6.4.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 107/37

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos sukūrimo iki 2050 m. veiksmų plano (tiriamoji nuomonė)

2011/C 107/08

Pranešėjas Antonello PEZZINI

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. gegužės 12 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos sukūrimo iki 2050 m. veiksmų plano

(tiriamoji nuomonė).

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 2 d. priėmė savo nuomonę.

469-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. vasario 16–17 d. (vasario 17 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 193 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 5 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 Komitetas mano, kad labai svarbu apibrėžti teisingą ir tinkamą kompleksinę Europos energetikos politiką ir į ją įtraukti vidutinės trukmės ir ilgalaikę Bendrijos strategiją, pagal kurią būtų parengtas veiksmų planas iki 2050 m., kuriuo siekiama konkurencingai ir tvariai sumažinti gaminant energiją išmetamą CO2 kiekį, kad pasaulio mastu būtų atsiliepta į klimato kaitos iššūkius ir patenkinti ES visuomeniniai ir pramoniniai poreikiai.

1.2 Siekiant pasaulio mastu parengti bendrą energetikos politiką, Komiteto nuomone, reikia atsižvelgiant į Sutarties 194 straipsnio nuostatas sukurti „integruotą energijos bendriją“.

1.3 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos sukūrimo iki 2050 m. veiksmų plane (VP) turėtų būti:

—	sutelkti įvairūs galimi energijos gamybos ir panaudojimo Europoje būdai,

—	išnagrinėtos darnios ekonominio perėjimo galimybės,

—	apibrėžtos nuolatinio dialogo įvairiais lygiais dėl VP sąlygos,

—	nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų geriau suprantami strateginiai sprendimai,

—	apibrėžtos konkurencijos sąlygas atitinkančios ir visuomenės remiamos ekonominio suderinamumo sistemos,

—	nurodyti būtini lankstumo aspektai, suteikiantys galimybę sparčiai prisitaikyti prie klimato kaitos, naujų technologijų ir pasaulio ekonomikos vystymosi.

1.4 EESRK nuomone, būtina kurti politikos priemonių derinių (angl. policy mix) sistemas, apimančias:

—	energijos vartojimo efektyvumo priemones,

—	nekenksmingas CO2 surinkimo ir saugojimo sistemas (angl. CCS),

—	tvirtus prekybos apyvartiniais taršos leidimais mechanizmus,

—	konkurencingą atsinaujinančiųjų energijos išteklių vystymą,

—	elektrinių pertvarkymą, kad gaminant energiją būtų išskiriama mažai anglies dioksido,

—	tvarumo reikalavimus atitinkantį transporto priemonių pertvarkymą,

—	tinkamą tarptautinį techninį standartizavimą,

—	priemones didelio naudingumo bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai (angl. combined heat and power production) plėsti.

1.5 Komitetas mano, kad rengiant veiksmų planą 2050 m. reikėtų atsižvelgti į keturis pagrindinius veiksnius:

—	daug spartesnę technikos, mokslo ir technologijų pažangą,

—	visų šalių ir susijusių sektorių aiškų įsipareigojimą prisiimti atsakomybę,

—	laiko požiūriu stabilią ir patikimą finansinę programą,

—	galimybę įvertinti tarpinius tikslus ir jų derėjimą su technikos ir mokslo pažanga.

1.6 Dėl Europos integruotos energetikos rinkos „priemonių rinkinio“ EESRK mano, kad būtina nedelsiant numatyti ir suderinti investicijas šiose srityse:

—	pažangieji tinklai (angl. smart grid) ir energijos tiekimo tinklų tobulinimas,

—	moksliniai tyrimai ir bendrų programų vystymas energijos tvarumo, nanomokslų ir nanotechnologijų, informacinių technologijų taikymo tinklo makrosistemoms ir namų ūkio technikos mikrosistemoms sektoriuose,

—	gebėjimas valdyti sudėtingas sistemas ir užtikrinti tvirtą orientacinį pagrindą pramonės sektoriui ir valstybiniams bei privatiems operatoriams,

—	struktūruoto ir sąveikaus dialogo su socialiniais partneriais, vartotojais ir visuomene stiprinimas,

—	tvirtas tarptautinio bendravimo ir bendradarbiavimo pagrindas, sutelkiantis seniai ir naujai pramoninėmis tapusias šalis siekti suderintų ir įvertinamų tikslų.

1.7 Kalbant apie trumpalaikius tikslus, EESRK nuomone, dėmesys nedelsiant turėtų būti sutelktas į:

—	energijos vartojimo efektyvumo priemones, visų pirma statybos ir transporto sektoriuose, daugiau dėmesio skiriant Europos direktyvoms,

—	spartų ir plataus masto prekybos apyvartiniais taršos leidimais mechanizmų tobulinimą,

—	konkrečias laipsniško perėjimo prie mažai anglies dioksido išskiriančios elektros energijos gamybos sistemas ir šiuo metu vykdomų bandomųjų projektų spartinimą bei sklaidą,

—	tvirtą paramą veiksmams, kuriais siekiama vystyti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias ir nebrangias technologijas,

—	skatinimą palčiai naudoti alternatyvius energijos šaltinius taikant fiskalinės ir finansinės paramos priemones,

—	švietimo priemonių ir mokymo sistemų, skirtų mokslo disciplinoms, tobulinimą vadovaujantis bendrais daugiadisciplininiais modeliais,

—	energetikos infrastruktūros ir transeuropinių tinklų vystymą ir pagal Europos standartizavimo sistemas standartizuotų pažangiųjų tinklų plėtrą,

—	tinkamas tarptautinio bendradarbiavimo sąlygas.

1.8 Vidutinės trukmės laikotarpiu, Komiteto nuomone, reikėtų užtikrinti:

—	pasaulinę mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių, nebrangių ir bendrus tarptautinius techninius standartus atitinkančių technologijų rinką,

—	reguliarų tarpinių tikslų vertinimą, kad būtų prisiimama atsakomybė ES ir pasaulio rinkoje,

—	tikslų atnaujinimą atsižvelgiant į pasikeitimus, mokslo atradimus ir pasaulio ekonominės ir prekybos struktūros pokyčius,

—	prireikus, naują strategijų, būtinų siekiant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 60–80 proc., apibrėžimą,

—	konkrečią bendrų energijos kaupimo ir perdavimo tinklų ir mazgų valdymo priemonių sklaidą,

—	valdymo, bendro sutarimo ieškojimo ir visų susijusių subjektų sąveikaus dialogo mechanizmų tobulinimą,

—	branduolinio skilimo technologijų vystymą pereinant nuo III prie IV kartos reaktorių tose valstybėse narėse, kurios šią technologiją nori naudoti ir ateityje, taip pat daugumos medžiagų pakartotinio panaudojimo technologijų vystymą,

—	paramą branduolinės sintezės moksliniams tyrimams, remiantis Europos termobranduolinės sintezės plėtros susitarimu ir dabartiniais JET (angl. Joint European Torus – Europos Komisijos remiamas projektas) eksperimentais, kurių tikslas pasirengti ITER paleidimui po 2020 m.,

—	stipresnę kovą su energijos nepritekliumi, dėl kurio kyla pavojus, kad ja negalės naudotis vis didesnės gyventojų grupės ir net ištisos šalys.

1.9 Komitetas mano, kad visų pirma reikia:

—	prisiimti politinius įsipareigojimus sukurti kompleksinę ES energetikos sistemą, kuriai būtų taikomos bendros taisyklės,

—	sukurti suderintas ir stabilias reguliavimo sistemas,

—	parengti Bendrijos techninius standartus,

—	užtikrinti, kad Europos jėgainės atitiktų sistemų sąveikumo standartus,

—	parengti Bendrijos vienodo darbuotojų mokymo programas,

—	sukurti veiksmingus keitimosi geriausia praktika ir turimomis technologijomis mechanizmus,

—	sukurti sąveikias kompiuterinės kontrolės ir saugumo sistemas,

—	vykdyti plačią kultūrinę politiką, skatinančią energetinį tvarumą.

1.10 Komitetas mano, kad labai svarbu vystyti ir stiprinti nuoseklios komunikacijos Europos lygmeniu politiką perduodant veiksmingus, patikimus ir suprantamus pranešimus įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač plačiajai visuomenei.

2. Įžanga

2.1 Pasaulinio masto klimato kaita yra plačiai pripažįstama, tačiau mažiau pripažįstamas jos pobūdis ir padarinių mastas.

2.2 ES turi nuspręsti, kokios Europos ji norėtų 2020 m. ir vėliau. Komisija siūlo siekti tvaraus augimo įgyvendinant 2011–2020 m. energetikos strategiją ir veiksmų planą (angl. Roadmap), kuriuo siekiama iki 2050 m. sukurti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemą.

2.3 Komisija paprašė EESRK parengti dvi skirtingas tiriamąsias nuomones dėl vidutinės trukmės ir dėl ilgalaikių vystymosi perspektyvų, t. y. iki 2020 m. ir iki 2050 m. Šioje tiriamojoje nuomonėje dėmesys sutelkiamas į ilgalaikes perspektyvas.

2.4 Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos sukūrimo iki 2050 m. veiksmų plane (VP) turėtų būti:

—	sutelkti įvairūs galimi konkurencingo energijos gamybos ir panaudojimo Europoje vystymo būdai, atitinkantys pasaulinius ilgalaikius klimato tikslus ir ES socialinius ir gamybos reikalavimus,

—	išnagrinėtos darnios ekonominio perėjimo galimybės atsižvelgiant į su dabarties ir ateities energetikos politika susijusius sprendimus, kuriems pritaria nuolatiniame sąveikiajame dialoge dalyvaujantys socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė,

—

įvairiais lygiais apibrėžtos nuolatinio dialogo dėl veiksmų plano sąlygos. Dialoge turėtų dalyvauti politikos formuotojai, valdžios institucijos, energijos valdytojai ir tiekėjai, profesinės sąjungos, aplinkos srityje veikiančios organizacijos, pramonės, prekybos ir paslaugų sektoriaus atstovai, elektros, nekilnojamojo turto, paslaugų ir transporto sektorių atstovai, mokslo ir technologijų bendruomenės nariai, švietimo įstaigos, finansų ir kreditų sistemos dalyviai, ūkininkai, vartotojai ir piliečiai,

—

nustatyti veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų geriau suprantami strateginiai sprendimai, būtini siekiant įgyvendinti tikslus – išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 60–80 proc., visų pirma masiškai diegiant naujas energetikos technologijas, kad CO2 koncentracija atmosferoje būtų ilgam laikui stabilizuota ir neviršytų 450 ppmv (ppmv – milijoninė tūrio dalis),

—	apibrėžtos konkurencijos sąlygas atitinkančios ir visuomenės remiamos ekonominio suderinamumo sistemos, taikomos viešajam ir privačiam finansavimui, apmokestinimui ir biudžeto planavimui,

—	išskirti pagrindiniai būtini lankstumo aspektai, kadangi kartais įvyksta staigūs pokyčiai, susiję su moksliniais tyrimais, ekonomikos raida ir socialinės kultūros vystymusi.

2.5 Iš visų iki šiol turimų scenarijų, kuriais siekiama iki 2050 m. išmetamą teršalų kiekį sumažinti 80 proc., EESRK nuomone, pagrindinis vaidmuo turėtų tekti politikos priemonių deriniams, apimantiems:

—	energijos vartojimo efektyvumo priemones,

—	plačiai įdiegtas CO2 surinkimo ir saugojimo sistemas ir sustiprintus prekybos apyvartiniais taršos leidimais reguliavimo mechanizmus,

—	daug didesnę atsinaujinančių išteklių energijos dalį,

—	branduolinio skilimo technologijų vystymą pereinant nuo III prie IV kartos reaktorių ir branduolinės sintezės mokslinių tyrimų rėmimą,

—	daug didesnę dalį elektros energijos, pagamintos taikant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemas,

—	didesnes pastangas paskatinti kelių, oro ir jūrų transporto pertvarkymą ir sumažinti energijos suvartojimą gyvenamuosiuose namuose ir paslaugų sektoriuje,

—	investicijas į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir demonstracinę veiklą atsižvelgiant į rinkos naujoves,

—	spartesnius techninio standartizavimo darbus ES ir tarptautiniu lygmeniu,

—	priemones didelio naudingumo bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai (angl. combined heat and power production) plėsti.

2.6 Kalbant apie Europos kompleksinės energetikos rinkos „priemonių rinkinį“, kuris bus reikalingas neatsižvelgiant į patvirtintą politikos priemonių derinį ir padarytus atradimus, EESRK nuomone, būtinos investicijos tam, kad

—	būtų vystomi pažangieji tinklai ir tinklo konfigūracijos, leidžiančios vystyti elektros ir šilumos saugojimo technologijas,

—	į Europos energetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę būtų funkciškai integruotos įvairios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos bei technologijų naujovių programos,

—	būtų sukurta tvirta ir stabili politinė sistema, kurioje visų suinteresuotųjų subjektų veiklai būtų užtikrintas pakankamas saugumo lygis,

—	būtų imtasi ryžtingų gebėjimų stiprinimo priemonių siekiant sukurti veiksmingų valdymo lygių sistemą,

—	būtų nustatyti pastovūs ir patikimi tarptautinio bendradarbiavimo kanalai.

2.7 Pasaulio lygmeniu Tarptautinė energetikos agentūra (angl. IEA) savo pranešime, taip pat įvairios kitos tarptautinės organizacijos pateikia keletą scenarijų, kurie parodo, kad dabartinis energetikos valdymas vertinant iš laiko perspektyvos yra netvarus aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu.

2.8 Pasaulio lygmeniu visos valstybės turėtų įsipareigoti iki 2011 m. priimti vystymosi strategijas, kuriomis būtų siekiama mažinti anglies dioksido kiekį daug teršalų išmetančiuose sektoriuose. Kitaip kyla pavojus, kad energijai imlioms Europos pramonės šakoms nepavyks išsaugoti konkurencingumo pasaulinėje rinkoje ir todėl jos perkels savo gamybą (anglies dioksido nutekėjimas) už ES ribų, nesumažinusios išmetamo CO2 kieko. Tokiose strategijose, pavyzdžiui, turėtų būti taip pat numatyta nedelsiant sumažinti atogrąžų miškų naikinimą.

2.9 G20 nustatė strategines pasaulinės veiklos sritis, kurios suskirstytos į dvi grupes: viena skirta trumpam, o kita – vidutinės trukmės laikotarpiui.

2.9.1 Pirmai grupei priskirtos šios priemonės, kuriomis siekiama skatinti paklausą ir remti pajamas:

—	energijos vartojimo efektyvumo didinimas,

—	infrastruktūros tobulinimas siekiant sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį,

—	rinkų stiprinimas švariomis technologijomis.

2.9.2 Vidutinės trukmės ir ilgam laikotarpiui numatytos priemonės, kuriomis siekiama pelnyti privačių investuotojų ir verslininkų palankumą tuose sektoriuose, kurie taps ekologiško vystymosi ramsčiais. Paminėtinos šios priemonės:

—	bandomųjų projektų, visų pirma susijusių su CCS, vykdymas,

—	tarptautinių mokslinių tyrimų skatinimas,

—	investicijų į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas skatinimas.

2.10 Pagal kai kuriuos scenarijus pasaulio mastu išmetamas teršalų kiekis iki 2050 m. galėtų būti sumažintas 50 proc. Tam daugiausia įtakos galėtų turėti šie keturi veiksniai:

—	energijos vartojimo efektyvumas išmetamą teršalų kiekį padėtų sumažinti daugiau nei perpus,

—	atsinaujinantieji energijos ištekliai – maždaug vienu penktadaliu,

—	CO2 surinkimo ir saugojimo technologija – dar vienu penktadaliu,

—	branduoliniai šaltiniai – likusią dalį teršalų.

Iš tikrųjų kai kurios scenarijuje numatytos technologijos dar neparengtos arba turi būti iš esmės patobulintos ir sumažintos jų sąnaudos.

2.11 Iš taikytinų technologijų siūloma pirmenybę teikti CCS ir elektrinių transporto priemonių vystymui.

2.11.1 Elektrinių transporto priemonių srityje tikimasi didelės technologinės pažangos, susijusios su:

—	baterijų įkrovimo pajėgumais,

—	įkrovimu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, susietų pažangiaisiais tinklais,

—	amortizavimo technologijomis, kuriomis siekiama išspręsti kai kurių atsinaujinančiųjų išteklių energijos pertrūkio ir energijos kaupimo bei saugojimo problemas,

—	standartizavimo procesais siekiant užtikrinti spartų transporto priemonių baterijų pakeitimą tam pritaikytuose tiekimo centruose.

2.12 Tikimasi, kad iki 2020 m. bus pasiekta didelė pažanga vystant vandeniliu varomas transporto priemones su kuro elementu.

2.13 Kol kas dar nėra tinkamos Europos teisinės bazės elektrinėms transporto priemonėms, ir Komisija ketina artimiausiu metu šią padėtį ištaisyti (COM(2010) 186 galutinis).

2.14 EESRK nuomone, elektros gamyba į aplinką išskiriant mažai anglies dioksido suteiktų didelių galimybių sumažinti išmetamą teršalų kiekį galutinio vartojimo sektoriuose (pavyzdžiui, pereinant nuo šildymo naudojant iškastinius energijos šaltinius prie veiksmingų dujomis varomų šilumos siurblių).

2.15 Vertingas scenarijus, pagal kurį būtų gerokai sumažintas į atmosferą išmetamų teršalų kiekis, apima įvairių priemonių derinį (iš kurių energijos gamyba derinant atsinaujinančiosios ir branduolinės energijos šaltinius, energijos vartojimo efektyvumas, investicijos į naujas technologijas ir CO2 saugojimą), ir manoma (ETP 2010, Tarptautinė energetikos agentūra, „Scenarijai ir strategijos 2050“), kad, norint perpus sumažinti išmetamą teršalų kiekį, vyriausybės MTTP programoms, susijusioms su mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis technologijomis, turėtų skirti 2–5 kartus daugiau lėšų nei iki šiol. Be to, reikės pasitelkti sukauptą geriausią praktiką rengiant ir įgyvendinant projektus.

2.15.1 Tarptautinės energetikos agentūros 2010 m. pranešime dėl energetikos technologijų perspektyvų analizuojami ir lyginami įvairūs scenarijai ir nurodomi pagrindiniai būdai, kaip užtikrinti saugesnę ir tvaresnę energetikos ateitį.

2.16 EESRK nuomone, svarbu atsižvelgti į tai, kad daug energetikos uždavinių turi didžiulį poveikį vietos gyventojams, kurie ieško sprendimų, atitinkančių jų konkrečias gyvenimo sąlygas, ir baiminasi, kad jų gyvenimo ir vystymosi lygis gali būti sumažintas ar apribotas.

2.17 Pažangai, kurią reikia pasiekti ir (arba) numatyti pagal 2050 m. veiksmų planą, kad būtų įvykdyta tikra energetikos revoliucija, pagrįsta mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis technologijomis, užtikrinti prireiks daug sprendimų, paremtų 5 pagrindiniais veiksniais:

—	spartesnė technikos, mokslo ir technologijų pažanga,

—	visų šalių ir susijusių sektorių įsipareigojimas aiškiai prisiimti atsakomybę,

—	laiko požiūriu stabilios finansinės programos tvarumas,

—	galimybė įvertinti tarpinius tikslus ir jų derėjimą su technikos ir mokslo pažanga,

—	įvairių subjektų elgesys atsižvelgiant į „paskelbtą politiką“ ir dezinformacijos (suteikiant per daug optimizmo ar pesimizmo) riziką.

3. Scenarijai ir galimybės

3.1 Jau yra įvairių scenarijų ir galimybių, kurias siūlo valstybinės ir privačios tarptautinės organizacijos ir pelno nesiekiančios organizacijos, norinčios suteikti pagrindą strategijoms, politikai ir veiklos priemonėms.

3.2 Bazinis šių veiksmų scenarijus beveik visuomet paremtas prielaida, kad vyriausybės nesiims įgyvendinti naujos energetikos ir klimato politikos.

3.3 Į tikslą orientuoti scenarijai iš esmės skiriasi tuo, kad svarbus ne poveikių galutinis mastas, o terminas, kada vienas ar kitas poveikis bus pasiektas. Apibrėžiami tikslai iki 2030 m. su energijos vartojimu susijusį išmetamą CO2 kiekį sumažinti 30 proc., o iki 2050 m. šį kiekį sumažinti perpus (palyginti su 2005 m.) ir nagrinėjamos pigesnės ir spartesnės priemonės šiems tikslams pasiekti vystant ne tokias brangias ir mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas:

—	investicijos būtų 36 000 mlrd. eurų (1 euras = 1,28 JAV dolerio) didesnės (+ 17 proc.) nei numatyta baziniame scenarijuje, tačiau iš degalų būtų sutaupoma 87 000 mlrd. eurų daugiau nei numatyta minėtame scenarijuje,

—	naudojant CCS technologiją būtų surenkama 9,4 Gt CO2 elektros energijos gamybos (55 proc.), pramonės (21 proc.) ir kuro transformavimo (24 proc.) sektoriuose,

—	nekilnojamojo turto ir paslaugų sektorių išmetamas CO2 kiekis sumažėtų dviem trečdaliais, jei būtų naudojama energija, kurią gaminant išmetama mažai anglies dioksido, užtikrintas energijos vartojimo efektyvumas ir pereita prie mažai teršalų išmetančių arba visai netaršių technologijų,

—	maždaug 80 proc. parduodamų lengvųjų transporto priemonių sudarytų hibridinės prie elektros tinklo jungiamos, elektrinės arba vandeniliu varomos transporto priemonės,

—	gaminant elektros energiją išmetamas CO2 kiekis būtų sumažintas 76 proc.; taršos anglies dioksidu intensyvumas sumažėtų 67 g CO2/kWh,

—	pramonės sektoriuje išmetamas CO2 kiekis sumažėtų maždaug ketvirtadaliu, visų pirma dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo, kuro pakeitimo, panaudotų medžiagų perdirbimo, energijos atgavimo sistemų ir CCS.

3.3.1 Šiems tikslams pasiekti reikės mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių ir nebrangių technologijų. Vienos ar keleto technologijų nepakaks reikiamo masto pokyčiams įvykdyti.

3.4 Labai svarbu, kad elektros energijos sektoriuje būtų išmetama mažiau anglies dioksido. Šiuo tikslu reikia gerokai padidinti atsinaujinančiosios ir branduolinės energijos dalį tose valstybėse narėse, kurios nusprendė naudoti branduolinę energiją, ir diegti CCS sistemas, taip pat plėsti bendrą elektros energijos ir šilumos gamybą iškastinį kurą naudojančiose šiluminėse elektrinėse.

3.5 Labai svarbu pastangas sutelkti į technologijų mokslinius tyrimus, demonstracinę veiklą ir pateikimą į rinką, kad jų diegimas sutaptų su užsibrėžtais išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimo tikslais.

3.6 Su branduolinės sintezės vystymu susijęs scenarijus

Branduolių sintezė yra saulės ir daugelio žvaigždžių energijos šaltinis. Žemėje ji gali būti ilgalaikio, saugaus ir aplinką tausojančio energijos šaltinio perspektyva, tenkinanti augančio pasaulio gyventojų skaičiaus energetinius poreikius. Dirbdami pagal Europos sintezės plėtros sutartį (EFDA), branduolių sintezės mokslininkai atlieka eksperimentus su šimtų milijonų laipsnių plazmos temperatūra pramoniniuose branduolio sintezės įrenginiuose, kurių didžiausias yra JET (angl. Joint European Torus). Šių ir kitų pasaulinių pasiekimų pagrindu šiuo metu Prancūzijoje statomas eksperimentinis reaktorius ITER (didžiausias pasaulyje energijos mokslinių tyrimų projektas) sukurs branduolinės sintezės galią, prilygstančią vidutinio dydžio reaktoriaus (500 / 700 MW) pagaminamam kiekiui. ITER – tiltas, kuriant pirmąją parodomąją elektrinę, o vėliau – komercinį reaktorių, kurio galia bus apie 1,5 GWe (branduolių sintezės jėgainė sunaudoja nedaug kuro. 1GW jėgainei reikia maždaug 100 kg deuterio ir 3 tonų ličio, kad galėtų veikti vienerius metus ir pagamintų maždaug 7 mlrd. kWh. Tam pačiam energijos kiekiui pagaminti akmens anglimi kūrenamai jėgainei prireiktų maždaug 1,5 mln. tonų iškastinio kuro (šaltinis http://fusionforenergy.europa.eu)).

3.6.1 Pirminė reakcija, kuri yra sintezės pagrindas, nesukuria nei branduolinių atliekų, nei išmetamųjų teršalų (svarbu pažymėti, kad, nors reakcijos kameros sienos tampa radioaktyvios, toliau vykdant reaktoriaus veiklą ir tinkamai pasirenkant medžiagas, per keletą dešimtmečių radioaktyvumas sumažėja. Po 100 metų visos medžiagos gali būti perdirbamos naujame reaktoriuje (šaltinis www.jet.efda.org)). Reakcija įvyksta dėl atomų, kurie plačiai paplitę gamtoje, ypač jūros vandenyje, sintezės. Be to, šis procesas iš esmės saugus.

3.6.2 Pirminėje reakcijoje dalyvauja šie atomai: deuteris, tritis, litis ir helis. Vykstant šių atomų sintezei išskiriamas didelis kiekis energijos, kuri šilumos pavidalu perduodama į šilumokaitį išlaikant 550–650 °C temperatūrą (vidutinio dydžio branduolių sintezės reaktorius sukuria vidutiniškai 700 °C temperatūrą). Sukūrus pažangias medžiagas būtų galima pasiekti 1 000 °C temperatūrą. Pagaminti garai varo turbiną (rotorių), o ši sukuria indukuotą srovę (statorių).

3.6.3 Deuterio branduolys (1 protonas + 1 neutronas) susijungia su tričio atomu (1 protonas + 2 neutronai). Taip susidaro helio branduolys (2 protonai + 2 neutronai) ir išsilaisvina vienas neutronas. Šis neutronas susijungia su ličio atomu (3 protonai + 3 neutronai), taip susidaro vienas helio atomas (2 protonai + 2 neutronai) ir vienas tričio atomas (1 protonas + 2 neutronai). Reakcijos kameroje (tore) medžiaga įgauna ypatingą formą, vadinamą plazma, kurios vidutinė temperatūra – 200 mln. °C.

3.6.3.1 Plazmai ITER reaktoriuje sušildyti reikalinga maždaug 50 MW energijos. Taigi, sintezės proceso būdu gaunama 10 kartų daugiau energijos nei jos reikia procesui pradėti: Q>10.

4. Bendrosios pastabos

4.1 EESRK norėtų akcentuoti šiuos svarbius 2050 m. veiksmų plano klausimus:

—	sąnaudos ir investicijų grąža: pereiti nuo per pastaruosius trejus metus užfiksuoto maždaug 130 mlrd. eurų metinio vidurkio prie 600 mlrd. eurų metinio vidurkio,

—	lėšų investicijoms nustatymas: užtikrinti stabilią sistemą investuotojams, numatyti tinkamas investicijų grąžos programas, užtikrinti finansinę paramą ir mokesčių lengvatas,

—	mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantis elektros energijos sektorius: radikalūs energetikos politikos pokyčiai ir didelės investicijos siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro,

—

elektros tinklų projektavimas, eksploatavimas ir plėtra užtikrinant pažangiųjų tinklų ir transformavimo gamyklų lankstumą, kad būtų geriau valdomos didžiausios apkrovos ir racionaliai surenkamos ir paskirstomos įvairios energijos formos (tiekimas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir išmaniųjų skaitiklių naudojimas gali pakeisti elektros perdavimo sistemą),

—	energijos vartojimo efektyvumo programos, visų pirma siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį pramonės sektoriuje (iš viso 22 proc.),

—	sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą bendrą teršalų kiekį statybos sektoriuje (iš viso 40 proc.) dėmesį sutelkiant į visus struktūrinius aspektus,

—

transporto sektoriuje (iš viso 38 proc.), dėl kurio EESRK rengia atskirą nuomonę, norint iki nustatyto termino iš esmės sumažinti išmetamą CO2 kiekį, reikės naudoti mažiau tradicinių degalų, daugiau etanolio ir biodyzelino, taip pat geresnių dujinių degalų (SND, SGD – suslėgtų gamtinių dujų, biodujų); tai priklausys ir nuo technologinių atradimų bei naujovių,

—	tarptautinis koordinavimas: Europa, JAV, Japonija, Kinija, Indija, Brazilija turėtų užsibrėžti bendrus tikslus 2030–2050 metams atsižvelgiant į kiekvienos iš šių teritorijų ypatumus, ekonominės veiklos rezultatus ir turimus gamtos išteklius.

4.2 Tikslai iki 2020 m. išmetamą CO2 kiekį sumažinti 20 proc. jau nustatyti. EESRK rengia nuomonę šiuo klausimu.

4.3 Dėl 2050 m. veiksmų plano perspektyvų EESRK norėtų pabrėžti šiuos pagrindinius aspektus:

—	spartesnė technikos, mokslo ir technologijų pažanga; daugiau lėšų ir programų, skirtų ne tik klimatui ir energijos šaltiniams, bet visų pirma gamtos ir strateginių išteklių naudojimui ir išsaugojimui,

—	visų šalių, sektorių ir suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimas aiškiai apibrėžti ir prisiimti atsakomybę ES,

—	laiko požiūriu stabilios finansinės programos tvarumas atsižvelgiant į ES biudžetą, Stabilumo paktą ir valstybių narių biudžeto politiką,

—	galimybė įvertinti tarpinius tikslus ir jų derėjimą su technikos ir mokslo pažanga,

—	įvairių subjektų elgesys atsižvelgiant į „numatytą ir paskelbtą politiką“ ir dezinformacijos riziką,

—	mokslo ir technikos kultūros rėmimas ir kultūrinės bei finansinės paskatos, kad išaugtų technologijų disciplinas aukštojo mokslo įstaigose besirenkančių studentų skaičius,

—	būtinybė, kad valstybės narės labiau atsižvelgtų į ES direktyvas, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu ir taupymu, ir griežčiau jas taikytų (pvz., pavėluotas Direktyvos 2002/91/CE dėl pastatų energinio naudingumo perkėlimas),

—

daugiau švietimo ir mokymo priemonių mokslo disciplinoms: inžinerijai, fizikai, bendrajai chemijai, architektūrai, miestų planavimui ir įrangos projektavimui siekiant sukurti kompleksinius sisteminius modelius, ypač nanomokslų ir energetikos sistemų nanotechnologijų, galinčių gaminti energiją į aplinką išmetant mažai anglies dioksido, srityje,

—

politinis įsipareigojimas sukurti kompleksinę Bendrijos energetikos sistemą, kuriai būtų taikomos bendros taisyklės, suderinta ir stabili reguliavimo sistema, Bendrijos techniniai standartai, standartizuotos Europos jėgainės, Bendrijos vienodo darbuotojų mokymo programos, keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir informacija apie geriausias turimas technologijas (angl. BAT – Best Available Technologies), sąveikaujančios kompiuterinės kontrolės ir saugumo sistemos.

4.4 Prie keturių 2010 m. liepos mėn. pradėtų iniciatyvų (vėjo energijos, saulės energijos, CCS ir pažangiųjų tinklų) reikėtų paminėti ir iniciatyvas bioenergijos ir branduolio skilimo energijos srityse, taip pat kuro elementų ir vandenilio bendrą technologijų iniciatyvą (angl. FCH JTI – Fuel Cell and Hydrogen Joint Technology Initiative) ir tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (angl. ITER) projektą, skirtą branduolių sintezei.

4.5 EESRK nuomone, labai svarbu skatinti didesnį efektyvumą naudojant ne tik energiją, bet ir visus gamtos išteklius, ypač vandenį.

4.6 EESRK pakartoja, kad „kad pirmenybę reikėtų teikti alternatyvių kuro rūšių ir technologijų, skirtų transporto varikliams, šildymui ir apšvietimui, kūrimui. Klimato kaitos akivaizdoje geriausia strategija – šalia iškastinio kuro vystyti alternatyvius energijos šaltinius“ (žr. CESE 766/2010).

4.7 EESRK mano, kad reikia dėti daugiau pastangų kovojant su energijos nepritekliumi, dėl kurio kyla pavojus, kad ja negalės naudotis vis didesnės gyventojų grupės (ekologiški sprendimai gali pasirodyti per brangūs (dėl aukštesnių kainų ir (arba) mokesčių), ypač labiau pažeidžiamoms gyventojų grupėms); taip pat sutelkti Europos patirtį siekiant kurti naujas ekologiškas, efektyvias, ilgalaikes ir konkurencingas darbo vietas ir mažinti nelygybę (1), kartu užtikrinti piliečiams, kaip vartotojams, galimybę naudotis energetikos paslaugomis ir gauti darbo vietą, sukurtą mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos sektoriuje (2).

4.8 EESRK mano, kad elektros energijos gamyba yra prioritetinė veiklos sritis, kurioje reikia vis plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir gaminti energiją branduolių sintezės būdu pereinant nuo III prie IV kartos reaktorių(sukuriant kuo mažiau atliekų), investuoti į atliekų tvarkymo technologijas ir nagrinėti galimybes jas dar kartą panaudoti nanomokslų srityje.

4.9 CCS sistemos, EESRK nuomone, labai svarbios mažinant išmetamą teršalų kiekį, „todėl reikia sparčiau vystyti šį metodą ir kuo greičiau pradėti jį taikyti“ (3) nustačius prieinamas ir konkurencingas kainas ir neapsiriboti vien tik 5 bandomaisiais projektais.

4.10 EESRK mano, kad labai svarbu stiprinti bendrąją energetikos rinką: „infrastruktūrą, viešųjų pirkimų sistemą, tinkamą rinkos veikimą ir vartotojų apsaugą. Norint vystyti energetikos vidaus rinką, pagrindinis klausimas yra būtinybė sukurti energijos infrastruktūrą ir transeuropinius tinklus“ (4).

4.11 EESRK nuomone, kad būtų įgyvendintas Sutarties dėl ES veikimo 1 straipsnis (5), būtina sukurti integruotą energijos bendriją, o tam reikalinga kompleksinė Europos orientacinė sistema, skirta konkurencingumui, Europos piliečių gerovei ir darbo vietų kūrimui.

2011 m. vasario 17 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) OL C 48, 2011 2 15, p. 65.

(2) OL C 48, 2011 2 15, p. 81.

(3) OL C 27, 2009 2 3, p. 75.

(4) OL C 48, 2011 2 15, p. 81.

(5) OL C 83, 2010 3 30, p. 47.