar labiau nepalankesnės MVĮ ir naujai kuriamoms įmonėms nei didelėms, tačiau lėtesnėms įmonėms, kurios turi gerai aprūpintus teisės skyrius, filialus užsienyje ir pan. Galiausiai tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių ES prarado savo pirmaujančią poziciją novatoriškų IRT produktų rinkoje (21), beveik visą užleisdama JAV.

4.2 Vertinimo rodikliai. Komitetas jau ankstesnėje nuomonėje (22) nurodė, kad ES turi net keletą susijusių analizės priemonių, todėl siekiant nuoseklumo siūlė „sukurti bendrą Europos inovacijų observatoriją, kuri naudotųsi esamomis priemonėmis, tačiau užtikrintų didesnį jų nuoseklumą“. Be to, Komitetas siūlo atsižvelgti į tai, kad:

4.2.1 Todėl Europos Komisija turėtų toliau bendradarbiauti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) ir parengti vieną, bet nuoseklų išsamių ir subalansuotų rodiklių rinkinį, kurį rengiant būtų atsižvelgta į pirmiau minėtus punktus ir ilgalaikę inovacijų sėkmę. Komitetas mano, kad „Gerai veikiančių nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų ypatumai“, kuriuos Europos Komisija aprašo I priede, pravers šioje srityje.

4.3 Prieinamumas. Dar vienas didelio inovacijų potencialo pavyzdys – produktai ir paslaugos, padedantys visapusiškai integruoti į visuomenę žmones su negalia kaip piliečius ir vartotojus. Tai rinka, kuri dar iki galo neatrasta, bet turinti didelį visuomeninį ir ekonominį potencialą.

4.4 Inovacijų partnerystė. Europos Komisijos pasiūlyta Europos inovacijų partnerystė turi patrauklių ypatumų. Visuomeninių problemų sprendimas inovacijų partnerystės pagalba gali atverti naujas galimybes, nepaisant nepakankamo jų apibrėžtumo ir 3.5 bei 3.6 punktuose išdėstytų sąlygų. Tuo pačiu metu naudodama savo inovacijų politikos priemones tiek pasiūlos, tiek ir paklausos atžvilgiu, taip pat suderindama savo mokslinių tyrimų ir technologijų postūmio jėgą ir rinkos traukos jėgą, ES gali sukurti naujų konkurencinių pranašumų. Kad šis potencialas būtų realizuotas, svarbu, kad ES dėmesį sutelktų į tas inovacijų savybes, kurios turi papildomos naudos, palyginti su dabartinėmis priemonėmis. Todėl inovacijų partnerystė neturėtų tapti privaloma, visuotinai taikoma, nelanksčia veiksmų sistema, skirta Europos inovacijų srities suinteresuotiesiems subjektams (įskaitant dalyvaujančias regioninio ir nacionalinio lygmens finansavimo įstaigas). Būtina užtikrinti savanoriško dalyvavimo principą, kintamą geometriją, skaidrumą ir aiškią valdymo formą, kurią būtų lengva administruoti. Todėl, apibrėžus reikalingą valdymo struktūrą, būtų tikslinga pradėti nuo vienos kruopščiai atrinktos inovacijų partnerystės ir sukauptą patirtį panaudoti atsirenkant kitą partnerystę.

4.4.1 Aktyvus ir sveikas senėjimas. Todėl Komitetas siūlo pirmiausia pradėti nuo itin tinkamos ir pageidaujamos inovacijų partnerystės „Aktyvus ir sveikas senėjimas“. Be kita ko, ši partnerystė būtų geras visuomeninių ir mokslo bei techninių inovacijų sąveikos pavyzdys. Komitetas norėtų pabrėžti, kad būtent šioje srityje itin svarbi vieta tenka novatoriškų paslaugų kūrimo bei bandymo etapui ir viešiesiems jų pirkimams. Tai gali atlikti lemiamą vaidmenį atveriant kelią į naujas rinkas ir gerinant viešųjų paslaugų teikimą ir kokybę.

4.4.2 Vandenį taupanti Europa. Viena iš komunikato III priede siūlomų inovacijų partnerysčių – „Vandenį taupanti Europa“. Šioje srityje Komitetas rekomenduoja laikytis lankstesnio požiūrio ir nubrėžti aiškesnę ribą tarp tų ES regionų, kuriuose vandens trūkumas yra didelė ir rimta problema, ir tų regionų, kur kritulių kiekis ir vandens ištekliai yra gausūs ir pakankami. Todėl Komitetas siūlo kitą pavadinimą – „Tvari vandentvarka“.

4.5 Į rezultatus orientuotas požiūris. Komitetas pažymi, kad inovacijų partnerystę reikia remti, pasak Komisijos, atsižvelgiant į rezultatus. Kadangi Komitetas savo nuomonėje dėl bendrosios MTTP programos supaprastinimo pareiškė didelių abejonių dėl šios sąvokos apibrėžties (žr. 1.8 ir 4.8 punktus) (23), jis rekomenduoja patikslinti, ką tai iš tikrųjų reiškia procedūriniu požiūriu. Komitetas pakartoja, kad didelių išradimų atveju ilgalaikio tvarumo aspektai gali turėti esminės reikšmės.

4.6 Pagrindinis bendrosios MTTP programos vaidmuo. ES bendroji MTTP programa svariai prisidėjo prie iki šiol pasiektų laimėjimų ir turėtų būti toliau stiprinama ir pabrėžiama jos pačios svarba ateityje. Nekalbant apie tolesnio supaprastinimo būtinybę, bendrojoje MTTP programoje numatyta įvairių sėkmingai įgyvendinamų priemonių Europos mokslinių tyrimų erdvei formuoti. Šios priemonės pripažįstamos visame pasaulyje, dažnai taikomos kartu su procedūromis, kurios yra lengvai suprantamos ir priimtinos. Todėl būtina aiškiau pabrėžti pačios bendrosios MTTP programos ir ją papildančios Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos svarbą siekiant „Inovacijų sąjungos“ tikslo. Bendrų mokslinių tyrimų priemonės padėjo sukurti veiksmingesnius europinius konsorciumus ir jas būtina išsaugoti siekiant užtikrinti būtiną tęstinumą (24). Be to, atsižvelgiant į šioje nuomonėje aptariamą inovacijų politiką, taip pat reikia didesnės paramos socialinės ir ekonominės srities moksliniams tyrimams.

4.7 Pagrindinis Europos mokslinių tyrimų erdvės vaidmuo – bendroji rinka mokslo darbuotojams. Daugelyje ankstesnių nuomonių buvo kalbama apie svarbų Europos mokslinių tyrimų erdvės vaidmenį (žr. 3.11 punktą) ir nurodoma jas sukurti. Komitetas dar kartą patvirtina, kad vienas svarbiausių klausimų – mokslininkų judumas ir akademinės bei mokslinės kvalifikacijos pripažinimas, įskaitant socialinį draudimą, tinkamą darbo užmokestį ir pensijų sistemas. Dabartinė padėtis vis dar yra nepatenkinama ir atgrasanti, ypač jauniems mokslininkams ir tyrinėtojams. Todėl Komitetas palankiai vertina ir tvirtai remia 2010 m. kovo 2 d. Tarybos išvadas dėl „Europos mokslo darbuotojų judumo ir karjeros galimybių“ (25); ES būtina patraukli ir gerai veikianti bendroji mokslo darbuotojų rinka!

4.8 Rizikos kapitalas. Nepaisant teigiamų Europos investicijų banko (EIB) veiksmų – šiuo atveju Komitetas itin palankiai vertina Europos Komisijos ir EIB sukurtą rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, – vis dar trūksta pakankamo ir gana greitai gaunamo rizikos kapitalo novatoriškoms įmonėms kurti ir pradėti veiklą. Tai pasakytina ne tik apie įkūrimo etapą, bet ypač apie sunkų laikotarpį iki tol, kol įmonė sulaukia pirmosios ekonominės sėkmės. Be to, šiuo atveju reikia mažų ir mikrokreditų, kurie leistų tiek sumažinti riziką, tiek dalytis sėkme.

4.9 Klasteriai. Komitetas dar kartą pabrėžia inovacijas skatinantį regioninių ir tarpvalstybinių grupių ir inovacijų vystymo centrų poveikį. Šiuo atveju kalbama ne tik apie jau „klasikinį“ mokslinių tyrimų institutų ir įmonių susiejimą, bet ir apie papildomą ir rezultatyvų tinklą, kurį sukuria įsteigtos specialistų įmonės. Komitetas rekomenduoja tai toliau remti ir skatinti struktūrinio fondo lėšomis.

4.10 Naujų įmonių steigimo palengvinimas ir paskatos. Komitetas siūlo pagalvoti, ar nebūtų galima naujoms steigiamoms įmonėms taikyti išimtinę sąlygą, pagal kurią joms pakankamai ilgą laiką nebūtų taikomos visokios įprastos administracinės procedūros ir nuostatos, ir teikti joms papildomas paskatas (pavyzdžiui, mokesčių lengvatas). Tai būtų laikas laukti rezultatų ir galimybė laisvai veikti, ir bent jau atskleisti ekonominį ir techninį potencialą. Komitetas žino, kad šis pasiūlymas reikalauja atidaus ir diferencijuoto rizikos ir interesų įvertinimo, kurį iš tiesų vertėtų atlikti.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(3) Inovacijos buvo išsamiai svarstomos Esko Aho ataskaitoje (nepriklausomų ekspertų grupės pranešime dėl MTTP ir inovacijų, parengtame po Hampton Court aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriam pirmininkavo Esko Aho, 2006 m. sausio mėn., 22005 EUR) ir nuomonėje „Investicijos į žinias ir inovacijas (Lisabonos strategija)“ (OL C 256, 2007 10 27, p. 17). Suderintas valstybių narių požiūris ir partneryste pagrįstos priemonės yra Liublianos proceso (RECH 200 COMPET 216 Liublianos procesas yra sustiprinta valstybių narių, asocijuotųjų narių, suinteresuotųjų subjektų ir Komisijos partnerystė siekiant veiksmingesnių Europos mokslinių tyrimų), daugelio ERA-NET iniciatyvų (pagal 181 straipsnį), „Bendrų technologijų iniciatyvų“, Europos inovacijų ir technologijų institutų žinių ir inovacijų bendrijų, „Bendrų programų planavimo“ ir EESRK nuomonės dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendras mokslinių tyrimų programavimas. Bendradarbiavimas siekiant veiksmingiau spręsti bendrus uždavinius“ (OL. C 228, 2009 9 22, p. 56) objektas. EESRK nuomonėje „Mokslinių tyrimų organizacijų, pramonės ir MVĮ bendradarbiavimo ir žinių perdavimo – svarbios išankstinės inovacijų sąlygos“ (OL C 218, 2009 9 11, p. 8) nagrinėjamas mokslinių tyrimų įstaigų ir pramonės bendradarbiavimas, nuomonėje dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl strateginio Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo plano (OL C 306, 2009 12 16, p. 13) tiriamas tarptautinio bendradarbiavimo klausimas, o nuomonėje dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimas“ (OL. C 48, 2011 2 15, p. 129) svarstomas supaprastinimas.

(7) Pavyzdžiai galėtų būti orlaivis arba perversmą sukėlusios tokios sėkmingai įdiegtos inovacijos kaip televizija, radaras, lazeris, asmeninis kompiuteris, mikroelektronika ir stiklo pluošto kabeliai, internetas ir elektroninis paštas (taip pat paieškos sistemos, elektroninė prekyba ir pan.), skaitmeniniai fotoaparatai, iš raketų leidžiami palydovai, GPS. Visos jų yra tarpusavyje susijusios ir praturtina viena kitą.

(9) Žr. pavyzdžiui, „Forschung und Lehre“ Nr. 11/10, p. 788–796, 2010 m. lapkričio mėn. Vokietijos aukštųjų mokyklų federacijos (vok. Deutscher Hochschulverband) pranešimas.

(18) Tuo tarpu Europos Parlamentas tam pritarė: 2011 m. vasario 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą, projekto (05538/2011 – C7-0044/2011 – 2010/0384(NLE).

(19) Pirmininko Staffan Nilsson pranešimas (2011 m. sausio 7 d.) apie jo pokalbį su Komisijos nariu Michel Barnier.