Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui dėl bankų problemų sprendimo fondų

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. gegužės 26 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui dėl bankų problemų sprendimo fondų

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 1 d. priėmė savo nuomonę.

469-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. vasario 16–17 d. (vasario 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 193 nariams balsavus už ir 4 susilaikius.

1.1 EESRK pritaria Komisijai labiausiai rūpimu klausimu, kad mokesčių mokėtojų pinigai neturi vėl būti naudojami bankų nuostoliams dengti, ir iš esmės pritaria tam, kad būtų sukurtas suderintas nacionalinių ex-ante bankų problemų sprendimo fondų (BPSF) tinklas, susietas su koordinuoto nacionalinio krizių valdymo priemonėmis. Tačiau EESRK susirūpinimą kelia tai, kad, norint sukurti veiksmingą bankų problemų sprendimo fondų sistemą ir siekiant išvengti konkurencijos iškreipimo, valstybės narės turėtų iš anksto susitarti dėl bendrų metodų ir vienodų taisyklių patvirtinimo. Šiuo metu matomi ženklai sudaro priešingą įspūdį. Nemažai valstybių narių jau taiko arba planuoja taikyti jų nepakankamą biudžetą papildančias ar rinkas stiprinančias fiskalines priemones, taigi, jau sukurtos nevienodos sąlygos. Realistiškai vertinant dabartinę padėtį ir remiantis ankstesne patirtimi, sunku optimistiškai tikėtis, kad greitai bus rastas sprendimas. Taikant labiau laipsnišką požiūrį galbūt būtų galima ilgainiui šiuos skirtumus sumažinti.

1.2 Kalbant apie konkurenciją, svarbiausias siekis visuomet turi būti išlaikyti vienodas sąlygas nacionaliniu, europiniu ir pasauliniu lygmenimis. Tokia BPSF sistema, kokia ji yra rengiama dabar, gali daryti neigiamą poveikį nacionaliniu lygmeniu, nes paveiktų tik tam tikrą finansų sektoriaus dalį, – ES lygmeniu, nes būtų leista įvesti naujus mokesčius kai kuriems jau ir taip silpniems nacionaliniams sektoriams, – ir pasauliniu lygmeniu, nes mažai tikėtina, kad būtų galima Didžiojo dvidešimtuko (G20) lygmeniu pasiekti bendrą sutarimą.

1.3 Didžiausią rūpestį kelia makroekonominis scenarijus. Visos nacionalinės ir tarptautinės institucijos daro bankų sektoriui spaudimą, kad jis palengvintų susidariusią padėtį teikdamas daugiau paskolų realiajai ekonomikai. Manoma, kad naujos rizikos ribojimo taisyklės, nauji kapitalo reikalavimai ir nauji mokesčiai yra būtini, o valdžios institucijos turėtų siekti tinkamos tarpusavyje prieštaraujančių kapitalo poreikio nacionaliniam biudžetui paremti ir realiosios ekonomikos poreikio pusiausvyros. Šiuo metu BPSF sistema yra pernelyg neapibrėžta, kad būtų galima atlikti tikslius skaičiavimus ir užtikrinti būtinas investicijas į gamybą, augimą ir darbo vietų kūrimą. Sunku tikėtis abipusės naudos, jei nebus tinkamai nustatyti prioritetai ir tinkamai pasirinktas laikas kiekvienam siūlomos BPSF sistemos etapui įgyvendinti.

1.4 EESRK mano, kad, prieš imantis bet kokių priemonių bankams taikomiems mokesčiams įvesti, Komisija turi atlikti išsamų mokesčių ir BPSF bendrų padarinių vertinimą ir atsižvelgti į pirmiau, ypač 1.3 punkte, išreikštą mūsų susirūpinimą. Priimant sprendimą įkurti BPSF būtina įvertinti, kiek kainuos visa sistema, kokiu mastu ji paveiks bankų sektoriaus pajėgumą teikti paskolas ir kiek laiko prireiks, kad BPSF pakankamai sustiprėtų arba pasiektų numatytą dydį. EESRK rekomenduoja šiuos vertinimus atlikti atsižvelgiant į galimą blogiausią atvejį, siekiant užtikrinti, kad sistema būtų praktiška ir veiksminga ištikus krizei, kai, viena vertus, bankams bus sunku mokėti įmokas į BPSF, ir, kita vertus, būtent tuo metu reikės fondo išteklių.

2.1 Europos Komisija pritarė pagrindinei minčiai, suformuluotai 2009 m. rugsėjo mėn. Pitsburge vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime, t. y. kad mokesčių mokėtojų pinigai neturėtų vėl būti naudojami bankų nuostoliams dengti. Komisija šio tikslo siekia bent dviem vienas kitą papildančiais būdais:

2.2 Komunikate (COM(2010) 254 galutinis) Komisija paaiškino savo samprotavimus apie tai, kaip finansų sektorius galėtų padėti dengti įsipareigojimų nevykdančių bankų problemų sprendimo finansavimo išlaidas bendrame krizių prevencijos ir valdymo priemonių pakete. Komisija mano, kad ex ante bankų problemų sprendimo fondai (BPSF), finansuojami iš bankams taikomų mokesčių, turėtų būti finansinio stabilumo sistemos ir platesnio masto finansinio sektoriaus reformų, skirtų prevencijai, dalis. Jie vertinami kaip tinkama įsikišimo ir įsipareigojimų nevykdančių bankų problemų sprendimo priemonė, kuri leis kuo labiau sumažinti visuomenei tenkančias bankų veiklos sutrikimo išlaidas. Komunikate paaiškintas BPSF kūrimo tikslas, galimas jų dydis ir fondų kūrimo sąlygos.

2.3 Europos Komisijos tikslas – pateikti ES požiūrį į BPSF ir galiausiai, kaip labai pageidaujamą sprendimą, įkurti visos ES bankų problemų sprendimo fondą. Tačiau Komisija mano, kad nesant integruotos ES priežiūros ir krizių valdymo sistemos būtų itin sunku pradėti kurti visos ES bankų problemų sprendimo fondą. Dėl šios priežasties manoma, kad tinkamas pirmas žingsnis būtų sukurti sistemą, pagrįstą suderintu nacionalinių ex-ante bankų problemų sprendimo fondų (BPSF) tinklu, susietu su koordinuoto nacionalinio krizių valdymo priemonėmis.

2.4 EESRK palankiai vertina visus pasiūlymus, kuriais siekiama stiprinti finansų sektorių ir užkirsti kelią krizėms ateityje, ir, esant šioms aplinkybėms, iš esmės pritaria komunikate (COM(2010) 254 galutinis) išdėstytoms Komisijos iniciatyvoms bei rekomendacijoms dėl ES požiūrio į BPSF, tačiau taip pat turi tam tikrų abejonių. EESRK suvokia, kad šiuo metu kai kurioms valstybėms narėms vienos iniciatyvos gali būti nepritaikomos arba nepriimtinos, o kitas iniciatyvas dar reikia papildomai apsvarstyti, išanalizuoti ir patikslinti.

2.5 Naujosios krizių valdymo ir prevencijos sistemos tikslas – užtikrinti, kad, atsiradus rimtiems bankų veiklos sutrikimams, valstybės narės turėtų bendras koordinuotai naudojamas priemones, padedančias apsaugoti platesnę finansų sistemą, išvengti mokesčių mokėtojams tenkančių išlaidų ir užtikrinti vienodas sąlygas. Tikimasi, jog šios bendros bankų problemų sprendimo priemonės užtikrins, kad metodiškas veiklos nutraukimas būtų tikėtina bet kokio banko, nepaisant jo dydžio ar struktūros, galimybė. Čia yra svarbi dydžio sąvoka. Nors iš esmės metodiškas sutrikusios veiklos nutraukimas turi būti garantuojamas visais atvejais, svarbu apibrėžti „rimtą“ arba „didelio masto“ veiklos sutrikimą. Labai didelės ir sudėtingos finansų įstaigos (t. y. tarptautinės grupės, nebūtinai vien tik Europos ar įsisteigusios Europoje) gali kelti sunkumų. Didesnio masto veiklos sutrikimams gali prireikti kitokių priemonių, tarp kurių gali būti teisės subjekto išsaugojimas ir veiklos tęstinumo užtikrinimas vykdant reorganizaciją, nurašant skolas, sumažinant akcininkų skaičių arba jų atsisakant. Kaip vienos iš paketo priemonių gali prireikti ir papildomo finansavimo iš fondo.

2.6 2010 m. spalio 20 d. Komisija priėmė veiksmų planą, kuriame nustatė ES krizių valdymo sistemos tvarkaraštį, konkrečias priemones ir planus. 2011 m. pavasarį ketinama pateikti atitinkamus teisės aktų pasiūlymus dėl krizių valdymo ir dėl bankų problemų sprendimo fondų. Šiuo metu mes galime pasidalyti tik kai kuriais išankstiniais lūkesčiais ir pastabomis. Jei bus priimta direktyva, joje turės būti nustatyta įsigaliojimo data. Atsižvelgiant į aplinkybes ir į Komisijos pažadą iki 2011 m. pavasario patvirtinti atitinkamus teisės aktų pasiūlymus, galima pagrįstai spėti, kad geriausiu atveju tai bus 2013–2014 m. Bet kuriam naujam fondui prireiktų laiko numatytam dydžiui pasiekti, tačiau, kadangi šis fondas bus susijęs su ex post ir ex ante finansavimu, teoriškai jis galėtų pradėti veiklą tuomet, kai valstybėse narėse įsigaliotų teisės aktai. Tačiau turime nepamiršti, kad kai kurios valstybės narės pareiškė artimiausiu metu neplanuojančios įvesti bankams taikomų mokesčių, nes jų bankų sektoriai nuo krizės smarkiai nenukentėjo ir vis dar yra stabilūs. Todėl BPSF turi būti vertinami kaip priemonė finansų krizei įveikti vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje.

3.1.1 EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kuriuo remiantis siūloma pirmiausia sukurti suderintą nacionalinių BPSF tinklą, susietą su koordinuoto nacionalinio krizių valdymo priemonėmis. Tačiau jis taip pat rekomenduoja fondų tinklą kurti laipsniškai, atidžiai apsvarstant konkrečius kiekvienos valstybės narės ypatumus. Vokietija ir Švedija pradėjo kurti savo fondus, kuriuose lėšos bus kaupiamos iš mokesčių ir (arba) įmokų. Kiekviena valstybė narė turi savo metodą ir taisykles fondui kurti ir šiuo metu EESRK negali pasiūlyti, kurioms taisyklėms reikėtų teikti pirmenybę.

3.1.2 Atsižvelgdamas į tai, kad kai kuriose šalyse jau įvedamos konkrečiai šaliai pritaikytos bankų rinkliavos, mokesčiai ir sistemos, EESRK mano, kad, siekiant išvengti ES finansų sektoriaus konkurencijos iškreipimo, visų pirma turi būti apsvarstyti tam tikri bendri pagrindiniai mokesčių rinkimo principai ir kriterijai ir dėl jų susitarta. EESRK pritaria laipsniškam požiūriui, kurio laikantis galima atskirti trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio tikslus (1). Trumpuoju laikotarpiu valstybės narės turėtų susitarti dėl pagrindo, kuriuo remiantis nustatomas mokestis, dėl mokesčio tarifo ir jo taikymo srities, paliekant šiek tiek lankstumo, susijusio su vykstančiais reguliavimo sistemos pokyčiais ir didesnio suderinimo siekiu. Paskui būtų galima svarstyti paprasto ir adekvataus mokesčio laipsnišką įvedimą, vėliau įvesti labiau suderintą bankams taikomų mokesčių sistemą ir BPSF.

3.1.3 EESRK mano, kad laipsniškas požiūris yra tinkamesnis ir praktiškesnis, nes jis suteikia galimybę atsižvelgti į finansų krizės poveikio atskiroms valstybėms narėms skirtumus ir į jų krizės padarinių šalinimo ypatumus:

3.1.4 EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą patyrinėti „galimą IGS ir bankų problemų sprendimo fondų sąsają“, išreikštą komunikate (COM (2010) 579 galutinis). Komitetas mano, kad jeigu būtų išplėstas pagrindas, kuriuo remiantis šiuo metu finansuojami IGF, indėlių garantijų ir bankų problemų sprendimo funkcijas galėtų atlikti vienas fondas, nesilpnindamas IGS ir jos fondų pajėgumo užtikrinti savo indėlininkų apsaugą. Šią galimybę apsvarstyti turėtų ypač tos valstybės narės, kurių IGF turi tam tikras prevencines ir bankų problemų sprendimo funkcijas, nes abi sritys sujungiamos į vieną išplėstą fondą.

3.1.5 EESRK supranta Komisijos argumentus, kuriais pasisakoma už visos ES bankų problemų sprendimo fondo kūrimą, taip pat ir jos nerimavimą dėl tokio fondo kūrimo sunkumų ir mano, kad šiuo metu jį kurti yra per anksti ir kad jis neatitiktų savo paskirties. Atsižvelgdamas į praeityje ir pastaruoju metu įgytą patirtį, EESRK abejoja, ar vieno ES bankų problemų sprendimo fondo darbas būtų veiksmingas.

3.2.1 Komisija laikosi nuomonės, kad BPSF turėtų būti finansuojami iš bankų mokamų įmokų ar mokesčių. 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba pasiekė susitarimą, kad bankams taikomi mokesčiai turėtų būti patikimos bankų problemų sprendimo sistemos (2) dalis ir kad tai turėtų būti vienas iš jų įvedimą remiančių principų.

3.2.1.1 Nors Komisija aiškina, kad pirminis tokio mokesčio tikslas – priversti bankus padėti dengti krizės išlaidas, švelninti sisteminę riziką, riboti konkurencijos iškreipimą ir kaupti lėšas patikimai bankų problemų sprendimo sistemai, ji nepateikia aiškaus šio mokesčio apibrėžimo. Ekonomikos ir finansų komiteto dokumente (3) terminas „mokestis“ apibrėžtas kaip finansų įstaigoms taikomas finansinis įpareigojimas (įmoka ar mokestinė rinkliava) siekiant jas priversti padėti dengti finansų krizės išlaidas: mokestis laikomas įmoka, kai jis mokamas į atskirą nuo biudžeto fondą, o mokestine rinkliava – kai patenka į valstybės biudžetą. EESRK tikisi, kad Komisija pateiks aiškų termino „mokestis“ apibrėžimą.

3.2.2 EESRK mano, kad mokesčio pagrindo ir mokesčio tarifo kriterijai bus viena didžiausių kliūčių bendram susitarimui pasiekti, ir yra įsitikinęs, kad pirmiausia reikėtų susitarti dėl keleto pagrindinių principų. EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad mokesčio pagrindas turėtų atitikti komunikato 8 puslapyje išvardytus principus. Reikia pripažinti, kad nacionaliniai finansų sektoriai skiriasi savo dydžiu, valdymo sistema, priežiūros veiksmingumu ir rizikos lygiu. Remiantis šiais skirtumais, iš pradžių valstybėms narėms būtų galima leisti lanksčiai pasirinkti skirtingą mokesčio pagrindą, tačiau vėliau mokesčio pagrindas turėtų būti suderintas.

3.2.3 Komunikate laikomasi nuomonės, kad įmokos ir (arba) mokesčiai galėtų būti grindžiami trimis dalykais: bankų turtu, bankų įsipareigojimais ir bankų pelnu bei premijomis. Kadangi su balansu susijęs turtas ir įsipareigojimai labiau nei kiti rodikliai tinka bankų rizikos laipsniui įvertinti, EESRK laikosi nuomonės, kad bankų pelnas ir premijos mažiau tinka kaip bankų įmokų pagrindas. Pirmi du mokesčių pagrindai turi ir privalumų, ir trūkumų, todėl galbūt vertėtų derinti juos abu.

3.2.3.1 Bankų turtas yra patikimas jų rizikos rodiklis. Jis parodo tikimybę, kad bankas nevykdys įsipareigojimų, ir sumą, kurios gali prireikti banko problemoms išspręsti. TVF siūlymu (4), pagal riziką įvertintas banko turtas taip pat galėtų būti tinkamas mokesčių pagrindas, nes jis turi tą privalumą, kad gali būti palyginamas tarptautiniu mastu, atsižvelgiant į plačiai pripažintus Bazelio kapitalo reikalavimus. Kita vertus, kadangi bankų turtui yra taikomi pagal riziką įvertinti kapitalo reikalavimai, jais grindžiamu mokesčiu būtų dubliuojamas Bazelio komiteto nustatytų kapitalo reikalavimų poveikis.

3.2.3.2 EESRK mano, kad bankų įsipareigojimai, išskyrus garantuotus indėlius ir bankų kapitalą (pvz., pirmojo lygio bankų kapitalą) ir įskaitant kai kuriuos su balansu nesusijusius elementus, ko gero, yra tinkamiausias bankams taikomų įmokų ir (arba) mokesčių pagrindas (5). Jie yra patikimas rodiklis tų išlaidų, kurias gali prireikti dengti iškilus būtinybei spręsti banko problemas, jie yra paprasti, ir, nors neatmestina tam tikro dubliavimo galimybė, šiuo atveju dubliavimas būtų mažesnis nei taikant turtu grindžiamą požiūrį (6). Taip pat būtų galima neįtraukti ir kitų įsipareigojimų: subordinuotųjų skolų, vyriausybės garantuotų skolų ir įmonių grupės viduje vykdomų skolinto kapitalo sandorių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės jau įvedė konkrečiai pritaikytas mokesčių sistemas, kurių mokesčių pagrindai labai skiriasi, būtų tikslingiau laikytis pradinio visais įsipareigojimais ir jų ankstesniu kokybės įvertinimu pagrįsto suderinto požiūrio.

3.2.4 EESRK pritaria komunikate (COM(2010) 579 galutinis) išreikštam Komisijos požiūriui, kad kiekvienas BPSF turėtų gauti įmokas iš įstaigų, licencijuotų toje pačioje valstybėje narėje, ir iš jų filialų kitose valstybėse narėse. Tuomet dukterinėms įmonėms būtų taikomi priimančiosios valstybės narės mokesčiai, o filialams – kilmės valstybės narės mokesčiai. Jei visos valstybės narės finansų įstaigoms taikomus mokesčius rinks vadovaudamosi šiais principais, būtų galima išvengti dvigubo apmokestinimo ir konkurencijos iškreipimo pavojaus.

3.2.5 EESRK primygtinai reikalauja, kad būtų atidžiai apsvarstytas mokesčio įvedimo laikas, atsižvelgiant į sunkumus, kurios šiuo metu patiria bankai ir ekonomika. Po sunkaus finansų krizės laikotarpio bankai paprastai nėra linkę rizikuoti ir keletą metų nenoriai teikia paskolas, nors visos nacionalinės ir tarptautinės institucijos juos skatina padėti gaivinti ekonomiką. Kartu bankai turi prisiimti naujų kapitalo ir likvidumo reikalavimų išlaidas. Pagal EESRK rekomenduojamo vertinimo 1.4 punktą finansų įstaigoms galėtų būti nustatytas tinkamas pereinamasis laikotarpis, kad jos galėtų sustiprinti savo kapitalo pagrindą, prisitaikyti prie naujos reguliavimo tvarkos ir finansuoti realiąją ekonomiką. Vidutinės trukmės laikotarpiu gali prireikti tam tikro mokesčio tarifo koregavimo, atsižvelgiant į bet kuriuos būsimus reguliavimo pokyčius ir į ES bankų problemų sprendimo sistemos plėtrą.

3.3.1 BPSF mastas ir dydis priklauso nuo to, kaip Komisija apibrėš fondų uždavinį finansuoti metodišką sunkumų patiriančių finansų įmonių, įskaitant bankus, problemų sprendimą. EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad fondo lėšos turėtų būti skiriamos bankų problemoms spręsti, bet reikėtų aiškiai atmesti galimybę šias fondų lėšas naudoti įstaigoms gelbėti. Tačiau EESRK mano, jog yra nepriimtina, kad Komisijos sukurtoje krizių sprendimo sistemoje pagrindinis dėmesys skiriamas bankų sektoriui, kadangi investuotojams gali būti pavojingos visos didelę riziką prisiimančios finansų įstaigos. EESRK rekomenduoja krizių sprendimo sistemą (7) taikyti visiems bankams ir visoms prižiūrimoms finansų įstaigoms (išskyrus draudimo bendroves, kurioms šiuo metu rengiama atskira sistema). To reikia siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir išvengti klaidingo formavimo tokios viešosios nuomonės, kad dėl krizės kalta tik viena finansų bendrijos dalis.

3.3.2 Komunikate dar nėra nurodyta, koks turėtų būti fondų dydis, tačiau nustatyta, kad finansų sektorius turėtų prisiimti visas problemų sprendimo išlaidas, prireikus taikant ex post finansavimo priemones. Sunkiausia bus nuspręsti, kaip kiekvienai šaliai apskaičiuoti tinkamą siektiną dydį. Čia įžvelgiame dvi problemas. Viena problema yra ta, kad silpniausios sistemos reikalaus atitinkamai didžiausių įmokų, taip sukeldamos nuogąstavimus dėl vienodų sąlygų užtikrinimo. Kita problema – apskaičiavimui pasirinktas laikotarpis: siektinas dydis apskaičiuojamas ir pagal dabartinę, ir pagal numatomą padėtį. Kol bus pasiektas reikiamas dydis, padėtis jau gali būti gerokai pasikeitusi, todėl reikės koreguoti ir siektiną dydį, ir įmokas. Taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į galimus pirminių sąlygų ir skaičiavimų pokyčius. Be to, kadangi ciklo metu rizika kinta, mokesčio tarifas turėtų būti koreguojamas taip, kad finansų sistema būtų mažiau priklausoma nuo ciklų.

3.4.1 EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad BPSF turėtų būti atskirti nuo nacionalinio biudžeto. EESRK sutinka, kad, esant funkciniam jų nepriklausomumui nuo vyriausybės, būtų užtikrintas jų naudojimas tik bankų problemų sprendimo priemonėms finansuoti. Tačiau valstybės narės šiuo metu laikosi dviejų skirtingų požiūrių į iš finansų sektoriaus surinktų lėšų skirstymą. Kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Vokietija, Belgija ir Švedija, vadovaujasi principu, kad turėtų būti nustatytas aiškus ryšys tarp bankų problemų sprendimo mechanizmo aspektų: lėšų įmokėjimo ir jų išmokėjimo. Kitos valstybės narės sutinka, kad iš mokesčio sukauptos lėšos patektų į bendrą biudžetą, kadangi nesiekiama jokios aiškios sąsajos su finansų sektoriaus problemų sprendimo sistema. Tvarka, kuri leidžia tikėtis, kad tos finansų įstaigos galėtų gauti valstybės pagalbą, kelia grėsmę siūlomos sistemos tikslui metodiškai spręsti sunkumų patiriančių finansų įmonių problemas, tačiau jų negelbėti už mokesčių mokėtojų pinigus. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad, sukūrus specialius bankų problemų sprendimo fondus, gali sumažėti finansų sektoriaus priklausomybė nuo valstybės lėšų ir susilpnėti moralinės rizikos problema, susijusi su finansų įstaigomis, kurios laikomos pernelyg didelėmis, kad žlugtų. EESRK laikosi nuomonės, kad kaip ir indėlių garantijų fondų atveju, iš mokesčio surinktas lėšas turėtų kontroliuoti ir valdyti kitos nei už fiskalinius reikalus atsakingos institucijos, t. y. tos, kurios turi užtikrinti finansinio stabilumo sistemos valdymą.

3.4.2 Prieš priimant galutinį sprendimą dėl BPSF valdymo būtina aiškiai atsakyti į šiuos klausimus:

Jei Komisija BPSF laiko parafiskaline priemone ir finansinio stabilumo sistemos sudedamąja dalimi, ji turėtų užtikrinti, kad tai būtų tinkamai suprasta, nes teisingai valdyti BPSF galima tik aiškiai žinant, koks yra jo pobūdis.

2011 m. vasario 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) Žr. Ekonomikos ir finansų komiteto ad hoc krizių valdymo darbo grupė, 2010 m. rugsėjo 17 d.

(2) Europos Komisija, Vidaus rinkos ir paslaugų GD, Komisijos tarnybų neoficialus dokumentas dėl bankų mokesčių, pateiktas svarstyti EFK posėdyje 2010 m. rugpjūčio 31 d., p. 4.

(4) TVF, Tinkamas ir svarus finansų sektoriaus indėlis, galutinė ataskaita, pateikta G20, 2010 m. birželio mėn., p. 17.

(5) TVF teikia pirmenybę didelei grupei įsipareigojimų, įskaitant kai kuriuos su balansu nesusijusius elementus, išskyrus kapitalo ir apdraustus įsipareigojimus. Komisija neoficialiame rugpjūčio 20 d. dokumente taip pat pritarė rinkos įsipareigojimais grindžiamam požiūriui. Keturios valstybės narės jau patvirtino diferencijuotais įsipareigojimais grindžiamą požiūrį.

(6) Bazelio komitetas siūlo prižiūrėti bankų prisiimamą likvidumo ir reorganizavimo riziką.

(7) Komunikate (COM(2010) 579 galutinis) Komisija žada taikyti ES krizių valdymo sistemą visoms finansų sektoriaus kredito įstaigoms ir kai kurioms investicinėms įmonėms, tačiau nepateikia aiškios investicinių įmonių apibrėžties. EESRK mano, kad problemų sprendimo sistemą reikėtų taikyti visoms prižiūrimoms finansų įstaigoms.